VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KAIMO TURIZMO PASLAUGOS TEIKIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2006 m. gruodžio 22 d. Nr. V-106

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507; 2003, Nr. 114-5119) 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 29-1193) 3.4 punktu:

1. Tvirtinu Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 26-V „Dėl kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 31-1300).

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                      ALVITIS LUKOŠEVIČIUS


PATVIRTINTA

Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus

2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-106

 

KAIMO TURIZMO PASLAUGOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kaimo turizmo paslauga yra ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama specialaus apgyvendinimo turizmo paslauga, kurią sudaro turistų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų (poilsio) ir kitų poreikių tenkinimas. Šią paslaugą gali teikti verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų.

2. Teikiant kaimo turizmo paslaugą svečių apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių). Jei kambarių (numerių) skaičius didesnis, yra taikomi Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatyti juridiniams asmenims apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimai.

3. Teikiant kaimo turizmo paslaugą turi būti laikomasi šių reikalavimų, taip pat priešgaisrinės saugos, patalpų eksploatavimo normų bei savivaldybės reikalavimų, susijusių su geriamojo vandens tiekimu, nuotekų surinkimu ir valymu bei atliekų tvarkymu. Prireikus svečiams turi būti sudarytos galimybės naudotis pirmosios medicinos pagalbos priemonėmis.

4. Kaimo turizmo paslaugos teikėjai, informuodami turistus, privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie kaimo turizmo paslaugos teikimo vietą, apgyvendinimo ir kitų teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kainas. Apgyvendinimo paslaugos paros kaina, nurodyta užsakymo priėmimo metu, negali būti didinama turisto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas metu.

5. Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu specialiame žurnale arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu. Už išankstinį užsakymo (rezervavimo) priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio apmokėjimo, kurio dydis nustatomas abipusiu šalių susitarimu.

 

II. REIKALAVIMAI KAIMO TURIZMO PASLAUGĄ TEIKIANT INDIVIDUALIAME GYVENAMAJAME NAME

 

6. Kaimo turizmo paslaugai teikti naudojamas individualus gyvenamasis namas turi būti suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas (pritaikytas), įrengtas, išlaikant vietinę tradiciją ir harmoningą ryšį su aplinka, ir priimtas naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

7. Kaimo turizmui naudojamo individualaus gyvenamojo namo aplinka ir svečių apgyvendinimui skirtos patalpos turi būti švarios, tvarkingos, saugios bei nuolat prižiūrimos ir atitikti:

7.1. būsto aplinkos, kambarių, bendro naudojimo bei higienos patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 118: 2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-2 (Žin., 2003, Nr. 13-531);

7.2. maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui – pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. B1-633 (Žin., 2005, Nr. 139-5036), ir atitikti apgyvendinimo pajėgumus, kad galima būtų aptarnauti visus svečius vienu metu ir,

7.3. jeigu virtuvė skirta ruošti maistą patiems svečiams, ji turi būti įrengta saugiai, joje turi būti vandens tiekimo ir kanalizacijos, maisto ruošos (paruošimo, virimo, kepimo), šaldymo, laikymo, atliekų surinkimo bei vėdinimo įranga, baldai, įrankiai ir indai ir joje pakabinta informacija apie saugų priemonių naudojimą ir higienos reikalavimų laikymąsi;

7.4. pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39: 2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595 (Žin., 2005, Nr. 93-3483);

7.5. svečių automobilių laikymui įrengiamos aikštelės (vietos) turi būti patogios, saugios ir netrukdančios svečių poilsio ir laisvalaikio;

7.6. savininko gyvenamosios ir higienos patalpos turi būti atskirtos nuo svečių apgyvendinimui naudojamų patalpų.

 

III. REIKALAVIMAI KAIMO TURIZMO PASLAUGĄ TEIKIANT SODYBOJE

 

8. Kaimo turizmo paslaugai teikti naudojamos sodybos aplinka, erdvinė struktūra ir įrengimas turi formuoti vientisą, savitą ir funkcionalų darinį, kurį sudarytų:

8.1. gyvenamojo namo ir priklausinių (ūkinių pastatų) grupė, suplanuota išlaikant kiemo ir apie jį išdėstytų nedideliais atstumais pastatų vietinę tradiciją bei harmoningą ryšį su aplinka;

8.2. aplinkos augmenija, iš vyraujančių vietinių medžių, krūmų ar vaismedžių rūšių suformuojant natūralias bendrijas, parko elementus, vaismedžių sodą ar paskirus gražios lajos medžius.

9. Visi kaimo turizmo sodybai priklausantys pastatai, pagal poreikius pritaikyti kaimo turizmo veiklai, savo forma ir tūriu, puošyba turi išlaikyti tradiciškai vieningą stilių ir sudaryti:

9.1. nuo 3 iki 6 pastatų grupę (pirkia/gryčia/troba, svirnas, daržinė, kluonas, tvartas, pirtis, vasaros virtuvė, kalvė ar kitų amatų dirbtuvė ar kt. statiniai). Tradicinis gyvenamojo namo pločio ir ilgio santykis turėtų būti 1: 2 (1: 3), aukštis – ne daugiau kaip 9 m ir gali būti įrengiama palėpė. Ūkinių pastatų aukštis – ne daugiau kaip 11 m, pagal pastato paskirtį pločio ir ilgio santykis nuo 1: 1,5 iki 1: 4;

9.2. stogai – dvišlaičiai, keturšlaičiai, pusskliautiniai ir pan., dengti čerpėmis, skarda, banguotaisiais lakštais, gontais, skiedromis, lentelėmis, šiaudais, nendrėmis. Visų ūkinių pastatų stogai dengiami vienodomis, tos pačios spalvos medžiagomis;

9.3. sienos – tašyti ar pjautiniai rąstai, lentos, akmuo, tinkas, raudonos plytos, molis, kitos natūralios medžiagos;

9.4. langai – mediniai, tradicinio sudalinimo (3–6–8 dalys), pagal galimybes puošiami viršulangiais, langinėmis;

9.5. pastatų spalva – tamsiai ruda, žalia, geltona, pilka arba natūralaus medžio spalva.

10. Kaimo turizmo sodybos interjeras turi būti suformuotas išlaikant vientisą natūralių medžiagų ir tradicinių spalvų derinį:

10.1. grindys – natūralios medžiagos (plačios medinės lentos, raudonų plytų asla ar jos imitacija, kitos medžiagos);

10.2. lubos – medžio lentų, natūralių spalvų ar dažomos šviesiomis spalvomis arba tinkas;

10.3. sienų apdaila – tinkas, dailylentės ar kitos natūralios tradicinės medžiagos arba palikti natūralūs pjautiniai rąstai;

10.4. baldai (stalai, suolai, kėdės, krėslai, spintos, spintelės, skrynios, komodos, indaujos, lentynos, rankšluostinės ir kt.) – mediniai, vienodo ir pageidautina tradicinio stiliaus;

10.5. tekstilė (staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai ir pan.) – natūralių medžiagų (linas, vilna, medvilnė), pageidautina tradicinių raštų ir spalvų;

10.6. buities (namų apyvokos) daiktai – priderinti prie interjero spalvomis, medžiagomis ir stiliumi.

11. Kaimo turizmo sodybos veikloje gali būti pristatoma vietovės gyvoji tradicija, sodybos svečiams pateikiant:

11.1. kulinarinio paveldo patiekalus, paruoštus naudojant vietinės kilmės produktus (žaliavas), ir pateikiamus naudojant tradicinius medinius (skobtinius, pintinius, tošinius), molinius, žalvarinius, fajansinius ir pan. indus;

11.2. vietinių amatų (audimo, mezgimo, drožybos, pynimo, kalvystės puodininkystės, keramikos, bitininkystės ir pan.) gaminius ir veiklas.

12. Kaimo turizmo sodybos aplinka, pastatai, kambariai ir kitos naudojamos patalpos taip pat turi atitikti šių reikalavimų 6 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus, o saugomose teritorijose – ir saugomų teritorijų tvarkymo planuose nustatytus reikalavimus.

 

IV. AKTYVAUS POILSIO SĄLYGOS

 

13. Teikiant kaimo turizmo paslaugą, gali būti įrengiamos patalpos ir sudarytos sąlygos aktyviam poilsiui (svečių pramogoms) ir (ar) renginiams organizuoti.

14. Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius). Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.

15. Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, plaukymas, žvejyba ir pan.), kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Reikalavimai turi būti pateikti raštu ir matomoje vietoje. Gali būti pildomas pavojingų veiklų saugos reikalavimų žurnalas, kurį pasirašo svečias, jog susipažino su saugos ir apsaugos priemonių naudojimo reikalavimais.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

16. Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija ir pateikia informaciją apie kaimo turizmo paslaugos teikimą Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

17. Kaimo turizmo paslaugos teikėjas savo paslaugos pavadinime, reklamoje ar kitais atvejais vartoti žodžius „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ gali, tik kai atitinka Turizmo įstatymo ir šio teisės akto reikalavimus.

18. Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kaimo turizmo paslauga atitinka šiuos reikalavimus, išdavimo tvarką tvirtina savivaldybės taryba.

19. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimas turi būti laikomas svečiams matomoje vietoje.

20. Už teikiamų paslaugų kokybę atsako paslaugų teikėjas.

______________