LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ
Į S T A T Y M A S
2004 m. birželio 1 d. Nr. IX-2257
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja teatrų ir koncertinių įstaigų vykdomą profesionalaus scenos meno veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų ypatumus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
2. Gastrolės – teatro ar koncertinės įstaigos, atlikėjo ar atlikėjų kolektyvo išvykimas viešai atlikti spektaklių, meno programų, koncertuoti Lietuvoje ar užsienyje.
3. Koncertinė įstaiga – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas koncertine įstaiga juridinis asmuo, kurio veikla yra organizuoti profesionalaus scenos meno (koncertų ir (ar) kitų literatūros, meno programų) kūrimą bei viešą atlikimą.
4. Kostiumas – dailininko, dailininko scenografo atlikėjui sukurtas sceninis drabužis, pabrėžiantis kūrinio idėją, režisūrinį sumanymą ir veikėjo charakterį.
5. Kūrybinis darbuotojas – asmuo, kuris savo intelektualaus kūrybinio darbo ir talento dėka pagal darbo sutartis, vienas ar kolektyviai, sukuria kūrinį ar viešai jį atlieka, suteikdamas jam kitą meninės išraiškos formą.
6. Profesionalus scenos menas – viešai atliekamas scenos menas, kurio atlikėjai ar atlikėjų kolektyvas (-ai) yra profesionalai (turintys profesinį išsilavinimą ar profesionalaus scenos meno įgūdžių), pagrindines pajamas gaunantys iš šios profesinės veiklos.
7. Rekvizitas – scenos meno kūriniui naudojami vienkartiniai ir daugkartinio naudojimo tikri ir butaforiniai daiktai.
8. Repertuaras – teatre ar koncertinėje įstaigoje sukurtų ir viešai atliekamų scenos meno kūrinių visuma.
9. Scenografija – scenos meno kūriniui naudojamų dekoracijų, rekvizitų, teatro lėlių, kostiumų, grimo, apšvietimo projektų (eskizų, brėžinių), įgyvendintų medžiagoje bei skaitmenine forma, visuma.
10. Scenos menas – pasitelkus erdvinius ir garsinius elementus bei judesį sukurtas meno kūrinys (spektaklis, koncertas ar kita meno programa), viešai atliekamas kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja neapibrėžta visuomenės narių grupė.
11. Sezonas – teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos laikotarpis, kurio pradžią ir pabaigą savarankiškai skelbia teatras ar koncertinė įstaiga.
12. Teatras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas teatru juridinis asmuo, kurio veikla yra organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių ir (ar) kitų literatūros, meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ KLASIFIKACIJA, SCENOS MENO RŪŠYS, VEIKLOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO YPATUMAI
3 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų klasifikacija
2. Pagal scenos meno rūšis teatrai gali būti skirstomi į dramos, muzikinius (operos, operetės, baleto bei kiti), lėlių (marionečių, šešėlių ir kiti), pantomimos, šokio ir kitus.
3. Valstybės teatrai ar koncertinės įstaigos – tai teatrai ar koncertinės įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė ar viešoji įstaiga ir kurių steigėjai yra ministerijos, apskričių viršininkai.
4. Savivaldybės teatrai ar koncertinės įstaigos – tai teatrai ar koncertinės įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė ar viešoji įstaiga ir kurių steigėjai yra savivaldybių tarybos.
4 straipsnis. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga
1. Nacionalinius teatrus ir nacionalines koncertines įstaigas, kaip biudžetines įstaigas, steigia Vyriausybė, o Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendina jai pavestas steigėjo funkcijas. Sprendimą dėl nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos steigimo arba nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos statuso suteikimo ir panaikinimo valstybės teatrui ar koncertinei įstaigai priima Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu.
2. Nacionalinis teatras ar nacionalinė koncertinė įstaiga yra įstaiga, kuri savo veikla bei joje dirbančių kūrybinių darbuotojų kolektyvo ar kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausius nacionalinės kūrybos laimėjimus, puoselėja, plėtoja ir skleidžia Lietuvos kultūrą, kūrybiškai interpretuoja ir perteikia pasaulio kultūrų laimėjimus, kuria šiuolaikinio meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairove formuoja ir tenkina visuomenės poreikį profesionaliam scenos menui.
3. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas sezonines kūrybinės veiklos programas nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje pristatomi iškiliausi Lietuvos ir užsienio scenos meno kūriniai. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga užtikrina visavertę šalies meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje.
5 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos teisinio reglamentavimo ypatumai
1. Kiekvieno teatro ir koncertinės įstaigos, nepaisant jų teisinės formos, pavadinime turi būti nurodyta „teatras“ ar „koncertinė įstaiga“.
2. Teatro ir koncertinės įstaigos steigimo dokumentuose, be duomenų, privalomų pagal Civilinį kodeksą ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančius įstatymus, turi būti nurodyta scenos meno rūšis ir meno tarybos sudarymo tvarka bei kompetencija, jeigu tokia taryba teatre ar koncertinėje įstaigoje sudaroma.
3. Juridinis asmuo pripažįstamas teatru ar koncertine įstaiga Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
2) jo atlikėjai arba atlikėjų kolektyvas (-ai) yra profesionalai, turintys profesinį išsilavinimą ar profesionalaus scenos meno įgūdžių ir pagrindines pajamas gaunantys iš šios profesinės veiklos;
4. Juridinis asmuo, siekdamas šio straipsnio 3 dalyje numatyto pripažinimo teatru ar koncertine įstaiga, Vyriausybės įgaliotai institucijai kartu su prašymu pateikia šiuos dokumentus:
2) dokumentų nuorašus apie vykdomą ir (ar) numatomą vykdyti kūrybinę veiklą, turimą ir (ar) planuojamą repertuarą;
3) atlikėjų arba atlikėjų kolektyvo (-ų) sąrašą ir dokumentų nuorašus, patvirtinančius jų profesinį išsilavinimą ar profesinius scenos meno įgūdžius;
5. Vyriausybės įgaliota institucija gautus prašymus išnagrinėja per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos ir atsižvelgdama į Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos rekomendacijas priima sprendimą pripažinti ar atsisakyti pripažinti juridinį asmenį teatru ar koncertine įstaiga. Per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos ji apie tai raštu praneša juridiniam asmeniui. Šis sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskundžiamas teismui.
6. Teatras ar koncertinė įstaiga kasmet iki einamųjų metų gegužės mėnesio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia jos nustatytos formos ataskaitą apie vykdytą veiklą. Vyriausybės įgaliota institucija, įvertinusi pateiktas ataskaitas ir atsižvelgdama į Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos rekomendacijas, turi teisę pripažinti netekusiu galios priimtą sprendimą pripažinti juridinį asmenį teatru ar koncertine įstaiga, jeigu juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Šis sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskundžiamas teismui.
6 straipsnis. Meno taryba
1. Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos meno tarybos sudėtį teatro ar koncertinės įstaigos vadovo teikimu tvirtina steigėjo funkcijas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.
2. Valstybės, savivaldybės teatre ar koncertinėje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Valstybės, savivaldybės teatro ar koncertinės biudžetinės įstaigos meno tarybos sudėtį tvirtina šios įstaigos vadovas. Valstybės, savivaldybės teatro ar koncertinės viešosios įstaigos meno tarybos narių skaičius, sudarymo ir atšaukimo tvarka bei kompetencija nustatoma šios viešosios įstaigos įstatuose. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.
3. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos meno taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas bei jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria naujausius pastatymus, meno programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros, taip pat svarsto kitus klausimus, numatytus teatro ar koncertinės įstaigos steigimo dokumentuose.
TREČIASIS SKIRSNIS
TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS
7 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų valstybės finansavimas
1. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos programai vykdyti, atsižvelgiant į steigėjo funkcijas įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos sezoninės kūrybinės veiklos programą, skiriami valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti, Lietuvos valstybės biudžete nurodomi atskiroje eilutėje.
2. Valstybės ar savivaldybės teatrams ir koncertinėms biudžetinėms įstaigoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skiriami asignavimai išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti, steigėjo patvirtintoms sezoninėms kūrybinės veiklos programoms vykdyti.
3. Valstybės, savivaldybių teatrai ir koncertinės viešosios įstaigos bei kiti teatrai ir koncertinės įstaigos gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, įstatymų nustatyta tvarka dalyvaudami Kultūros ministerijos arba savivaldybių tarybų skelbiamuose konkursuose atitinkamoms kūrybinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, vykdyti.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DARBO SANTYKIAI IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
8 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimas
9 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
1. Su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais sudaromos darbo sutartys. Kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys ne ilgiau kaip penkeriems metams. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbų sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, atestuojami kas treji metai Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų atestavimo nuostatų nustatyta tvarka. Kituose teatruose ir koncertinėse įstaigose kūrybiniai darbuotojai atestuojami kas treji metai, jų atestavimo tvarką nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
10 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
1. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai į pareigas skiriami konkurso būdu. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų vadovams, taip pat konkursų tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma terminuota darbo sutartis penkeriems metams.
11 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas
1. Nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų, taip pat valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, įsteigtų kaip biudžetinės ar viešosios įstaigos, darbuotojų (tarp jų ir kūrybinių darbuotojų) darbo apmokėjimas reglamentuojamas Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Kompensacijos už muzikos instrumentų naudojimą
Tais atvejais, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus, teatrai ar koncertinės įstaigos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka už instrumentų naudojimą moka darbuotojams kompensacijas.
13 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos
1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir dėl to nutraukė darbo sutartį, šio straipsnio 3–6 dalyse nustatytomis sąlygomis iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 4 MGL dydžio kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (toliau šiame straipsnyje – kompensacinė išmoka). Kompensacinės išmokos mokamos, kol jų gavėjui sukaks senatvės pensijos amžius.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4–5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą;
2) grojantiems pučiamaisiais instrumentais muzikantams ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą;
3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį Lietuvos teatruose ir koncertinėse įstaigose, neatsižvelgiant į tai, kada šis stažas buvo įgytas – iki šio įstatymo įsigaliojimo ar po šio įstatymo įsigaliojimo.
4. Kompensacinės išmokos skiriamos ir mokamos tik asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio valstybinių socialinio draudimo invalidumo ar ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybės signataro rentos, valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau šiame straipsnyje – nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos), pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu (toliau šiame straipsnyje – pensijų išmokos). Jei asmuo gauna kelias pensijas (pensijų išmokas), nustatant jo teisę gauti kompensacinę išmoką atsižvelgiama į bendrą asmens gaunamų pensijų (pensijų išmokų) sumą.
5. Kai asmeniui priklausančios valstybinės socialinio draudimo invalidumo ar ištarnauto laiko pensijos, valstybinės pensijos, užsienio valstybių pensijos, nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos, pensijų išmokos dydis (gaunantiems kelias pensijas ar pensijų išmokas – bendra šių pensijų ar pensijų išmokų suma) yra mažesnis (-ė) už asmeniui priklausančią kompensacinę išmoką, šiam asmeniui skiriama ir mokama jam priklausančios kompensacinės išmokos dalis, lygi skirtumui tarp asmeniui priklausančios kompensacinės išmokos ir asmens gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos, užsienio valstybių pensijos, nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos, pensijų išmokos (gaunantiems kelias pensijas ar pensijų išmokas – bendros šių pensijų ar pensijų išmokų sumos).
PENKTASIS SKIRSNIS
TEATRO IR KONCERTINĖS ĮSTAIGOS REPERTUARO SUDARYMAS,
KŪRYBINĖS VEIKLOS IR GASTROLIŲ ORGANIZAVIMAS
14 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos repertuaro sudarymas
2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų repertuaras sudaromas remiantis sezoninėmis ir perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis. Jas tvirtina steigėjo funkcijas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija, kiti steigėjai. Sezoninės kūrybinės veiklos programos tvirtinamos kasmet iki einamųjų metų birželio mėnesio pabaigos. Perspektyvinė kūrybinės veiklos programa rengiama trejų–penkerių metų laikotarpiui.
3. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai kasmet iki einamųjų metų gegužės mėnesio pabaigos steigėjo funkcijas įgyvendinančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kitiems steigėjams pateikia ataskaitą apie teatro ar koncertinės įstaigos sezoninės ir perspektyvinės kūrybinės veiklos programos įgyvendinimą.
15 straipsnis. Autorinių sutarčių sudarymo tvarka
1. Teatras ar koncertinė įstaiga į savo repertuarą gali įtraukti jau sukurtus literatūros ar meno kūrinius tik sudarę su jų autoriais autorines sutartis dėl teisių į šiuos kūrinius perdavimo arba autorines licencines sutartis dėl teisių panaudoti kūrinius teatro ar koncertinės įstaigos repertuare suteikimo.
2. Jeigu autorius savo turtines teises į literatūros ar meno kūrinį, kurį teatras ar koncertinė įstaiga ketina įtraukti į savo repertuarą, yra perdavęs kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms Lietuvos ar užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms, autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę naudoti tokį kūrinį repertuare, teatras ar koncertinė įstaiga sudaro su autoriui atstovaujančia autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija.
3. Teatras ar koncertinė įstaiga, sudarydama savo repertuarą, konkretiems spektakliams, koncertams ar meno programoms gali užsakyti sukurti naujus literatūros ar meno kūrinius (dramos, muzikinius dramos, choreografijos, muzikos, scenografijos ir kitus kūrinius). Tokiais atvejais su šių kūrinių autoriais, taip pat spektaklio, meno programos ar koncertinės programos režisieriais sudaromos autorinės kūrinio užsakymo sutartys.
16 straipsnis. Intelektinių paslaugų sutartis su atlikėju
1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaiga pasitelkia atlikėją vienam spektakliui ar koncertui tiesiogiai (gyvai) atlikti ir atlikėjo gretutinės teisės į atlikimą teatrui ar koncertinei įstaigai neperduodamos, su atlikėju įstatymų nustatyta tvarka sudaroma intelektinių paslaugų sutartis.
17 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos spektaklių, koncertų ir gastrolių organizavimas
1. Teatrai ir koncertinės įstaigos spektaklius, koncertus ir gastroles planuoja bei organizuoja savarankiškai. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarką nustato steigėjo funkcijas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija, kiti steigėjai.
18 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos reklaminė medžiaga
1. Teatrai ir koncertinės įstaigos apie viešai atliekamus spektaklius, koncertus ar meno programas informuoja visuomenę, parengdami afišas ir kitą reklaminę medžiagą. Afišoje turi būti nurodytas teatro ar koncertinės įstaigos pavadinimas, kūrinio autorius ar bendraautoriai, kūrinio ar jo dalies pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), atlikėjas ar atlikėjų kolektyvas, kolektyvo vadovas, spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo laikas ir vieta bei kita visuomenės poreikius tenkinanti informacija apie spektaklius, koncertus ar kitas meno programas.
2. Teatro ir koncertinės įstaigos afišoje ir kitoje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl teatro ar koncertinės įstaigos repertuaro, spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo būdo ir formos (tiesioginis gyvas atlikimas, atlikimas panaudojant fonogramą ar kitu būdu).
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS VALSTYBINIS VALDYMAS
19 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos valdymo srityje
1. Valstybės politiką teatrų ir koncertinių įstaigų veikos valdymo srityje įgyvendina ir pagal savo kompetenciją koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) nustato nacionalinių ir valstybės teatrų bei koncertinių įstaigų plėtotės strategiją ir ją įgyvendina;
2) rengia teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuojančių dokumentų projektus ir teisės aktų nustatyta tvarka juos tvirtina;
3) koordinuoja Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą tarpvalstybinėse kultūrinėse programose;
4) finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos programas ir projektus;
5) konkurso būdu skiria teatro ar koncertinės įstaigos, kurios steigėjo funkcijas atlieka, vadovą ir jį atleidžia;
7) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių steigėjo funkcijas atlieka, sezonines kūrybinės veiklos programas;
9) skiria ir moka kompensacines išmokas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje;
10) pripažįsta arba atsisako pripažinti juridinį asmenį teatru ar koncertine įstaiga, pripažįsta netekusiu galios šį pripažinimą;
20 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba
1. Prie Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba. Ji atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus.
2. Taryba rekomenduoja pripažinti arba atsisakyti pripažinti juridinį asmenį profesionaliu scenos meno teatru ar koncertine įstaiga, pripažinti netekusiu galios suteiktą pripažinimą šio įstatymo nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
22 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina:
3) asmeninių muzikos instrumentų naudojimo kūrybinei veiklai nacionaliniuose, valstybės ir savivaldybės teatruose bei koncertinėse įstaigose kompensavimo tvarkos aprašą;
4) kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų vadovams ir konkursų tvarkos aprašą;
6) juridinio asmens pripažinimo profesionaliu scenos meno teatru ar koncertine įstaiga bei šio pripažinimo netekimo tvarkos aprašą;