LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2002 M. VASARIO 8 D. ĮSAKYMO NR. 45 „DĖL GLIUKOZĖS IR INVERTUOTOJO CUKRAUS SIRUPŲ BEI TIRPALŲ SUDĖTIES IR TYRIMO METODŲ TECHNINIO REGLAMENTO“ PAKEITIMO
2003 m. lapkričio 4 d. Nr. 3D-468
Vilnius
Pakeičiu Gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų sudėties ir tyrimo metodų techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl Gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų sudėties ir tyrimo metodų techninio reglamento“ (Žin., 2002, Nr. 22-843) ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
2003-10- 13 raštas Nr. B6(1.8)-1796
Respublikinio mitybos centro
prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
2003-10- 09 raštas Nr. 2-554
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 3D-468
Gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų sudėties ir tyrimo metodų techninis reglamentas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis reglamentas nustato į Lietuvos rinką tiekiamų gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų, skirtų žmonėms vartoti, sudėties, kokybės ir ženklinimo reikalavimus bei analizės metodus.
2. Techninis reglamentas parengtas remiantis 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų produktų pakavimu pagal masę ar tūrį, suvienodinimo, 1979 m. liepos 26 d. Komisijos Pirmąja direktyva 79/796/EEB, nustatančia Bendrijos analizės metodus tam tikroms žmonėms vartoti skirtoms cukraus rūšims testuoti, 1980 m. sausio 15 d. Tarybos direktyva 80/232/ EEB dėl valstybių narių įstatymų, dėl nominalių masių ir nominalių tūrių tam tikriems fasuotiems produktams leistinų ribų, suderinimo, 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/11/EB dėl cukraus rūšių, skirtų žmonėms vartoti, ir atsižvelgiant į Vieningų cukraus analizės metodų Tarptautinės komisijos (International Commission for Uniform Methods of Sugar Analysis (ICUMSA)) reikalavimus.
II. TAIKYMO SRITIS
3. Reglamento reikalavimai taikomi visoms gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų rūšims, pagamintoms Lietuvos Respublikoje arba įvežtoms iš užsienio, išvardytoms 6–13 punktuose.
III. VARTOJAMOS SĄVOKOS IR SUDĖTIES BEI KOKYBĖS REIKALAVIMAI
6. Cukraus tirpalas – sacharozės vandeninis tirpalas, turintis šias charakteristikas:
6.2. invertuotojo cukraus (fruktozės ir gliukozės santykis 1,0±0,2) ne daugiau kaip 3 % (pagal sausųjų medžiagų masę);
7. Invertuotojo cukraus tirpalas – invertuotos (hidrolizuotos) sacharozės vandeninis tirpalas, kuriame invertuotojo cukraus kiekis nėra dominuojantis, turintis šias charakteristikas:
7.2. invertuotojo cukraus (fruktozės ir gliukozės santykis 1,0±0,1) daugiau kaip 3 %, bet ne daugiau kaip 50 % (pagal sausųjų medžiagų masę);
8. Invertuotojo cukraus sirupas – invertuotos (hidrolizuotos) sacharozės vandeninis tirpalas, gali būti kristalizuotas, kuriame invertuotojo cukraus kiekis yra dominuojantis, turintis šias charakteristikas:
8.2. invertuotojo cukraus (fruktozės ir gliukozės santykis 1,0±0,1) daugiau kaip 50 % (pagal sausųjų medžiagų masę);
9. Gliukozės sirupas – išvalytas ir sukoncentruotas maistinių sacharidų, gautų iš krakmolo ir/arba inulino, vandeninis tirpalas, turintis šias charakteristikas:
9.2. gliukozės ekvivalentas, išreikštas d-gliukoze, ne mažiau kaip 20 % (pagal sausųjų medžiagų masę);
10. Džiovintas gliukozės sirupas – iš dalies išdžiovintas gliukozės sirupas, turintis šias charakteristikas:
10.2. gliukozės ekvivalentas, išreikštas d-gliukoze, ne mažiau kaip 20 % (pagal sausųjų medžiagų masę);
11. Gliukozė arba gliukozės monohidratas – išvalyta kristalizuota, turinti vieną molekulę kristalizacinio vandens d-gliukozė, turinti šias charakteristikas:
12. Gliukozė arba bevandenė gliukozė – neturinti kristalizacinio vandens išvalyta kristalizuota d-gliukozė, turinti šias charakteristikas:
13. Fruktozė – išvalyta kristalizuota d-fruktozė, turinti šias charakteristikas:
14. Sąvokos, išvardytos 6–13 punktuose, gali būti taikomos tik produktams, atitinkantiems minėtuose punktuose išvardytus reikalavimus.
15. Produktai, išvardyti 6–13 punktuose, be privalomo pavadinimo, gali turėti įprastinį pavadinimą, priimtą šalyje, taip pat šių produktų pavadinimai gali būti vartojami kitų įprastų produktų pavadinimuose, jei tai neklaidina vartotojo.
