LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL KLASIKINIO KIAULIŲ MARO KONTROLĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. birželio 21 d. Nr. 283
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2001/89/EB reikalavimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15),
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus
2002 m. birželio 21 d.
įsakymu Nr. 283
KLASIKINIO KIAULIŲ MARO KONTROLĖS REIKALAVIMAI
Klasikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina ES Tarybos direktyvą 2001/89/EB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – nustatyti klasikinio kiaulių maro (toliau – KKM) kontrolės priemones Lietuvos Respublikoje.
2. Vartojamos sąvokos:
Diagnostinis vadovas – klasikinio kiaulių maro diagnostinis vadovas.
Jautri šernų populiacija – šernų populiacijos dalis, neturinti imuniteto nuo klasikinio kiaulių maro viruso.
Kiaulė – kanopinis kiaulinių šeimos gyvūnas (naminė kiaulė, šernas).
Kiaulė, įtariama, kad užsikrėtusi klasikinio kiaulių maro virusu, – bet kokia kiaulė ar kiaulės skerdena, kuriai nustatyti klinikiniai požymiai ar patologiniai anatominiai pakitimai, ar laboratorinių tyrimų reakcijos, atliktos pagal diagnostinio vadovo reikalavimus, patvirtina galimą užsikrėtimą klasikiniu kiaulių maru.
Klasikinio kiaulių maro atvejis – bet kokia kiaulė ar kiaulės skerdena, kuriai oficialiai patvirtinti klasikinio kiaulių maro klinikiniai požymiai ar patologiniai anatominiai pakitimai ir kuriai klasikinio kiaulių maro diagnozė patvirtinta pagal laboratorinio tyrimo, atlikto pagal diagnostinio vadovo reikalavimus, rezultatus.
Klasikinio kiaulių maro protrūkis – teritorija, kurioje nustatytas vienas ar daugiau klasikinio kiaulių maro atvejų.
Perdirbimas – pavojingų gyvūninių medžiagų apdorojimas siekiant išvengti klasikinio kiaulių maro viruso išplitimo rizikos.
Pirminis ligos protrūkis – ligos protrūkis, epizootiškai nesusijęs su ankstesniu ligos protrūkiu tame pačiame šalies regione, arba ligos protrūkis kitame tos pačios šalies regione.
Pirminis šernų klasikinio kiaulių maro atvejis – bet koks klasikinio kiaulių maro atvejis, kuris nustatytas šernams plote, kuriame netaikomos 53-65 punktuose nurodytos priemonės.
Plotas, kuriame yra didelis kiaulių tankis, – bet koks geografinis plotas, esantis 10 km spinduliu aplink kiaulių ūkį, įtariamą, kad užkrėstas, ar užkrėstą klasikinio kiaulių maro virusu, kuriame kiaulių tankis yra didesnis negu 800 kiaulių 1 km-2; ūkis privalo būti arba rajone, kuriame ūkiuose laikomų kiaulių tankis yra didesnis negu 300 kiaulių 1 km-2, arba mažesniu negu 20 km atstumu nuo to rajono.
Savininkas – asmuo ar asmenys, kurie natūraliai ar teisiškai laiko kiaules, ar asmenys, kuriems pavesta prižiūrėti kiaules už finansinį atlygį ar be jo.
Sąlyčio ūkis – ūkis, į kurį klasikinis kiaulių maras galėjo patekti dėl savo padėties, asmenų, kiaulių ar transporto priemonių judėjimo ar bet kokiu kitu būdu.
Skerdimas – kiaulių paskerdimas nuleidžiant kraują.
Šernų meta populiacija – šernų grupė ar subpopuliacija, turinti ribotą sąlyti su kitomis šernų grupėmis ar subpopuliacijomis.
Ūkis – žemės ūkio ar kitos paskirties teritorija, ar kitos patalpos, kuriose kiaulės veisiamos ar laikomos nuolat ar laikinai. Ūkiui nepriskiriamos skerdyklos, transporto priemonės ir aptvertos teritorijos, kuriose laikomi ir gali būti medžiojami šernai ir kurioms netaikomos 16 punkte nurodytos priemonės.
Užkrėstas plotas – plotas, kuriame taikomos KKM likvidavimo priemonės, nurodytos 53-58 punktuose, nustačius vieną ar daugiau klasikinio kiaulių maro atvejų šernams.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas arba įgaliotas veterinarijos gydytojas.
Viešojo maitinimo įstaigų atliekos – žmonių maistui skirtų produktų atliekos, gautos iš restoranų, visuomeninio maitinimo įmonių ar virtuvių, įskaitant pramonines virtuves, ūkininkų ar asmenų, laikančių kiaules, buitines atliekas.
Žudymas – bet koks veiksmas, sukeliantis gyvūno mirtį.
Žymėta vakcina – vakcina, kuri gali sudaryti apsauginį imunitetą, laboratoriniais tyrimais, atliktais pagal diagnostinio vadovo reikalavimus, atskiriamą nuo imuninio atsako, sukelto natūralios laukinio viruso tipo infekcijos.
II. PRANEŠIMAS APIE KLASIKINĮ KIAULIŲ MARĄ
4. VMVT turi:
4.1. pranešti apie ligą ir suteikti informaciją ES Komisijai ir kitoms ES šalims pagal 5 punkto reikalavimus apie:
5. VMVT per 24 valandas nuo pirminio ligos protrūkio, pirmojo ligos atvejo šernams ar atvejo skerdykloje ar transporto priemonėje patvirtinimo privalo pagal Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisykles (Žin., 2001, Nr. 96-3411) perduoti šiuos duomenis:
6. VMVT, nustačius pirminius protrūkius ar atvejus skerdykloje ar transporto priemonėje, be duomenų, nurodytų 5 punkte, privalo pagal Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisykles papildomai perduoti šią informaciją:
7. Antrinių protrūkių atveju informacija, nurodyta 5 ir 6 punktuose, turi būti perduota per laikotarpį, kuris nurodytas Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse.
8. VMVT turi užtikrinti, kad informacija apie bet kokį KKM protrūkį ar atvejį ūkyje, skerdykloje ar transporto priemonėje pagal 5-7 punktų reikalavimus būtų perduota kaip galima greičiau rašytiniu pranešimu ES Komisijai ir kitoms ES šalims, kuriame turi būti nurodyta:
8.3. jeigu taikomi 18 punkto reikalavimai, nužudytų ir perdirbtų kiaulių gaišenų skaičius ir kiaulių, kurios turi būti paskerstos, skaičius, ir laikotarpis, kuris duotas joms paskersti;
8.5. nustačius KKM pirminį protrūkį ar atvejį skerdykloje ar transporto priemonėje, viruso, kuris sukėlė protrūkį, genetinį tipą;
8.6. jei kiaulės buvo nužudytos sąlyčio ūkyje ar ūkiuose, kuriose laikomos įtariamos, kad užsikrėtę KKM virusu, kiaulės, turi būti teikiama ši informacija:
8.6.2. epizootinė grandis tarp KKM protrūkių ar priežasčių, kurios sukėlė KKM įtarimą kiekvienoje kiaulių laikymo vietoje,
9. Jeigu kiaulės sąlyčio ūkiuose nebuvo nužudytos, privalo būti pateikta informacija, dėl kokių priežasčių tai nepadaryta.
