LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TEISĖS AKTŲ, BŪTINŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMUI ĮGYVENDINTI, PATVIRTINIMO
2003 m. liepos 25 d. Nr. 982
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 10 straipsniu, 28 straipsnio 2 dalimi ir 31 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 59-2659) 3.1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
3. Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarką.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982
ŠILUMOS TIEKIMO LICENCIJAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) reglamentuoja šilumos tiekimo licencijų (toliau vadinama – licencijos) išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą šilumos tiekėjams, licencijų turėtojų teises ir pareigas, taip pat licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą.
2. Šiose Taisyklėse licencijuojamos veiklos sąnaudų auditu laikoma licenciją turinčios įmonės sąnaudų, susijusių su konkrečia licencijuojama veikla, patikrinimas ir nustatymas.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254) ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme (Žin., 1990, Nr. 14-395).
4. Licenciją gali gauti įmonė, apibrėžtoje teritorijoje valdanti šilumos perdavimo tinklus. Įmonė, kuri šiuo metu šilumos perdavimo tinklus valdo ne nuosavybės ar patikėjimo teise, gali gauti licenciją, jeigu jos įstatinis kapitalas – ne mažesnis kaip 5 procentai jai pagal sudarytą nuomos sutartį perduoto turto vertės. Licenciją gavusi įmonė privalo per kiekvienus paskesniuosius metus didinti savo įstatinį kapitalą ne mažiau kaip 5 procentais, kol jos įstatinis kapitalas sudarys ne mažiau kaip 15 procentų jai pagal sudarytą nuomos sutartį perduoto turto vertės. Įmonė, kuri šilumos perdavimo tinklus pradės valdyti ne nuosavybės ar patikėjimo teise po šių Taisyklių įsigaliojimo, gali gauti licenciją, jeigu jos įstatinis kapitalas – ne mažesnis kaip 15 procentų jai pagal sudaromą nuomos sutartį perduodamo turto vertės.
II. LICENCIJAS IŠDUODANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI
6. Šilumos tiekėjui, tiekiančiam per metus ne mažiau kaip 5 GWh šilumos, licenciją išduoda Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau vadinama – Komisija), o mažiau šilumos tiekiančiam tiekėjui – savivaldybės.
7. Komisija savo nutarimu:
8. Licenciją išduodanti institucija turi šias teises:
8.6. gauti iš įmonių kitus duomenis, kurių reikia jų prašymams leisti verstis licencijuojama veikla išnagrinėti arba licencijuojamos veiklos ataskaitoms patikrinti;
8.7. gauti iš įmonės veiklą prižiūrinčių valstybės institucijų papildomą informaciją apie licencijuojamą veiklą;
9. Licenciją išduodanti institucija:
9.1. išduoda, pakeičia licenciją arba pateikia pareiškėjui motyvuotą raštišką atsisakymą išduoti ar pakeisti licenciją;
9.5. teikia informaciją apie licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą valstybės institucijoms, įstaigoms, kurioms jos reikia pavestoms funkcijoms atlikti, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims;
10. Informaciją apie licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą licencijas išduodanti institucija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui, licenciją išduodanti institucija pateikia informaciją apie licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą ir Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Informacijoje nurodomas įmonės pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinės adresas, licencijuojama veikla, licencijos numeris, jos išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo data, licencijuojamos veiklos teritorija.
III. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS
11. Šilumos tiekimo įmonė, norinti gauti licenciją, pateikia licencijas išduodančiai institucijai nustatytosios formos prašymą.
12. Prašyme turi būti nurodytas šilumos tiekimo įmonės pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, veiklos, kuria verstis prašoma licencijos, pavadinimas, numatoma licencijuojamos veiklos teritorija, įmonės vadovo vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris.
13. Šilumos tiekimo įmonė prašyme nurodo numatomą licencijuojamos veiklos teritoriją, kuri apibrėžiama pridedamuose šilumos tinklų masteliniuose planuose ir (ar) kitokiu būdu, leidžiančiu nustatyti valdomų tinklų ribas.
14. Prie prašymo šilumos tiekimo įmonė turi pridėti:
14.1. įmonės registravimo pažymėjimo ir įmonės įstatų ar kito, juos atitinkančio, steigimo dokumento kopijas, patvirtintas įmonės antspaudu, jeigu įmonė privalo jį turėti, ir vadovo parašu;
14.4. su veikla šilumos ūkio sektoriuje susijusių įmonės turimų licencijų ir teisės aktuose nustatytų leidimų sąrašą;
14.5. šilumos perdavimo tinklo įrenginių nuosavybės teisę ar teisėtą naudojimą patvirtinančius dokumentus;
14.6. įmonės pastarųjų 2 metų (jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau negu 2 metus, – pastarųjų metų) veiklos audito ataskaitą ir balansą. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, kurios iki prašymo padavimo veiklos nevykdė;
15. Prie prašymo šilumos tiekimo įmonė turi pridėti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotų leidimų (atestatų) verstis šilumos įrenginių eksploatavimu (priežiūra) kopijas, patvirtintas įmonės antspaudu, jeigu įmonė privalo jį turėti, ir vadovo parašu.
