LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS BANKO TARPBANKINĖS LĖŠŲ PERVEDIMO SISTEMOS
2001 m. rugsėjo 20 d. Nr. 149
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos banko valdybos 1994 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 31 „Dėl Tarpbankinių atsiskaitymų technologijos“ (Žin., 1994, Nr. 39-716);
2.2. Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 282 „Dėl Tarpbankinių atsiskaitymų technologijos pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 117-3036);
2.3. Lietuvos banko valdybos 1998 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 59 „Dėl Lietuvos banko teisės aktų pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 29-795) 1 punktą;
2.4. Lietuvos banko valdybos 2000 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 83 „Dėl Lietuvos banko valdybos 1994 05 12 nutarimu Nr. 31 patvirtintos Tarpbankinių atsiskaitymų technologijos papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 49-1429).
3. Nustatyti, kad:
3.1. Lietuvos banko tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams, su Lietuvos banku pasirašiusiems banko sąskaitos sutartį iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, sistemos dalyvio statusas lieka galioti;
4. Pavesti Lietuvos banko Atsiskaitymų centrui nustatyti terminą ir kartu su Lietuvos banko tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviais atlikti Lietuvos banko ir sistemos dalyvių atsarginių sistemų išbandymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2001 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 149
LIETUVOS BANKO TARPBANKINĖS LĖŠŲ PERVEDIMO SISTEMOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos banko tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos taisyklės (toliau – taisyklės) nustato dalyvavimo Lietuvos banko tarpbankinėje lėšų pervedimo sistemoje TARPBANK (toliau – sistemoje) sąlygas, sistemos veikimo tvarką bei jos veikimą sutrikus techninei ar programinei įrangai arba ryšiui su sistemos dalyviais.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Kliringas – procesas, kurio metu šių taisyklių nustatyta tvarka pagal sistemos dalyvių perduotus mokėjimo nurodymus nustatoma kiekvieno sistemos dalyvio bendra mokėtina kitiems sistemos dalyviams ar iš jų gautina lėšų suma.
2.2. Sistemos operatorius – Lietuvos banko struktūrinis padalinys (Lietuvos banko Atsiskaitymų centras), atliekantis sistemos dalyvių administravimo ir sistemos eksploatavimo funkcijas.
2.3. Kredito įstaiga – tai bankas, kitas juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją, ar užsienio valstybės kredito įstaigos padalinys, kurių veikla pagal teisės aktus priskiriama kredito įstaigų veiklai ir kurie turi Lietuvos banko išduotą licenciją ar leidimą atlikti įstatymų numatytas operacijas.
2.4. Kliringo sąskaita – kredito įstaigos sąskaita Lietuvos banke kliringo operacijų rezultatams sistemoje fiksuoti.
2.5. Korespondentinė sąskaita – kredito įstaigos sąskaita Lietuvos banke privalomosioms atsargoms laikyti ir atsiskaitymo operacijų rezultatams sistemoje fiksuoti.
2.6. Tikslinė sąskaita – sistemos dalyvių, neturinčių korespondentinės sąskaitos Lietuvos banke, ir kredito įstaigų finansų maklerio padalinių sąskaita Lietuvos banke atsiskaitymo operacijų rezultatams sistemoje fiksuoti.
2.7. Kliringo įstaiga – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, atliekantis kliringo įstaigos sistemos narių mokėjimo nurodymų kliringą.
II. DALYVAVIMO SISTEMOJE SĄLYGOS
3. Sistemos dalyviais gali būti:
4. Teisė tapti sistemos dalyviais kliringo įstaigoms ir užsienio valstybių kredito įstaigoms gali būti suteikta Lietuvos banko valdybos sprendimu.
5. Sutartyse su Lietuvos Respublikos komerciniais bankais nustatyta tvarka ir sąlygomis jų filialams (skyriams) suteikiama teisė naudotis sutartyje nurodytomis sistemos paslaugomis.
6. Šių taisyklių 3.2 – 3.5 papunkčiuose nurodytas asmuo, norintis tapti sistemos dalyviu, turi pateikti sistemos operatoriui prašymą dalyvauti sistemoje. Finansų maklerio įmonė papildomai turi pateikti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją.
7. Iš asmenų, norinčių tapti sistemos dalyviais, sistemos operatorius gali pareikalauti papildomai pateikti dokumentus ir paaiškinimus, būtinus priimti sprendimą, ar gali asmuo tapti sistemos dalyviu.
8. Sistemos operatorius šių taisyklių 3.2–3.5 papunkčiuose nurodytam asmeniui, norinčiam tapti sistemos dalyviu, pateikia techninės ir programinės įrangos reikalavimus bei mokėjimo nurodymų informacijos pateikimo formatus. Šią medžiagą sistemos operatorius gali pateikti ir asmeniui, dar neturinčiam licencijos ar leidimo atlikti įstatymų numatytas operacijas, tačiau sudariusiam kredito įstaigos steigimo sutartį ar turinčiam kitą steigimo dokumentą.
9. Norint dalyvauti sistemoje, būtina turėti atsarginę informacinę sistemą duomenų apsikeitimui su sistema užtikrinti. Finansų maklerio įmonėms šis punktas nėra privalomas.
10. Asmuo, norintis tapti sistemos dalyviu, privalo raštu informuoti sistemos operatorių apie pasirengimą dalyvauti sistemoje.
11. Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų sistemos operatoriaus pareikalautų dokumentų gavimo dienos su asmeniu sudaro banko sąskaitos sutartį. Jeigu Lietuvos bankas atsisako su asmeniu sudaryti sutartį, sistemos operatorius nedelsdamas apie tai praneša prašymą pateikusiam asmeniui, nurodydamas tokio sprendimo priežastį.
12. Lietuvos banko vardu sutartį su asmeniu sudaro Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo.
13. Sudarius sutartį, asmuo tampa sistemos dalyviu (įgyja sistemos dalyvio statusą). Sistemos dalyvis netenka teisės dalyvauti sistemoje nutraukus sutartį.
14. Lietuvos bankas sistemos dalyviui atidaro šių taisyklių 15 punkte nurodytas sąskaitas, o sistemos operatorius:
14.1. suteikia sistemos dalyvio kodą, sudarytą šių taisyklių 18–19 punktuose nurodyta tvarka. Sistemos dalyvio kodas suteikiamas Lietuvos bankui ir kredito įstaigoms;
15. Lietuvos bankas sistemos dalyviams atidaro tokias sąskaitas:
15.1. kredito įstaigoms – korespondentines sąskaitas ir kliringo sąskaitas. Sutartyje nustatyta tvarka kliringo sąskaitos taip pat gali būti atidaromos Lietuvos Respublikos komercinio banko nurodytiems filialams (skyriams);
16. Šių taisyklių 3.2–3.5 papunkčiuose nurodytas sistemos dalyvis privalo nedelsdamas pranešti sistemos operatoriui apie jo statuso pasikeitimus.
17. Lietuvos bankas nutraukia sutartį, jeigu sistemos dalyvio statuso pasikeitimas nebeleidžia būti sistemos dalyviu bei sutartyje numatytais atvejais.
19. Kodo struktūra – PBBFF, kur:
P – sistemos dalyvio požymis:
1 – Lietuvos bankas;
2 – užsienio valstybių kredito įstaigų skyriai, veikiantys Lietuvos Respublikoje;
4-7 – kredito įstaigos, išskyrus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrius, veikiančius Lietuvos Respublikoje;
BB – Lietuvos banko ir kredito įstaigų kodas;
FF – Lietuvos Respublikos komercinių bankų filialo (skyriaus) arba kredito unijos kodas.
20. Sistemos paslaugų įkainiai nustatomi laikantis sistemos kūrimo ir eksploatavimo išlaidų padengimo principo.
21. Sistemos paslaugų įkainius tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo.
III. SISTEMOS VEIKIMO TVARKA
23. Sistema TARPBANK yra nustatyto laiko sistema, kuria atliekamos kliringo ir atsiskaitymo operacijos litais.
24. Sistema veikia kiekvieną darbo dieną. Mokėjimo nurodymai priimami dalimis: pirmoji – nuo 8 iki 11 valandos, antroji – nuo 11 iki 15 valandos. Pirmojo kliringo pradžia 11 valanda, antrojo – 15 valanda.