III. PRIEMONĖS ĮTARUS KLASIKINĮ KIAULIŲ MARĄ KIAULĖMS ŪKYJE
11. Jeigu ūkyje yra viena ar daugiau kiaulių, įtariamų, kad užsikrėtusios KKM virusu, VMVT turi užtikrinti, kad nedelsiant būtų pradėtas oficialus tyrimas patvirtinti arba paneigti KKM pagal reikalavimus, nurodytus diagnostiniame vadove.
12. Lankydamasis ūkyje valstybinis veterinarijos gydytojas turi patikrinti kiaulių registraciją ir ženklinimą.
13. VMVT, įtarus KKM ūkyje, turi pradėti oficialų ūkio stebėjimą ir užtikrinti, kad:
13.1. visos kiaulės, esančios ūkyje, būtų suregistruotos pagal kategorijas ir nustatytas sergančių, nugaišusių ar įtariamų, kad užsikrėtusios KKM, kiaulių skaičius pagal kategorijas; šis sąrašas nuolat atnaujinamas įtraukiant gimusias ar nugaišusiais kiaules ligos įtarimo laikotarpiu ir turi būti pateikiamas kiekvieno valstybinio veterinarijos gydytojo vizito metu;
13.2. visos ūkio kiaulės būtų laikomos garduose, kuriuose jos buvo anksčiau, arba kitose patalpose, kur jas būtų galima izoliuoti;
13.3. kiaulės nebūtų įvežamos į ūkį ar išvežamos iš jo; VMVT taip pat gali reikalauti, kad ir kiti gyvūnai nebūtų išvežami iš ūkio ir kad būtų imtasi priemonių naikinti graužikus ir vabzdžius;
13.5. mėsa ir jos produktai, sperma, kiaušialąstės, embrionai, pašarai, įrankiai, darbo priemonės, medžiagos ar atliekos, per kurias gali išplisti KKM, nebūtų išvežami iš ūkio be VMVT leidimo; kiauliena, kiaulienos produktai, sperma, kiaušialąstės ar embrionai neturi būti išvežti iš ūkio į ES šalis;
13.7. prie patalpų, kuriose laikomos kiaulės, įėjimų ir išėjimų būtų įrengti dezinfekciniai kilimėliai; visi asmenys, įeinantis ir išeinantys iš pastatų, turi laikytis nustatytų higienos reikalavimų, kad neišplatintų KKM viruso; visos iš ūkio išvykstančios transporto priemonės turi būti dezinfekuotos;
14. Atsižvelgusi į epizootinę situaciją, ypač jeigu ūkis, kuriame laikomos įtariamos, kad užsikrėtusios KKM, kiaulės, yra plote, kuriame yra didelis kiaulių tankis, VMVT gali:
14.1. taikyti 13 punkte nurodytam ūkiui priemones, nurodytas 16 punkte; VMVT gali nuspręsti leisti šias priemones taikyti tik kiaulėms, kurios įtariamos, kad užsikrėtusios KKM virusu, ir tik daliai ūkio, kuriame jos laikomos, jei tos kiaulės laikomos ir šeriamos atskirai nuo kitų ūkyje laikomų kiaulių; bet kokiu atveju turi būti paimamas pakankamas kiekis mėginių iš nužudytų kiaulių, kad būtų patvirtintas ar paneigtas užsikrėtimas KKM virusu pagal diagnostinio vadovo reikalavimus;
IV. PRIEMONĖS PATVIRTINUS KLASIKINĮ KIAULIŲ MARĄ KIAULĖMS ŪKYJE
16. Tais atvejais, kai KKM oficialiai patvirtinamas ūkyje, VMVT be priemonių, nurodytų 13 punkte, nurodo:
16.1. nedelsiant nužudyti visas ūkyje esančias kiaules prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui tokiu būdu, kad būtų išvengta KKM viruso išplitimo rizikos jas transportuojant arba žudant;
16.2. paimti pakankamą kiekį nužudytų kiaulių mėginių pagal reikalavimus, nurodytus diagnostiniame vadove, kad būtų galima nustatyti KKM viruso patekimo būdą į ūkį ir KKM trukmę ūkyje iki ligos pranešimo;
16.3. prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui perdirbti nugaišusių ar nužudytų kiaulių lavonus;
16.4. atsekti ir perdirbti kiaulių, paskerstų galimo KKM patekimo į ūkį ir oficialių priemonių atlikimo laikotarpiais, mėsą;
16.5. atsekti ir prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui sunaikinti spermą, kiaušialąstes ir embrionus, surinktus ūkyje galimo KKM patekimo į ūkį ir oficialių priemonių atlikimo laikotarpiais, tokiu būdu, kad būtų išvengta KKM viruso išplitimo rizikos;
16.6. visas galimai užkrėstas medžiagas ir atliekas, pvz., pašarus, perdirbti užtikrinant KKM viruso sunaikinimą; visos medžiagos, ypač naudotos skerdimo metu, turi būti sunaikintos pagal valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymus;
16.7. sunaikinus kiaules, išvalyti ir išdezinfekuoti ar apdoroti pagal 41-46 punktų reikalavimus pastatus, kuriuose buvo laikomos kiaulės, transporto priemones, naudotas kiaulėms ar jų lavonams, taip pat užkrėstai įrangai, pakratams, mėšlui ir srutoms vežti;
16.8. pirminio ligos protrūkio atveju, išskyrus KKM virusą, nustatyti jo genetinį tipą pagal procedūrą, nurodytą diagnostiniame vadove;
17. Nustačius ligos protrūkį laboratorijoje, zoologijos sode, laukinių gyvūnų parke arba aptvertame plote, kuriame kiaulės laikomos mokslo tikslais arba siekiant išsaugoti gyvūnų rūšis ar retas veisles, VMVT gali netaikyti 16.1 ir 16.5 punktų reikalavimų. Apie tokį sprendimą VMVT nedelsdama praneša ES Komisijai.