16. Sąvoka „baltas“ gali būti taikoma:
17. Produktuose, išvardytuose 6–13 punktuose, sieros dioksido kiekis neturi viršyti nurodyto Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin.,1999, Nr. 3-76), Lietuvos higienos normoje HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 24-891) ir HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“ patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 686 (Žin., 2003, Nr. 91-4135).
IV. PAKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS
18. Produktai, skirti mažmeninei prekybai, turi būti gamintojo arba pakuotojo įpakuoti į sandarią tarą, kuri apsaugotų produktą nuo žalingo poveikio, ir vartotojui pateikti nepažeisti.
19. Pakavimo medžiagos turi atitikti reikalavimus, išdėstytus Lietuvos higienos normoje HN 16 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr. 28-1010).
20. Ženklinant šiuo dokumentu reglamentuojamus produktus, turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2002, Nr. 13-530), nuostatomis bei šiais reikalavimais:
20.1. produktams, sufasuotiems mažesnėmis nei 20 g pakuotėmis, neprivaloma ant pakuotės nurodyti grynojo kiekio;
20.2. cukraus tirpale, invertuotojo cukraus tirpale ir invertuotojo cukraus sirupe turi būti nurodoma tikrasis sausųjų medžiagų ir invertuotojo cukraus kiekis;
20.4. jei produktuose, išvardytuose 9 ir 10 punktuose, fruktozės yra daugiau kaip 5 % (pagal sausųjų medžiagų masę), priklausomai nuo dominuojančio komponento jie turi būti ženklinami „gliukozės–fruktozės sirupas“ arba „fruktozės–gliukozės sirupas“ ir „džiovintas gliukozės–fruktozės sirupas“ arba „džiovintas fruktozės–gliukozės sirupas“, siekiant atspindėti, kurio komponento yra daugiau.
V. GLIUKOZĖS IR INVERTUOTOJO CUKRAUS SIRUPŲ BEI TIRPALŲ SUDĖTIES ANALIZĖS METODAI
21. Analizės metodai, būtini patikrinti 6–13 punktuose išvardytus kriterijus, turi atitikti tarptautinius ir Europos Sąjungos reikalavimus.
22. Mėginio paruošimas analizei:
Laboratorijoje gautas mėginys gerai sumaišomas. Atskiriama bent 200 g mėginio dalis ir tuoj pat perdedama į švarų, sausą indą, į kurį nepatenka drėgmė, ir uždengiama oro nepraleidžiančiu dangčiu.
23. Reagentai ir aparatai:
23.1. aprašant aparatus, minimi tik specialūs instrumentai ir aparatai arba instrumentai ir aparatai, kuriems turi būti taikomi specialūs standartai;
23.2. kai minimas vanduo, visuomet turimas omenyje distiliuotas vanduo arba bent ekvivalentiško grynumo demineralizuotas vanduo;
24. Rezultatų pateikimas:
24.1. oficialioje analizės ataskaitoje pateikiamas rezultatas turi būti lygus bent dviejų analizių, kurių pakartojamumo rezultatai patenkinami, vidurkio vertei;
25. Sausųjų medžiagų kiekis džiovintame gliukozės sirupe, gliukozės monohidrate ir bevandenėje gliukozėje nustatomas taikant šio reglamento 1 priede nurodytą metodą.
26. Sausųjų medžiagų kiekis cukraus tirpale, invertuotojo cukraus tirpale ir invertuotojo cukraus sirupe nustatomas taikant šio reglamento 2 priede nurodytą metodą.
27. Redukcinio cukraus kiekis cukraus tirpale, invertuotojo cukraus tirpale ir invertuotojo cukraus sirupe nustatomas taikant šio reglamento 3 ir 4 prieduose nurodytus metodus.
28. Redukcinio cukraus kiekis gliukozės sirupe, džiovintame gliukozės sirupe, gliukozės monohidrate ir bevandenėje gliukozėje nustatomas taikant šio reglamento 3 ir 5 prieduose nurodytus metodus.
29. Sulfatinių pelenų kiekis gliukozės sirupe, džiovintame gliukozės sirupe, gliukozės monohidrate ir bevandenėje gliukozėje nustatomas taikant šio reglamento 6 priede nurodytą metodą.
30. Laidžiųjų pelenų kiekis cukraus tirpale, invertuotojo cukraus tirpale, invertuotojo cukraus sirupe ir fruktozėje nustatomas taikant šio reglamento 7 priede nurodytą metodą.
31. Taikant Cukraus, skirto žmonėms vartoti, techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 368 (Žin., 2000, Nr. 110-3541) 9 priedą, nustatoma tirpalo spalva, sirupus skiedžiant vandeniu iki 50 % sausųjų medžiagų, o 6 priedą – sieros dioksido kiekis (sirupo, kuriame sieros dioksido kiekis daugiau kaip 60 mg/kg, analizei imama 5 g mėginio).