LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO Nr. ISAK-2336 „DĖL BENDROSIOS NACIONALINĖS KOMPLEKSINĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. kovo 1 d. Nr. V-263
Vilnius
P a k e i č i u Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 „Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gruodžio 3 d.
įsakymu Nr. ISAK-2336
(Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2010 m. kovo 1 d.
įsakymo Nr. V-263 redakcija)
BENDROJI NACIONALINĖ KOMPLEKSINĖ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendroji nacionalinė kompleksinė programa (toliau – Programa) nustato kriterijus, kuriais remiantis bus sudaromos nacionalinės (teminės) kompleksinės programos (toliau – NKP). Programa apibrėžia atskirų NKP rengimo, įgyvendinimo nuostatas, stebėseną, pasiekimo rezultatus. Programa parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 ir pakeistos Europos Komisijos 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. K(2009)5690, antrajame prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – 1.2 prioritetas), trečiajame prioritete „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (toliau – 1.3 prioritetas), 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3740 ir iš dalies pakeistos Europos Komisijos 2009 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. K(2009)5970, pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ (toliau – 2.1 prioritetas), numatytus tikslus, prioritetus, uždavinius, kurie įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti.
2. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje konvergencijos tikslui įgyvendinti numatyta, kad, siekiant Lietuvoje sukurti europinį lygį atitinkančią žinių ekonomiką, mokslo sistema ir universitetinis mokslas turi ne tik derintis prie ekonominių permainų keliamų reikalavimų, bet ir, savo ruožtu, inicijuoti ekonominę pažangą. Tad valstybės ir Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos ištekliai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) bus telkiami srityse, kurios yra itin svarbios Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui ir ilgalaikiam ekonomikos augimui užtikrinti ir kuriose yra deramas mokslinis potencialas. Daug dėmesio bus skiriama glaudžiam 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, investicijų koordinavimui, kompleksiniam jų naudojimui MTEP srityje, derinant veiksmus, susijusius su žmogiškųjų išteklių vystymu, infrastruktūros atnaujinimu ir kūrimu bei bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo skatinimu.
3. Siekiant sukurti veiksmingą 2007–2013 m. veiksmų programų tikslų mokslo ir studijų srityje kompleksinio įgyvendinimo mechanizmą parengta Programa. Vadovaujantis Programoje pateikta schema, ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos bus skiriamos Lietuvos ekonomikos tarptautiniam konkurencingumui svarbių mokslui imlaus verslo segmentų kompleksinei plėtrai.
4. Programa parengta atsižvelgiant į 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą, Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489 ), Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Europos Sąjungos Tarybos Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto (CREST) Mišriosios politikos grupės vertinimo ekspertų grupės rekomendacijas, parengtas 2007 m. birželio mėn., bei kitus su MTEP politika susijusius strateginius dokumentus.
5. BNKP skirta:
6. Nacionalinių kompleksinių programų tikslai – užtikrinti konkrečių mokslui imlių ūkio subsektorių (mokslui imlaus verslo segmentų) darnią plėtrą, kompleksiškai derinant aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, MTEP vykdymą, mokslo ir verslo saitų stiprinimą, taip sukuriant pagrindą mokslui imlių ūkio subsektorių plėtrai ir tarptautiniam konkurencingumui didinti. Nacionalinių kompleksinių programų rengimas yra numatytas kaip viena iš priemonių, leisiančių pasiekti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047, mikroekonominės politikos uždavinį „Skatinti inovacijas ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinę (technologinę) plėtrą (MTEP), plėtojant privataus ir viešojo sektorių partnerystę ir sudarant privataus verslo investavimo į MTEP paskatas“.
7. Taip pat Nacionalinių kompleksinių programų įgyvendinimas turi prisidėti siekiant tikslų, nustatytų Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2006, Nr. 114-4359), ir kituose strateginiuose Lietuvos Respublikos ir ES dokumentuose tiek, kiek tai reikalinga siekiant konkrečių mokslui imlaus verslo segmentų, kuriems bus parengtos Nacionalinės kompleksinės programos, plėtros ir konkurencingumo didinimui.
8. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:
Jungtinė tyrimų programa (toliau – JTP) – tai rezultatų, kuriuos numatoma pasiekti plėtojant atitinkamo sektoriaus mokslinius tyrimus ir ekonominę veiklą ir įgyvendinant MTEP projektus ir programas, finansuojamus ES struktūrinių fondų ir nacionalinių fondų lėšomis, visuma. JTP rengiamos pagal reikalavimus, nustatytus Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732).
Mokslui imlūs ūkio subsektoriai – tai viešojo sektoriaus (mokslo ir studijų institucijos) ir ūkio subjektų, veikiančių ir glaudžiai bendradarbiaujančių atitinkamoje srityje, grupė, pagrindusi NKP rengimo būtinumą kompleksiškai spręsti studijų, MTEP, mokslo ir verslo bendradarbiavimo problemas atitinkamuose ūkio sektoriuose (pavyzdžiui, medienos, baldų ir popieriaus, statybos, elektros, dujų ir vandens tiekimo, transporto; chemikalų, chemijos pramonės produktų ir cheminių pluoštų gamybos, elektros ir optinių prietaisų gamybos, transporto priemonių gamybos, informacinių technologijų, pašto ir telekomunikacijų, kompiuterių ir su jais susijusios veiklos, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, kitų verslo; viešojo valdymo ir gynybos; sveikatos priežiūros, švietimo, žemės ūkio, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos, tekstilės ir kitiems ūkio subsektoriams) bei minėtų subsektorių konkurencingumo didinimą. Šiam sektoriui priskiriamos institucijos ir įmonės, kurios savo ekonominėje veikloje tiesiogiai arba netiesiogiai yra nurodžiusios mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.
Nacionalinė kompleksinė programa (toliau – NKP) – projektų, kurių tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros vykdymą, bendrosios infrastruktūros kūrimą ir mokslo ir verslo saitų stiprinimą konkrečiame mokslui imliame ūkio subsektoriuje (verslo segmente), grupė. Švietimo ir mokslo ministras patvirtina konkrečių NKP projektų sąrašą pagal atitinkamas Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos veiklų grupes.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
9. Specialistų rengimas, MTEP bei inovacijos yra glaudžiai susijusios su visomis šalies raidos sritimis. Daugelyje pasaulio valstybių žinių visuomenė pripažįstama kaip siektinas tikslas ar jau egzistuojantis reiškinys. Lietuva, siekdama ugdyti žinių visuomenę, sukurti žiniomis grindžiamą ekonomiką ir eiti suderintos plėtros keliu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką, konkurencingą ūkį, daug dėmesio skiria rinkos poreikius atitinkančių specialistų rengimui, MTEP, inovacijų sistemos plėtojimui.
10. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais išlaidų MTEP apimtys didėja, lyginant su ES bei kitomis išsivysčiusiomis šalimis, jų lygis yra ypač mažas – 2007 metais mokslo tiriamajai veiklai skirtų išlaidų santykis su BVP sudarė tik 0,82 proc., o ES šis rodiklis vidutiniškai siekė 1,85 proc. Be to, Lietuva smarkiai atsilieka pagal kitus mokslinės veiklos rodiklius. Lietuvoje paskelbiama kur kas mažiau į tarptautiniu mastu pripažintas mokslo duomenų bazes įtraukiamų publikacijų, o išradimų ar patentuotinų technologinių sprendimų skaičius yra irgi nedidelis.
11. Problematiką Lietuvos MTEP srityje didina ir tai, kad viešojo sektoriaus išlaidų MTEP panaudojimas nėra pakankamai efektyvus. Nors atskirose srityse yra sukauptas didelis mokslinių tyrimų potencialas (pavyzdžiui, biotechnologijų, lazerių, elektronikos), tačiau jis menkai realizuojamas. Viena iš svarbiausių priežasčių yra silpnas bendradarbiavimas tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir mokslui imlaus verslo įmonių. MTEP žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūra yra išskaidyti, be to, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra yra pasenusi, neleidžia atlikti aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų, o mokslininkai ir tyrėjai stokoja verslumo gebėjimų. Dėl to įmonės nesinaudoja viešojo sektoriaus mokslinių institutų teikiamomis paslaugomis, o dėl vadybinių gebėjimų, verslumo trūkumo, paskatų nebuvimo, teisinėje bazėje užprogramuotų trukdžių mokslinių tyrimų institutai bei universitetai (jų mokslininkai ir tyrėjai) negeneruoja mokslui imlaus verslo „pumpurinių“ įmonių. Mokslinius rezultatus komercializuoti trukdo dar ir tai, kad visiškai nesukurtos technologijų perdavimo struktūros, kurios būtų jungiamoji grandis tarp mokslinių tyrimų, studijų institucijų ir įmonių, kurių veiklai MTEP veiklos rezultatai yra reikalingi. Viso to rezultatas – 2008 metais privatus sektorius finansavo tik 23,8 proc. MTEP išlaidų (ES vidurkis – net 55 proc.), o užimtumas vidutiniškai aukštųjų ir aukštųjų technologijų gamyboje, t. y. tose veiklos srityse, kurios suteikia pagrindą šalies konkurenciniam potencialui, 2007 m. Lietuvoje sudarė tik 2,44 proc. (šis rodiklis nuo 2003 m. sumažėjo 0,59 procentinio punkto).
12. Žinioms (technologijoms) ir moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlūs ūkio sektoriai yra gana nedideli, sparčiai augantys bei pasižymintys santykinai aukštu darbo produktyvumu. Ši sektorių grupė iš kitų išsiskiria keliais aspektais. Pirma, šiems sektoriams tenka santykinai daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI). Tai rodo ne tik didelį užsienio investuotojų pasitikėjimą šių sektorių augimu, bet taip pat kuria tvirtą pamatą šių sektorių plėtrai ateityje. Antra, šie sektoriai išsiskiria verslo investicijų, skirtų mokslo, technologijų ir eksperimentinei plėtrai, mastais, trečia, šie sektoriai labai imlūs aukštos kvalifikacijos specialistams (tarp jų ir turintiems magistro (taip pat mokslų daktaro) kompetencijas bei kvalifikaciją).
13. Siekiant, kad šalies ūkiui netrūktų kvalifikuotų ir kokybiškai parengtų specialistų, MTEP veiklai vykdyti, t. y. mokslininkų ir kitų tyrėjų, reikia jau moksleivius sudominti moksline veikla, sudaryti sąlygas ir skatinti gabiausius studentus įsitraukti į mokslinių tyrimų vykdymą, atitinkamai organizuoti studijų procesą. Didelę dalį šiuo metu aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų (modulių) būtina atnaujinti, nes jos nebeatitinka šalies rinkos poreikių, neatspindi naujausių technologinių pasiekimų. Taip pat studijų sistema pernelyg orientuota į informacijos pateikimą, tačiau mažai skatinamas ir ugdomas savarankiškas kritinis ir analitinis mąstymas, kūrybiškumas, studijų programose beveik nėra naudojami interaktyvūs bei kiti inovatyvūs mokymo metodai. Kita problema – studijas organizuojančiose institucijose mažai yra vykdoma mokslinė tiriamoji veikla, t. y. faktiškai nevykdoma universitetų misija – kurti naujas žinias ir jas perduoti studentams, todėl studijos pernelyg mažai grindžiamos naujausiais fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų rezultatais. Dėstytojai neretai atitrūkę nuo praktinės veiklos ir naujovių pramonės ir paslaugų srityje, todėl nežino technologinių, gamybos ir paslaugų teikimo procesų naujovių.
14. Neabejotinai studijų kokybei neigiamą įtaką daro morališkai ir fiziškai pasenusi studijų (ypač fizinių ir technologinių mokslų) infrastruktūra, inovatyvių mokymo technologijų, mokymo medžiagos trūkumas.
15. Dabartiniu metu Lietuvos mokslo ir studijų būklė yra gana prasta ir investicijos į specialistų rengimą bei MTEP yra būtinos, nes iš esmės jos – ilgalaikio ekonomikos augimo, konkurencingumo, inovacijų generavimo prielaida. Lietuva, dabartinėje valstybės plėtros stadijoje turėdama gana ribotus finansavimo išteklius, negali visose mokslo kryptyse naujoms žinioms kurti skirti pakankamai lėšų, juo labiau, kad investicijos į naujų aukštųjų technologijų verslo segmentų vystymą būtų ne tik didelės, bet ir labai rizikingos, ir todėl, vystant mokslui imlų verslą, prasminga pirmiausia skirti daugiau dėmesio tiems segmentams, kuriuose Lietuva jau turi mokslinį ir gamybinį potencialą.
16. Tam panaudojamos ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ES finansinės paramos lėšos. Kad jos būtų naudojamos efektyviai ir darytų kryptingą įtaką mokslui imlių verslo segmentų plėtrai ir konkurencingumui, paramos lėšos pagal šią programą skiriamos laikantis kompleksiškumo principo ir siekiant sinergetinio lėšų panaudojimo efekto.
17. Taip pat šiame etape siekiama nekartoti 2004–2006 m. ES finansinės paramos įsisavinimo laikotarpiu padarytų klaidų, kai buvo nepakankamai koordinuojamas žmogiškųjų išteklių plėtrai ir mokslo bei studijų infrastruktūrai skirtų lėšų panaudojimas ir buvo neracionaliai nustatytos proporcijos, skiriant neadekvačiai mažą lėšų dalį investicijoms į mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūrą.
18. Kompleksiškam ES finansinės paramos lėšų panaudojimui kuriamos ir įgyvendinamos NKP tiems Lietuvoje plėtojamiems konkretiems mokslui imliems ūkio subsektoriams, kuriuose mokslas ir verslas efektyviai bendradarbiauja ir kuriems yra būtina kompleksinė parama tolesnei jų plėtrai, t. y. kuriuose nustatytas pagrįstas suderintų investicijų poreikis:
19. Kompleksinės priemonės sudaro galimybes ES paramos lėšas panaudoti efektyviau, kad būtų išvengta nesuderinto projektų finansavimo iš skirtingų ES paramos fondų, kai lėšos skiriamos pavieniams mokslo, studijų institucijų projektams (pavyzdžiui, mokymams, kaip dirbti su tam tikra įranga neskiriant lėšų jai įsigyti), kurie atskirai nesukuria naujų galimybių patobulinti specialistų rengimo procesą ir sąlygų gimti inovatyvioms idėjoms, reikalingoms konkretaus mokslui imlaus ūkio subsektoriaus konkurencingumui didinti.
20. Siekiant sutelkti atitinkamo sektoriaus mokslinį potencialą, užtikrinti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų atskirų mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių plėtrai, efektyvų panaudojimą, sukurti mokslo ir studijų sistemos bendradarbiavimo su verslu savireguliavimo mechanizmus ir susieti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektus su atitinkamų mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių vystymusi, rengiamos JTP.
21. SSGG analizė:
21.1. stiprybės:
21.1.1. atskiruose konkrečiuose mokslui imliuose ūkio subsektoriuose jau dabar egzistuoja glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas;
21.1.2. yra geros praktikos pavyzdžių, kai aukštosios mokyklos sėkmingai bendradarbiauja su aukštųjų technologijų įmonėmis kuriant studijų programas, organizuojant studijas;
21.1.3. atskirais atvejais viešojo sektoriaus tyrėjai ir verslininkai telkiasi į asociacijas, kurios pradeda formuoti konkretaus mokslui imlaus ūkio subsektoriaus strategiją;
21.2. silpnybės:
21.2.1. 2004–2006 m. ES finansinės paramos programavimo laikotarpiu nepakankamai buvo koordinuojamas žmogiškųjų išteklių plėtrai ir mokslo bei studijų infrastruktūrai skirtų lėšų panaudojimas. Be to, buvo neracionaliai nustatytos proporcijos, skiriant neadekvačiai mažą lėšų dalį investicijoms į infrastruktūrą;
21.2.2. aukštųjų mokyklų studijų programos atnaujinamos retai, atsilieka nuo technologijų kaitos tempų ir dėl to netenkina nūdienos poreikių;
21.3. galimybės:
21.3.1. taikant kompleksinį finansavimo būdą, faktiškai eliminuojama rizika, kad iš kelių vienas be kito negalinčių egzistuoti projektų (pavyzdžiui, įrangos įsigijimas ir išmokymas dirbti su ja) finansavimą gautų tik vienas iš jų;
21.3.2. kompleksiškai finansuojant atitinkamo konkretaus mokslui imlaus ūkio subsektoriaus plėtrą, sukuriamas didelis potencialas segmento augimui ir geresnės kokybės bei didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybai;
21.3.3. dėl sėkmingo mokslo rezultatų komercinimo augs mokslui imlaus verslo segmentai, didės verslo investicijos į MTEP;
21.3.4. efektyvus ES finansinės paramos lėšų panaudojimas visuomenėje ir tarp politikų sukurs pasitikėjimą mokslo potencialu ir kurs prielaidas daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti MTEP;
21.3.5. esant pakankamoms finansavimo galimybėms, kompleksinį finansavimo modelį galima laipsniškai pradėti taikyti ir kituose verslo segmentuose;
21.4. grėsmės:
21.4.1. skiriamų tokios apimties ES paramos ir nacionalinių lėšų nepakaks kokybiniams pokyčiams įgyvendinti, kurie kritiškai būtini atitinkamų konkrečių mokslui imlių ūkio subsektorių tarptautiniam konkurencingumui užtikrinti;
21.4.2. finansiniai ištekliai bus skiriami tiems konkretiems mokslui imliems ūkio subsektoriams, kurie dabartiniu metu turi gerus kiekybinius rodiklius (dirbančių tyrėjų skaičius ir pan.), o ne tiems, kuriuos būtina vystyti siekiant išlaikyti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą;
21.4.3. finansiniai ištekliai bus išskaidomi tarp atskirų mokslui imlių ūkio subsektorių, neskiriant kritinės masės investicijų, būtinų sėkmingai verslo segmentų plėtrai ir tarptautiniam konkurencingumui užtikrinti;
21.4.4. finansavimo proporcijos pagal NKP atitinkamiems mokslui imliems ūkio subsektoriams neatitiks tikrųjų finansavimo, reikalingo šių segmentų sėkmingam vystymui, poreikio proporcijų;
21.4.5. nekompetentingai parinkus NKP finansuotinus projektus (pavyzdžiui, įsigyti jau technologiškai pasenusią laboratorinę įrangą) būtų užkirstas kelias kokybiniam šuoliui atitinkamoje mokslo srityje;
21.4.6. dėl ribotų finansavimo galimybių parama gali būti skiriama tik keliems mokslui imliems verslo segmentams;
III. PROGRAMOS IR NKP TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
22. Programos pagrindinis tikslas – kompleksiškai (tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis) didinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamąją dalį.
23. Programos bendrieji tikslai: užtikrinti mokslui imlių ūkio subsektorių teminių strategijų įgyvendinimą, kompleksiškai derinant specialistų rengimą, MTEP vystymą, atitinkamos infrastruktūros plėtrą, mokslo verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones, bei taikyti nustatytus kriterijus mokslui imlių ūkio subsektorių veiklos ir jų teminių strategijų įgyvendinimui.