V. PRIEMONĖS PATVIRTINUS KLASIKINĮ KIAULIŲ MARĄ ŪKIUOSE, KURIUOSE YRA SKIRTINGI VEIKLOS VIENETAI
18. Nustačius KKM ūkiuose, kuriuose yra du ar daugiau atskirų veiklos vienetų, siekdama užbaigti kiaulių penėjimą, VMVT gali netaikyti 16.1 punkto reikalavimų užkrėsto kiaulių ūkio neužkrėstiems veiklos vienetams su sąlyga, kad valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtins, kad šių veiklos vienetų struktūra ir dydis, taip pat atstumas tarp šių veiklos vienetų ir ten atliekami veiksmai užtikrina visiškai atskiras kiaulių gyvenimo, laikymo ir šėrimo sąlygas, kad virusas negalėtų išplisti iš vieno veiklos vieneto į kitą.
19. Jei taikomos 18 punkto nuostatos, VMVT turi paruošti detalias taisykles, kurios užtikrintų gyvulių sveikatos apsaugą skirtinguose veiklos vienetuose.
VI. PRIEMONĖS SĄLYČIO ŪKIUOSE
21. Ūkiai turi būti pripažįstami sąlyčio ūkiais, jei valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs epizootinį tyrimą pagal 25 punkto reikalavimus, nustato, kad KKM galėjo patekti arba iš kitų ūkių į ūkį, nurodytą 11-15 punktuose ar 16-17 punktuose, arba iš ūkio, nurodyto 11-15 punktuose ar 16-17 punktuose, į kitus ūkius. 11-15 punktuose nurodytos priemonės turi būti taikomos šiuose ūkiuose, kol oficialiai nepaneigiamas KKM įtarimas.
22. VMVT turi taikyti 16 punkte nurodytas priemones sąlyčio ūkiuose, nurodytuose 21 punkte, jeigu to reikalauja epizootinė situacija.
23. Pagrindiniai kriterijai ir rizikos faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant 16.1 punkte nurodytas priemones sąlyčio ūkiuose:
| Kriterijai |
Sprendimas |
|
| nužudyti |
nežudyti |
|
| Klinikiniai požymiai, pagal kuriuos KKM įtariamas sąlyčio ūkyje |
taip |
ne |
| Kiaulių judėjimas iš protrūkio zonos į sąlyčio ūkius galimo KKM viruso patekimo į užkrėstą ūkį laikotarpiu |
taip |
ne |
| Sąlyčio ūkis yra teritorijoje, kurioje yra didelis kiaulių tankis |
taip |
ne |
| Galimas viruso išplitimas iš protrūkio zonos prieš likvidavimo priemonių taikymo pradžią |
masinis/ nežinomas |
ribotas |
| -1 Sąlyčio ūkiai išsidėstę 500 metrų atstumu nuo protrūkio vietos |
taip |
ne |
| Sąlyčio ūkis yra netoli daugiau nei vienos protrūkio vietos |
taip |
ne |
| Kiaulių skaičius protrūkio zonoje ir /arba sąlyčio ūkiuose |
didelis |
mažas |
-1 Jeigu teritorijoje yra didelis kiaulių tankis, turi būti didesnis atstumas nuo protrūkio vietos.
VII. EPIZOOTINIS TYRIMAS
25. VMVT turi užtikrinti, kad epizootinis tyrimas dėl KKM įtarimo arba protrūkių būtų atliekamas pagal klausimynus, paruoštus neatidėliotinų priemonių planus, nurodytus 100-103 punktuose. Atliekant epizootinį tyrimą turi būti nustatyta:
25.2. galima KKM kilmė ūkyje; identifikuoti kiti ūkiai, kuriuose kiaulės galėjo užsikrėsti nuo to paties šaltinio;
VIII. APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONŲ NUSTATYMAS
27. Oficialiai patvirtinus KKM diagnozę kiaulėms ūkyje, VMVT nedelsdama turi nustatyti apsaugos zoną mažiausiai 3 km spinduliu aplink protrūkio vietą, kuri turi būti įtraukta į priežiūros zoną 10 km spinduliu aplink protrūkio vietą. Šiose zonose turi būti taikomos priemonės, nurodytos 31–40 punktuose.
28. Nustatydama zonas, VMVT turi atsižvelgti į:
29. Jeigu zona apima kelių šalių teritorijas, tų šalių kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti nustatant priemones joje.
30. VMVT turi imtis visų priemonių, įskaitant gerai matomų ženklų, įspėjimų ir visuomenės informavimo priemonių, pvz.: spauda ir televizija, naudojimą, siekdama užtikrinti, kad visi asmenys, esantys apsaugos ir priežiūros zonose, būtų informuoti apie galiojančius apribojimus, nurodytus 31–40 punktuose, ir imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą šių priemonių vykdymą.
IX. PRIEMONĖS APSAUGOS ZONOJE
31. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos zonoje būtų taikomos šios priemonės:
31.1. kaip galima greičiau surašyti visi ūkiai; nustačius apsaugos zoną, šiuos ūkius turi patikrinti valstybinis veterinarijos gydytojas per 7 dienas ir atlikti kiaulių klinikinį tyrimą bei patikrinti kiaulių registrą ir identifikaciją;
31.2. kiaulių judėjimas ir vežimas visuomeniniais ir privačiais keliais turi būti uždraustas; VMVT gali leisti judėjimus, nurodytus 31.6 punkte; šis draudimas netaikomas kiaulėms, tranzitu vežamoms keliu ar geležinkeliu jų neiškraunant ar nesustojant; leidimas gali būti išduotas kiaulėms, vežamoms iš teritorijos, esančios už apsaugos zonos, į skerdyklą, esančią apsaugos zonoje, skirtoms skubiai paskersti;
31.3. transporto priemonės ir įranga, kuri naudojama kiaulėms ir kitiems gyvūnams ar medžiagoms, kurios gali būti užkrėstos (pvz.: lavonai, pašarai, mėšlas, srutos ir kt.) vežti, turi būti išvalytos ir išdezinfekuotos kaip galima greičiau po užkrėtimo pagal 41–46 punktų reikalavimus; jokia transporto priemonė, kuri buvo naudojama kiaulėms vežti, negali išvykti iš zonos neišvalyta ir neišdezinfekuota, nepatvirtinta ir negavusi VMVT leidimo;
31.5. apie visas nugaišusias ar sergančias kiaules ūkyje turi būti nedelsiant pranešta VMVT, kuri turi atlikti atitinkamus tyrimus, nurodytus diagnostiniame vadove;
31.6. kiaulės negali būti išvežtos iš ūkio, kuriame jos yra laikomos, mažiausiai 30 dienų užbaigus pirminį užkrėstų ūkių valymą ir dezinfekciją; po 30 dienų, atsižvelgiant į 32 punkto sąlygas, VMVT gali leisti išvežti kiaules iš minėto ūkio tiesiai į:
31.6.2. perdirbimo įmonę ar vietą, kurioje kiaulės yra nedelsiant nužudomos ir jų lavonai yra perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui,
31.7. kiaulių sperma, kiaušialąstės ir embrionai neturi būti išvežami iš apsaugos zonoje esančių ūkių;
