LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS
PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŪKINĖS VEIKLOS TERITORIJŲ EKOGEOLOGINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 16 d. Nr. 1-248
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 2002, Nr. 81-3494), 8.7.1 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos prie
Aplinkos ministerijos direktoriaus
2010 m. gruodžio 16 d
įsakymu Nr. 1-248
ŪKINĖS VEIKLOS TERITORIJŲ EKOGEOLOGINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMO REKOMENDACIJOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ūkinės veiklos teritorijų ekogeologinių sąlygų vertinimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) apibūdina teritorijas, kuriose, numatant ar vykdant ūkinę veiklą, yra rekomenduojama įvertinti geologines sąlygas ir reikšmingus geologinius veiksnius, galinčius daryti įtaką ūkinei veiklai ir jos poveikiui žemės gelmių kokybei bei ištekliams.
2. Rekomendacijos yra skirtos:
2.1 planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams, nurodytiems Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [4.1];
2.3 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistams, pagal kompetenciją dalyvaujantiems teritorijų planavimo [4.4] procese ir nustatyta tvarka [4.5] teikiantiems dalykines konsultacijas poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams;
II. NUORODOS
4. Šiose Rekomendacijose pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
4.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
4.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. D1-294 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 66-2516);
4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 75-2882);
4.6. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. 39 „Dėl kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 81-2407);
4.7. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1-107 „Dėl valstybinės geologijos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
4.8. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1-146 „Dėl Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos saugomos geologinės informacijos teikimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.129-5253);
4.9. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1-104 „Dėl ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 71-2759).
5. Šiose Rekomendacijose pateikiamos nuorodos į šiuos valstybinių geologinių tyrimų metu parengtus žemėlapius:
5.1. Ekogeologinių rekomendacijų žemėlapis M 1: 200 000. Žemėlapis skelbiamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu www.lgt.lt, skyriuje „Paslaugos/Informacinės rinkmenos/Informacinių sistemų duomenys/Žemėlapiai“;
5.2. Kvartero geologinis žemėlapis M 1: 200 000. Žemėlapis skelbiamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu www.lgt.lt, skyriuje „Paslaugos/Informacinės rinkmenos/Informacinių sistemų duomenys/Žemėlapiai“;
III. GEOLOGINIŲ VEIKSNIŲ, GALINČIŲ ĮTAKOTI ŪKINĘ VEIKLĄ IR ŠIOS VEIKLOS POVEIKĮ ŽEMĖS GELMIŲ KOKYBEI IR IŠTEKLIAMS, APIBŪDINIMAS
6. Pagal „Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją“ [4.6] visi kietųjų naudingųjų iškasenų ištekliai yra suskirstyti pagal 3 kriterijus: geologinį tyrimą, naudojimo galimybių tyrimą bei ekonominės vertės nustatymą. Šie kriterijai sudaro vieningą trimatę išteklių tyrimo ir vertinimo sistemą. Išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, o geologinio tyrimo detalumas nustatomas pagal geologinio tyrimo etapų rezultatus. Parengtiniai išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių telkiniai ir prognoziniai plotai yra apibūdinami kaip teritorijos, kuriose yra susikaupę žemės gelmių ištekliai, ištirti nepakankamu naudojimo projekto sudarymui detalumu. Šie ištekliai gali būti tiriami ir naudojami ateityje. Informacija apie visus kietųjų naudingųjų iškasenų telkinius ir prognozinius plotus yra kaupiama ir saugoma Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS [4.7], posistemis „Kietosios naudingosios iškasenos“).
7. Požeminio vandens gamtinė sauga yra apibrėžiama kaip gamtinių geologinių-hidrogeologinių sąlygų ir geologinės aplinkos savybių visuma, lemianti teršalų patekimo į požeminę hidrosferą galimybę. Teritorijos, kurioms būdinga skirtinga gruntinio vandens gamtinė sauga, yra išskiriamos įvertinus drėgmės migracijos iki gruntinio vandeningojo sluoksnio paviršiaus laiką. Teritorijos, kurioms būdinga skirtinga spūdinio vandens gamtinė sauga, yra išskiriamos įvertinus spūdinio vandens dinamines sąlygas, vandeninguosius sluoksnius dengiančių nuogulų paplitimą plote, sudėtį ir storį. Informacija apie silpnos ir vidutinės intensyviausiai eksploatuojamų spūdinių vandeningųjų sluoksnių vandens gamtinės saugos teritorijas yra pateikiama Ekogeologinių rekomendacijų žemėlapyje [5.1].
8. Teritorijos su stačiais šlaitais yra apibūdinamos didesniu nei 25° žemės paviršiaus polinkiu ir didesniu nei 5 metrų šlaito aukščiu. Tokios teritorijos dažniausiai yra kalvų, upių slėnių ar raguvų šlaituose. Šiose teritorijose vykdant ūkinę veiklą, dėl statinių ar dinaminių apkrovų žemės paviršius gali prarasti stabilumą, gali suirti statinių pagrindai ir kilti griūčių pavojus. Informacija apie stačius šlaitus gali būti gaunama analizuojant teritorijos topografinius duomenis. Teritorijos su stačiais šlaitais yra išskirtos Ekogeologinių rekomendacijų žemėlapyje [5.1].
