LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL BENDROJO LAVINIMO IR PROFESINIŲ MOKYKLŲ REKONSTRAVIMO IR APRŪPINIMO MOKYMO PRIEMONĖMIS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2005 m. lapkričio 16 d. Nr. 1230

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 557 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamą Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metų programą (toliau vadinama – Programa).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2005 m. gruodžio 15 d. patvirtinti 2006 metais rekonstruojamų mokyklų sąrašą ir kasmet, iki einamųjų metų liepos 1 d., tvirtinti kitais metais rekonstruojamų mokyklų sąrašą.

3. Nustatyti, kad Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtintų bendrųjų asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

4. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

5. Rekomenduoti savivaldybėms prisidėti prie Programos įgyvendinimo ir skirti iš savo biudžetų lėšų bendrojo lavinimo mokykloms rekonstruoti.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1230

BENDROJO LAVINIMO IR PROFESINIŲ MOKYKLŲ REKONSTRAVIMO IR APRŪPINIMO MOKYMO PRIEMONĖMIS 2006–2008 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) priemonės skirtos šalies bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų (toliau vadinama – mokyklos) pastatams atnaujinti, mokykliniams baldams, mokymo įrangai ir kitoms mokymo priemonėms pirkti.

2. Šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkai.

3. Šia Programa siekiama įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ir Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1475 (Žin., 2004, Nr. 170-6263).

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

4. Išlaidos, skirtos mokykloms aprūpinti šiluma, sudaro nemažai mokyklos ūkio lėšų. Šalyje veikia 1521 bendrojo lavinimo mokykla, 70 valstybinių profesinių mokyklų, 5 aukštesniosios žemės ūkio mokyklos, vykdančios profesinį mokymą (nuo 2006 m. liepos 1 d. jos taps profesinėmis mokyklomis). Metinis šilumos suvartojimas mokyklose svyruoja nuo 50 iki 430 kwh/m³, kai šiluma tiekiama centralizuotai, ir nuo 60 iki 960 kwh/m³, kai šiluma gaminama vietinėse katilinėse. Kai šiluma tiekiama centralizuotai, vidutiniškai šiluminės energijos suvartojama apie 260 kwh/m³, o kai šiluma gaminama vietinėse katilinėse, – apie 500 kwh/m³. Mokyklos, kurios plotas – 5944 kv. metrai, vidutinės metinės šilumos sąnaudos sudaro 197816 litų. Mokyklų pastatų, kuriuos būtina rekonstruoti, kapitalinis remontas buvo atliekamas 1965–1985 metais, vidutinis laikotarpis nuo jų paskutinio kapitalinio remonto – 28 metai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 734 „Dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros 2000–2004 metų programos rengimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 53-1533) ir Mokyklų tobulinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130), rekonstruotos 249 mokyklos. 1996–2001 metais vykdytų mokyklų pastatų atnaujinimo projektų patirtis parodė, kad įdiegus energijos taupymo priemones, susijusias su pastatų ir šilumos tiekimo sistemų renovavimu, rekonstruotose mokyklose pagerėjo higienos sąlygos, šilumos sutaupoma nuo 30 iki 47 procentų.

5. Tačiau daugelio mokyklų pastatų fizinė būklė ir inžinerinė įranga netenkina energijos taupymo reikalavimų:

5.1. Dėl per mažos išorinių sienų ir stogo šiluminės varžos, didelio jų fizinio susidėvėjimo pažeidžiamas patalpų mikroklimatas.

5.2. Dideli, nesandarūs langai, jų mediniai rėmai deformuoti, vietomis išpuvusi mediena.

5.3. Iš nepakankamai išdžiovintos medienos pagamintos durų staktos deformavosi, vyriai ir užraktai buvo dažnai keičiami, todėl nebegali būti gerai tvirtinami.

5.4. Dėl pastatų fasadų apdailos sudūlėjimo išorinės sienos tapo drėgnesnės, laidesnės šilumai.

5.5. Mokyklų pastatų šildymo įranga pasenusi, susidėvėjusi, neįrengti sunaudotos šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisai, padedantys taupyti šilumos energiją.

5.6. Susidėvėjusi vandentiekio ir nuotekų įranga, vamzdynai sutrūniję, paslėpti po betono grindimis, susidėvėję sanitariniai įrenginiai.

5.7. Funkcionuoja natūralus vėdinimas. Esama mechaninė vėdinimo įranga nenaudojama, nes skleidžia triukšmą, didelės elektros energijos sąnaudos. Kai kuriose mokyklose šie prietaisai išmontuoti.

6. Daugelyje mokyklų susidėvėję baldai, ypač mokykliniai stalai ir kėdės, jų nepakanka, kad būtų galima pritaikyti pagal mokinių ūgį. Prastas klasių apšvietimas, susidėvėjusi virtuvių įranga. Kasmet mažėja pirmosios sveikatos grupės mokinių, gausėja antrosios sveikatos grupės „rizikos“ mokinių: daug mokinių turi regos, laikysenos sutrikimų; nemažėja susirgimų virškinimo trakto ligomis.

7. Sporto salių nėra 185 vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose, dalyje mokyklų neįrengti sporto aikštynai; daugelyje mokyklų prie sporto salių nesutvarkyti persirengimo kambariai, neveikia dušai arba jie neįrengti. Dalyje šalies mokyklų nėra valgyklų ar net bufetų, todėl nėra galimybių organizuoti mokinių maitinimą karštu maistu. 2005 metais kai kuriose mokyklose dar buvo lauko tualetų.

8. Techniškai, technologiškai ir morališkai pasenusios vaizdinės mokymo priemonės, mokymo įranga fizikos, chemijos laboratorijose, sporto įranga. Siekiant modernizuoti ugdymo aplinką, būtina atnaujinti mokymo priemones. 2004 metais mokymo priemonėms įsigyti vienam mokiniui buvo skirta tik 6,3 lito mokinio krepšelio lėšų, todėl mokyklose trūksta modernių mokymo priemonių.

9. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vietinio šilumos punkto modernizavimas, šildymo sistemos rekonstravimas ir subalansavimas yra ekonomiškai veiksmingos energijos taupymo ir higienos sąlygų gerinimo priemonės. Racionaliai vartojant šilumos ir elektros energiją, rekonstruojant statinius, visapusiškai gerinama jų būklė, veiksmingiau naudojamos mokyklos ūkiui išlaikyti skiriamos lėšos, o sutaupomas lėšas galima panaudoti mokyklų pastatų vidaus įrangai atnaujinti, mokykliniams baldams ir mokymo priemonėms pirkti. Minėtąsias energijos taupymo priemones reikia naudoti kompleksiškai su langų keitimu, stogų renovavimu, sienų šiltinimu ir kitomis konstrukcijų elementų būklės atnaujinimo ar gerinimo priemonėmis. Esant blogai mokyklų šilumos ūkio ir bendrai pastatų fizinei būklei, reikia nedelsiant mokyklų pastatus atnaujinti.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

10. Šios Programos tikslas – atnaujinant mokyklų pastatus, mokymo priemones, pritaikant pastatus informacinėms ir kitoms technologijoms diegti, gerinti mokinių mokymosi sąlygas.

11. Šios Programos uždaviniai:

11.1. geriau panaudoti lėšas, skirtas švietimui; sumažinus energijos suvartojimą, mokyklose sutaupytas lėšas panaudoti švietimo kokybei ir prieinamumui gerinti;

11.2. užtikrinti sveikas ir saugias mokinių mokymosi ir ugdymo sąlygas;

11.3. išmokyti atnaujintų mokyklų personalą naudoti rekonstruotų pastatų konstrukcijas, pastatytus įrengimus, taupyti šilumą, elektros energiją, užtikrinti tinkamą rekonstruotų pastatų priežiūrą, kad pailgėtų pastatų naudojimo laikas;

11.4. aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis;

11.5. sudaryti galimybes mokytojams pasirengti dirbti su šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis. Sudaryti galimybes mokymo procese naudoti modernias technologijas, taikyti šiuolaikinius aktyvaus mokymo būdus ir metodus.

12. Šios Programos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti reikia:

12.1. atrinkti mokyklas pagal šios Programos 13–15 punktus (tai turėtų vykdyti savivaldybės, apskričių viršininkai ir Švietimo ir mokslo ministerija);

12.2. įvertinti atrinktas mokyklas ir įsakymu patvirtinti kasmet rekonstruojamų mokyklų sąrašą (Švietimo ir mokslo ministerijos prerogatyva);

12.3. parengti atrinktų mokyklų investicijų projektus;

12.4. pagal investicijų projektus parengti techninius projektus;

12.5. atlikti techninių projektų techninę ekspertizę;

12.6. įvykdyti darbų, prekių ir paslaugų pirkimus;

12.7. įvykdyti statybos rekonstravimo darbus ir jų techninę priežiūrą;

12.8. atlikti energetinį pastatų sertifikavimą.

IV. REKONSTRUOTINŲ MOKYKLŲ ATRANKOS KRITERIJAI

13. Šioje Programoje gali dalyvauti visų tipų bendrojo lavinimo mokyklos, atitinkančios visus atrankos kriterijus. Atrankos kriterijai yra šie:

13.1. Savivaldybė, apskrities viršininkas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 745 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3509) yra parengę ir patvirtinę mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrąjį planą ir numatę mokyklos veiklos perspektyvą.

13.2. Faktinis mokinių skaičius atrenkamoje savivaldybės mokykloje yra ne mažesnis už numatytąjį bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), 4.3–4.5 punktuose ir nemažės artimiausius 5 metus.

13.3. Savivaldybė, kurios mokyklose mokosi nuo 1 tūkst. iki 12 tūkst. mokinių iš viso, atrenka rekonstruoti po vieną mokyklą; savivaldybė, kurios mokyklose mokosi daugiau kaip 12 tūkst. mokinių iš viso, kiekvienam 12 tūkst. mokinių atrenka dar po vieną mokyklą.

13.4. Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą padengti iš savivaldybės biudžeto lėšų 25 procentus numatomų rekonstravimo išlaidų.

14. Faktinis mokinių skaičius atrenkamoje specialiojoje mokykloje, kurios steigėjas yra apskrities viršininkas, turi būti ne mažesnis už numatytąjį bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo 4.4.3 ir 4.4.4 punktuose ir nemažėti artimiausius 5 metus.

15. Švietimo ir mokslo ministerija, atrinkdama profesines ir specialiąsias mokyklas, kurių steigėja ji yra, vadovaujasi šios Programos 13.1 ir 13.2 punktais.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

16. Numatomos šios Programos įgyvendinimo priemonės:

16.1. energijos taupymo: langų, lauko durų keitimas, šilumos punktų (katilinių), šildymo, vandentiekio, karšto vandens tiekimo, nuotekų sistemų rekonstravimas, stogų, sienų šiltinimas, vandentiekio, elektros ir vėdinimo sistemų atnaujinimas ir įrengimas;

16.2. higienos sąlygų gerinimo: sanitarinių patalpų, grindų, sienų apdailos remontas;

16.3. mokymosi ir ugdymo sąlygų gerinimo: netinkamų naudoti mokymo klasių, kabinetų ir laboratorijų baldų keitimas; informacinių ir kitų technologijų diegimas ir mokymo priemonių atnaujinimas; mokytojų darbo vietų sutvarkymas ir modernizavimas; mokyklos aplinkos pritaikymas specialiųjų poreikių mokiniams;

16.4. personalo mokymo: seminarai ir kursai rekonstruojamų mokyklų darbuotojams.

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

17. Preliminarus lėšų poreikis Programai įgyvendinti nurodytas jos priede.

18. Šios Programos priemonės turėtų būti finansuojamos taip:

18.1. Švietimo įstaigų, kurių steigėjai nėra Švietimo ir mokslo ministerija ar apskrities viršininkas, rekonstravimo išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų 75 procentais, o kita dalis – iš savivaldybių biudžetų lėšų. Švietimo įstaigų, kurių steigėjai yra Švietimo ir mokslo ministerija ar apskrities viršininkas, rekonstravimo išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų 100 procentų.

18.2. Mokymo priemonės perkamos centralizuotai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

18.3. Personalo mokymas finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai skiriamų asignavimų.

VII. VERTINIMO KRITERIJAI

19. Šios Programos vykdymą vertinant kiekybės požiūriu, bus analizuojama:

19.1. kiek rekonstruota mokyklų;

19.2. kiek mokinių mokosi geresnėmis sąlygomis;

19.3. kiek sutaupyta lėšų.

VIII. NUMATOMI REZULTATAI

20. Numatoma rekonstruoti pastatus 100 mokyklų (iš jų 20 – valstybinių, 80 – savivaldybių mokyklų).

21. Rekonstravus pastatus, bus taupoma šilumos ir elektros energija, apie 50000 bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių pagerės mokymosi ir higienos sąlygos.

22. Įgyvendinus šią Programą, mokyklos, naudodamos pastatus, kasmet sutaupys apie 2 mln. litų.

23. Ne mažiau kaip 200 mokyklų bus aprūpinta baldais (100 mokyklų – iš viešųjų pirkimų metu sutaupytų lėšų) ir mokymo priemonėmis, kurių reikia mokymo programoms įgyvendinti. Personalas naudosis naujais įrengimais ir mokymo priemonėmis.

24. Rekonstruotose ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis aprūpintose mokyklose pagerės mokinių sveikatos ir mokymosi kokybės rodikliai.

______________

Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų

rekonstravimo ir aprūpinimo

mokymo priemonėmis

2006–2008 metų programos

priedas

PRELIMINARUS LĖŠŲ POREIKIS PROGRAMAI ĮGYVENDINTI

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Lėšos (tūkst. litų)			Atsakingi vykdytojai
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	2006 metai	2007 metai	2008 metai	Atsakingi vykdytojai
1.	Energijos taupymas	17500	53000	72500	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkai
2.	Higienos sąlygų gerinimas	12000	40000	50000	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkai
3.	Mokymosi ir mokymo sąlygų gerinimas: baldai mokymo priemonės	500 1000	2000 2500	2500 3500	Švietimo ir mokslo ministerija
Iš viso išlaidų materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti		31000	97500	128500

______________