32. VMVT, taikydama 31.6 punkte nurodytas priemones, turi nedelsdama apie tai informuoti ES Komisiją.
33. Jeigu draudimai, nurodyti 31 punkte, yra taikomi ilgiau kaip 30 dienų, ir dėl kitų ligos protrūkių, gyvulių gerovės ar kitų priežasčių iškyla problemų laikyti kiaules, VMVT gali, atsižvelgusi į savininko pagrįstą prašymą, leisti išvežti kiaules iš ūkio apsaugos zonoje tiesiai į:
33.2. perdirbimo įmonę ar vietą, kur kiaulės yra nedelsiant nužudomos ir jų lavonai perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
34. Taikant 33 punkte nurodytas priemones, VMVT gali leisti išvežti kiaules iš ūkio su sąlyga, kad:
34.1. ūkyje esančios kiaulės kliniškai tiriamos, ypač tos, kurios bus išvežtos, įskaitant kūno temperatūros matavimą tam tikram kiaulių skaičiui, patikrinamas registras ir kiaulių identifikacijos ženklai;
34.4. transporto priemonės, kuriomis buvo vežamos kiaulės, yra nedelsiant išvalomos ir išdezinfekuojamos pagal 41-46 punktų reikalavimus;
34.5. jei kiaulės paskerstos ar nužudytos, būtų paimtas pakankamas kiekis kiaulių mėginių pagal diagnostinio vadovo reikalavimus užsikrėtimui KKM virusu šiuose ūkiuose patvirtinti ar paneigti;
34.6. jeigu kiaulės transportuojamos į skerdyklą:
34.6.1. teritorinė VMVT, atsakinga už skerdyklos priežiūrą, būtų informuota apie ketinimą atvežti kiaules į skerdyklą ir informuotų VMVT, išdavusią leidimą kiaules transportuoti, atvežus kiaules,
34.6.3. atliekant skerdykloje priešskerdiminę apžiūrą ir poskerdiminį patikrinimą, valstybinis veterinarijos gydytojas atsižvelgtų į visus KKM požymius,
34.6.4. šviežia kiauliena, gauta paskerdus šias kiaules, būtų perdirbta arba paženklinta specialiu spaudu ir vėliau apdorota. Tai turi būti atlikta VMVT nurodytoje įmonėje. Šviežia mėsa gali būti nusiųsta į minėtą įmonę su sąlyga, kad transporto priemonė užplombuojama prieš išvežimą ir lieka užplombuota transportavimo metu.
35. Priemonės apsaugos zonoje turi būti vykdomos, kol:
X. PRIEMONĖS PRIEŽIŪROS ZONOJE
37. VMVT turi užtikrinti, kad priežiūros zonoje būtų taikomos šios priemonės:
37.2. kiaulių judėjimas ir transportavimas visuomeniniais ar privačiais keliais turi būti uždraustas, nebent tai leidžia VMVT; šis draudimas netaikomas kiaulėms, vežamoms tranzitu keliu ar geležinkeliu jų neiškraunant ar nesustojant, ir skerstinoms kiaulėms, vežamoms iš teritorijos, esančios už priežiūros zonos, į skerdyklą, esančią priežiūros zonoje;
37.3. transporto priemonės ir įranga, kuriomis vežamos kiaulės ar kiti gyvūnai ar medžiagos, galinčios būti užkrėstos (pvz., kiaulių lavonai, pašarai, mėšlas, srutos ir kt.), turi būti išvalytos ir išdezinfekuotos kaip galima greičiau po užkrėtimo pagal 41-46 punktų reikalavimus; jokia transporto priemonė, kuria buvo vežamos kiaules, negali išvykti iš priežiūros zonos neišvalyta ir neišdezinfekuota;
37.4. joks naminis gyvūnas negali 7 dienas po priežiūros zonos nustatymo būti įvežtas be VMVT leidimo;
37.5. apie visas nugaišusias ar sergančias kiaules ūkyje turi būti nedelsiant pranešta VMVT, kuri turi atlikti atitinkamus tyrimus, nurodytus diagnostiniame vadove;
37.6. kiaulės negali būti išvežtos iš ūkio, kuriame jos yra laikomos, mažiausiai 21 dieną užbaigus užkrėstų ūkių pirminį valymą ir dezinfekciją; po 21 dienos, atsižvelgiant į 34 punkto sąlygas, VMVT gali leisti išvežti kiaules iš ūkio tiesiai į:
37.6.2. perdirbimo įmonę ar tinkamą vietą, kurioje kiaulės yra nedelsiant paskerdžiamos, jų gaišenos yra perdirbamos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui,
37.7. kiaules gali būti leista transportuoti į skerdyklą, jeigu laikomasi 34.6 punkto reikalavimų, taip pat šių kiaulių mėsos ženklinimo, naudojimo ir produktų apdorojimo paskirties vietoje reikalavimų;
