LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMŲ AVARIJŲ RIZIKOS VERTINIMO REKOMENDACIJŲ R 41-02 PATVIRTINIMO
2002 m. liepos 16 d. Nr. 367
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.2 punktu,
1. Tvirtinu Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijas R 41-02 (pridedama).
2. Nustatau, kad:
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „poveikio aplinkai vertinimas“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 367
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMŲ AVARIJŲ RIZIKOS VERTINIMO REKOMENDACIJOS
R 41-02
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) tam tikroms planuojamos ūkinės veiklos rūšims yra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir nustatytąja tvarka rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (Žin., 2000, Nr. 57-1697). Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje turi būti atlikta planuojamos ūkinės veiklos rizikos analizė, išnagrinėtos galimos avarinės situacijos, įvertintos galimos jų pasekmės bei numatytos prevencinės priemonės joms išvengti ar likviduoti.
2. Rekomendacijos skiriamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams, kurie rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir priima sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.
3. Rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio dokumentas, kurio paskirtis yra paaiškinti, į ką turėtų atkreipti dėmesį poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai, atlikdami planuojamos ūkinės veiklos rizikos analizę.
4. Rekomendacijos nekeičia Pavojingo objekto pavojaus identifikavimo, rizikos analizės bei vertinimo saugos požiūriu tvarkos (Žin., 2000, Nr. 20-527), pagal kurią pavojingo objekto vadovas privalo atlikti pavojaus ir rizikos analizę, parengti pavojingo objekto vertinimo studiją bei avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planus.
II. PAGRINDINIAI TERMINAI
5. Rizika – tai galinčio įvykti nelaimingo atsitikimo tikimybė ir jos galimas poveikis žmogui, gamtai ir materialinėms vertybėms (nuosavybei).
6. Rizikos analizė (rizikos vertinimas) – nuoseklus rizikos objektų ir jų poveikių identifikavimas ir įvertinimas.
7. Rizikos objektai (pavojingi objektai) – ūkinės veiklos objektai (gamyklos, sandėliai, geležinkeliai ir kt.), kuriuose yra pavojingas (-i) veiksnys (-iai) ar rizikos šaltinis (-iai).
8. Pavojingas veiksnys (rizikos šaltinis) – grėsmė, esanti ūkinės veiklos objekte ir galinti sukelti nelaimingą atsitikimą.
9. Rizikos valdymas (tvarkymas) – veiklos, susijusios su rizika, administravimas, inventorizavimas, vertinimas, tikrinimas, draudimas ir kt.
10. Rizikos zona (pavojaus zona) – plotas aplink rizikos objektą, kurį gali paveikti nelaimingas atsitikimas tame objekte.
12. Incidentas (avarinė situacija) – įvykis ar įvykių grandinė, galėjusi pereiti į nelaimingą atsitikimą, jei nebūtų laiku imtasi tam tikrų veiksmų laiku sustabdyti sutrikimus.
14. Nelaimingas atsitikimas (avarija) – nenumatytas ir nelauktas įvykis, galintis pakenkti žmonėms, gamtai ir materialinėms vertybėms (nuosavybei).
16. Pažeidžiami (pavojuje esantys) objektai – žmonės, gamtos objektai ar materialinės vertybės (nuosavybė), kurie gali būti paveikti nelaimingo atsitikimo metu.
17. Saugos zona – nustatytas tam tikras atstumas tarp rizikos objekto ir aplink esančių objektų, kurioje poveikis objektams yra nereikšmingas.
III. RIZIKOS ANALIZĖ
20. Nelaimingi atsitikimai gali įvykti, kai išsilieja teršalai, išsilaisvina nevaldoma energija. Nelaimingų atsitikimų metu išsiveržusi nekontroliuojama energija išlaisvina kitos rūšies energiją:
20.1. potencinė energija išlaisvinama, pratrūkus užtvankai ar didelio slėgio talpai, įvykus lavinai ar nuošliaužai arba sugriuvus statiniui;
20.2. kinetinė energija padaro žalą nelaiminguose eismo įvykiuose, stipraus vėjo ar potvynio bangos metu;
20.4. spinduliavimo energija išsilaisvina karščio ir šviesos pavidalu gaisrų metu arba kaip radiacija iš radioaktyviųjų šaltinių;
21. Atliekant rizikos analizę, turi būti išnagrinėti rizikos objektai, pavojingi veiksniai ir pažeidžiami objektai bei įvertinta nelaimingo atsitikimo, susijusio su šiais veiksniais, tikimybė ir pasekmės žmogui, gamtai ir materialinėms vertybėms (nuosavybei).