16. Licenciją išduodanti institucija privalo nustatyti, ar įmonė, norinti įsigyti ar pakeisti licenciją, neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus tuos atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba įmonė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šių mokesčių nepriemokas, delspinigius, baudas turtu), taip pat ar vykdo įsipareigojimus muitinei. Šiuo tikslu licenciją išduodanti institucija pateikia atsakingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms prašymą pateikti reikiamus duomenis apie įmones, pageidaujančias įsigyti ar pakeisti licencijas. Valstybės institucijos ir įstaigos, gavusios licenciją išduodančios institucijos prašymą pateikti reikiamus duomenis apie įmones, pageidaujančias įsigyti ar pakeisti licencijas, privalo per 15 dienų pateikti licenciją išduodančiai institucijai prašyme nurodytus duomenis.
17. Licenciją išduodanti institucija, gavusi šiame skyriuje nurodytus dokumentus, patikrina, ar šie dokumentai ir juose esanti informacija atitinka licencijų išdavimo reikalavimus, nustatytus šių Taisyklių 20 punkte, ir ne vėliau kaip per 25 punkte nustatytą laiką priima sprendimą išduoti, pakeisti ar atsisakyti išduoti (pakeisti) licenciją.
18. Jeigu šilumos tiekėjas licenciją išduodančiai institucijai papildomai pateikia duomenis ar dokumentus arba juos pakeičia taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias išduoti (pakeisti) licenciją, ir tai padaro, iki licenciją išduodanti institucija priima sprendimą išduoti, pakeisti ar atsisakyti išduoti (pakeisti) licenciją, šių Taisyklių 25 punkte nustatytas terminas skaičiuojamas nuo papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo ar pakeitimo dienos.
19. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad įmonės pateikti duomenys klaidingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka licencijų išdavimo reikalavimus, licenciją išduodanti institucija turi teisę per 15 dienų nuo dokumentų pateikimo paprašyti papildomų duomenų ar dokumentų. Šiuo atveju sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos.
IV. LICENCIJŲ IŠDAVIMAS
20. Licenciją išduodanti institucija sprendimą išduoti ar pakeisti licenciją grindžia gautų dokumentų ir duomenų atitiktimi įmonės technologiniam, finansiniam ir vadybiniam pajėgumui, leidžiančiam vykdyti šių Taisyklių VII skyriuje nurodytas licencijuojamos veiklos sąlygas.
22. Išduotos licencijos gali būti keičiamos įmonės prašymu, jeigu įmonė pertvarkoma, keičiasi jos turimoje licencijoje nurodyta veiklos teritorija ar kiti licencijoje nurodomi rekvizitai.
Šiais atvejais licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų apie tai informuoti licenciją išdavusią instituciją ir pateikti prašymą pakeisti licenciją ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius įmonės duomenis.
23. Licencijoje nurodoma:
23.4. licencijos turėtojo rekvizitai – įmonės pavadinimas, teisinė forma, kodas (registracijos numeris) ir buveinės adresas;
25. Licenciją išduodanti institucija per 30 dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo privalo išduoti ar pakeisti licenciją arba pateikti įmonei pareiškėjai motyvuotą raštišką atsisakymą tai daryti. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos.
26. Praradusiai licencijos originalą įmonei, kuri pateikia motyvuotą paaiškinimą ir skelbimo apie prarastą licenciją didžiajame Lietuvos dienraštyje kopiją, licenciją išduodanti institucija per 10 darbo dienų išduoda licencijos dublikatą su žyma „Dublikatas“.
27. Licenciją išduodanti institucija, atsižvelgdama į įmonių finansinę būklę, objektyvias įsiskolinimo priežastis, priima sprendimą išduoti, pakeisti licencijas, taip pat nestabdyti ar nepanaikinti licencijų galiojimo įmonėms, skolingoms Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, turinčioms neįvykdytų įsipareigojimų muitinei, jeigu dėl to, kad šios licencijos neišduotos, nepakeistos, sustabdytas ar panaikintas jų galiojimas, vartotojai gali likti be šilumos ir (ar) karšto vandens.
28. Už licencijų išdavimą, papildymą (pakeitimą), rekvizitų patikslinimą ir dublikatų išdavimą iš įmonės imama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
V. LICENCIJŲ REGISTRAVIMAS
29. Licencijas išduodanti institucija pildo licencijų registravimo žurnalą, kuris gali būti ir kompiuterinėse laikmenose. Jame registruojamos visos išduotos, pakeistos licencijos, licencijos, kurių galiojimas panaikintas, sustabdytas arba kurių galiojimo sustabdymas panaikintas, taip pat visi prašymai išduoti, pakeisti licencijas ar panaikinti jų galiojimą.
30. Licencijų registravimo žurnalas privalo būti pildomas taip, kad nebūtų įmanoma nepastebimai perrašyti jame esančių įrašų, pakeisti lapų, papildyti žurnalą naujais įrašais, pažeidžiančiais jų chronologinę tvarką. Licencijų registravimo žurnalas privalo būti įrišamas, antspauduojamas, o puslapiai numeruojami.
31. Licencijų registravimo žurnale privalo būti šie įrašai:
31.7. jeigu išduodama licencija pakeičia anksčiau turėtąją, – anksčiau galiojusios licencijos eilės numeris;
VI. ATSISAKYMAS IŠDUOTI LICENCIJĄ
33. Licencija pagal pateiktą prašymą gali būti neišduodama arba nekeičiama, jeigu:
33.1. po licenciją išduodančios institucijos nustatyto papildomo termino pateikiami ne visi reikiami dokumentai ir duomenys;
VII. LICENCIJUOJAMOS VEIKLOS SĄLYGOS
34. Licencijos išduodamos vadovaujantis šiais principais:
35. Licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių Taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio veiklą.
36. Licencijų turėtojai negali savo vardu įgalioti kitų įmonių vykdyti licencijose nurodytos veiklos arba perduoti joms šios teisės pagal sutartį.
37. Licencijos originalas turi būti saugomas įmonės buveinėje licencijoje nurodytu adresu. Įmonės filialuose turi būti saugoma licencijos kopija, patvirtinta įmonės vadovo parašu ir įmonės antspaudu, jeigu įmonė privalo jį turėti.
38. Licencijų turėtojai privalo teikti licenciją išdavusiai institucijai licencijuojamos veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais.
39. Lietuvos Respublikoje draudžiama tiekti šilumą ir (ar) karštą vandenį, kurių pagaminimas ar įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais.
40. Licencijų turėtojai licencijuojamos veiklos paslaugas gali teikti tik kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodika.
41. Įmonė, kuri verčiasi šilumos tiekimo veikla, privalo:
41.3. parduoti vartotojui šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą šilumos ir (ar) karšto vandens kiekį, laikydamasi šalių suderinto šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo režimo. Patiektos ir suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu;
41.4. patikimai ir efektyviai eksploatuoti šilumos perdavimo tinklus, užtikrindama jų priežiūrą, saugų šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimą ir tinklų plėtojimą, laikydamasi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų;
41.5. užtikrinti šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos;
41.6. jeigu šilumos perdavimo tinklai yra kitos įmonės teritorijoje, – minėtuosius įrenginius eksploatuoti (prižiūrėti) pagal sutartį, sudarytą su šia įmone;
41.7. supirkti iš nepriklausomų gamintojų šilumą (atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus ir parduodamą kaina, mažesne už tiekėjų lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ar kitų nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kainas), laikydamasi šiuo nutarimu patvirtintos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarkos;
41.8. užtikrinti šilumos ir (ar) karšto vandens kokybę, nustatytą sutartyse ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, ir pristatymą iki tiekimo-vartojimo ribos. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti dėl prastos kokybės šilumos ir (ar) karšto vandens šilumos vartotojo patirtą žalą;
41.9. užtikrinti nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams technines nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybes, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindiniu šilumos tiekimo šaltiniu, jeigu tai numatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje;
41.10. laikinai sudaryti šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis su butų savininkais, neapsisprendusiais, kurį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudariusiais šios sistemos priežiūros sutarties, iki savininkas prižiūrėtoją pasirinks, ir prižiūrėti daugiabučio namo, kurio butų ir kitų patalpų savininkams ji tiekia šilumą, šildymo ir karšto vandens sistemas;
41.11. įrengti savo lėšomis sutartyse nurodytose vietose atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą;
41.12. prijungti vartotojų ir gamintojų įrenginius, esančius jos teritorijoje, prie šilumos perdavimo tinklo pagal atitinkamus norminius dokumentus;
41.13. motyvuotai raštu atsisakyti esamiems ir potencialiems vartotojams teikti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo paslaugą. Toks atsisakymas turi būti pagrįstas nediskriminaciniais techninio pobūdžio ribojimo kriterijais;
41.14. įspėti įsiskolinusį vartotoją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomo šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sustabdymo. Draudžiama nutraukti šilumos tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams dėl atskirų namo butų savininkų (nuomininkų) skolų už suvartotą energiją;
41.15. registruoti, nagrinėti ir nustatytąja tvarka atsakyti į vartotojų skundus ar prašymus; metams pasibaigus, atlikti skundų analizę ir pateikti licenciją išdavusiai institucijai skundų tyrimo ataskaitą;