38. VMVT, taikydama 37.6 punkte nurodytas priemones, turi nedelsdama apie tai informuoti ES Komisiją.
39. Jeigu draudimai, nurodyti 37 punkte, taikomi ilgiau kaip 30 dienų, ir dėl tolimesnių ligos protrūkių, gyvulių gerovės ar kitų priežasčių iškyla problemų laikyti kiaules, pagal 34 punkto reikalavimus VMVT, atsižvelgdama į savininko pagrįstą prašymą, gali leisti išvežti kiaules iš ūkio, esančio priežiūros zonoje, tiesiai į:
39.2. perdirbimo įmonę ar tinkamą vietą, kur kiaulės yra nedelsiant paskerdžiamos ir jų lavonai yra perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
40. Priežiūros zonoje priemonės turi būti vykdomos, kol:
40.2. visuose ūkiuose atliekamas kiaulių klinikinis ir, jeigu būtina, laboratorinis tyrimas, kaip nurodyta diagnostiniame vadove, kad galima būtų nustatyti KKM virusą;
XI. VALYMAS IR DEZINFEKCIJA
41. VMVT turi užtikrinti, kad:
42. Bendrosios valymo ir dezinfekcijos procedūros:
42.1. valymo ir dezinfekcijos veiksmai ir, jeigu reikia, darbai graužikams ir vabzdžiams naikinti atliekami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
42.2. siekiant užtikrinti KKM viruso sunaikinimą, VMVT patvirtina dezinfekantus ir jų koncentracijas;
42.3. dezinfekantų aktyvumas turi būti patikrintas prieš naudojimą, nes tam tikrų dezinfekantų aktyvumas sumažėja juos ilgai laikant;
42.4. dezinfekantai ir dezinfekcijos atlikimo būdai pasirenkami atsižvelgiat į patalpų, transporto priemonių ir objektų, kurie turi būti dezinfekuoti, paskirtį;
42.5. sąlygos, kuriomis naudojamos riebalus šalinančios medžiagos ir dezinfekantai, turi užtikrinti, kad jų efektyvumas nesumažės; būtina stebėti techninius parametrus: spaudimą, minimalią temperatūrą ir reikalingą sąlyčio laiką, kuriuos nurodo gamintojas;
42.6. nepriklausomai nuo to, kokie dezinfekantai naudojami, taikomos šios bendrosios taisyklės:
42.6.2. plaunama ir valoma rūpestingai valant šepečiu ir grandant žemę, grindis, rampas ir sienas, pašalinus ar demontuojant, kur įmanoma, įrangą ar įrengimus, kad nepablogėtų valymo ir dezinfekcijos darbų kokybė,
42.8. reikia plauti, dezinfekuoti ar sunaikinti galimai užkrėstą įrangą, įrengimus, darbo priemones ar gardus;
43. Užkrėstų ūkių specialios valymo ir dezinfekcijos nuostatos:
43.1. pirminis valymas ir dezinfekcija:
43.1.1. žudant gyvulius reikia imtis visų priemonių, kad būtų išvengta KKM viruso išplitimo; tai apima laikinos dezinfekcijai skirtos įrangos įrengimą, darbo drabužių tiekimą, dušus, įrengimų, instrumentų ir patalpų nukenksminimą ir ventiliacijos nutraukimą,
43.1.3. jeigu kiaulių lavonai išvežami iš ūkio perdirbti, tam naudojami uždari ir sandarūs konteineriai,
43.1.4. išvežus kiaulių lavonus perdirbti, patalpos, kuriose buvo laikomos šios kiaulės, ir bet kokia patalpų dalis, kiemas ar kita teritorija, kurie buvo užteršti žudymo, skerdimo ar autopsijos metu, turi būti apipurkšti dezinfekantu, patvirtintu naudoti pagal 41.1 punkto reikalavimus,
43.1.5. bet kokie audiniai ar kraujas, kurie galėjo išplisti skerdimo ar autopsijos metu, turi būti surinkti ir perdirbti kartu su kiaulių lavonais,
43.2. baigiamasis valymas ir dezinfekcija:
43.2.2. riebalai ir nešvarumai turi būti pašalinti nuo visų paviršių (naudojant riebalus šalinančias medžiagas ir vėliau jas nuplaunant vandeniu),
44. Užkrėstų pakratų, mėšlo ir srutų dezinfekcija:
44.1. mėšlas ir naudoti pakratai turi būti sukrauti į krūvą terminiam apdorojimui, apipurkšti dezinfektantu ir laikomi 42 dienas arba sudeginami ar užkasami;
45. Nepaisydama 42 ir 43 punktų reikalavimų, ūkiuose, kuriuose kiaulės laikomos lauke, VMVT gali taikyti specifines valymo ir dezinfekcijos priemones, atsižvelgdama į ūkio tipą ir klimato sąlygas.
XII. KIAULIŲ BANDOS ATKŪRIMAS
47. Kiaulės neturėtų būti įvežamos į ūkį, nurodytą 16 ir 17 punktuose, kol nepraėjo mažiausiai 30 dienų po valymo ir dezinfekcijos pagal 41–46 punktų reikalavimus atlikimo.
48. Atkuriant kiaulių bandą, turėtų būti atsižvelgta į kiaulių laikymo tipą ir šiuos veiksmus:
48.1. ūkiuose, kuriuose kiaulės laikomos lauke, pirmiausiai į ūkį įvežamos kontrolinės kiaulės, kurioms patikrinus nerasta KKM viruso antikūnų, arba kiaulės, gautos iš ūkių, kuriems netaikomi jokie apribojimai dėl KKM; kontrolinės kiaulės turi būti patalpintos visame užkrėstame ūkyje, atsižvelgiant į VMMT reikalavimus, ir tiriamos praėjus 40 dienų nuo jų įvežimo dėl KKM viruso antikūnų pagal diagnostinio vadovo reikalavimus; jeigu nė vienai kiaulei nesusidarė KKM viruso antikūnų, visas ūkis gali būti užpildytas kiaulėmis; jokia kiaulė negali palikti ūkio, kol negauti neigiami serologinio tyrimo rezultatai;
48.2. kai kiaulės auginamos kitokiais būdais, kiaulės į ūkį įvežamos, kaip nurodyta 48.1 punkte, arba visas ūkis užpildomas kiaulėmis su sąlyga, kad:
48.2.2. kiaulės atkurtoje bandoje tiriamos serologiškai pagal diagnostinio vadovo reikalavimus; mėginiai tyrimui turi būti imami praėjus 40 dienų nuo paskutinių kiaulių įvežimo,
XIII. PRIEMONĖS ĮTARUS IR PATVIRTINUS KLASIKINĮ KIAULIŲ MARĄ KIAULĖMS SKERDYKLOJE AR TRANSPORTO PRIEMONĖJE
50. Įtarus KKM skerdykloje ar transporto priemonėje, VMVT nedelsdama pradeda oficialų tyrimą pagal diagnostinio vadovo reikalavimus patvirtinti ar paneigti KKM.
51. Nustačius KKM skerdykloje ar transporto priemonėje, VMVT turi užtikrinti, kad:
51.2. galimai užkrėstos skerdenos, skerdenų atliekos ir gyvūninės atliekos ir užsikrėtusios KKM kiaulės būtų perdirbamos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
51.3. pastatų, įrangos ir transporto priemonių valymas ir dezinfekcija būtų atliekami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui pagal 41-46 punktų reikalavimus;
51.6. priemonės, nurodytos 21-24 punktuose, būtų taikomos ūkyje, kuriame nustatytos užkrėstos kiaulės ar jų lavonai, taip pat kituose sąlyčio ūkiuose;
XIV. PRIEMONĖS ĮTARUS IR PATVIRTINUS KLASIKINĮ KIAULIŲ MARĄ ŠERNAMS
53. VMVT, gavusi informacijos, kad šernai yra įtariami, kad užsikrėtę KKM, nedelsdama turi imtis visų atitinkamų priemonių patvirtinti ar paneigti ligą, informuoti kiaulių savininkus ir medžiotojus.
