1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL RŪGŠTĖJIMO, EUTROFIKACIJOS IR PAŽEMIO OZONO MAŽINIMO

 

Šalys,

pasiryžusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją,

žinodamos, kad azoto oksidai, siera, lakieji organiniai junginiai ir redukuoti azoto junginiai siejami su neigiamais padariniais žmonių sveikatai ir aplinkai,

susirūpinusios dėl to, kad rūgštėjimo, maistingojo azoto ir ozono kritinės apkrovos žmogaus sveikatai ir augmenijai vis dar viršijamos daugelyje Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regiono teritorijų,

susirūpinusios taip pat dėl to, kad išmetami į orą azoto oksidai, siera ir lakieji organiniai junginiai, taip pat antriniai teršalai, tokie kaip ozonas ir amoniako reakcijos produktai, yra pernešami atmosferoje ilgus nuotolius ir gali turėti neigiamų tarpvalstybinių padarinių,

pripažindamos, kad Šalyse išmetami teršalai Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regione prisideda prie oro taršos Žemės pusrutulio ir pasauliniu mastu, ir pripažindamos pernašų galimybę tarp žemynų ir būtinybę toliau tirti tokią galimybę,

pripažindamos taip pat, kad Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, spręsdamos tarpvalstybinius ozono padarinius, veda dvišales derybas dėl į orą išmetamų azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių sumažinimo,

pripažindamos taip pat, kad Kanada, įgyvendindama Visos Kanados rūgščiojo lietaus strategiją po 2000 m., įsipareigoja iki 2010 m. dar labiau sumažinti išmetamus į orą sieros teršalus ir kad Jungtinės Valstijos, siekdamos įdiegti savo aplinkos oro kokybės normas, susijusias su kietosiomis dalelėmis, yra įsipareigojusios rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje įgyvendinti azoto oksidų mažinimo programą ir sumažinti išmetamus į orą teršalus,

pasiryžusiosužkirsti kelią kritinių apkrovų ir lygių viršijimo atvejams arba juos mažinti, atsižvelgdamos į visokeriopą daugelio teršalų poveikį,

atsižvelgdamosį iš tam tikrų esamų įrenginių ir dėl tam tikros vykdomos veiklos išmetamus oro teršalus, dėl kurių susidaro dabartinis oro užterštumas, ir į būsimų veiklos krypčių plėtojimą ir įrenginių tobulinimą,

žinodamos, kad yra būdų ir praktinio valdymo metodų sumažinti taršą šiomis medžiagomis,

pasiryžusios imtis priemonių tokių medžiagų išmetimui į orą numatyti, keliui jam užkirsti ir jam mažinti, taikydamos Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaracijos 15 atsargumo principą,

dar kartą patvirtindamos, kad valstybės pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinės teisės principus turi suverenią teisę naudoti savo išteklius pagal savo pačių aplinkos apsaugos ir plėtros politikos kryptis ir jos atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog jų jurisdikcijai ir kontrolei priklausanti veikla nepadarys žalos kitų valstybių aplinkai ir už jos nacionalinės jurisdikcijos ribų esančioms sritims,

suvokdamos poreikį kovoti su oro tarša ekonomiškais būdais regioniniu mastu, atsižvelgiant į poveikio skirtumus ir taršos mažinimo kainą įvairiose šalyse,

pažymėdamos svarbų privataus ir nevyriausybinių sektorių indėlį kaupiant duomenis apie padarinius, susijusius su šiomis medžiagomis, bei egzistuojančius jų mažinimo būdus ir jų vaidmenį padedant mažinti teršalų išmetimą į orą,

turėdamos galvoje, kad priemonės, taikomos sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių teršalams mažinti, neturėtų tapti savavališka ar nepateisinama diskriminacija arba paslėptu tarptautinės konkurencijos ir prekybos varžymu,

atsižvelgdamos į geriausias mokslo ir technikos žinias bei duomenis apie tokių medžiagų oro teršalus, atmosferos procesus ir padarinius žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat apie užterštumo mažinimo kainą, ir pripažindamos poreikį gilinti tas žinias ir toliau bendradarbiauti mokslo ir technikos srityje, kad būtų galima geriau suprasti šias problemas,

pažymėdamos, kad Protokole dėl azoto oksidų teršalų arba jų tarpvalstybinių srautų kontrolės, priimtame 1988 m. spalio 31 d. Sofijoje, ir Protokole dėl organinių lakiųjų junginių teršalų ir jų tarpvalstybinių srautų kontrolės, priimtame 1991 m. lapkričio 18 d. Ženevoje, jau yra nuostatos dėl azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių kontrolės ir kad techniniuose abiejų šių protokolų prieduose jau yra techninės rekomendacijos, kaip tuos teršalų kiekius mažinti,

pažymėdamos taip pat, kad Protokole dėl tolesnio sieros teršalų išmetimo į orą mažinimo, priimtame 1994 m. birželio 14 d. Osle, jau yra nuostata dėl sieros teršalų išmetimo į orą mažinimo, siekiant prisidėti prie rūgščiųjų iškritų mažinimo, mažinant kritinių sieros iškritų viršijimo atvejus, kuriuos sukelia rūgštingumo kritinės apkrovos, palyginti su oksiduotų sieros junginių įtaka visoms rūgščiosioms iškritomis1990 m.,

pažymėdamos taip pat, kad šis Protokolas yra pirmas susitarimas pagal Konvenciją, skirtas konkrečiai azoto junginių mažinimui,

turėdamos galvoje, kad šių į orą išmetamų medžiagų kiekių mažinimas gali duoti papildomos naudos kontroliuojant kitus teršalus, pirmiausia tarpvalstybines antrines aerozolinių kietųjų dalelių pernašas, kurios veikia žmonių sveikatą jiems kvėpuojant ore esančiomis dalelėmis,

turėdamos galvoje taip pat poreikį siekiant šio Protokolo tikslų kiek įmanoma vengti tokių priemonių, kurios kitas su sveikata ir aplinka susijusias problemas daro dar opesnes,

pažymėdamos, kad, taikant azoto oksidų ir amoniako išmetimo į orą mažinimo priemones, reikėtų atsižvelgti į visą biogeocheminį azoto ciklą ir kiek įmanoma stengtis nedidinti į orą išmetamo chemiškai aktyvaus azoto, taip pat ir nitrito oksidų, kiekių, dėl kurių su azotu susijusios problemos gali tapti dar opesnės,

suvokdamos, kad metanas ir anglies monoksidas, patenkantis į orą dėl žmonių veiklos, kartu su azoto oksidais ir lakiaisiais organiniais junginiais padeda susidaryti troposferiniam ozonui, ir

suvokdamos taip pat Šalių prisiimtus įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją,

susitarė:

 

1 straipsnis

SĄVOKOS

 

Šiame Protokole:

1. „Konvencija“ – Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, priimta 1979 m. lapkričio 13 d. Ženevoje;

2. „. EMEP (angl.)“ – Bendradarbiavimo programa tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje;

3. „Vykdomoji institucija“ – Konvencijos Vykdomoji institucija, įsteigta pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį;

4. „Komisija“ – Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija;

5. „Šalys“ – jei pagal kontekstą nėra kitaip, šio Protokolo Šalys;

6. „EMEP geografinė apimtis“ – teritorija, apibrėžta 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo „Dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (angl. EMEP) ilgalaikio finansavimo“, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje;

7. „teršalų išmetimas“ – medžiagų išleidimas į atmosferą iš taškinio ar išsklaidyto taršos šaltinio;

8. „azoto oksidai“ – azoto oksidas ir azoto dioksidas, išreikšti azoto dioksidu (NO2);

9. „redukuoti azoto junginiai“ – amoniakas ir jo reakcijos produktai;

10. „siera“ – visi sieros junginiai, išreikšti sieros dioksidu (SO2);

11. „lakieji organiniai junginiai“, arba „LOJ“, – jei kitaip nenurodyta, visi antropogeninio pobūdžio organiniai junginiai, išskyrus metaną, kurie saulės šviesoje reaguodami su azoto oksidais gali pagaminti fotocheminius oksidantus;

12. „kritinė apkrova“ – apskaičiuota vieno ar kelių teršalų poveikio kiekybinė išraiška, žemiau kurios, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, nurodyti jautrūs aplinkos elementai nepatiria jokio žymesnio žalingo poveikio;

13. „kritiniai lygiai“ – teršalų koncentracija atmosferoje, kurią viršijus, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, receptoriai, tokie kaip žmonės, augalai, ekosistemos ar medžiagos, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį;

14. „oro teršalų tvarkymo teritorija“, arba „PEMA“ (angl. pollutant emissions management area) – teritorija, nurodyta III priede pagal 3 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas;

15. „stacionarus šaltinis“ – bet kuris pastatas, statinys, įrenginys ar įranga, iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai į atmosferą sklinda ar gali sklisti siera, azoto oksidai, lakieji organiniai junginiai ar amoniakas;

16. „naujas stacionarus šaltinis“ – bet kuris stacionarus šaltinis, kurio statyba ar žymūs pakeitimai yra pradėti praėjus vieneriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo. Ar pakeitimas yra žymus, ar ne, sprendžia kompetentingos nacionalinės institucijos, atsižvelgdamos į tokius veiksnius, kaip pakeitimo nauda aplinkai.

 

2 straipsnis

TIKSLAS

 

Šio Protokolo tikslas – kontroliuoti ir mažinti sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius, susidarančius dėl antropogeninės veiklos ir galinčius turėti įtakos rūgštėjimui, eutrofikacijai arba pažeminio ozono koncentracijos padidėjimui, kurie atsiranda dėl tolimųjų tarpvalstybinių oro pernašų ir gali sukelti neigiamus padarinius žmonių sveikatai, natūralioms ekosistemoms, medžiagoms ir augalams, ir kuo geriau užtikrinti, kad per ilgą laiką atmosferoje susidarančios iškritos ir koncentracijos, atsižvelgiant į mokslo pažangą, neviršytų:

a) Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai, ir Kanadoje: kritinių rūgštingumo apkrovų, apibūdintų I priede;

b) Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai: kritinių maistingojo azoto apkrovų, apibūdintų I priede; ir

c) kalbant apie ozoną:

i) Šalyse, priklausančiose EMEP geografinei apimčiai: kritinių ozono lygių, nurodytų I priede;

ii) Kanadoje: visai Kanadai taikomo ozono standarto; ir

iii) Jungtinėse Amerikos Valstijose: nacionalinio aplinkos oro kokybės standarto, taikomo ozonui.

 

3 straipsnis

PAGRINDINIAI ĮPAREIGOJIMAI

 

1. Kiekviena Šalis, kuriai nustatytas į atmosferą išmetamų teršalų limitas, nurodytas bet kurioje II priedo lentelėje, mažina savo metinius į atmosferą išmetamų teršalų kiekius ir išlaiko jų lygį, atsižvelgdama į tame priede nurodytą limitą ir terminus. Kiekviena Šalis bent kontroliuoja per metus išmetamų teršalų kiekius, laikydamasi įpareigojimų pagal II priedą.

2. Kiekviena Šalis ne vėliau nei nurodyta VII priede pradeda taikyti ribines vertes, nurodytas IV, V ir VI prieduose, kiekvienam naujam stacionariniam šaltiniui, priskiriamam tuose prieduose nurodytai stacionarių šaltinių kategorijai. Kaip alternatyvą Šalis gali taikyti kitas į atmosferą išmetamų teršalų mažinimo strategijas, leidžiančias apskritai visoms šaltinių kategorijoms pasiekti ekvivalentiškus visų teršalų lygius.

3. Kiekviena Šalis, kiek techniškai bei ekonomiškai pajėgdama ir atsižvelgdama į sąnaudas ir naudą, kiekvienam esamam stacionariam šaltiniui, priskiriamam kuriai nors IV, V ir VI prieduose nurodytai stacionarių šaltinių kategorijai, tuose prieduose nurodytas vertes pradeda taikyti ne vėliau nei nurodyta VII priede. Kaip alternatyvą Šalis gali taikyti kitas į atmosferą išmetamų teršalų mažinimo strategijas, leidžiančias apskritai visoms šaltinių kategorijoms pasiekti ekvivalentiškus visų teršalų lygius, arba Šalių, nepriklausančių EMEP geografinei apimčiai, atveju – būtinas nacionaliniams arba regioniniams rūgštėjimo mažinimo tikslams arba nacionaliniams aplinkos oro kokybės standartams pasiekti.

4. Vykdomosios institucijos sesijoje Šalys įvertina ribines vertes, taikytinas naujiems ir esamiems katilams bei šildytuvams, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth, ir naujoms sunkiasvorėms transporto priemonėms, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo iš dalies pakeičia IV, V ir VIII priedus.

5. Kiekviena Šalis ne vėliau nei nurodyta VII priede kurui ir naujiems mobiliems šaltiniams, nurodytiems VIII priede, pradeda taikyti ribines vertes.

6. Kiekviena Šalis geriausius prieinamus metodus turėtų taikyti mobiliems šaltiniams ir kiekvienam naujam ar esamam stacionariniam šaltiniui, atsižvelgdama į I–V gairių dokumentus, kuriuos Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visus jų pakeitimus.

7. Kiekviena Šalis imasi atitinkamų priemonių, paremtų inter alia mokslo ir ekonomikos kriterijais, išmetamiems į orą lakiųjų organinių junginių kiekiams, kurie susidaro naudojant į VI arba VIII priedą neįrašytus produktus, sumažinti. Ne vėliau kaip antroje nuo šio Protokolo įsigaliojimo Vykdomosios institucijos sesijoje Šalys, kad patvirtintų priedą, skirtą produktams, taip pat ir tokių produktų atrankos kriterijams, svarsto lakiųjų organinių junginių kiekio produktuose, neįrašytuose į VI ar VIII priedus, ribines vertes ir tų ribinių verčių taikymo terminus.

8. Atsižvelgdama į šio straipsnio 10 dalį, kiekviena Šalis:

a) bent jau taiko IX priede nurodytas amoniako kontrolės priemones; ir

b) jos nuomone tinkamais atvejais taiko geriausius prieinamus būdus, neleidžiančius išmesti į orą amoniako teršalų, kurie išvardyti V gairių dokumente, ir kurį Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visuose jo pakeitimuose, arba juos sumažinančius.

9. Šio straipsnio 10 dalis taikoma bet kuriai Šaliai:

a) kurios visas žemės plotas yra didesnis kaip 2 milijonai kvadratinių kilometrų;

b) kurios išmetami sieros, azoto oksidų, amoniako ir (arba) lakiųjų organinių junginių kiekiai, prisidedantys prie rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono susidarymo vienos ar kelių kitų Šalių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, susidaro daugiausia jos jurisdikcijoje esančioje teritorijoje, III priede nurodytoje kaip PEMA, ir kuri yra pateikusi atitinkamus dokumentus pagal šios straipsnio dalies c punktą;

c) kuri šio Protokolo pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu pateikė vieno ar kelių teršalų vienos ar kelių PEMA geografinės apimties aprašymą su įrodomaisiais dokumentais, kad jos būtų įrašytos į III priedą; ir

d) kuri šio Protokolo pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo metu nurodė savo ketinimą laikytis šios straipsnio dalies.

10. Šalis, kuriai taikoma ši straipsnio dalis:

a) jei ji priklauso EMEP geografinei apimčiai, privalo laikytis šio straipsnio nuostatų ir II priedo tik kiekvieno teršalo, kuriam III priede yra įrašyta jos jurisdikcijai priklausanti PEMA, atitinkamoje PEMA; arba

b) jei ji nepriklauso EMEP geografinei apimčiai, privalo laikytis šio straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių nuostatų ir II priedo tik kiekvieno teršalo (azoto oksidų, sieros ir (arba) lakiųjų organinių junginių), kuriam III priede yra įrašyta jos jurisdikcijai priklausanti PEMA, atitinkamoje PEMA ir neprivalo laikytis šio straipsnio 8 dalies jos jurisdikcijoje priklausančioje teritorijoje.

11. Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ratifikuodamos, priimdamos, patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Vykdomajai institucijai pateikia nacionalinius į orą išmetamų teršalų (sieros, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių) mažinimo įsipareigojimus, kad jie automatiškai būtų įrašyti į II priedą.

12. Atsižvelgdamos į pirmojo persvarstymo, numatyto 10 straipsnio 2 dalyje, rezultatus, Šalys ne vėliau kaip per metus nuo to persvarstymo pabaigos pradeda derybas dėl tolesnių įsipareigojimų mažinti oro teršalus.

 

4 straipsnis

KEITIMASIS INFORMACIJA IR TECHNOLOGIJA

 

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų, kitų teisės aktų, nustatytos tvarkos ir savo įsipareigojimų pagal šį Protokolą, sukuria palankias sąlygas keistis informacija, technologijomis ir metodais ir siekia mažinti sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius, inter alia skatindamos:

a) kurti ir atnaujinti geriausių prieinamų metodų, tarp jų ir metodų, kurie didina energijos efektyvumą, tobulina mažai taršius degiklius ir gerą aplinkos praktiką žemės ūkyje, duomenų bazes;

b) keistis informacija ir patirtimi, plėtojant mažiau taršias transporto sistemas;

c) tiesioginius pramonės ryšius ir bendradarbiavimą, kartu ir bendrų įmonių; ir

d) teikti techninę pagalbą.

2. Skatindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kiekviena Šalis kuria palankias sąlygas atitinkamų organizacijų ir privataus bei valstybinio sektoriaus individualių asmenų, kurie gali teikti technologijos, projektavimo ir inžinerines paslaugas, įrangą ar lėšų, ryšiams ir bendradarbiavimui.

5 straipsnis

VISUOMENĖS SĄMONINGUMAS

 

1. Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų, kitų teisės aktų ir nustatytos tvarkos, skatina teikti visuomenei informacijos, kartu ir informaciją apie:

a) savo valstybės metinius išmetamų sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius ir pažangą, padarytą siekiant laikytis nustatytų nacionalinių limitų ir kitų 3 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų;

b) atitinkamų teršalų iškritas ir koncentraciją ir atitinkamais atvejais – apie tų iškritų ir koncentracijos santykį su 2 straipsnyje minėtomis kritinėmis apkrovomis bei lygiais;

c) troposferinio ozono lygius; ir

d) taikomas arba ketinamas taikyti strategijas ir priemones oro taršos problemoms, kurioms skiriamas šis Protokolas ir kurios yra išdėstytos 6 straipsnyje, mažinti.

2. Be to, kiekviena Šalis, siekdama mažinti išmetamus į orą teršalų kiekius, visuomenei gali leisti plačiai susipažinti su informacija, taip pat ir informacija apie:

a) mažiau taršų kurą, atsinaujinančią energiją ir energijos efektyvumą, taip pat šių priemonių panaudojimą transporte;

b) lakiuosius organinius junginius produktuose, taip pat ir jų ženklinimą;

c) galimybes tvarkyti visuomenėje susidarančias atliekas, kuriose yra lakiųjų organinių junginių;

d) gerą žemės ūkio praktiką, kuria mažinami į orą išmetamo amoniako kiekiai;

e) padarinius sveikatai ir aplinkai, susijusius su teršalais, kuriems taikomas šis Protokolas; ir

f) priemones, kurių asmenys ir pramonės įmonės gali imtis, padėdami mažinti oro teršalus, kuriems taikomas šis Protokolas.

 

6 straipsnis

STRATEGIJOS, POLITIKOS KRYPTYS, PROGRAMOS, PRIEMONĖS IR INFORMACIJA

 

1. Prireikus kiekviena Šalis, remdamasi pagrįstais mokslo ir ekonomikos kriterijais, kad jai būtų lengviau įgyvendinti įsipareigojimus pagal 3 straipsnį:

a) kai įsigalioja šis Protokolas, nedelsdama patvirtina atitinkamas strategijas, politikos kryptis ir programas;

b) taiko priemones sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekiams kontroliuoti ir mažinti;

c) taiko priemones, skatinančias didinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančios energijos naudojimą;

d) taiko priemones taršaus kuro naudojimui mažinti;

e) kuria ir pradeda taikyti mažiau taršaus transporto sistemas ir skatina eismo valdymo sistemas, kuriomis mažinamas bendras oro užterštumas dėl kelių transporto;

f) taiko priemones, kuriomis skatinama kurti ir pradėti taikyti mažiau taršius procesus ir produktus, atsižvelgdama į I–V gairių dokumentus, kuriuos Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visus jų pakeitimus;

g) skatina įgyvendinti oro teršalų mažinimo valdymo programas, tarp jų ir savanoriškas programas, ir naudoti ekonominius instrumentus, atsižvelgdama į VI gairių dokumentą, kurį Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visus jo pakeitimus;

h) atsižvelgdama į savo nacionalines aplinkybes, visuose sektoriuose, kuriuose, nepaisant šio Protokolo tikslų, yra išleidžiami sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių teršalai, įgyvendina ir toliau tobulina politikos kryptis bei priemones, tokias kaip rinkos netobulumų laipsniškas mažinimas ir panaikinimas, finansinės paskatos, atleidimas nuo mokesčių bei muitų ir subsidijos, ir taiko rinkos instrumentus; ir

i) taiko priemones, jei jos yra ekonomiškos, iš atliekų, kuriose yra lakiųjų organinių junginių, išmetamiems į orą teršalams mažinti.

2. Kiekviena Šalis renka ir saugo informaciją apie:

a) faktiškai išmetamų į orą sieros, azoto junginių ir lakiųjų organinių junginių lygius ir apie tų junginių bei ozono koncentracijas ir iškritas aplinkos ore; Šalys, priklausančios EMEP geografinei apimčiai, atsižvelgia į EMEP darbo planą;

b) aplinkos ore esančios sieros, azoto junginių, lakiųjų organinių junginių, ozono koncentracijos ir iškritų;

c) padarinius žmonių sveikatai, sausumos ir vandens ekosistemoms bei medžiagoms.

3. Kiekviena Šalis gali taikyti griežtesnes priemones nei pagal šį Protokolą reikalaujamos.

 

7 straipsnis

ATASKAITOS

 

1. Atsižvelgdama į savo įstatymus, kitus teisės aktus ir laikydamasi savo įsipareigojimų pagal šį Protokolą:

a) kiekviena Šalis per Komisijos vykdomąjį sekretorių Vykdomajai institucijai reguliariai, kaip Šalys nustato Vykdomosios institucijos sesijoje, teikia informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi šiam Protokolui įgyvendinti. Be to:

i) kai Šalis taiko skirtingas oro teršalų mažinimo strategijas pagal 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, ji dokumentais pagrindžia taikomas strategijas ir tai, kaip jos atitinka tų straipsnio dalių reikalavimus;

ii) kai Šalis nusprendžia, kad tam tikros ribinės vertės, nurodytos 3 straipsnio 3 dalyje, yra techniškai ir ekonomiškai neįmanomos dėl jų sąnaudų ir teikiamų pranašumų, ji tai praneša ir pagrindžia;

b) kiekviena Šalis, priklausanti EMEP geografinei apimčiai, per Komisijos vykdomąjį sekretorių EMEP reguliariai, kaip nustato EMEP organizacinė institucija ir Vykdomosios institucijos sesijoje patvirtina Šalys, teikia šią informaciją:

i) apie sieros, azoto junginių, amoniako ir lakiųjų organinių junginių ore lygius, taikydama bent EMEP vadovaujančiosios institucijos nustatytus metodus ir laikydamasi jos nustatyto laiko bei erdvės paskirstymo;

ii) apie kiekvienos išmestos į orą medžiagos lygius ataskaitiniais metais (1990 m.), taikydama tuos pačius metodus ir laiko bei erdvės paskirstymą;

iii) duomenis apie numatomus išmesti į orą teršalų kiekius ir esamus jų mažinimo planus; ir

iv) tam tikrais atvejais – apie visas išimtines aplinkybes pateisinant, kodėl laikinai vieno ar kelių išmetamų teršalų kiekis viršija numatytą jų limitą; ir

c) Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, pateikia informaciją, panašią į šio straipsnio b punkte nurodytą informaciją, jei to reikalauja Vykdomoji institucija.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą pranešama informacija turi atitikti formą ir turinį, dėl kurių sprendimą Šalys priima Vykdomosios institucijos sesijoje. Šio sprendimo sąlygos prireikus persvarstomos ir nustatomi papildomi į ataskaitas įtrauktinos informacijos formos ir turinio elementai.

3. Likus pakankamai laiko iki Vykdomosios institucijos metinės sesijos, EMEP pateikia informaciją apie:

a) sieros ir azoto junginių koncentraciją aplinkos ore bei iškritas ir, jei tokia informacija prieinama, lakiųjų organinių junginių ir ozono koncentraciją aplinkos ore; ir

b) sieros ir oksiduotų bei redukuotų azoto balanso apskaičiavimus ir svarbią informaciją apie tolimas ozono ir jo prekursorių pernašas.

Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, teikia panašią informaciją, jei to reikalauja Vykdomoji institucija.

4. Vadovaudamasi Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies b punktu, Vykdomoji institucija pasirūpina informacijos apie sieros ir azoto junginių iškritų ir ozono koncentracijos padarinius parengimu.

5. Vykdomosios institucijos sesijose Šalys susitaria reguliariai rengti atnaujintą informaciją apie apskaičiuotą ir tarptautiniu mastu optimalų oro teršalų kiekio mažinimo paskirstymą tarp EMEP geografinei apimčiai priklausančių valstybių, taikydamos integruoto vertinimo modelius, tarp jų ir atmosferos pernašų modelius, kuriais, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, siekiama dar labiau sumažinti faktiškų sieros ir azoto junginių iškritų ir kritinės apkrovos verčių skirtumą, taip pat faktiškų ozono koncentracijų ir I priede nurodytų kritinių ozono lygių skirtumą, arba taikydamos alternatyvius vertinimo metodus, kuriuos Šalys patvirtina Vykdomosios institucijos sesijoje.

 

8 straipsnis

MOKSLO TYRIMAI, PLĖTRA IR MONITORINGAS

 

Šalys skatina mokslo tyrimus, plėtrą, monitoringą ir bendradarbiavimą, susijusius su:

a) medžiagų, kurioms taikomas šis Protokolas, neigiamo poveikio apskaičiavimo bei įvertinimo metodų tarptautiniu derinimu ir jų naudojimu nustatant kritines apkrovas bei kritinius lygius ir prireikus tokio derinimo procedūrų kūrimu;

b) oro teršalų, ypač amoniako ir lakiųjų organinių junginių, duomenų bazių tobulinimu;

c) monitoringo metodų bei sistemų ir sieros, azoto junginių ir lakiųjų organinių junginių pernašų, koncentracijų ir iškritų bei ozono ir antrinių kietųjų dalelių susidarymo modeliavimo tobulinimu;

d) geresniu ilgalaikio oro teršalų egzistavimo ir jų poveikio sieros, azoto, lakiųjų organinių junginių, ozono ir kietųjų dalelių koncentracijoms Žemės pusrutulio aplinkoje moksliniu supratimu, ypač dėmesį kreipiant į laisvos troposferos chemiją ir galimus tarpkontinentinius teršalų srautus;

e) bendros strategijos, skirtos rūgštėjimo, eutrofikacijos ir fotocheminės taršos, taip pat ir sinergizmo bei jungtinio poveikio, neigiamam poveikiui mažinti, tolesniu tobulinimu;

f) strategijomis, kaip dar labiau mažinti išmetamus į orą sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių kiekius, pagrįstomis kritinėmis apkrovomis, kritiniais lygiais ir technikos pažanga, ir integruoto vertinimo modeliavimo, kaip apskaičiuoti tarptautiniu mastu optimalų oro teršalų mažinimo paskirstymą, tobulinimu atsižvelgiant į poreikį vengti, kad kuri nors Šalis nepatirtų per didelių sąnaudų. Svarbu ypač atkreipti dėmesį į žemės ūkio ir transporto išmetamus į orą teršalus;

g) ilgalaikių tendencijų nustatymu ir platesnio masto sieros, azoto ir lakiųjų organinių junginių bei fotocheminės taršos padarinių žmogaus sveikatai, taip pat ir įtaką kietųjų dalelių koncentracijoms, aplinkai, ypač rūgštėjimui ir eutrofikacijai, ir medžiagoms, ypač istorijos ir kultūros paminklams, moksliniu supratimu atsižvelgiant į sieros oksidų, azoto oksidų, amoniako, lakiųjų organinių junginių ir troposferinio ozono santykį;

h) oro teršalų mažinimo technologijomis ir technologijomis bei metodais, kuriais didinamas energijos efektyvumas, energijos taupymas ir atsinaujinančios energijos naudojimas;

i) amoniako kontrolės metodų veiksmingumu ūkiams ir jų poveikiu vietinėms ir regioninėms iškritoms;

j) transporto paklausos valdymu ir mažiau taršių transporto rūšių kūrimu bei propagavimu;

k) sieros, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių taršos mažinimo teikiamos naudos aplinkai ir žmonių sveikatai kiekybiniu apskaičiavimu ir, jei įmanoma, teikiamos ekonominės naudos vertinimu; ir

l) priemonių, padedančių kuo plačiau susipažinti su šiais darbo metodais bei rezultatais ir juos taikyti, kūrimu.

 

9 straipsnis

ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

 

Reguliariai svarstoma, kaip kiekviena Šalis laikosi savo įsipareigojimų pagal šį Protokolą. Tokią priežiūrą vykdo Įgyvendinimo komitetas, įsteigtas Vykdomosios institucijos sprendimu 1997/2, priimtu jos penkioliktojoje sesijoje, kuris, vadovaudamasis to sprendimo priedo, taip pat ir jo pakeitimų, reikalavimais, Šalims apie ją praneša Vykdomosios institucijos sesijoje.

 

10 straipsnis

ŠALIŲ SVARSTYMAI VYKDOMOSIOS INSTITUCIJOS SESIJOSE

 

1. Vadovaudamosi Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies a punktu, Vykdomosios institucijos sesijose Šalys svarsto Šalių, EMEP ir Vykdomosios institucijos pagalbinių struktūrų pateiktą informaciją, sieros ir azoto junginių koncentracijų ir iškritų bei fotocheminės taršos padarinių duomenis ir 9 straipsnyje minėtas Įgyvendinimo komiteto ataskaitas.

2.

a) Vykdomosios institucijos sesijose Šalys svarsto įsipareigojimus pagal šį Protokolą, tarp jų ir:

i) įsipareigojimus dėl apskaičiuoto ir tarptautiniu mastu optimalaus oro teršalų mažinimo paskirstymo, minėto 7 straipsnio 5 dalyje; ir

ii) įsipareigojimų pakankamumą ir pažangą, padarytą siekiant šio Protokolo tikslų;

b) svarstymuose atsižvelgiama į geriausią prieinamą mokslinę informaciją apie rūgštėjimo, eutrofikacijos ir fotocheminės taršos padarinius, kartu ir apie visų svarbių padarinių sveikatai, kritinių lygių ir apkrovų vertinimus, integruoto vertinimo modelių kūrimą ir tobulinimą, technologijos pažangą, kintančias ekonomines sąlygas, pažangą, padarytą oro teršalų, ypač amoniako ir lakiųjų organinių junginių, bei jų mažinimo metodų duomenų bazių atžvilgiu, ir įsipareigojimų dėl oro teršalų lygių vykdymą;

c) tokių svarstymų procedūras, būdus ir laiką nustato Šalys Vykdomosios institucijos sesijoje. Pirmasis toks svarstymas prasideda ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo.

 

11 straipsnis

GINČŲ SPRENDIMAS

 

1. Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Šalių dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo, ginčo šalys siekia išspręsti ginčą derybomis arba kitomis taikiomis savo pasirinktomis priemonėmis. Ginčo šalys apie ginčą praneša Vykdomajai institucijai.

2. Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, arba bet kuriuo metu vėliau Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali depozitarui pateikti rašytinį pareiškimą, kad kilus kokiam nors ginčui dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo ji pripažįsta privalomu ipso facto ir be jokio specialaus susitarimo vieną arba abu šiuos ginčų su Šalimi, kuri prisiima tą patį įsipareigojimą, sprendimo būdus:

a) ginčo perdavimą nagrinėti Tarptautiniam Teisingumo Teismui;

b) arbitražą taikant procedūras, kurias Šalys kuo greičiau įvyksiančioje Vykdomosios institucijos sesijoje patvirtins arbitražui skirtame priede.

Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, panašų pareiškimą dėl arbitražo gali padaryti taikydama šios straipsnio dalies b punkte minėtą procedūrą.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį padarytas pareiškimas ir toliau galioja, kol jo galiojimas pasibaigia pagal jo paties sąlygas arba praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitarui buvo raštu pranešta apie jo atšaukimą.

4. Naujas pareiškimas, pranešimas apie atšaukimą arba tai, kad baigėsi pareiškimo galiojimas, nedaro jokio poveikio Tarptautiniame Teisingumo Teisme arba arbitražiniame teisme nagrinėjamai bylai, jei ginčo šalys nesusitaria kitaip.

5. Išskyrus atvejus, kai ginčo šalys pripažįsta tuos pačius ginčų sprendimo būdus pagal šio straipsnio 2 dalį, jei praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai viena šalis kitai šaliai pranešė apie egzistuojantį tarp jų ginčą, atitinkamos šalys negali išspręsti savo ginčo šio straipsnio 1 dalyje minėtomis priemonėmis, ginčas vienos iš ginčo šalių prašymu perduodamas sutaikinimui.

6. Šio straipsnio 5 dalies tikslais įsteigiama taikinimo komisija. Komisija susideda iš vienodo skaičiaus kiekvienos atitinkamos šalies arba, kai taikinamos šalys turi tuos pačius interesus, tuos pačius interesus turinčios grupės paskirtų narių ir pirmininko, kurį bendrai renka paskirtieji nariai. Komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą, į kurį ginčo šalys sąžiningai atkreipia dėmesį.

12 straipsnis

PRIEDAI

 

Šio Protokolo priedai yra šio Protokolo sudedamoji dalis.

 

13 straipsnis

PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

 

1. Bet kuri Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus. Bet kuri Konvencijos Šalis gali siūlyti šio Protokolo II priedo papildymą; jos pavadinimas įrašomas kartu su oro teršalų lygiais, oro teršalų limitais ir išmetamų į orą teršalų mažinimo procentais.

2. Siūlomi pakeitimai ir papildymai raštu pateikiami Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris apie juos praneša visoms Šalims. Šalys siūlomus pakeitimus ir papildymus aptaria kitoje Vykdomosios institucijos sesijoje, jei vykdomasis sekretorius juos šalims išsiuntinėjo likus bent devyniasdešimčiai dienų iki sesijos.

3. Šio Protokolo pakeitimus, taip pat ir II–IX priedų pataisas, Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu; jas priėmusioms Šalims, jos įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai du trečdaliai Šalių depozitarui deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai toji Šalis deponuoja pakeitimo priėmimo dokumentą.

4. Šio Protokolo priedų, išskyrus priedus, minėtus šio straipsnio 3 dalyje, pakeitimus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai Komisijos vykdomasis sekretorius apie jį pranešė visoms Šalims, tokio priedo pakeitimas įsigalioja toms Šalims, kurios nėra depozitarui pateikusios pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, jei tokio pranešimo nėra pateikusios bent šešiolika Šalių.

5. Bet kuri Šalis, kuri negali pritarti priedo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje minėtus priedus, pakeitimui, depozitarui apie tai raštu praneša per devyniasdešimt dienų nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie jo priėmimą. Depozitaras nedelsdamas apie tokius gautus pranešimus praneša visoms Šalims. Šalis bet kuriuo metu gali pakeisti savo ankstesnį pranešimą ir priimti pakeitimą; tokiai Šaliai tokio priedo pakeitimas įsigalioja, kai ji depozitarui deponuoja savo priėmimo dokumentą.

6. II priedo papildymus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Visoms šio Protokolo Šalims jie įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai Komisijos vykdomasis sekretorius toms Šalims raštu praneša apie papildymo priėmimą.

 

14 straipsnis

PASIRAŠYMAS

 

1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti valstybėms, kurios yra Komisijos narės, taip pat valstybėms, kurios pagal Ekonominės ir Socialinės Tarybos 1947 m. kovo 28 d. nutarimo 36 (IV) 8 punktą Komisijoje turi patariamąjį statusą, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias sudaro Komisijos nepriklausomos valstybės narės ir kurioms jų valstybės narės yra perdavusios kompetenciją šio Protokolo reglamentuojamais klausimais vesti derybas, sudaryti ir taikyti tarptautinius susitarimus, jei tokios valstybės ir organizacijos yra Konvencijos Šalys ir yra įrašytos į II priedą, 1999 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Geteborge (Švedija), vėliau iki 2000 m. gegužės 30 d. – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

2. Savo kompetencijos klausimais tokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos savo vardu naudojasi šio Protokolo jų valstybėms narėms priskirtomis teisėmis ir vykdo jų pareigas. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės neturi teisės naudotis tokiomis teisėmis individualiai.

 

15 straipsnis

RATIFIKAVIMAS, PRIĖMIMAS, PATVIRTINIMAS IR PRISIJUNGIMAS

 

1. Šį Protokolą pasirašiusios valstybės jį ratifikuoja, priima arba patvirtina.

2. Valstybės ir organizacijos, kurios atitinka 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, gali prisijungti prie šio Protokolo nuo 2000 m. gegužės 31 d.

3. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

 

16 straipsnis

DEPOZITARAS

 

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius yra depozitaras.

 

17 straipsnis

ĮSIGALIOJIMAS

 

1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kurią depozitarui deponuojamas šešioliktasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienai valstybei ar organizacijai, atitinkančiai 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šį Protokolą arba prisijungia prie jo po šešioliktojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo, Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai tokia Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

 

18 straipsnis

DENONSAVIMAS

 

Po penkerių metų nuo tos dienos, kai šis Protokolas įsigalioja kuriai nors Šaliai, toji Šalis bet kuriuo metu gali jį denonsuoti raštišku pranešimu depozitarui. Toks denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą, arba tokią vėlesnę datą, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą.

 

19 straipsnis

AUTENTIŠKI TEKSTAI

 

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

 

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintų metų lapkričio trisdešimtą dieną Geteborge (Švedija).

______________

I priedas

 

KRITINĖS APKROVOS IR LYGIAI

I. KRITINĖS RŪGŠTINGUMO APKROVOS

 

A. Šalims, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai

 

1. Ekosistemų rūgštingumo kritinės apkrovos (apibrėžtos 1 straipsnyje) nustatomos pagal Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadovą. Tai didžiausias rūgštinimo iškritų kiekis, kurį ekosistema ilgą laiką gali pakelti ir likti nepažeista. Nustatant azoto rūgštingumo kritines apkrovas atsižvelgiama į azoto šalinimo procesus pačioje ekosistemoje (pavyzdžiui, augalų azoto suvartojimą). Nustatant sieros rūgštingumo kritines apkrovas į tai neatsižvelgiama. Nustatant bendrą sieros ir azoto rūgštingumo kritinę apkrovą į azotą atsižvelgiama tik tuomet, kai azoto iškritos yra didesnės nei ekosistemos procesai gali jį pašalinti. Visos Šalių praneštos kritinės apkrovos apibendrinamos, kad jas būtų galima naudoti modeliuojant integruotą vertinimą, kuris tarnauja kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti II priede.