24. Programos uždaviniai: kriterijų konkretiems mokslui imliems ūkio subsektoriams, kuriems yra sudaromos NKP, nustatymas ir NKP rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, pasiekimo rodiklių vertinimo bendrųjų nuostatų apibrėžimas (NKP struktūros nustatymas; NKP rengimo, vertinimo ir atrankos tvarkos nustatymas; NKP bendrų finansavimo apimčių nustatymas; NKP įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarkos nustatymas).
25. Kiekviena NKP konkrečiame mokslui imliame ūkio subsektoriuje, įgyvendindama savo uždavinius, prisideda prie 1.2 prioriteto ir 1.3 prioriteto bei 2.1 prioriteto uždavinių įgyvendinimo.
26. NKP prisideda prie 1.2 prioriteto 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ vykdymo, įgyvendindama šiuos uždavinius:
26.1. kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos specialistus pagal konkrečių mokslui imlių ūkio subsektorių poreikius;
27. NKP prisideda prie 1.3 prioriteto 1 uždavinio „Tobulinti mokslininkų, doktorantų, kitų tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją vertikaliosiose ir horizontaliosiose srityse, taip pat skatinti tyrėjų ir studentų vidaus ar tarptautinį mobilumą bei tarp viešojo ir privataus sektoriaus“ ir 2 uždavinio „Padėti didinti tyrėjų skaičių ir mažinti jų amžiaus vidurkį Lietuvoje“ vykdymo, įgyvendindama šiuos uždavinius:
27.1. tobulinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir kompetencijas konkrečiuose mokslui imliuose ūkio subsektoriuose;
28. NKP prisideda prie 2.1 prioriteto 1 uždavinio „Sustiprinti viešą ir privačią MTEP bazę“, 2 uždavinio „Padidinti viešo sektoriaus MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą įmonėms“ ir 4 uždavinio „Pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą MTEP srityje“ vykdymo, įgyvendindama šiuos uždavinius:
28.2. padidinti viešo sektoriaus MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą mokslui imlaus ūkio subsektoriaus įmonėms;
28.3. vykdyti ir plėtoti mokslinius tyrimus, reikalingus konkrečių mokslui imlių ūkio subsektorių technologiniam potencialui didinti;
IV. REIKALAVIMAI NKP, JOS STRUKTŪRA
29. NKP formuojamos tik tiems mokslui imliems ūkio subsektoriams, kuriuose galimybių studijų, kurių rezultatais remiantis rengiamos NKP, vertinimo komisija, sudaryta švietimo ir mokslo ministro įsakymu, identifikuoja sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei teigiamai įvertina kompleksinių investicijų į specialistų rengimą, MTEP bei mokslo ir verslo ryšį skatinančių priemonių poreikį.
30. Mokslui imlus ūkio subsektorius turi atitikti bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Kiekviena NKP privalomai turi atitikti bent vieną bendrąjį ir specialųjį kriterijus.
31. Bendruosius mokslui imlaus ūkio subsektoriaus atrankos kriterijus sudaro:
32. Specialieji mokslui imlaus ūkio subsektoriaus atrankos kriterijai skirstomi priklausomai nuo apyvartos:
32.1. tuo atveju, kai apyvarta mokslui imliame ūkio subsektoriuje mažesnė nei 1 proc. nuo BVP:
32.1.1. subsektorius turi pasižymėti augančia darbuotojų, turinčių magistro ar mokslų daktaro kvalifikacijas bei kompetencijas, paklausa;
32.2. tuo atveju, kai konkretaus subsektoriaus apyvarta didesnė nei 1 proc. nuo BVP:
32.2.2. turi būti įrodyta, kad yra didelis verslo įmonių bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis (vykdant MTEP darbus) poreikis ir kad tokio bendradarbiavimo apimtys per 3 metus nuolat auga;
33. Projektai, kuriems skiriama lėšų pagal NKP, negali būti finansuojami pagal kitas programas, pagal kurias įsisavinamos ES struktūrinės paramos lėšos.
34. Projektų, kuriems skiriama lėšų pagal NKP, paramos intensyvumas:
34.1. iki 100 proc. projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė institucija ar įstaiga;
34.2. ne daugiau kaip 85 proc. projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė institucija ar įstaiga (t. y. kurios steigėjas nėra Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų); ne mažiau kaip 15 proc. projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio(–ių) įnašas pinigais.
35. NKP sudaro visuma tarp savęs susijusių projektų, kurie turi būti kompleksiškai ir koordinuotai nukreipti šio dokumento 5 punkte išdėstytiems tikslams pasiekti.
36. Pagal NKP finansuojamų projektų veiklos negali būti finansuojamos pagal kitas ES finansinės paramos priemones ar programas (tai pačiai veiklai parama negali būti skirta du kartus).
37. Visi pagal NKP finansuojami projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti ES struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).
38. Konkrečiam mokslui imliam ūkio subsektoriui skirtoje NKP turi būti pateikta tokia informacija apie kiekvieną projektą:
V. NKP VEIKLOS IR SU NKP SUSIJUSIOS VEIKLOS
39. Programoje nustatoma NKP uždaviniams įgyvendinti reikalingų veiklų, skirtų NKP kompleksiškumui užtikrinti, t. y. ES finansinės paramos pagalba stiprinti tam tikro mokslui imlaus verslo segmento konkurencingumą, gerinant studijų (specialistų ruošimo) kokybę, stiprinant mokslinių tyrimų bazę bei skatinant mokslo ir verslo ryšį, visuma.
40. Tačiau kiekvienoje konkrečioje NKP finansuotinos veiklos turės būti parenkamos, remiantis realiu finansavimo poreikiu ir atsižvelgiant į 2004–2006 m. ES finansinės paramos programavimo laikotarpio vykdytų projektų rezultatus.
41. Kiekvienoje NKP turės būti identifikuota, kurios veiklos (pagal Programos 1 priedą) turėtų būti įgyvendinamos ir kokios bus jų finansavimo apimtys.
42. Numatomos NKP veiklos:
42.1. Aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose rengimo, atnaujinimo ir įgyvendinimo (įskaitant studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymą) I–II studijų pakopose veiklos tikslas – atnaujinti, o esant poreikiui, parengti naujas studijų programas, skirtas mokslui imliems ūkio subsektoriams stiprinti, taip pat skatinti tęstinį dėstytojų, dalyvaujančių NKP įgyvendininmo procese, tobulinimąsi, nuolat keliant savo kvalifikaciją. Veiklos projektų tipai:
42.1.1. studijų programų modulių I ir II studijų pakopose atnaujinimas (įskaitant dėstytojų pedagoginių kompetencijų tobulinimą);
42.1.4. dėstytojų neformalus ugdymas (kompetencijų tobulinimas, įskaitant inovatyvių mokymosi metodų įgyvendinimą);
42.2. MTTP veiklos vykdymui skirtos viešosios, technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo (įskaitant studijų infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) veiklos tikslas – sukurti aukšto lygio bazę, reikalingą aukšto lygio MTEP NKP tematikose vykdyti; pasiekti, kad mokslui imliems ūkio subsektoriams stiprinti reikalinga studijų infrastruktūra atitiktų šių dienų reikalavimus. Veiklos projektų tipai:
42.2.1. MTEP proceso vykdymui skirtos materialinės bazės kūrimas, atnaujinimas (naujų pastatų statyba, senų pastatų (patalpų) rekonstrukcija, pritaikymas MTEP laboratorijų reikalavimams; MTEP įrangos, skirtos technologinės (bendrosios ir specializuotos, kompiuterinės įrangos įsigijimas) ir informacinės (informacijos sistemų įsigijimas ir įdiegimas, specializuotos įrangos įsigijimas, įprastos kompiuterinės įrangos, programinės, audiovizualinės įrangos, kitų elektroninių komunikacijos priemonių įsigijimas ir įdiegimas) infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas;
42.2.2. technologinės (bendrosios ir specializuotos, kompiuterinės įrangos įsigijimas) ir informacinės (informacijos sistemų įsigijimas ir įdiegimas, specializuotos įrangos įsigijimas, įprastos kompiuterinės įrangos, programinės, audiovizualinės įrangos, kitų elektroninių komunikacijos priemonių įsigijimas ir įdiegimas) infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas;
43. Su NKP susijusios veiklos:
43.1. Asociacijų, kurių uždaviniai yra NKP įgyvendinimas, stiprinimo veiklos tikslas – sustiprinti asociacijų, dalyvaujančių NKP įgyvendinime, vietinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, skatinti tematinius ir partnerystės tinklus, stiprinti institucinius gebėjimus, palaikyti viešojo pobūdžio informacinių portalų ir duomenų bazių informacinį turinį, rengti galimybių studijas. Veikla įgyvendinama per Tyrėjų karjeros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252) (toliau – Tyrėjų karjeros programa), Žinių apie MTEP sklaidą paprogramę konkurso būdu. Projektus administruoja Europos socialinio fondo agentūra;
43.2. Subsidijų (visuotinės dotacijos) Lietuvos aukšto tarptautinio lygio mokslininkams veiklos tikslas – skatinti patyrusius ir jaunuosius aukšto (tarptautinio) lygio mokslininkus vykdyti mokslinius tyrimus Lietuvos mokslo ir studijų institucijose bei Lietuvos mokslininkų tarpinstitucinį mobilumą. Veikla įgyvendinama per Tyrėjų karjeros programos Visuotinės dotacijos (subsidijų) mokslininkams paprogramę. Pavienius Lietuvos aukšto tarptautinio lygio mokslininkų (ar jų grupių) projektus administruoja Švietimo ir mokslo ministerijos atrinktas Visuotinės dotacijos valdytojas;
43.3. Podoktorantūrinių stažuočių veiklos tikslas – tobulinti tyrėjo kompetencijas bet kuriose mokslinėse kryptyse; suteikti galimybę vykdyti tiriamuosius mokslinius darbus Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, skatinti jaunų mokslininkų mobilumą tarp Lietuvos mokslo institucijų; skatinti mokslo institucijų konkurenciją dėl finansavimo (kvotų skaičius); skatinti tarpdiscipliniškumą bei jų tarpinstitucinio bei tarpsektorinio mobilumo skatinimą. Veikla įgyvendinama per Tyrėjų karjeros programos Paramos mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumui paprogramę. Podoktorantūrinių stažuočių projektus administruoja Lietuvos mokslo taryba, atsižvelgdama į ekspertinį vertinimą ir poreikį konkrečiuose mokslui imliuose ūkio subsektoriuose;
43.4. Valstybės pagalbos aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui žinioms ir mokslui imliose įmonėse veiklos tikslas – skatinti tyrimus versle; didinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičių verslo įmonėse; skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimą versle; didinti mokslinių tyrimų panaudojamumą versle. Veikla įgyvendinama per Tyrėjų karjeros programos Valstybės pagalbos aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimui įmonėse paprogramę konkurso būdu. Projektus administruoja Europos socialinio fondo agentūra;
43.5. Doktorantūros proceso įgyvendinimo ir mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimo bei kompetencijų ugdymo, mobilumo skatinimo pagal bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų poreikius veiklos tikslas – gerinti doktorantūros procesą, tobulinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir kompetencijas, atsižvelgiant į bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų poreikius, skatinti mobilumą. Veikla įgyvendinama per Tyrėjų karjeros programos Paramos mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumui paprogramę. Projektus administruoja Lietuvos mokslo taryba, atsižvelgdama į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą NKP projektų sąrašą.
VI. PROGRAMOS RENGIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
44. Siekiant, kad NKP būtų parengtos kokybiškai ir leistų sklandžiai ir sėkmingai panaudoti ES paramos lėšas, ir atsižvelgiant į pagrindinį NKP tikslą:
44.2. švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta galimybių studijų ir siūlymų NKP rengimui vertinimo komisija, pasitelkusi Lietuvos ekspertus (prireikus ir iš užsienio), įvertina investicijų į studijų programų (modulių) atnaujinimą bei naujų rengimą, studijų infrastruktūrą, MTEP veiklą, MTEP infrastruktūrą ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą užtikrinančių mechanizmų kūrimo poreikį bei pagrįstumą ir pateikia siūlymus dėl mokslui imlių subsektorių, kuriems turėtų būti parengtos NKP;
44.3. jei švietimo ir mokslo ministras įsakymu paveda galimybių studijų iniciatoriams (rengėjams) sudaryti NKP rengimo darbo grupes, į kurias rekomenduojami įtraukti atitinkamų mokslui imlių subsektorių studijų, MTEP ir verslo ekspertus (prireikus ir iš užsienio), ekspertinių institucijų atstovus, tai sudarytos darbo grupės, parengusios siūlymus dėl atitinkamų mokslui imlių subsektorių NKP rengimo, pateikia juos Švietimo ir mokslo ministerijai.
45. Švietimo ir mokslo ministras paskiria NKP rengimą ir įgyvendinimą koordinuojančią instituciją, kuri atlieka šias funkcijas:
45.1. atsižvelgdama į galimybių studijas ir siūlymus dėl NKP rengimo (jei buvo pateikti), nustato preliminarias lėšų proporcijas pagal veiklas konkrečioje NKP, atsižvelgdama į mokslui imlaus ūkio subsektoriaus tolygios plėtros poreikį;
46. Programa bus finansuojama ESF, ERPF nacionalinėmis ir privačiomis lėšomis. Programos biudžetas – 336,4 mln. Lt. Iš ESF skiriama 48,01 mln. Lt (1.2 prioritetas), iš ERPF – 288,39 mln Lt. (2.1 prioritetas). Nacionalinis finansavimas sudarys ne mažiau kaip 50,46 mln. Lt. Kryžminis finansavimas yra galimas iki 10 proc. nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų 1.2 prioriteto lėšų (iki 4,8 mln.Lt) (pagal Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789)). Programos priemonėms įgyvendinti skiriamos lėšos, Programos paramos sutarčių pasirašymo apimčių bei preliminarus lėšų įsisavinimo planas pateikiami atitinkamai Programos 2, 3 ir 4 prieduose, o numatomi pasiekimo programos rezultatai – Programos 5 priede.
VII. PROGRAMOS ADMINISTRAVIMAS, VALDYMAS IR VIEŠINIMAS
47. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.1139 (Žin., 2007, Nr.114-4637) (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės), Švietimo ir mokslo ministerija yra tarpinė institucija ir atlieka funkcijas, numatytas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 10 punkte.
48. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 1.2 ir 1.3 prioritetą, įgyvendinančioji institucija yra Europos socialinio fondo agentūra. Įgyvendinančioji institucija atlieka funkcijas, numatytas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 13 punkte.
49. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 2.1 prioritetą, įgyvendinančioji institucija yra Centrinė projektų valdymo agentūra. Įgyvendinančioji institucija atlieka funkcijas, numatytas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 13 punkte.
50. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti ES struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60.
51. Programos 1 priede „Programos veiklų aprašymas“ nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai:
52. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas, kurio sudėtis patvirtinta švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
53. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos valdymo komiteto reglamentas sudaromas vadovaujantis Programos valdymo komiteto darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1477.
54. Už Programos įgyvendinimą atsakingos institucijos, vykdančios ir koordinuojančios valstybės projektų įgyvendinimą (atitinkamos NKP administruojančios institucijos, NKP įgyvendinimą koordinuojanti institucija):
54.1. institucijos, vykdančios valstybės projektus, rengia paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo finansavimo ir administravimo sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiai institucijai ir Programos valdymo komitetui;
54.2. konkurso būdu atrenkamų projektų pareiškėjai pagal atskirus kvietimus teikia paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo finansavimo ir administravimo sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiai institucijai.
54.3. Programos priemonių įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų viešinimo funkciją atlieka tarpinė institucija (projektų atveju – institucijos, vykdančios valstybės projektus, NKP atveju – paskirta NKP įgyvendinimą koordinuojanti institucija), kuri atsakinga už informacijos pateikimą visuomenei ir kitoms tikslinėms grupėms.
VIII. PROGRAMOS SĄSAJOS SU KITOMIS TEMINĖMIS PROGRAMOMIS
55. Programą papildo Tyrėjų karjeros programa:
55.1. kadangi visuotinės dotacijos (subsidijos), skirtos Lietuvos aukšto (tarptautinio) lygio mokslininkams pagal atitinkamą NKP, yra Tyrėjų karjeros programos Visuotinės dotacijos (subsidijų) mokslininkams paprogramės sudėtinė dalis. NKP Lietuvos aukšto (tarptautinio) lygio mokslininkų pavieniams projektams bus skirta VP 1.3 prioriteto lėšų, kurių bendra suma sudaro ne mažiau kaip 6,294 mln. Lt (nacionalinės lėšos sudaro 0,944 mln. Lt, ES lėšos – 5,35 mln. Lt) ir 2.1 prioriteto lėšos, kurių bendra suma sudaro ne mažiau kaip 5,7647 mln. Lt (nacionalinės lėšos sudaro 0,8647 mln. Lt, ES lėšos – 4,90 mln. Lt). Atrankos kriterijus pavieniams Lietuvos aukšto (tarptautinio) lygio mokslininkų projektams pagal atitinkamą NKP nustato Lietuvos mokslo taryba. Projektams, skirtiems NKP įgyvendinimui, teikiamas prioritetas;
55.2. kadangi Podoktorantūrinių stažuočių priemonė (valstybės planavimas) yra Tyrėjų karjeros programos Paramos mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumui paprogramės sudėtinė dalis. NKP Podoktorantūrinių stažuočių priemonės veikloms, kurias įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, bus skirta VP 1.3 prioriteto lėšų, kurių bendra suma sudaro ne mažiau kaip 5,9294 mln. Lt (nacionalinės lėšos sudaro 0,8894 mln. Lt, ES lėšos – 5,04 mln. Lt). Projektams, skirtiems NKP įgyvendinimui, teikiamas prioritetas;
55.3. kadangi Valstybės pagalbos aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimui mokslui imliuose ūkio subsektoriuose konkursinė veikla pagal atitinkamą NKP yra Tyrėjų karjeros programos Valstybės pagalbos aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimui įmonėse paprogramės sudėtinė dalis. NKP projektams, kuriuose aukštos kvalifikacijos specialistai įdarbinami mokslui imliuose ūkio subsektoriuose, teikiamas prioritetas;
55.4. kadangi Asociacijų, kurių uždaviniai yra NKP įgyvendinimas, stiprinimo veikla yra Tyrėjų karjeros programos Žinių apie MTEP sklaidą paprogramės dalis. Projektams, skirtiems asociacijų, kurių uždaviniai yra NKP įgyvendinimas, stiprinimui teikiamas prioritetas;
55.5. kadangi Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimo (pagal pagrindinių ir profesinių gebėjimų poreikius) priemonė yra Tyrėjų karjeros programos Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimo paprogramės sudėtinė dalis. Projektai, skirti NKP įgyvendinimui, įtraukiami į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą NKP projektų sąrašą. Tvirtinant kiekvieną NKP skiriamos VP 1.3 prioriteto lėšos, kurių bendra suma sudaro ne mažiau kaip 53,38 mln. Lt (nacionalinės lėšos sudaro 8,01 mln. Lt, ES lėšos – 45,37 mln. Lt).
56. Programa taip pat tematiškai susijusi su:
56.1. Nacionaline studijų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260; 2009, Nr. 82-3435), kurioje numatytas naujų aukštojo mokslo studijų programų kūrimas ir atnaujinimas I–II studijų pakopose bei jungtinių studijų programų kūrimas bei įgyvendinimas, taip pat aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimas, jei tai nėra numatyta NKP;
56.2. Bendrąja nacionaline mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 90-3628), kadangi pagal NKP bus skiriamos lėšos sustiprinti viešą MTEP bazę konkrečiose mokslo srityse, vykdyti ir plėtoti mokslinius tyrimus, reikalingus atitinkamų mokslui imlaus verslo segmentų technologiniam potencialui didinti bei atitinkamuose mokslui imlaus verslo segmentuose pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą MTEP srityje.
57. Atitinkamo mokslui imlaus verslo segmento NKP turės būti įvardytos sąsajos (jeigu tokios bus nustatytos) su kitų segmentų NKP, įvardijant galimybes naudoti tą pačią moksliniams tyrimams ir studijoms skirtą infrastruktūrą, sintezuoti žinias, kooperuoti gamybą.
58. Taip pat NKP turėtų būti įvardijami konkretūs projektai, kurie bus finansuojami daugiau nei vienos NKP lėšomis, ar projektai, kurie tenkins ir kitų mokslui imlaus verslo segmentų, kuriems bus suformuotos NKP, poreikius.
IX. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS
60. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa atitinka 5 horizontaliuosius prioritetus: lygių galimybių skatinimas, novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai, informacinės visuomenės plėtra, regioninė plėtra ir darnus vystymasis. 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa atitinka 4 horizontaliuosius prioritetus: informacinės visuomenės plėtra, lygios galimybės, darni plėtra ir regioninė plėtra. Ši Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:
60.1. Lygių galimybių skatinimas. Programos įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo šiais būdais: bus skatinamas jaunimo ir moterų dalyvavimas MTEP veikloje (ypač tiksliųjų mokslų srityje);
60.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Bus remiamos įvairios novatoriškos veiklos, tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai ir įvairios partnerysčių formos. Pavyzdžiui, novatoriškos veiklos reikalingos gilinti ir skleisti žinias apie tyrimus, technologijas, inovacijas Lietuvoje. Reikia paminėti paramą mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimui, įvairių tyrėjų tarptautiniam mobilumui, ypač užsienio ekspertų dalyvavimui įgyvendinant finansuojamus projektus;
60.3. Informacinės visuomenės plėtra. Parama bus teikiama su informacijos ir ryšių technologijomis (IRT) ir informacinėmis technologijomis (IT) susijusiai mokslininkų ir kitų tyrėjų, tarp jų magistrantų ir doktorantų kompetencijai tobulinti ir kvalifikacijai kelti. Prie šio prioriteto prisideda visi NKP projektai;
60.4. Regioninė plėtra. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Įgyvendinant Programą, regioninės plėtros horizontalus prioritetas veiks Programos priemonių projektus teigiamai, nes NKP numatyta plėtoti aukšto lygio mokslinių tyrimų ir kompetencijos centrus, taip pat partneryste grindžiamus mokslo ir studijų institucijų tematinius tinklus ne tik Vilniuje ir Kaune, atsižvelgiant į jų specifiką ir užtikrinant subalansuotą plėtrą;
60.5. Darnus vystymasis (darni plėtra). Programa atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius uždavinius. Prie Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslų pasiekimo prisideda visi NKP projektai.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Dabartiniu metu nesant investicijų į MTEP infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius kompleksinio valdymo mechanizmo, finansinės injekcijos į studijų ir mokslinių tyrimų institucijų sistemą panaudojamos nepakankami efektyviai, yra nepakankamai koncentruotos ir nesukuria reikiamo mokslinio potencialo. Įgyvendinant NKP, ES struktūrinės paramos ir nacionalinės lėšos turėtų būti kompleksiškai nukreipiamos didžiausią konkurencinį potencialą turintiems mokslui imliams ūkio subsektoriams, taip sukuriant tvirtą pagrindą atitinkamų mokslo krypčių sėkmingam plėtojimui, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui, mokslo-verslo saitų stiprinimui ir tiesioginių užsienio investicijų atėjimui.
Bendrosios nacionalinės kompleksinės
programos
1 priedas
Programos veiklų aprašymas
1 lentelė. Aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose rengimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas (įskaitant studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymą) I–II studijų pakopose
| 1. |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektų planavimas |
| 2. |
Pareiškėjas (Vykdytojas) |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Vilniaus kolegija |
| 3. |
Projektų tipai |
Studijų programų modulių I ir II studijų pakopose atnaujinimas (įskaitant dėstytojų pedagoginių kompetencijų tobulinimą) |
| Studijų programų kūrimas (įskaitant inovatyvių mokymosi metodų kūrimą ir/ar pritaikymą) |
||
| Studijų programų įgyvendinimas (studijų procesas) |
||
| Dėstytojų neformalus ugdymas (kompetencijų tobulinimas, įskaitant inovatyvių mokymosi metodų įgyvendinimą) |
||
| Geografinis mobilumas (dėstytojų stažuotės užsienio aukštosiose mokyklose) |
||
| 4. |
Tikslinės grupės |
Aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai |
| 5. |
Veiklai skiriamos lėšos |
48 011 400 Lt (VP 1.2 prioritetas) |
| 6. |
Paramos intensyvumas, proc. |
100 proc. |
| 7. |
Projekto trukmė |
Iki 36 mėn. |
| 8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 9. |
Tinkamumas |
Pagal Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimų reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) |
| 10. |
Atrankos kriterijai |
Atitikties kriterijai: projektai turi tiesiogiai atitikti Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos nuostatas |
| 11. |
Įgyvendinančioji institucija (agentūra) |
Europos socialinio fondo agentūra |
2 lentelė. Viešosios, technologinės ir informacinės MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas (įskaitant studijų infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą mokslui imliuose ūkio subsektoriuose)
| 1. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
| 2. |
Pareiškėjas (Vykdytojas) |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Vilniaus kolegija, Botanikos institutas, Biotechnologijos institutas, VU eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas |
| 3. |
Projektų tipai |
MTEP proceso vykdymui skirtos materialinės bazės kūrimas, atnaujinimas (naujų pastatų statyba, senų pastatų (patalpų) rekonstrukcija, pritaikymas MTEP laboratorijų reikalavimams; MTEP ir studijų technologinės (bendrosios ir specializuotos, kompiuterinės įrangos įsigijimas) ir informacinės (informacijos sistemų įsigijimas ir įdiegimas, specializuotos įrangos įsigijimas, įprastos kompiuterinės įrangos, programinės, audiovizualinės įrangos, kitų elektroninių komunikacijos priemonių įsigijimas ir įdiegimas) infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas |
| Technologijų perdavimo funkcijas vykdančių centrų materialinės (naujų pastatų statyba, senų pastatų (patalpų) rekonstrukcija), technologinės (bendrosios ir specializuotos, kompiuterinės įrangos įsigijimas) ir informacinės (informacijos sistemų įsigijimas ir įdiegimas, specializuotos įrangos įsigijimas, įprastos kompiuterinės įrangos, programinės, audiovizualinės įrangos, kitų elektroninių komunikacijos priemonių įsigijimas ir įdiegimas) infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas |
||
| Studijų proceso vykdymui skirtos materialinės bazės atnaujinimas (senų pastatų (patalpų) rekonstrukcija, pritaikymas auditorijų, mokomųjų laboratorijų reikalavimams) |
||
| 4. |
Tikslinės grupės |
Mokslininkai ir kiti tyrėjai, studentai, dėstytojai |
| 5. |
Veiklai skiriamos lėšos |
288 381 393 Lt (2.1 prioritetas) |
| 6. |
Paramos intensyvumas, proc. |
100 proc. |
| 7. |
Projekto trukmė |
Iki 36 mėn. |
| 8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 9. |
Tinkamumas |
Pagal Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimų reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 |
| 10. |
Atrankos kriterijai |
Atitikties kriterijai: projektai turi tiesiogiai atitikti Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos nuostatas |
| 11. |
Įgyvendinančioji institucija (agentūra) |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
Bendrosios nacionalinės kompleksinės
programos
2 priedas
Programos veikloms įgyvendinti skiriamos lėšos
| Programos veiklos |
VP prioritetas |
ES lėšos (mln. Lt) |
Nacionalinės lėšos (mln. Lt) |
Iš viso priemonei skiriama (mln. Lt) |
| 1. Aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose rengimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas (įskaitant studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymą) I–II studijų pakopose |
1.2 |
40,81 |
7,20 |
48,01 |
| 2. Viešosios, technologinės ir informacinės MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas (įskaitant studijų infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) |
2.1 |
245,13 |
43,26 |
288,39 |
| Iš viso |
|
285,94 |
50,46 |
336,40 |
Bendrosios nacionalinės kompleksinės
programos
3 priedas
PROGRAMOS PARAMOS SUTARČIŲ PASIRAŠYMO APIMTYS (MLN. LT)
| Programos veiklos |
Atrankos būdas |
VP |
Suma, iš viso |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011–2013 m. |
| Prioritetas |
|||||||
| 1. Aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose rengimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas (įskaitant studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymą) I–II studijų pakopose |
P |
1.2 |
48,01 |
|
|
48,01 |
|
| 2. Viešosios, technologinės ir informacinės MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas (įskaitant studijų infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) |
P |
2.1 |
288,39 |
|
89,18 |
199,21 |
|
| IŠ VISO |
|
|
336,40 |
|
89,18 |
247,22 |
|
P – planavimas
Bendrosios nacionalinės kompleksinės
programos
4 priedas
PRELIMINARUS LĖŠŲ ĮSISAVINIMO PLANAS (mln. Lt)
| Programos veiklos |
VP |
Atrankos būdas |
Suma iš viso, mln. Lt |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011–2013 m. |
| prioritetas |
|||||||
| 1. Aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose rengimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas (įskaitant studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymą) I–II studijų pakopose |
1.2 |
P |
48,01 |
|
|
4,00 |
44,01 |
| 2. Viešosios, technologinės ir informacinės MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas (įskaitant studijų infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) |
2.1 |
P |
288,39 |
|
|
28,00 |
260,39 |
| IŠ VISO |
|
|
336,40 |
|
|
32,00 |
304,40 |
Bendrosios nacionalinės kompleksinės
programos
5 priedas
Numatomi pasiekti Programos rezultatai
Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir pažangą vertina pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ bei 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ 1 uždavinio „Sustiprinti viešą ir privačią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bazę“, 2 uždavinio „Padidinti viešojo sektoriaus MTTP veiklos efektyvumą ir prieinamumą įmonėms“ stebėsenos rodiklius:
Programos lygmens įgyvendinimo stebėsenos rodikliai pagal veiklas
| Programos veikla |
Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas(Veiksmų programų lygmens, nacionalinio lygmens) |
Pradinė situacija |
Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (Programos dalis) |
Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (VP lygmuo) |
| 1. Aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose rengimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas (įskaitant studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymą) I–II studijų pakopose |
Rezultato |
Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (VP) |
28,4 proc.* |
80 proc. |
80 proc. |
| Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (VP) |
88,4 proc.* |
90 proc. |
90 proc. |
||
| Produkto |
Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius (VP) |
18401* |
880 |
3000 |
|
| Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius (VP) |
2461* |
1080 |
5000 |
||
| Parengtų arba atnaujintų I ir II pakopos studijų programų skaičius (Nac.) |
246* |
60 |
- |
||
| Dėstytojų stažuočių skaičius (Nac.) |
281* |
55 |
- |
||
| 2. Viešosios, technologinės ir informacinės MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas (įskaitant studijų infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) |
Rezultato |
Sukurtų ir veikiančių mokslinių tyrimų centrų skaičius (VP) |
49* |
7 |
12 |
| Bendrų darbo vietų mokslinių tyrimų srityje skaičius (VP) |
5893 (2005 m.) |
112 |
650 |
||
| Pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skaičius (VP) |
80** |
36 |
100 |
||
| Sukurtų, atnaujintų ir (arba) įranga aprūpintų mokomųjų laboratorijų (auditorijų) skaičius (Nac.) |
- |
76 |
- |
||
| Sukurtų, atnaujintų ir (arba) įranga aprūpintų mokslinių laboratorijų skaičius (Nac.) |
- |
103 |
- |
||
| Produkto |
MTTP bazės plėtros projektų skaičius (VP) |
10*** |
13 |
60 |
|
| * Šaltinis: Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą švietimui ir mokslui skirtos paramos rezultatų tyrimas. Tyrimo ataskaita. Vilnius, 2008. ** Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. ***BPD 1.5 priemonės projektai mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje. Šaltinis: Centrinė projektų valdymo agentūra. |
|||||