54. Patvirtinus pirmąjį KKM atvejį šernams, siekdama sumažinti ligos išplitimą, VMVT turi nedelsdama:
54.1. sudaryti ekspertų grupę, kurios sudėtyje būtų veterinarijos gydytojai, medžiotojai, laukinės faunos biologai ir epizootologai, galinčią padėti:
54.1.1. ištirti epizootinę situaciją ir nustatyti užkrėstą plotą pagal reikalavimus, nurodytus 64 punkte,
54.1.2. pradėti taikyti atitinkamas priemones užkrėstame plote be priemonių, nurodytų 54.2 ir 55 punktuose; laikinai gali būti uždraustos medžioklės ir šernų šėrimas,
55. VMVT turi pavesti:
55.1. atlikti visų kategorijų kiaulių registraciją visuose ūkiuose; ūkių savininkas kiaulių sąrašus turi nuolat atnaujinti; kiaulių sąrašas turi būti pateiktas valstybiniam veterinarijos gydytojui pareikalavus ir gali būti tikrinamas kiekvieno apžiūrėjimo metu; jeigu kiaulės laikomos lauke, pirmasis kiaulių sąrašas gali būti sudarytas apytikriai suskaičiavus kiaules;
55.2. visas kiaules ūkyje laikyti jų laikymo vietose arba kitoje vietoje, kur jos gali būti atskirtos nuo šernų; šernai negali turėti sąlyčio su bet kokia medžiaga, kuri gali patekti į ūkį su ūkyje laikomomis kiaulėmis;
55.4. naudoti atitinkamas dezinfekcijos priemones prie įėjimų į kiaulides ir išėjimų iš jų, taip pat įvažiavimų į ūkį ir išvažiavimų iš jų;
55.5. taikyti atitinkamas higienos priemones visiems asmenims, turintiems sąlytį su šernais, kad sumažintų KKM viruso išplitimo riziką; asmenims, turėjusiems sąlytį su šernais, gali būti laikinai uždrausta lankytis ūkyje;
55.7. neįvežti į ūkį jokių šernų audinių ar šernų, kurie buvo nušauti ar buvo rasti nugaišę, taip pat jokių medžiagų ir įrangos, kurie galėjo būti užkrėsti KKM virusu;
55.9. organizuoti, kad visi nušauti ar nugaišę šernai nustatytame užkrėstame plote būtų apžiūrėti valstybinio veterinarijos gydytojo ir ištirti dėl KKM pagal diagnostinio vadovo reikalavimus; visų šernų skerdenos, kurioms nustatytas KKM, turi būti perdirbtos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
56. Jeigu KKM tyrimo rezultatai yra neigiami, VMVT turi užtikrinti, kad šernai ir šerniena nebūtų išvežami į ES šalis.
57. Šernų audiniai, neskirti žmonių maistui, turi būti perdirbti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.
XV. KLASIKINIO KIAULIŲ MARO LIKVIDAVIMO ŠERNŲ POPULIACIJOJE PLANAS
59. Nepažeisdama priemonių, nurodytų 53–58 punktuose, VMVT per 90 dienų nuo pirmojo KKM šernams atvejo patvirtinimo turi pateikti ES Komisijai rašytinį priemonių, kurių imtasi likviduoti ligą nurodytame užkrėstame plote, ir priemonių, kurios taikomos ūkiams šiame plote, planą.
61. Jeigu plano pakeitimai susiję su užkrėstos teritorijos pakeitimu, VMVT turi užtikrinti, kad ES Komisija ir kitos ES šalys būtų informuotos apie šiuos pakeitimus nedelsiant. Jeigu šie pakeitimai susiję su kitomis plano priemonėmis, VMVT turi pristatyti plano pakeitimus ES Komisijai.
62. Patvirtinus 59-61 punktuose nurodytas priemones, jos turi pakeisti pirmines priemones, nurodytas 53-58 punktuose, nuo VMVT nustatytos datos.
63. Plane turi būti ši informacija:
63.1. epizootinio tyrimo ir kontrolės priemonių, nurodytų 53-58 punktuose, rezultatai, taip pat ligos geografinis paplitimas;
64. VMVT, nustatydama užkrėstą teritoriją, turi atsižvelgti į:
64.4. biologų, medžiotojų, medžioklės organizacijų, laukinės faunos apsaugos tarnybų ir veterinarijos tarnybų bendradarbiavimo organizavimą;
64.5. informavimo sustiprinimą, kad medžiotojai suvoktų likvidavimo plane patvirtintų priemonių svarbą;
64.6. specifines pastangas, siekiant nustatyti šernų metapopuliacijos skaičių ir buvimo vietą užkrėstoje teritorijoje;
64.8. specifines pastangas, siekiant nustatyti infekcijos mastą šernų populiacijoje (atliekant sumedžiotų ir nugaišusių įvairaus amžiaus šernų laboratorinį tyrimą ir epizootinius tyrimus);
64.9. patvirtintas priemones sumažinti ligos paplitimą dėl šernų judėjimo ir/arba šernų metapopuliacijų sąlyčio, įskaitant ir šernų medžioklės uždraudimą;
64.12. nugaišusių ar nušautų šernų sunaikinimo metodą, kuris turi būti paremtas:
64.12.2. valstybinio veterinarijos gydytojo apžiūrėjimu ir laboratoriniais tyrimais pagal diagnostinio vadovo reikalavimus; visų šernų lavonai ar skerdenos, kuriems nustatytas KKM, turi būti perdirbti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui; jeigu KKM rezultatai neigiami, VMVT turi užtikrinti, kad šernai ir šerniena, gauti iš užkrėstų teritorijų, nebūtų parduodami; šernų audiniai, neskirti žmonių maistui, turi būti perdirbti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
64.13. kiekvieno rasto nugaišusio ar sumedžioto šerno epizootinį tyrimą, apimantį informaciją apie:
64.14. stebėjimo programą ir prevencijos priemones, taikomas ūkiams, esantiems užkrėstoje teritorijoje, ir, jeigu reikia, aplinkinių teritorijų ūkiuose, taip pat taikomus transporto priemonių ir gyvūnų judėjimo toje teritorijoje apribojimus (iš užkrėstos teritorijos turi būti uždrausta išvežti į ES šalis kiaules, jų spermą, embrionus ar kiaušialąstes);
64.15. kitus kriterijus, kurie turi būti taikomi panaikinus priemones, priimtas ligai likviduoti užkrėstoje teritorijoje, ir priemones, taikomas ūkiams šioje teritorijoje;
64.16. nustatytą darbo sistemą, kad ekspertų grupė, sudaryta pagal 54.1 punkto reikalavimus, galėtų reguliariai apžvelgti likvidavimo plano rezultatus;
XVI. DIAGNOSTINĖS PROCEDŪROS IR BIOLOGINIO SAUGUMO REIKALAVIMAI
66. VMVT turi užtikrinti, kad diagnostinės procedūros, mėginių ėmimas ir laboratoriniai tyrimai KKM nustatyti būtų atliekami pagal diagnostinio vadovo reikalavimus.