25. Informacija tarp sistemos ir sistemos dalyvių keičiamasi elektroniniu būdu, naudojantis Lietuvos banko ir sistemos dalyvių technine ir programine įranga bei telekomunikacijų tinklu.
26. Sistemos dalyviai gali sistemos operatoriui pateikti raštiškus mokėjimo nurodymus, jeigu tokia galimybė numatyta sutartyje. Sistemos operatorius pagal pateiktus raštiškus mokėjimo nurodymus sudaro elektroninius mokėjimo nurodymus ir įveda juos į sistemą.
27. Sistemos operatorius neatsako už sistemos dalyvių mokėjimo nurodymuose pateiktų duomenų teisingumą ir išsamumą. Sistema atlieka tik pateiktų mokėjimo nurodymų privalomų (būtinų atsiskaitymui atlikti) rekvizitų loginę kontrolę jų priėmimo metu. Jeigu sistema aptinka klaidų, mokėjimo nurodymas nedelsiant grąžinamas pateikėjui, nurodant grąžinimo priežastį.
28. Gavęs pranešimą apie draudimą sistemos dalyviui disponuoti lėšomis, sistemos operatorius sustabdo sistemos dalyviui skirtų mokėjimo nurodymų ir sistemos dalyvio mokėjimo nurodymų priėmimą. Mokėjimo nurodymai, perduoti į sistemą iki pranešimo apie draudimą disponuoti lėšomis gavimo, įvykdomi.
29. Mokėjimo eilių sudarymas ir valdymas:
29.2. Mokėjimo nurodymai gali būti skubūs ir įprasti. Mokėjimo eilėse jie išdėstomi pagal jų mokėjimo prioritetą.
29.4. Vienodo prioriteto mokėjimo nurodymai į mokėjimo eiles įrašomi pagal jų pateikimo laiką – pirmiausiai įrašomi anksčiau pateikti mokėjimo nurodymai, po to vėliau pateikti mokėjimo nurodymai.
29.5. Sistemos dalyviai gali atšaukti bet kurį mokėjimo eilėse esantį mokėjimo nurodymą arba pakeisti jo prioritetą.
30. Kliringo ir atsiskaitymo operacijos atliekamos laikantis šios tvarkos:
30.1. Kliringo metu atliekama įvertinimo procedūra: nustatoma, kuriems sistemos dalyvio mokėjimo nurodymams įvykdyti užteks sistemos dalyvio turimų ir gaunamų iš kitų sistemos dalyvių lėšų, ir atmetami tie sistemos dalyvio mokėjimo nurodymai, kuriems įvykdyti šių lėšų neužteks. Atmetant mokėjimo nurodymus, pirmiausiai atmetami įprasto prioriteto mokėjimo nurodymai, o iš jų – vėliausiai į mokėjimo eiles įrašyti mokėjimo nurodymai. Per antrąjį kliringą atliekamos įvertinimo procedūros metu, atmetus mokėjimo nurodymus, atliekamas papildomas įvertinimas, užtikrinantis optimalų sistemos dalyvių likusių lėšų panaudojimą atmestiems mokėjimo nurodymams įvykdyti.
30.2. Atlikus įvertinimo procedūrą, daromi įrašai kredito įstaigų ir Lietuvos Respublikos komercinių bankų filialų (skyrių) kliringo sąskaitose bei kitų sistemos dalyvių tikslinėse sąskaitose. Lietuvos Respublikos komercinių bankų filialų (skyrių) kliringo sąskaitų likučiai pervedami į Lietuvos Respublikos komercinių bankų kliringo sąskaitas. Tada apskaičiuojami Lietuvos Respublikos komercinių bankų kliringo sąskaitų likučiai.
30.3. Apskaičiuotus kredito įstaigų kliringo sąskaitų likučius įrašius į kredito įstaigų korespondentines sąskaitas, atsiskaitymas laikomas galutiniu ir neatšaukiamu. Kitų sistemos dalyvių atžvilgiu galutinis ir neatšaukiamas atsiskaitymas įvyksta įrašius lėšas į šių sistemos dalyvių tikslines sąskaitas.
30.4. Per pirmąjį kliringą atliekamos įvertinimo procedūros metu atmesti mokėjimo nurodymai paliekami mokėjimo eilėse, o per antrąjį kliringą atliekamos įvertinimo procedūros metu atmesti mokėjimo nurodymai grąžinami juos pateikusiam sistemos dalyviui.
30.5. 14 val. 45 min. atliekama išankstinio įvertinimo procedūra ir sistemos dalyviams pateikiami įvertinimo rezultatai. Išankstinio įvertinimo procedūra suteikia galimybę sistemos dalyviams iš anksto pastebėti galimą lėšų trūkumą ir iki kliringo pradžios jį pašalinti. Pagal sistemos dalyvio prašymą Atsiskaitymų centro direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu papildomos išankstinio įvertinimo procedūros gali būti atliekamos ir kitu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki antrojo kliringo pradžios.
31. Sistemos veiklos laiko pratęsimas:
31.1. Jei sistemos dalyviui reikia pavėluotai perduoti didelės apimties ir (arba) svarbius mokėjimo nurodymus, jis turi kreiptis į Lietuvos banką raštu, nurodydamas vėlavimo priežastis ir pageidaujamą, bet ne ilgesnį kaip viena valanda, mokėjimo nurodymų priėmimo pratęsimo laiką.
31.2. Pagal sistemos dalyvių prašymą mokėjimo nurodymų priėmimo laikas ne ilgiau kaip 30 minučių gali būti pratęstas Lietuvos banko Atsiskaitymų centro direktoriaus arba jo pavaduotojo, o ne ilgiau kaip 60 minučių – Lietuvos banko valdybos pirmininko arba jo pavaduotojo sprendimu.
31.3. Raštas, kuriame prašoma pratęsti mokėjimo nurodymų priėmimo laiką, turi būti pasirašytas sistemos dalyvio vadovo arba jo pavaduotojo ir pristatytas arba persiųstas faksimilinio ryšio priemonėmis asmeniui, turinčiam teisę pratęsti nurodymų priėmimo laiką, iki nustatyto mokėjimo nurodymų priėmimo pabaigos laiko.
31.4. Pirmosios dalies mokėjimo nurodymų priėmimo laikas gali būti pratęstas sistemos dalyviams vykdant tik atsiskaitymą už operacijas vertybiniais popieriais. Tokiu atveju sistemos dalyvis rašte Lietuvos bankui turi papildomai nurodyti mokėjimo paskirtį.
31.5. Sistemos operatorius informuoja sistemos dalyvius apie mokėjimo nurodymų priėmimo laiko pratęsimą.
31.6. Pratęsus mokėjimo nurodymų priėmimo laiką, mokėjimo nurodymus gali pateikti visi sistemos dalyviai.
31.7. Kliringo ir atsiskaitymo metu arba jiems jau pasibaigus, papildomų mokėjimo nurodymų priėmimas ir kliringas bei atsiskaitymas galimas tik Lietuvos banko valdybos pirmininko arba jo pavaduotojo sprendimu, bet ne vėliau kaip iki Lietuvos banko darbo dienos pabaigos. Apie papildomų mokėjimo nurodymų priėmimą ir kliringą bei atsiskaitymą sistemos operatorius informuoja tik su tuo susijusius sistemos dalyvius, jei atsiskaitymo rezultatai jiems jau buvo perduoti anksčiau.
32. Sistemos darbo pabaiga:
32.1. Po pirmojo kliringo ir atsiskaitymo sistemos dalyviams elektroniniu būdu išsiunčiami kliringo ir tikslinių sąskaitų išrašai, informacija apie atmestus mokėjimo nurodymus, lėšų įskaitymo į gavėjų sąskaitas bylos.
32.2. Po antrojo kliringo ir atsiskaitymo sistemos dalyviams elektroniniu būdu išsiunčiami kliringo ir tikslinių sąskaitų išrašai (kredito įstaigoms ir korespondentinių sąskaitų išrašai), informacija apie atmestus mokėjimo nurodymus, lėšų įskaitymo į gavėjų sąskaitas bylos.
IV. Sistemos dalyviAMS teikiamos PASKOLOS
V. SISTEMOS VEIKIMAS SUTRIKUS JOS TECHNINEI AR PROGRAMINEI ĮRANGAI ARBA RYŠIUI SU SISTEMOS DALYVIAIS
35. Dėl įvairių rizikos faktorių sutrikus sistemos techninei ar programinei įrangai arba ryšiui su sistemos dalyviais, sprendimą ne ilgiau kaip vieną valandą pratęsti pirmosios ir (arba) antrosios dalies mokėjimo nurodymų priėmimo laiką priima Lietuvos banko Atsiskaitymų centro direktorius arba jo pavaduotojas. Jei per vieną valandą atnaujinti veiklos nėra galimybės, sprendimą dėl tolesnių veiksmų priima Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas. Sistemos operatorius apie priimtą sprendimą informuoja sistemos dalyvius.
36. Sutrikus sistemos techninei ir programinei įrangai, kai Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas priima sprendimą eksploatuoti atsarginę sistemą, sistemos operatorius praneša sistemos dalyviams apie sistemos priimtų mokėjimo nurodymų dienos informacijos būklę, ryšio linijų, kuriomis bus perduodami mokėjimo nurodymai, numerius ir atsarginės sistemos darbo pradžią. Atsarginės sistemos veikla pradedama ne vėliau kaip po 2 valandų nuo sprendimo eksploatuoti atsarginę sistemą priėmimo. Atsarginė sistema bus eksploatuojama tiek darbo dienų, kol nepradės veikti pagrindinė sistema.
37. Sistemos techninei ir programinei įrangai veikiant, tačiau nesant galimybės perduoti mokėjimo nurodymų informacijos šių taisyklių 25 punkte nustatytu būdu, Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas gali priimti tokius sprendimus:
37.1. Užbaigti sistemos darbo dieną. Tokiu atveju sistemos operatorius užtikrina įvestų į sistemą iki sistemos sutrikimo momento mokėjimo nurodymų kliringą ir atsiskaitymą.
38. Kredito įstaiga surenka mokėjimo nurodymų informaciją ir parengia mokėjimo nurodymus, į kuriuos turi būti įtrauktos visos kredito įstaigos požiūriu svarbiausiųjų mokėjimo nurodymų sumos (toliau – tarpbankinius mokėjimo nurodymus). Kiekvienam kliringui kredito įstaiga gali parengti kitai kredito įstaigai ne daugiau kaip du tarpbankinius mokėjimo nurodymus. Tarpbankinių mokėjimo nurodymų informacija bei atsiskaitymo už vertybinių popierių sandorius mokėjimo nurodymų informacija perduodama sistemos operatoriui magnetinėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos banko parengtus formatus arba raštu. Tarpbankinių mokėjimo nurodymų informaciją magnetinėse informacijos laikmenose arba raštu kredito įstaiga pateikia ne vėliau kaip prieš 30 minučių iki kliringo pradžios. Atsiskaitymo už vertybinių popierių sandorius mokėjimo nurodymų informaciją magnetinėse informacijos laikmenose arba raštu kredito įstaiga pateikia sistemos operatoriui ne vėliau kaip prieš 30 minučių iki pirmojo kliringo pradžios. Tarpbankinių mokėjimo nurodymų ir mokėjimo nurodymų, kurių pagrindu jie buvo parengti, vieną egzempliorių kredito įstaiga išsiunčia gavėjui.
39. Kiti sistemos dalyviai mokėjimo nurodymus sistemos operatoriui pateikia magnetinėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos banko parengtus formatus arba raštu ne vėliau kaip prieš 30 minučių iki kliringo pradžios.
40. Magnetinėse laikmenose arba raštu sistemos dalyvių pateiktą mokėjimo nurodymų informaciją į sistemą įveda sistemos operatorius. Sistemos dalyvių įgalioti asmenys sutikrina pateiktos mokėjimo nurodymų informacijos tapatumą ir patvirtina parašu atspausdintą dokumentą.
41. Pasibaigus kliringui ir atsiskaitymui, rezultatų informacija pateikiama sistemos dalyvių įgaliotiems asmenims tuo pačiu būdu, kaip ir buvo perduota sistemos operatoriui. Kredito įstaigoms papildomai pateikiama visų jos filialų (skyrių) lėšų įskaitymo bylos bei kliringo sąskaitų išrašai.
______________