 

B. Šalims, esančioms Šiaurės Amerikoje

 

2. Rytų Kanados miškingų ekosistemų sieros kartu su azotu kritinės apkrovos yra nustatytos taikant mokslinius metodus ir kriterijus (1997 m. Kanados rūgštaus lietaus vertinimas), kurie yra panašūs į, Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadove nurodytus metodus ir kriterijus. Rytų Kanados nusėdusių sulfatų kritinės apkrovos vertės (apibrėžtos 1 straipsnyje) yra išreikštos kg/ha/metai. Alberta Vakarų Kanadoje, kur iškritų lygiai šiuo metu yra mažesni už aplinkos apsaugos limitus, patvirtino bendras kritinių apkrovų klasifikavimo sistemas, kurios yra taikomos Europoje nustatant potencialų dirvožemio rūgštingumą. Potencialus rūgštingumas nustatomas atimant visas (ir drėgnas, ir sausas) bazinių katijonų iškritas iš sieros ir azoto iškritų. Be kritinių apkrovų potencialiam rūgštingumui nustatyti, Alberta nustatė tikslines ir kontrolines apkrovas, kurios padeda valdyti rūgštinančius oro teršalus.

3. Jungtinėse Amerikos Valstijose rūgštėjimas vertinamas įvertinant ekosistemų jautrumą, visą rūgštinančių junginių apkrovą ekosistemose ir neapibrėžti , susijusią su azoto šalinimo procesais ekosistemose.

4. Šios apkrovos ir jų poveikis yra naudojamas modeliuojant integruotą vertinimą, kuris tarnauja kaip gairės oro teršalų limitams ir (arba) mažinimui Kanadai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms nustatyti II priede.

 

II. MAISTINGOJO AZOTO KRITINĖS APKROVOS

 

Šalims, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai

 

5. Ekosistemų maistingojo azoto (eutrofikacijos) kritinės apkrovos (apibrėžtos 1 straipsnyje) nustatomos pagal Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadovą. Tai didžiausias eutrofikuojančio azoto iškritų kiekis, kurį ekosistema ilgą laiką gali pakelti ir likti nepažeista. Visos Šalių praneštos kritinės apkrovos apibendrinamos, kad jas būtų galima panaudoti modeliuojant integruotą vertinimą, kuris tarnauja kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti II priede.

 

III. OZONO KRITINIAI LYGIAI

 

A. Šalims, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai

 

6. Ozono kritiniai lygiai (apibrėžti 1 straipsnyje) nustatomi augalams apsaugoti pagal Konvencijos Kritinių lygių/apkrovų ir geografinių teritorijų, kur jos yra viršijamos, žemėlapių sudarymo metodų ir kriterijų vadovą. Jie išreiškiami bendru poveikiu viršijus žemiausią 40 ppb (dujinių teršalų tūrio dalių, tenkančių vienam milijardui bendro oro tūrio dalių) ozono koncentracijos ribą. Šis poveikio rodiklis vadinamas AOT 40 (bendras poveikis viršijus žemiausią 40 ppb ribą). AOT 40 apskaičiuojamas sudedant valandos koncentracijos (išreiškiamos ppb) ir 40 ppb skirtumus kiekvieną valandą, kurią koncentracija yra didesnė kaip 40 ppb.

7. Rizikos sritims, kuriose kritiniai lygiai yra viršyti, nustatyti buvo taikomas ilgalaikis kritinis AOT 40 – 3000 ppb ozono lygis žemės ūkio augalams gegužės–liepos mėnesiais (įprastas vegetacinis periodas) dienos šviesos valandomis. Integruoto vertinimo modeliavimu, kuris buvo naudojamas kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti šio Protokolo II priede, buvo siekiama nustatyti konkrečius viršijimo mažinimo tikslus. Manoma, kad ilgalaikis kritinis ozono lygis žemės ūkio augalams apsaugo ir kitus augalus, tokius kaip medžiai ir augmenija. Toliau dirbama siekiant geriau suprasti skirtingą ozono kritinių lygių viršijimo poveikį augmenijai.

8. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) oro kokybės gairėse pateiktas 120 mg/m3 vidutiniškai per 8 valandas ozono lygis yra kritinis ozono lygis žmonių sveikatai. Bendradarbiaujant su Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioniniu biuru (WHO/EURO), kaip PSO oro kokybės gairių pakaitalas integruoto vertinimo modeliavimo tikslais buvo priimtas kritinis lygis, išreikštas kaip AOT 60 (bendras poveikis viršijus žemiausią 60 ppb ribą), t. y. 120 mg/m3 apskaičiavus per vienerius metus. Šis lygis buvo naudojamas nustatyti rizikos sritims, kuriose kritinis lygis yra viršytas. Integruoto vertinimo modeliavimu, kuris buvo naudojamas kaip gairės oro teršalų limitams nustatyti šio Protokolo II priede, buvo siekiama nustatyti konkrečius viršijimo mažinimo tikslus.

 

B. Šalims, esančioms Šiaurės Amerikoje

 

9. Kanadoje ozono kritiniai lygiai yra nustatomi siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką ir nustatyti visai Kanadai taikomą ozono normą. Limitai II priede nustatomi pagal siektiną lygį, kurio reikia visai Kanadai taikomai ozono normai pasiekti.

10. Jungtinėse Amerikos Valstijose ozono kritiniai lygiai yra nustatomi žmonių sveikatai apsaugoti, paliekant pakankamą saugos atsargą, visuomenės gerovei apsaugoti nuo visų žinomų ar tikėtinų neigiamų poveikių, ir yra naudojami nacionalinei aplinkos oro kokybės normai nustatyti. Integruoto vertinimo modeliavimas ir oro kokybės norma naudojami kaip gairės nustatant II priede teršalų išleidimo į orą limitus ir (arba) jų mažinimą Jungtinėse Amerikos Valstijose.

______________

II priedas

 

Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ LIMITAI

 

Teršalų limitai lentelėje yra susiję su šio Protokolo 3 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatomis. 1980 ir 1990 m. išmetamų į oro teršalų kiekiai ir teršalų mažinimo procentas pateikiami tik informacijos tikslais.

 

1 lentelė. Sieros limitai (tūkstančiai tonų SO2 per metus)

 

Šalis

Išmetimo kiekis

 

Nacionaliniai limitai 2010 m.

Teršalų mažinimo procentas 2010 m. (baziniai metai –1990 m.)

1980

1990

 

 

 

 

 

Armėnija

141

73

73

0%

Austrija

400

91

39

-57%

Baltarusija

740

637

480

-25%

Belgija

828

372

106

-72%

Bulgarija

2050

2008

856

-57%

Kanada, nacionalinisa

4643

3236

 

 

PEMA (SOMA)

3135

1873

 

 

Kroatija

150

180

70

-61%

Čekijos Respublika

2257

1876

283

-85%

Danija

450

182

55

-70%

Suomija

584

260

116

-55%

Prancūzija

3208

1269

400

-68%

Vokietija

7514

5313

550

-90%

Graikija

400

509

546

7%

Vengrija

1633

1010

550

-46%

Airija

222

178

42

-76%

Italija

3757

1651

500

-70%

Latvija

-

119

107

-10%

Lichtenšteinas

0,39

0,15

0,11

-27%

Lietuva

311

222

145

-35%

Liuksemburgas

24

15

4

-73%

Nyderlandai

490

202

50

-75%

Norvegija

137

53

22

-58%

Lenkija

4100

3210

1397

-56%

Portugalija

266

362

170

-53%

Moldovos Respublika

308

265

135

-49%

Rumunija

1055

1311

918

-30%

Rusijos Federacijab

7161

4460

 

 

PEMA

1062

1133

635

-44%

Slovakija

780

543

110

-80%

Slovėnija

235

194

27

-86%

Ispanijab

2959

2182

774

-

 

65%

 

 

 

 

Švedija

491

119

67

-44%

Šveicarija

116

43

26

-40%

Ukraina

3849

2782

1457

-48%

Jungtinė Karalystė

4863

3731

625

-83%

Jungtinės Amerikos Valstijosc

 

 

 

 

Europos Bendrija

26456

16436

4059

-75%

 

2 lentelė. Azoto oksidų limitai (tūkstančiai tonų NO2 per metus)

Šalis

Išmetimo kiekis 1990 m.

Nacionaliniai limitai 2010 m.

Teršalų 2010 mažinimo procentas m. (baziniai metai –1990 m.)

Armėnija

46

46

0%

Austrija

194

107

-45%

Baltarusija

285

255

-11%

Belgija

339

181

-47%

Bulgarija

361

266

-26%

Kanada, nacionalinisa

2104

 

 

Kroatija

87

87

0%

Čekijos Respublika

742

286

-61%

Danija

282

127

-55%

Suomija

300

170

-43%

Prancūzija

1882

860

-54%

Vokietija

2693

1081

-60%

Graikija

343

344

0%

Vengrija

238

198

-17%

Airija

115

65

-43%

Italija

1938

1000

-48%

Latvija

93

84

-10%

Lichtenšteinas

0,63

0,37

-41%

Lietuva

158

110

-30%

Liuksemburgas

23

11

-52%

Nyderlandai

580

266

-54%

Norvegija

218

156

-28%

Lenkija

1280

879

-31%

Portugalija

348

260

-25%

Moldovos Respublika

100

90

-10%

Rumunija

546

437

-20%

Rusijos Federacijab

3600

 

 

PEMA

360

265

-26%

Slovakija

225

130

-42%

Slovėnija

62

45

-27%

Ispanijab

1113

847

-24%

Švedija

338

148

-56%

Šveicarija

166

79

-52%

Ukraina

1888

1222

-35%

Jungtinė Karalystė

2673

1181

-56%

Jungtinės Amerikos Valstijosc

 

 

 

Europos Bendrija

13161

6671

-49%

 

3 lentelė. Amoniako limitai (tūkstančiai tonų NH3 per metus)

Šalis

Išmetimo kiekis 1990 m.

Nacionaliniai limitai 2010 m.

Teršalų mažinimo procentas 2010 m. (baziniai metai –1990 m.)

Armėnija

25

25

0%

Austrija

81

66

-19%

Baltarusija

219

158

-28%

Belgija

107

74

-31%

Bulgarija

144

108

-25%

Kroatija

37

30

-19%

Čekijos Respublika

156

101

-35%

Danija

122

69

-43%

Suomija

35

31

-11%

Prancūzija

814

780

-4%

Vokietija

764

550

-28%

Graikija

80

73

-9%

Vengrija

124

90

-27%

Airija

126

116

-8%

Italija

466

419

-10%

Latvija

44

44

0%

Lichtenšteinas

0,15

0,15

0%

Lietuva

84

84

0%

Liuksemburgas

7

7

0%

Nyderlandai

226

128

-43%

Norvegija

23

23

0%

Lenkija

508

468

-8%

Portugalija

98

108

10%

Moldovos Respublika

49

42

-14%

Rumunija

300

210

-30%

Rusijos Federacijaa

1191

 

 

PEMA

61

49

-20%

Slovakija

62

39

-37%

Slovėnija

24

20

-17%

Ispanijaa

351

353

1%

Švedija

61

57

-7%

Šveicarija

72

63

-13%

Ukraina

729

592

-19%

Jungtinė Karalystė

333

297

-11%

Europos Bendrija

3671

3129

-15%

 

4 lentelė. Lakiųjų organinių junginių limitai (tūkstančiai tonų LOJ per metus)

Šalis

Išmetimo kiekis 1990 m.

Nacionaliniai limitai 2010 m.

Teršalų mažinimo procentas 2010 m. (baziniai metai –1990 m.)

Armėnija

81

81

0%

Austrija

351

159

-55%

Baltarusija

533

309

-42%

Belgija

324

144

-56%

Bulgarija

217

185

-15%

Kanadaa

2880

 

 

Kroatija

105

90

-14%

Čekijos Respublika

435

220

-49%

Danija

178

85

-52%

Suomija

209

130

-38%

Prancūzija

2957

1100

-63%

Vokietija

3195

995

-69%

Graikija

373

261

-30%

Vengrija

205

137

-33%

Airija

197

55

-72%

Italija

2213

1159

-48%

Latvija

152

136

-11%

Lichtenšteinas

1,56

0,86

-45%

Lietuva

103

92

-11%

Liuksemburgas

20

9

-55%

Nyderlandai

502

191

-62%

Norvegija

310

195

-37%

Lenkija

831

800

-4%

Portugalija

640

202

-68%

Moldovos Respublika

157

100

-36%

Rumunija

616

523

-15%

Rusijos Federacijab

3566

 

 

PEMA

203

165

-19%

Slovakija

149

140

-6%

Slovėnija

42

40

-5%

Ispanijab

1094

669

-39%

Švedija

526

241

54%

Šveicarija

292

144

-51%

Ukraina

1369

797

-42%

Jungtinė Karalystė

2555

1200

-53%

Jungtinės Amerikos Valstijosc

 

 

 

Europos Bendrija

15353

6600

-57%

______________

III priedas

 

Oro teršalų tvarkymo teritorija (angl. PEMA)

 

Siekiant šio Protokolo tikslų įrašoma ši PEMA:

 

Rusijos Federacijos PEMA

 

Ši teritorija apima Murmansko sritį, Karelijos Respubliką, Leningrado sritį (įskaitant Sankt Peterburgą), Pskovo sritį, Novgorodo sritį ir Kaliningrado sritį. PEMA ribos sutampa su valstybės siena ir administracinėmis šių Rusijos Federacijos sudedamųjų dalių ribomis.

______________

IV priedas

 

SIEROS IŠMETIMŲ Į ORĄ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ RIBINĖS VERTĖS

 

1. A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

 

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

 

2. A skyriuje, išskyrus 2 lentelę ir 11 bei 12 punktus, ribinė vertė – tai teršalų kiekis išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ribinė vertė apskaičiuojama teršalo mase išmetamųjų dujų tūriui (išreikšta mg/m3), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa). Apskaičiuojant deguonies kiekį išmetamose dujose, taikomos toliau pateiktose lentelėse kiekvienai šaltinio kategorijai nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Įrangos paleidimas ir stabdymas bei gedimų pašalinimo laikas neįskaičiuojamas.

3. Visais atvejais vykdomas1 į orą išmetamų teršalų monitoringas. Tikrinama, kaip laikomasi ribinių verčių. Tikrinimo metodai gali būti nepertraukiami ir atskiri matavimai, tipo patvirtinimas ar koks nors kitas techniškai tinkamas metodas.

4. Teršalų ėminių ėmimas ir analizė, taip pat kontrolinio matavimo metodai, taikomi matavimo sistemai kalibruoti, vykdomi laikantis Europos standartizacijos komiteto (CEN) arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytų standartų. Kol bus sukurti CEN arba ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai.

5. Išmetamų į orą teršalų matavimai atliekami nepertraukiamai, kai SO2 išmetimas viršija 75 kg/h.

6. Atliekant nepertraukiamus naujų įrenginių matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei apskaičiuotos dienos vidutinės vertės neviršija ribinės vertės ir jei nė viena valandos vertė neviršija ribinės vertės 100%.

7. Atliekant nepertraukiamus esamų įrenginių matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei: a) nė viena mėnesio vidutinė vertė neviršija ribinių verčių ir b) 97% visų vidutinių verčių per 48 valandas neviršija ribinių verčių 110%.

8. Atliekant atskirus minimalius matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei vidutinė vertė, paremta pakankamu matavimų skaičiumi būdingomis sąlygomis, neviršija išmetamų į orą teršalų normos.

9. Deginimo įrenginiai (katilai) ir pramoniniai šildytuvai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 Mwth.

 

1 lentelė. Iš deginimo įrenginių išmetamų SOx ribinės vertėsa

 

 

Šiluminis našumas

Ribinė vertė (mg SO2/Nm3)b

Alternatyvus (MWth) išmetimų mažinimo variantas naudojant kietąjį buitinį kurą

Kietas ir skystas kuras, nauji įrenginiai

50–100

850

90%

 

100–200

850–200c

92%d

 

 

(tiesinis mažėjimas)

 

 

> 300

200 c

95%d

Kietas kuras, esami įrenginiai

50–100

2000

 

 

100–500

2000–400

 

 

 

(tiesinis mažėjimas)

 

 

> 500

400 c

 

 

50–150

 

40%

 

150–500

 

40–90%

 

 

 

(tiesinis didėjimas)

 

> 500

 

90%

Skystas kuras, esami įrenginiai

50–300

1700

 

 

300–500

1700–400

 

 

 

(tiesinis mažėjimas)

 

 

> 500

400 c

 

Įvairus dujinis kuras, nauji ir

esami įrenginiai

35

 

 

 

 

 

 

 

Suskystintos dujos, nauji ir esami

įrenginiai

5

 

 

 

Mažo kaloringumo dujos (pavyzdžiui,

 

Nauji 400

 

naftos perdirbimo liekanų gazifikacija

 

Esami 800

 

arba dujų iš kokso krosnių degimas)

 

 

 

Aukštakrosnių dujos

 

nauji 400

 

 

 

esami 800

 

Nauji deginimo įrenginiai naftos

> (visų naftos

600

 

perdirbimo gamykloje (visų naujų

perdirbimo

 

 

deginimo įrenginių vidurkis)

gamyklos pajėgumų)

 

 

Esami deginimo įrenginiai (visų

 

1000

 

esamų deginimo įrenginių vidurkis)

 

 

 

 

10. Gazolis

 

2 lentelė. Sieros kiekio gazolyjea ribinės vertės

 

Sieros kiekis (procentais pagal svorį)

Gazolis

< 0,2 po 2000 m. liepos 1 d.

 

< 0,1 po 2008 m. sausio 1 d.

 

a „Gazolis“

– bet kuris naftos produktas, neviršijantis HS2710 ribos, arba bet kuris naftos produktas, dėl savo distiliavimosi ribų priklausantis vidutinių distiliatų kategorijai, kuris yra skirtas naudoti kaip kuras ir kurio bent 85% tūrio, įskaitant distiliavimo nuostolius, distiliuojasi esant 350 oC. Šis apibrėžimas netaikomas degalams, naudojamiems kelių ir kitokioms transporto priemonėms bei žemės ūkio traktoriams. Apibrėžimas taikomas gazoliui, naudojamam jūrų laivuose, jei jis atitinka pirmiau pateiktą apibūdinimą arba jei jo klampumas arba tankis neviršija jūrinių distiliatų klampumo ir tankio ribų, pateiktų ISO 8217 (1996) I lentelėje.

11. Klauso įrenginiai: įrenginiams, kuriuose susidaro daugiau kaip 50 Mg sieros per dieną:

a) sieros sugaudymas (pakartotinam panaudojimui) 99,5% naujiems įrenginiams;

b) sieros sugaudymas (pakartotinam panaudojimui) 97% esamiems įrenginiams.

c)

12. Titano dioksido gamyba: naujuose ir esamuose įrenginiuose išmetami teršalai, susidarantys titano dioksido gamybos sukepinimo ir iškaitinimo etape, turėtų būti sumažinti iki ne daugiau kaip 10 kg SO2 ekvivalento vienam Mg pagaminamo titano dioksido.

 

B. Kanada

 

13. Ribinės vertės, taikomos ribojant sieros dioksido teršalus iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytai stacionarių šaltinių kategorijai, nustatomos remiantis turima informacija apie ribojimo technologiją ir lygius, įskaitant ribines vertes, taikomas kitose šalyse ir šiame dokumente: Canada Gazette, Part 1. Department of the Environment. Thermal Power Generation Emissions – National Guidelines for New Stationary Sources, May 15, 1993, pp. 1633-1638.