9. Nuošliaužos vystosi tiek gamtiniuose, tiek žmogaus veiklos sukurtuose šlaituose. Įvykusios arba besivystančios nuošliaužos yra šlaito stabilumo praradimo pasekmė. Įvykus nuošliaužai (grunto masei nuslinkus šlaitu), šlaitas gali stabilizuotis arba dėl papildomos nuošliaužos kūno apkrovos gruntas gali imti slinkti ir žemesnėje šlaito dalyje. Informacija apie įvykusias ar besivystančias nuošliaužas yra kaupiama ir saugoma Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS [4.7], posistemis „Procesai ir reiškiniai“).
10. Gruntų užmirkimas ir pelkėjimas vyksta dėl drėgmės pertekliaus, prastų žemės paviršiaus drenavimo sąlygų ir aukšto gruntinio vandens lygio. Pelkėjimo teritorijose pakinta gruntų savybės – sumažėja stiprumas, padidėja plastingumas, gruntinis vanduo dažnai būna agresyvus betono atžvilgiu, kas lemia sudėtingas statybos sąlygas. Informacija apie teritorijas, kuriose vyksta pelkėjimo procesas, yra pateikta įvairaus mastelio inžineriniuose geologiniuose žemėlapiuose, Kvartero geologiniame žemėlapyje [5.2] bei Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapyje [5.3].
11. Potencialių geologinės aplinkos taršos židinių [4.9] teritorijoje gruntas ir/ar požeminis vanduo dažniausiai yra užterštas naftos produktais, azoto junginiais, sunkiaisiais metalais ar pesticidais. Šių objektų pavojingumas aplinkai yra vertinamas panaudojant apžiūros (inventorizacijos) duomenis, atsižvelgiant į daugelį techninių, konstrukcinių, aplinkosauginių ir geologinių kriterijų. Informacija apie potencialius taršos židinius ir jų pavojingumą aplinkai yra kaupiama Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS [4.7], posistemis „Taršos židiniai“).
12. Paleoįrėžių (siaurų slėnių pavidalo, įvairaus ilgio ir konfigūracijos neigiamos formos, išskiriamos kvartero nuogulų storymėje arba prekvartero uolienų paviršiuje pagal litogenetinius, struktūrinius ir tekstūrinius požymius) teritorijos pasižymi savita žemės gelmių sandara. Šios teritorijos yra skiriamos pagal giluminių geologinių ar geofizinių tyrimų rezultatus. Paleoįrėžių teritorijose žemės gelmių sandarai yra būdingas didesnis smėlingų ar žvyringų nuogulų kiekis pjūvyje, jose vyksta aktyvesnė, palyginti su aplinkinėmis teritorijomis, požeminio vandens apykaita. Tais atvejais, kai paleoįrėžių teritorijos sutampa su šiuolaikinių upių ar ežerų slėniais, dėl kai kurių rūšių (statyba, gręžinių gręžimas, žemės darbai ir pan.) ūkinės veiklos gali įvykti spūdinio požeminio vandens proveržiai ar žemės paviršiaus išplovos. Informacija apie paleoįrėžius yra gaunama, atlikus specialius tyrimus, apibendrinti duomenys apie šias teritorijas yra pateikiami Ekogeologinių rekomendacijų žemėlapyje [5.1].
13. Geotopais yra vadinami saugomi ar saugotini, etaloniniai (tipiški) ar unikalūs geologinės, geomorfologinės ar hidrogeologinės svarbos erdviniai objektai geologinėje aplinkoje (geosferoje), pavieniai ar sudarantys kompaktiškas grupes, vertingi mokslui ir pažinimui. Šie objektai gali būti svarbūs turizmo maršrutų planavimui, visuomenės gamtamoksliniam švietimui ar rekreacinių teritorijų estetinės vertės didinimui. Informacija apie Lietuvos teritorijos geotopus yra kaupiama Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS [4.7], posistemis „Geotopai“).
IV. TERITORIJŲ EKOGEOLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKOS VERTINIMAS
14. Parengtiniai išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose ir prognoziniuose plotuose slūgsantys nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje [4.3].
15. Silpnos ar vidutinės spūdinio požeminio vandens gamtinės saugos teritorijose rekomenduojama įvertinti galimą numatomos ar vystomos ūkinės veiklos poveikį šio vandens kokybei ir jos išsaugojimo priemonių taikymo galimybes.
16. Teritorijose su stačiais (>25° polinkis, >5 m aukštis) šlaitais rekomenduojama atlikti šlaito stabilumo įvertinimą ir stabilumo praradimo rizikos įvertinimą.
17. Teritorijose, kuriose vystosi arba yra įvykusios nuošliaužos, rekomenduojama įvertinti šlaito stabilumą ir tolimesnio nuošliaužos vystymosi riziką.
18. Pelkėjimo teritorijose rekomenduojama įvertinti gruntinio vandens režimą, šio vandens agresyvumą statinių konstrukcijų atžvilgiu, pelkėjančių gruntų stiprumo savybes.
19. Preliminariai pavojingų geologinės aplinkos taršos židinių teritorijose rekomenduojama atlikti ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento [4.9] nuostatas ir dėl taršos įvertinti galimus gruntų fizikinių mechaninių savybių pokyčius.
20. Paleoįrėžių teritorijose rekomenduojama įvertinti požeminio vandens dinamines sąlygas (vertikalios filtracijos kryptį, horizontalios filtracijos greitį, spūdinio vandens spūdžio aukštį ir pan.).
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS