LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2001 m. gruodžio 14 d. Nr. 1520

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), II skyriaus „Švietimas ir mokslas“ 42 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2040) 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatas (pridedama).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Finansų ministerija iki 2001 m. gruodžio 19 d. parengti ir patvirtinti priemones Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatoms įgyvendinti.

3. Nustatyti, kad papildomojo ugdymo švietimo įstaigos finansuojamos steigėjų ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

4. Rekomenduoti bendrojo lavinimo mokyklos steigėjams kasmet iki gegužės 1 d. išleisti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą formą informacinį leidinuką, skirtą mokyklų bendruomenėms, tėvams ir visuomenei.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

Švietimo ir mokslo ministras                                            Algirdas Monkevičius

______________


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1520

 

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS NUOSTATOS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Svarbiausieji bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos tikslai yra šie:

1.1. efektyviau naudojant švietimui skiriamas lėšas, gerinti švietimo paslaugų kokybę, sudaryti galimybes teikti asmenims švietimo paslaugas pagal jų gebėjimus ir poreikius;

1.2. sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą;

1.3. suteikti moksleiviams ir jų tėvams galimybę pasirinkti mokymo įstaigą ir sudaryti sąlygas šią teisę įgyvendinti;

1.4. racionaliau sutvarkyti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, skatinti mokyklų konkurenciją, sudaryti vienodas galimybes kaimo ir miesto moksleiviams įgyti geros kokybės išsilavinimą;

1.5. stiprinti mokyklų finansinį savarankiškumą;

1.6. sudaryti sąlygas plėtoti nevalstybinių švietimo įstaigų tinklą;

1.7. mažinti nelankančių mokyklos vaikų;

1.8. didinti visų lygių švietimo įstaigų vadovų atsakomybę už realiais finansiniais ištekliais grindžiamų sprendimų vykdymą nustatant švietimo politiką.

 

II. FINANSAVIMO PRINCIPAI

 

2. Bendrojo lavinimo mokyklos lėšas sudaro: moksleivių krepšeliai, lėšos, skirtos mokymo aplinkai finansuoti, tikslinės lėšos programoms ir projektams vykdyti, rėmėjų ir kitos lėšos.

3. Kasmet Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, nustato lėšas vienam sutartiniam moksleiviui (miesto mokyklą lankančiam 5–8 klasių moksleiviui) ugdyti. Ši suma vadinama moksleivio krepšeliu.

4. Moksleivių krepšelių, skiriamų mokyklai, dydis priklauso nuo sutartinių moksleivių skaičiaus mokykloje.

5. Sutartinių moksleivių skaičius mokykloje nustatomas atsižvelgiant į realų mokyklą lankančių moksleivių skaičių ir taikant papildomus koeficientus (pvz., specialiųjų poreikių moksleiviams, skirtingų tipų, kaimo ir miesto mokyklų moksleiviams ir kitus).

6. Moksleivio krepšelio lėšos naudojamos švietimo ir mokslo ministro patvirtintam ugdymo planui įgyvendinti, pedagogų tobulinimuisi, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti, mokyklos valdymui, mokyklos bibliotekai, pedagoginei-socialinei ir psichologinei pagalbai.

7. Sutartinių moksleivių skaičius mokykloje ir moksleivio krepšelio dydis kasmet apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2040) patvirtintą Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką.

8. Lėšos moksleivių krepšeliams skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams.

9. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms lėšos moksleivių krepšeliams skiriamos iš savivaldybės, kurioje yra mokykla, gautos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos dalies.

10. Bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali skirti ir papildomų lėšų ugdymo procesui finansuoti.

11. Moksleiviui pereinant iš vienos bendrojo lavinimo mokyklos į kitą, valstybės nustatytas moksleivio krepšelis keliauja paskui jį. Savivaldybė perskirsto mokykloms lėšas, jeigu moksleiviai migruoja tarp tos pačios savivaldybės finansuojamų mokyklų. Moksleivio krepšeliui patvirtintų asignavimų dalį, tarpusavyje suderinusios, per mėnesį perduoda:

11.1. atitinkamos savivaldybės viena kitai, jeigu moksleiviai migruoja tarp savivaldybių finansuojamų mokyklų;

11.2. Finansų ministerija atitinkamoms savivaldybėms ir apskričių viršininkų administracijoms arba Švietimo ir mokslo ministerijai tarpusavio atsiskaitymo būdu, jeigu moksleiviai migruoja tarp savivaldybių ir apskričių ar Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamų mokyklų.

12. Moksleivio krepšelio lėšos, moksleiviui pereinant iš vienos mokyklos į kitą, perskirstomos proporcingai mokymosi trukmei (mėnesiais) senojoje ir naujoje mokyklose.

13. Steigėjas (jeigu steigėjai keli – bendru sutarimu) nustato mokymo aplinkos finansavimo tvarką ir skiria šiam tikslui lėšų. Lėšos mokymo aplinkai finansuoti skiriamos pastatui eksploatuoti, komunalinėms išlaidoms, techninio personalo atlyginimams, socialiniam draudimui ir kitoms ūkinėms išlaidoms. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms lėšų mokymo aplinkos programoms finansuoti gali būti skiriama iš savivaldybių biudžetų.

14. Valstybė finansuoja jos inicijuotas švietimo kaitos programas.

15. Valstybė ir steigėjai nustatytąja tvarka finansuoja investicijų ir kitus projektus.

16. Mokyklos steigėjas tvirtina pedagogų skirtingų kategorijų etatų skaičių ir nustato jų darbo apmokėjimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) nustatytą darbo apmokėjimo tvarką ir skirtas moksleivio krepšelio lėšas.

17. Mokykla, suderinusi su steigėju, sprendžia, kaip naudoti mokymo aplinkai finansuoti skirtas lėšas. Sutaupytomis mokymo aplinkai finansuoti skirtomis lėšomis mokykla gali papildomai finansuoti ugdymo proceso modernizavimą.

18. Sutaupytos moksleivio krepšelio lėšos mokyklų steigėjo sprendimu gali būti naudojamos kitoms švietimo reikmėms finansuoti.

19. Mokykla savarankiškai sprendžia, kaip naudoti rėmėjų ir kitas teisėtai gautas lėšas.

 

III. Moksleivio krepšelio įvedimo etapai

 

20. Nustatomi trys moksleivio krepšelio įvedimo etapai:

20.1. pirmasis etapas. 2002 metais vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms-techninėms mokymo priemonėms skiriama 1/3 moksleivio krepšelyje numatytų lėšų. Steigėjas moksleivių krepšelius bendrojo lavinimo mokyklai paskiria atsižvelgdamas į joje esančių sutartinių moksleivių skaičių. Iki 15 procentų moksleivių krepšelių lėšų steigėjas gali perskirstyti mokykloms;

20.2. antrasis etapas. 2002 metais rengiant Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, švietimo ir mokslo ministro teikimu nustatomas moksleivio krepšelio dydis ir numatomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesui finansuoti. Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms-techninėms mokymo priemonėms skiriama 2/3 moksleivio krepšelyje numatytų lėšų, o steigėjas gali perskirstyti mokykloms iki 10 procentų skiriamų lėšų;

20.3. trečiasis etapas. Nuo 2004 metų moksleivio krepšelio dydis ir lėšos mokyklų steigėjams nustatomi ir skiriami tokia pat tvarka kaip antrajame etape. Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms-techninėms mokymo priemonėms skiriamos visos moksleivio krepšelyje numatytos lėšos. Steigėjas gali perskirstyti mokykloms iki 10 procentų skiriamų lėšų.

 

IV. Laukiamas rezultatas

 

21. Švietimui numatytos lėšos, paskirstomos vienodais principais, bus naudojamos efektyviau.

22. Mokykloms tarpusavyje konkuruojant, švietimo paslaugų kokybė gerės.

23. Sumažės mokyklas nelankančių vaikų, nes mokyklos bus suinteresuotos išlaikyti turimus moksleivius ir pritraukti naujų.

24. Mokyklų bendruomenės žinos, kiek lėšų per metus jos gali tikėtis, galės planuoti savo veiklą ir tinkamai tvarkytis.

25. Bus sudarytos sąlygos veikti nevalstybinėms mokykloms.

26. Mokyklų tinklas geriau atitiks moksleivių ir tėvų poreikius ir užtikrins valstybinių išsilavinimo standartų įgyvendinimą.

______________