22. Rizikos analizė turėtų identifikuoti esančius ir galimus pavojus bei parodyti:
23. Atliekant rizikos analizę, labai svarbu žinoti:
23.1. informacijos šaltinius: metodikas, įvairią literatūrą, kompiuterines programas ir kt. (žr. į literatūros sąrašą), kurios padėtų atlikti išsamesnę analizę;
23.2. žemėlapius ir kitą informacinę medžiagą apie: kelius, geležinkelius, oro ir jūrų uostus, gyvenamuosius pastatus, parduotuves, sandėlius, degalines, pramonės objektus, elektros perdavimo linijas, vandentiekio ir šilumos tinklus, nutekamojo vandens vamzdynus, vandenvietes, gruntinius bei paviršinius vandenis, dujotiekius bei naftotiekius, saugyklas (rezervuarus), žemdirbystės plotus, strateginį planavimą toje teritorijoje, saugomas gamtos ir kultūros vertybes, teritorijas su ekstremalių situacijų tikimybe (potvyniai, erozijos, įgriuvos ir kt.);
24. Rizikos analizės struktūra, jos pagrindiniai elementai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Rizikos analizės struktūra
| Objektas |
Operacija |
Pavojingas veiksnys |
Nelaimingo atsitikimo pobūdis |
Pažeidžiami objektai |
Pasekmės pažeidžiamiems objektams |
Reikšmingumas |
Nelaimingo atsitikimo greitis |
Nelaimingo atsitikimo tikimybė |
Svarba (rizikos laipsnis) |
Prevencinės priemonės |
Pastabos |
||
| žmonėms |
gamtai |
nuosavybei |
|||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
Antroje grafoje nurodoma, kokios operacijos bus vykdomos objekte, pavyzdžiui: gamyba, gryninimas, perdirbimas, surinkimas, pakavimas, saugojimas, krovimas, transportavimas, pardavimas, tiekimas, įvairios paslaugos, socialinė veikla ir kt.
Trečioje grafoje nurodomi pavojingi veiksniai, pavyzdžiui: pavojingų medžiagų kiekis bei jų savybės – toksiškumas, degumas, sprogstamumas ir kt.
Ketvirtoje grafoje analizuojama, kokio pobūdžio nelaimingus atsitikimus gali sukelti pavojingi veiksniai pavieniui ir kartu su kitais pavojingais veiksniais. Ties kiekvienu pavojingu veiksniu išvardijami nelaimingi atsitikimai, kuriuos tas veiksnys gali sukelti. Tai gali būti: nuošliaužos, pastatų griūtys, užtvindymai, pavojingų cheminių medžiagų pasklidimas, gaisras, sprogimas, susidūrimas ir kt.
Jei esami pavojingi veiksniai nekelia grėsmės žmonėms, gamtai ar nuosavybei, tai šitie rizikos objektai toliau nebenagrinėjami.
Šeštoje grafoje nurodomos nelaimingo atsitikimo pasekmės pažeidžiamiems objektams, išreikštos kokybiškai. Septintoje grafoje analizuojamos pasekmės žmonėms, išreikštos kiekybiškai.
Tryliktoje grafoje pateikiamos priemonės nelaimingiems atsitikimams išvengti bei pasekmėms likviduoti.
25. Skaičiuojant tikimybę, reikia atsižvelgti į kiekvieną pavojaus šaltinį. Pagrindu skaičiavimams galima imti nelaimingų atsitikimų ir incidentų statistiką. Tačiau tikimybę lemia daugelis dalykų ir ji gali labai skirtis atskirais atvejais, nors pavojaus šaltiniai ir rizikos objektai būtų panašūs. Lygiai taip pat ir pasekmės gali būti labai skirtingos panašiuose rizikos objektuose. Todėl nustatant rizikos objektus, šaltinius ir pažeidžiamus objektus, reikia atsižvelgti ir į pagrindinius riziką lemiančius veiksnius:
25.4. tai, kad cheminių medžiagų konteineriai gali būti nevisiškai paženklinti ar iš viso neženklinti;
25.5. nuotolį iki pažeidžiamų objektų ir saugos zoną, kurios reikia, kad pasekmės būtų nereikšmingos;
25.6. teisingą žmonių elgesį ir veiksmus atliekant gelbėjimo darbus; rizikos objektų apsirūpinimą saugos priemonėmis, gerą gelbėjimo tarnybų informavimą apie galimus pavojus ar pažeidžiamus objektus;