41.16. teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, jeigu jos bus nustatytos pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713), ir Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisykles, patvirtintas ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (Žin., 2001, Nr. 110-4010);
41.18. pateikti per 40 dienų nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos licenciją išdavusiai institucijai informaciją apie licencijuojamą veiklą ir jos ataskaitas, duomenis apie atsiskaitymo su tiekėjais ir vartotojais būklę;
41.19. atlikti per 4 mėnesius nuo metų pabaigos nepriklausomą licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir jo rezultatus pranešti licenciją išdavusiai institucijai;
41.20. jeigu šilumos tiekėjas prižiūri šilumos vartotojų šildymo ir karšto vandens sistemas, atskirai tvarkyti šios veiklos sąnaudų apskaitą;
41.21. jeigu įmonė valdo daugiau kaip vieną šilumos tiekimo sistemą, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh šilumos per metus, apskaityti kiekvienos sistemos sąnaudas atskirai;
41.22. jeigu šilumos tiekimo sistemoje, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh šilumos per metus, įmonė šilumą dar ir gamina, – atskirai tvarkyti šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudų apskaitą;
41.24. atlikti ne rečiau kaip kas 5 metai ir pateikti Ūkio ministerijai šilumos tiekimo vartotojams (šilumos energijos rinkos) analizę; o Komisijai ir atitinkamai savivaldybei – informaciją apie šilumos tiekimo rinkos plėtros perspektyvas;
41.25. sudaryti ir suderinti su licenciją išdavusia institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus; reguliariai, kartą per metus, teikti licenciją išdavusiai institucijai informaciją apie jų vykdymą;
42. Licenciją turinti įmonė gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinusi šį klausimą (susitarusi) su šilumos vartotojais, išskyrus tuos atvejus, kai Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos nustato vartotojo įrenginių trūkumus, galinčius sukelti avariją ar pavojų žmonių gyvybei ar visuomenės sveikatos saugai.
43. Įmonė, kuri numato nutraukti licencijuojamą veiklą, apie suderintą su vartotojais numatomą nutraukti šilumos tiekimą privalo pranešti suinteresuotiems šilumos vartotojams, licenciją išdavusiai institucijai ir savivaldybei ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki numatomo šilumos tiekimo nutraukimo.
44. Licenciją išdavusi institucija ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat gavusi skundą privalo patikrinti, kaip įmonė laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų: išnagrinėti įmonės pateiktas licencijuojamos veiklos ataskaitas ir sąnaudų audito rezultatus, prireikus paprašyti jos pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus ar duomenis. Licenciją išdavusi institucija gali prašyti reikiamos informacijos valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įmonių, turinčių veiklos šilumos ūkio sektoriuje licencijas ir leidimus. Remdamasi patikrinimo išvadomis, institucija privalo pareikalauti, kad įmonė per nustatytą laiką pašalintų pastebėtus veiklos pažeidimus.
45. Licencijų turėtojai turi teisę:
45.2. pateikę buto ir (ar) kitų gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininkui raštišką prašymą, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus;
45.3. jeigu šilumos vartotojas neapmoka sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos apmokėjimo dienos, sutartyse nustatyta tvarka sustabdyti šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymą į skolininko šildymo ir (ar) karšto vandens prietaisus. Daugiabučiame name leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo karšto vandens prietaisus;
45.4. reikalauti licenciją išdavusios institucijos paaiškinti, kodėl delsiama, atsisakoma išduoti ar pakeisti licenciją, kodėl licencijos galiojimas stabdomas ar panaikinamas;
VIII. ATSAKOMYBĖ UŽ LICENCIJUOJAMOS VEIKLOS SĄLYGŲ PAŽEIDIMUS
46. Už licencijoje nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus licencijos galiojimas gali būti sustabdytas arba panaikintas.
47. Sprendimą dėl licencijos sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo priima licenciją išdavusi institucija per 10 dienų nuo licencijuojamos veiklos patikrinimo užbaigimo. Apie tokį sprendimą įmonei turi būti pranešta raštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
48. Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas, jeigu:
48.2. įmonė pažeidžia licencijuojamos veiklos sąlygas ir per nustatytą laiką nepašalina nurodytų veiklos pažeidimų;
48.4. įmonė nemoka mokesčių, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, mokesčių įstatymų nustatytais terminais (išskyrus tuos atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba įmonė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šiuos mokesčius, delspinigius, baudas turtu), turi neįvykdytų įsipareigojimų muitinei ir nemoka mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 49 straipsnyje nurodytų piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimo atvejų ir įsigaliojęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nutarimas dėl baudos pagal nurodytojo įstatymo 50 straipsnio 3 dalį skyrimo įmonei;
48.5. įmonė neatitinka šių Taisyklių 20 punkte nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų ar licencijuojamos veiklos sąlygų;
49. Priimdama sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo, licenciją išduodanti institucija nustato laikotarpį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, per kurį įmonė turėtų pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Pranešime įmonei apie tokį sprendimą nurodoma jo įsigaliojimo data ir nustatytojo laikotarpio trukmė (terminas).
50. Licencijos galiojimas gali būti panaikintas, jeigu įmonė:
50.1. kurios licencijos galiojimas sustabdytas, per nustatytąjį terminą nepašalina licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;
50.2. kurios licencijos galiojimas tais pačiais metais jau buvo sustabdytas, pakartotinai pažeidžia licencijuojamos veiklos sąlygas;
51. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, jeigu jis turi įtakos vartotojų aprūpinimui šiluma ir (ar) karštu vandeniu, gali įsigalioti ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo jo priėmimo. Apie tokį numatomą priimti sprendimą Komisija privalo informuoti savivaldybę, o savivaldybė – Komisiją.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53. Licenciją išdavusi institucija arba savivaldybės įgaliota institucija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, kitos valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją kontroliuoja įmonių, turinčių licencijas, veiklą ir prižiūri, kaip jos laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų.
54. Valstybinės priežiūros institucijos privalo nedelsdamos raštu informuoti licenciją išdavusią instituciją apie įmonėse nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982
ŠILUMOS SUPIRKIMO IŠ NEPRIKLAUSOMŲ GAMINTOJŲ Į ŠILUMOS TIEKIMO
SISTEMAS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka (toliau vadinama – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir atsižvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397), tikslus efektyvaus energijos vartojimo ir aplinkosaugos srityse, siekiant racionaliai naudoti atliekinę energiją (šilumą), skatinti atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių naudojimą – sudaryti galimybes nepriklausomiems šilumos gamintojams ją parduoti į esamas šilumos tiekimo sistemas ir sumažinti šilumos tiekimo sąnaudas.
2. Šios Tvarkos privalo laikytis visi šilumos tiekėjai, neatsižvelgiant į nuosavybės formas, kurių 3 pastarųjų metų vidutinė metinė šilumos tiekimo apimtis – daugiau kaip 5 GWh. Savivaldybės tarybos sprendimu ši Tvarka gali būti privaloma mažesnį kiekį šilumos realizuojantiems šilumos tiekėjams.
3. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:
Šiluma, pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, – šiluma, kuriai pagaminti panaudoti atsinaujinantieji energijos ištekliai energijos vienetais sudaro ne mažiau kaip 70 procentų galutinio produkto.
Efektyvi bendra elektros ir šilumos gamyba (arba efektyvi kogeneracija) – bendros elektros ir šilumos gamybos technologinis procesas, leidžiantis sutaupyti daugiau kaip 5 procentus esamų ir 10 procentų statomų naujų jėgainių pirminės energijos, palyginti su atskira elektros ir šilumos gamyba pagal naujausias žinomas ir šalyje naudojamas technologijas.
Kogeneraciniame cikle pagaminta šiluma – šiluma, tiesiogiai gauta kogeneraciniame cikle (apskaičiuojama pagal pagamintos elektros kiekį ir kogeneracinio įrenginio elektros ir šilumos galių santykį).
Lyginamosios šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudos – pastarųjų metų šilumos energijos vieneto gamybos šilumos tiekėjo disponuojamais šilumos gamybos įrenginiais sąnaudos visam esamam šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikiui, perskaičiuotam norminėms klimato sąlygoms pagal šias 3 sąnaudų komponentes: perdavimo tinkle cirkuliuojančiam šilumnešiui pašildyti, tinklui papildyti reikalingam termofikaciniam vandeniui paruošti (cheminiam valymui) ir pašildyti, šilumnešiui transportuoti.
Disponuojama šilumos galia – nepriklausomo šilumos gamintojo garantuojama šilumos galia sujungimo su šilumos perdavimo tinklu komercinės apskaitos taške, esant šilumos tiekėjo nustatytiems perdavimo tinklo techniniams parametrams – tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūrų, slėgių ir šilumnešio srauto.
Ribinės šilumos gamybos sąnaudos – apskaičiuotos šilumos gamybos sąnaudos realizuojamos energijos vienetui, kurios susidarytų, jeigu būtų įrengti nauji šilumos gamybos įrenginiai arba padidinta esamų šilumos gamybos įrenginių galia iki reikiamos vartotojų poreikiams patenkinti.
Vienoda šilumos kaina – kai šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos gamintojo arba skirtingų nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomų kainų skirtumas mažesnis už 1 procentą tiekėjo lyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų.