67. Nacionalinė veterinarijos laboratorija:
67.2. turi užtikrinti, kad KKM ir viruso genetinio tipo tyrimai būtų atliekami pagal diagnostinio vadovo reikalavimus; šiam tikslui pasiekti Nacionalinė veterinarijos laboratorija turi sudaryti specialias sutartis su ES kontrolinėmis laboratorijomis arba su nacionalinėmis laboratorijomis;
67.3. atsakinga už standartų ir diagnostinių metodų koordinavimą Lietuvos Respublikoje:
68. Nacionalinė veterinarijos laboratorija turi bendradarbiauti su ES kontroline laboratorija – Veterinarijos aukštosios mokyklos Virusologijos institutu, BŽnteweg 17, D-30559, Hanoveris, Vokietija.
69. Tam, kad būtų užtikrintos atitinkamos biologinio saugumo sąlygos, siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą, KKM virusas, jo genomas, antigenai ir vakcinos mokslo, diagnozavimo ar gamybos tikslu gali būti naudojami tik VMVT patvirtintose vietose, įstaigose ar laboratorijose.
Patvirtintų vietų, įstaigų ar laboratorijų sąrašas turi būti pristatytas ES Komisijai iki 2003 m. sausio 1d.
XVII. KLASIKINIO KIAULIŲ MARO VAKCINŲ NAUDOJIMAS, GAMYBA IR PARDAVIMAS
71. VMVT turi užtikrinti, kad:
XVIII. PREVENCINĖ KIAULIŲ VAKCINACIJA
73. Nepaisant 71.1 punkto reikalavimų, kai KKM patvirtintas ir epizootinio tyrimo rezultatai rodo, kad jis gali išplisti, gali būti pradėta prevencinė kiaulių vakcinacija pagal reikalavimus, nurodytus 76-85 punktuose.
74. Nepaisant 16 punkto reikalavimų, pagrindiniai kriterijai ir rizikos faktoriai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant prevencinės vakcinacijos taikymo būtinumą kiaulių ūkiuose, yra:
| Kriterijai |
Sprendimas |
|
| vakcinuoti |
nevakcinuoti |
|
| Skaičius/naujų protrūkių kreivė per praėjusias 10–20 dienų |
didelis/ greitai kylanti |
mažas/ lėtai kylanti |
| Ūkių, kuriuose gali būti vakcinuojama, lokalizacija teritorijoje, kurioje yra didelis kiaulių skaičius |
taip |
ne |
| Papildomų protrūkių tikimybė ateinančių 2 mėnesių laikotarpiu ir vėliau |
didelė tikimybė |
nėra tikimybės |
| Maži gyvūninių atliekų perdirbimo įmonių pajėgumai |
taip |
ne |
75. Šie kriterijai ir rizikos faktoriai gali būti pakeisti ar papildyti atsižvelgiant į mokslo pasiekimus ir patyrimą.
76. Jeigu VMVT nusprendžia pradėti prevencinę kiaulių vakcinaciją, ji turi patvirtinimui ES Komisijai pristatyti prevencinės vakcinacijos planą, kuriame turi būti informacija apie:
76.2. geografinio ploto, kuriame bus vakcinuojamos kiaulės, apimtį ir kiaulių ūkių skaičių šiame plote;
76.8. kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar vakcinacija, ar 22 punkte nurodytos priemonės turi būti taikomos sąlyčio ūkiuose;
77. Nepažeisdama 31-40 punkto reikalavimų, VMVT turi užtikrinti, kad prevencinės vakcinacijos laikotarpiu:
77.1. kiaulės nebūtų išvežamos iš vakcinuojamos teritorijos, išskyrus atvejus, kai jos vežamos į VMVT nurodytą skerdyklą, esančią vakcinacijos teritorijoje arba arti šios teritorijos, skubiam skerdimui arba į gyvūninių atliekų perdirbimo įmonę, arba į tokią vietą, kur jos nedelsiant nužudomos ir jų lavonai perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
77.2. visa šviežia kiauliena, gauta paskerdus vakcinuotas kiaules, būtų perdirbama arba paženklinama ir apdorojama pagal 34.6.4 punkto reikalavimus;
78. Priemonės, nurodytos 77 punkte, taikomos mažiausiai 6 mėnesius po prevencinės vakcinacijos užbaigimo.
79. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, kaip nurodyta 78 punkte, turi būti uždrausta:
79.1. serologiškai teigiamų kiaulių išvežimas iš ūkio, kuriame jos laikomos, išskyrus tuos atvejus, kai jos vežamos skubiam skerdimui;
80. Nepaisydama 76 punkto reikalavimų, VMVT gali nuspręsti pradėti prevencinę vakcinaciją su sąlyga, kad nebus pažeisti ES interesai ir bus laikomasi šių reikalavimų:
80.1. prevencinės vakcinacijos planas bus paruoštas pagal 100- 103 punktų reikalavimus; apie vakcinacijos planą ir sprendimą pradėti vakcinaciją bus pranešta ES Komisijai prieš pradedant vakcinaciją;
82. Nepažeidžiant 79 ir 80 punktų reikalavimų, priemonės, nurodytos 78 punkte, gali būti panaikintos, kai:
82.1. visos kiaulės ūkiuose, kuriuose buvo naudota vakcina, buvo paskerstos ar nužudytos pagal 77.1 punkto reikalavimus, ir šviežia mėsa, gauta iš šių kiaulių, buvo perdirbta arba paženklinta ir apdorota pagal 34.6.4 punkto reikalavimus;
83. Jeigu priemonės, nurodytos 78 punkte, yra panaikintos, VMVT turi užtikrinti, kad:
83.1. kiaulės į 82 punkte nurodytus ūkius būtų įvežamos praėjus mažiausiai 10 dienų po valymo ir dezinfekcijos užbaigimo ir visos kiaulės ūkiuose, kuriuose buvo naudojama vakcina, būtų paskerstos ar nužudytos;
83.2. įvežus kiaules, jos visuose ūkiuose, esančiuose vakcinacijos teritorijoje, kliniškai ir laboratoriškai ištiriamos, kaip nurodyta diagnostiniame vadove, siekiant nustatyti KKM virusą. Jeigu kiaulės buvo įvežtos į ūkius, kuriuose buvo vykdoma prevencinė vakcinacija, šie tyrimai turi būti atliekami praėjus mažiausiai 40 dienų nuo kiaulių įvežimo į ūkį. Šiuo laikotarpiu kiaulės negali būti išvežamos iš ūkio.
84. Tais atvejais, kai vakcinacijos kampanijos metu buvo naudota žymėta vakcina, gali būti netaikomi 77-79 punktų reikalavimai, ypač dėl vakcinuotų kiaulių mėsos ženklinimo, jos naudojimo ir apdorotų produktų paskirties, su sąlyga, kad:
84.1. prevencinės vakcinacijos planas buvo patvirtintas prieš pradedant vakcinaciją pagal 76 punkto reikalavimus;
84.2. VMVT pristatė ES Komisijai specifinius reikalavimus, išsamų pranešimą apie vakcinacijos kampanijos įgyvendinimą, jos rezultatus ir epizootinę situaciją;
XIX. ŠERNŲ PREVENCINĖ VAKCINACIJA
86. Nepažeidžiant 71.1 punkto reikalavimų, kai KKM patvirtinamas šernams ir epizootinis tyrimas tai patvirtina, gali būti pradėta prevencinė šernų vakcinacija pagal 87 ir 91 punktų reikalavimus.