26. Sudėtingais atvejais rizikos objektas dalijamas dalimis ir skaičiuojamos tikimybės kiekvienai daliai.
27. Pasekmės vertinamos atsižvelgiant į pavojingo veiksnio pobūdį ir į vietovėje esančius pažeidžiamus objektus. Pasekmių vertinimo tipiniai žingsniai būtų šie:
27.3. nustatyti, ar yra pavojingų cheminių medžiagų, galinčių reaguoti su kitomis esančiomis medžiagomis arba su aplinkoje esančiais komponentais ir sudaryti naujas aplinkai pavojingas medžiagas;
27.4. nustatyti, ar trąšos, pesticidai bei kitos degios medžiagos nėra saugomi tokiais kiekiais, kad gaisro atveju būtų labai paveikta aplinka;
28. Vertinant pasekmes, labai svarbu atkreipti dėmesį į:
28.1. pavojingo veiksnio grėsmingumą, t. y. turimos energijos ar pavojingų cheminių medžiagų kiekį ir pavojingumą bei nelaimingo atsitikimo pobūdį;
28.2. pavojingo veiksnio padėtį, arti esančius pažeidžiamus objektus ir kitus rizikos objektus, galimybes staigiam gelbėjimo (ir kitų) tarnybų atsakui bei vėlesniam užteršimo likvidavimui;
29. Žalingų veiksnių analizė apima ir atskirų žalingų veiksnių klasifikavimą pagal nelaimingo atsitikimo tikimybę ir pasekmes. Tikimybė daugiausia vertinama atlikus tiriamo objekto ekspertizę, taip pat remiantis nelaimingų atsitikimų ir incidentų statistika.
30. Jei pavojingas veiksnys yra ypač grėsmingas, tai reikia atlikti kruopštesnį nelaimingų atsitikimų dažnio tyrimą, naudojant atitinkamus statistinius ir kompiuterinius modelius. Jei žmonės ar techninės sistemos vaidina svarbų vaidmenį galimų avarijų prevencijoje, tai taip pat būtinas ir saugos sistemų ištyrimas.
32. Vertinant riziką, kad būtų gauta tikėtinos rizikos klasė, reikia atlikti kombinuotą minėtų dėmenų analizę.
33. Rizikos analizės eigos pavyzdžiai pateikti 2-4 lentelėse.
2 lentelė. Rizikos objektų pavojingi veiksniai
| Rizikos objektai |
Būdingiausi pavojingi veiksniai |
| Jūrų uostai, laivai |
Dideli kiekiai įvairių pavojingų medžiagų (nafta, degios, sprogstamosios, pavojingos medžiagos ir kt.), kranai, transporto priemonės |
| Talpyklos, terminalai, sandėliai |
Dideli kiekiai įvairių pavojingų medžiagų |
| Geležinkeliai |
Nafta, pavojingos medžiagos |
| Oro uostai |
Kuras, pavojingos medžiagos |
| Hidroelektrinės |
Užtvenktas vanduo, aukštos įtampos elektra |
| Šiluminės elektrinės |
Degios medžiagos, aukšto slėgio indai, suslėgtas garas, karštas vanduo, aukštos įtampos elektra |
| Atominės elektrinės |
Radioaktyviosios ir pavojingos reaktorių medžiagos, aukšto slėgio indai, suslėgtas garas, karštas vanduo, aukštos įtampos elektra |
| Pramonės įmonės: naftos, chemijos, farmacijos, dažų, plieno- metalo, celiuliozės-popieriaus, plastmasės, gumos, medienos perdirbimo ir kt. |
Didelio slėgio indai, talpos, talpyklos, gamybos įrengimai, pavojingos medžiagos: žaliavos, katalizatoriai, tarpiniai ir šalutiniai produktai; atliekos ir aukštos įtampos elektra |
| Gamtinių dujų ir naftos vamzdynai |
Degios ir aplinkai pavojingos medžiagos, aukštas slėgis vamzdžiuose |
| Naftos ir jos produktų bazės ir saugyklos |
Degios, nuodingos ir aplinkai pavojingos medžiagos |
|
|
|
| Vandens valymo stotys, plaukymo baseinai |
Pavojingos medžiagos |
| Ligoninės |
Pavojingos cheminės medžiagos |
| Mokyklos |
Pavojingos cheminės medžiagos |
| Parduotuvės: universalinės, statybinių ir ūkinių prekių baldų ir kt. dirbinių |
Degios, sprogstamos ir nuodingos medžiagos, aerozoliai, dideli medienos kiekiai |
| Lentpjūvės |
Degios medžiagos, mediena |
| Dangoraižiai, TV bokštai |
