LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL SUSISIEKIMO MINISTRO 1998 M. RUGSĖJO 11 D. ĮSAKYMO NR. 348 „DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBOS IR PERDIRBIMO TVARKOS IR JŲ TECHNINĖS EKSPERTIZĖS ATLIKIMO NORMINIŲ DOKUMENTŲ TVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

2001 m. spalio 29 d. Nr. 355

Vilnius

1. Iš dalies pakeičiu Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms, patvirtintus susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360, Nr. 115-3260; 1999, Nr. 28-814; 2000, Nr. 55-1626; 2001, Nr. 11-328):

1.1. Išdėstau I dalies XII skyriaus 2 punktą taip:

„2. Sertifikuotų stiklų paskirties žymėjimas yra toks:

2.1. Kiekvienas stiklas, įskaitant ir pavyzdžius, teikiamus bandymams, turi būti paženklintas gamyklos ženklu ir prekybiniu pavadinimu. Ženklinimas turi būti aiškiai įskaitomas ir neištrinamas.

2.2. Pagal ES direktyvą 92/22 ir JT EEK taisyklę Nr. 43 sertifikuoti stiklai žymimi tokiomis papildomomis žymomis, nurodančiomis stiklų konstrukciją ir paskirtį:

2.2.1. I – priekinis grūdintas stiklas (numato tik JT EEK taisyklė Nr. 43);

2.2.2. I/P – priekinis grūdintas stiklas, padengtas iš vidinės pusės plastiko plėvele;

2.2.3. II – priekinis daugiasluoksnis stiklas;

2.2.4. II/P – priekinis daugiasluoksnis stiklas, padengtas iš vidinės pusės plastiko plėvele;

2.2.5. III – pagerintas priekinis daugiasluoksnis stiklas;

2.2.6. III/P – pagerintas priekinis daugiasluoksnis stiklas, padengtas iš vidinės pusės plastiko plėvele;

2.2.7. IV – priekinis daugiasluoksnis plastikinis stiklas (susidedantis iš vieno stiklo sluoksnio ir vieno ar daugiau plastiko sluoksnių);

2.2.8. V – nepriekinis stiklas, kurio šviesos laidumas mažesnis kaip 70%;

2.2.9. V- VI – stiklas, kurio šviesos laidumas mažesnis kaip 70%;

2.2.10. VII – priekinis grūdintas stiklas lėtaeigėms transporto priemonėms (numatytas tik JT EEK taisyklėje Nr. 43);

2.2.11. be papildomos žymos – nepriekinis stiklas, kurio šviesos laidumas ne mažesnis kaip 70%.

2.3. Pagal JAV DOT standartą sertifikuotų stiklų žymenį sudaro:

2.3.1. užrašas DOT;

2.3.2. sertifikavimo numeris tarp užrašo DOT ir žymos, kuri nurodo šviesos laidumą:

2.3.2.1. AS1 ir AS2 – priekinio stiklo šviesos laidumas ne mažesnis kaip 70%;

2.3.2.2. AS3 – nepriekinis stiklas, kurio šviesos laidumas mažesnis kaip 70%.

2.4. Pagal GOST 5727-88 standartą sertifikuotų stiklų žymenį sudaro:

2.4.1. prekybinis ženklas ir įmonės gamintojos pavadinimas;

2.4.2. stiklo tipo ir rūšies žyma:

2.4.2.1. T – trisluoksnis;

2.4.2.2. TTП – trisluoksnis, sugeriantis šilumą;

2.4.2.3. 3 – grūdintas;

2.4.2.4. 3TП – grūdintas, sugeriantis šilumą;

2.4.3. tarptautiniai pripažinimo ženklai;

2.4.4. daugiasluoksniams stiklams – stiklo gamybos data (metai ir mėnuo).

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 92/22, JT EEK taisyklės Nr. 43 ir GOST 5727 – 88 reikalavimais“.

1.2. Išdėstau I dalies XX skyrių taip:

„XX SKYRIUS

SAUGOS DIRŽAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos M ir N kategorijų transporto priemonėms.

2. Pagrindiniai techniniai reikalavimai M ir N kategorijų transporto priemonėms yra šie:

2.1. Bet kokiai M ir N kategorijos transporto priemonės sėdimai vietai (išskyrus M2 ir M3 klasės transporto priemones, kurios skirtos vežti stovinčius keleivius mieste) turi būti įrengti saugos diržų tvirtinimo taškai, kurie tenkina ES direktyvos 96/38/EC reikalavimus.

2.2. Minimalaus saugos diržų tvirtinimo taškų skaičius sėdynėms pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Minimalus saugos diržų tvirtinimo skaičius

Eil. Nr.	Transporto priemonės klasė	Į priekį nukreiptos sėdimos vietos				Į galą nukreiptos sėdimos vietos
		Kraštinės sėdynės		Vidinės (centrinės) sėdynės
		Priekinės	Kitos	Priekinės	Kitos
1.	M1	3	3 ar 2 Ø	3 ar 2 *	2	2
2.	M2<3,5 t	3	3	3	3	2
3.	M3 ir M2 > 3,5 t	3 ☼	3 ar 2 ∆	3 ar 2 ∆	3 ar 2 ∆	2
4.	N1, N2 ir N3	3	2 ar 0 #	3 ar 2 *	2 ar 0 #	-

Pastabos dėl simbolių:

1. 2 – du apatiniai tvirtinimo taškai, kurie leidžia įrengti B tipo saugos diržus arba, kur reikalaujama, ir Br, Br3, Br4m ar Br4Nm tipo saugos diržus;

2. 3 – du apatiniai ir vienas viršutinis tvirtinimo taškai, kurie leidžia įrengti trijų taškų A tipo saugos diržus arba, kur reikalaujama, ir Ar, Ar4m ar Ar4Nm tipo saugos diržus;

3. Ø – leistini du apatiniai tvirtinimo taškai, jeigu tarp sėdynės ir artimiausios transporto priemonės šoninės sienos yra praėjimas;

4. * – pakanka dviejų apatinių tvirtinimo taškų, jei į galvos atsitrenkimo zoną nepatenka priekinis stiklas, priešingu atveju reikalaujama 3 tvirtinimo taškų;

5. # – kiekviena galima sėdima vieta, jei prieš save neturi apsauginės pertvaros, turi turėti du tvirtinimo taškus;

6. ∆ – leistini 2 tvirtinimo taškai, jei į galvos atsitrenkimo zoną niekas nepatenka;

7. ☼ – specialios sąlygos viršutiniam dviaukštės transporto priemonės aukštui.

2.3. Diržų tvirtinimo vietose naudojamas sriegis 7/16“ (colio) 20 UNF 2 B.

3. Reikalavimai saugos diržams yra šie:

3.1. Bet kuriai M ir N kategorijos transporto priemonės (išskyrus M2 ir M3 klasės transporto priemones, kurios skirtos vežti stovinčius keleivius mieste) sėdimai vietai (išskyrus sulankstomas sėdynes) turi būti įrengti saugos diržai arba apsaugos sistemos, kurios tenkina ES direktyvos 96/36/EC reikalavimus.

3.2. Transporto priemonėse leidžiama naudoti tik sertifikuotus diržus, turinčius atitinkamas žymas apie sertifikavimą ir konstrukcijos tipą (2 lentelė).

2 lentelė

Eil. Nr.	Transporto priemonių klasė	Į priekį nukreiptos sėdimos vietos				Į galą nukreiptos sėdimos vietos
		Kraštinės sėdynės		Vidinės (centrinės) sėdynės
		Priekinės	Kitos	Priekinės	Kitos
1.	M1	Ar4m	Ar4m, Br4m Ø	B, Br3, Br4m, A, Ar4m *	B, Br3, Br4m	B, Br3, Br4m
			Ø	*
2.	M2<3,5 t	Ar4m, Ar4Nm	Ar4m, Ar4Nm	Ar4m, Ar4Nm	Ar4m, Ar4Nm	Br3, Br4m, Br4Nm
3.	M2 > 3,5 t ir M3	Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆	Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆	Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆	Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆	Br3, Br4m, Br4Nm
		∆	∆	∆	∆
4.	N1	Ar4m, Ar4Nm	B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *	B, Br3, Br4m, Br4Nm arba A, Ar4m, Ar4Nm *	B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *	Nėra
			#	*
5.	N2 ir N3	B, Br3, Br4m, Br4Nm arba A, Ar4m, Ar4Nm *	B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *	B, Br3, Br4m, Br4Nm arba A, Ar4m, Ar4Nm *	B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *	Nėra
		*	#	*	#

Pastabos dėl simbolių:

1. ∆ – kai priekyje yra sėdima vieta arba transporto priemonės dalis, kuri tenkina ES direktyvos 74/468/EEC III priedo reikalavimus, tai leidžiama įrengti ir juosmens saugos diržus;

2. # – kiekviena galima sėdima vieta, jei prieš save neturi apsauginės pertvaros, turi turėti juosmens saugos diržus;

3. Ø – juosmens saugos diržas leistinas, jei tarp sėdynės ir šoninės sienos yra praėjimas;

4. * – juosmens saugos diržas leistinas, jei priekinis stiklas nepatenka į galvos atsitrenkimo zoną (priekinėms sėdynėms dar ir į vairuotojo sėdynę).

3.3. Papildomas diržų konstrukcijos žymėjimas:

A – trijų tvirtinimo taškų saugos diržas (susidedantis iš juosmens ir įstrižo perpetinio diržų);

B – dviejų tvirtinimo taškų juosmens saugos diržas;

S – specialūs saugos diržų tipai;

e – diržas su energiją sugeriančia sistema;

r – diržas su automatine įtraukimo rite;

r1 – diržas su neautomatine įtraukimo rite;

r2 – diržas su ranka reguliuojama fiksavimo padėtimi;

r3 – diržas su automatiškai susireguliuojančiu fiksatoriumi;

4N – diržas su padidinto jautrumo avariniu fiksatoriumi;

4m – diržas su avariniu fiksatoriumi ir jautrus keliems poveikiams;

P – diržas su įtempimo mechanizmu.

3.4. Jeigu ant diržų šalia žymos 4N pažymėtas perbrauktas lengvojo automobilio simbolis, tai reiškia, kad diržai skirti tik kitų klasių transporto priemonėms ir jų negalima naudoti M1 klasės automobiliuose.

3.5. Žyma Z reiškia, kad diržas yra tik vairuotoją ar keleivį sulaikančios sistemos dalis, t. y. jis savo funkcijas atlieka tik kartu su sėdyne, prie kurios jis tvirtinamas.

