LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR BENDROSIOS BEI SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FORMUOČIŲ PASITELKIMO EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS TVARKOS APRAŠO IR KOMPENSACIJOS UŽ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR BENDROSIOS BEI SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FORMUOČIŲ PASITELKIMĄ MOKĖJIMO BEI VALSTYBĖS PARAMOS UŽ PATIRTĄ ŽALĄ IR NUOSTOLIUS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. birželio 14 d. Nr. 641

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2004, Nr. 28-872) 301 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 42 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių pasitelkimo ekstremalių situacijų atvejais tvarkos aprašą.

2. Kompensacijos už materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių pasitelkimą mokėjimo bei valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius teikimo tvarkos aprašą.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                               GINTARAS FURMANAVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 641

 

MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR BENDROSIOS BEI SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FORMUOČIŲ PASITELKIMO EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių pasitelkimo ekstremalių situacijų atvejais tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) nustato materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių (toliau vadinama – civilinės saugos formuotės), sudarytų pagal Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių sudėties, jų formavimo ir aprūpinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 400 (Žin., 2000, Nr. 30-839), nuostatas, pasitelkimo ekstremalių situacijų atvejais gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbams atlikti organizavimo ir gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių bei pasitelktų civilinės saugos formuočių apskaitos procedūras.

2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) apibrėžtas sąvokas.

 

II. MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR CIVILINĖS SAUGOS FORMUOČIŲ PASITELKIMO ORGANIZAVIMAS

 

3. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į prognozuojamų ekstremalių situacijų grėsmę, keliamus civilinės saugos uždavinius ir sudarydama savivaldybės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano (toliau vadinama – planas) projektą arba tikslindama jau parengtą planą:

3.1. įvertina savivaldybės civilinės saugos, gelbėjimo sistemos pajėgų ir kitų tarnybų (priešgaisrinės gelbėjimo, policijos, medicinos, dujų, elektros tinklų ir kitų tarnybų) turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius;

3.2. nustato minimalų materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių, kurių gali prireikti ekstremalių situacijų atvejais gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbams atlikti, kiekį;

3.3. nustato ūkio subjektus, kurių turimi materialiniai ištekliai ir civilinės saugos formuotės gali būti pasitelkti gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbams atlikti, ir ūkio subjektų sutikimu sudaro su jais materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimo sutartis (toliau vadinama – sutartis). Sutartyse nurodomi pasitelkiami materialiniai ištekliai ir civilinės saugos formuotės, jų pristatymo, perdavimo gelbėjimo darbų vadovui, grąžinimo ūkio subjektams ir kitos sąlygos;

3.4. parengia savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų turimų materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių sąrašus.

 

III. MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR CIVILINĖS SAUGOS FORMUOČIŲ PASITELKIMAS

 

4. Ūkio subjektams nuosavybės teise priklausantys materialiniai ištekliai ir civilinės saugos formuotės ekstremalių situacijų atvejais pasitelkiami, kai gelbėjimo darbų vadovo pavaldumui priskirtų materialinių išteklių ir civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų nepakanka.

5. Ekstremalių situacijų atvejais gelbėjimo darbų vadovas nustato, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų, kurie jo pavaldumui nepriskirti, reikia gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbams atlikti, ir prašo savivaldybės administracijos juos pateikti.

6. Ekstremalių situacijų atvejais ūkio subjektai, su kuriais sudarytos sutartys, materialinius išteklius ir civilinės saugos formuotes pateikia gelbėjimo darbų vadovui savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu į jo nurodytą vietą.

7. Neatidėliotinais atvejais, kai iškyla didelė grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar asmenų turtui, apskrities viršininko ar savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu į jo nurodytą vietą turimus materialinius išteklius ir civilinės saugos formuotes gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbams atlikti teikia ir ūkio subjektai, su kuriais sutartys nesudarytos. Apskrities viršininkas ir savivaldybės administracijos direktorius privalo siekti, kad ūkio subjektų nuostoliai ir veiklos sutrikdymai būtų kiek įmanoma mažesni.

8. Ekstremalių situacijų ir šio Aprašo 7 punkte nurodytais atvejais apskrities viršininkas reikalauja iš ūkio subjektų teikti turimus materialinius išteklius ir civilinės saugos formuotes, kai savivaldybės administracijos direktorius iš jo prašo pagalbos evakavimo bei gelbėjimo darbams atlikti ir ekstremalių situacijų padariniams šalinti, o savivaldybėje esamų civilinės saugos bei gelbėjimo sistemos pajėgų ar materialinių išteklių nepakanka. Ūkio subjektai pareikalautus materialinius išteklius ir civilinės saugos formuotes pateikia į apskrities viršininko nurodytą vietą.

 

IV. GAUTŲ, SUNAUDOTŲ AR SUŽALOTŲ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR PASITELKTŲ CIVILINĖS SAUGOS FORMUOČIŲ APSKAITA

 

9. Ekstremalių situacijų ir šio Aprašo 7 punkte nurodytais atvejais iš ūkio subjektų gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių ir pasitelktų civilinės saugos formuočių apskaitą tvarko savivaldybės administracija kartu su gelbėjimo darbų vadovu.

10. Užbaigus gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbus:

10.1. gelbėjimo darbų vadovas per 5 kalendorines dienas pateikia savivaldybės administracijai gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių ir pasitelktų civilinės saugos formuočių bendrą suvestinę, atliktų gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbų aktus, taip pat kitus materialinių išteklių gavimą, sunaudojimą ar sužalojimą ir civilinės saugos formuočių pasitelkimą patvirtinančius dokumentus;

10.2. savivaldybės administracijos direktorius sudaro komisiją, kuri per 10 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo atlieka gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių inventorizaciją, nustato pasitelktų civilinės saugos formuočių personalo skaičių ir ūkio subjektui kompensuotiną išlaidų sumą. Atlikus inventorizaciją, savivaldybės administracija išduoda ūkio subjektui pažymą. Pažymoje nurodoma materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių savininko duomenys (pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai, kiekis, vertė, pasitelktų civilinės saugos formuočių personalo skaičius, materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pateikimo ir grąžinimo data, už materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimą kompensuotina išlaidų suma. Jeigu būtina, pažymoje nurodomi ir kiti duomenys. Pažymą pasirašo savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos pirmininkas, nariai ir ūkio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo;

10.3. savivaldybės administracija pasitelktus ir nesunaudotus materialinius išteklius bei civilinės saugos formuotes grąžina ūkio subjektui, iš kurio jie buvo pasitelkti.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

11. Išlaidos, susijusios su materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimu gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbams atlikti, ūkio subjektams kompensuojamos pagal Kompensacijos už materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių pasitelkimą mokėjimo bei valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius teikimo tvarkos aprašą.

12. Ginčai dėl materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimo sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 641

 

KOMPENSACIJOS UŽ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR BENDROSIOS BEI SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FORMUOČIŲ PASITELKIMĄ MOKĖJIMO BEI VALSTYBĖS PARAMOS UŽ PATIRTĄ ŽALĄ IR NUOSTOLIUS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kompensacijos už materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių pasitelkimą mokėjimo bei valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius teikimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) reglamentuoja kompensacijos ūkio subjektams už materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių (toliau vadinama – civilinės saugos formuotės), sudarytų pagal Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių sudėties, jų formavimo ir aprūpinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 400 (Žin., 2000 Nr. 30-839), nuostatas, pasitelkimą kilus ekstremaliai situacijai mokėjimą bei valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius ekstremalių situacijų atvejais teikimą fiziniams ir juridiniams asmenims.

2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:

Žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ekstremalių situacijų metu.

Nuostoliai – piniginė žalos išraiška.

Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) apibrėžtas sąvokas.

 

II. KOMPENSACIJOS UŽ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR CIVILINĖS SAUGOS FORMUOČIŲ PASITELKIMĄ MOKĖJIMAS

 

3. Ūkio subjektui kompensuojamos visos išlaidos, susijusios su materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimu gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbams atlikti (išlaidos, susijusios su materialinių išteklių sunaudojimu, sužalojimu, civilinės saugos formuočių personalo darbo apmokėjimu, taip pat ūkio subjekto negautos pajamos ir patirtos papildomos išlaidos, paėmus ūkio subjekto materialinius išteklius, nors šie ištekliai buvo nesunaudoti, nesužaloti ir grąžinti, ir panašiai).

4. Užbaigus gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo darbus, savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis jo sudarytos komisijos (toliau vadinama – komisija) atliktos gautų ir sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių inventorizacijos duomenimis ir šios komisijos nustatyta už materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimą kompensuotina išlaidų suma, nedelsiant teikia Finansų ministerijai prašymą išmokėti ūkio subjektams kompensaciją už materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimą.

5. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme Finansų ministerijai nurodoma:

5.1. aplinkybės, kurioms susidarius buvo pasitelkti materialiniai ištekliai ir civilinės saugos formuotės;

5.2. ūkio subjektai, iš kurių buvo pasitelkti materialiniai ištekliai ir civilinės saugos formuotės;

5.3. išlaidų, susijusių su materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimu, pagrindimas.

6. Sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių vertė apskaičiuojama pagal rinkos kainas, esančias savivaldybės administracijos išduotos pažymos ūkio subjektui dieną, civilinės saugos formuočių personalo darbo apmokėjimo išlaidos – pagal civilinės saugos formuočių personalo darbo užmokesčio vidurkį, turėtos papildomos išlaidos ir negautos pajamos – pagal savivaldybės administracijos ir ūkio subjekto rašytinį susitarimą.

7. Kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu pateikiami išlaidas, susijusias su materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimu, pagrindžiantys dokumentai.

8. Finansų ministerija parengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl kompensacijos už materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimą išmokėjimo ūkio subjektams projektą.

9. Sprendimą dėl kompensacijos už materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimą išmokėjimo ūkio subjektams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

III. PRAŠYMO SUTEIKTI VALSTYBĖS PARAMĄ UŽ PATIRTĄ ŽALĄ IR NUOSTOLIUS PATEIKIMAS

 

10. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie dėl ekstremalios situacijos patyrė žalos ir nuostolių, jeigu jų turtas nebuvo apdraustas, turi teisę kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už patirtą žalą ir nuostolius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos ir nuostolių atsiradimo momento.

11. Prašyme suteikti valstybės paramą už patirtą žalą ir nuostolius (toliau vadinama – prašymas) nurodoma:

11.1. prašymą pateikusio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (arba gimimo data, jeigu fiziniam asmeniui pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiamas asmens kodas) ir gyvenamosios vietos adresas;

11.2. prašymą pateikusio juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (užsienio juridinis asmuo papildomai nurodo valstybės, kurioje jis yra registruotas, pavadinimą);

11.3. aplinkybės, kuriomis buvo padaryta žalos ir nuostolių, jų pobūdis;

11.4. žalos ir nuostolių dydis.

12. Kartu su prašymais pateikiami žalos ir nuostolių dydį pagrindžiantys ir nuosavybės teisę į turtą, kuriam buvo padaryta žalos, patvirtinantys dokumentai.

13. Gavusi fizinių ir (ar) juridinių asmenų prašymus, komisija tiria aplinkybes, kuriomis buvo padaryta žalos ir nuostolių, ir nustato žalos ir nuostolių dydį (žala ir nuostoliai apskaičiuojami pagal rinkos kainas, buvusias žalos ir nuostolių atsiradimo dieną). Komisijai nustačius, kad žala ir nuostoliai patirti dėl ekstremalios situacijos, savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo komisijos išvadų pateikimo dienos teikia Finansų ministerijai prašymą dėl lėšų valstybės paramai už patirtą žalą ir nuostolius suteikti skyrimo.

14. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme Finansų ministerijai nurodoma:

14.1. fizinių asmenų, kurie dėl ekstremalios situacijos patyrė žalos ir nuostolių, vardai, pavardės, asmens kodai (arba gimimo datos, jeigu fiziniams asmenims pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiami asmens kodai) ir gyvenamosios vietos adresai;

14.2. juridinių asmenų pavadinimai, teisinės formos, kodai, buveinės (užsienio juridiniai asmenys papildomai nurodo valstybių, kuriose jie yra registruoti, pavadinimus);

14.3. aplinkybės, kuriomis buvo padaryta žalos ir nuostolių, jų pobūdis;

14.4. žalos ir nuostolių dydis;

14.5. prašoma valstybės paramos lėšų suma.

15. Kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu pateikiami žalos ir nuostolių dydį pagrindžiantys ir nuosavybės teisę į turtą, kuriam buvo padaryta žalos, patvirtinantys dokumentai.

16. Finansų ministerija parengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius suteikimo fiziniams ar juridiniams asmenims projektą.

17. Sprendimą dėl valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius suteikimo fiziniams ir juridiniams asmenims priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

18. Ginčai dėl kompensacijos už materialinių išteklių ir civilinės saugos formuočių pasitelkimą mokėjimo bei valstybės paramos už patirtą žalą ir nuostolius teikimo sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________