Aukšti pastatai |
| Plotai, kuriuose vyksta potvyniai, nuošliaužos, statinių griūtys |
Geologinės sąlygos |
| Karjerai, didelės požeminės konstrukcijos |
Nestabilios uolienos/dirva, dujos, drenažo vanduo, transporto priemonės |
| Tuneliai |
Griūties rizika, nepalanki situacija gelbėjimo darbams |
| Keliai, tiltai |
Transporto priemonės, pavojingi kroviniai |
3 lentelė. Pažeidžiamų objektų galimos pasekmės
| Pažeidžiami objektai |
Pasekmės |
| Žmonės: personalas, lankytojai, aplinkiniai gyventojai, gelbėjimo tarnybų personalas |
Bet koks pakenkimas, pradedant išgąsčiu ar lengvu sužalojimu, baigiant daugelio asmenų mirtimi |
| Gamta: jūra, ežerai, upės; požeminiai vandenys, rekreacinės ir saugomos teritorijos, žemdirbystės plotai, miškai |
Bet koks nuodingų ir pavojingų medžiagų pasklidimas; laivų, lėktuvų sudužimas ar paskendimas; gaisras ir kt. |
| Nuosavybė |
Bet koks pakenkimas, pradedant maža žala, baigiant visišku sugriovimu; pavojingų medžiagų pasklidimas |
Apskaičiuotos tikėtinos nelaimingo atsitikimo pasekmės, plėtojimosi greitis ir tikimybė gali būti klasifikuojami pagal 4 lentelėje nurodytą eigą:
4 lentelė. Pasekmių klasifikavimas
| Pasekmės žmonių gyvybei ir sveikatai |
|
| Klasė |
Požymiai |
| Nereikšmingos |
laikinas lengvas savijautos pablogėjimas |
| Ribotos |
keletas sužalojimų, ilgalaikis savijautos pablogėjimas |
| Didelės |
keletas sunkių sužalojimų, labai žymus savijautos pablogėjimas |
| Labai didelės |
kelios (daugiau kaip 5) mirtys, keliolika – keliasdešimt sunkiai sužalotų, iki 500 – evakuotų |
| Katastrofinės |
keliolika mirčių, keli šimtai sunkiai sužalotų, daugiau kaip 500 evakuotų |
| Pasekmės gamtai |
|
| Klasė |
Požymiai |
| Nereikšmingos |
nėra užteršimo, poveikis lokalizuotas |
| Ribotos |
nestiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas |
| Didelės |
nestiprus užteršimas, išplitęs poveikis |
| Labai didelės |
stiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas |
| Katastrofinės |
ypač stiprus užteršimas, išplitęs poveikis |
| Pasekmės materialinėms vertybėms (nuosavybei) |
|
| Klasė |
Padarytos žalos vertė, tūkst. Lt. |
| Nereikšmingos |
mažiau kaip 100 |
| Ribotos |
100-200 |
| Didelės |
200-1000 |
| Labai didelės |
1000-5000 |
| Katastrofinės |
daugiau kaip 5000 |
| Plėtojimosi greitis |
|
| Klasė |
Požymiai |
| Ankstyvas ir aiškus įspėjimas |
padariniai lokalizuoti, žalos nėra |
| Vidutiniškas |
šiek tiek išplitęs, nežymi žala |
| Jokio įspėjimo |
vyksta slaptai, iki poveikis pasireiškia visiškai, poveikis labai staigus (sprogimas) |
| Tikimybė |
|
| Klasė |
Grubiai paskaičiuotas dažnis |
| Neįmanoma |
rečiau negu kartą per 1000 metų |
| Beveik neįmanoma |
kartą per 100-1000 metų |
| Visiškai tikėtina |
kartą per 10-100 metų |
| Tikėtina |
kartą per 10-1 metus |
| Labai tikėtina |
dažniau kaip kartą per metus |
IV. PRIIMTINOS RIZIKOS NUSTATYMO STRATEGIJA
34. Vertinant riziką, svarbiausia yra nustatyti rizikos objektus ir šaltinius bei įvertinti pasekmes žmonėms, gamtai ir nuosavybei. Sisteminiam rizikos vertinimui labai svarbu gerai nustatyti atskirų rizikos šaltinių tame objekte tikimybės ir pasekmių reikšmingumą.
35. Vertinant riziką, įprasta atkreipti dėmesį tik į riziką su didelėmis pasekmėmis, t. y. nustatyti kiekvieno rizikos šaltinio „blogiausią atvejį“. Norint sistemingai vertinti ir sumažinti rizikos laipsnį, labai svarbu atsižvelgti į nelaimingus atsitikimus, galinčius padaryti nedidelę žalą, tačiau jiems atsitikti yra didelė tikimybė.