Kitos šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme.
II. SUPERKAMOS ŠILUMOS KOKYBĖS, TIEKIMO PATIKIMUMO IR
APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI
4. Iš nepriklausomo šilumos gamintojo superkama šiluma turi:
4.1. atitikti šilumos tiekėjo nustatytus techninius reikalavimus – šilumnešio kokybę pagal tiekimo sistemoje naudojamus standartus ir techninius parametrus (temperatūros grafiką, slėgį, šilumnešio srautą, termofikacinio vandens kokybę ir panašiai);
4.2. užtikrinti patikimą tiekimo sistemos veiklą – reikiamą šilumos gamybos įrenginių techninę būklę pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles, patvirtintas ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252), ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatytas energijos išteklių (kuro) rezervines atsargas.
5. Nepriklausomo šilumos gamintojo mažiausia disponuojama parduodamos šilumos galia turi būti didesnė kaip 1 procentas šilumos tiekimo sistemos didžiausios galios poreikio, bet ne mažesnė kaip 1 MW. Šilumos tiekėjas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes – šilumos tiekimo į perdavimo tinklą vietą, šilumos poreikį ir technines galimybes, – gali savo nuožiūra prisijungti prie šilumos tiekimo sistemos ir supirkti šilumą iš mažesnės galios įrenginių.
6. Nepriklausomas šilumos gamintojas turi užtikrinti reikiamą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą ties šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos galios riba ne trumpiau kaip vieną šildymo sezoną.
7. Šilumos tiekėjas, sudarydamas šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju, privalo reikalauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė energetikos inspekcija) išvados (akto) dėl nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginių techninės būklės, aplinkosaugos ir eksploatavimo atitikties galiojantiems reikalavimams.
III. LYGINAMŲJŲ ŠILUMOS TIEKĖJO ŠILUMOS GAMYBOS SĄNAUDŲ
APSKAIČIAVIMAS
8. Lyginamosios šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-43 patvirtintą Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką kaip dvinarės šilumos gamybos kainos kintamoji dalis, į kurią įtraukiamos šios sąnaudos: perdavimo tinkle cirkuliuojančiam šilumnešiui pašildyti ir technologinėms reikmėms sunaudotas kuras, šilumos gamybos reikmėms ir šilumnešiui cirkuliuoti sunaudota elektra, vanduo ir jo paruošimas šilumnešio nuostoliams perdavimo tinkle kompensuoti (cheminis valymas, pašildymas iki grąžinamo šilumnešio temperatūros, vandeniui paruošti sunaudota elektra).
9. Jeigu šilumos tiekėjas disponuoja šilumos gamybos įrenginiais, kurių galios pakanka visam vartotojų šilumos poreikiui patenkinti, tačiau naudojama ne visa jų galia dėl to, kad dalis reikiamos šilumos superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, apskaičiuojamos lyginamosios šilumos tiekėjo visam vartotojų poreikiui patenkinti reikalingo šilumos kiekio gamybos sąnaudos šios Tvarkos 8 punkte nustatyta tvarka.
10. Jeigu šilumos tiekėjas nedisponuoja šilumos gamybos įrenginiais arba jo disponuojamų šilumos gamybos įrenginių galios nepakanka vartotojų šilumos poreikiui patenkinti, lyginamosios šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos kaip ribinės šilumos visai reikiamai vartotojų galiai gamybos sąnaudos, kurios susidarytų gaminant šilumą šilumos tiekėjo įrenginiais. Šiuo atveju reikiamos investicijos į papildomą šilumos gamybos galią apskaičiuojamos pagal investicijų į šilumos gamybos alternatyvą poreikį, nustatytą vadovaujantis mažiausių sąnaudų principu.
11. Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje įsipareigoja ne trumpiau kaip 3 metus užtikrinti patikimą šilumos, kurios reikia visai vartotojų galiai, gamybą, reikiamą šilumos galios rezervą, perdavimo tinklo papildymą šilumnešiu, šilumnešio cirkuliavimą ir nustatytą kuro rezervą, taip sudarydamas sąlygas šilumos tiekėjui nutraukti šilumos gamybą ir užkonservuoti savo šilumos gamybos įrenginius, lyginamosios šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos kaip visos tiekėjo šilumos gamybos šioje konkrečioje sistemoje sąnaudos, išskaičius tiekėjo šilumos gamybos įrenginių užkonservavimo ir užkonservuotų įrenginių (įskaitant pastatus ir teritoriją) priežiūros išlaidas.