 

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

 

14. Ribinės vertės, taikomos ribojant sieros dioksido teršalus iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytoms stacionarių šaltinių kategorijoms, yra nurodytos šiuose dokumentuose:

a) Electric Utility Steam Generating Units (Elektriniai buitinio garo gamybos agregatai) – 40 Code of Federal Regulations (C. F. R.) Part 60, Subpart D, and Subpart Da;

b) Industrial-Commercial-Institutional Steam Generating Units (Garo, skirto pramonei, komercijai, institucijoms, gamybos agregatai) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Db, and Subpart Dc;

c) Sulphuric Acid Plants (Sieros rūgšties gamyklos) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart H;

d) Petroleum Refineries (Naftos perdirbimo gamyklos) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart J;

e) Primary Copper Smelters (Vario pirminio lydymo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart P;

f) Primary Zinc Smelters (Cinko pirminio lydymo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Q;

g) Primary Lead Smelters (Švino pirminio lydymo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart R;

h) Stationary Gas Turbines (Stacionarios dujų turbinos) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart GG;

i) Onshore Natural Gas Processing (Gamtinių dujų apdorojimas krante) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart LLL;

j) Municipal Waste Combustors (Komunalinių atliekų deginimo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Ea ir Subpart Eb;

k) Hospital/Medical/Infectious Waste Incinerators (Ligoninių, medicininių, infekuotų atliekų deginimo krosnys) – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Ec.

______________

V priedas

 

AZOTO OKSIDŲ, IŠMETAMŲ Į ORĄ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ, RIBINĖS VERTĖS

 

1. A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

 

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

 

2. A skyriuje ribinė vertė – tai teršalų kiekis išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ribinė vertė apskaičiuojama teršalo mase išmetamųjų dujų tūriui (išreikšta mg/m3), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273.,15 K, 101.,3 kPa). Apskaičiuojant deguonies kiekį išmetamose dujose, taikomos toliau pateiktose lentelėse kiekvienai šaltinio kategorijai nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Nurodant ribines vertes, NO paprastai imamas kartu su NO2 ir vadinama NOx, perskaičiavus NO2. Įrangos paleidimas ir stabdymas bei gedimų pašalinimo laikas neįskaičiuojamas.

3. Visais atvejais vykdomas1 į orą išmetamų teršalų monitoringas. Tikrinama, kaip laikomasi ribinių verčių. Tikrinimo metodai gali būti nepertraukiami ir atskiri matavimai, tipo patvirtinimas ar koks nors kitas techniškai tinkamas metodas.

4. Teršalų ėminių ėmimas ir analizė, taip pat etaloniniai matavimo metodai, taikomi bet kuriai matavimo sistemai kalibruoti, vykdomi laikantis Europos standartizacijos komiteto (CEN) arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytų standartų. Kol bus sukurti CEN arba ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai.

5. Išmetamų į orą teršalų matavimai atliekami nepertraukiami, kai NOx išmetimas viršija 75 kg/h.

6. Atliekant nepertraukiamus naujų įrenginių matavimus, išskyrus esamus deginimo įrenginius, kuriems taikomos 1 lentelės vertės, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei apskaičiuotos dienos vidutinės vertės neviršija ribinės vertės ir jei nė viena valandos vertė neviršija ribinės vertės 100%.

7. Atliekant nepertraukiamus esamų deginimo įrenginių, kuriems taikomos 1 lentelės vertės, matavimus, išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei a) nė viena mėnesio vidutinė vertė neviršija ribinių verčių ir b) 95% visų vidutinių verčių per 48 valandas neviršija išmetamų į orą teršalų ribinių verčių 110%.

8. Atliekant atskirus minimalius matavimus išmetamų į orą teršalų normų yra laikomasi, jei vidutinė vertė, paremta pakankamu matavimų skaičiumi būdingomis sąlygomis, neviršija išmetamų į orą teršalų normatyvinės vertės.

9. Deginimo įrenginiai (katilai) ir pramoniniai šildytuvai, kurių šiluminis našumas didesnė kaip 50.

 

1 lentelė. Iš deginimo įrenginių išmetamų NOx ribinės vertėsa

 

Ribinė vertė (mg/Nm3)b

Kietas kuras, nauji įrenginiai:

 

- katilai 50–100 MWth

400

- katilai 100–300 MWth

300

- katilai > 300 MWth

200

Kietas kuras, esami įrenginiai:

 

- visoks kietas kuras

650

- kietas kuras, kuriame yra mažiau kaip 10 % lakiųjų junginių

1300

Skystas kuras, nauji įrenginiai:

 

- katilai 50–100 MWth

400

- katilai 100–300 MWth

300

- katilai > 300 MWth

200

Skystas kuras, esami įrenginiai

450

Dujinis kuras, nauji įrenginiai:

 

Kuras: gamtinės dujos

 

- katilai 50–300 MWth

150

- katilai > 300 MWth

100

Kuras: įvairios kitos dujos

200

Dujinis kuras, esami įrenginiai

350

a Ribinės vertės netaikomos:

įrenginiams, gamybos procese naudojantiems degimo produktus tiesioginiam daiktų ar medžiagų šildymui, džiovinimui, ar kitokiam apdorojimui, pvz. pakartotino kaitinimo ar šiluminio apdorojimo krosnims; pakartotinio deginimo įrenginiams, t. y. techniniams įrenginiams, skirtiems valyti išmetamąsias dujas deginimu, kai jie neeksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys įrenginiai;

- katalitinio krekingo katalizatorių regeneravimo įrenginiams;

- sieros vandenilio perdirbimo į sierą įrenginiams;

- chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;

- koksavimo krosnims;

- kauperiams;

- atliekų deginimo įrenginiams; ir

- įrenginiams, naudojantiems dyzelinius, benzininius ar dujinius variklius ir vidaus degimo turbinoms, nesvarbu koks kuras naudojamas.

b Šios vertės netaikomos katilams, kurie veikia mažiau kaip 500 valandų per metus. Kietam kurui bazinis O2 kiekis – 6%, kitokiam kurui – 3%.

10. Vidaus degimo turbinos krante, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MWth: kiekvienai turbinai taikomos NOx ribinės vertės išreikštos mg/Nm3 (O2 kiekis – 15%). 2 lentelėje nurodytos ribinės vertės taikomos tik esant daugiau kaip 70% apkrovai.

 

2 lentelė. Iš krante esančių vidaus degimo turbinų išmetamų NOx ribinės vertėsa

> 50 MWth (Šiluminis našumas pagal ISO)

Ribinė vertė (mg/Nm3)

Nauji įrenginiai, gamtinės dujosa

50b

Nauji įrenginiai, skystas kurasc

120

Esami įrenginiai, visos kuro rūšys kurasd

 

- gamtinės dujos

150

- skystas kuras

200

a Gamtinės dujos – tai gamtoje pasitaikantis metanas, kuriame yra ne daugiau kaip 20% (pagal tūrį) inertinių ir kitokių sudedamųjų dalių.

b 75 mg/Nm3, jei:

- vidaus degimo turbina naudojama kombinuotoje šilumos ir elektros gamybos sistemoje; arba

- naudojamas vidaus degimo turbina varomas kompresorius centralizuoto dujų tiekimo tinklui.

Vidaus degimo turbinoms, kurios nepatenka nė į vieną iš aukščiau nurodytų kategorijų, bet kurių našumas, nustatytas esant ISO pagrindinėms apkrovos sąlygoms, yra didesnis kaip 35%, ribinės vertės yra 50*n/35, kur n – vidaus degimo turbinos našumas, išreikštas procentais (ir nustatytas esant ISO pagrindinėms apkrovos sąlygoms).

c Ši ribinė vertė taikoma tik vidaus degimo turbinoms, kurios degina lengvus ir vidutinius distiliatus.

d Šios ribinės vertės netaikomos vidaus degimo turbinoms, kurios veikia mažiau kaip 150 valandų per metus.

11. Cemento gamyba:

 

3 lentelė. Iš deginimo įrenginių išmetamų NOx ribinės vertėsa

 

Ribinė vertė (mg/Nm3)

Nauji įrenginiai (10% O2)

 

- džiovinimo krosnys

500

- kitos krosnys

800

Esami įrenginiai (10% O2)

1200

a Įrenginiai klinkerio cementui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių pajėgumai > 500 Mg/diena arba kitose krosnyse, kurių pajėgumai > 50 Mg/diena.

12. Stacionarūs varikliai:

 

4 lentelė. Iš naujų stacionarių variklių išmetamų NOx ribinės vertės

Pajėgumas, technologija, kuro specifikacijos

Ribinė vertėa (mg/Nm3)

Kibirkštinio uždegimo (= Otto) varikliai, 4 taktų, > 1MWth

 

- taupiai degalus naudojantys varikliai

250

- visi kiti varikliai

500

Slėginio uždegimo (= dyzelis) varikliai > 5 MWth

 

- kuras: gamtinės dujos (įpurškiamojo uždegimo varikliai)

500

- kuras: mazutas

600

- kuras: dyzelinis kuras arba gazolis

500

a Šio vertės netaikomos varikliams, kurie veikia mažiau kaip 500 valandų per metus. Bazinis O2 kiekis – 5%.

13. Metalų gamyba ir apdirbimas:

 

5 lentelė. Iš pirminės geležies ir plienoa gamybos išmetamų NOx ribinės vertės

Pajėgumas, technologija, kuro specifikacijos

Ribinė vertėa (mg/Nm3)

Nauji ir esami aglomeravimo įrenginiai

400

a Metalų gamyba ir apdirbimas: metalų rūdos apdeginimo arba sukepinimo įrenginiai, ketaus arba plieno gamybos įrenginiai (pirminis arba antrinis lydimas), įskaitant nepertraukiamą liejimą, turintys pajėgumus, didesnius kaip 2,5 Mg/val., juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai (karšto valcavimo gamyklos > 20 Mg/val. neapdoroto plieno).

14. Azoto rūgšties gamyba:

 

6 lentelė. Iš azoto rūgšties gamybos, išskyrus rūgšties koncentravimo agregatus, išmetamų NOx ribinės vertės

Pajėgumas, technologija, kuro specifikacijos

Ribinė vertėa (mg/Nm3)

- Nauji įrenginiai

350

- Esami įrenginiai

450

 

C. Kanada

 

15. Ribinės vertės, taikomos ribojant azoto oksidų (NOx) išmetimus iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytoms stacionarių šaltinių kategorijoms, bus nustatomos remiantis turima informacija apie ribojimo technologiją ir lygius, įskaitant ribines vertes, taikomas kitose šalyse ir šiuose dokumentuose:

a) Kanados aplinkos ministrų taryba (CCME). Nacionalinės oro teršalų gairės stacionarioms vidaus deginimo turbinoms. 1992 m. gruodis. PN1072;

b) Canada Gazette, Part I. Department of the Environment. Thermal Power Generation Emissions – National Guidelines for New Stationary Sources. May 15, 1993, pp. 1633–1638). Canada Gazette. I dalis. Aplinkos departamentas. Šilumos gamybos išmetami oro teršalai – Nacionalinės gairės naujiems stacionariems šaltiniams. 1993 m. gegužės 15 d., pp. 1633–1638; ir

c) CME: National Emission Guidelines for Cement Kilns (Nacionalinės oro teršalų gairės cemento krosnims). 1998 m. kovas. P1284.

 

D. Jungtinės Amerikos Valstijos

 

16. Ribinės vertės, taikomos ribojant NOx išmetimą iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytoms stacionarių šaltinių kategorijoms, yra nurodytos šiuose dokumentuose:

a) Akmens anglimis kūrenami agregatai – 40 Code of Federal Regulations (C. F. R.) Part 76.

b) Elektriniai buitinio garo gamybos agregatai – 40 C. F. R. Part 60, Subpart D ir Subpart Da.

c) Garo, skirto pramonei, komercijai, institucijoms, gamybos agregatai – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Db.

d) Azoto rūgšties gamyklos – 40 C. F. R. Part 60, Subpart G.

e) Stacionarios dujų turbinos – 40 C. F. R. Part 60, Subpart GG.

f) Komunalinių atliekų deginimo krosnys – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Ea ir

g) Ligoninių, medicininių, infekuotų atliekų deginimo krosnys – 40 C. F. R. Part 60, Subpart Ec.

______________

VI priedas

 

LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ, IŠMETAMŲ Į ORĄ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ, RIBINĖS VERTĖS

 

1. A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas; B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

 

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

 

2. Šis priedo skyrius taikomas nemetaniniams lakiesiems organiniams junginiams (NMLOJ), kurie išsiskiria iš stacionarių šaltinių, išvardytų 8–21 punktuose. Jis netaikomas įrenginiams arba įrenginių dalims, kurios yra skirtos mokslo tyrimams, naujų produktų bei procesų plėtrai ir bandymams. Slenkstinės vertės yra pateiktos kiekvienam sektoriui skirtose lentelėse. Jos paprastai rodo tirpiklių sunaudojimą arba oro teršalų srauto masę. Kai vienas operatorius vykdo keletą veiklos rūšių, kurios tame pačiame įrenginyje ir toje pačioje vietoje priskiriamos tai pačiai pozicijai, tokių veiklos rūšių tirpiklių sunaudojimas ir išmetamų teršalų masė sudedama. Jei nenurodyta jokia minimali vertė, atitinkama ribinė vertė taikoma visiems atitinkamiems įrenginiams.

3. Šio priedo A skyriuje:

a) „benzino sandėliavimas ir skirstymas“ – benzinvežių, geležinkelių vagonų, baržų ir jūrinių laivų pakrovimas depuose ir mineralinės naftos perdirbimo dispečerinėse stotyse, išskyrus transporto priemonių degalų papildymą degalinėse, kuriam taikomi atitinkami mobilių šaltinių dokumentai;

b) „dengimas lipniosiomis dangomis“ – bet kuris procesas, kai paviršius padengiamas, išskyrus dengimą klijais ir laminavimą, susijusį su spausdinimo procesais, ir medienos bei plastiko laminavimą;

c) „medienos ir plastiko laminavimas“ – bet kuris procesas, kai suklijuojama mediena ir (arba) plastikas laminuotam produktui pagaminti;

d) „dengimo procesai“ – metalinių ar plastikinių dangų dengimas ant lengvųjų automobilių, sunkvežimių kabinų, sunkvežimių, autobusų ar medinių paviršių; apima bet kokį procesą, kurio metu vienasluoksne arba daugiasluoksne ištisine plėvele dengiamos:

i) naujos transporto priemonės, apibrėžiamos [žr. toliau] kaip transporto priemonių M1 kategorija ir N1 kategorija, jei pastarosios kategorijos transporto priemonės yra dengiamos tuose pačiuose įrenginiuose kaip M1 transporto priemonės;

ii) sunkvežimių kabinos, skirtos vairuotojui ir visai N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių techninei įrangai;

iii) autofurgonai ir sunkvežimiai, priskiriami N1, N2 ir N3 transporto priemonių kategorijai, išskyrus sunkvežimių kabinas;

iv) autobusai, priskiriami M2 ir M3 transporto priemonių kategorijai; ir

v) kiti metaliniai ir plastikiniai paviršiai, taip pat ir lėktuvų, laivų, traukinių ir t. t. paviršiai, mediniai paviršiai, tekstilės, audinių, plėvelės ir popierinių paviršiai.

Šiai šaltinių kategorijai nepriskiriamas pagrindų dengimas metalais elektroforezės arba cheminiu purškimo būdu. Jei dengimo procese yra etapas, kuriame tas pats gaminys yra spausdinamas, šis spausdinimo etapas laikomas dengimo proceso dalimi. Tačiau marginimo procesai, kaip atskira veikla, čia neįeina. Šiame apibrėžime:

- M1 transporto priemonės – transporto priemonės, naudojamos keleiviams vežti, turinčios, be vairuotojui skirtos vietos, ne daugiau kaip aštuonias sėdimąsias vietas;

- M2 transporto priemonės – transporto priemonės, naudojamos keleiviams vežti, turinčios, be vairuotojui skirtos vietos, daugiau kaip aštuonias sėdimąsias vietas, kurių didžiausia masė neviršija 5 Mg;

- M3 transporto priemonės – transporto priemonės, naudojamos keleiviams vežti, turinčios, be vairuotojui skirtos vietos, daugiau kaip aštuonias sėdimąsias vietas, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 5 Mg;

- N1 transporto priemonės – transporto priemonės, naudojamos kroviniams vežti, turinčios didžiausią masę, neviršijančią 3,5 Mg;

- N2 transporto priemonės – transporto priemonės, naudojamos kroviniams vežti, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 3,5 Mg, bet neviršija 12 Mg;

- N3 transporto priemonės – transporto priemonės, naudojamos kroviniams vežti, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 12 Mg;

e) „ritininės produkcijos dengimas“ – procesai, kai ritininis plienas, nerūdijantis plienas, dengtas plienas, vario lydiniai arba aliuminio strypai dengiami plėvele arba laminatu vykstant nepertraukiamam procesui;

f) „cheminis valymas“ – pramoninė arba komercinė veikla įrenginyje, kai naudojant LOJ yra valomi drabužiai, minkšti baldai ir panašūs vartotojų daiktai, išskyrus rankinį dėmių šalinimą tekstilės ir drabužių pramonėje;

g) „dangų, lakų, rašalų ir klijų gamyba“ – dengimui skirtų preparatų, lakų, rašalų ir klijų bei tarpinių produktų, jei jie gaminami tame pačiame įrenginyje, gamyba pigmentus, dervas ir lipniąsias medžiagas maišant su organiniais tirpikliais arba kitomis jų savo sudėtyje turinčiomis medžiagomis. Į šią kategoriją įeina taip pat dispergavimas, išankstinis dispergavimas, tam tikro klampumo ar spalvos suteikimas medžiagai, taip pat galutinių produktų pakavimas;

h) „spausdinimas“ – bet kuris teksto ir (arba) vaizdo atgaminimo procesas, kai naudojant spaudos formas rašalas patenka ant spausdinamo paviršiaus; šis apibrėžimas taikomas šiems proceso porūšiams:

i) fleksografijai: tai yra spaudos būdas, kai naudojamos kaučiukinės arba elastinės polimerinės spaudos formos, kuriose rašalu perteikiami spausdinami elementai yra iškilę, o nespausdinami – įdubę, ir skysti rašalai, kurie džiūsta garuodami;

ii) termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda: tai yra ruloninis spaudos būdas, kai naudojamos spaudos formos, kuriose spausdinami ir nespausdinami elementai yra toje pačioje plokštumoje, o medžiaga, ant kurios spausdinama, paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lakštais. Nespausdinami elementai apdorojami taip, kad sudrėktų nuo vandens ir nesugertų rašalo. Spausdinami elementai apdorojami taip, kad sugertų ir perduotų rašalą į spausdinamą paviršių. Išgarinimas vyksta džiovinimo įrenginyje, kur atspaudai kaitinami karštu oru;

iii) leidybinė rotacinė giliaspaudė: rotacinė giliaspaudė, naudojama žurnalams, brošiūroms, katalogams ir panašiems spaudiniams spausdinti, kai naudojami tolueniniai rašalai;

iv) rotacinė giliaspaudė: spaudos būdas, kai naudojamos cilindrinės spaudos formos, kuriose spausdinami elementai yra įdubę, o nespausdinami iškilę, ir skysti rašalai, kurie džiūsta garuodami. Įdubos užpildomos rašalu, o jo perteklius nuo nespausdinamų elementų nuvalomas prieš spausdinamam paviršiui susiliečiant su cilindru ir prieš ištraukiant rašalą iš įdubų;

v) rotacinė trafaretinė spauda: tai ruloninis spaudos būdas, kai rašalas patenka ant spausdinamo paviršiaus įspaudžiant jį pro poringą spaudos formą, kurioje spausdinami elementai yra atviri, o nespausdinami užblokuoti; naudojami skysti rašalai, kurie džiūsta tik garuodami. Esant ruloniniam spaudos būdui, spausdinama medžiaga paduodama į mašiną iš ritės, o ne atskirais lakštais;

vi) laminavimui, susijusiam su spausdinimo procesu: dviejų ar daugiau lanksčių medžiagų suklijavimas laminatams gaminti; ir

vii) lakavimui: būdas, kai laku arba lipniąja danga padengiama lanksti medžiaga, kuria vėliau užsandarinama pakuotė;

i) „farmacijos produktų gamyba“ – farmacijos produktų cheminė sintezė, fermentavimas, ekstrahavimas, paruošimas ir galutinis parengimas bei tarpinių produktų gamyba, jei ji vykdoma toje pačioje vietoje;

j) „natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimas“ – bet kuris natūralaus arba sintetinio kaučiuko maišymo, smulkinimo, kalandravimo, ekstruzijos ir vulkanizavimo procesas bei papildomi natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimo procesai galutiniam produktui gauti;

k) „paviršiaus valymas“ – bet kuris procesas, išskyrus cheminio valymo procesą, naudojant organinius tirpiklius medžiagos paviršiaus nešvarumams pašalinti, tarp jų ir nuriebalinimas; valymo procesas, susidedantis iš daugiau nei vieno vienas po kito einančių etapų, laikomas vienu paviršiaus valymo procesu. Šis apibrėžimas taikomas gaminių paviršiaus valymo procesui, o ne techninės įrangos valymui;

l) „augalinio aliejaus ir gyvūninių riebalų ekstrahavimas ir augalinio aliejaus rafinavimas“ – augalinio aliejaus ekstrahavimas iš sėklų ir kitokios augalinės medžiagos, sausų liekanų perdirbimas į gyvūninius pašarus ir riebalų bei augalinių aliejų, gautų iš sėklų, augalinės medžiagos ir (arba) gyvūninės medžiagos, valymas;

m) „transporto priemonių pakartotinė apdaila“ – pramoninė ar komercinė padengimo veikla ir su ja susijęs nuriebalinimas atliekant:

i) automobilių arba jų dalių padengimą danga, juos remontuojant, konservuojant ar atliekant apdailą ne jų gamykloje, arba

ii) automobilių arba jų dalių originalus padengimas apdailos medžiagomis, kai tai atliekama ne automobilio surinkimo linijoje, arba

iii) priekabų (įskaitant puspriekabes) padengimas;

n) „medienos paviršių impregnavimas“ – bet kuris medienos impregnavimas konservantais;

o) „normaliosios sąlygos“ – 273,15 K temperatūra ir 101,3 kPa slėgis;

p) „NMLOJ“ apima visus organinius junginius, išskyrus metaną, kurių garų slėgis esant 273,15 K temperatūrai yra bent 0,01 kPa arba kurių lakumas atitinkamomis sąlygomis yra panašus;

q) „išmetamosios dujos“ – galutinės iš kamino arba iš teršalų mažinimo įrangos į orą išmetamos dujos, kuriose yra NMLOJ arba kitų teršalų. Normaliomis sąlygomis voliumetrinis srautų greitis išreiškiamas m3/val.;

r) „neorganizuoti išmetamieji NMLOJ“ – išmetami NMLOJ į orą, dirvožemį ir vandenį, išskyrus NMLOJ išmetamosiose dujose, taip pat, jei nenurodyta kitaip, tirpikliai bet kuriame produkte, taip pat nesurinkti NMLOJ, išleisti į aplinką per langus, duris, sklendes ir panašias angas. Neorganizuotų išmetamųjų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos remiantis tirpiklių valdymo planu (žr. šio priedo I priedėlį);

s) „bendras išmestų NMLOJ kiekis“ – neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ir NMLOJ išmetamosiose dujose suma;

t) „sąnaudos“ – organinių tirpiklių kiekis ir jų kiekis preparatuose, panaudojamuose atliekant kokį nors procesą, įskaitant tirpiklius, perdirbtus įrenginyje ir už jo, kuris yra apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai tirpikliai yra naudojami tam tikrai technologinei operacijai atlikti;

u) „ribinė vertė“ – didžiausias teršalo kiekis iš įrenginio išmetamuose dujose, kurio įprastinėmis veiklos sąlygomis negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ji apskaičiuojama teršalo kiekiu išmetamose dujose tūriui (išreikštu mg C/Nm3, jei kitaip nenurodyta), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis. Tirpiklius naudojantiems įrenginiams ribinės vertės – masės vienetas, tenkantis atitinkamos veiklos būdingam vienetui. Nustatant teršalo masės koncentraciją išmetamosiose dujose, dujų, panaudotų atšaldymo ar atskiedimo tikslais kiekis, pridedamas prie išmetamųjų dujų, neįskaičiuojamas. Ribinės vertės paprastai taikomos visiems lakiesiems organiniams junginiams, išskyrus metaną (jokio kito skirtumo, pavyzdžiui, dėl reaktingumo ar toksiškumo, nedaroma);

v) „įprasta veikla“ – visi veiklos laikotarpiai, išskyrus paleidimą ir veiklos nutraukimą bei įrangos remontą;

w) „žmonių sveikatai kenksmingos medžiagos“ skirstomos į dvi kategorijas:

i) halogeninti LOJ, kurie gali kelti negrįžtamų padarinių pavojų; arba

ii) pavojingos medžiagos, kurios yra kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai arba gali sukelti vėžį, paveldimus genetinius pakenkimus, sukelti vėžį įkvėpus, pakenkti vaisingumui arba pakenkti negimusiam kūdikiui.

4. Turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

a) visais atvejais atliekamas monitoringas1, kai į orą išmetami NMLOJ. Tikrinama, kaip laikomasi ribinių verčių. Tikrinimo metodai gali būti nenutrūkstami ir periodiški matavimai, tipo patvirtinimas ar koks nors kitas techniškai tinkamas metodas; be to, jie turi būti ekonomiškai pagrįsti;

b) oro teršalų koncentracijos dujų kanaluose turi būti matuojamos pripažintu būdu. Visų teršalų ėminių ėmimas ir analizė, taip pat etaloniniai matavimo metodai, taikomi bet kuriai matavimo sistemai kalibruoti, vykdomi laikantis Europos standartizacijos komiteto (CEN) arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytų standartų. Kol bus sukurti CEN arba ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai;

c) jei išmetamus NMLOJ reikalaujama matuoti, jie turėtų būti nenutrūkstami, jei išmetamajame kanale, sujungtame su teršalų mažinimo įrenginiu, NMLOJ esančios bendros organinės anglies kiekis viršija 10 kg/val., o veikimo valandų yra daugiau kaip 200 per metus. Visuose kituose įrenginiuose reikalaujama bent vykdyti periodiškus matavimus. Tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, galima taikyti savo taisykles, jei jos yra tokio pat griežtumo;

d) atliekant nenutrūkstamus minimalius matavimus, išmetamų į orą teršalų, normų atitiktis yra užtikrinta, jei dienos vidutinė vertė neviršija ribinės vertės įprasto veikimo metu ir jei nė vienas valandos vidurkis neviršija 150% ribinių verčių lygio. Tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, galima taikyti savo taisykles, jei jos yra tokio pat griežtumo;

e) atliekant periodiškus minimalius matavimus, išmetamų į orą teršalų, normų atitiktis yra užtikrinta, jei visų rodmenų vidutinė vertė neviršija ribinės vertės ir jei nė vienas valandos vidurkis neviršija150% ribinės vertės lygio. Tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, galima taikyti savo taisykles, jei jos yra tokio pat griežtumo;

f) turi būti imamasi visų atsargumo priemonių išmetamų NMLOJ kiekiams sumažinti paleidžiant bei stabdant įrenginius ir visais atvejais, kai nukrypstama nuo įprastos veiklos; ir

g) matuoti nereikalaujama, jei išmetant iš teršalų mažinimo įrangos kanalo nereikalaujama, atitikties ribinėms vertėms ir jei galima įrodyti, kad tos ribinės vertės neviršijamos.

5. Jei nėra nurodyta kitaip, išmetamiesiems teršalams turėtų būti taikomos šios ribinės vertės:

a) išmetamiems halogenintiems lakiems organiniams junginiams (kurie apibūdinami šia rizikos fraze: galimas negrįžtamų padarinių pavojus) 20 mg/m3 visų atskirų junginių masės sumai, kai viso šių junginių srauto debito masė yra didesnė arba lygi 100 g/val.; ir

b) išmetamiems lakiesiems organiniams junginiams (kurie apibūdinami šiomis rizikos frazėmis: gali sukelti vėžį, paveldimus genetinius sutrikimus, gali sukelti vėžį įkvėpus arba pakenkti negimusiam kūdikiui; gali pakenkti vaisingumui) 2,0 mg/m3 (visų atskirų junginių masės suma), kai viso šių junginių srauto debito masė yra didesnė arba lygi 10 g/val.

6. Šaltinių kategorijoms, nurodytoms 9–21 punktuose, svarbūs yra šie pakeitimai:

a) vietoj toliau nurodytų ribinių verčių, toliau nurodytų įrenginių operatoriams gali būti leidžiama taikyti taršos mažinimo schemą (žr. šio priedo II priedėlį). Mažinimo schemos tikslas – suteikti operatoriams galimybę kitomis priemonėmis sumažinti išmetamų teršalų kiekius tiek pat, kaip ir taikant ribines vertes; ir

b) toliau nurodytos neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ vertės taikomos kaip ribinė vertė. Tačiau kai kompetentingai institucijai įrodoma, kad konkrečiam įrenginiui ši vertė yra techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, kompetentinga institucija gali tam įrenginiui padaryti išimtį, jei nesitikima žymaus pavojaus žmonių sveikatai arba aplinkai. Kiekvienos tokios išlygos atžvilgiu operatorius kompetentingai institucijai turi įrodyti, kad yra taikoma geriausia prieinama technologija.

7. Šaltinių kategorijoms, apibrėžtoms 3 punkte, taikomos išmetamų LOJ teršalų ribinės vertės, nurodytos toliau 8–21 punktuose.

8. Benzino sandėliavimas ir paskirstymas:

 

1 lentelė. Sandėliuojant ir skirstant benziną išmetamų į orą LOJ teršalų, išskyrus jūrinių laivų pakrovimą, ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Minimalios vertės

Ribinė vertė

Garų surinkimo agregatas, aptarnaujantis

5000 m3 benzino apyvarta per metus

10 g LOJ/Nm3, įskaitant metaną

sandėliavimo ir paskirstymo įrenginius naftos perdirbimo gamyklos talpyklose arba terminaluose

 

 

 

Pastaba. Garai, susidarę pildant benzino talpyklas, laikantis lentelėje pateiktų ribinių verčių, turi būti surenkami arba atskiroje talpykloje, arba teršalų valymo įrangoje.

9. Dengimas lipniąja danga:

 

2 lentelė. Išmetamų NMLOJ ribinės vertės dengiant lipniąja danga

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių (Mg/metai)

Ribinė vertė

Neorganizuotų išmetamųjų sunaudojimo kiekis NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio sąnaudų)

Avalynės gamyba;nauji ir esami įrenginiai

> 5

25 g kiekvienai porai

 

Kitoks dengimas lipniąja danga,

5–15

50a mg C/Nm3

25

išskyrus avalynę; nauji ir > 15

50a mg C/Nm3

20

 

esami įrenginiai

 

 

 

a Jei taikomi tokie metodai, kad galima dar kartą panaudoti regeneruotą tirpiklį, ribinė vertė yra 150 mg C/Nm3.

10. Medienos ir plastiko laminavimas:

 

3 lentelė. Laminuojant medieną ir plastiką išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Bendra išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė

Medienos ir plastiko laminavimas; nauji ir

> 5

30 g NMLOJ/m2

esami įrenginiai

 

 

 

11. Dengimo procesai (lengvųjų automobilių, sunkvežimių kabinų, sunkvežimių, autobusų metaliniai ir plastikiniai paviršiai, mediniai paviršiai):

 

4 lentelė. Atliekant dengimo procesus automobilių pramonėje išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)a

Bendra išmetamų NMLOJ ribinė vertėb

Nauji įrenginiai, automobilių (M1, M2) dengimas

> 15 (ir > 5000 padengtų vienetų per metus)

45 g NMLOJ/m2 arba 1,3 kg/vienetas ir 33 g NMLOJ/ m2

Esami įrenginiai, automobilių (M1, M2) dengimas

> 15 (ir > 5000 padengtų vienetų per metus)

60 g NMLOJ/m2 arba 1,9 kg/vienetas ir 41 g NMLOJ/ m2

Nauji ir esami įrenginiai, automobilių (M1, M2)

> 15 (£ 5000 padengtų monokokų per metus)

90 g NMLOJ/m2 arba dengimas arba >3500 padengtų važiuoklių 1,5 kg/vienetas ir 70 g NMLOJ/m2

Nauji įrenginiai, naujų sunkvežimių kabinų dengimas (N1, N2, N3)

>15 (£ 5000 padengtų vienetų

65 g NMLOJ/ m2 per metus)

 

 

 

Nauji įrenginiai, naujų sunkvežimių kabinų dengimas (N1, N2, N3)

>15 (> 5000 padengtų vienetų

55 g NMLOJ/ m2 per metus)

Esami įrenginiai, naujų sunkvežimių kabinų dengimas (N1, N2, N3)

>15 (£ 5000 padengtų vienetų

85 g NMLOJ/ m2 per metus)

Esami įrenginiai, naujų sunkvežimių kabinų dengimas (N1, N2, N3)

>15 (> 5000 padengtų vienetų

75 g NMLOJ/ m2 per metus)

Nauji įrenginiai, naujų sunkvežimių ir furgonų (be kabinų) dengimas (N1, N2, N3)

>15 (£ 2500 padengtų vienetų

90 g NMLOJ/ m2 per metus)

Nauji įrenginiai, naujų sunkvežimių ir furgonų (be kabinų) dengimas (N1, N2, N3)

>15 (> 2500 padengtų vienetų per metus)

70 g NMLOJ/ m2

Esami įrenginiai, naujų sunkvežimių ir furgonų (be kabinų) dengimas (N1, N2, N3)

>15 (£ 2500 padengtų vienetų per metus)

120 g NMLOJ/ m2

Esami įrenginiai, naujų sunkvežimių ir furgonų (be kabinų) dengimas (N1, N2, N3)

>15 (> 2500 padengtų vienetų per metus)

90 g NMLOJ/ m2

Nauji įrenginiai, naujų autobusų dengimas (M3)

>15 (£ 2000 padengtų vienetų per metus)

210 g NMLOJ/ m2

Nauji įrenginiai, naujų autobusų dengimas (M3)

>15 (> 2000 padengtų vienetų per metus)

150 g NMLOJ/ m2

Esami įrenginiai, naujų autobusų dengimas (M3)

>15 (£ 2000 padengtų vienetų per metus)

290 g NMLOJ/ m2

Esami įrenginiai, naujų autobusų dengimas (M3)

>15 (> 2000 padengtų vienetų per metus)

225 g NMLOJ/ m2

a Jei tirpiklio sunaudojama £ 15 Mg per metus (automobilių dengimas), taikoma 14 lentelė, skirta automobilių pakartotinei apdailai.

b Bendra ribinė vertė išreiškiama išmesto į orą tirpiklio masės (g) santykiu su gaminio paviršiaus plotu (m2). Gaminio paviršiaus plotas – tai plotas, apskaičiuotas pagal visą elektroforezės būdu padengtą plotą, ir bet kurių dalių, kurios gali būti dengiamos ta pačia danga kituose dengimo proceso etapuose, paviršiaus plotą. Elektroforezės būdu padengtas plotas apskaičiuojamas pagal formulę: (2 x bendras gaminio korpuso svoris): (vidutinis metalo lakšto storis x metalo lakšto tankis).

 

5 lentelė. Atliekant dengimo procesus įvairiuose pramonės sektoriuose išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio sąnaudų)

 

Nauji ir esami įrenginiai:

–15 100a b

mg C/ Nm3

5b

 

kitas dengimas, įskaitant metalą,

> 15

50/75 b c d mg C/Nm3

20b

 

plastiką, tekstilę, audinius, plėvelę

 

 

 

 

ir popierių (neįskaitant ruloninio

 

 

 

 

tekstilės gaminių rotacinio trafaretinio

 

 

 

 

marginimo, žr. spausdinimas)

 

 

 

 

Nauji ir esami įrenginiai:

5–25

100a mg C/ Nm3

25

medienos dengimas

> 25

50/75c mg C/ Nm3

20

a Ribinė vertė taikoma ribojančiomis sąlygomis atliekamiems dengimo ir džiovinimo procesams.

b Jei ribojančių dengimo sąlygų pritaikyti negalima (laivų statyba, orlaivio dengimas ir t. t.), įrenginiams gali būti daromos išimtys. Tuomet taikoma taršos mažinimo schema, pateikta 6 punkto a papunktyje, nebent kompetentingai institucijai įrodoma, kad tai yra techniškai ir ekonomiškai neįmanoma. Šiuo atveju operatorius kompetentingai institucijai privalo įrodyti, kad taikoma geriausia prieinama technologija.

c Pirmoji vertė taikoma džiovinimo procesams, antroji – dangos dengimo procesams.

d Jei tekstilės dengimo procese taikomi metodai, kurie leidžia vėl panaudoti regeneruotus tirpiklius, ribinė vertė yra 150 mg C/ Nm3 kartu ir džiovinimui, ir dengimui.

 

12. Ritininės produkcijos dengimas:

 

6 lentelė. Atliekant ritininės produkcijos dengimą išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė (mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio sąnaudų)

Nauji įrenginiai

> 25

50a

5

Esami įrenginiai

> 25

50a

10

a Jei taikomi metodai, kurie leidžia vėl panaudoti regeneruotus tirpiklius, ribinė vertė yra 150 mg C/Nm3.

 

13. Cheminis valymas:

 

7 lentelė. Atliekant sausą valymą išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)a

Ribinė vertė

Nauji ir esami įrenginiai

0

20 g NMLOJ/kga

 

a Bendra NMLOJ ribinė vertė apskaičiuota kaip į orą išmesto tirpiklio masės santykis su išvalyto ir išdžiovinto gaminio mase.

 

14. Dangų, lakų, rašalų ir klijų gamyba:

 

8 lentelė. Gaminant dangas, lakus, rašalus ir klijus išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė (mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio pradinio kiekio)

Nauji ir esami įrenginiai

100–1000

150a

5a c

> 1000

150b

10b c

 

a Vietoj išmetamų teršalų koncentracijos ribų ir neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinės vertės galima taikyti bendrą išmetamų teršalų ribinę vertę, sudarančią 5% tirpiklio sąnaudų.

b Vietoj išmetamų teršalų koncentracijos ribų ir neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinės vertės galima taikyti bendrą išmetamų teršalų ribinę vertę, sudarančią 3% tirpiklio sąnaudų.

c Į neorganizuotų išmetamųjų teršalų ribinę vertę neįeina tirpikliai, parduodami kaip užsandarintoje talpykloje esančio preparato dalis.

2. Spausdinimas (fleksografija, termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda, leidybinė rotacinė giliaspaudė ir t. t.):

 

9 lentelė. Vykstant spausdinimo procesams išmetamų NMLOJ ribinės vertės

 

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė (mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio sąnaudų)

Nauji ir esami įrenginiai:

15–25

100a

30 a

termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda

> 25

20 30a

 

Nauji įrenginiai:

> 25

75

10

leidybinė rotacinė giliaspaudė

 

 

 

Esami įrenginiai:

> 25

75

15

leidybinė rotacinė giliaspaudė

 

 

 

Nauji ir esami įrenginiai:

15–25

100

25

kitos rotacinės giliaspausdės, fleksografija,

> 25

100

20

rotacinė trafaretinė spauda, laminavimas

 

 

 

ir lakavimo agregatai

 

 

 

Nauji ir esami įrenginiai:

> 30

100

20

rotacinė trafaretinė spauda ant tekstilės

 

 

 

gaminių, kartono

 

 

 

a Tirpiklio likučiai užbaigtuose produktuose nelaikomi neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ dalimi.

16. Farmacinių produktų gamyba:

 

10 lentelė. Gaminant farmacinius produktus išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė (mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė(% nuo tirpiklio sąnaudų)

Nauji įrenginiai

> 50

20a b

5b d

Esami įrenginiai

> 50

20 a c

15 c d

a Jei taikomi metodai leidžia vėl panaudoti regeneruotus tirpiklius, ribinė vertė yra 150 mg C/Nm3.

b Vietoj išmetamų teršalų koncentracijos ribų ir neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinės vertės galima taikyti bendrą išmetamų teršalų ribinę vertę, sudarančią 5% tirpiklio sąnaudų.

c Vietoj išmetamų teršalų koncentracijos ribų ir neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinės vertės galima taikyti bendrą išmetamų teršalų ribinę vertę, sudarančią 15% tirpiklio sąnaudų.

d Į neorganizuotų išmetamųjų teršalų ribinę vertę neįeina tirpikliai, parduodami kaip užsandarintoje talpykloje esančio preparato dalis.

 

17. Natūralaus arba sintetinio kaučiuko perdirbimas:

 

11 lentelė. Perdirbant natūralų arba sintetinį kaučiuką išmetamų NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė (mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio sąnaudų)

Nauji ir esami įrenginiai:

> 15

20a b

25a c

natūralaus arba sintetinio kaučiuko

 

 

 

perdirbimas

 

 

 

a Vietoj išmetamų teršalų koncentracijos ribų ir neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinės vertės galima taikyti bendrą išmetamų teršalų ribinę vertę, sudarančią 25% tirpiklio sąnaudų.

b Jei yra taikomi metodai, kurie leidžia vėl panaudoti regeneruotus tirpiklius, ribinė vertė yra 150 mg C/ Nm3.

c Į neorganizuotų išmetamųjų teršalų ribinę vertę neįeina tirpikliai, parduodami kaip užsandarintoje talpykloje esančio preparato dalis.

 

18. Paviršiaus valymas:

 

12 lentelė. Valant paviršius išmetamų į orą MNLOJ teršalų ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė

(mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio sąnaudų)

Nauji ir esami įrenginiai:

1–5 20 mg junginio/Nm3

15

 

paviršių valymas naudojant 3 punkto

>5

20 mg junginio/ Nm3

10

w papunktyje nurodytas medžiagas

 

 

 

Nauji ir esami įrenginiai:

2–10

75 mg C/Nm3 a

20a

kitoks paviršių valymas

>10

75 mg C/Nm3 a

15 a

a Jei kompetentingai institucijai įrodoma, kad visoje įrenginio naudojamoje valymo medžiagoje vidutinis organinio tirpiklio kiekis neviršija 30% pagal svorį, šios vertės netaikomos.

 

3. Augalinių ir gyvūninių riebalų ekstrahavimo bei augalinio aliejaus rafinavimo procesai:

 

13 lentelė. Ekstrahuojant augalinius ir gyvūninius riebalus bei rafinuojant augalinį aliejų išmetamų į orą NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Bendra ribinė vertė (kg/Mg)

Nauji ir esami įrenginiai

> 10

Gyvūniniai riebalai 1,5

 

 

Ricina 3,0

 

 

Rapsų sėklos 1,0

 

 

Saulėgrąžų sėklos 1,0

 

 

Sojų pupelės

 

 

(įprastas smulkinimas) 0,8

 

 

Sojų pupelės (balti dribsniai) 1,2

 

 

Kitos sėklos ir augalinė

 

 

medžiaga 3,0a

 

 

Visi frakcionavimo procesai, 1,5

 

 

išskyrus dešlichtavimąb

 

 

Dešlichtavimas 4,0

a Visų iš įrenginių, apdorojančių pavienes sėklų arba kitokios augalinės medžiagos partijas, išmetamų į orą NMLOJ ribines vertes kiekvienu konkrečiu atveju nustato kompetentingos institucijos, remdamosi geriausiomis prieinamomis technologijomis.

b Dervos pašalinimas iš aliejaus.

 

20. Transporto priemonių apdaila:

 

14 lentelė. Atliekant automobilių apdailą išmetamų į orą NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis Mg/metai)

Ribinė vertė mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė (% nuo tirpiklio pradinio kiekio)

Nauji ir esami įrenginiai

> 0,5

50a

25

 

 

 

 

a Tai, kad laikomasi ribinių verčių, įrodoma pagal matavimo kas 15 min. rezultatų vidurkius.

 

21. Medienos paviršių impregnavimas

 

15 lentelė. Impregnuojant medinius paviršius išmetamų į orą NMLOJ ribinės vertės

Pajėgumai, technologija, papildomos specifikacijos

Slenkstinis tirpiklių sunaudojimo kiekis (Mg/metai)

Ribinė vertė mg C/Nm3)

Neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ ribinė vertė % nuo tirpiklio pradinio kiekio)

Nauji ir esami įrenginiai

> 25

100a, b

45b

a Netaikoma impregnuojant kreozotu.

b Vietoj išmetamų teršalų koncentracijos ribų ir neorganizuotų išmetamų NMLOJ ribinės vertės galima taikyti 11 kg tirpiklio/apdorotos medienos m3 bendrą ribinę vertę.

 

B. Kanada

 

22. Ribinės vertės, taikomos kontroliuojant lakiųjų organinių junginius (LOJ) iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytoms stacionarių šaltinių kategorijoms, nustatomos remiantis turima informacija apie ribojimo technologiją ir lygius, įskaitant ribines vertes, taikomas kitose šalyse ir šiuose dokumentuose:

a) Kanados aplinkos ministrų taryba (CCME). Iš cheminio valymo įrenginių išmetamų į orą tirpiklių mažinimo ekologinės praktikos kodeksas. 1992 m. gruodis. PN 1053;

b) CCME. Vykdant naują organinės chemijos veiklą išmetamų į orą lakiųjų organinių junginių ribojimo ekologinės gairės. 1993 m. rugsėjis. PN1108;

c) CCME: LOJ, neorganizuotų išmetamų dėl nesandarios įrangos matavimo ir ribojimo praktikos kodeksas. 1993 m. spalis. PN1106;

d) CCME. Programa, kaip 40 procentų sumažinti iš klijų ir sandarinimo medžiagų išmetamus lakiuosius organinius junginius. 1994 m. kovas. PN1116;

e) CCME. Planas, kaip 20 procentų sumažinti iš vartojimo prekių paviršių dangos išmetamus į orą lakiuosius organinius junginius. 1994 m. kovas. PN1114;

f) CCME. Iš antžeminių talpyklų išmetamų į orą lakiųjų organinių junginių kontrolės ekologinės gairės. 1995 m. birželis. PN1180;

g) CCME. Garų surinkimo pripildant transporto priemones degalų degalinėse ir kituose benzino skirstymo įrenginiuose ekologinės praktikos kodeksas (II etapas). 1995 m. balandis. PN1184;

h) CCME. Iš komercinių ir pramoninių nuriebalinimo įrenginių išmetamų į orą tirpiklių kiekių mažinimo ekologinės praktikos kodeksas. 1995 m. birželis. PN1182;

i) CCME. Iš Kanados automobilių originalios įrangos gamyklų (OEM) dengimo įrenginių išmetamų į orą lakiųjų organinių junginių kiekių mažinimo gairės ir normatyvai naujiems šaltiniams.1995 m. rugpjūtis. PN1234;

j) CCME. Plastikų perdirbimo pramonėje išmetamų į orą lakiųjų organinių junginių kiekių mažinimo ekologinės gairės. 1997 m. liepa. PN1276; ir

k) CCME. Lakiųjų organinių junginių kiekio Kanados komercinių ir pramoninių paviršiaus dengimo produktų sudėtyje (Automobilių apdaila) nacionaliniai normatyvai. 1997 m. rugpjūtis. PN1288.

 

D. Jungtinės Amerikos Valstijos

 

23. Ribinės vertės, taikomos ribojant LOJ iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių toliau nurodytoms stacionarių šaltinių kategorijoms, yra nurodytos šiuose dokumentuose:

a) Naftos skystų produktų saugojimo talpyklos. – 40 Federacinių nuostatų kodekso (C. F. R) 60 dalies K ir Ka poskyriai.

b) Lakiųjų organinių skysčių saugojimo talpyklos. – 40 C. F. R. 60 dalies Kb poskyris.

c) Naftos perdirbimo gamyklos. – 40 C. F. R. 60 dalies J poskyris.

d) Metalinių baldų paviršiaus dengimas. – 40 C. F. R. 60 dalies EE poskyris.

e) Lengvųjų automobilių ir lengvasvorių sunkvežimių paviršiaus dengimas. – 40 C. F. R. 60 dalies MM poskyris.

f) Leidybinė rotacinė giliaspaudė. – 40 C. F. R. 60 dalies QQ poskyris.

g) Spaudimui jautrių juostelių ir etikečių paviršiaus dengimo veikla. – 40 C. F. R. 60 dalies RR poskyris.

h) Didelių prietaisų, metalinių vielų ir gėrimų skardinių paviršių dengimas. – 40 C. F. R. 60 dalies SS, TT ir WW poskyriai.

i) Dideli benzino laikymo terminalai. – 40 C. F. R. 60 dalies XX poskyris.

j) Guminių padangų gamyba. – 40 C. F. R. 60 dalies BBB poskyris.

k) Polimerų gamyba. – 40 C. F. R. 60 dalies DDD poskyris.

l) Lanksčių vinilo ir uretano gaminių dengimas ir spausdinimas. – 40 C. F. R. 60 dalies FFF poskyris.

m) Naftos perdirbimo gamyklų įrangos nuotėkiai ir nuotekų sistemos. – 40 C. F. R. 60 dalies GGG ir QQQ poskyriai.

n) Sintetinio pluošto gamyba. – 40 C. F. R. 60 dalies HHH poskyris.

o) Naftos produktai, skirti cheminiam valymui. – 40 C. F. R. 60 dalies JJJ poskyris.

p) Gamtinių dujų perdirbimo gamyklos krante. – 40 C. F. R. 60 dalies KKK poskyris.

q) SOCMI įrangos pratekėjimas, oro oksidavimo agregatai, distiliavimo veikla ir reaktorių procesai. – 40 C. F. R. 60 dalies VV, III, NNN ir RRR poskyriai.

r) Magnetinės juostos dengimas. – 40 C. F. R. 60 dalies SSS poskyris.

s) Pramoninių paviršių dengimas. – 40 C. F. R. 60 dalies TTT poskyris.

t) Pagalbinių objektų polimerinis dengimas – 40 C. F. R. 60 dalies VVV poskyris.

______________

I priedėlis

 

TIRPIKLIŲ VALDYMO PLANAS

 

Įvadas

 

1. Šis priedo, skirto nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), išmetamų iš stacionarių šaltinių, ribinėms vertėms, priedėlis – tai gairės, kaip vykdyti tirpiklių valdymo planą. Jame nurodyti taikytini principai (2 punktas), masės balanso pagrindai (3 punktas) ir tikrinimo, kaip laikomasi nuostatų, reikalavimai (4 punktas).

 

Principai

 

2. Tirpiklių valdymo planas yra skirtas šiems tikslams:

a) tikrinimui, kaip laikomasi šio priedo nuostatų, ir

b) būsimų teršalų mažinimo galimybių nustatymui.

 

Apibrėžimai

 

3. Šie apibrėžimai yra pagrindas masės balansui nustatyti:

a) organinių tirpiklių sąnaudos:

b) I1. Organinių tirpiklių kiekiai arba jų kiekis pirktuose preparatuose, kurie yra naudojami procese per tokį laiką, kuriam apskaičiuojamas masės balansas.

I2. Organinių tirpiklių kiekiai arba jų kiekis regeneruotuose ir pakartotinai panaudotuose preparatuose kaip tirpiklio sąnaudos procese (regeneruotas tirpiklis skaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jis yra naudojamas veikloje).

b) organinių tirpiklių išeiga

O1. Išmetami NMLOJ.

O2. Organiniai tirpikliai, prarasti vandenyje, jei apskaičiuojant O5 atitinkamais atvejais atsižvelgiama į nuotekų valymą,

O3. Organinių tirpiklių kiekis, kuris lieka produkcijoje kaip tarša ar proceso liekanos.

O4. Nesugaudyti į orą išmesti organiniai tirpikliai. Jie susidaro dėl patalpų bendros ventiliacijos kai oras į aplinką išleidžiamas per langus, duris, sklendes ir panašias angas.

O5. Organiniai tirpikliai ir (arba) organiniai junginiai, prarasti dėl cheminių ar fizikinių reakcijų (taip pat ir, pavyzdžiui, organiniai junginiai, suardomi deginant arba kitaip apdorojant išmetamus dujinius teršalus ir nuotekas, arba juos sugaunant, pavyzdžiui, adsorbcijos būdu, jei jie neįskaityti pagal O6, O7 arba O8).

O6. Organiniai tirpikliai surinktose atliekose.

O7. Organiniai tirpikliai arba organiniai tirpikliai preparatuose, kurie yra parduodami arba ketinami parduoti kaip komerciniu atžvilgiu vertingas produktas.

O8. Organiniai tirpikliai, esantys preparatuose, regeneruotuose pakartotiniam panaudojimui, bet ne kaip šio proceso sąnaudos, jei jie neįskaičiuoti pagal O7.

O9. Kitaip išleisti organiniai tirpikliai.

 

Gairės, kaip naudoti tirpiklių valdymo planą tikrinant nuostatų laikymąsi

 

4. Tirpiklių valdymo plano naudojimas priklauso nuo konkrečių tikrinamų reikalavimų:

a) tikrinimas, kaip paisoma taršos mažinimo galimybės, minėtos priedo 6 punkto a papunktyje, kai bendra ribinė vertė yra išreikšta išmetamų į orą tirpiklių kiekiu vienam produkcijos vienetui arba kitaip, kaip nurodyta priede.

i) Visoms veikloms rūšims, kurios taiko taršos mažinimo galimybę, kaip minėta priedo 6 punkto a papunktyje, tirpiklių valdymo planas kasmet turėtų būti sudaromas tirpiklių sunaudojimui nustatyti. Sunaudojimą galima apskaičiuoti pagal šią lygtį:

 

C = 11 – O8

 

Analogiškai taip pat turėtų būti nustatomas dengimo procese naudojamų kietųjų medžiagų kiekis, kad būtų galima gauti metinius atskaitinius išmetamų teršalų kiekius ir kiekvienais metais siektinus išmesti teršalų kiekius.

ii) Vertinant, kaip laikomasi bendros išmetamų LOJ ribinės vertės, išreikštos išmetamų į orą tirpiklių kiekiu vienam produkcijos vienetui arba kitaip, kaip nurodyta priede, tirpiklių valdymo planas turėtų būti sudaromas kasmet išmetamiems į orą NMLOJ nustatyti. Išmetami į orą NMLOJ kiekiai gali būti apskaičiuoti pagal šią lygtį:

 

E = F + O1

 

F – neorganizuoti išmetamieji NMLOJ, kurie nustatomi pagal toliau b punkto i papunktį. Išmetamų į orą teršalų kiekį reikia padalyti iš atitinkamo produkto parametro;

b) neorganizuotų išmetamųjų NMLOJ kiekio nustatymas palyginimui su neorganizuotų išmetamųjų teršalų vertėmis, pateiktomis šiame priede:

i) Metodologija: Neorganizuoti išmetamieji NMLOJ gali būti apskaičiuoti pagal šią lygtį:

 

F = I1 – O1 – O5 – O6 – O7 – O8

 

arba

 

F = O2 + O3 + O4 + O9

 

Šį kiekį galima nustatyti tiesiogiai matuojant kiekius. Arba galima atlikti lygiavertį apskaičiavimą kitais būdais, pavyzdžiui, apskaičiuojant sugaudymo efektyvumą proceso metu.

Neorganizuotų išmetamųjų teršalų vertė išreiškiama kaip sąnaudų dalis, kurią galima apskaičiuoti pagal šią lygybę:

 

I = I1 + I2

 

ii) Dažnumas: Neorganizuotus išmetamuosius NMLOJ galima nustatyti trumpa, bet išsamia matavimų serija. Matavimų nereikia kartoti jei įrenginyje nėra padaryta pakeitimų.

______________

II priedėlis

 

TARŠOS MAŽINIMO SCHEMA

 

Principai

 

1. Taršos mažinimo schemos tikslas – suteikti operatoriui galimybę kitais būdais pasiekti išmetamų į orą teršalų mažinimą, kuris būtų tolygus mažinimui, jei būtų taikomos ribinės vertės. Tuo tikslu operatorius gali taikyti bet kurią Taršos mažinimo schemą, specialiai sukurtą jo įrenginiui, jei galiausiai bus pasiektas tolygus išmetamų į orą teršalų kiekio sumažinimas. Šalys praneša apie pažangą, padarytą siekiant tokio pat išmetamų į orą teršalų mažinimo, įskaitant ir Taršos mažinimo schemos taikymą.

 

Praktika

 

2. Dengiant objektus lakais, klijais arba rašalais, gali būti taikoma ši schema. Jei ją taikyti netikslinga, kompetentinga institucija operatoriui gali leisti taikyti bet kurią alternatyvią schemą, kuri, jos nuomone, atitinka čia nurodytus principus. Schemos struktūroje atsižvelgiama į šiuos faktus:

a) jei dar tik kuriami pakaitalai, kuriuose yra mažai tirpiklių arba jų visiškai nėra, operatoriui privaloma pratęsti laiką, per kurį jis turi įgyvendinti savo išmetamų į orą teršalų mažinimo planus;

b) išmetamų į orą teršalų mažinimo pradinis atskaitinis lygis turėtų kuo tiksliau atitikti išmetamų į orą teršalų kiekį, kuris būtų, jei nebūtų imtasi jokių teršalų mažinimo veiksmų.

3. Toliau pateikta schema skirta apibūdinti į aplinką išmetamų LOJ kiekio pradinį atskaitinį lygį įrenginiams, kurių vartojamuose preparatuose manoma, yra pastovus kietųjų medžiagų kiekis:

a) operatorius pateikia išmetamų į orą teršalų mažinimo planą, kuriame pirmiausia nurodytas vidutinio tirpiklio kiekio sumažinimas visame panaudotų medžiagų kiekyje ir (arba) didesnis kietųjų medžiagų naudojimo efektyvumas siekiant išmetamus į orą teršalus sumažinti iki nustatyto metinio atskaitinio teršalų kiekio (procento), vadinamo siektinu teršalų kiekiu. Tai turi būti atlikta laikantis tokio tvarkaraščio:

 

Laikotarpis

Bendras maksimalus leistinas metinis LOJ kiekis

Nauji įrenginiai

Esami įrenginiai

 

Iki 2001 10 31

Iki 2005 10 31

Siektinas teršalų kiekis x 1,5

Iki 2004 10 31

Iki 2007 10 31

Siektinas teršalų kiekis

b) metinis atskaitinis išmetamų LOJ kiekis apskaičiuojamas taip:

i) nustatoma bendra kietųjų medžiagų masė per metus sunaudotame dangos ir (arba) rašalų, lako ar klijų kiekyje per metus. Kietąja medžiaga laikomos visos medžiagos dangose, rašaluose, lakuose ir klijuose, kurios tampa kietomis, kai tik išgaruoja vanduo ar lakieji organiniai junginiai;

ii) metinis atskaitinis išmetamų į aplinką teršalų kiekis apskaičiuojamas i papunktyje apskaičiuotą masę padauginus iš atitinkamo koeficiento, nurodyto toliau lentelėje. Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į dokumentais įrodytą kietųjų medžiagų naudojimo našumo padidėjimą, gali leisti šiuos koeficientus atskiriems įrenginiams koreguoti.