36. Rizikos objekto ar jo dalies rizikos laipsnis pagal nustatytas galimo nelaimingo atsitikimo juose tikimybes ir pasekmes gali būti įvertinamas, remiantis rizikos matrica.
37. Galimo nelaimingo atsitikimo (avarijos) pasekmių vertinimas:
E stulpelyje pateikiami rizikos objektai ir operacijos, kuriuose, įvykus avarijai, pasekmės žmonėms, gamtai ir nuosavybei būtų katastrofinės. Taip pat nurodomos situacijos, kuriose gelbėjimo darbai būtų sudėtingi ir labai brangūs.
D stulpelyje pateikiami rizikos objektai ir operacijos, kuriuose, įvykus avarijai, pasekmės būtų labai didelės. Gelbėjimo darbai būtų sunkūs, bet, pasitelkus esamas gelbėjimo tarnybų pajėgas bei ūkio objektų personalą bei priemones, įmanoma likviduoti avariją.
C stulpelyje pateikiami rizikos objektai ir operacijos, kuriuose, įvykus avarijai, pasekmės būtų didelės. Avarijos pasekmes galima likviduoti esamomis gelbėjimo tarnybų pajėgomis ir turimomis priemonėmis.
B stulpelyje pateikiami rizikos objektai ir operacijos, kuriuose, įvykus avarijai, pasekmės žmonėms, gamtai ir nuosavybei būtų ribotos.
A stulpelyje pateikiami rizikos objektai ir operacijos, kuriuose, įvykus avarijai, pasekmės būtų nereikšmingos.
38. Analogiškai pagal pateiktą tikimybių klasifikaciją rizikos objektas priskiriamas vienai iš 1-5 matricos eilučių.
39. Rizikos objektai, kurių tikimybė maža ir pasekmės ribotos (iš 1-2/A-B laukelių) gali būti palikti nuošalyje jau ankstyvame analizės etape. Tačiau svarbu, kad jie būtų kruopščiai atrinkti į šių rizikos laipsnių laukelius.
40. Objektų rizikos laipsnio nustatymo pavyzdžiai:
5 A – naftos saugykla su mažais nutekėjimais, atsiradus sandarumo defektams vožtuvuose.
4 B – ūkio objektai, kuriuose gali būti gaisras. Galimi pavienių darbininkų riboto odos ploto nudegimai.
3 C – gamykla, kurioje gali įvykti sprogimas. Įvykus sprogimui, vienas žmogus žuvo ir trys buvo rimtai sužaloti.
2 D – pramoninė avarija Seveso mieste Italijoje 1976 metų liepos mėnesį. Išsiveržęs dioksinas pasklido 4-5 km2 plote. Apnuodyta 250 žmonių, o 600 – evakuota. Pasekmėms likviduoti (nustatyti ir gydyti nukentėjusius, atlikti chemines analizes, išvalyti teritoriją) prireikė tarptautinės pagalbos.
1 E – nuodingų dujų išsiveržimas Bhopalo mieste Indijoje, 1984 metų gruodžio mėnesį. Žuvo daugiau kaip 2 500 žmonių ir 10 000 – 300 000 buvo evakuota.
41. Darbo eigoje surinkta informacija ir atlikta rizikos analizė yra pateikiama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje kaip sudėtinė ataskaitos dalis. Svarbiausią informaciją geriausia pateikti apibendrintame „rizikos žemėlapyje“. Rizikos objektus galima pavaizduoti simboliais parodant jų reikšmingumą, kartu su aplink esančiais pažeidžiamais objektais.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1090.
2. Užteršimo stipriai veikiančiomis nuodingomis medžiagomis, įvykus avarijoms chemiškai pavojinguose objektuose, masto prognozavimo metodika, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Vilnius, 1992.
3. Saugaus darbo zonų, likviduojant chemines avarijas, nustatymo metodika, patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 17.
4. Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221.
5. Pavojingo objekto pavojaus identifikavimo, rizikos analizės bei vertinimo saugos požiūriu tvarka, patvirtinta Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 48/63.
6. Risk Assessment Guidance for Superfund Volume I Human Health Evaluation Manual, US Environmental Protection Agency, Washington, 1989.
7. Hazard Identification and Evaluation in a local Community (Technical report No 12), UNEP IE/PAC, 1992.
8. Manual for the classification and prioritization of risks due to major accidents in process and related industries, IAEA, Vienna, 1993.