IV. ŠILUMOS TIEKĖJO DISPEČERINIO VALDYMO VEIKLA
12. Dispečerinį šilumos gamybos įrenginių valdymą atlieka šilumos tiekėjas pagal vartotojų šilumos poreikį nustatydamas savo šilumos gamybos įrenginių ir nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos įrenginių generuojamą galią ir temperatūros režimą taip, kad suminės tiekimo (perkamos šilumos, gamybos ir perdavimo) sąnaudos būtų kuo mažesnės.
V. ŠILUMOS SUPIRKIMO IŠ NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ
PRIORITETŲ NUSTATYMAS
14. Jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai siūlo vienodą šilumos kainą, šilumos tiekėjas šilumą iš jų superka pagal šią eilę:
14.1. iš bendrų elektros ir šilumos gamybos įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos šaltinius;
15. Jeigu šilumos tiekėjo disponuojamų šilumos gamybos įrenginių galios pakanka visam vartotojų šilumos poreikiui patenkinti, šilumos tiekėjas privalo supirkti tik nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šilumą, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkosaugos reikalavimus ir parduodamą mažesne kaina, negu šilumos tiekėjų lyginamosios šilumos gamybos sąnaudos ar kitų nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnyje.
VI. NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ ŠILUMOS GAMYBOS ĮRENGINIŲ
PRIJUNGIMAS IR ŠILUMOS SUPIRKIMAS
17. Nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginių prijungimo išlaidas padengia nepriklausomas šilumos gamintojas, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.
18. Šilumos tiekėjui neleidžiama atsisakyti prijungti nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginius prie šilumos tiekimo tinklų, išskyrus tuos atvejus, kai:
18.1. nepriklausomas šilumos gamintojas:
18.1.1. nepateikia Valstybinės energetikos inspekcijos išvadų dėl šilumos gamybos įrenginių ir jų eksploatavimo atitikties nustatytiesiems reikalavimams;
19. Šilumos tiekėjas nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos įrenginius prijungia per tarpinį šilumokaitį, atskiriantį cirkuliuojančius šilumnešius perdavimo tinkle ir nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginiuose. Šilumokaičio vieta nebūtinai turi sutapti su nuosavybės riba. Jeigu šilumos tiekėjas ir nepriklausomas šilumos gamintojas sutinka, nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginiai gali būti prijungti prie šilumos perdavimo tinklo tiesiogiai.
20. Šilumos tiekėjas superka nepriklausomo šilumos gamintojo pagamintą šilumą pagal šilumos tiekimo sistemos vartotojų šilumos poreikį ir šios Tvarkos V skyriuje nurodytus prioritetus.
21. Šilumos tiekėjas gali atsisakyti supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, jeigu dėl to padidėtų suminės šilumos tiekimo (perkamos šilumos gamybos ir perdavimo) sąnaudos konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje arba vartotojų šilumos poreikis ribotas. Skundai dėl šilumos tiekėjo atsisakymo supirkti šilumą nagrinėjami Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
VII. INFORMACIJOS APIE PRISIJUNGIMO IR SUPIRKIMO SĄLYGAS TEIKIMAS
22. Šilumos tiekėjas, gavęs juridinio asmens, ketinančio gaminti ir parduoti šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas (nepriklausomo šilumos gamintojo), rašytinį prašymą, per 15 dienų privalo informuoti apie lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir šilumos poreikį konkrečioje tiekimo sistemoje, taip pat teikti informaciją apie prisijungimo prie šilumos perdavimo sistemos technines galimybes: šilumos perdavimo tinklo laidumą, šilumnešio techninius parametrus (slėgius, temperatūras ir srautą). Ši informacija teikiama nemokamai.
23. Nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklo projektavimo technines sąlygas parengia savivaldybės administracija, o jas išduoda savivaldybės meras, administracijos direktorius ar jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas statybos techniniame reglamente STR 1.05.07: 2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153) nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982
NAMO ŠILDYMO IR (AR) KARŠTO VANDENS SISTEMOS REKONSTRAVIMO PAGAL
PRIVALOMUOSIUS REIKALAVIMUS IR ŠIŲ DARBŲ RĖMIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) reglamentuoja savivaldybės institucijos teisę įpareigoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus rekonstruoti (pertvarkyti) pagal privalomuosius reikalavimus namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas ir šio įpareigojimo įvykdymą.
2. Laikantis šios Tvarkos, rekonstruojamos daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, kad atitiktų šioms sistemoms nustatytus privalomuosius reikalavimus, kai namuose viršijama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta maksimali šilumos suvartojimo norma.
3. Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimas (pertvarkymas) – daugiabučio namo karšto vandens sistemos remonto darbai, priskiriami statinio kapitaliniam remontui arba statinio paprastajam remontui, priklausomai nuo šių darbų sudėties, nurodytos statybos techniniame reglamente STR 1. 01.08: 2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372).