87. VMVT, nusprendusi pradėti šernų prevencinę vakcinaciją, turi pristatyti ES Komisijai prevencinės vakcinacijos planą, kuriame turi būti informacija apie:
87.2. geografinio ploto, kuriame turi būti vykdoma prevencinė vakcinacija, apimtį; bet kokiu atveju šis plotas turi būti dalimi užkrėstos teritorijos, nurodytos 63.2 punkte;
87.8. patvirtintas priemones, siekiant išvengti bet kokio vakcininio viruso išplitimo tarp ūkiuose laikomų kiaulių;
87.9. vakcinacijos kampanijos numatomus rezultatus ir vakcinacijos efektyvumo įvertinimo parametrus;
87.10. kompetentingą instituciją, atsakingą už vadovavimą ir plano įgyvendinimą, atsakingų tarnybų koordinavimą;
87.11. įsteigtą informavimo sistemą, kad ekspertų grupė, patvirtinta pagal 54.1 punkto reikalavimus, galėtų reguliariai apžvelgti vakcinacijos kampanijos rezultatus;
88. VMVT, bendradarbiaudama su ES Komisija, turi nedelsdama ištirti prevencinės vakcinacijos planą, kad jis atitiktų priemones, numatytas likvidavimo plane, nurodytame 59-62 punktuose.
89. Jeigu teritorija, kurioje vykdoma prevencinė šernų vakcinacija, yra arti kitos šalies teritorijos, kurioje vykdomos šernų KKM likvidavimo priemonės, turi būti užtikrintas šernų prevencinės vakcinacijos plano atitikimas likvidavimo priemones, taikomas kitoje šalyje.
90. Prevencinės vakcinacijos planas gali būti pakeistas arba papildytas atsižvelgiant į epizootinės situacijos vystymąsi.
XX. VISUOMENINIŲ MAITINIMO ĮSTAIGŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS
92. VMVT turi užtikrinti, kad:
XXI. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAI IR EKSPERTŲ GRUPĖS
93. VMVT turi užtikrinti, kad Užkrečiamųjų ligų kontrolės centras pradėtų savo veiklą KKM protrūkio atveju.
94. Užkrečiamųjų ligų kontrolės centras turi vadovauti ir stebėti apskričių ir rajonų užkrečiamųjų ligų kontrolės centrus. Jis turi būti atsakingas už:
94.2. apskričių ir rajonų užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų greitą ir efektyvų priemonių, nurodytų 94.1 punkte, įgyvendinimą;
94.3. personalo ir kitų resursų paskirstymą tarp apskričių ir rajonų užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų;
94.4. informacijos suteikimą ES Komisijai, ES šalims, VMVT, Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir žemės ūkio ir prekybos organizacijoms;
95. VMVT turi užtikrinti, kad apskričių ir rajonų užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai pradėtų savo veiklą KKM protrūkio atveju.
96. Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro tam tikros funkcijos gali būti perduotos apskričių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrams su sąlyga, kad tai neprieštaraus apskričių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų nuostatams.
97. VMVT turi sudaryti ekspertų grupę KKM tyrimui atlikti ir padėti VMVT pasiruošti kovai su liga. Ligos protrūkio atveju ekspertų grupė turi padėti VMVT:
98. VMVT turi užtikrinti, kad užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai ir ekspertų grupė turėtų personalą, sąlygas ir įrangą, įskaitant būtinas ryšio priemones, taip pat aiškią ir efektyvią vadovavimo ir valdymo sistemą, kad užtikrintų greitą ligos kontrolės priemonių įgyvendinimą. Detalesnė informacija apie personalą, sąlygas, įrangą, užkrečiamųjų ligų kontrolės centro vadovavimo ir valdymo sistemą ir ekspertų grupę turi būti nurodyta neatidėliotinų priemonių plane, nurodytame 100-103 punktuose.
XXII. NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAS
100. VMVT turi paruošti neatidėliotinų priemonių planą – nurodyti priemones, kurios turi būti taikomos KKM protrūkio atveju. Plane turi būti nurodytos sąlygos, įranga, personalas ir visos kitos medžiagos, būtinos greitam ir efektyviam ligos protrūkiui likviduoti. Jame turi būti tiksliai nurodyta:
101. Rengiant neatidėliotinų priemonių planą, turi būti taikomi kriterijai ir reikalavimai, nurodyti 105 punkte.
102. Kriterijai ir reikalavimai gali būti pakeisti ar papildyti atsižvelgiant į KKM specifinį pobūdį ir ligos kontrolės priemonių tobulėjimą.
103. ES Komisija įvertina neatidėliotinų priemonių planą, kad nustatytų, ar jis atitinka siekiamą tikslą, ir, jei reikia, pasiūlo papildymus. Neatidėliotinų priemonių planas turi būti patvirtinti ES Komisijos.
XXIII. KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANUI
105. VMVT turi užtikrinti, kad neatidėliotinų priemonių planas atitiktų šiuos kriterijus ir reikalavimus:
105.1. privalo būti sudarytos sąlygos, užtikrinančios teisinius įgaliojimus neatidėliotinų priemonių planui įgyvendinti ir greitai bei efektyviai kampanijai atlikti;
105.2. privalo būti sudarytos sąlygos, užtikrinančios galimybę pasinaudoti fondais, biudžeto lėšomis ir finansiniais resursais, kad būtų kompensuotos visos kovos su KKM epizootija išlaidos;
105.3. VMVT privalo sudaryti vadovaujančią grupę, užtikrinsiančią greitą ir efektyvų sprendimų įgyvendinimą. VMVT direktorius turi būti šios grupės nariu ir koordinuoti veiksmus tarp Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro, nurodyto 93-100 punktuose, ir kitų valstybės valdymo institucijų;
105.4. privalo būti sudarytos sąlygos panaudoti atitinkamus resursus, kad būtų užtikrinta greita ir efektyvi kampanija, įskaitant laboratorijų darbuotojus, įrengimus ir infrastruktūrą;
105.5. privalo būti paruoštas instrukcijų vadovas, kuriame turi būti pateiktas visapusiškas, praktiškas ir detalus procedūrų, instrukcijų ir priemonių, kurios turi būti naudojamos KKM protrūkio atveju, aprašymas;
105.7. VMVT personalas privalo reguliariai dalyvauti: