EUROPOS KONVENCIJA DĖL TELEVIZIJOS BE SIENŲ

Strasbūras, 1989 m. gegužės 5 d.

PREAMBULĖ

Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šią Konvenciją pasirašiusios Europos kultūros konvencijos Šalys,

laikydamosi nuomonės, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesnės savo narių vienybės, kad būtų saugomi ir įgyvendinami jų bendrą paveldą sudarantys idealai ir principai;

laikydamos, kad kiekvieno žmogaus orumas ir lygiareikšmiškumas yra tų principų pagrindas;

laikydamosi nuomonės, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje skelbiama informacijos ir žodžio laisvė yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų ir viena iš pagrindinių visuomenės pažangos ir kiekvieno asmens ugdymo sąlygų;

dar kartą patvirtindamos savo paramą laisvos informacijos ir idėjų sklaidos bei transliuotojų nepriklausomybės principams, kurie yra būtinas transliavimo veiklos pagrindas;

pabrėždamos transliacijų svarbą kultūrai ir laisvam nuomonių formavimuisi sąlygomis, kuriomis saugomas pliuralizmas ir lygios visų demokratinių grupių bei politinių partijų galimybės;

įsitikinusios, kad tolesnė informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra turėtų padėti, nepaisant sienų, užtikrinti žodžio laisvę ir laisvę ieškoti, gauti ir perduoti informaciją bei idėjas nepriklausomai nuo jų šaltinio;

norėdamos pasiūlyti visuomenei vis didesnį programų pasirinkimą ir taip turtinti Europos kultūros paveldą ir plėtoti jos audiovizualinę kūrybą bei būdamos pasiryžusios siekti šio kultūrinio tikslo dedant pastangas plėtoti kokybiškų programų gamybą ir platinimą ir taip tenkinti visuomenės lūkesčius politikos, švietimo ir kultūros srityse;

suprasdamos, kad būtina apibendrinti bendrųjų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų sistemą;

atsižvelgdamos į Rezoliuciją Nr. 2 ir Pirmosios Europos ministrų konferencijos deklaraciją dėl žiniasklaidos politikos;

siekdamos tobulinti principus, skelbiamus Europos Tarybos rekomendacijose dėl televizijos reklamos, moterų ir vyrų lygybės žiniasklaidos srityje, palydovų naudojimo televizijos ir radijo transliacijai ir audiovizualinės produkcijos rėmimo Europoje,

susitarė:

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Tikslas ir objektas

Šios Konvencijos objektas – transliuojamos programos. Jos tikslas – sukurti sąlygas tarpvalstybiniam televizijos programų transliavimui ir retransliavimui tarp Konvenciją pasirašiusių Šalių.

2 straipsnis. Vartojamos sąvokos

Šioje Konvencijoje:

a) „transliavimas“ – tai pirminis koduotas arba nekoduotas televizijos programų perdavimas visuomenei visų rūšių antžeminiais siųstuvais ir kabeliniais arba palydoviniais ryšiais. Transliavimas neapima pagal atskirus užsakymus teikiamų ryšių paslaugų;

b) „retransliavimas“ – tai transliuotojų visuomenei transliuojamų užbaigtų ir nepakeistų televizijos programų arba jų svarbesnių dalių gavimas ir perdavimas tuo pat metu nepriklausomai nuo naudojamų techninių priemonių;

c) „transliuotojas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris rengia visuomenei skirtas televizijos programas, transliuoja jas arba pasirūpina, kad jos užbaigtos ir nepakeistos būtų transliuojamos trečiosios šalies;

d) „programa“ – tai laidų visuma, sudaranti atskirą programą, kurią perduoda ankstesniame punkte nurodytas transliuotojas;

e) „Europos audiovizualiniai kūriniai“ – tai kūriniai, kurių gamybą arba bendrą gamybą kontroliuoja Europos fiziniai ir juridiniai asmenys;

f) „reklama“ – tai bet koks viešas pranešimas, kuriuo siekiama padėti parduoti arba skatinti pirkti ar nuomoti gaminį arba paslaugą, propaguoti kokį nors dalyką ar idėją arba siekti kitokio reklamos užsakovo pageidaujamo poveikio, ir kurio transliacijos laikas reklamuotojui buvo suteiktas už mokestį arba panašų atlygį;

g) „rėmimas“ – tai fizinio arba juridinio asmens, neužsiimančio transliavimo veikla ir audiovizualinių produktų gamyba, dalyvavimas tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojant programą ir taip siekiant garsinti savo vardą arba pavadinimą, prekės ženklą arba įvaizdį.

3 straipsnis. Taikymo sritis

Ši Konvencija taikoma visoms programoms, kurias transliuoja arba retransliuoja Konvencijos Šalies jurisdikcijoje esantys subjektai arba kabelinio, antžeminio arba palydovinio ryšio techninė įranga ir kurias tiesiogiai arba netiesiogiai gali priimti viena arba kelios kitos Šalys.

4 straipsnis. Priėmimo ir retransliavimo laisvė

Šalys užtikrina žodžio ir informacijos laisvę pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį. Jos garantuoja šios Konvencijos nuostatas atitinkančių programų priėmimą ir nevaržo jų retransliavimo savo teritorijose.

5 straipsnis. Transliuojančiųjų Šalių pareigos

1. Kiekviena transliuojančioji Šalis reikiamomis priemonėmis ir per savo kompetentingas institucijas užtikrina, kad visos jos jurisdikcijoje esančių subjektų arba techninės įrangos, nurodytų 3 straipsnyje, perduodamos programos atitiktų šios Konvencijos nuostatas.

2. Šioje Konvencijoje transliuojančiąja Šalimi laikoma:

a) antžeminių transliacijų – Šalis, iš kurios perduodamas pradinis transliavimo signalas;

b) palydovinių transliacijų:

i) Šalis, kurioje yra antžeminė stotis, perduodanti

signalą į ryšio palydovą;

ii) Šalis, kuri suteikia galimybę naudoti dažnį arba

palydovinio ryšio kanalą, kai antžeminė stotis yra

valstybėje, kuri nėra šios Konvencijos Šalis;

iii) Šalis, kurioje yra transliuotojo būstinė, kai nėra

nustatyta i ir ii papunkčiuose nurodyta atsakomybė.

3. Jei programas, transliuojamas iš valstybių, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, retransliuoja Konvencijos Šalies jurisdikcijoje esantys 3 straipsnyje nurodyti subjektai arba techninė įranga, ta Šalis, veikdama kaip transliuojančioji Šalis, reikiamomis priemonėmis ir per savo kompetentingas institucijas užtikrina, kad būtų laikomasi šios Konvencijos nuostatų.

6 straipsnis. Informacijos teikimas

1. Transliuotojo įsipareigojimai aiškiai ir tiksliai nurodomi kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos išduodamame leidime arba su ja sudarytoje sutartyje, arba kitomis teisinėmis priemonėmis.

2. Gavusi prašymą, transliuojančiosios Šalies kompetentinga institucija suteikia informaciją apie transliuotoją. Tokią informaciją sudaro mažų mažiausiai transliuotojo pavardė arba pavadinimas, žinios apie jo būstinę ir statusą, teisinio atstovo pavardė arba pavadinimas, kapitalo sudėtis ir programų, kurias transliuotojas rengia arba ketina rengti, pobūdis, tikslas ir finansavimo būdas.

II SKYRIUS. PROGRAMOS

7 straipsnis. Transliuotojo įsipareigojimai

1. Visos programos laidos tiek savo forma, tiek turiniu turi gerbti žmogaus orumą ir pagrindines žmogaus teises.

Laidos jokiu būdu negali:

a) būti nepadorios ir ypač turėti pornografijos elementų;

b) perdėtai akcentuoti smurtą arba kurstyti rasinę neapykantą.

2. Laidos, kurios galėtų pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam vaikų ir paauglių vystymuisi, neturi būti rodomos tuo metu, kai vaikai ir paaugliai dėl transliacijos ir priėmimo laiko galėtų jas matyti.

3. Transliuotojas užtikrina, kad žinių laidose faktai bei įvykiai būtų pateikiami teisingai ir kad tokios laidos skatintų laisvą nuomonių formavimąsi.

8 straipsnis. Atsakymo teisė

1. Kiekviena transliuojančioji Šalis užtikrina, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys nepriklausomai nuo jų valstybinės priklausomybės, pilietybės ar gyvenamosios vietos turėtų galimybę pasinaudoti atsakymo teise arba siekti kitų panašių teisinių ar administracinių teisės gynimo priemonių dėl Šalies jurisdikcijoje esančių subjektų ar techninės įrangos, nurodytų 3 straipsnyje, transliuotų ar retransliuotų programų. Visų pirma Šalys užtikrina, kad laiko parinkimas ir kiti galimybei pasinaudoti atsakymo teise svarbūs aspektai iš tikrųjų leistų veiksmingai naudotis ta teise. Galimybė veiksmingai naudotis šia teise ar kitomis panašiomis teisinėmis ir administracinėmis teisės gynimo priemonėmis užtikrinama nustatant tinkamą laiką ir kitas svarbias sąlygas.

2. Siekiant šio tikslo, programos metu atitinkamu būdu reguliariai nurodomas už programą atsakingo transliuotojo pavadinimas.

9 straipsnis. Galimybė visuomenei stebėti ypač svarbius įvykius

Kiekviena Šalis išnagrinėja teisines priemones, kad nebūtų pažeista visuomenės teisė į informaciją dėl to, kad transliuotojas naudojasi išskirtinėmis teisėmis, kaip nurodyta 3 straipsnyje, transliuoti ar retransliuoti didelį visuomenės susidomėjimą keliantį įvykį, taip iš didelės visuomenės dalies vienoje ar keliose kitose Šalyse atimdamas galimybę stebėti tą įvykį per televiziją.

10 straipsnis. Kultūros tikslai

1. Kiekviena transliuojančioji Šalis, jei tik įmanoma, atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad transliuotojai didžiąją savo transliacijų laiko dalį, išskyrus laiką, skirtą žinioms, sporto įvykiams, žaidimams, reklamai ir teletekstui, skirtų Europos valstybių produkcijai. Tokio skiriamo laiko santykio, atsižvelgiant į transliuotojo įsipareigojimus savo žiūrovams transliuoti informacines, švietėjiškas, kultūrines ir pramogines laidas, remiantis tam tikrais kriterijais, turėtų būti siekiama palaipsniui.

2. Iškilus nesutarimams tarp priimančiosios ir transliuojančiosios Šalies dėl ankstesnio punkto taikymo, vienos iš Šalių reikalavimu gali būti kreipiamasi į Nuolatinį komitetą, kad šis pareikštų savo nuomonę ginčytinu klausimu. Tokiems nesutarimams spręsti netaikoma 26 straipsnyje numatyta arbitražo procedūra.

3. Šalys įsipareigoja kartu ieškoti tinkamiausių būdų ir priemonių, kaip nediskriminuojant transliuotojų būtų galima remti Europos kūrinių gamybą ir skatinti veiklą toje srityje, ypač šalyse, kuriose audiovizualinės produkcijos kuriama nedaug arba kuriose yra apribotų kalbinių teritorijų.

4. Šalys, vadovaudamosi šioje Konvencijoje skelbiama bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos dvasia, stengiasi, kad programos, kurias transliuoja arba retransliuoja jų jurisdikcijoje esantys 3 straipsnyje nurodyti subjektai arba techninė įranga, nekeltų grėsmės spaudos pliuralizmui ir kino pramonės plėtrai. Todėl tokios programos negali transliuoti jokio kinematografijos kūrinio (išskyrus atvejus, kai dėl to susitaria jo teisių turėtojai ir transliuotojas), kol nepraėjo dveji metai nuo tos dienos, kai tas kūrinys buvo pirmą kartą parodytas kino teatruose. Tais atvejais, kai kinematografijos kūrinys kuriamas kartu su transliuotoju, šis laikotarpis yra vieneri metai.

III SKYRIUS. REKLAMA

11 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Reklama turi būti teisinga ir sąžininga.

2. Reklama neturi klaidinti vartotojų ar jiems kenkti.

3. Vaikams skirtoje reklamoje arba reklamoje, kurioje nufilmuoti vaikai, turi būti vengiama visko, kas galėtų jiems pakenkti, ir atsižvelgiama į ypatingą vaikų jautrumą.

4. Reklamuotojas neturi daryti įtakos redaguojant programų turinį.

12 straipsnis. Trukmė

1. Reklama neturi užimti daugiau kaip 15 procentų dienos eterio laiko. Tačiau ši dalis gali būti padidinta iki 20 procentų, kad į ją būtų įtraukta tokia reklamos forma kaip tiesioginiai pasiūlymai žiūrovams, susiję su prekių pardavimu, pirkimu ar nuoma arba su teikiamomis paslaugomis, jei tik reklaminiai siužetai neužima daugiau kaip 15 procentų laiko.

2. Reklaminių siužetų trukmė vienos valandos laikotarpiu neturi viršyti 20 procentų.

3. Tokia reklamos forma kaip tiesioginiai pasiūlymai žiūrovams, susiję su prekių pardavimu, pirkimu ar nuoma arba su teikiamomis paslaugomis, neturi viršyti vienos valandos per dieną.

13 straipsnis. Forma ir pateikimas

1. Reklama turi skirtis iš visos programos ir būti aiškiai atskirta nuo kitų programos dalių vaizdo arba garso priemonėmis. Iš esmės reklama turi būti transliuojama blokais.

2. Pasąmonę veikianti reklama draudžiama.

3. Paslėpta reklama, ypač prekių arba paslaugų pristatymas laidose reklamos tikslu, yra draudžiama.

4. Asmenys, reguliariai vedantys žinių arba aktualijų laidas, neturi nei filmuotis reklamoje, nei jos įgarsinti.

14 straipsnis. Reklaminiai intarpai

1. Reklama įterpiama tarp laidų. Jei laikomasi šio straipsnio 2-5 dalyse nurodytų sąlygų, reklama gali būti įterpiama ir laidos metu, nepažeidžiant jos vientisumo bei vertės ir teisių turėtojų teisių.

2. Iš atskirų dalių sudarytose laidose, sporto laidose, taip pat tada, kai rodomi kiti panašios struktūros renginiai ar pasirodymai su pertraukomis, reklama įterpiama tik tarp tų atskirų dalių arba per pertraukas.

3. Jei audiovizualinių kūrinių, pavyzdžiui, vaidybinių ar televizijos filmų (išskyrus daugiaserijinius filmus ar laidas, serialus, pramogines laidas ir dokumentinius filmus), trukmė ilgesnė nei keturiasdešimt penkios minutės, jų transliacija gali būti pertraukta vieną kartą per kiekvieną ištisą keturiasdešimt penkių minučių laikotarpį. Papildomai transliacija gali būti pertraukta, jei minėtųjų kūrinių trukmė yra mažiausiai dvidešimčia minučių ilgesnė nei du ar daugiau ištisi keturiasdešimt penkių minučių laikotarpiai.

4. Tais atvejais, kai reklama pertraukiamos kitos nei šio straipsnio 2 dalyje išvardytos laidos, laikas tarp dviejų laidoje rodomų reklaminių intarpų turėtų būti ne trumpesnis kaip dvidešimt minučių.

5. Reklama negali būti įterpiama transliuojant religines apeigas. Žinių ir aktualijų laidos, dokumentiniai filmai, taip pat religinės ir vaikų laidos, jei jos trumpesnės nei trisdešimt minučių, reklama nepertraukiamos. Jei jos trunka trisdešimt minučių ir ilgiau, taikomos ankstesnių punktų nuostatos.

15 straipsnis. Tam tikrų gaminių reklama

1. Tabako gaminius reklamuoti draudžiama.

2. Visų rūšių alkoholinių gėrimų reklama turi atitikti šias taisykles:

a) ji negali būti adresuojama išskirtinai nepilnamečiams. Tokioje reklamoje rodomi su alkoholio vartojimu susiję asmenys neturi atrodyti esą nepilnamečiai;

b) joje alkoholio vartojimas neturi būti siejamas su fiziniais pasiekimais ar vairavimu;

c) joje neturi būti teigiama, kad alkoholis turi gydomųjų savybių, yra stimuliuojanti ar raminanti priemonė arba asmeninių problemų sprendimo būdas;

d) tokia reklama neturi skatinti besaikio alkoholio vartojimo arba neigiamai vaizduoti abstinencijos ir saikingumo;

e) joje neturi būti perdėtai pabrėžiamas alkoholio kiekis gėrimuose.

3. Vaistų ir gydymo, kurie transliuojančioje Šalyje įsigyjami tik su gydytojo receptu, reklama yra draudžiama.

4. Visų kitų vaistų ir gydymo būdų reklama turi būti lengvai atpažįstama, sąžininga, atitinkanti tiesą ir patikrinta. Ji turi atitikti žmogaus apsaugos nuo galimos žalos reikalavimus.

16 straipsnis. Vienai Šaliai skiriama reklama

1. Siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos ir grėsmės Šalies televizijos sistemai, reklama, kuri yra skirta vienos kurios Šalies (bet ne transliuojančiosios Šalies) žiūrovams, neturi prieštarauti toje Šalyje galiojančioms televizijos reklamos taisyklėms.

2. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatos netaikomos, jei:

a) atitinkamos taisyklės skirtingai traktuoja reklamą, kurią transliuoja minėtosios Šalies jurisdikcijoje esantys subjektai ir techninė įranga, ir reklamą, kurią transliuoja kitos Šalies jurisdikcijoje esantys subjektai ir techninė įranga;

b) suinteresuotos Šalys šioje srityje yra sudariusios dvišales arba daugiašales sutartis.

IV SKYRIUS. RĖMIMAS

17 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Jei laida arba laidų serija yra visiškai arba iš dalies remiama, tai turi būti aiškiai nurodyta atitinkamais užrašais laidos pradžioje ir/arba pabaigoje.

2. Rėmėjas jokiu būdu negali daryti įtakos remiamų laidų turiniui ar rodymo laikui taip pakeisdamas transliuotojo atsakomybę už programas ir pažeisdamas jo laidos redagavimo laisvę.

3. Remiamos laidos neturi padėti parduoti arba skatinti pirkti ar nuomoti rėmėjo ar trečiosios šalies gaminius ir paslaugas, ypač darant specialias reklaminio pobūdžio nuorodas į tuos gaminius ar paslaugas.

18 straipsnis. Draudžiamas rėmimas

1. Programų rėmėjais negali būti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su šios Konvencijos 15 straipsnyje draudžiamos reklamuoti produkcijos gamyba ir realizavimu ir atitinkamų paslaugų teikimu.

2. Žinių ir aktualijų laidų rėmimas draudžiamas.

V SKYRIUS. TARPUSAVIO PAGALBA

19 straipsnis. Šalių bendradarbiavimas

1. Šalys įsipareigoja teikti tarpusavio pagalbą, kad įgyvendintų šios Konvencijos tikslus.

2. Siekdama šio tikslo:

a) kiekviena Susitariančioji Valstybė paskiria vieną arba daugiau institucijų, kurių pavadinimus ir adresus praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, deponuodama Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentus;

b) kiekviena Susitariančioji Valstybė, paskyrusi daugiau kaip vieną instituciją, šio straipsnio a punkte nurodytame pranešime apibrėžia kiekvienos iš tų institucijų kompetenciją.

3. Šalies paskirta institucija privalo:

a) teikti šios Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją;

b) kitos Šalies paskirtos institucijos prašymu teikti informaciją apie savo valstybės teisės normas ir praktiką su šia Konvencija susijusiose srityse;

c) bendradarbiauti su kitų Šalių paskirtomis institucijomis, kai tai naudinga, o ypač kai toks bendradarbiavimas didina priemonių, kurių buvo imtasi įgyvendinant šią Konvenciją, veiksmingumą;

d) atsižvelgti į kiekvieną šią Konvenciją taikant iškylantį sunkumą, į kurį jos dėmesį atkreipia kitos Šalies paskirta institucija.

VI SKYRIUS. NUOLATINIS KOMITETAS

20 straipsnis. Nuolatinis komitetas

1. Šios Konvencijos tikslams įgyvendinti įsteigiamas Nuolatinis komitetas.

2. Nuolatiniame komitete kiekvienai Šaliai gali atstovauti vienas arba keli delegatai. Kiekvienai delegacijai suteikiama vieno balso teisė. Jos kompetencijai priklausančiose srityse Europos ekonominė bendrija naudojasi savo balso teise ir turi tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, prisijungusių prie šios Konvencijos. Europos ekonominė bendrija nesinaudoja savo balso teise tais atvejais, kai šia teise naudojasi jos valstybės narės, ir atvirkščiai.

3. Bet kuriai 29 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, Nuolatiniame komitete gali atstovauti stebėtojas.

4. Vykdydamas savo funkcijas Nuolatinis komitetas gali kreiptis patarimo į ekspertus. Jis gali savo iniciatyva arba suinteresuotos institucijos prašymu pakviesti bet kurios Konvencijos taikymo srityje techniškai kvalifikuotos tarptautinės ar nacionalinės, vyriausybinės ar nevyriausybinės organizacijos atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti kuriame nors Komiteto posėdyje arba jo dalyje. Sprendimas pakviesti tokius ekspertus ar organizacijas priimamas trijų ketvirtadalių Nuolatinio komiteto narių balsų dauguma.

5. Nuolatinio komiteto posėdžius šaukia Europos Tarybos generalinis sekretorius. Pirmasis Komiteto posėdis sušaukiamas per šešis mėnesius nuo Konvencijos įsigaliojimo. Vėliau jo posėdžiai rengiami, kai to pageidauja vienas trečdalis Šalių arba Europos Tarybos Ministrų komitetas, arba Europos Tarybos generalinio sekretoriaus iniciatyva pagal 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, arba vienos ar kelių Šalių prašymu pagal 21 straipsnio c punkto ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Šalių dauguma sudaro Nuolatinio komiteto posėdžiams reikalingą kvorumą.

7. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Nuolatinio komiteto sprendimai priimami trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvaujančių jo narių balsų dauguma.

8. Vadovaudamasis šios Konvencijos nuostatomis Nuolatinis komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

21 straipsnis. Nuolatinio komiteto funkcijos

Nuolatinis komitetas stebi, kaip taikoma ši Konvencija. Jis gali:

a) teikti Šalims rekomendacijas, kaip taikyti šią Konvenciją;

b) siūlyti būtinus Konvencijos pakeitimus ir nagrinėti pagal 23 straipsnį siūlomus pakeitimus;

c) vienos ar kelių Šalių prašymu nagrinėti klausimus, susijusius su Konvencijos interpretavimu;

d) dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas visų pagal 25 straipsnio nuostatas jam perduotų ginčų draugiškas sprendimas;

e) teikti rekomendacijas Ministrų komitetui dėl 29 straipsnio 1 dalyje nenurodytų valstybių, kurios galėtų būti pakviestos prisijungti prie šios Konvencijos.

22 straipsnis. Nuolatinio komiteto ataskaitos

Po kiekvieno posėdžio Nuolatinis komitetas pateikia Šalims ir Europos Tarybos Ministrų komitetui ataskaitas apie vykusias diskusijas ir priimtus nutarimus.

VII SKYRIUS. PATAISOS

23 straipsnis. Pataisos

1. Kiekviena Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisas.

2. Apie visas siūlomas pataisas pranešama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris apie jas praneša Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms valstybėms, prisijungusioms prie Europos kultūros konvencijos, Europos ekonominei bendrijai ir visoms kitoms valstybėms, kurios nėra Europos Tarybos narės, tačiau yra prisijungusios arba pakviestos prisijungti prie šios Konvencijos pagal 30 straipsnio nuostatas. Ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo pranešimo apie siūlomas pataisas Europos Tarybos generalinis sekretorius sušaukia Nuolatinio komiteto posėdį.

3. Nuolatinis komitetas išnagrinėja kiekvieną siūlomą pataisą ir pateikia Ministrų komitetui patvirtinti Nuolatinio komiteto narių trijų ketvirtadalių balsų dauguma priimtą tekstą. Ministrų komiteto patvirtintas tekstas perduodamas Šalims pritarti.

4. Visos pataisos įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai visos Šalys praneša generaliniam sekretoriui apie tai, kad sutinka su pataisomis.

VIII SKYRIUS. KONVENCIJOS PAŽEIDIMAI

24 straipsnis. Konvencijos pažeidimai

1. Jei Šalis pastebi šios Konvencijos pažeidimą, ji apie tai praneša transliuojančiajai Šaliai, ir abi Šalys pasistengia išspręsti iškilusius nesutarimus pagal 19, 25 ir 26 straipsnių nuostatas.

2. Jei pastebėtas įtariamas pažeidimas yra akivaizdus, svarbus ir sunkus, susijęs su visuomenei svarbiais klausimais ir su 7 straipsnio 1 arba 2 dalimis, 12 straipsniu, 13 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, 14 straipsniu arba 15 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir jeigu jis nėra pašalinamas per dvi savaites po to, kai apie jį buvo pranešta, priimančioji Šalis gali laikinai nutraukti pažeidimais kaltinamos programos retransliavimą.

3. Visais kitais įtariamų pažeidimų atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti šio straipsnio 4 dalyje, priimančioji Šalis gali laikinai nutraukti pažeidimais kaltinamos programos retransliavimą praėjus 8 mėnesiams nuo pranešimo apie pažeidimą, jei jis per tą laiką nepašalinamas.

4. Laikinai retransliavimo nutraukti neleidžiama, kai įtariami pažeidimai yra susiję su 7 straipsnio 3 dalimi arba 8, 9 ar 10 straipsniais.

IX SKYRIUS. GINČŲ SPRENDIMAS

25 straipsnis. Sutaikinimas

1. Nesutarimus, kylančius taikant šią Konvenciją, susijusios Šalys stengiasi išspręsti draugiškai.

2. Jei abi susijusios Šalys neprieštarauja, Nuolatinis komitetas gali padėti Šalims ir išnagrinėti klausimą, kad būtų kuo greičiau surastas tinkamas sprendimas, ir, jei reikia, suformuluoti tuo klausimu patariamąją nuomonę.

3. Kiekviena susijusi Šalis įsipareigoja nedelsdama suteikti Nuolatiniam komitetui visą reikalingą informaciją ir priemones, būtinas atliekant ankstesnėje šio straipsnio dalyje nurodytas jo pareigas.

26 straipsnis. Arbitražas

1. Jeigu susijusios Šalys negali išspręsti ginčo pagal 25 straipsnio nuostatas, jos abipusiu susitarimu gali jį perduoti arbitražui, kurio procedūra numatyta šios Konvencijos priede. Jei tokio abipusio susitarimo nepavyksta pasiekti per šešis mėnesius nuo pirmojo prašymo pradėti sutaikinimo procedūrą, ginčas gali būti perduotas spręsti arbitražui vienos Šalies prašymu.

2. Kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu paskelbti, kad ji pripažįsta šios Konvencijos priede numatytą arbitražo procedūrą kaip privalomą ipso facto ir be specialaus susitarimo su kita tą patį įsipareigojimą prisiimančia Šalimi.

X SKYRIUS. KITOS TARPTAUTINĖS SUTARTYS IR ŠALIŲ VIDAUS TEISĖ

27 straipsnis. Kitos tarptautinės sutartys ir susitarimai

1. Tarpusavio santykiams reguliuoti Šalys, Europos ekonominės bendrijos narės, laikosi Bendrijos taisyklių ir todėl netaiko iš šios Konvencijos išplaukiančių taisyklių, išskyrus tuos atvejus, kai nėra tam tikrą konkretų klausimą reglamentuojančių Bendrijos taisyklių.

2. Ši Konvencija netrukdo Šalims sudaryti tarptautinių sutarčių, kurios tobulintų Konvencijos nuostatas ar plėstų jų taikymo ribas.

3. Sudarius dvišales sutartis, ši Konvencija nekeičia Šalių teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš tokių sutarčių ir netrukdančių kitoms Šalims naudotis savo teisėmis ar vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją.

28 straipsnis. Konvencijos ir Šalių vidaus įstatymų santykis

Ši Konvencija jokiu būdu netrukdo Šalims taikyti griežtesnių ar išsamesnių, nei numato ši Konvencija, taisyklių programoms, kurias transliuoja 3 straipsnyje nurodyti jų jurisdikcijoje esantys subjektai arba techninė įranga.

XI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis. Pasirašymas ir įsigaliojimas

1. Ši Konvencija pateikiama pasirašyti Europos Tarybos valstybėms narėms ir kitoms prie Europos kultūros konvencijos prisijungusioms valstybėms, taip pat Europos ekonominei bendrijai. Ji turi būti ratifikuota, priimta arba patvirtinta. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai perduodami deponuoti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

2. Ši Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai septynios valstybės, iš kurių bent penkios yra Europos Tarybos valstybės narės, išreiškia sutikimą įsipareigoti pagal šios Konvencijos šio straipsnio pirmos dalies nuostatas.

3. Valstybė pasirašymo metu arba bet kada vėliau, kol ši Konvencija įsigalios jos atžvilgiu, gali paskelbti, kad ji taikys šią Konvenciją laikinai.

4. Bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės arba Europos ekonominės bendrijos atžvilgiu, joms išreiškus sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją, Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai buvo deponuoti ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai.

30 straipsnis. Valstybių, kurios nėra Europos Tarybos narės, prisijungimas

1. Šiai Konvencijai įsigaliojus, Europos Tarybos Ministrų komitetas, pasitaręs su Susitariančiosiomis Valstybėmis, Europos Tarybos Statuto 20 straipsnio d dalyje numatytos daugumos sprendimu ir Komiteto posėdžiuose turinčių teisę dalyvauti Susitariančiųjų Valstybių atstovų vienbalsiu sprendimu gali pakviesti bet kurią kitą valstybę prisijungti prie šios Konvencijos.

2. Kiekvienos prisijungiančios valstybės atžvilgiu ši Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai prisijungimo dokumentai buvo perduoti deponuoti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

31 straipsnis. Taikymas teritorijoms

1. Kiekviena valstybė, pasirašydama šią Konvenciją arba perduodama deponuoti jos ratifikavimo, priėmimo, pritarimo arba prisijungimo dokumentus, gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms ši Konvencija bus taikoma.

2. Kiekviena Šalis bet kada vėliau gali Europos Tarybos gene raliniam sekretoriui skirtu pareiškimu išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kokiai kitai pareiškime nurodytai teritorijai. Tokios teritorijos atžvilgiu Konvencija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams po pareiškimo įteikimo generaliniam sekre toriui.

3. Bet koks pagal pirmiau išdėstytų dviejų pirmųjų straipsnio dalių nuostatas pateiktas pareiškimas gali būti atšauk tas bet kurios jame nurodytos teritorijos atžvilgiu pranešus apie tai generaliniam sekretoriui. Atšaukimas įsigalioja pirmąją mėne sio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai generali nis sekretorius gauna pranešimą.

32 straipsnis. Išlygos

1. Pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus:

a) kiekviena valstybė gali paskelbti pasiliekanti teisę riboti programų su alkoholinių gėrimų reklama pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles retransliavimą savo teritorijoje vien todėl, kad tokios programos neatitinka jos vidaus teisės aktų nuostatų;

b) Jungtinė Karalystė gali paskelbti pasiliekanti teisę nevykdyti 15 straipsnio 1 dalyje nurodyto įsipareigojimo uždrausti tabako produktų reklamą cigarų ir pypkių tabako reklamai, kurią jos teritorijoje antžeminėmis ryšių priemonėmis transliuoja Nepriklausoma transliacijų administracija.

Jokia kita išlyga nedaroma.

2. Išlygoms, padarytoms remiantis pirmąja šio straipsnio dalimi, negali būti prieštaraujama.

3. Bet kuri Susitariančioji Valstybė, padariusi išlygą pagal šio straipsnio 1 dalį, gali visiškai arba iš dalies ją atšaukti, įteikdama pranešimą Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. Atšaukimas įsigalioja tą dieną, kai generalinis sekretorius gauna pranešimą.

4. Šalis, padariusi išlygą dėl kurios nors šios Konvencijos nuostatos, negali reikalauti, kad kita Šalis vykdytų tą nuostatą. Tačiau jei jos išlyga yra dalinė arba sąlyginė, ji gali reikalauti, kad ta nuostata būtų taikoma tiek, kiek ji pati ją priima.

33 straipsnis. Denonsavimas

1. Kiekviena Šalis bet kada gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai pranešdama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna pranešimą.

34 straipsnis. Pranešimai

Europos Tarybos generalinis sekretorius Tarybos valstybėms narėms, kitoms prie Europos kultūros konvencijos prisijungusioms valstybėms, Europos ekonominei bendrijai ir kiekvienai valstybei, kuri prisijungė arba yra pakviesta prisijungti prie šios Konvencijos, praneša apie:

a) kiekvieną šios Konvencijos pasirašymą;

b) visus deponuotus ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus;

c) kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo pagal 29, 30 ir 31 straipsnius datą;

d) visas pagal 22 straipsnio nuostatas parengtas ataskaitas;

e) kiekvieną su šia Konvencija susijusį aktą, pareiškimą, pranešimą ar informacijos perdavimą.

Tai patvirtindami toliau nurodyti įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta Strasbūre 1989 m. gegužės 5 d. anglų ir prancūzų kal bomis. Abu tekstai turi vienodą teisinę galią ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Europos Ta rybos generalinis sekretorius perduoda patvirtintas kopijas visoms Europos Tarybos valstybėms narėms, prie Europos kultūros konvencijos prisijungusioms valstybėms, Europos ekonominei bendrijai ir valstybėms, pakviestoms prisijungti prie šios Konvencijos.

______________

PRIEDAS

ARBITRAŽAS

1. Prašymas dėl arbitražo yra pateikiamas Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. Jame nurodomas kitos ginčo šalies pavadinimas ir ginčo esmė. Tokiu būdu gautą informaciją generalinis sekretorius perduoda šios Konvencijos Šalims.

2. Kilus ginčui tarp dviejų Šalių, iš kurių viena yra Europos ekonominės bendrijos narė, kadangi Bendrija pati yra šios Konvencijos Šalis, prašymas dėl arbitražo yra adresuojamas ir valstybei narei, ir Bendrijai, o jos kartu per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša Generaliniam sekretoriui, ar ginčo šalimi bus valstybė narė, ar Bendrija, ar ta valstybė narė drauge su Bendrija. Jeigu per nurodytą laikotarpį tokio pranešimo negaunama, arbitražo teismo sudėtį ir procedūrą reglamentuojančių nuostatų taikymo tikslais valstybė narė ir Bendrija yra laikomos viena ginčo šalimi. Ši nuostata galioja ir tuo atveju, kai valstybė narė ir Bendrija kartu pasiskelbia viena iš ginčo šalių. Šioje straipsnio dalyje numatytais atvejais vieno mėnesio laikotarpis, nustatytas 4 dalies pirmame sakinyje, po to yra pratęsiamas iki dviejų mėnesių.

3. Arbitražo teismą sudaro trys nariai: kiekviena ginčo šalis paskiria po vieną arbitrą. Tokiu būdu paskirti du arbitrai bendru sutarimu paskiria trečiąjį arbitrą, kuris eina teismo pirmininko pareigas. Trečiasis arbitras negali būti nė vienos iš ginčo šalių piliečiu, negali nuolat gyventi nė vienos iš tų šalių teritorijoje, negali tose šalyse dirbti arba būti susijęs su ta byla eidamas kitas pareigas.

4. Jeigu viena iš šalių per vieną mėnesį po to, kai Europos Tarybos generalinis sekretorius perduoda prašymą, nepaskiria arbitro, jį kitos šalies prašymu per kitą vieno mėnesio laikotarpį paskiria Europos žmogaus teisių teismo pirmininkas. Jeigu Teismo pirmininkas negali to padaryti arba yra vienos iš ginčo šalių pilietis, arbitrą paskiria Teismo pirmininko pavaduotojas arba vyriausias Teismo teisėjas, kuris tuo metu gali tai padaryti ir nėra nė vienos iš ginčo šalių pilietis. Tokia pati procedūra yra taikoma, jeigu per vieną mėnesį po antrojo arbitro paskyrimo nepaskiriamas arbitražo teismo pirmininkas.

5. 3 ir 4 dalies nuostatos yra taikomos ir tais atvejais, kai reikia užimti laisvas arbitražo teisėjų vietas.

6. Dvi arba kelios šalys, kurios bendru susitarimu nusprendžia, kad turi tuos pačius interesus, arbitrą paskiria bendrai.

7. Ginčo šalys ir Nuolatinis komitetas aprūpina arbitražo teismą visomis priemonėmis, kurios yra būtinos veiksmingam bylos nagrinėjimui.

8. Arbitražo teismas parengia savo reglamentą. Jo sprendimai priimami jo narių balsų dauguma. Arbitražo teismo sprendimas yra galutinis ir privalomas.

9. Arbitražo teismas praneša savo sprendimą Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris apie jį informuoja visas šios Konvencijos Šalis.

10. Kiekviena ginčo šalis padengia savo paskirto arbitro išlaidas. Ginčo šalys po lygiai dalijasi kito arbitro išlaidas ir kitas su arbitražu susijusias išlaidas.

______________

EUROPOS KONVENCIJOS DĖL TELEVIZIJOS BE SIENŲ PATAISŲ PROTOKOLAS

Europos Tarybos valstybės narės ir kitos Europos konvencijos dėl televizijos be sienų, pateiktos pasirašyti 1989 m. gegužės 5 d. Strasbūre ir toliau tekste vadinamos „Konvencija“, Šalys,

džiaugdamosi tuo, kad nuo 1989 m. padidėjęs Europos Tarybos narių skaičius padėjo visoje Europoje rengti ir įgyvendinti minėtoje Konvencijoje numatytą teisės aktų sistemą;

atsižvelgdamos į technologinius ir ekonominius pokyčius televizijos transliacijų srityje ir naujų ryšio sistemų Europoje sukūrimą nuo 1989 m., kai buvo priimta Konvencija;

pažymėdamos, kad dėl minėtųjų pokyčių būtina keisti šios Konvencijos nuostatas;

atsižvelgdamos į 1997 m. birželio 19 d. Europos Bendrijos priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/36/EC, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEC dėl tam tikrų valstybių narių įstatymuose, reglamentuose ir administraciniuose aktuose išdėstytų nuostatų dėl televizijos transliacijų veiklos;

atsižvelgdamos į būtinybę nedelsiant pakeisti kai kurias Konvencijos nuostatas, kad ir šiame dokumente, ir minėtoje direktyvoje būtų skelbiamas nuoseklus ir suderintas požiūris į televiziją be sienų, kaip pabrėžiama 1994 m. gruodžio 7–8 d. Prahoje 4-ojoje Europos ministrų žiniasklaidos politikai skirtoje konferencijoje dalyvavusių valstybių ministrų priimtoje Deklaracijoje dėl žiniasklaidos demokratinėje visuomenėje ir 1997 m. gruodžio 11–12 d. Tesalonikuose vykusioje 5-ojoje Europos ministrų konferencijoje priimtoje politinėje deklaracijoje;

norėdamos toliau plėtoti principus, išdėstytus Europos Tarybos nuo Konvencijos priėmimo priimtose rekomendacijose dėl strategijų kovai su rūkymu ir alkoholio bei narkotikų vartojimu bendradarbiaujant su visuomenės nuomonę formuojančiais žmonėmis ir žiniasklaida, dėl teisės į trumpus reportažus apie didelės svarbos įvykius, kurių televizijos transliacijos išimtinės teisės buvo įsigytos transliavimui į kitą valstybę, ir dėl smurto rodymo elektroninėse žiniasklaidos priemonėse,

susitarė:

1 straipsnis

Prancūziškajame Konvencijos tekste 8 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalies a punkte žodį „jurisdiction“ pakeisti žodžiu „competence“.

2 straipsnis

Angliškajame Konvencijos tekste 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse žodį „advertisements“ pakeisti žodžiu „advertising“.

3 straipsnis

2 straipsnio c punkte „Transliuotojo“ apibrėžimą suformuluoti taip:

„c) „transliuotojas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už rengiamas visuomenei skirtas televizijos programas ir kuris transliuoja jas arba pasirūpina, kad jos užbaigtos ir nepakeistos būtų transliuojamos trečiosios šalies;“.

4 straipsnis

2 straipsnio f punkte „Reklamos“ apibrėžimą suformuluoti taip:

„f) „reklama“ – tai bet koks viešas pranešimas, transliuojamas už mokestį ar panašų atlygį arba savireklamos tikslu, kuriuo siekiama padėti parduoti arba skatinti pirkti ar nuomoti gaminį arba paslaugą, propaguoti kokį nors dalyką arba idėją, arba siekti kokio nors kito reklamuotojo arba paties transliuotojo norimo poveikio;“.

5 straipsnis

Papildyti 2 straipsnį nauju g punktu ir jį suformuluoti taip:

„g) „televizijos parduotuvė“ – tai visuomenei transliuojami tiesioginiai pasiūlymai už tam tikrą mokestį tiekti prekes ir teikti paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir įsipareigojimus;“.

6 straipsnis

Buvusį 2 straipsnio g punktą laikyti 2 straipsnio h punktu.

7 straipsnis

Pakeisti 5 straipsnį taip:

„5 straipsnis: Transliuojančiųjų Šalių pareigos

1. Kiekviena transliuojančioji Šalis užtikrina, kad visos jos jurisdikcijai priklausančio transliuotojo transliuojamos programos atitiktų šios Konvencijos nuostatas.

2. Šioje Konvencijoje transliuotoju, priklausančiu Šalies jurisdikcijai, laikomas:

– transliuotojas, kuris yra įsteigtas toje Šalyje pagal šio straipsnio 3 dalies apibrėžimą;

– transliuotojas, kuriam taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos.

3. Šioje Konvencijoje toliau išvardytais atvejais laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas vienoje iš Šalių, toliau vadinamoje „transliuojančiąja Šalimi“:

a) jei toje Šalyje yra transliuotojo pagrindinė būstinė ir toje Šalyje priimami sprendimai dėl programų sudarymo;

b) jei transliuotojo pagrindinė būstinė yra vienoje Šalyje, o sprendimai dėl programų sudarymo priimami kitoje Šalyje, laikoma, kad jis yra įsteigtas toje Šalyje, kurioje dirba didesnioji televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų dalis. Jei televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų abiejose Šalyse dirba po lygiai, laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas toje Šalyje, kurioje yra jo pagrindinė būstinė. Jei nė vienoje iš minėtųjų Šalių didesnioji televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų dalis nedirba, laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas toje Šalyje, kurioje jis pradėjo savo transliacijas, laikydamasis tos Šalies įstatymų, su sąlyga, kad jis nuolat palaiko glaudžius ryšius su tos Šalies ekonomika;

c) jei pagrindinė transliuotojo būstinė yra vienoje iš šios Konvencijos Šalių, tačiau sprendimai dėl programų sudarymo priimami valstybėje, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, arba atvirkščiai, laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas atitinkamoje Šalyje, jei tik joje dirba didesnioji televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų dalis;

d) jei pagal 1997 m. birželio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36/EC, iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 89/552/EEC dėl tam tikrų valstybių narių įstatymuose, reglamentuose ir administraciniuose aktuose išdėstytų nuostatų dėl televizijos transliacijų veiklos, 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas Europos Bendrijos valstybėje narėje, šioje Konvencijoje taip pat laikoma, kad jis yra įsteigtas toje valstybėje.

4. Transliuotojas, kuriam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, toliau nurodytais atvejais laikomas priklausančiu Šalies, vadinamos „transliuojančiąja Šalimi“, jurisdikcijai:

a) jei jis naudoja tos Šalies suteiktą dažnį;

b) jei jis, nors ir nenaudoja tos Šalies suteikto dažnio, naudojasi tai Šaliai priklausančiu ryšio palydovu;

c) jei jis, nors ir nenaudoja nei tos Šalies suteikto dažnio, nei jai priklausančio ryšio palydovo, naudojasi toje Šalyje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.

5. Jei transliuojančiosios Šalies nepavyksta nustatyti pagal šio straipsnio 4 dalį, Nuolatinis komitetas sprendžia tą klausimą pagal šios Konvencijos 21 straipsnio 1 dalies a punktą, kad Šalis būtų nustatyta.

6. Ši Konvencija netaikoma televizijos transliacijoms, kurios priimamos tik valstybėse, neprisijungusiose prie šios Konvencijos, ir kurios nėra tiesiogiai arba netiesiogiai pripažįstamos žiūrovų vienoje arba keliose iš šios Konvencijos Šalių.“

8 straipsnis

8 straipsnį suformuluoti taip:

„8 straipsnis: Atsakymo teisė

1. Kiekviena transliuojančioji Šalis užtikrina, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys nepriklausomai nuo jų valstybinės priklausomybės, pilietybės ar gyvenamosios vietos turėtų galimybę pasinaudoti atsakymo teise arba siekti kitų panašių teisinių ar administracinių teisės gynimo priemonių dėl Šalies jurisdikcijai priklausančio 5 straipsnyje nurodyto transliuotojo transliuotų programų. Visų pirma Šalys užtikrina, kad laiko parinkimas ir kiti galimybei pasinaudoti atsakymo teise svarbūs aspektai iš tikrųjų leistų veiksmingai naudotis ta teise. Galimybė veiksmingai naudotis šia teise ar kitomis panašiomis teisinėmis ir administracinėmis teisės gynimo priemonėmis užtikrinama nustatant tinkamą laiką ir kitas svarbias sąlygas.

2. Siekiant šio tikslo programos metu atitinkamu būdu reguliariai nurodomas programos pavadinimas arba už programą atsakingo transliuotojo pavadinimas.“

9 straipsnis

Pakeisti 9 straipsnį taip:

„9 straipsnis: Visuomenės teisė į informaciją

Kiekviena Šalis išnagrinėja ir prireikus imasi teisinių priemonių, pavyzdžiui, tokių kaip teisė rengti trumpus reportažus apie didelį visuomenės susidomėjimą keliančius įvykius, kad nebūtų pažeista visuomenės teisė į informaciją dėl to, kad tos Šalies jurisdikcijai priklausantis transliuotojas naudojasi išskirtinėmis teisėmis, kaip nurodyta 3 straipsnyje, transliuoti ar retransliuoti tą įvykį.“

10 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju 9a straipsniu ir suformuluoti jį taip:

„9a straipsnis: Galimybė visuomenei stebėti ypač svarbius įvykius

1. Kiekviena Šalis pasilieka teisę imtis priemonių užtikrinti, jog jos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas netransliuotų išskirtinėmis teisėmis įvykių, kuriuos ta Šalis mano esant ypač svarbius visuomenei, taip iš didelės visuomenės dalies toje Šalyje atimdamas galimybę per nemokamą televizijos kanalą stebėti tų įvykių tiesioginę transliaciją arba įrašą. Jei transliuotojas elgiasi priešingai, negu reikalaujama, suinteresuota Šalis gali sudaryti visuomenei, jos manymu, ypač svarbių įvykių sąrašą.

2. Šalys, gerbdamos teisines garantijas, kurias suteikia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir prireikus atsižvelgdamos į nacionalinių konstitucijų nuostatas, atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai nesinaudotų išskirtinėmis teisėmis, kurias jie įsigijo jau įsigaliojus Konvencijos dėl televizijos be sienų pataisų protokolui, jei taip iš didelės visuomenės dalies kitoje Šalyje būtų atimta galimybė stebėti tuos įvykius, minėtosios Šalies įtrauktus į ypač svarbių įvykių sąrašą, transliuojamus nemokamu televizijos kanalu, kaip pilnus arba sutrumpintus tiesioginius reportažus arba, jei to reikia dėl objektyvių priežasčių visuomenės labui, kaip pilnus arba sutrumpintus netiesioginius reportažus, priklausomai nuo to, kaip minėtoji Šalis nusprendžia pagal šio straipsnio 1 dalį, ir laikantis šių reikalavimų:

a) Šalis, kuri imasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, sudaro, tos Šalies manymu, visuomenei ypač svarbių vietinės ir nevietinės reikšmės įvykių sąrašą,

b) Šalis šį sąrašą parengia laiku, laikydamasi aiškių ir suprantamų kriterijų,

c) Šalis nusprendžia, ar tie įvykiai bus transliuojami kaip pilni arba sutrumpinti tiesioginiai reportažai, ar, jei to reikia dėl objektyvių priežasčių visuomenės labui, kaip pilni arba sutrumpinti netiesioginiai reportažai,

d) priemonės, kurių imasi įvykių sąrašą rengianti Šalis, turi atitikti aplinkybes ir būti tokios detalios, kiek būtina, kad kitos šalys galėtų imtis šioje straipsnio dalyje nurodytų priemonių,

e) sąrašą rengianti Šalis apie sąrašą ir atitinkamas priemones informuoja Nuolatinį komitetą. Informacijos pateikimo terminą nustato Nuolatinis komitetas,

f) priemonės, kurių imasi įvykių sąrašą rengianti Šalis, neturi peržengti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose Nuolatinio komiteto rekomendacijose nustatytų ribų. Prieš imantis priemonių, joms turi pritarti Nuolatinis komitetas.

Priemonės, kurių imamasi šios straipsnio dalies pagrindu, taikomos tik tiems įvykiams, kuriuos Nuolatinis komitetas skelbia šio straipsnio 3 dalyje nurodytame metiniame sąraše, ir tik toms išskirtinėms teisėms, kurios buvo įsigytos jau įsigaliojus šiam Pataisų protokolui.

3. Kartą per metus Nuolatinis komitetas:

a) paskelbia į sąrašus įtrauktų įvykių ir atitinkamų priemonių, apie kuriuos jam Šalys pranešė pagal šio straipsnio 2 dalies e punktą, jungtinį sąrašą,

b) parengia rekomendacijas, kurias turi priimti Komitetas trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma, papildančias šio straipsnio 2 dalies a-e punktuose išvardytus reikalavimus, kad būtų išvengta skirtumų įgyvendinant šio straipsnio nuostatas ir atitinkamas Europos Bendrijos taikomas nuostatas.“

11 straipsnis

10 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip:

„1. Kiekviena transliuojančioji Šalis, jei tik įmanoma, atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai didžiąją savo transliacijų laiko dalį, išskyrus laiką, skiriamą žinioms, sporto įvykiams, žaidimams, reklamai, teletekstui ir televizijos parduotuvei, skirtų Europos valstybių produkcijai. Tokio skiriamo laiko santykio, atsižvelgiant į transliuotojo įsipareigojimus savo žiūrovams transliuoti informacines, švietėjiškas, kultūrines ir pramogines laidas, turėtų būti siekiama palaipsniui, remiantis tam tikrais kriterijais.“

12 straipsnis

10 straipsnio 4 dalį suformuluoti taip:

„4. Šalys užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai transliuotų kinematografijos kūrinius tik laikydamiesi terminų, dėl kurių buvo susitarta su kūrinio teisių turėtoju.“

13 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju 10a straipsniu ir suformuluoti jį taip:

„10a straipsnis: Žiniasklaidos pliuralizmas

Šalys, vadovaudamosi šioje Konvencijoje skelbiama bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos dvasia, stengiasi, kad programos, kurias transliuoja arba retransliuoja jų jurisdikcijoje esantys 3 straipsnyje nurodyti transliuotojai arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, nekeltų grėsmės spaudos pliuralizmui.“

14 straipsnis

Konvencijos III skyriaus pavadinimą suformuluoti taip:

„REKLAMA IR TELEVIZIJOS PARDUOTUVĖ“

15 straipsnis

11 straipsnį suformuluoti taip:

„1. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi būti teisingi ir sąžiningi.

2. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai neturi klaidinti vartotojų ar kenkti jų interesams.

3. Vaikams skirtoje reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose arba reklamoje, kurioje nufilmuoti vaikai, turi būti vengiama visko, kas galėtų jiems pakenkti, ir atsižvelgiama į ypatingą vaikų jautrumą.

4. Televizijos parduotuvės skelbimai neturi skatinti nepilnamečių samdytis pardavinėti ar nuomoti prekes ir paslaugas.

5. Reklamuotojas neturi daryti įtakos redaguojant programų turinį.

16 straipsnis

12 straipsnį formuluoti taip:

„12 straipsnis: Trukmė

1. Televizijos parduotuvės filmukai, reklaminiai siužetai ir kitos reklamos formos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus televizijos parduotuvės intarpus, neturi viršyti 20 procentų dienos eterio laiko. Reklaminių siužetų transliacijos neturi užimti daugiau kaip 15 procentų dienos eterio laiko.

2. Reklaminių siužetų ir televizijos parduotuvės filmukų trukmė vienos valandos laikotarpiu neturi viršyti 20 procentų.

3. Televizijos parduotuvei skirti intarpai, transliuojami kanalu, kuris nėra skirtas vien televizijos parduotuvei, turi būti mažiausiai 15 minučių nepertraukiamos trukmės. Per dieną gali būti transliuojami ne daugiau kaip aštuoni tokie intarpai. Jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų per dieną. Tokie intarpai turi būti aiškiai atskiriami vaizdo ir garso priemonėmis.

4. Šiame straipsnyje reklama nelaikoma:

– transliuotojo skelbimai apie jo paties programas arba su jomis tiesiogiai susijusius šalutinius produktus;

– nemokamai transliuojami pranešimai visuomenei ir kreipimaisi dėl labdaros.“

17 straipsnis

13 straipsnį suformuluoti taip:

„13 straipsnis: Forma ir pateikimas

1. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi skirtis iš visos programos ir būti aiškiai atskirti nuo kitų programos dalių vaizdo arba garso priemonėmis. Iš esmės reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi būti transliuojami blokais.

2. Reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose draudžiama naudoti pasąmonę veikiančius metodus.

3. Paslėpta reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai, ypač prekių arba paslaugų pristatymas laidose reklamos tikslu, yra draudžiami.

4. Asmenys, reguliariai vedantys žinių arba aktualijų laidas, neturi nei filmuotis reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose, nei jų įgarsinti.“

18 straipsnis

Pakeisti 14 straipsnį taip:

„14 straipsnis: Reklaminiai ir televizijos parduotuvės intarpai

1. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai įterpiami tarp laidų. Jei laikomasi šio straipsnio 2-5 dalyse nurodytų sąlygų, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai gali būti įterpiami ir laidų metu, nepažeidžiant jų vientisumo bei vertės ir teisių turėtojų teisių.

2. Iš atskirų dalių sudarytose laidose sporto laidose ir tada, kai rodomi kiti panašios struktūros renginiai ar pasirodymai su pertraukomis, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai įterpiami tik tarp tų atskirų dalių arba per pertraukas.

3. Jei audiovizualinių kūrinių, pavyzdžiui, vaidybinių ar televizijos filmų (išskyrus daugiaserijinius filmus ar laidas, serialus, pramogines laidas ir dokumentinius filmus) trukmė ilgesnė nei keturiasdešimt penkios minutės, jų transliacija gali būti pertraukta vieną kartą per kiekvieną ištisą keturiasdešimt penkių minučių laikotarpį. Papildomai transliacija gali būti pertraukta, jei minėtųjų kūrinių trukmė yra mažiausiai dvidešimčia minučių ilgesnė nei du ar daugiau ištisi keturiasdešimt penkių minučių laikotarpiai.

4. Tais atvejais, kai reklama arba televizijos parduotuvės skelbimais pertraukiamos kitos nei šio straipsnio 2 dalyje išvardytos laidos, laikas tarp dviejų laidoje rodomų reklamos arba televizijos parduotuvės intarpų turėtų būti ne trumpesnis kaip dvidešimt minučių.

5. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai negali būti įterpiami į religinių apeigų transliacijas. Žinių ir aktualijų laidos, dokumentiniai filmai, taip pat religinės ir vaikų laidos, jei jos trumpesnės nei trisdešimt minučių, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimais nepertraukiamos. Jei jos trunka trisdešimt minučių ir ilgiau, taikomos ankstesnių straipsnio dalių nuostatos.“

19 straipsnis

15 straipsnio pavadinimą bei to straipsnio 1 ir 2 dalis ir 2 dalies a punktą suformuluoti taip:

„15 straipsnis: Tam tikrų gaminių reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai

1. Tabako gaminių reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai draudžiami.

2. Visų rūšių alkoholinių gėrimų reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi atitikti šias taisykles:

a) jie negali būti adresuojami išskirtinai nepilnamečiams. Tokioje reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose rodomi su alkoholio vartojimu susiję asmenys neturi atrodyti esą nepilnamečiai;“.

20 straipsnis

Prancūziškajame tekste 15 straipsnio 2 dalies b-e punktus suformuluoti taip:

„(b) ils ne doivent pas associer la consommation de l'alcool a des performances physiques ou a la conduite automobile;

(c) ils ne doivent pas suggerer que les boissons alcoolisees sont dotees de proprietes therapeutiques ou qu'elles ont un effet stimulant, sedatif, ou qu'elles peuvent resoudre des problemes personnels;

(d) ils ne doivent pas encourager la consommation immoderee de boissons alcoolisees ou donner une image negative de l'abstinence ou de la sobriete;

(e) ils ne doivent pas souligner indument la teneur en alcool des boissons.“

21 straipsnis

Papildyti 15 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Vaistų ir gydymo būdų televizijos parduotuvės skelbimai draudžiami.“

22 straipsnis

16 straipsnį suformuluoti taip:

„16 straipsnis: Vienai konkrečiai Šaliai skiriama reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai

1. Siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos ir grėsmės Šalies televizijos sistemai, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai, kurie yra skirti vienos kurios Šalies (bet ne transliuojančiosios Šalies) žiūrovams, neturi prieštarauti toje Šalyje galiojančioms televizijos reklamos ir televizijos parduotuvės skelbimų taisyklėms.

2. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatos netaikomos, jei:

a) atitinkamos taisyklės skirtingai traktuoja reklamą bei televizijos parduotuvės skelbimus, kuriuos transliuoja minėtosios Šalies jurisdikcijai priklausantys transliuotojai, ir reklamą bei televizijos parduotuvės skelbimus, kuriuos transliuoja kitos Šalies jurisdikcijai priklausantys transliuotojai arba kiti juridiniai ir fiziniai asmenys;

b) suinteresuotos Šalys šioje srityje yra sudariusios dvišales arba daugiašales sutartis.“

23 straipsnis

18 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip:

„1. Programų rėmėjais negali būti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su produktų ir paslaugų, kurių reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai draudžiami pagal šios Konvencijos 15 straipsnį, gamyba ir teikimu.“

24 straipsnis

Papildyti 18 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Bendrovės, kurių veikla, be kita ko, apima vaistų gamybą ir gydymo būdų kūrimą arba prekybą jais, gali remti programas, reklamuodamos savo pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį arba bendrovės veiklą, išskyrus nuorodas į vaistus ir konkrečius gydymo būdus, kurie toje Šalyje parduodami tik su receptu.“

25 straipsnis

Buvusią 18 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.

26 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju IVa skyriumi ir suformuluoti jį taip:

„IVA SKYRIUS

TIK SAVIREKLAMAI IR TELEVIZIJOS PARDUOTUVĖS SKELBIMAMS SKIRTOS

PROGRAMOS

18a straipsnis: Tik savireklamai skirtos programos    

1. Tik savireklamai skirtoms programoms taikomos šios Konvencijos nuostatos su atitinkamais pakeitimais.

2. Tokiose programose leidžiamos ir kitos reklamos formos, jei laikomasi 12 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

18b straipsnis: Tik televizijos parduotuvės skelbimams skirtos programos

1. Tik televizijos parduotuvės skelbimams skirtoms programoms taikomos šios Konvencijos nuostatos su atitinkamais pakeitimais.

2. Tokiose programose reklama leidžiama, jei laikomasi 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 12 straipsnio 2 dalis netaikoma.“

27 straipsnis

Išbraukti paskutinį 20 straipsnio sakinį. 20 straipsnio 7 dalį suformuluoti taip:

„7. Vadovaujantis 9a straipsnio 3 dalies b punkto ir 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Nuolatinio komiteto sprendimai priimami trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvaujančių jo narių balsų dauguma.“

28 straipsnis

Papildyti 21 straipsnį taip:

„f) remiantis 24a straipsnio 2 dalies c punktu, pareikšti nuomonę dėl teisių pažeidimo.

2. Be to, Nuolatinis komitetas:

a) rengia 9a straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas rekomendacijas, kad būtų išvengta skirtumų įgyvendinant šios Konvencijos nuostatas dėl visuomenės teisės stebėti ypač svarbius įvykius ir atitinkamas Europos Bendrijos taikomas nuostatas;

b) reiškia nuomonę apie priemones, kurių imasi Šalys, sudariusios, jų manymu, visuomenei ypač svarbių vietinės ar nevietinės reikšmės įvykių sąrašą pagal 9a straipsnio 2 dalies nuostatas;

c) kartą per metus paskelbia į sąrašus įtrauktų įvykių ir atitinkamų teisinių priemonių, apie kurias Nuolatiniam komitetui praneša Šalys pagal 9a straipsnio 2 dalies e punktą, jungtinį sąrašą.“

29 straipsnis

Papildyti 23 straipsnį 5 ir 6 dalimis ir suformuluoti jas taip:

„5. Tačiau Ministrų komitetas, pasitaręs su Nuolatiniu komitetu, gali nuspręsti, kad tam tikra pataisa turi įsigalioti praėjus dvejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai ji buvo pateikta Šalims duoti savo sutikimą, išskyrus tuos atvejus, kai viena iš Šalių praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad prieštarauja pataisos įsigaliojimui. Tais atvejais, kai pranešama apie prieštaravimą, pataisa įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai Konvencijos Šalis, pranešusi apie prieštaravimą, perduoda Europos Tarybos generaliniam sekretoriui deponuoti savo sutikimo dokumentą.

6. Jei pataisa Ministrų komiteto jau priimta, tačiau dar nėra įsigaliojusi pagal šio straipsnio 4 arba 5 dalies nuostatas, valstybė arba Europos Bendrija, pareikšdamos sutinkančios įsipareigoti pagal šią Konvenciją, kartu priima ir tą pataisą.“

30 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju 24a straipsniu ir suformuluoti jį taip:

„24a straipsnis: Kaltinimai piktnaudžiavimu teisėmis, kurias suteikia ši Konvencija

1. Jei visa transliuotojo perduodama programa arba didelė jos dalis yra siunčiama į kitos Šalies nei ta, kurios jurisdikcijai priklauso transliuotojas, teritoriją (t. y. į „priimančiosios Šalies“ teritoriją), o transliuotojas yra įsteigtas taip, kad išvengtų Konvencijos apimamose srityse galiojančių įstatymų, kurie jam būtų taikomi, jei jis patektų į tos kitos Šalies jurisdikciją, laikoma, kad tai yra piktnaudžiavimas teisėmis.

2. Vienai iš Šalių pateikus kaltinimą dėl piktnaudžiavimo, taikoma tokia procedūra:

a) suinteresuotos Šalys stengiasi siekti draugiško susitarimo,

b) jei nepavyksta susitarti per tris mėnesius, priimančioji Šalis perduoda tą klausimą Nuolatiniam komitetui,

c) išklausęs abi puses, Nuolatinis komitetas per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai jam buvo perduotas klausimas, pareiškia savo nuomonę, ar buvo piktnaudžiauta suteiktomis teisėmis, ir praneša ją abiem suinteresuotoms Šalims.

3. Jei Nuolatinis komitetas nusprendžia, kad teisėmis buvo piktnaudžiauta, Šalis, kurios jurisdikcijai priklauso transliuotojas, imasi atitinkamų priemonių, kad pataisytų dėl piktnaudžiavimo teisėmis susidariusią padėtį, ir praneša apie tas priemones Nuolatiniam komitetui.

4. Jei Šalis, kurios jurisdikcijai transliuotojas priklauso, per šešis mėnesius nesiima šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, suinteresuotos Šalys pradeda 26 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos priede nustatytą arbitražo procedūrą.

5. Kol nebaigta arbitražo procedūra, priimančioji Šalis nesiima jokių priemonių prieš atitinkamą programą.

6. Visos priemonės, kurios yra siūlomos arba kurių imamasi pagal šį straipsnį, turi neprieštarauti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio nuostatoms.“

31 straipsnis

28 straipsnį suformuluoti taip:

„28 straipsnis: Konvencijos ir Šalių vidaus įstatymų santykis

Ši Konvencija jokiu būdu netrukdo Šalims taikyti griežtesnių ar išsamesnių, nei numato ši Konvencija, taisyklių programoms, kurias transliuoja 5 straipsnyje nurodyti jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai.“

32 straipsnis

32 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip:

„1. Pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus kiekviena valstybė gali paskelbti pasiliekanti teisę riboti programų su alkoholinių gėrimų reklama pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles retransliavimą savo teritorijoje vien todėl, kad tokios programos neatitinka jos vidaus teisės aktų nuostatų.

Jokių kitų išlygų nedaroma.“

33 straipsnis

20 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 34 straipsnyje ir paskutinėje baigiamojoje pastraipoje žodžius „Europos ekonominė bendrija“ pakeisti žodžiais „Europos Bendrija“.

34 straipsnis

Šis Protokolas pateikiamas Šalims priimti. Jokių išlygų nedaroma.

35 straipsnis

1. Šis Protokolas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai paskutinioji iš šios Konvencijos Šalių perduoda Europos Tarybos generaliniam sekretoriui deponuoti šio Protokolo patvirtinimo dokumentus.

2. Tačiau šis Protokolas įsigalioja praėjus dvejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai jis buvo pateiktas priimti, išskyrus tuos atvejus, kai kuri nors iš Konvencijos Šalių praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad prieštarauja Protokolo įsigaliojimui. Teisė pareikšti prieštaravimą suteikiama tik toms valstybėms, kurios pranešė sutinkančios įsipareigoti pagal Konvenciją prieš pasibaigiant trijų mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai Protokolas buvo pateiktas priimti. Tas pat taikoma ir Europos Bendrijai.

3. Jei pareiškiamas minėtasis prieštaravimas, Protokolas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai Konvencijos Šalis, pareiškusi prieštaravimą, perduoda Europos Tarybos generaliniam sekretoriui deponuoti šio Protokolo patvirtinimo dokumentus.

4. Bet kuri Konvencijos Šalis gali bet kada pareikšti, kad šį Protokolą taikys laikinai.

36 straipsnis

Europos Tarybos generalinis sekretorius praneša Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms Konvencijos Šalims ir Europos Bendrijai apie:

a) visus deponuotus priėmimo dokumentus;

b) kiekvieną pareiškimą, kad šis Protokolas bus taikomas laikinai pagal 35 straipsnio 4 dalies nuostatas;

c) kiekvieną šio Protokolo įsigaliojimo pagal 35 straipsnio 1-3 dalis datą;

d) visas pagal 22 straipsnio nuostatas parengtas ataskaitas;

e) kiekvieną su šia Konvenciją susijusį aktą, pranešimą ar informacijos perdavimą.

Priimta Strasbūre 1998 m. rugsėjo 9 d. anglų ir prancūzų kalbo mis ir pateikta priimti 1998 m. spalio 1 d. Abu tekstai turi vienodą teisinę galią ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius perduoda patvirtintas kopijas visoms Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms Konvencijos Šalims ir Europos Bendrijai.

______________