LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. sausio 22 d. Nr. V-14

Vilnius

 

Vykdydamas Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2003 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1058Dėl Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2003 metų priemonių patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 82-3742) 12 krypties priemonę,

tvirtinu Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodinius nurodymus (pridedama).

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

______________

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. V-14

 

medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiniai nurodymai

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šie metodiniai nurodymai privalomi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurių veikla susijusi su medicininių atliekų tvarkymu, taip pat kontroliuojančioms institucijoms. Medicininės atliekos turi būti tvarkomos saugiai, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Turi būti parenkami tokie medicininių atliekų tvarkymo metodai, įrenginiai ir priemonės, kurie neleistų pavojingoms medžiagoms patekti į aplinką.

2. Šių metodinių nurodymų paskirtis yra nustatyti medicininių atliekų tvarkymo procedūras, apibrėžti gero medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus, tokiu būdu sumažinant šio proceso kintamumą, apsaugant sveikatos priežiūros įstaigų pacientų ir personalo sveikatą, gyvybę ir interesus.

3. Medicininės atliekos sveikatos priežiūros įstaigose tvarkomos nuo jų susidarymo vietos iki pridavimo atliekų vežėjui.

4. Medicininės atliekos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas – yra priskiriamos pavojingoms atliekoms.

5. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų gamintojas, t. y. sveikatos priežiūros įstaiga.

6. Šiuose metodiniuose nurodymuose vartojamos sąvokos:

6.1. medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose ir klasifikuojamos kaip medicininės Lietuvos higienos normos HN 66 A priede;

6.2. medicininių atliekų tvarkymas – atliekų prevencijos, apskaitos, deklaravimo, surinkimo, rūšiavimo, pakavimo, ženklinimo, saugojimo bei šalinimo procedūros sveikatos priežiūros įstaigose.

 

II. NUORODOS

 

7. Teisės aktai, į kuriuos šiuose metodiniuose nurodymuose pateiktos nuorodos:

7.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).

7.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995).

7.3. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).

7.4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).

7.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499).

7.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106).

7.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 437 „Dėl Privalomojo sveikatos mokymo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3824).

7.8. Farmacijos departamento prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 23 „Dėl Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 68-2056).

7.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065).

7.10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1188).

7.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).

7.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760).

7.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).

 

iii. Specialieji reikalavimai medicininių atliekų tvarkymui

 

8. Už medicininių atliekų tvarkymo organizavimą sveikatos priežiūros įstaigoje atsako įstaigos vadovas. Jo įsakymu turi būti paskirtas atsakingas už atliekų tvarkymą asmuo, kuris organizuoja medicininių atliekų tvarkymą pagal įstaigos vadovo patvirtintą atliekų tvarkymo ir šalinimo tvarką.

9. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas privalo:

9.1. vadovautis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgdamas į tai, kad netinkamai tvarkomos medicininės atliekos gali sukelti darbuotojų sveikatos sutrikimų ar būti profesinės ligos priežastimi, o dėl savo fizikinių ir cheminių savybių, esant tam tikroms sąlygoms, gali tapti nelaimingų atsitikimų bei avarijų priežastimi;

9.2. užtikrinti, kad medicininių atliekų tvarkymo keliamas pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai būtų pašalintas arba sumažintas iki minimumo;

9.3. medicininių atliekų tvarkymo metu užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose, numatyti ir įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatai, aplinkos, taip pat ir darbo aplinkos apsaugai užtikrinti;

9.4. imtis reikiamų priemonių, kad įrenginiai ir priemonės, naudojami medicininių atliekų tvarkymui, būtų tinkami ir užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą;

9.5. turėti ir vadovautis gamintojo pateiktomis įrenginių ir priemonių naudojimo instrukcijomis;

9.6. leisti tvarkyti medicinines atliekas įvertinus profesinę riziką ir įdiegus būtinas prevencines priemones [7.3].

10. Medicininės atliekos jų susidarymo vietoje turi būti identifikuotos ir atskirtos nuo kitų atliekų, supakuotos ir paženklintos. Pažeidus pakuotę pakavimo metu, atliekos turi būti perpakuojamos. Medicinines atliekas maišyti su kitomis atliekomis draudžiama.

11. Medicininių atliekų tvarkymo procesas skirtas apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką, todėl jo reikia griežtai laikytis. Pažeidimai bent viename iš šių etapų kenkia bendram medicininių atliekų tvarkymo saugumui.

12. Medicininių atliekų tvarkymo etapai:

12.1. surinkimas ir rūšiavimas,

12.2. pakavimas,

12.3. ženklinimas,

12.4. apskaita,

12.5. saugojimas,

12.6. išvežimas,

12.7. šalinimas (apdorojimas).

13. Surinkimas ir rūšiavimas

13.1. Medicininės atliekos turi būti rūšiuojamos susidarymo vietoje iš karto surenkant jas į specialias tam pritaikytas talpyklas, nes rūšiuoti jau surinktas medicinines atliekas labai pavojinga ir griežtai draudžiama.

13.2. Rūšiuojant medicininės atliekos turi būti suskirstomos atsižvelgiant į tolesnį jų tvarkymo būdą. Naikintini vaistai turi būti rūšiuojami pagal Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

13.3. Surūšiuotos medicininės atliekos jų susidarymo vietoje gali būti saugomos, kol pakuotė ar konteineris pripildomos 2/3 tūrio, ir turi būti išvežamos (saugiai išnešamos) į saugyklą ar tinkamą saugojimo vietą.

14. Pakavimas

14.1. Susidarymo vietoje surūšiuotos medicininės atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai.

14.2. Visos pakavimo medžiagos turi būti tvirtos, atsparios trinčiai, dūriams, nelaidžios drėgmei bei dujoms, degdamos neišskirti kenksmingų medžiagų. Pakavimo medžiagos negali būti naudojamos antrą kartą – jos sudeginamos (ar kitaip šalinamos) kartu su įpakuotomis atliekomis.

14.3. Talpyklos ar konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, o atidarymo ir uždarymo metu atliekos bei jų komponentai nepatektų į aplinką.

14.4. Visos pakuotės turi būti sandarios, kad jose esančios medicininės atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką. Medicinines atliekas presuoti draudžiama.

15. Ženklinimas

15.1. Medicininės atliekos, supakuotos pagal reikalavimus, ženklinamos pavojingų atliekų ženklinimo etikete [7.5].

16. Apskaita

16.1. Sveikatos priežiūros įstaigos turi tvarkyti pirminę atliekų apskaitą. Pirminės atliekų apskaitos forma pateikta Atliekų tvarkymo taisyklėse [7.9].

16.2. Pirminės atliekų apskaitos žurnalo pildymo tvarka turi būti patvirtinta įstaigos vadovo įsakymu, kuriame turi būti nurodyti už kiekvieno atliekų apskaitos žurnalo pildymą atsakingi asmenys, įstaigoje pildomų atliekų apskaitos žurnalų skaičius ir išvardyti įstaigos skyriai, padaliniai, kurių atliekos registruojamos kiekviename žurnale.

16.3. Pirminės atliekų apskaitos žurnalas turi būti laikomas medicininių atliekų susidarymo vietoje ir pateikiamas Aplinkos ministerijos, apskričių ir vietos savivaldos institucijų įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus.

16.4. Susidarę ar sutvarkyti medicininių atliekų kiekiai pirminės atliekų apskaitos žurnale registruojami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei pavojingos atliekos susidaro arba tvarkomos rečiau kaip kartą per savaitę, jų susidarę ar sutvarkyti kiekiai registruojami iš karto po jų susidarymo ar tvarkymo.

16.5. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus informacija apie pirminę atliekų apskaitą iš sveikatos priežiūros įstaigų nerenkama, todėl sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti pildoma statistinė forma Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“ ir pateikiama visuomenės sveikatos centrui apskrityje iki kiekvienų metų sausio 15 d.

17. Saugojimas

17.1. Kiekvienos įstaigos skyriuje turi būti numatyta medicininių atliekų saugojimo patalpa (toliau – saugykla).

17.2. Saugykla turi būti netoli skyrių durų, kad būtų išvengta sukauptų atliekų gabenimo per kitus skyrius. Saugyklos sienos ir grindys turi būti padengtos medžiagomis, patvariomis drėgmei, valikliams ir cheminės dezinfekcijos preparatams. Saugykloje turi būti įranga maišams pakabinti ir konteineriams sustatyti. Kiekvienoje saugykloje turi būti medicininių atliekų klasifikavimo ir tvarkymo instrukcijos.

17.3. Medicininės atliekos gali būti saugomos saugykloje ne ilgiau kaip iki darbo dienos pabaigos ir turi būti išvežamos (saugiai išnešamos) į laikino saugojimo aikštelę. Išvežimo įranga turi būti plaunama ir dezinfekuojama įteisintomis nustatyta tvarka dezinfekcijos priemonėmis [7.12].

17.4. Laikino saugojimo aikštelė turi būti įrengta įstaigos teritorijoje, lengvai privažiuojamoje vietoje. Aikštelės pagrindas turi būti asfaltuotas arba betonuotas, aikštelė turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,60 m aukščio tvora, vartai užrakinami. Į teritoriją neturi patekti valkataujantys gyvūnai, įeiti pašaliniai asmenys.

17.5. Laikino saugojimo aikštelėje medicininės atliekos šaltuoju metų periodu turi būti saugomos ne ilgiau kaip 72 val., šiltuoju metų periodu – ne ilgiau kaip 48 val. ir priduodamos medicininių atliekų vežėjui.

18. Išvežimas

18.1. Sveikatos priežiūros įstaiga turi pasirašyti sutartį su pavojingų atliekų tvarkymo įmone. Pagal tokią sutartį, pavojingų atliekų tvarkymo įmonė savo transportu iš laikino saugojimo aikštelių į atliekų šalinimo įmonę turi išvežti medicinines atliekas. Už medicininių atliekų saugų pristatymą į šalinimo įmonę atsako atliekų vežėjas.

18.2. Prieš perduodant medicinines atliekas vežėjui turi būti užpildytas pavojingų atliekų lydraštis, kuris pridedamas prie krovinio važtaraščio.

19. Apdorojimas ir šalinimas

19.1. Jei medicinines atliekas ruošiamasi deginti, autoklavuoti ar apdoroti mikrobangomis, jas draudžiama dezinfekuoti cheminės dezinfekcijos preparatais. Jeigu medicininių atliekų nenumatoma deginti, autoklavuoti ar apdoroti mikrobangomis, jos turi būti dezinfekuojamos cheminės dezinfekcijos preparatais susidarymo vietose.

19.2. Medicininių atliekų efektyviausias šalinimo būdas – jų deginimas. Medicininių atliekų cheminė dezinfekcija, dezinfekcija vandens garais (šiluminė dezinfekcija) ir mikrobanginis apdorojimas – tik tarpiniai metodai, palengvinantys jų saugojimą, vežimą, tačiau jie neužtikrina šių atliekų saugaus šalinimo.

 

iV. Mokymas, instruktavimas ir atestavimas

 

20. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas užtikrina, kad medicininių atliekų susidarymo vietose darbuotojai būtų apmokyti, vadovaujantis Privalomojo sveikatos mokymo programa [7.7].

21. Darbuotojai, tvarkantys medicinines atliekas, privalo pasirašytinai susipažinti su Darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklėmis ir instrukcijomis, atliekų tvarkymo procedūrų aprašymu, naudojamų cheminės dezinfekcijos preparatų saugos duomenų lapais.

22. Darbuotojai turi būti apmokyti saugiai dirbti su cheminės dezinfekcijos preparatais.

23. Įstaigos vadovas turi organizuoti darbuotojų saugaus darbo ir priešgaisrinės saugos žinių patikrinimą.

 

v. saugos sveikatai reikalavimai ir sveikatos patikrinimai

 

24. Kenksmingoje ir pavojingoje darbo aplinkoje draudžiama dirbti be asmeninių apsauginių priemonių.

25. Vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimais, darbuotojai, tiesiogiai susiję su medicininių atliekų tvarkymu, turi būti aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, jų naudojimo instrukcijomis ir mokėti jomis naudotis.

26. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojai, tvarkantys medicinines atliekas ir dirbantys medicininių atliekų susidarymo vietose, tikrintųsi sveikatą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir periodiškumu.

______________