Veikla

b punkto ii punktyje taikytinas dauginimo koeficientas

Rotacinė giliaspaudė; fleksografija; laminavimas kaip spausdinimo dalis;

4

spausdinimas; lakavimas kaip spausdinimo dalis; medienos dengimas;

 

tekstilės, audinio, plėvelės ar popieriaus dengimas; lipnioji danga

 

Ritininės produkcijos dengimas; transporto priemonių apdaila

3

Danga, susiliejanti su maistu; aviacinė kosminė danga

2,33

Kitoks dengimas ir rotacinė trafaretinė spauda

1,5

 

iii) siektinas LOJ kiekis – metinis atskaitinis išmetamų į aplinką teršalų kiekis padaugintas iš procento, kuris lygus:

- (neorganizuotų išmetamųjų teršalų vertei + 15) įrenginiams šiuose sektoriuose:

- transporto priemonių dengimas (tirpiklio suvartojimas < 15 Mg/metai) ir automobilių apdaila;

- metalo, plastiko, tekstilės, audinių, plėvelės ir popieriaus dengimas (tirpiklio sunaudojimas nuo 5 iki 15 Mg/metai);

- medinių paviršių dengimas (tirpiklio suvartojimas nuo 15 iki 25 Mg/metai);

- (neorganizuotų išmetamųjų teršalų vertė + 5) visiems kitiems įrenginiams;

iv) reikalavimų laikomasi, jei pagal tirpiklių valdymo planą į aplinką faktiškai išmetamų tirpiklių kiekis yra mažesnis už siektiną teršalų kiekį arba lygus jam.

______________

VII priedas

 

TERMINAI PAGAL 3 STRAIPSNĮ

 

1. Ribinių verčių, nurodytų 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikymo terminai yra tokie:

a) naujiems stacionariems šaltiniams – vieneri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos atitinkamai Šaliai; ir

b) esamiems stacionariems šaltiniams:

i) jei atitinkama Šalis nėra pereinamosios ekonomikos šalis – vieneri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos arba 2007 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė; ir

ii) jei atitinkama Šalis yra pereinamosios ekonomikos šalis – aštuoneri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo.

2. Ribinių verčių taikymo terminai kurui ir naujiems mobiliems šaltiniams, nuodytiems 3 straipsnio 5 dalyje, ir ribinių verčių taikymo terminai gazoliui, nurodytam IV priedo 2 lentelėje, yra šie:

i) jei atitinkama Šalis nėra pereinamosios ekonomikos šalis – šio Protokolo įsigaliojimo data arba datos, susijusios su VIII priede minėtomis priemonėmis ir su IV priedo 2 lentelėje minėtomis ribinėmis vertėmis, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

ii) jei atitinkama Šalis yra pereinamosios ekonomikos šalis – penkeri metai nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos arba penkeri metai nuo datos, susijusios su VIII priede minėtomis priemonėmis ir su IV priedo 2 lentelėje minėtomis ribinėmis vertėmis, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Šie terminai šio Protokolo Šaliai netaikomi tais atvejais, kai Šalis turi laikytis trumpesnių terminų, nustatytų gazoliui pagal Sieros teršalų tolesnio mažinimo protokolą.

3. Šiame priede „pereinamosios ekonomikos šalis“ – Šalis, kuri kartu su savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentu padarė pareiškimą, kad, taikant šio priedo 1 ir (arba) 2 punktą, ji nori būti laikoma pereinamosios ekonomikos šalimi.

______________

VIII priedas

 

DEGALŲ IR NAUJŲ MOBILIŲJŲ ŠALTINIŲ RIBINĖS VERTĖS

 

Įvadas

 

1. A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas, B skyrius taikomas Kanadai, o C skyrius – Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

2. Šiame priede nurodytos NOx ribinės vertės, išreikštos azoto dioksido (NO2) ekvivalentu, angliavandenilių, kurie dažniausiai yra lakieji organiniai junginiai, ribinės vertės ir ekologinės transporto priemonių degalų specifikacijos.

3. Šių ribinių verčių taikymo terminai nustatyti VII priede.

 

A. Šalys, išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas

 

Lengvieji ir lengvasvoriai automobiliai

4. Motorinių transporto priemonių, turinčių mažiausiai keturis ratus ir naudojamų vežti keleiviams (M kategorijos) ir kroviniams (N kategorijos), ribinės vertės nurodytos 1 lentelėje.

 

Sunkiasvoriai automobiliai

5. Sunkiasvorių automobilių variklių ribinės vertės nurodytos 2 ir 3 lentelėje pagal taikomų bandymų procedūras.

 

Motociklai ir mopedai

6. Motociklų ir mopedų ribinės vertės nurodytos 6 ir 7 lentelėse.

 

Kitos, ne kelių transportui skirtos, transporto priemonės ir mašinos

7. Žemės ūkio bei miškų traktorių ir kitų ne kelių transportui skirtų transporto priemonių/mašinų variklių ribinės vertės nurodytos 4 ir 5 lentelėse. I etapas (4 lentelė) grindžiama ECE 96 taisykle „Vienodi techniniai nurodymai slėginio uždegimo (C. I.) variklių, skirtų montuoti žemės ūkio ir miškų traktoriuose, oficialiam patvirtinimui (sertifikavimui) šių variklių išmetamų teršiamųjų medžiagų atžvilgiu“.

 

Degalų kokybė

8. Benzino ir dyzelio ekologinės kokybės specifikacijos pateiktos 8–11 lentelėse.

 

 

 

1 lentelė. Lengvųjų ir lengvasvorių automobilių ribinės vertės

 

Etaloninė masė

(RW)

(kg)

Ribinės vertės

Anglies monoksidas

Angliavandeni-liai

Azoto oksidai

Angliavandeni-liai ir azoto oksidai kartu

Kieto-sios dalelės

L1 (g/km)

L2 (g/km)

L3 (g/km)

L2 + L3 (g/km)

L4 (g/km)

Kategorija

Klasė

Taikomab

 

Benzin.

Dyzel.

Benzin.

Dyzel.

Benzin.

Dyzel.

Benzin

Dyzel.

Dyzel.

A

Mc

 

2001 01 01

Visosg

2,3

0,64

0,20

-

0,15

0,50

-

0,56

0,05

N1d

I

2001 01 01e

RW ≤ 1305

2,3

0,64

0,20

-

0,15

0,50

-

0,56

0,05

II

2002 01 01

1305 < RW ≤ 1760

4,17

0,80

0,25

-

0,18

0,65

-

0,72

0,07

III

2002 01 01

1760 < RW

5,22

0,95

0,29

-

0,21

0,78

-

0,86

0,10

B

Mc

 

2006 01 01

Visos

1,0

0,50

0,10

-

0,08

0,25

-

0,30

0,025

N1d

I

200601 01f

RW ≤ 1305

1,0

0,50

0,10

-

0,08

0,25

-

0,30

0,025

II

2007 01 01

1305 < RW ≤ 1760

1,81

0,63

0,13

-

0,10

0,33

-

039

0,04

III

2007 01 01

1760 < RW

2,27

0,74

0,16

-

0,11

0,39

-

0,46

0,06

a Slėginio uždegimo varikliams.

b Nuo šioje skiltyje nurodytų datų naujų transporto priemonių, kurios nesilaiko atitinkamų ribinių verčių, neleidžiama registruoti, parduoti ir pradėti eksploatuoti ir negalima suteikti tipo patvirtinimo, kuris įsigaliotų likus 12 mėnesių iki tos datos.

c Išskyrus transporto priemones, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2500 kg.

d Ir c pastaboje nurodytos M kategorijos transporto priemonės.

e c pastaboje nurodytoms M kategorijos transporto priemonėms – 2002 1 1.

f c pastaboje nurodytoms M kategorijos transporto priemonėms – 2007 1 1.

g Iki 2003 m. sausio 1 d. šios kategorijos transporto priemonės su įmontuotais slėginio uždegimo varikliais, skirtos ne kelių transportui, ir transporto priemonės, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2000 kg., skirtos ne daugiau kaip 6 žmonėms, įskaitant vairuotoją, priskiriamos N1 kategorijos III klasės automobiliams A eilutėje.

 

2 lentelė. Sunkiasvorių transporto priemonių ribinės vertės – Europos nekintamo režimo ciklo (ESC) ir Europos apkrovos režimo (ELR) bandymai

Etapas

Taikomaa

Anglies monoksidas (g/kWh)

Angliavandeniliai (g/kWh)

Azoto oksidai g/kWh)

Kietosios dalelės (g/kWh)

Dūmai (m1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A

2001 10 01

2,1

0,66

5,0

0,10/0,13b

0,8

B1

2006 10 01

1,5

0,46

3,5

0,02

0,5

B2

2009 10 01

1,5

0,46

2,0

0,02

0,5

a Nuo nurodytų datų, išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, ir jau naudojamoms priemonėms skirtus variklius, Šalys draudžia registruoti, parduoti ir pradėti naudoti naujas transporto priemones, slėginio uždegimo arba dujinį variklį, ir parduoti bei naudoti naujus slėginio uždegimo arba dujinius variklius, jei jų išmetamos dujos neatitinka nustatytų ribinių verčių. Likus dvylikai mėnesių iki šių datų, galima atsisakyti išduoti tipo patvirtinimą, jei nesilaikoma tų ribinių verčių.

b Taikoma varikliams, kurių cilindro darbinis tūris mažesnis kaip 0,75 dm3, o nominalių apsisukimų skaičius didesnis kaip 3000 per sekundę.

 

3 lentelė. Sunkiasvorių transporto priemonių ribinės vertės – Europos staigaus pagreitėjimo režimo (ETC) bandymasa

Etapas

Taikomab

Anglies monoksidas (g/kWh)

Nemetano angliavandeniliai (g/kWh)

Metanasc (g/kWh)

Azoto oksidai (g/kWh)

Kietosios dalelės d

A(2000)

2001 10 01

5,45

0,78

1,6

5,0

0,16/0,21c

B1(2005)

2006 10 01

4,0

0,55

1,1

3,5

0,03

B2 (2008)

2009 10 01

4,0

0,55

1,1

2,0

0,03

a ETC bandymų, kuriais matuojamos dujinių variklių išmetamos dujos ir lyginamos su ribinėmis vertėmis, taikomomis A etape, tikrinimo sąlygų priimtinumas persvarstomas ir prireikus keičiamas Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

b Nuo nurodytų datų, išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, ir jau naudojamoms priemonėms skirtus variklius, Šalys draudžia registruoti, parduoti ir pradėti naudoti naujas transporto priemones, slėginio uždegimo arba dujinį variklį, ir parduoti bei naudoti naujus slėginio uždegimo arba dujinius variklius, jei jų išmetamos dujos neatitinka nustatytų ribinių verčių. Likus dvylikai mėnesių iki šių datų, galima atsisakyti išduoti tipo patvirtinimą, jei nesilaikoma tų ribinių verčių.

c Tik gamtinėmis dujomis varomiems varikliams.

d A, B1 ir B2 etapuose netaikytina dujomis varomiems varikliams.

c Taikoma varikliams, kurių cilindro darbinis tūris mažesnis kaip 0,75 dm3, o nominalių apsisukimų skaičius didesnis kaip 3000 per sekundę.

 

4 lentelė. Ne kelių transporto mobilioms mašinoms skirtų dyzelinių variklių ribinės vertės (I etapas) (matavimo procedūra ISO 8178)

Naudingoji galia (P) (kW)

Taikytinaa

Anglies monoksidas (g/kWh)

Angliavandeniliai (g/kWh)

Azoto oksidai (g/kWh)

Kietosios dalelės (g/kWh)

130 £ P < 560

1998 12 31

5,0

1,3

9,2

0,54

75 £ P < 130

1998 12 31

5,0

1,3

9,2

0,74

370 £ P < 75

1998 03 31

6,5

1,3

9,2

0,85

a Nuo nurodytų datų, išskyrus mašinas ir variklius, skirtus eksportui į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, Šalys leidžia registruoti, kur tokia registracija taikytina, ir išleisti į rinką naujus variklius, įmontuotus į mašinas ar neįmontuotus, tik tuo atveju, jei jie atitinka lentelėje nurodytas ribines vertes. Nuo 1998 m. birželio 30 d. tipo patvirtinimas neišduodamas, jei variklio tipas ar šeima neatitinka ribinių verčių.

Pastaba. Šios vertės yra ribinės vertės matuojant išmetimus iš variklių ir jos turi būti pasiekiamos, iki pradės veikti bet kokia išmetamųjų dujų valymo sistema.

 

5 lentelė. Ne kelių transporto mobilioms mašinoms skirtų dyzelinių variklių ribinės vertės (II etapas) (matavimo procedūra ISO 8178)

Naudingoji galia (P) (kW)

Taikytinaa

Anglies monoksidas (g/kWh)

Angliavandeniliai (g/kWh)

Azoto oksidai (g/kWh)

Kietosios dalelės (g/kWh)

130 £ P < 560

2001 12 31

3,5

1,0

6,0

0,2

75 £ P < 130

2002 12 31

5,0

1,0

6,0

0,3

37 £ P < 75

2003 12 311

5,0

1,3

7,0

0,4

18 £ P < 37

2000 12 31

5,5

1,5

8,0

0,8

a Nuo nurodytų datų, išskyrus mašinas ir variklius, skirtus eksportui į šalis, kurios nėra šio Protokolo Šalys, Šalys leidžia registruoti, kur tokia registracija taikytina, ir išleisti į rinką naujus variklius, įmontuotus į mašinas ar neįmontuotus, tik tuo atveju, jei jie atitinka lentelėje nurodytas ribines vertes. Likus dvylikai mėnesių iki šių datų, jei variklio tipas ar šeima neatitinka ribinių verčių, tipo patvirtinimas jiems neišduodamas.

 

6 lentelė. Dviračių, triračių ir keturračių motociklų (> 50 cm3/ > 45 km/h) ribinės vertės, taikomos nuo 1999 m. birželio 17 d. a

Variklio tipas

Ribinės vertės

Dviejų taktų

CO = 8 g/km

 

HC = 4 g/km

 

NOx = 0,1 g/km

Keturių taktų

CO = 13 g/km

 

HC = 3 g/km

 

NOx = 0,3 g/km

a Jei transporto priemonės išmetamosios dujos neatitinka ribinių verčių, tipo patvirtinimas nuo nurodytos datos neišduodamas.

 

Pastaba. Triračiams ir keturračiams motociklams ribines vertes reikia padauginti iš 1,5.

 

7 lentelė. Mopedų ribinės vertės (£ 50 cm3; < 45 km/h)

Etapas

 

Taikytinaa

 

Ribinės vertės

CO (g/km)

HC + NOx (g/km)

I

1999 06 17

6,0b

3,0b

II

2002 06 17

1,0c

1,2

a Tipo patvirtinimas neišduodamas nuo nurodytų datų, jei transporto priemonės išmetamosios dujos neatitinka ribinių verčių.

b Triratėms ir keturratėms transporto priemonėms reikia padauginti iš 2.

c Triratėms ir keturratėms transporto priemonėms – 3,5 g/km.

 

8 lentelė. Parduodamų degalų, naudojamų transporto priemonėms su kibirkštinio uždegimo varikliais, ekologinės specifikacijos

 

Tipas: Benzinas

Parametras

Vienetas

Ribosa

Bandymas

 

 

Minimumas

Maksimumas

Metodasb

Skelbimo data

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Oktaninis skaičius pagal tyrimo metodą

 

95

-

EN 25164

1993

Oktaninis skaičius pagal variklio metodą

 

85

-

EN 25163

1993

Garų slėgis pagal Reidą – vasarąc

kPa

-

60

EN 12

1993

Distiliacija:

 

 

 

 

 

išgarinta esant 1000 C

 

 

-

EN-ISO 3405

1998

išgarinta esant 1500 C

% v/v

46

-

 

 

Angliavandenilių analizė:

% v/v

75

 

 

 

-olefinai

 

 

18,0d

ASTM D1319

1995

-aromatinės medžiagos

% v/v

-

42

ASTM D1319

1995

-benzenas

 

-

1

EN 12177

1995

 

 

 

 

 

projektas

Deguonies kiekis

 

-

2,7

EN 1601

1996

Prisotintieji deguonimi:

% m/m

-

 

 

 

-metanolis, turi būti pridėta stabilizuojančių reagentų

% v/v

-

3

EN 1601

1996

-etanolis, gali prireikti stabilizuojančių reagentų

% v/v

-

 

EN 1601

1996

-izopropilo alkoholis

 

 

10

EN 1601

1996

-tertbutilo alkoholis

% v/v

-

7

EN 1601

1996

-Neišversta

% v/v

-

10

EN 1601

1996

-Eteriai, kuriuose yra 5 ar daugiau anglies atomų

% v/v

-

15

EN 1601

1996

vienoje molekulėje

% v/v

-

 

 

 

Kitos prisotintosios deguonies medžiagose

% v/v

-

10

EN 1601

1996

Sieros kiekis

mg/kg

-

150

EN-ISO/DIS projektas

1996

a Šioje lentelėje nurodytos vertės yra „realiosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo taikomos ISO 4259 „Naftos produktai – bandymo metodų tikslių duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant minimalią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią 2R nuokrypį aukščiau nulio (R = atkuriamumas). Atskirų matavimų duomenys aiškinami remiantis ISO 4259 (paskelbta 1995 m.) kriterijais.

b EN – Europos standartas; ASTM – Amerikos bandymų ir medžiagų asociacija; DIS – tarptautinio standarto projektas.

c Vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip gegužės 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugsėjo 30 d. Valstybėms narėms, kuriose yra arktinės klimato sąlygos, vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip birželio 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugpjūčio 31 d., o RVP apribojama iki 70 kPa.

d Išskyrus įprastą bešvinį benziną (mažiausias variklio oktaninis skaičius (MON) – 81, o mažiausias oktaninis skaičius pagal tyrimo metodą (RON) – 91), kuriame didžiausias olefino kiekis turi būti 21 % apimties. Šios ribos nekliudo valstybės narės rinkoje pradėti pardavinėti kitą bešvinį benziną, kurio oktaninis skaičius yra mažesnis nei čia nurodyta.

e Kiti monoalkoholiai, kurių galutinis distiliacijos taškas yra ne aukštesnis nei galutinis distiliacijos taškas, nurodytas nacionalinėse specifikacijose arba, jei tokių nėra, pramoninėse variklinių degalų specifikacijose.

Pastaba. Šalys užtikrina, kad ne vėliau kaip 2000 m. sausio 1 d. jų teritorijoje benzinas gali būti pardavinėjamas tik tuo atveju, jei jis atitinka 8 lentelėje pateiktas ekologines specifikacijas. Kai Šalis nustato, kad uždraudus benziną, kuriame sieros kiekis neatitinka sieros kiekio specifikacijų 8 lentelėje, bet neviršija dabartinio kiekio, jos pramonei būtų labai sunku iki 2000 m. sausio 1 d. atlikti būtinus gamybos įrenginių pakeitimus, ji savo teritorijoje gali pardavimo laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip iki 2003 m. sausio 1 d. Tokiu atveju Šalis kartu su savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentu deponuoja pareiškimą, kad ji ketina pratęsti tokį laikotarpį, ir Vykdomajai institucijai pateikia raštišką tokio sprendimo priežasčių paaiškinimą.

