LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA

 

N U T A R I M A S

DĖL INFORMACIJOS, KURIĄ PRIVALO TEIKTI DRAUDIMO TARPININKAI KLIENTAMS

 

2004 m. kovo 16 d. Nr. N-30

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 149 straipsnio 4 dalimi, 170 straipsnio 3 dalimi, 176 straipsnio 1 dalimi, 177 straipsnio 4 dalimi bei įgyvendindama 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:

1. Prieš sudarant draudimo sutartį ir, jei būtina, keičiant ar pratęsiant (atnaujinant) ją, draudimo tarpininkas, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkas, užsienio valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonės filialas (toliau tekste, kai šio nutarimo nuostatos apima ir draudimo tarpininką, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininką, ir užsienio valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonės filialą, vartojama sąvoka „draudimo tarpininkas“) klientui privalo suteikti šią informaciją:

1.1. apie savo tapatybę, adresą;

1.2. apie juridinių asmenų registrą ir (ar) priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą, kuriame jis įregistruotas, būdus, kaip patikrinti, ar jis įsiregistravęs. Draudimo brokerių įmonės taip pat privalo nurodyti Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos interneto tinklalapį, kuriame skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas;

1.3. ar turi tiesiogiai ar netiesiogiai draudimo įmonės, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės (toliau tekste, kai šio nutarimo nuostatos apima ir draudimo įmonę, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonę, ir užsienio valstybės draudimo įmonę, vartojama sąvoka „draudimo įmonė“) akcijų ar kitokių kapitalo dalių, suteikiančių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ar sudarančių daugiau kaip 10 procentų kapitalo;

1.4. ar draudimo įmonė arba draudimo įmonės patronuojanti įmonė turi tiesiogiai ar netiesiogiai draudimo tarpininko akcijų ar kitokių kapitalo dalių, suteikiančių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ar sudarančių daugiau kaip 10 procentų kapitalo;

1.5. apie procedūras, kurios leidžia klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl draudimo tarpininkų veiklos, ir, prireikus, apie skundų ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo neteismine tvarka procedūras.

2. Nepriklausomas draudimo tarpininkas, siūlydamas sudaryti draudimo sutartį, taip pat privalo klientui pateikti šią informaciją:

2.1. ar konsultuoja kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu;

2.2. ar konsultuoja kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą draudiko pavedimu. Šiuo atveju, klientui pareikalavus, nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo pateikti pavadinimus tų draudikų, su kuriais jis gali bendradarbiauti ir (ar) bendradarbiauja.

3. Priklausomas draudimo tarpininkas, siūlydamas sudaryti draudimo sutartį, taip pat privalo klientui pateikti informaciją, kad yra sutartimi įsipareigojęs vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą bendradarbiaudamas išskirtinai tik su viena ar keliomis draudimo įmonėmis. Šiuo atveju, klientui pareikalavus, priklausomas draudimo tarpininkas pateikia tokių draudimo įmonių pavadinimus.

4. Draudimo tarpininkas, siūlydamas sudaryti draudimo sutartį, taip pat privalo klientui pateikti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 78 ir 99 straipsniuose nurodytą informaciją.

5. Tais atvejais, kai informacija teikiama tik pareikalavus, klientas informuojamas apie teisę tos informacijos pareikalauti.

6. Jeigu nepriklausomas draudimo tarpininkas informuoja klientą, kad jis konsultuoja kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, jis privalo konsultuoti atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad vadovaudamasis profesionaliais kriterijais galėtų rekomenduoti klientui sudaryti jo poreikius tinkamai atitinkančią draudimo sutartį.

7. Prieš sudarydamas kiekvieną konkrečią draudimo sutartį, draudimo tarpininkas turi tiksliai nustatyti ir nurodyti, remdamasis visų pirma kliento pateikta informacija, to kliento poreikius ir reikalavimus, taip pat nurodyti pagrindines priežastis, kuriomis remdamasis jis klientui davė vieną ar kitą patarimą dėl tam tikros draudimo sutarties. Ši informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomos draudimo sutarties sudėtingumą.

8. Kai draudimo tarpininkas tarpininkauja draudžiant nuo didelės draudimo rizikos, nereikia teikti šio nutarimo 1, 2, 3, 5, 6, 7 punktuose nurodytos informacijos.

9. Visa informacija, kurią draudimo tarpininkas privalo pateikti klientui pagal šį nutarimą, pateikiama:

9.1. popieriuje ar kitoje ilgalaikio saugojimo laikmenoje, kuri klientui yra priimtina ir prieinama.

Ilgalaikio saugojimo laikmena – bet kokia priemonė, kuri leidžia klientui jam asmeniškai skirtą informaciją išsaugoti taip, kad ji būtų prieinama ateityje tiek laiko, kiek reikia atitinkamos informacijos paskirčiai, ir kuri leidžia atgaminti saugomą informaciją jos nepakeičiant. Visų pirma ilgalaikio saugojimo laikmena apima diskelius, pastovios atminties kompaktinius diskus (CD-ROM), universaliuosius skaitmeninius (optinius) diskus (DVD) ir asmeninių kompiuterių kaupiklius, kuriuose saugomas elektroninis paštas, tačiau neapima interneto svetainių, nebent jos atitinka šios pastraipos pirmame sakinyje nurodytus kriterijus;

9.2. aiškiai ir tiksliai, kad klientas suprastų;

9.3. Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, oficialia kalba arba bet kuria kita kalba, dėl kurios susitaria šalys.

10. Šiame nutarime išvardyta informacija gali būti teikiama žodžiu, jeigu to reikalauja klientas arba jeigu draudimo apsauga būtina nedelsiant. Tokiais atvejais informacija pagal 9 punkte nustatytus reikalavimus pateikiama iš karto sudarius draudimo sutartį.

11. Kai teikiamos draudimo tarpininkavimo paslaugos telefonu, iš anksto klientui teikiama informacija turi atitikti reikalavimus, taikomus teikiant vartotojams finansines paslaugas ryšio priemonėmis. Be to, informacija pagal 9 punkte nustatytus reikalavimus klientui pateikiama iš karto sudarius draudimo sutartį.

12. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2004 m. spalio 1 d.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO PRIEŽIŪROS

KOMISIJOS PIRMININKAS                                            EDVINAS VASILIS-VASILIAUSKAS