II. ĮPAREIGOJIMAS REKONSTRUOTI ŠILDYMO IR (AR) KARŠTO VANDENS
SISTEMĄ
6. Daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams nustato Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė energetikos inspekcija), gavusi argumentuotą gyventojų prašymą.
Į Valstybinę energetikos inspekciją šiuo klausimu gali kreiptis šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, šių sistemų priežiūros įmonės, savivaldybių institucijos.
7. Atitiktis fiksuojama pažymoje, kurią pasirašo Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinio skyriaus viršininkas ir vertinimą atlikęs inspektorius (ar grupės vadovas). Nustačius, kad sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, pažymoje turi būti nurodyti konkretūs pertvarkytini sistemos elementai. Ši pažyma įteikiama prašymą pateikusiam subjektui, o jos kopija – savivaldybės institucijai.
8. Daugiabučio namo, kurio šildymo ir (ar) karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, butų ir patalpų savininkai pertvarkyti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą įpareigojami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas įpareigojimo įvykdymo terminas – ne trumpesnis kaip 18 mėnesių.
9. Savivaldybės institucija nurodytąjį įpareigojimą gali duoti gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, fiksuojančią neatitiktį privalomiesiems reikalavimams.
11. Apie įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai informuojami išsiunčiant savivaldybės institucijos sprendimą registruotu laišku daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administratoriui, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.
III. ĮPAREIGOJIMO REKONSTRUOTI ŠILDYMO IR (AR) KARŠTO VANDENS
SISTEMĄ VYKDYMAS
13. Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administratorius per mėnesį nuo savivaldybės institucijos sprendimo dėl įpareigojimo išsiuntimo dienos privalo sušaukti narių susirinkimą, kuriame turi būti priimti sprendimai dėl:
13.3. įgalioto asmens išrinkimo ir įgaliojimų atstovauti butų ir kitų patalpų savininkų interesams projektuojant, pertvarkant ir sprendžiant visus su įpareigojimu susijusius klausimus suteikimo;
14. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) susirinkimo sprendimai skelbiami viešai ir privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, iš jų ir tiems, kurie įgyja nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.
15. Šildymo ar (ir) karšto vandens sistemos pertvarkymo projektas rengiamas ir kiti su tuo susiję veiksmai atliekami statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka:
15.1. priskiriami prie statinio kapitalinio remonto arba rekonstravimo (statybos techninis reglamentas STR 1.01.08: 2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622) – gavus iš savivaldybės institucijos projektavimo sąlygų sąvadą pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.07: 2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (Žin., 2002, Nr. 54-2153), minėtosios sistemos (šildymo ar (ir) karšto vandentiekio dalių, kitų dalių, kai reikia) pertvarkymo projektas rengiamas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06: 2002 „Statinio projektavimas“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2002, Nr. 54-2144); gavus statybos leidimą, statinio kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbai atliekami pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01: 2002 „Statybos leidimas“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203). Prieš gaunant šį leidimą būtina projektą suderinti su Valstybine energetikos inspekcija, kuri patvirtina, kad atlikus projekte numatytus darbus šildymo ir (ar) karšto vandens sistema atitiks privalomuosius reikalavimus;
15.2. priskiriami prie statinio paprastojo remonto – surašius atliktinų darbų aktus (nurodomi darbų pavadinimai ir apimtis) ir juos suderinus su Valstybine energetikos inspekcija, kuri patvirtina, kad atlikus akte nurodytus darbus šildymo ir (ar) karšto vandens sistema atitiks privalomuosius reikalavimus.
16. Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos pertvarkymo statybos darbus gali atlikti namo gyventojų ar jų įgaliotų asmenų pasirinkta įmonė, turinti teisę tuos darbus atlikti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus.
17. Atlikus šildymo ar (ir) karšto vandens sistemos pertvarkymo darbus, sistema pripažįstama atitinkanti privalomuosius reikalavimus ir tinkama naudoti:
17.1. kai sistemos pertvarkymas priskiriamas prie statinio kapitalinio remonto arba rekonstravimo, – statybos techninio reglamento STR 1.11.01: 2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475), nustatyta tvarka;
17.2. kai sistemos pertvarkymas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto, – Valstybinės energetikos inspekcijos sudarytos komisijos, kurioje, be inspekcijos atstovo (komisijos pirmininko), dalyvauja daugiabučio namo butų savininkų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai ir savivaldybės institucijos atstovai, aktu. Valstybinė energetikos inspekcija privalo sudaryti minėtąją komisiją ne vėliau kaip per savaitę po to, kai į ją kreipiasi asmuo, įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su įpareigojimu.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Butų ir kitų patalpų savininkams per nustatytąjį laiką neįvykdžius savivaldybės institucijos įpareigojimo, savivaldybės institucija įgyja teisę nebetaikyti šiam daugiabučiam namui maksimalių šilumos suvartojimo normų.