 

9 lentelė. Parduodamų degalų, naudojamų transporto priemonėms su slėginio uždegimo, ekologinės specifikacijos

 

Tipas: Dyzelinis kuras

Parametras

 

Vienetas

 

Ribosa

Bandymas

Minimumas

Maksimumas

Metodasb

Skelbimo data

Cetaninis skaičius

 

51

-

EN-ISO 5165

1992

Tankis esant 150 C

kg/m3

-

845

EN-ISO 3675

1995

Distiliacijos taškas: 95%

0 C

-

360

EN-ISO 3405

1988

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

% m/m

-

11

IP 391

1995

Sieros kiekis

mg/kg

-

350

EN-ISO-DIS 14596 projektas

1996

a Šioje lentelėje nurodytos vertės yra „realiosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos ISO 4259 „Naftos produktai – tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas taikomuosiuose bandymuose“ sąlygos, o nustatant minimalią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią 2R nuokrypį aukščiau nulio (R = atkuriamumas). Atskirų matavimų duomenys turi būti aiškinami, remiantis ISO 4259 (paskelbta 1995 m.) kriterijais.

b EN – Europos standartas; IP – Naftos institutas; DIS – tarptautinio standarto projektas.

Pastaba. Šalys užtikrina, kad ne vėliau kaip 2000 m. sausio 1 d. jų teritorijoje benzinas gali būti pardavinėjamas tik tuo atveju, jei jis atitinka 9 lentelėje pateiktas ekologines specifikacijas. Kai Šalis nustato, kad uždraudus benziną, kuriame sieros kiekis neatitinka sieros kiekio specifikacijų 9 lentelėje, bet neviršija dabartinio kiekio, jos pramonei būtų labai sunku iki 2000 m. sausio 1 d. atlikti būtinus gamybos įrenginių pakeitimus, ji savo teritorijoje gali pardavimo laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip iki 2003 m. sausio 1 d. Tokiu atveju Šalis kartu su savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentu deponuoja pareiškimą, kad ji ketina pratęsti tokį laikotarpį, ir Vykdomajai institucijai pateikia raštišką tokio sprendimo priežasčių paaiškinimą.

 

10 lentelė. Parduodamų degalų, naudojamų transporto priemonėms su kibirkštinio uždegimo varikliais, ekologinės specifikacijos

 

Tipas: Benzinas

Parametras

 

Vienetas

 

Ribosa

Bandymas

Minimumas

Maksimumas

Metodasb

Skelbimo data

Oktaninis skaičius pagal tyrimus

 

95

 

EN 25164

1993

Oktaninis skaičius pagal variklinį metodą

KPa

-

 

EN 5163

1993

Garų slėgis pagal Reidą – vasarąc

% v/v

-

-

 

 

Distiliacija:

 

 

 

 

 

Išgarinta esant 1000 C

% v/v

-

 

 

1995

Išgarinta esant 1500 C

% v/v

-

35

ASTM D1319

 

Angliavandenilių analizė:

% v/v

-

 

 

 

-olefinai

% m/m

-

 

 

1996

-aromatinės medžiagos

mg/kg

-

50

EN-ISO/DIS 14596 projektas

 

-benzenas

 

 

 

 

 

Deguonies kiekis

 

 

 

 

 

Sieros kiekis

 

 

 

 

 

a Šioje lentelėje nurodytos vertės yra „realiosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos ISO 4259 „Naftos produktai – tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas taikomuosiuose bandymuose“ sąlygos, o nustatant minimalią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią 2R nuokrypį aukščiau nulio (R = atkuriamumas). Atskirų matavimų duomenys turi būti aiškinami remiantis ISO 4259 (paskelbta 1995 m.) kriterijais.

b EN – Europos standartas; ASTM – Amerikos bandymų ir medžiagų asociacija; DIS – tarptautinio standarto projektas.

Pastaba. Šalys užtikrina, kad ne vėliau kaip 2005 m. sausio 1 d. jų teritorijoje benzinas gali būti pardavinėjamas tik tuo atveju, jei jis atitinka 10 lentelėje pateiktas ekologines specifikacijas. Kai Šalis nustato, kad uždraudus benziną, kuriame sieros kiekis neatitinka sieros kiekio specifikacijų 10 lentelėje, bet atitinka nurodytąsias 8 lentelėje, jos pramonei būtų labai sunku iki 2005 m. sausio 1 d. atlikti būtinus gamybos įrenginių pakeitimus, ji savo teritorijoje gali pardavimo laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip iki 2007 m. sausio 1 d. Tokiu atveju Šalis kartu su savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentu deponuoja pareiškimą, kad ji ketina pratęsti tokį laikotarpį, ir Vykdomajai institucijai pateikia raštišką tokio sprendimo priežasčių paaiškinimą.

 

11 lentelė. Parduodamų degalų, naudojamų transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais, ekologinės specifikacijos

 

Tipas: Dyzelinis kuras

Parametras

Vienetas

Ribosa

Bandymas

 

 

Mini- mumas

Maksi- mumas

Metodasb

Skelbimo data

 

 

 

 

 

 

Cetaninis skaičius

 

 

-

 

 

Tankis esant 150 C

kg/m3

 

-

 

 

Distiliacijos taškas: 95%

0 C

-

 

 

 

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

% m/m

-

 

 

 

Sieros kiekis

mg/kg

-

50

EN-ISO-DIS 14596 projektas

1996

a Šioje lentelėje nurodytos vertės yra „realiosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos ISO 4259 „Naftos produktai – tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas taikomuosiuose bandymuose“ sąlygos, o nustatant minimalią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią 2R nuokrypį aukščiau nulio (R = atkuriamumas). Atskirų matavimų duomenys turi būti aiškinami, remiantis ISO 4259 kriterijais.

b EN – Europos standartas; DIS – tarptautinio standarto projektas.

Pastaba. Šalys užtikrina, kad ne vėliau kaip 2005 m. sausio 1 d. jų teritorijoje benzinas gali būti pardavinėjamas tik tuo atveju, jei jis atitinka 11 lentelėje pateiktas ekologines specifikacijas. Kai Šalis nustato, kad uždraudus benziną, kuriame sieros kiekis neatitinka sieros kiekio specifikacijų 11 lentelėje, bet atitinka nurodytąsias 9 lentelėje, jos pramonei būtų labai sunku iki 2005 m. sausio 1 d. atlikti būtinus gamybos įrenginių pakeitimus, ji savo teritorijoje gali pardavimo laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip iki 2007 m. sausio 1 d. Tokiu atveju Šalis kartu su savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentu deponuoja pareiškimą, kad ji ketina pratęsti tokį laikotarpį, ir Vykdomajai institucijai pateikia raštišką tokio sprendimo priežasčių paaiškinimą.

 

B. Kanada

 

9. Nauji lengvasvorių transporto priemonių, lengvasvorių sunkvežimių, sunkiasvorių transporto priemonių, sunkiasvorių variklių ir motociklų išmetamųjų dujų standartai: Transporto priemonių saugos įstatymas (Motor Vehicle Safety Act – ir lydimieji teisės aktai, Transporto priemonių saugos nuostatų V priedas: transporto priemonių išmetamosios dujos (1100 standartas), SOR/97-376 (1997 m. liepos 28 d.) su visais vėlesniais pakeitimais.

10. Kanados aplinkos apsaugos įstatymas, Dyzelinio kuro nuostatai, SOR/97-110 (1997 m. vasario 4 d., sieros kiekis dyzeliniame kure) su visais vėlesniais pakeitimais.

11. Kanados aplinkos apsaugos įstatymas, Benzeno kiekio benzine nuostatai, SOR/97-493 (1997 m. lapkričio 6 d.) su visais vėlesniais pakeitimais.

12. Kanados aplinkos apsaugos įstatymas, Sieros kiekio benzine nuostatai, Kanados valstybės žinios, II dalis, 1999 m. birželio 4 d. su visais vėlesniais pakeitimais.

 

C. Jungtinės Amerikos Valstijos

 

13. Mobilių taršos šaltinių kontrolės programos, skirtos lengvasvorėms transporto priemonėms, lengvasvoriams sunkvežimiams, sunkiasvoriams sunkvežimiams ir degalams, įgyvendinimas pagal Švaraus oro įstatymo 202 skirsnio a, g ir h punktus, taikant:

a) 40 Federacinių nuostatų kodekso (C. F. R.) 80 dalies, D poskyrį – Pakeistos sudėties benzinas;

b) 40 C. F. R. 86 dalies A poskyrį – Bendrieji išmetamų teršalų nuostatai;

c) 40 C. F. R. 80 dalies 80.29 skirsnį – Dyzelinio kuro kokybės kontrolė ir apribojimai.

______________

IX priedas

 

AMONIAKO IŠSISKYRIMŲ IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS

 

1. Šalys, kurios privalo laikytis 3 straipsnio 8 dalies a punkto reikalavimų, privalo taikyti šiame priede nustatytas priemones.

2. Kiekviena Šalis deramai atsižvelgia į poreikį sumažinti viso azoto ciklo nuostolius.

 

A. Geros žemės ūkio praktikos patariamasis kodeksas

 

3. Per metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo konkrečiai Šaliai toji Šalis, siekdama sumažinti išskiriamus amoniako teršalus, sudaro, paskelbia ir išplatina geros žemės ūkio praktikos patariamąjį kodeksą. Kodekse atsižvelgiama į specifines sąlygas Šalies teritorijoje ir jame įrašomos nuostatos dėl:

- azoto valdymo atsižvelgiant į visą azoto ciklą;

- gyvulių šėrimo strategijų;

- mažai taršių mėšlo kratymo būdų;

- mažai taršių mėšlo laikymo sistemų;

- mažai taršių gyvūnų laikymo sistemų, ir

- galimybių apriboti amoniako teršalus, išmetamus naudojant mineralines trąšas.

Šalys turėtų kodeksui suteikti pavadinimą, kuris neleistų jo supainioti su kitais gairių kodeksais.

 

B. Karbamidas ir amonio karbonato trąšos

 

4. Per metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo konkrečiai Šaliai toji Šalis imasi visų įmanomų veiksmų amoniako teršalams, išmetamiems naudojant kietąsias karbamidines trąšas, apriboti.

5. Per metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šalis uždraudžia naudoti amonio karbonato trąšas.

 

C. Tręšimas mėšlu

 

6. Kiekviena Šalis tokiu mastu, kuriuo ji mano esant taikytinu, užtikrina, kad būtų naudojami mažai taršūs skysto mėšlo tręšimo būdai (nurodyti V gairių dokumente, kurį Vykdomoji institucija priėmė savo septynioliktojoje sesijoje (sprendimas 1999/1), ir visuose jo pakeitimuose), kurie, kaip įrodyta, bent 30% sumažina išmetamus teršalus, palyginti su tame gairių dokumente nurodytais atskaitos skaičiais, atsižvelgdama į vietines dirvožemio ir geomorfologines sąlygas, skysto mėšlo tipą ir ūkio struktūrą. Šių priemonių taikymui nustatomi šie terminai: 2009 m. gruodžio 31 d. – pereinamosios ekonomikos Šalims ir 2007 m. gruodžio 31 d. – kitoms Šalims1.

7. Per metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos konkrečiai Šaliai toji Šalis tokiu mastu, kuriuo ji mano esant taikytinu, ir atsižvelgdama į vietines dirvožemio ir geomorfologines sąlygas bei ūkio struktūrą užtikrina, kad kietas mėšlas, kuriuo tręšiama ariama žemė, būtų apartas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo iškratymo.

 

D. Mėšlo laikymas

 

8. Per metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos konkrečiai Šaliai toji Šalis naujose skysto mėšlo talpyklose dideliuose kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose, turinčiuose 2000 šeriamų kiaulių arba 750 paršavedžių, arba 40 000 paukščių, taiko mažai taršias mėšlo laikymo sistemas arba būdus, kurie 40% ar daugiau mažina išmetamus teršalus, palyginti su atskaitos skaičiais (nurodytais gairių dokumente, minėtame 6 punkte), arba kitas panašias tolygaus našumo sistemas ir būdus2.

9. Esamose skysto mėšlo talpyklose dideliuose kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose, turinčiuose 2000 šeriamų kiaulių arba 750 paršavedžių, arba 40 000 paukščių, Šalis išmetamus teršalus sumažina 40%, jei ji mano, kad tam būtini būdai yra techniškai ir ekonomiškai įmanomi2. Šių priemonių taikymui nustatomi šie terminai: 2009 m. gruodžio 31 d. – pereinamosios ekonomikos Šalims ir 2007 m. gruodžio 31 d. – kitoms Šalims1.

 

E. Gyvūnų laikymas

 

10. Per metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos konkrečiai Šaliai toji Šalis naujuose didelių kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkių, turinčių 2000 šeriamų kiaulių arba 750 paršavedžių, arba 40 000 paukščių, tvartuose įrengia sistemas, kurios išmetamus teršalus mažina 20% ar daugiau, palyginti su atskaitos skaičiais (nurodytais gairių dokumente, minėtame 6 punkte), arba kitas panašias tolygaus našumo sistemas ir būdus2. Tų sistemų taikymą galima riboti, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę, pavyzdžiui, šiaudais kreikiamose kiaulidėse ir paukštidėse bei paukščių aptvaruose.

 

Pastabos

 

1 Šiame priede „pereinamosios ekonomikos šalis“ – Šalis, kuri su savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentu pateikė pareiškimą, kad ji, taikant šio priedo 6 ir (arba) 9 punktus, nori būti laikoma pereinamosios ekonomikos šalimi.

2 Kai Šalis mano, kad, laikantis 8 ir 10 punktų reikalavimų, mėšlo laikymui ir gyvūnų laikymui galima naudoti kitas panašias tolygaus efektyvumo sistemas ir būdus, arba kai Šalis mano, kad teršalus, išmetamus iš laikomo mėšlo, sumažinti pagal 9 punktą techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, ji pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą pateikia pagrindžiančius dokumentus.

______________


a Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, Kanada teršalų limitą pateikia arba nacionaliniu mastu, arba savo PEMA mastu, ir stengiasi numatyti 2010 m. limitą. Sierai taikoma PEMA – tai sieros oksidų tvarkymo teritorija (SOMA), kuri buvo nustatyta pagal Protokolo dėl tolesnio sieros teršalų mažinimo, priimto 1994 m. birželio 14 d. Osle, III priedą kaip pietryčių Kanados SOMA. Šios teritorijos plotas – 1 milijonas km2; į ją įeina Princo Edvardo salos, Nova Škotijos ir Naujojo Brunsviko provincijų visa teritorija, Kvebeko teritorija į pietus nuo tiesios linijos, einančios nuo Šv. Lauryno įlankos šiaurinėje pakrantėje iki Kvebeko ir Ontarijo sienos susikirtimo su Džeimso įlankos kranto linija, ir visa Ontarijo provincijos teritorija į pietus nuo tiesios linijos, einančios nuo Ontarijo ir Kvebeko sienos susikirtimo su Džeimso įlankos pakrantės linija iki Nipigono upės netoli Aukštutinio ežero šiaurinio kranto.

b Skaičiai taikomi europinei daliai EMEP srityje.

c Ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Jungtinės Amerikos Valstijos įrašyti į šį priedą pateikia: a) konkrečias teršalų mažinimo priemones, taikomas mobiliems ir stacionariems sieros šaltiniams arba nacionaliniu mastu, arba PEMA mastu, jei jos yra pateikusios sieros PEMA įrašyti į III priedą; b) visą apytikriai įvertintų sieros teršalų lygių vertę 1990 m. arba nacionaliniu, arba PEMA mastu; c) visą sieros teršalų lygių vertę 2010 m. arba nacionaliniu, arba PEMA mastu; d) atitinkamus numatomus sieros teršalų mažinimo procentus. b punktas įrašomas į lentelę, o a, c ir d punktai pateikiami lentelės išnašose.

a Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, Kanada pateikia azoto oksidų lygius 1990 m. ir azoto oksidų limitus 2010 m. arba nacionaliniu mastu, arba savo azoto oksidų PEMA mastu, jei ji yra tokią nurodžiusi.

b Skaičiai taikomi europinei daliai EMEP srityje.

c Ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Jungtinės Amerikos Valstijos įrašyti į šį priedą pateikia: a) konkrečias teršalų mažinimo priemones, taikomas mobiliems ir stacionariems azoto oksidų šaltiniams arba nacionaliniu mastu, arba PEMA mastu, jei jos yra pateikusios azoto oksidų PEMA įrašyti į III priedą; b) visą apytikriai įvertintų azoto oksidų teršalų lygių vertę 1990 m. arba nacionaliniu, arba PEMA mastu; c) visą azoto oksidų teršalų lygių vertę 2010 m. arba nacionaliniu, arba PEMA mastu; d) atitinkamus numatomus azoto oksidų teršalų mažinimo procentus. b punktas įrašomas į lentelę, o a, c ir d punktai pateikiami lentelės išnašose.

a Skaičiai taikomi europinei daliai EMEP srityje

b Skaičiai taikomi europinei daliai EMEP srityje

c Ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos šį Protokolą arba prisijungdamos prie jo, Jungtinės Amerikos Valstijos įrašyti į šį priedą pateikia: a) konkrečias teršalų mažinimo priemones, taikomas mobiliems ir stacionariems lakiųjų organinių junginių šaltiniams arba nacionaliniu mastu, arba PEMA mastu, jei jos yra pateikusios lakiųjų organinių junginių PEMA įrašyti į III priedą; b) visą apytikriai įvertintų lakiųjų organinių junginių teršalų lygių vertę 1990 m. arba nacionaliniu, arba PEMA mastu; c) visą lakiųjų organinių junginių teršalų lygių vertę 2010 m. arba nacionaliniu, arba PEMA mastu; d) atitinkamus numatomus lakiųjų organinių junginių teršalų mažinimo procentus. b punktas įrašomas į lentelę, o a, c ir d punktai pateikiami lentelės išnašose.

1 Monitoringas – tai bendra veikla, kuri apima išmetamų teršalų matavimą, masės balanso nustatymą ir t.t Jis gali būti vykdomas nepertraukimai ir periodiškai

a Visų pirma ribinės vertės netaikomos:

- įrenginiams, gamybos procese naudojantiems degimo produktus tiesioginiam daiktų ar medžiagų šildymui, džiovinimui, ar kitokiam apdorojimui, pvz., pakartotinio kaitinimo ar šiluminio apdorojimo krosnims;

- pakartotinio deginimo įrenginiams, t. y. techniniams įrenginiams, skirtiems valyti išmetamąsias dujas deginimu, kai jie neeksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys įrenginiai;

- katalitinio krekingo katalizatorių regeneravimo įrenginiams;

- sieros vandenilio perdirbimo į sierą įrenginiams;

- chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;

- koksavimo krosnims;

- kauperiams;

- atliekų deginimo įrenginiams; ir

- įrenginiams, naudojantiems dyzelinius, benzininius ar dujinius variklius ir turbinoms, nesvarbu koks kuras naudojamas

b Bazinis O2 kiekis yra 6% kietam kurui ir 3% kitokiam kurui.

d Jei įrenginys pasiekia 300 mg/Nm3 SO2, jam galima netaikyti priemonių dėl veiksmingo šalinimo užtikrinimo.

c 400 mazutui S < 0,25%

1 Monitoringas – tai bendra veikla, kuri apima išmetamų teršalų matavimą, masės balanso nustatymą ir t.t Jis gali būti vykdomas nepertraukimai ir periodiškai

1 Monitoringas – tai bendra veikla, kuri apima išmetamų teršalų matavimą, masės balanso nustatymą ir t.t Jis gali būti vykdomas nepertraukimai ir periodiškai