LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL lietuvos higienos normos HN 127:2010
„Mineralinis ir jūros vanduo išoriniam naudojimui. SVEIKATOS saugos reikalavimai“ patvirtinimo
2010 m. gruodžio 16 d. Nr. V-1077
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455):
1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 127:2010 „Mineralinis ir jūros vanduo išoriniam naudojimui. Sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2010 m. gruodžio 16 d.
įsakymu Nr. V-1077
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 127:2010 „MINERALINIS ir Jūros VANDUO IŠORINIAM NAUDOJIMUI. Sveikatos saugos REIKALAVIMAI“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Lietuvos higienos norma HN 127:2010 „Mineralinis ir jūros vanduo išoriniam naudojimui. Sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato pagrindinius mineralinio ir jūros vandens sveikatos saugos ir kokybės reikalavimus.
2. Ši higienos norma netaikoma asmeniniam išoriniam naudojimui skirtam mineraliniam bei jūros vandeniui.
II. NUORODOS
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. V-572 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3277);
4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. V-395 „Dėl diagnostikos ir gydymo metodikų rengimo ir jų taikymo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2095; 2008, Nr. 139-5519);
4.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-607; 2005 Nr. 72-2607);
4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 88-3494).
III. sąvokos ir jų apibrėžimai
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
Medicininė reabilitacija – asmens sveikatos priežiūros įstaigų taikomos kompleksinės medicininės reabilitacijos ir (arba) sanatorinio gydymo priemonės, skirtos sugrąžinti sutrikusias žmogaus organizmo funkcijas arba, esant negrįžtamų pakitimų, jas kompensuoti, arba palaikyti pasiektą funkcinio pajėgumo lygį.
Sveikatinimo veikla – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Mineralinis vanduo – neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, pasižymintis tyrumu, savita chemine sudėtimi, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis, lemiančiomis jo teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms.
Geriamasis vanduo – vanduo, kuris atitinka Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus [4.6].
Grožio paslauga – kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 [4.7].
IV. MINERALINIO IR JŪROS VANDENS IŠORINIO NAUDOJIMO REIKALAVIMAI
6. Žemės gelmių ištekliai gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [4.5].
8. Mineralinis ir jūros vanduo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (medicininės reabilitacijos ir kitose sveikatinimo veiklose) turi būti naudojamas pagal teisės aktų nustatyta tvarka [4.2] parengtas ir patvirtintas metodikas. Kitose įstaigose mineralinis ir jūros vanduo gali būti naudojamas pagal tos įstaigos vadovo patvirtintas metodikas.
v. MINERALINIO IR JŪROS VANDENS IŠORINIO NAUDOJIMO SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI
9. Mineralinio vandens, naudojamo voniose ir baseinuose, kokybės rodikliai (bendra vandens mineralizacija, mineralinio vandens analitinė kompozicija, išvardijant pagrindines vandens sudedamąsias dalis, jų koncentracijų vertės, mineralizacijos (vonių) tipas, vandenilio jonų koncentracija – pH, temperatūra, baseinuose vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos ir kt.) turi būti pateikiami viešai paslaugos teikimo vietoje ir įstaigos internetinėje svetainėje.
10. Mineralinio vandens, naudojamo voniose ir baseinuose, kokybės rodikliai (bendra vandens mineralizacija, mineralinio vandens analitinė kompozicija, jų koncentracijų vertės, vandenilio jonų koncentracija – pH) turi būti tiriami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
11. Atvirose jūros vandens (išgavimo) vietose mikrobiologiniai rodikliai, jų vertės ir mėginių ėmimo periodiškumas turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 nustatytus reikalavimus [4.3].
12. Atvirose jūros vandens (išgavimo) vietose fiziniai ir cheminiai rodikliai, ribinės vertės ir mėginių ėmimo periodiškumas turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 nustatytus reikalavimus [4.3].
13. Baseinuose naudojamo mineralinio ir jūros vandens mikrobiologiniai, parazitologiniai, organoleptiniai, fizikiniai ir cheminės taršos rodikliai, ribinės vertės, mėginių ėmimo periodiškumas turi būti toks, kaip nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 109:2005 [4.1].
14. Voniose naudojamo mineralinio ir jūros vandens mikrobiologiniai ir parazitologiniai rodikliai, jų ribinės vertės turi būti tokie, kaip nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 109:2005 [4.1].
15. Baseinų mineralinio ir jūros vandens biologiniam kenksmingumui pašalinti naudojamos medžiagos ir junginiai, nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 109:2005 [4.1].
VI. MINERALINIO VANDENS IŠORINIO NAUDOJIMO KLASIFIKACINIAI KRITERIJAI
17. Vonios, naudojamos medicininės reabilitacijos ir (arba) kitose sveikatinimo veiklose bei teikiant grožio paslaugas, pagal mineralinio vandens mineralizacijos laipsnį, skirstomos į:
17.1. mineralines vonias – tai vonios, kurioms paruošti naudojamas mineralinis vanduo: mažos (mineralizacija – iki 10 g/l), vidutinės (mineralizacija – nuo 10–15 g/l), aukštos (mineralizacija – 15–35 g/l) ir labai aukštos mineralizacijos (mineralizacija >35 g/l). Ruošiant šias vonias, aukštos arba labai aukštos (sūrymas) mineralizacijos vanduo gali būti skiedžiamas vidutinės (10–15 g/l) arba mažos (iki 10 g/l) mineralizacijos mineraliniu vandeniu;
17.2. mineralizuotas vonias – tai vonios, kurioms paruošti naudojamas mineralinis vanduo (vidutinės, aukštos mineralizacijos arba sūrymai) ir skiedžiant geriamuoju vandeniu paruošiama vidutinės arba aukštos mineralizacijos vonios;
17.3. druskomis mineralizuotas vonias – tai vonios, kurioms paruošti naudojamas geriamasis vanduo ir įdedant druskų paruošiamos mažos (iki 10 g/l) arba vidutinės mineralizacijos (10–15 g/l) mineralizuotos vonios;
18. Mineralinio vandens vonios pagal naudojamo vandens temperatūrą skirstomos į:
19. Pagal joninę sudėtį mineralinis vanduo, naudojamas išoriškai, skirstomas į:
20. Pagal mineralinio vandens, naudojamo išoriškai, rūgščių ir šarmų būklę, rūgštingumo arba šarmingumo laipsnį išreikštą pH dydžiu, mineraliniai vandenys skirstomi į: