LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. lapkričio 24 d. Nr. 3-453/D1-549
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsnio 1 dalimi:
2. Pripažįstame netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 3-520/D1-586 „Dėl Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 170-6286).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549
SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja nacionalinio, regiono, rajono ir vietovės lygmens susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų (toliau – Planai) rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo ir keitimo tvarką bei planavimo proceso ir procedūrų dalyvių tarpusavio santykius.
2. Šiomis Taisyklėmis turi vadovautis specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai, Planų rengėjai, planavimo sąlygas rengiančios ir išduodančios institucijos, Planus derinančios, tvirtinančios ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys susisiekimo komunikacijų specialiojo planavimo procese ir procedūrose.
3. Taisyklės taikomos rengiant susisiekimo komunikacijų: kelių (išskyrus gatves, kurios nėra valstybinės reikšmės automobilių kelių tąsa), geležinkelio (geležinkelio kelio), oro uostų (aerodromų) statinių, vandens uostų statinių; hidrotechnikos statinių (tik krantosaugos ir laivininkystės statinių); kitų transporto statinių; įstatymų nustatytais atvejais žemės sklypų ar jų grupių, reikalingų susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrai, Planus.
4. Planai privalomai rengiami, kai:
5. Pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra šie Planų lygmenys:
5.2. regiono – valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (apskritys), principiniu funkciniu bendrumu;
5.3. rajono – regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės), konkrečiu funkciniu bendrumu;
6. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004, Nr. 72-2489), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 94-2918), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 105-2393), Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1642) apibrėžtas sąvokas.
II. PLANAVIMO TIKSLAI IR OBJEKTAS
7. Susisiekimo komunikacijų specialiojo teritorijų planavimo tikslai yra šie:
7.1. nacionalinio ir regiono lygmens Planų: nustatyti susisiekimo komunikacijų plėtros prioritetines kryptis, modernizuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros tinklą, kuris atitiktų Europos Sąjungos techninius ir vežimų poreikius, skatinti multimodalinių vežimų galimybes, didinti atskirų transporto šakų tarpusavio sąveiką siekiant sudaryti palankias sąlygas gamybos ir paslaugų sektorių plėtojimui, užtikrinti priemonių, didinančių eismo saugą, įgyvendinimą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai;
7.2. rajono lygmens Planų: užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybių teritorijose ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti;
7.3. vietovės lygmens Planų: rezervuoti teritorijas ir suformuoti žemės juostas susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti.
III. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, PLANŲ RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
9. Planavimo organizatoriai yra šie:
10. Kai Planavimo organizatoriui yra taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006; Nr. 4-102) reikalavimai, jis Plano rengėją parenka vadovaudamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Planus rengti turi teisę:
11.1. juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja teritorijų planavimo specialistas; tais atvejais, kai kiti įstatymai ar teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą, – atestuotas specialistas;
IV. PLANAVIMO PROCESAS
13. Planavimo procesą sudaro parengiamasis, Planų rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis etapai.
14. Planavimo organizatoriai parengiamojo etapo metu:
14.1. nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, prireikus užsako atlikti tyrimus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka paskelbia apie priimtą sprendimą dėl Planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Planų rengėju, jam pateikia sprendimą dėl Plano rengimo, galiojantį planuojamos teritorijos topografinį planą, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus (jei tokia informacija disponuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas) teritorijų planavimo dokumentus, parengtų programų, atliktų tyrimų ataskaitų ir kitų planavimo dokumentų bei priimtų sprendimų susisiekimo komunikacijų plėtros srityje kopijas;
14.2. jeigu tai numato įstatymai bei kiti teisės aktai, šiame etape planavimo organizatorius ar jo įgaliotas plano rengėjas atlieka atranką ir nustato, ar privaloma atlikti konkretaus Plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, bei parengia vertinimo atrankos dokumentą. Atrankos atlikimo ir vertinimo atrankos dokumento parengimo tvarką ir šio proceso tarpusavio santykius reglamentuoja Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-456 (Žin., 2004, Nr. 136-4971);
14.3. prieš pradėdamas rengti Planą, planavimo organizatorius aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293) nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šių Taisyklių 14.4 punkte nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas.
Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie jų neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis, pasibaigus planavimo sąlygų išdavimo terminui, per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai yra pavaldi planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai;
14.4. planavimo sąlygas rengia ir išduoda šios institucijos:
14.4.1. nacionalinio lygmens Planui: Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija arba jų įgaliotos institucijos, apskričių viršininkai;
14.4.2. regiono lygmens Planui: Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, gretimų apskričių viršininkai, savivaldybių administracijų direktoriai, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdantys susisiekimo komunikacijų valdytojai – valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Civilinės aviacijos administracija, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
14.4.3. rajono ir vietovės lygmens Planui: apskrities viršininkas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinis padalinys, Visuomenės sveikatos centras, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdantys susisiekimo komunikacijų valdytojai – valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Civilinės aviacijos administracija, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų, naftos tiekimo įmonės, inžinerinių tinklų valdytojai.
15. Planų rengimo etapą sudaro:
15.1. esamos būklės analizės stadija – atliekama planuojamoje teritorijoje esamų susisiekimo komunikacijų objektų būklės analizė, teritorinio išsidėstymo ir galimybių vertinimas, nustatomos plėtros tendencijos, prognozės ir problemos;
15.2. koncepcijos rengimo stadija:
15.2.1. nacionalinio ir regiono lygmens Planų – nustatomi susisiekimo komunikacijų objektų išdėstymo (tvarkymo) prioritetai ir principai bei parengiami perspektyviniai jų išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai;
15.2.2. rajono ir vietovės lygmens Planų – nustatomos susisiekimo komunikacijų plėtrai reikalingos ir rezervuojamos teritorijos (žemės sklypai);
15.2.3. jei teisės aktai numato, šioje stadijoje planavimo organizatorius ar jo įgaliotas Plano rengėjas rengia susisiekimo komunikacijų Planų sprendinių poveikio aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą ir pagal šį dokumentą – vertinimo ataskaitą. Šių dokumentų rengimo tvarką ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650);
15.3. sprendinių konkretizavimo stadija – nustatomos viešosios susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtros ir erdvinio organizavimo nuostatos bei priemonės, numatomos (rezervuojamos) teritorijos susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektų plėtrai, pažymimos planuojamos susisiekimo komunikacijų trasos, išdėstomi viešosios susisiekimo komunikacijų infrastruktūros objektai, konkretizuojami įvardyti sprendiniai ir jų įgyvendinimo būdai, nustatomas ar pakeičiamas planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, apsaugos priemonės bei reikalavimai ir reguliavimo reglamentai šių objektų plėtrai.
16. Planų sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, pagal ją nustatytais aspektais įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.
Plano sprendinių poveikio vertinimas atliekamas parengus Plano sprendinius prieš juos pateikiant derinti derinančioms institucijoms. Sprendinių poveikio vertinimo proceso pabaigoje parengiama ataskaita, kuri pateikiama aiškinamajame rašte arba atskirai. Ataskaitoje turi būti aprašyta numatoma veikla, įvertinta sprendinių atitiktis numatomiems planavimo tikslams įgyvendinti, institucijų išduotoms planavimo sąlygoms, nurodytas rengiamo Plano ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) patvirtintais ilgalaikiais ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais, įvertinta status quo situacija, numatomas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis, numatytos neigiamą sprendinių poveikį pašalinančios ar mažinančios priemonės. Šis Planų sprendinių poveikio vertinimas atliekamas pagal Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228).
17. Jei pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas rengiant Planus.
18. Baigiamąjį etapą sudaro:
18.1. Plano svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas su visuomene, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
19. Planavimo organizatorius užtikrina planavimo viešumą, viešai informuodamas apie Planų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, organizuodamas viešą svarstymą ir gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, vykdydamas informacijos suteikimo ir konsultavimo procedūras Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189), nustatyta tvarka.
20. Planų sprendiniai, išdėstyti aiškinamajame rašte ir brėžiniuose, derinami su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis šių Taisyklių 14.4 punkte. Derinimo metu planavimo sąlygas išdavusios institucijos pateikia motyvuotas išvadas dėl sprendinių derinimo. Planavimo sąlygas išdavusios institucijos sprendinius derina ir išvadas pateikia pagal joms teisės aktais nustatytą kompetenciją. Nacionalinio lygmens Planų derinimo procedūra tai atliekančioje institucijoje turi būti baigta per 25 darbo dienas, regiono lygmens Planų – per 20 darbo dienų, o rajono ir vietovės lygmens Planų – per 15 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos.
Jeigu Planas nederinamas, pateikiami motyvai, nurodant, kurie planavimo sąlygų reikalavimai yra neįvykdyti, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų konkrečius straipsnius ir punktus.
Jei išvada ar savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolas dėl pateikto Plano derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie išvados ar protokolo neišdavimo priežastis, laikoma, kad Planas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą Planą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Pasibaigus nustatytam derinimo terminui, planavimo organizatorius per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo išvadą ar protokolą turėjusiai pateikti institucijai.
21. Savivaldybės lygmens Planų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti Planą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Planas yra suderintas, jei tam pritaria visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria Plano derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti Plano. Nepritarimo derinti Planą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.
22. Ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pagal šių Taisyklių 44 punkte nurodytus nuostatus.
23. Planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei šių Taisyklių nustatyta tvarka.
24. Viešai apsvarstytus ir suderintus Planų projektus planavimo organizatoriai pateikia patikrinti pagal atitinkamus planavimo lygmenis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (nacionalinio lygmens ir regiono lygmens – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, rajono ir vietovės lygmens – apskrities viršininko administracijai). Planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo Plano projekto pateikimo dienos pateikiamas patikrinimo aktas.
25. Planų sprendiniai (aiškinamasis raštas, brėžiniai) ir procedūrų dokumentai tikrinami vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756). Dokumentai teikiami tikrinti pasibaigus nustatytam teritorijų planavimo dokumento sprendinių apskundimo terminui (vienas mėnuo nuo atsakymo raštu į visuomenės pateiktus pasiūlymus dienos).
26. Planavimo organizatoriai, gavę teigiamą patikrinimo išvadą, pateikia Planų projektus tvirtinti. Planus pagal atitinkamus planavimo lygmenis tvirtina:
26.1. nacionalinio lygmens – Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Nacionalinio lygmens Planas patvirtinamas arba motyvuotai nepatvirtinamas per 3 mėnesius nuo specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti Planą pateikimo dienos;
26.2. regioninio lygmens – apskrities viršininkas. Regioninio lygmens Planas patvirtinamas arba motyvuotai nepatvirtinamas per 2 mėnesius nuo specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti Planą pateikimo dienos;
26.3. rajono ir vietovės lygmens – savivaldybės taryba. Rajono ir vietovės lygmens Planas patvirtinamas arba motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo Planą tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos. Jei specialiojo teritorijų planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius, Planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos specialiojo plano patikrinimo akto gavimo dienos.
27. Planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Plano tvirtinimo yra neigiama.
28. Jei Planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl Plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 51-1392; 2004, Nr. 98-3626) 5 straipsnio 2 dalyje.
29. Patvirtintas Planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl Plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl Plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
30. Plano keitimai atliekami šiose Taisyklėse nustatyta Plano rengimo tvarka. Sprendimą dėl Plano keitimo būtinumo priima Planą tvirtinusi institucija pagal šių Taisyklių 35 ir 37 punktuose nurodytą tvarką.
31. Patvirtinti Planai registruojami Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Planavimo organizatoriai visus patvirtintus Plano dokumentus privalomai pateikia registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo patvirtinimo dienos.
V. PLANŲ SUDĖTIS
32. Planai rengiami 3 egzemplioriais, kuriuos sudaro sprendiniai (tekstinė dalis – aiškinamasis raštas ir grafinė dalis – brėžiniai).
33. Planų sprendiniai yra teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatai, pateikti aiškinamajame rašte ir grafiškai (brėžinyje ir kompiuterinėje laikmenoje):
33.1. brėžinyje pateikiamos susisiekimo komunikacijų plėtros schemos ir plėtrai rezervuojamos teritorijos. Jei viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, rengiama daugiau brėžinių. Brėžiniai sudaromi pagal georeferencinę duomenų bazę, jeigu jos nėra, – pagal naujausius topografinius žemėlapius. Brėžinių mastelis, priklausomai nuo planuojamos teritorijos dydžio, gali būti nuo 1: 500 iki 1: 100 000;
33.2. aiškinamąjį raštą sudaro informacija (duomenys) apie planuojamos teritorijos susisiekimo komunikacijų būklės ir potencialių plėtros galimybių bei probleminių situacijų analizę bei kiti duomenys ir ekonominiai skaičiavimai, gauti rengiant planuojamos susisiekimo komunikacijų plėtros koncepciją ir konkretizuojant sprendinius. Aiškinamajame rašte pagrindžiami brėžiniuose pateikti sprendiniai, naudota Planų rengimo metodika ir pateikiami kiti su Planų rengimu susiję paaiškinimai.
34. Planavimo procedūrų dokumentai yra šie:
VI. PLANŲ GALIOJIMAS IR KEITIMAS
35. Planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai.
36. Plano sprendinių keitimas atliekamas, kai:
36.1. pasikeičia atitinkamo bendrojo plano ar aukštesnio lygmens planavimo dokumento nuostatos ir sprendiniai, reglamentuojantys susisiekimo komunikacijų plėtrą;
36.2. esama situacija nebeatitinka Plane pateiktų duomenų ir jei tai turi įtakos susisiekimo komunikacijų plėtros svarbiems veiksniams;
37. Planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Planas. Sprendimą dėl Plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima Planą tvirtinusi institucija.
38. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su Planais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas.
39. Patvirtinus Planą atliekama šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsena, priežiūra ir kontrolė. Vadovaujantis teritorijų planavimo duomenų banke nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos Plano sprendiniams įgyvendinti.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Planų sprendiniuose numatyti reikalavimai, reglamentuojantys susisiekimo komunikacijų tvarkymą ir naudojimą, transporto infrastruktūros objektų išdėstymą ir planuojamas (rezervuojamas) teritorijas šių objektų plėtrai, yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą.
41. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Plano rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir Plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu.
42. Planavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų įforminimą ir privalo laikytis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
43. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitais teisės aktais.
44. Ginčus dėl Planų rengimo procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075), nustatyta tvarka.