Šie nurodymai parengti remiantis JT EEK taisyklių Nr. 14, 16 ir ES direktyvų 77/541 bei 76/115 reikalavimais“.

1.3. Išdėstau I dalies XXIV skyrių taip:

„XXIV SKYRIUS

IŠMETAMI TERŠALAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos M ir N kategorijų transporto priemonėms.

2. Teršalų normos taikomos M₁ ir M₂ (iki 3,5t bendrosios masės) bei N₁ kategorijų transporto priemonėms, kurių varikliai dirba priverstinio uždegimo ir degimo suspaudimu principais; bei tokio tipo varikliams, pritaikytiems darbui su NG ir LPG dujomis. Taip pat šios normos privalomos M₂ (daugiau kaip 3,5 t bendrosios masės) ir M₃ transporto priemonėms, kurių varikliai dirba priverstinio uždegimo principu.

1 lentelė. EURO I ir EURO II variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose

Eil. Nr.	Variklių tipai	Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)	Automobilių klasė ir grupė	Santykinė masė, kg	Teršalų ribinės vertės, g/km
					CO		HC+NOx		Kietosios dalelės (uždegimo suspaudimu variklis)
					Priverstinio uždegimo variklis	Uždegimo suspaudimu variklis	Priverstinio uždegimo variklis	Uždegimo suspaudimu variklis
1.	EURO I	1993 01 01	M^1		3,16	3,16	1,13	1,13	0,18
		1994 10 01	N1^2 I, II, III	£1250	3,16	3,16	1,13	1,13	0,18
				1251 – 1700	6,0	6,0	1,6	1,6	0,22
				>1700	8,0	8,0	2,0	2,0	0,29
2.	EURO II	1997 01 01	M^1		2,2	1,0	0,5	0,7^(3)	0,08^(3)
		1997 10 01	N1 I	£1250	2,2	1,0	0,5	0,7^(3)	0,08^(3)
		1998 10 01	N1^2 II, III	1251 – 1700	4,0	1,25	0,6	1,0^(3)	0,12^(3)
				>1700	5,0	1,5	0,7	1,2^(3)	0,17^(3)

¹ – išskyrus: – transporto priemones, kurios skirtos vežti > 6 keleivius, įskaitant ir vairuotoją;

– transporto priemones, kurių maksimali masė viršija 2500 kg;

² – pastaboje¹ nurodytoms M kategorijos transporto priemonėms;

³ – iki 10 30 1999 transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo uždegimo suspaudimu varikliais teršalų ribinės vertės turi būti tokios:

- klasė M¹ ir N₁² grupė I:               0,9                        0,10

- klasė N₁² grupė II:                      1,3                        0,14

- klasė N₁² grupė III:                     1,6                        0,20

2 lentelė. EURO III ir EURO IV variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose

Eil. Nr.	Variklių tipai	Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)	Auto-mobilių klasė ir grupė	Santyki-nė masė, kg	Teršalų ribinės vertės, g/km
					CO		HC		NOx		HC+NOx		Kietosios dalelės (uždegimo suspaudimu variklis)
					Priverstinio uždegimo variklis	Uždegimo suspaudimu variklis	Priverstinio uždegimo variklis	Uždegimo suspaudimu variklis	Priverstinio uždegimo variklis	Uždegimo suspaudimu variklis	Priverstinio uždegimo variklis	Uždegimo suspaudimu variklis
1.	EURO III	2001 01 01	M^(1)		2,3	0,64	0,20	-	0,15	0,50	-	0,56	0,05
		2001 01 01	N1 I	£1305	2,3	0,64	0,20	-	0,15	0,50	-	0,56	0,05
		2002 01 01	N1^(2) II, III	1306-1760	4,17	0,80	0,25	-	0,18	0,05	-	0,72	0,07
				>1760	5,22	0,95	0,29	-	0,21	0,78	-	0,86	0,10
2.	EURO IV	2006 01 01	M^(1)		1,0	0,50	0,10	-	0,08	0,25	-	0,30	0,02
		2006 01 01	N1 I	£1305	1,0	0,50	0,10	-	0,08	0,25	-	0,30	0,02
		2007 01 01	N1^(2) II, III	1306-1760	1,81	0,63	0,13	-	0,10	0,33	-	0,39	0,04
				>1760	2,27	0,74	0,16	-	0,11	0,39	-	0,46	0,06

¹ – išskyrus transporto priemones, kurių maksimali masė viršija 2500 kg;

² – pastaboje (1) nurodytos M kategorijos transporto priemonės.

2. Teršalų normos taikomos M₁ (bendroji masė >3,5t), M₂, M₃, N₁, N₂ ir N₃ kategorijų transporto priemonėms, kurių varikliai dirba uždegimo suspaudimu principu.

3 lentelė. EURO I ir EURO II variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose

Eil. Nr.	Variklių tipai	Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)	Teršalų ribinės vertės, g/kWh
			CO	HC	NOx	Kietosios dalelės
1.	EURO I	1993 10 01	4,9	1,23	9,0	0,4
2.	EURO II	1996 10 01	4,0	1,0	7,0	0,15

4 lentelė. EURO III, EURO IV ir EURO V variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose, atliekant bandymus pagal „European Steady State Cycle“ (ESC) ir „European Load Response Test“ (ELR) testus

Eil. Nr.	Variklių tipai	Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (tipo patvirtinimas)	Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)	Teršalų ribinės vertės, g/kWh				Šviesos absorbcijos koef. (optinis tankis), m^-1
				CO	HC	NOx	Kietosios dalelės
1.	A (EURO III)	2000 10 01	2001 10 01	2,1	0,66	5,0	0,10/0,13^1)	0,8
2.	B1 (EURO IV)	2005 10 01	2006 10 01	1,5	0,46	3,5	0,02	0,5
3.	B2 (EURO V)	2008 10 01	2009 10 01	1,5	0,46	2,0	0,02	0,5
4.	C (EEV)			1,5	0,25	2,0	0,02	0,15

5 lentelė. EURO III, EURO IV ir EURO V variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose, atliekant bandymus pagal „Europeant Transient Cycle“ (ETC) testą

Eil. Nr.	Variklių tipai	Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (tipo patvirtinimas)	Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)	Teršalų ribinės vertės, g/kWh
				CO	NMHC	NOx	CH4^2)	Kietosios dalelės^3)
1.	A (EURO III)	2000 10 01	2001 10 01	5,45	0,78	5,0	1,6	0,16/0,21^1)
2.	B1 (EURO IV)	2005 10 01	2006 10 01	4,0	0,55	3,5	1,1	0,03
3.	B2 (EURO V)	2008 10 01	2009 10 01	4,0	0,55	2,0	1,1	0,03
4.	C (EEV)			3,0	0,40	2,0	0,65	0,02

EEV – enhanced environmentally friendly vehicles.

1.4. Išdėstau I dalies XXXIX skyrių taip:

„XXXIX SKYRIUS

IDENTIFIKAVIMO LENTELĖ

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos M, N ir O kategorijų transporto priemonėms.

2. Bendrieji reikalavimai M, N ir O kategorijų transporto priemonėms yra šie:

2.1. Transporto priemonės turi turėti lengvai prieinamoje vietoje gerai pritvirtintą identifikavimo lentelę, kuri būtų atspari senėjimui ir mechaniniams poveikiams. Lentelė tvirtinama prie dalių, kurių transporto priemonės eksploatacijos metu paprastai keisti nereikia. Lentelėje turi būti šie transporto priemonės duomenys:

2.1.1. gamintojo pavadinimas;

2.1.2. tipo pripažinimo numeris;

2.1.3. identifikavimo numeris;

2.1.4. bendroji masė kg;

2.1.5. autotraukinio bendroji masė kg, jei transporto priemonė yra numatyta vilkti priekabą (-as);

2.1.6. leistina ašių apkrova kg;

2.1.7. leistina balno apkrova kg.

2.2. Gamintojas gali pateikti ir papildomą informaciją, kuri rašoma žemiau ar šone nuo gamyklinės lentelės.

2.3. Gamyklinę lentelę tvirtina ir transporto priemonę ženklina jos gamintojas ar įgaliotas atstovas.

3. Reikalavimai identifikavimo numeriui yra šie:

3.1. Identifikavimo numeris turi būti pakartotas kėbule, rėme ar kitose lygiavertėse dalyse.

3.2. Identifikavimo numeris turi susidėti iš 3 dalių:

3.2.1. I dalis yra gamintojo kodas. Jį sudaro trys žymos, kurios nurodo geografinę zoną, šalį ir gamintojo kodą. Šį kodą nustato S. A. E. organizacija. Jeigu gamintojas gamina iki 500 transporto priemonių per metus, trečia žyma turi būti 9. Gamintojo identifikavimui tuomet naudojami II dalies 3, 4 ir 5 ženklai;

3.2.2. II dalis susideda iš 6 žymų, kurios gamintojo nuožiūra nurodo transporto priemonės tam tikras charakteristikas;

3.2.3. III dalis sudaryta iš 8 žymų, kurių paskutinieji 4 turi būti tik skaičiai, kurie kartu su kitomis žymomis leistų identifikuoti šią transporto priemonę.

3.3. Šių dalių žymos gali būti atskiriamos specialiais ženklais. Jeigu identifikavimo numeris padalytas į 2 dalis, šie ženklai privalomi. Tačiau identifikavimo numeris negali būti padalytas į daugiau kaip 2 dalis.

3.4. Identifikavimo numeryje neleidžiama naudoti raidžių I, O, Q.

3.5. Minimalus raidžių ir skaičių aukštis:

3.5.1. 7 mm, kai rašoma ant transporto priemonės kėbulo, rėmo ar kitose lygiavertėse dalyse;

3.5.2. 4 mm, kai rašoma į gamyklinę lentelę.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 76/114 reikalavimais.“

1.5. Išdėstau II dalies IV skyrių taip:

„IV SKYRIUS

PADANGOS

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

2. Šiame skyriuje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Padangos tipas“ – tai yra padangos, nesiskiriančios viena nuo kitos iš esmės šiais atžvilgiais:

2.1.1. modeliu ar prekės ženklu;

2.1.2. padangos dydžio žymeniu;

2.1.3. naudojimo kategorija (paprastosios: skirtos važiuoti keliais; specialiosios: specialiosios paskirties padangos, skirtos naudoti keliuose ir ne keliuose; žieminės arba skirtos mopedams);

2.1.4. struktūra (diagonalinė arba įžambinė, su apsaugine juosta, radialinė);

2.1.5. greičio kategorijos simboliu;

2.1.6. apkrovos rodmeniu;

2.1.7. skersinės sekcijos profilio matmeniu, užmovus padangą ant atitinkamo ratlankio.

2.2. „Padangų struktūra“ – tai yra padangos karkaso techninės charakteristikos. Paprastai išskiriamos šių tipų konfigūracijos:

2.2.1. „diagonalinė“ – tai yra tokia padangos struktūra, kurioje kordai tęsiasi iki apsauginio žiedo ir sudaro mažesnius negu 90º kintančius kampus su centrine protektoriaus linija;

2.2.2. padangos „su apsaugine juosta“ – tai yra diagonalinio tipo struktūros padangos, kurių karkasą juosia apsauginė juosta, susidedanti iš vieno ar daugiau beveik netamprių kordų sluoksnių, sudarančių kintančius kampus su prie karkaso esančiais kordais;

2.2.3. „radialinė“– tai yra tokia padangos struktūra, kurioje kordai tęsiasi iki apsauginio žiedo, sudarantys 90º kampą su centrine protektoriaus linija, o karkasas stabilizuojamas beveik netampriu kraštiniu diržu.

2.2.4. „sutvirtinta“– tai yra tokia padangos struktūra, kurioje karkasas yra atsparesnis negu atitinkamos standartinės padangos.

2.3. „Apsauginis žiedas“ – tai yra padangos dalis, kurios forma ir struktūra leidžia padangai prisitaikyti prie ratlankio ir ant jo laikytis¹.

2.4. „Kordai“ – tai gijos, sudarančios pneumatinės padangos sluoksnių pluoštą¹.

2.5. „Kordų sluoksnis“ – tai lygiagrečių guma dengtų kordų sluoksnis¹.

2.6. „Karkasas“ – tai padangos dalis be protektoriaus ir šoninių sienelių, kuris, pripūtus padangą, išlaiko apkrovą¹.

2.7. „Protektorius“ – tai su žeme kontaktuojanti padangos dalis¹.

2.8. „Šoninės sienelės“ – tai padangos dalis, esanti tarp protektoriaus ir tos dalies, kurią turi dengti ratlankis¹.

2.9. „Protektoriaus griovelis“ – tai erdvė tarp dviejų šalia esančių protektoriaus rašto rantelių arba blokelių¹.

2.10. „Pagrindiniai grioveliai“ – tai platūs grioveliai, esantys centrinėje protektoriaus zonoje.

2.11. „Sekcijos plotis (S)“ – tai linijinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių kraštų be išsikišimų, atsirandančių dėl žymenų, puošmenų arba apsauginės juostos ar rantelių¹.

2.12. „Bendrasis plotis“ – tai linijinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių kraštų su išsikišimais, atsirandančiais dėl žymenų, puošmenų arba apsauginės juostos ar rantelių¹. padangų, kurių protektoriaus plotis didesnis už sekcijos plotį, bendrasis plotis yra lygus protektoriaus pločiui.

2.13. „Sekcijos aukštis (H)“ – tai atstumas, lygus pusei skirtumo tarp išorinio padangos skersmens ir ratlankio nominaliojo skersmens¹.

2.14. „Nominalus krypties koeficientas (Ra)“ – tai dydis, gaunamas nominalųjį sekcijos aukštį padalijus iš nominaliojo sekcijos pločio (S1) ir padauginus iš šimto, naudojant tuos pačius matavimo vienetus.

2.15. „Išorinis skersmuo (D)“ – tai bendras pripūstos naujos padangos skersmuo¹.

2.16. „Padangos dydžio žymuo“– tai aprašas, kuriame yra:

2.16.1. nominalusis sekcijos plotis (S1), išreikštas milimetrais, išskyrus tam tikrų tipų padangas, kurių dydžio žymenys pateikiami 4 – 11 lentelių pirmajame stulpelyje;

2.16.2. nominaliosios išraiškos santykis (Ra), išskyrus tam tikrų tipų padangas, kurių dydžio žymenys pateikiami 4 – 11 lentelių pirmajame stulpelyje;

2.16.3. sutartiniai skaičiai, žymintys ratlankio nominalųjį skersmenį ir jį atitinkantys bei išreikšti kodu (skaičiumi, mažesniu negu 100) arba milimetrais (skaičiumi, mažesniu negu 100). Simbolio (d) milimetrinės reikšmės, išreikštos kodais, pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Simbolio (d) milimetrinės reikšmės, išreikštos kodais

Eil. Nr.	Kodas (d), išreikštas vienu arba dviem skaičiais, žyminčiais ratlankio nominalųjį skersmenį	Atitikmenys, mm
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20.	4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23	102 127 152 178 203 229 254 279 305 330 356 381 406 432 457 483 508 533 559 584

2.17. „Ratlankio nominalusis skersmuo (d)“ – tai ratlankio skersmuo, prie kurio taikoma montuojama padanga¹.

2.18. „Ratlankis“ – tai padangos su vidaus kamera arba bekamerės padangos atrama, ant kurios montuojamas apsauginis žiedas¹.

2.19. „Teorinis ratlankis“ – tai įsivaizduojamas ratlankis, kurio plotis X kartų didesnis už padangos sekcijos nominalųjį plotį; X vertę turi nurodyti padangų gamintojas.

2.20. „Matavimo ratlankis“ – tai ratlankis, ant kurio padanga montuojama matavimo tikslams.

2.21. „Testavimo ratlankis“ – tai ratlankis, ant kurio padanga montuojama testavimo tikslams.

2.22. „Atplaiša“ – tai gumos dalių nuskėlimas nuo padangos protektoriaus.

2.23. „Kordų atskyrimas“ – kordų atskyrimas nuo jos dengiančios gumos.

2.24. „Kordų sluoksnių atskyrimas“ – šalia esančių kordų sluoksnių atskyrimas.

2.25. „Protektoriaus atskyrimas“ – protektoriaus atskyrimas nuo karkaso.

2.26. „Apkrovos žymuo“ – tai skaičius, susijęs su didžiausia leidžiama apkrova, kurią gali išlaikyti padanga, esant greičiui, atitinkančiam greičio žymenį pagal gamintojo nurodytas naudojimo sąlygas. Šio skyriaus 3 lentelėje pateikti apkrovos galios indeksų ir jiems atitinkantys didžiausi leistini svoriai.

2.27. „Apkrovos pokyčių, kaip greičio funkcijos, lentelė“ – tai 12 lentelė, kurioje, nurodant apkrovos ir apkrovos nominaliuoju greičiu rodmenis, nurodomi padangos apkrovos pokyčiai, esant greičio nominaliosios kategorijos neatitinkančiam greičiui.

2.28. „Greičio indeksas“ – tai:

2.28.1. greitis, išreikštas greičio indekso žymenimis, kaip nurodyta 2.28.2;

2.28.2. 1 lentelėje nurodomos greičio kategorijos.

1 lentelė. Padangų greičio indeksų reikšmės

Eil. Nr.	Greičio indeksas	Atitinkamas greitis (km/val.)
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.	B F G J K L M N P Q R S T U H V W	50 80 90 100 110 120 130 140 150 160 170 180 190 200 210 240 270

2.28.3. padangos, tinkančios važiuoti didžiausiu greičiu, viršijančiu 240 km/val., žymimos raidėmis V arba Z prie padangos dydžio žymens prieš padangos struktūros žymenį.

2.29. „Žieminės padangos“ – tokio tipo ir struktūros padangos, kurios visų pirma garantuoja geresnę eigą nei įprastinio tipo padangos, važiuojant per purvą, ką tik pasnigtą arba pažliugusį sniegą. Žieminių padangų protektoriaus raštą paprastai sudaro plačiau negu įprastinėse padangose išsidėstę grioveliai ir blokeliai.

2.30. „MST“ (demisezoninės padangos) – tai plačios paskirties padangos arba keliuose ir ne keliuose naudojamos padangos.

2.31. „Didžiausios apkrovos norma“ – didžiausia masė, kurią gali išlaikyti padanga:

2.31.1. esant 130 km/val. arba mažesniam greičiui, maksimalios apkrovos norma neturi viršyti procentinės dalies, susijusios su atitinkamu padangos apkrovos rodmeniu, nurodomu apkrovos pokyčių santykio su greičiu lentelėje (žr. 2.27), atsižvelgiant į greičio kategorijos žymenį ant padangos ir transporto priemonės, į kurias montuojamos padangos, greičio galimybes;

2.31.2. esant didesniam negu 130 km/val., bet ne didesniam negu 210 km/val. greičiui, maksimalios apkrovos norma neturi viršyti masės, susijusios su apkrovos rodmeniu;

2.31.3. jeigu padanga skirta važiuoti greičiu, viršijančiu 200 km/val., bet ne didesniu negu
270 km/val., didžiausia apkrovos norma neturi viršyti masės, susijusios su 2 lentelėje pateiktais duomenimis.

2 lentelė. Didžiausios apkrovos ir maksimalaus greičio normos

Eil. Nr.	Maksimalus greitis (km/val.)¹	Didžiausios apkrovos norma (%)
		Greičio kategorija V žymenys	Greičio kategorija sistema W³
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.	210 220 230 240 250 260 270	100 95 90 85 (80)² (75)² (70)²	100 100 100 100 95 85 75
¹ Esant tarpiniams greičiams, leidžiama didžiausios apkrovos normos linijinė interpoliacija. ² Taikoma tik kodu V pažymėtoms padangoms jų dydžio žymens ribose iki gamintojo nurodyto didžiausio greičio (žr. 1.2.15 punktą). ³ Taip pat taikoma kodu Z pažymėtoms padangoms jų dydžio žymens ribose.

2.31.4. Esant didesniam negu 270 km/val. greičiui, apkrovos norma neturi viršyti padangų gamintojo nurodytos masės, atsižvelgiant į padangos greičio pajėgumą. Esant tarpiniams greičiams tarp 270 km/val. ir gamintojo nurodytam didžiausiam leistinam greičiui, taikoma apkrovos normos linijinė interpoliacija.

2.32. „Mopedų padangos“ – tai padangos, pritaikytos mopedams.

2.33. „Motociklų padangos“ – tai padangos, labiau pritaikytos motociklams.

2.34. „Riedėjimo perimetras“ (Cr) – teorinis atstumas, kurį nueina judančios transporto priemonės rato centras (ašis) per vieną visą padangos apsisukimą ir kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Cr = f x D, kai

D – išorinis padangos skersmuo, nustatomas pagal 3.1.2 punkte nurodytą padangos dydžio žymenį;

f = 3,02 padangoms, kurių ratlankio skersmens kodas didesnis arba lygus 13;

3,03 radialinių kordų padangoms, kurių ratlankio skersmens kodas ne didesnis negu 12;

2,99 diagonalinėms padangoms arba padangoms su apsaugine juosta, kurių ratlankio skersmens kodas ne didesnis negu 12.

1 pav. Aiškinamoji diagrama

3. Reikalavimai žymėjimui yra šie:

3.1. Bent ant vienos išorinės sienelės turi būti tokie žymenys:

3.1.1. modelis arba prekės ženklas;

3.1.2. padangos dydžio žymuo, kaip nurodyta 2.16 punkte;

3.1.3. padangos struktūros nuoroda:

3.1.3.1. esant diagonalinei padangai, žymens nereikia, arba rašoma raidė D, einanti prieš ratlankio skersmens kodą;

3.1.3.2. esant padangai su apsaugine juosta, raidė B, einanti prieš ratlankio skersmens kodą, ir pasirinktinai žodžiai „BIAS-BELTED“;

3.1.3.3. esant radialinei padangai, raidė R, einanti prieš ratlankio skersmens kodą, ir pasirinktinai žodis „RADIAL“;

3.1.4. padangos greičio kategorija reiškiama žymeniu, nurodytu 2.28.2 punkte;

3.1.5. apkrovos indeksas, nurodytas 2.26 punkte;

3.1.6. žodis „TUBELESS“, kai padanga naudojama be vidinės kameros;

3.1.7. žymuo „REINFORCED“ arba „REINF“, esant sutvirtintai padangai;

3.1.8. trimis skaitmenimis išreikšta gamybos data, kur pirmaisiais dviem žymima savaitė, o trečiuoju – metai. Ši informacija turi būti nurodoma tik ant vienos sienelės;

3.1.9. žymuo „M+S“ arba „M. S“, arba „M & S“, esant žieminėms padangoms;

3.1.10. žymuo „MST“, esant demisezoninėms padangoms;

3.1.11. žodžiai „MOPED“, „CICLOMOTORE“ arba „CYCLOMOTEUR“, esant mopedams skirtoms padangoms;

3.1.12. padangos, tinkančios didesniam negu 240 km/val. greičiui, turi būti pažymėtos atitinkamais raidiniais kodais V arba Z, kaip nurodoma (žr. 2.28.3 punktą), pagal padangų dydžio žymenį ir prieš struktūros nuorodą (žr. 3.1.3 punktą);

3.1.13. ant padangų, tinkančių didesniam negu 240 km/val. (arba atitinkamai 270 km/val.) greičiui, turi būti skliausteliuose nurodomas apkrovos rodmuo (žr. 3.1.5 punktą), taikomas esant
210 km/val. greičiui (arba atitinkamai 240 km/val.) ir greičio kategorijos žymuo (žr. 3.1.4 punktą), kaip nurodoma:

3.1.13.1. V, jei dydžio žymenyje padangos pažymėtos raidiniu kodu V;

3.1.13.2. V, jei dydžio žymenyje padangos pažymėtos raidiniu kodu Z.

3.2. Šio skyriaus 4 punkte pateikiamas padangų žymenų modelio pavyzdys.

3.3. Ant padangų arba jų viduje turi būti 3.1 punkte nurodyti žymenys. Šie žymenys turi būti lengvai įskaitomi.

4. Padangoms keliami reikalavimai.

4.1. Padangų matmenys:

4.1.1. sekcijos plotis;

sekcijos plotis skaičiuojamas pagal šią formulę:

S = S₁ +K (A – A₁), kur:

S = sekcijos plotis, išreikštas milimetrais ir matuojamas ant matavimo ratlankio,

S1 = nominalusis sekcijos plotis (milimetrais), nurodomas ant padangos šoninės sienelės pateikiamame padangos dydžio žymenyje,

A = gamintojo techniniame apraše nurodomas milimetrais išreikštas matavimo ratlankio plotis,

A₁ = milimetrais išreikštas teorinio ratlankio plotis,

S₁ vertė, padauginta iš gamintojo nurodyto X faktoriaus, vartojama apskaičiuoti A₁, o 0,4 vertė – K.

Nepaisant to, kad padangos dydžio žymuo pateikiamas 4 – 11 lentelių pirmajame stulpelyje, sekcijos plotį (S₁) ir teorinį ratlankio plotį (A₁) reikia įrašyti šiose lentelėse prieš padangos dydžio žymenį.

4.1.2. padangos išorinis skersmuo:

4.1.2.1. padangos išorinis skersmuo skaičiuojamas pagal šią formulę:

D = d + 2H, kur:

D = milimetrais išreikštas išorinis skersmuo,

d = milimetrais išreikštas nominalusis ratlankio skersmuo,

H = nominalusis padangos aukštis;

H = S₁ x 0,01 Ra, kur:

S1 = nominalusis sekcijos plotis,

Ra = nominalusis reikšmių santykis,

kaip nurodyta pagal 3.1.3 punktą reikalaujamame padangos šoninės sienelės apraše;

4.1.2.2. tačiau tų padangų rūšių, kurių dydžių žymenys yra nurodyti 4 – 11 lentelių pirmame stulpelyje, išorinis skersmuo yra nurodytas minėtose lentelėse šalia padangos aprašymo;

4.1.3. padangos matmenys matuojami, kaip tai nurodyta ES direktyvos 97/24 1 skyriaus II priedo 5 papildyme;

4.1.4. padangų sekcijos pločio techninės sąlygos:

4.1.4.1. padangos gabaritinis plotis gali būti mažesnis negu apibrėžtas 3.11 punkte sekcijos plotis S;

4.1.4.2. jeigu padangos dydžio žymenys nėra nurodyti 4 – 11 lentelėse, gabaritinis plotis gali viršyti reikšmę, nurodytą šiose lentelėse tokiais dydžiais:4.1.4.2.1. mopedų padangoms, skirtoms važiuoti keliais, ir žieminėms padangoms, skirtoms motociklams:

4.1.4.2.1.1. +10%, kai ratlankio skersmens kodo numeris 13 ir didesnis;

4.1.4.2.1.2. +8%, kai ratlankio skersmens kodo numeris ne didesnis kaip 12.

4.1.4.2.2. universalioms padangoms apribotam važiavimui keliais ir pažymėtoms MST +25%.

4.1.5. padangų gabaritinio skersmens techninės sąlygos:

4.1.5.1. padangų gabaritinis skersmuo neturi viršyti maksimalios ir minimalios reikšmių, nurodytų 4 – 11 lentelėse;

4.1.5.2. jeigu padangos dydžio žymenys nėra nurodyti 4 – 11 lentelėse, padangos gabaritinis skersmuo neturi viršyti minimalios ir maksimalios reikšmių, apskaičiuojamų pagal šias formules:

Dmin ═ d + (2H x a),

Dmax ═ d + (H x b),

kur H ir d yra dydžiai, apibrėžti 4.1.2.1 punkte, o a ir b – apibrėžti atitinkamai 4.1.5.2.1 ir 4.1.5.2.2 punktuose:

4.1.5.2.1. dydžio a reikšmės mopedų padangoms, padangoms, skirtoms važiuoti keliais ir žieminėms padangoms:

4.1.5.2.1.1. ratlankio skersmuo 13 ir didesnis                              0,97

4.1.5.2.1.2. ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 12                     0,93

4.1.5.2.1.3. universalioms padangoms                                         1,00

4.1.5.2.2. dydžio b reikšmės mopedų padangoms ir normalioms, skirtoms važiuoti keliais, motociklų padangoms:

4.1.5.2.2.1. ratlankio skersmuo 13 ir didesnis                              1,07

4.1.5.2.2.2. ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 12                     1,10

4.1.5.2.2.3. žieminėms ir universalioms padangoms                    1,12

5. Padangų žymėjimo pavyzdys

b 100/80 B 18 53 S TUBELESS M+S 013

5.1. Šie žymenys apibūdina padangą:

5.1.1. kurios nominalus sekcijos plotis yra 100;

5.1.2. kurios nominalus krypties koeficientas yra 80;

5.1.3. kurios struktūra – įžambūs ruožai;

5.1.4. kurios ratlankio skersmuo yra 457 mm, ir jam suteiktas kodas 18;

5.1.5. kurios apkrovos galia yra 206 kg, ir tai atitinka indeksą 53 (žr. sąrašą 3 lentelėje);

5.1.6. kuri greičio klasifikacijoje priskiriama S kategorijai (maksimalus greitis 180 km/val.;

5.1.7. kuri gali būti montuojama be vidinės kameros;

5.1.8. kuri yra žieminė (M+S);

5.1.9. kuri pagaminta 1993 metų (3) pirmąją savaitę (01).

5.2. Žymenų, nurodančių padangos paskirtį, vieta ir eilės tvarka yra tokia:

5.2.1. padangos dydžio žyma, įskaitant nominalų sekcijos plotį, nominalų krypties koeficientą, ten, kur reikia – struktūros simbolis, bei nominalus ratlankio skersmuo yra sujungiami į vieną derinį taip, kaip parodyta pavyzdyje aukščiau, t. y. 100/80 B 18;

5.2.2. apkrovos galios indeksas ir greičio kategorijos simbolis rašomas greta padangos dydžio žymos. Šie žymenys gali eiti prieš ar po, būti virš ar žemiau padangos dydžio žymos;

5.2.3. apibūdinimai „TUBELESS“ (be vidinės kameros), „REINFORCED“ arba „REINF“ (sustiprintos) bei „M. S“ arba „M&S“ ir „MST“ ir (arba),“MOPED“, „CICLOMOTORE“ arba „CYCLOMOTEUR“ gali būti toliau nuo išmatuojamus dydžius apibūdinančių duomenų;

5.2.4. tuo atveju, kai padangos yra tinkamos greičiams virš 240 km/val., taikomi raidiniai kodai V arba Z turi eiti prieš struktūrą apibūdinančią žymą (pvz., 140/60ZR18). Atitinkamas apkrovos galios indeksas ir greičio kategorijos simbolis privalo būti lenktiniuose skliaustuose (žr. 3.1.13. punktą).

3 lentelė. Apkrovos galios indeksų ir atitinkamų didžiausių leistinų svorių sąrašas

A – apkrovos galios indeksas, B – atitinkamas didžiausias svoris, kg

A	B	A	B	A	B	A	B
0	45	31	109	61	257	91	615
1	46,2	32	112	62	265	92	630
2	47,5	33	115	63	272	93	650
3	48,7	34	118	64	280	94	670
4	50	35	121	65	290	95	690
5	51,5	36	125	66	300	96	710
6	53	37	128	67	307	97	730
7	54,5	38	132	68	315	98	750
8	56	39	136	69	325	99	775
9	58	40	140	70	335	100	800
10	60	41	145	71	345	101	825
11	61,5	42	150	72	355	102	850
12	63	43	155	73	365	103	875
13	65	44	160	74	375	104	900
14	67	45	165	75	387	105	925
15	69	46	170	76	400	106	950
16	71	47	175	77	412	107	975
17	73	48	180	78	425	108	1000
18	75	49	185	79	437	109	1030
19	77,5	50	190	80	450	110	1060
20	80	51	195	81	462	111	1090
21	82,5	52	200	82	475	112	1120
22	85	53	206	83	487	113	1150
23	87,5	54	212	84	500	114	1180
24	90	55	218	85	515	115	1215
25	92,5	56	224	86	530	116	1250
26	95	57	230	87	545	117	1285
27	97,5	58	236	88	560	118	1320
28	100	59	243	89	580	119	1360
29	103	60	250	90	600	120	1400
30	106

4 lentelė. Mopedų padangos. Apibūdinimas ir ratlankių skersmuo (iki kodo 12)

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)			Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			Dmin	D	Dmax
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.	2 – 12 2¼ – 12 2½ – 8 2½ – 9 2¾ – 9 3 – 10 3 – 12	1.35 1.50 1.75 1.75 1.75 2.10 2.10	413 425 339 365 375 412 463	417 431 345 371 381 418 469	426 441 356 382 393 431 482	55 62 70 70 73 84 84	59 67 76 76 79 91 91

5 lentelė. Motociklų padangos. Apibūdinimas ir ratlankių skersmuo (iki kodo 12)

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)			Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			Dmin	D	Dmax
1. 2. 3. 4.	2.50 – 8 2.50 – 9 2.50 – 10 2.50 – 12	1.50	328 354 379 430	338 364 389 440	352 378 403 451	65	70
5. 6. 7. 8.	2.75 – 8 2.75 – 9 2.75 – 10 2.75 – 12	1.75	338 364 389 440	348 374 399 450	363 383 408 462	71	77
9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16.	3.00 – 4 3.00 – 5 3.00 – 6 3.00 – 7 3.00 – 8 3.00 – 9 3.00 – 10 3.00 – 12	2.10	241 266 291 317 352 378 403 454	251 276 301 327 362 388 413 464	264 291 314 342 378 401 422 473	80	86
17. 18. 20. 21.	3.25 – 8 3.25 – 9 3.25 – 10 3.25 – 12	2.50	362 388 414 465	372 398 424 475	386 412 441 492	88	95
22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29.	3.50 – 4 3.50 – 5 3.50 – 6 3.50 – 7 3.50 – 8 3.50 – 9 3.50 – 10 3.50 – 12	2.50	264 289 314 340 376 402 427 478	274 299 324 350 386 412 437 488	291 316 341 367 397 430 448 506	92	99
30. 31. 32. 33. 34. 35.	4.00 – 5 4.00 – 6 4.00 – 7 4.00 – 8 4.00 – 10 4.00 – 12	2.50	314 339 365 401 452 505	326 351 377 415 466 517	346 368 394 427 478 538	105	113
36. 37. 38. 39. 40. 41.	4.50 – 6 4.50 – 7 4.50 – 8 4.50 – 9 4.50 – 10 4.50 – 12	3.00	364 390 430 456 481 532	376 402 442 468 493 544	398 424 464 490 515 568	120	130
42. 43. 44.	5.00 – 8 5.00 – 10 5.00 – 12	3.50	453 504 555	465 516 567	481 532 583	134	145
45. 46. 47. 48.	6.00 – 6 6.00 – 7 6.00 – 8 6.00 – 9	4.00	424 450 494 520	436 462 506 532	464 490 534 562	154	166

6 lentelė. Motociklų ir mopedų padangos. Normalus tipas

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)				Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			D min	D	Dmax¹	Dmax²		1	2
1.	1¾ – 19	1.20	582	589	597	605	50	54	58
2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.	2 – 14 2 – 15 2 – 16 2 – 17 2 – 18 2 – 19 2 – 20 2 – 21 2 – 22	1.35	461 486 511 537 652 588 613 638 663	468 493 518 544 569 595 620 645 670	477 501 526 552 577 603 628 653 680	484 509 534 560 585 611 636 661 686	55	58	63
11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19.	2¼ – 14 2¼ – 15 2¼ – 16 2¼ – 17 2¼ – 18 2¼ – 19 2¼ – 20 2¼ – 21 2¼ – 22	1.50	474 499 524 550 575 601 626 651 677	482 507 532 558 583 609 634 659 685	492 517 540 566 591 617 642 667 695	500 525 550 576 601 627 652 677 703	62	66	71
20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28.	2½ – 14 2½ – 15 2½ – 16 2½ – 17 2½ – 18 2½ – 19 2½ – 20 2½ – 21 2½ – 22	1.60	489 514 539 565 590 616 641 666 692	498 523 548 574 599 625 650 675 701	508 533 558 584 609 635 660 685 711	520 545 570 596 621 647 672 697 723	68	72	78
29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37.	2¾ – 14 2¾ – 15 2¾ – 16 2¾ – 17 2¾ – 18 2¾ – 19 2¾ – 20 2¾ – 21 2¾ – 22	1.85	499 524 549 575 600 626 651 676 702	508 533 558 584 609 635 660 685 711	518 545 568 594 621 645 670 695 721	530 555 580 606 631 657 682 707 733	75	80	86
38. 39. 40. 41.	3 – 16 3 – 17 3 – 18 3 – 19	1.85	560 586 611 637	570 596 621 647	582 608 633 659	594 620 645 671	81	86	93
42. 43. 44. 45.	3¼ – 16 3¼ – 17 3¼ – 18 3¼ – 19	2.15	575 601 626 652	586 612 637 663	598 624 651 675	614 640 665 691	89	94	102
¹ Normalios padangos. ² Įvairios paskirties ir žieminės padangos.

7 lentelė. Motociklų padangos. Normalus tipas

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)				Nomina-lus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			Dmin	D	Dmax¹	Dmax²		3	4	5
1. 2. 3. 4. 5. 6.	2.00 – 14 2.00 – 15 2.00 – 16 2.00 – 17 2.00 – 18 2.00 – 19	1.20	460 485 510 536 561 587	466 491 516 542 567 593	478 503 528 554 579 605		52	57	60	65
7. 8. 9. 10. 11. 12.	2.25 – 14 2.25 – 15 2.25 – 16 2.25 – 17 2.25 – 18 2.25 – 19	1.60	474 499 524 550 575 601	480 505 530 556 581 607	492 517 542 568 593 619	496 521 546 572 597 623	61	67	70	75
13. 14. 15. 16. 17. 18. 19.	2.50 – 14 2.50 – 15 2.50 – 16 2.50 – 17 2.50 – 18 2.50 – 19 2.50 – 21	1.60	486 511 536 562 587 613 663	492 517 542 568 593 619 669	506 531 556 582 607 633 683	508 533 558 584 609 635 685	65	72	75	79
20. 21. 22. 23. 24. 25. 26.	2.75 – 14 2.75 – 15 2.75 – 16 2.75 – 17 2.75 – 18 2.75 – 19 2.75 – 21	1.85	505 530 555 581 606 632 682	512 537 562 588 613 639 689	524 549 574 600 625 651 701	530 555 580 606 631 657 707	75	83	86	91
27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34.	3.00 – 14 3.00 – 15 3.00 – 16 3.00 – 17 3.00 – 18 3.00 – 19 3.00 – 21 3.00 – 23	1.85	519 546 569 595 618 644 694 747	526 551 576 602 627 653 703 754	540 565 590 616 641 667 717 768	546 571 596 622 647 673 723 774	80	88	92	97
35. 36. 37. 38. 39. 40. 41.	3.25 – 14 3.25 – 15 3.25 – 16 3.25 – 17 3.25 – 18 3.25 – 19 3.25 – 21	2.15	531 556 581 607 630 656 708	538 563 588 614 639 665 715	552 577 602 628 653 679 729	560 585 610 636 661 687 737	89	98	102	108
^1 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu. ^2 Specialios paskirties ir žieminės padangos. ^3Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (iki P greičio kategorijos imtinai). ^4Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (už P greičio kategorijos) ir žieminės padangos. ^5Specialios paskirties padangos.

8 lentelė. Motociklų padangos. Žemas tipas

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)				Nomina-lus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			Dmin	D	Dmax¹	Dmax²		3	4	5
1. 2.	3.60 – 18 3.60 – 19	2.15	605 631	615 641	628 653	633 658	93	102	108	113
3. 4.	4.10 – 18 4.10 – 19	2.50	629 655	641 667	654 679	663 688	108	119	124	130
5. 6. 7.	5.10 – 16 5.10 – 17 5.10 – 18	3.00	615 641 666	625 651 676	643 670 694	651 677 702	129	142	150	157
8.	4.25/85 – 18	2.50	649	659	673	683	112	123	129	137
9. 10. 11.	4.60 – 16 4.60 – 17 4.60 – 18	2.75	594 619 644	604 630 654	619 642 670	628 654 678	117	129	136	142
^1 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu. ^2 Specialios paskirties ir žieminės padangos. ^3 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (iki P greičio kategorijos imtinai). ^4Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (už P greičio kategorijos) ir žieminės padangos. ^5Specialios paskirties padangos.

9 lentelė. Motociklų darinių padangos

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)			Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			Dmin	D	Dmax
1. 2. 3.	3.00 – 8C 3.00 – 10C 3.00 – 12C	2.10	359 410 459	369 420 471	379 430 479	80	86
4. 5. 6.	3.50 – 8C 3.50 – 10C 3.50 – 12C	2.50	376 427 478	386 437 488	401 452 513	92	99
7. 8. 9.	4.00 – 8C 4.00 – 10C 4.00 – 12C	3.00	405 456 507	415 466 517	427 478 529	108	117
10. 11. 12.	4.50 – 8C 4.50 – 10C 4.50 – 12C	3.50	429 480 531	439 490 541	453 504 555	125	135
13. 14. 15.	5.00 – 8C 5.00 – 10C 5.00 – 12C	3.50	455 506 555	465 516 567	481 532 581	134	145

10 lentelė. Žemo slėgio padangos motociklams

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)			Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			Dmin	D	Dmax
1. 2. 3. 4. 5.	5.4 – 6 5.4 – 10 5.4 – 12 5.4 – 14 5.4 – 16	4.00	373 474 525 576 626	379 481 532 582 633	395 497 547 598 649	135	146
6. 7. 8.	6.7 – 10 6.7 – 12 6.7 – 14	5.00	532 583 633	541 592 642	561 612 662	170	184

11 lentelė. Motociklų padangos. Amerikietiškų padangų matmenys ir apibūdinimas

Eil. Nr.	Padangos dydžio žymuo	Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)	Gabaritinis skersmuo (mm)			Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)	Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
			Dmin	D	Dmax
1.	MH90 – 21	1.85	682	686	700	80	89
2. 3.	MJ90 – 18 MJ90 – 19	2.15 2.15	620 645	625 650	640 665	89	99
4. 5.	ML90 – 18 ML90 – 19	2.15 2.15	629 654	634 659	650 675	93	103
6.	MM90 – 19	2.15	663	669	685	95	106
7.	MN90 – 18	2.15	656	662	681	104	116
8.	MP90 – 18	2.15	667	673	692	108	120
9.	MR90 – 18	2.15	680	687	708	114	127
10.	MS90 – 17	2.50	660	667	688	121	134
11. 12.	MT90 – 16 MT90 – 17	3.00 3.00	642 668	650 675	672 697	130	144
13. 14.	MU90 – 15M/C MU90 – 16	3.50 3.50	634 659	642 667	665 690	142	158
15.	MV90 – 15M/C	3.50	643	651	675	150	172
16.	MP85 – 18	2.15	654	660	679	108	120
17.	MR85 – 16	2.15	617	623	643	114	127
18.	MS85 – 18	2.50	675	682	702	121	134
19.	MT85 – 18	3.00	681	688	709	130	144
20.	MV85 – 15M/C	3.50	627	635	658	150	172

12 lentelė. Apkrovos galios svyravimai priklausomai nuo greičių

Eil. Nr.

Greitis (km/val.)

Tiekiamos apkrovai galios svyravimai (%)

Mopedas

ratlankio skersmens kodas ≤12

ratlankio skersmens kodas ≥13

greičio simbolis

greičio simbolis

B

J

K

L

J

K

L

M

N

P ir daugiau

1.

30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

2.

50

0

+30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

+30

3.

60

+23

+23

+23

+23

+23

+23

+23

+23

+23

4.

70

+16

+16

+16

+16

+16

+16

+16

+16

+16

5.

80

+10

+10

+10

+10

+10

+10

+10

+10

+14

6.

90

+5

+5

+7,5

+5

+5

+7,5

+7,5

+7,5

+12

7.

100

0

0

+5

0

0

+5

+5

+5

+10

8.

110

-7

0

+2,5

0

+2,5

+2,5

+2,5

+8

9.

120

-15

-6

0

0

0

0

+6

10.

130

-25

-12

-5

0

0

+4

11.

140

0

0

6. Reikalavimai transporto priemonėms dėl padangų montavimo yra šie:

6.1. Priklausomai nuo sąlygų, išdėstytų 3 skyriuje, kiekviena padanga, kuri yra montuojama į transporto priemonę (įskaitant atsarginę padangą), turi turėti tipo patvirtinimą pagal šio skyriaus sąlygas.

6.2. Reikalavimai padangos montavimui:

6.2.1. visos padangos, montuojamos į transporto priemonę, turi būti vienodos visais atžvilgiais, nurodytais 2.1.5 punkte;

6.2.2. ant tos pačios ašies sumontuotos padangos turi būti tos pačios rūšies (žr. 2.1 punktą);

6.2.3. transporto priemonės gamintojas turi nurodyti padangos žymenis pagal šio skyriaus reikalavimus. Tokia padanga ar padangos, pagamintos padangų gamintojo, prisilaikant 4.1.4 ir 4.1.5 punktuose išdėstytų leistinų nukrypimų, turi laisvai judėti numatytoje pozicijoje. Erdvė, kurioje ratas sukasi, privalo būti tokia, kad leistų nevaržomai judėti didžiausio leistino dydžio padangai transporto priemonės gamintojo numatytais pakabinimo, vairavimo ir ratų blokavimo atvejais.

6.3. Maksimali apkrovos galia, kaip tai nurodyta 2.31 punkte, ir reikalavimų taikymo pradžia, kaip tai nurodyta 12 lentelėje, kiekvienai įmontuojamai į transporto priemonę padangai turi būti lygi mažiausiai:

6.3.1. maksimaliai leidžiamam ašies svoriui ten, kur ant ašies yra tik viena padanga;

6.3.2. pusei maksimaliai leidžiamo ašies svorio, kai ant ašies yra dvi padangos ir tai sudaro vientisą darinį;

6.3.3. 0,54 karto nuo maksimaliai leidžiamo ašies svorio ten, kur ant ašies yra dvi padangos ir tai yra dvigubo darinio viena dalis;

6.3.4. 0,27 karto nuo maksimaliai leidžiamo ašies svorio ten, kur ant ašies yra po dvi poras padangų ir tai yra dvigubo darinio dalis.

6.4. Greičio charakteristikos:

6.4.1. kiekviena padanga, įmontuojama į transporto priemonę, turi turėti greičio kategorijos spindulį (žr. 2.28 punktą), atitinkantį maksimalų projektinį transporto priemonės greitį (kaip tai nurodo transporto priemonės gamintojas, įskaitant serijinėms bandomosioms laidoms leistinus nukrypimus), leidžiamą apkrovos ir greičio derinį (žr. 2.27 punktą);

6.4.2. aukščiau minėta specifikacija netaikoma tais atvejais, kai transporto priemonėje sumontuojamos įprastos padangos, ir labai retai – žieminės ar universalios padangos. Tačiau ir šiuo atveju greičio kategorijos simbolis ant žieminių ar universalių padangų turi atitikti greitį ar būti didesnis, negu maksimalus projektinis transporto priemonės greitis (kaip nurodo transporto priemonės gamintojas) ar ne mažesnis kaip 130 km/val. padangoms ir transporto priemonei. Jei, nepaisant to, maksimalus projektinis transporto priemonės greitis (kaip nurodo transporto priemonės gamintojas) yra didesnis, negu ant žieminių ar universalių padangų užrašyto simbolio leidžiamas greitis, transporto priemonėje aiškiai matomoje vairuotojui vietoje turi būti pritvirtinta įspėjamoji lentelė dėl žieminių padangų greičio parametrų.

6.5. Padangos, turinčios tipo patvirtinimą pagal ES direktyvą 92/23/EEB, gali būti montuojamos į motociklus su šonine priekaba, triračius mopedus, trirates ir keturrates transporto priemones.

6.6. Motociklų padangos gali būti montuojamos į mopedus.

6.7. Tais atvejais, kai į transporto priemonę įmontuojamos padangos nėra motociklų, keleivinių automobilių ar komercinių transporto priemonių padangos, dėl specifinių naudojimo sąlygų (pvz., žemės ūkio padangos, pramoninių priekabų padangos, visureigių padangos) Pagrindinių techninių reikalavimų kelių transporto priemonėms II dalies IV skyriaus reikalavimai nėra taikomi, su sąlyga, kad aprobuojančią instanciją tenkina tai, kad įmontuotos padangos yra tinkamos transporto priemonei dirbti.

6.8. Dėl specialių naudojimo sąlygų padangos, įmontuotos į mažatūrius mopedus, kaip tai nurodyta Direktyvoje 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, gali būti kitokios rūšies, negu apibūdintos pagal šiame skyriuje keliamus reikalavimus, su sąlyga, kad instancija, atsakinga už transporto priemonės tipo patvirtinimą, gauna garantiją, kad įmontuotos padangos tinka transporto priemonei pagal naudojimo paskirtį.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 ir JT EEK taisyklės Nr. 75 reikalavimais.“

1.6. Išdėstau II dalies VI skyrių taip:

„VI SKYRIUS

UŽPAKALINIO VAIZDO VEIDRODŽIAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos bekėbulinėms L kategorijos transporto priemonėms.

2. Bendrieji reikalavimai veidrodžio įrengimui yra šie:

2.1. Visi užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti tvirtinami taip, kad esant normalioms transporto priemonės judėjimo sąlygoms liktų stabilioje padėtyje.

2.2. Užpakalinio vaizdo veidrodis (-džiai) transporto priemonėse be kėbulo turi būti pritvirtinti ar įtaisyti taip, kad atspindinčiojo paviršiaus centras būtų nutolęs ne mažiau kaip 280 mm nuo transporto priemonės vidurio išilginės plokštumos. Prieš matuojant šį atstumą, vairo rankenas reikia pasukti taip, kad judanti transporto priemonė važiuotų tiesia linija, o užpakalinio vaizdo veidrodį (-džius) nustatyti į normalaus naudojimo padėtį.

2.3. Užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti išdėstyti tokiose vietose, kad vairuotojas, įprastine vairuotojo poza sėdėdamas vairuotojo sėdynėje, aiškiai matytų kelio vaizdą už transporto priemonės galo ir šalia jos.

2.4. Išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti matomi pro šoninius langus arba pro valytuvų valomą priekinio stiklo dalį.

2.5. Jeigu reikia išmatuoti matymo lauką iš kurios nors transporto priemonės, turinčios šasi/kabiną, gamintojas turi pateikti minimalų ir maksimalų kėbulo plotį ir, jeigu reikia, imituoti situaciją panaudojant manekenus. Visos bandymuose naudotos transporto priemonės ir veidrodžių konfigūracijos turi būti parodytos Europos Bendrijos užpakalinio vaizdo veidrodžių tvirtinimo prie transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate.

2.6. Nurodytas išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis transporto priemonės vairuotojo pusėje turi būti pritvirtintas tokioje vietoje, kad susidarytų ne didesnis kaip 55° kampas tarp transporto priemonės vertikalios išilginės vidurio plokštumos ir vertikalios plokštumos, išvestos per užpakalinio vaizdo veidrodžio centrą ir 65 mm ilgio tiesios linijos, jungiančios vairuotojo akis, centrą.

2.7. Užpakalinio vaizdo veidrodžiai neturi išsikišti už transporto priemonės kėbulo išorės daugiau, negu kad yra būtina norint patenkinti 5 punkte matymo laukams keliamus reikalavimus.

2.8. Jeigu apatinis išorinio užpakalinio vaizdo veidrodžio kraštas yra žemiau negu 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonė pakrauta iki techniškai leistinos maksimalios ribos, toks užpakalinio vaizdo veidrodis neturi išsikišti daugiau, kaip 0,20 m už bendrų transporto priemonės skersinių gabaritų, išmatuotų neskaitant užpakalinio vaizdo veidrodžių.

2.9. Jeigu tenkinami 2.7 ir 2.8 punktai, užpakalinio vaizdo veidrodžiai gali išsikišti už leistinų transporto priemonės maksimalių skersinių gabaritų.

3. Kiekis

3.1. Minimalus užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis, reikalingas transporto priemonėse be kėbulo

Eil. Nr.	Transporto priemonės kategorija	Pagrindinis (-iai) išorinis (-iai) veidrodis (-džiai) L klasė
1. 2. 3.	Mopedas Motociklas Triratis	1 2 2

3.2. Minimalus užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis, reikalingas transporto priemonėse su kėbulu

Eil. Nr.	Transporto priemonės kategorija	Vidinis veidrodis I klasė	Pagrindinis (-iai) išorinis (-iai) veidrodis (-džiai) L klasė
1.	Triračiai mopedai (įskaitant lengvus keturračius) ir triračiai	1^1	1 – jeigu yra vidinis veidrodis, 2 – jeigu vidinio veidrodžio nėra

3.3. Jeigu pritvirtinamas tik vienas išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis, jis turi būti kairėje transporto priemonės pusėje, jei šalyje eismas vyksta dešine kelio puse ir dešinėje transporto priemonės pusėje, jei šalyje eismas vyksta kaire kelio puse.

3.4. I ir III klasių užpakalinio vaizdo veidrodžius, kurių sudėtinės dalies tipas buvo patvirtintas pagal direktyvos 71/127/EEB dėl motorinių transporto priemonių užpakalinio vaizdo veidrodžių sąlygas, taip pat galima montuoti mopeduose, motocikluose ir triračiuose.

3.5. Maksimalus pasirenkamų užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis:

3.5.1. mopedo šone, priešingame tam, kur pritvirtintas privalomas užpakalinio vaizdo veidrodis, minimas 3.1 punkte, leidžiama pritvirtinti išorinį užpakalinio vaizdo veidrodį;

3.5.2. transporto priemonės su kėbulu šone, priešingame tam, kur pritvirtintas privalomas užpakalinio vaizdo veidrodis, minimas 3.2 punkte, leidžiama pritvirtinti išorinį užpakalinio vaizdo veidrodį;

3.5.3. užpakalinio vaizdo veidrodžiai, minimi 3.5.1 ir 3.5.2 punktuose, turi tenkinti šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus.

4. Reguliavimas:

4.1. Vairuotojai turi turėti galimybę reguliuoti užpakalinio vaizdo veidrodžius sėdėdami savo vietoje. Triratės transporto priemonės su kėbulu veidrodį turi būti įmanoma reguliuoti, kai durelės uždarytos, tačiau langas gali būti atidarytas. Bet kuriuo atveju veidrodį turi būti galima įtvirtinti tam tikroje padėtyje iš išorės.

4.2. Užpakalinio vaizdo veidrodžiams, kuriuos galima grąžinti į pirminę, nesureguliuotą padėtį stumtelėjus atgal, 4.1 punkto reikalavimai netaikomi.

5. Matymo laukas:

5.1. Vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio (I klasė) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 20 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 60 m žymos už vairuotojo akių (1 pav.) iki horizonto ir kurios centras sutampa su transporto priemonės vertikalia išilgine vidurio plokštuma.

5.2. Pagrindiniai išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai (L ir III klasės):

5.2.1. išorinio kairiojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti dešine kelio puse) ir išorinio dešiniojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti kaire kelio puse) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 2,50 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 10 m žymos už vairuotojo akių (2 pav.) iki horizonto ir iš dešinės (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba iš kairės (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) ribojamą vidurinei išilginei vertikaliai plokštumai lygiagrečios plokštumos, išvestos per toliausiai į kairę (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba į dešinę (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) nutolusį transporto priemonės tašką;

5.2.2. išorinio dešiniojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti dešine kelio puse) ir išorinio kairiojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti kaire kelio puse) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 4 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 20 m žymos už vairuotojo akių (2 pav.) iki horizonto ir iš kairės (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba iš dešinės (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) ribojamą vidurinei išilginei vertikaliai plokštumai lygiagrečios plokštumos, išvestos per toliausiai į dešinę (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba į kairę (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) nutolusį transporto priemonės tašką.

5.3. Vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio (I klasė) matymo lauką siaurinantys įtaisai (pvz., galvos atramos, saulės skydeliai, užpakalinio lango valytuvai ir šildymo priemonės) negali užstoti daugiau kaip 15% matymo lauko.

5.4. Išorinių galinių vaizdo veidrodžių (L ir III klasė) matymo lauką siaurinančios dalys (pvz., durelių rankenėlės, gabaritiniai žibintai, posūkio žibintai ir galinio bamperio galai) negali užstoti daugiau kaip 10% matymo lauko.

1 pav. Vidinio galinio vaizdo veidrodžio matymo laukas

2 pav. Pagrindiniai išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai ir jų matymo laukai.

Transporto priemonė skirta eismui dešine kelio puse

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 ir JT EEK 81 taisyklės reikalavimais.“

2. Papildau Pagrindinių techninių reikalavimų kelių transporto priemonėms, patvirtintų nurodytuoju įsakymu, II dalį šiais XIV-XXII skyriais:

„XIV SKYRIUS

KĖBULUS TURINČIŲ TRIRAČIŲ MOPEDŲ IR TRIRAČIŲ BEI KETURRAČIŲ MOTOCIKLŲ PRIEKINIŲ STIKLŲ VALYTUVAI, APLIEJIKLIAI, LEDO TIRPDIKLIAI IR APRASOJIMO ŠALINTUVAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

2. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Transporto priemonės tipas stiklų valytuvų, apliejiklių, ledo tirpdiklių ir aprasojimo šalintuvų atžvilgiu“ – tai yra transporto priemonės, kurios tarpusavyje nesiskiria šiais atžvilgiais:

2.1.1. priekinio stiklo ir jo priedų formomis, matmenimis ir charakteristikomis;

2.1.2. priekinio stiklo valytuvų, apliejiklių ir kabinos šildymo sistema.

2.2. „V taškai“ – tai taškai, kurių vietą kabinoje nusako vertikalios išilginės plokštumos, einančios per toliausiai nutolusių nuo vidurio sėdimų padėčių priekinėje sėdynėje centrus ir kurie R taško bei nugarėlės numatomo kampo atžvilgiu yra naudojami tikrinti, ar atitinka reikalavimus apžvalgos laukui.

2.3. R taškas arba sėdėjimo padėties atskaitos taškas ir H taškas: taikomi ES direktyvos 97/24 9 skyriuje pateikti apibrėžimai, susiję su saugos diržų tvirtinimu ir saugos diržais.

2.4. „Priekinio stiklo atskaitos taškai“ – tai taškai, kuriuose kertasi priekiniai stiklai ir tiesės, einančios į priekį iš V taškų iki priekinio stiklo išorinio paviršiaus.

2.5. „Priekinio stiklo skaidrioji sritis“ – tai paviršiaus dalis, kurios skaidrumo koeficientas, išmatuotas stačiu kampu į paviršių, yra bent 70 proc.

2.6. „Priekinio stiklo valytuvas“ – tai sąranka, sudaryta iš įtaiso, kuris valo priekinio stiklo išorinį paviršių, ir priedų bei valdymo organų, kurie reikalingi minėtam įtaisui paleisti ir sustabdyti.

2.7. „Priekinio stiklo valytuvo laukas“ – tai sritis šlapio priekinio stiklo išoriniame paviršiuje, kurią nubraukia priekinio stiklo valytuvas.

2.8. „Priekinio stiklo apliejiklis“ – tai įtaisas skysčiui laikyti ir užpilti ant priekinio stiklo išorinio paviršiaus bei reikalingi valdymo organai tam įtaisui paleisti ir sustabdyti.

2.9. „Priekinio stiklo apliejiklio valdymo organas“ – tai techninis vienetas arba pagalbinė priemonė priekinio stiklo apliejiklio įtaisui paleisti ir sustabdyti. Paleidimas ir sustabdymas gali būti susieti su priekinio stiklo valytuvo veikimu arba gali būti visiškai nepriklausomi.

2.10. „Priekinio stiklo apliejiklio siurblys“ – tai įtaisas priekinio stiklo apliejiklio skysčiui perduoti iš indo ant priekinio stiklo paviršiaus.

2.11. „Žikleris“ – tai įtaisas, kurio kryptį galima reguliuoti ir kuris nukreipia apliejiklio skystį ant priekinio stiklo.

2.12. „Priekinio stiklo apliejiklio veikimas“ – tai priekinio stiklo apliejiklio įtaiso galimybė nukreipti skystį į tam tikrą sritį ant priekinio stiklo neatsirandant nuotėkoms ar neatsijungiant vamzdeliams, kai įtaisas reikiamai naudojamas.

2.13. „Ledo tirpdiklis“ – tai įtaisas, skirtas šerkšnui arba ledui tirpdyti priekinio stiklo paviršiuje ir taip atstatyti matomumą.

2.14. „Ledo tirpdinimas“ – tai šerkšno arba ledo dangos ant įstiklintų paviršių pašalinimas naudojant ledo tirpdiklį ir priekinio stiklo valytuvą.

2.15. „Ištirpdyto ledo sritis“ – tai sritis įstiklintame paviršiuje, kuri yra sausa arba padengta visiškai arba iš dalies ištirpusiu šerkšnu, kurį iš išorės galima pašalinti priekinio stiklo valytuvu, išskyrus priekinio stiklo tas sritis, kurios padengtos sausu šerkšnu.

2.16. „Aprasojimo šalintuvas“ – tai įtaisas aprasojimui pašalinti nuo priekinio stiklo vidinio paviršiaus matomumui atstatyti.

2.17. „Aprasojimas“ – tai kondensato danga ant stiklų vidinių paviršių.

2.18. „Aprasojimo pašalinimas“ – tai stiklus dengiančio aprasojimo pašalinimas aprasojimo šalintuvu.

3. Bendrieji reikalavimai L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms yra šie:

3.1. Priekinio stiklo valytuvams yra šie:

3.1.1. visos transporto priemonės turi turėti bent vieną automatinį priekinio stiklo valytuvą, t. y. tokį, kuris veiktų, kai veikia transporto priemonės variklis, o vairuotojui tereikėtų tik įjungti jį ir išjungti;

3.1.2. priekinio stiklo valytuvo valymo dažnis turi būti bent 40 periodų per minutę. Periodas reiškia visą valytuvo judėjimą pirmyn ir atgal;

3.1.3. valytuvo svirtis turi būti taip pritvirtinta, kad būtų galima ją atlenkti ir ranka nuvalyti priekinį stiklą;

3.1.4. priekinio stiklo valytuvas turi galėti veikti dvi minutes esant sausam stiklui;

3.1.5. sistema turi bent 15 sekundžių išbūti nesugedusi, kai priekinio stiklo valytuvo svirtis įstringa vertikaliai, o valytuvo valdymo rankenėle nustatytas didžiausias valymo dažnis.

3.2. Priekinio stiklo apliejikliams yra šie:

3.2.1. transporto priemonės turi turėti priekinio stiklo apliejiklį, galintį išlaikyti apkrovas, kurios atsiranda užsikimšus žikleriui;

3.2.2. stiklų apliejiklių ir valytuvų veikimas negali blogėti, kai juos veikia periodiškai kintanti temperatūra;

3.2.3. priekinio stiklo apliejiklis turi tiekti tiek vandens, kad jo pakaktų nuvalyti 60 proc. stiklo ploto;

3.2.4. skysčio indo talpa turi būti bent vienas litras.

3.3. Reikalavimai ledo tirpdikliui ir aprasojimo šalintuvui yra šie:

3.3.1. visos transporto priemonės turi turėti priekinio stiklo ledo tirpdiklį ir aprasojimo šalintuvą, galinčius pašalinti ledą arba šerkšną nuo priekinio stiklo bei aprasojimą nuo priekinio stiklo vidinio paviršiaus. Tačiau šis įtaisas nereikalingas kėbulą turintiems triračiams mopedams, kurių variklio galia ne didesnė nei 4 kW;

3.3.2. laikoma, kad būtina laikytis 3.3.1 punkte pateiktų reikalavimų, jeigu transporto priemonėje yra reikiama keleivinės kabinos šildymo sistema, kuri turi atitikti ES direktyvoje 78/548/EEB nustatytus reikalavimus, susijusius su transporto priemonės keleivinės kabinos šildymo sistemomis, turint galvoje šios direktyvos 1 priedo 3.4.1.1 ir 3.4.1.2 punktų papildymą fraze „kitu atveju būtina įrodyti, kad jokios nuotėkos negali pasiekti keleivinės kabinos“;

3.3.3. iš dalies sumažinant 3.3.1 punkte pateiktus reikalavimus, ES direktyvos 78/317/EEB reikalavimai, susiję su mechaninių transporto priemonių stiklinių paviršių ledo tirpdiklių ir aprasojimo šalintuvų sistemomis, taikomi transporto priemonėms, kurių galia didesnė nei 15 kW.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XV SKYRIUS

LEISTINAS GARSO LYGIS IR IŠMETIMO SISTEMA

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

2. Transporto priemonė, jos variklis ir išmetimo sistema turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad transporto priemonė normaliomis eksploatacijos sąlygomis, nepaisant jokios vibracijos, kurią gali patirti, atitiktų reikalavimus, pateiktus 1 lentelėje.

3. Išmetimo sistema turi būti suprojektuota, sukonstruota ir surinkta taip, kad būtų atspari ją veikiančiai korozijai.

4. Bandymai atliekami pagal ES direktyvos 97/24 9 skyriaus II, III ir IV priedų reikalavimus.

1 lentelė. Garso lygio ribinės vertės, išreikštos db(a), ir sudėtinių dalių tipo patvirtinimo, susijusio su dviratės ar triratės autotransporto priemonės tipui leistinu garso lygiu, įsigaliojimo datos

Eil. Nr.	Transporto priemonės	Garso lygio ribinės vertės, įsigaliojančios praėjus 24 mėnesiams nuo šios direktyvos priėmimo
1.	1. Dviračiai mopedai
2.	£ 25 km/h	66
3.	> 25 km/h	71
4.	triračiai mopedai	76
5.	2. Motociklai
6.	£ 80 cm ^3	75
7.	> 80 £ 175 cm ^3	77
8.	> 175 cm ^3	80
9.	3. Triračiai motociklai	80

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XVI SKYRIUS

PRIEKABŲ PRIKABINIMO MECHANIZMAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

2. Šiame skyriuje apibrėžti reikalavimai, kuriuos turi atitikti dviratėms ir triratėms autotransporto priemonėms skirti sukabinimo mechanizmai, kad:

2.1. užtikrintų suderinamumą prie autotransporto priemonių prikabinant skirtingus priekabų tipus;

2.2. užtikrintų saugų transporto priemonių sukabinimą esant bet kokioms eksploatacijos sąlygoms;

2.3. užtikrintų saugius sukabinimo ir atkabinimo būdus.

3. Šiame skyriuje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

3.1. Autotransporto priemonėms skirti sukabinimo mechanizmai – tai visos dalys ir įtaisai, tvirtinami prie rėmų, transporto priemonių kėbulo atraminių guolių ir važiuoklės, kuriais sujungiamos traukiančiosios ir traukiamos transporto priemonės. Taip pat jie apima stacionarines ir nuimamas dalis, naudojamas aukščiau minėtiems sukabinimo mechanizmams pritvirtinti, sureguliuoti ar eksploatuoti:

3.1.1. „rutuliniai sukabinimo įtaisai“ – tai sukabinimo mechanizmai, kuriuos sudaro prie autotransporto priemonės pritvirtinti rutulinis įtaisas ir mentės, prie kurių sukabinimo galvute prikabinama priekaba;

3.1.2. „sukabinimo galvutės“, nurodytos 3.1.1 punkte, yra prie priekabos tempimo įtaiso (grąžulo) pritvirtinti mechaniniai sujungimo įtaisai, prijungiami prie autotransporto priemonės sukabinimo rutulinio įtaiso.

4. Bendrieji reikalavimai L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms yra šie:

4.1. Dviratėms ir triratėms autotransporto priemonėms skirti sukabinimo mechanizmai turi būti pagaminti ir pritvirtinti laikantis geros techninės praktikos, jų eksploatacija turi būti saugi.

4.2. Sukabinimo mechanizmai turi būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad normaliai eksploatuojant, tinkamai prižiūrint ir laiku pakeičiant susidėvinčias dalis jie veiktų patenkinamai.

4.3. Kiekvienas sukabinimo mechanizmas turi būti pateiktas su įrengimo ir eksploatacijos instrukcijomis, kuriose būtų pakankamai informacijos, kad kompetentingas asmuo pritaisytų sukabinimo mechanizmą prie transporto priemonės ir tinkamai jį naudotų. Instrukcijos turi būti parengtos valstybine valstybės narės, kurioje sukabinimo mechanizmas bus pardavinėjamas, kalba ar kalbomis.

4.4. Medžiagos, kurias galima naudoti, yra tos, kurių ypatybės, susijusios su paraiška, yra nustatytos standarte, arba tos, kurių ypatybės yra nurodytos paraiškos dokumentuose.

4.5. Visos sukabinimo mechanizmų dalys, dėl kurių gedimo atsiskirtų dvi transporto priemonės, turi būti pagamintos iš plieno. Galima naudoti kitas medžiagas, jeigu gamintojas techninei tarnybai įrodo jų lygiavertiškumą.

4.6. Visi sukabinimo įtaisai turi būti suprojektuoti patikimai mechaniškai sukabinti, ir užfiksuotoji padėtis turi būti bent kartą sutvirtinta patikimu mechaniniu sukabinimu.

4.7. Iš esmės sukabinimo rutuliniai įtaisai pagal 1 brėžinį yra tvirtinami prie dviračių ir triračių autotransporto priemonių. Ypač triratėms autotransporto priemonėms sukabinimo tipą reikia pasirinkti ir pritvirtinti taip, kad būtų numatytas maksimalus suderinamumas su įvairiais priekabų tipais. Vietoj rutulinių sukabinimo įtaisų galima naudoti kitokius įtaisus, jeigu laikomasi 4.8 skirsnyje nustatytų reikalavimų, o priekabų suderinamumas ir sukeitimas nėra būtinas ar įmanomas (specialūs deriniai).

4.8. Sukabinimo mechanizmai turi būti suprojektuoti taip, kad atitiktų reikalavimus, susijusius su naudojimu, pritvirtinimu, mobilumu ir tvirtumu, nustatytus 4.9, 4.10, 4.11, 5, 6 ir 7 skirsniuose.

4.9. Sukabinimo mechanizmai turi būti suprojektuoti ir pritvirtinti taip, kad užtikrintų maksimalų saugumą pagal pažangią techninę praktiką; šis reikalavimas taip pat taikomas sujungimo procesui.

4.10. Turi būti įmanoma vienam žmogui, nenaudojant įrankių, saugiai sukabinti ir atkabinti transporto priemones.

4.11. Turi būti įmanoma laisvai rankomis, nenaudojant įrankių, pritvirtinti ir atkabinti nuimamus sukabinimo mechanizmus.

5. Reikalavimai, susiję su pritvirtinimu, yra šie:

5.1. Prie transporto priemonės pritvirtinti sukabinimo mechanizmai turi užtikrinti netrukdomą ir saugų naudojimą.

5.2. Prie transporto priemonės pritvirtinti sukabinimo rutuliniai įtaisai turi atitikti 2 brėžinyje nustatytas geometrines sąlygas.

5.3. Sukabinimo mechanizmo, išskyrus rutulinį įtaisą, sukabinimo taško aukštis turi atitikti priekabos grąžulo sukabinimo taško aukštį su ± 35 mm paklaida, jeigu priekaba yra horizontalioje padėtyje.

5.4. Tempimo menčių forma ir matmenys turi atitikti transporto priemonės gamintojo reikalavimus, susijusius su tvirtinimo taškais ir kitais reikalingais papildomais sukabinimo įtaisais.

5.5. Reikia laikytis transporto priemonės gamintojo reikalavimų, susijusių su sukabinimo mechanizmo tipu, leistina priekabos mase ir leistina statine vertikaliąja apkrova, tenkančia sukabinimo taškui.

5.6. Sumontuotas sukabinimo mechanizmas negali užstoti užpakalyje pritvirtinto valstybinio numerio ženklo, priešingu atveju reikia naudoti sukabinimo mechanizmą, kurį galima išmontuoti be specialių įrankių.

6. Reikalavimai, susiję su sujungimu, yra šie:

6.1. Sukabinimo mechanizmui, nepritvirtintam prie transporto priemonės, turi būti įmanomas toks sujungimas:

6.1.1. 20° laisvo vertikalaus pasvirimo kampas aukščiau ir žemiau horizontalios centrinės linijos esant bet kokiam mažiausiai iki 90° horizontalaus sukimosi į abi mechanizmo išilginės centrinės linijos puses kampui;

6.1.2. esant bet kokiam iki 90° horizontalaus sukimosi į abi mechanizmo išilginės centrinės linijos puses kampui, laisvo ašinio svyravimo į abi vertikalios centrinės linijos puses turi būti 25° triratėms transporto priemonėms arba 40° dviratėms transporto priemonėms.

6.2. Esant bet kokiam horizontalaus sukimosi kampui, turi būti galimi šie sujungimo deriniai:

6.2.1. dviratėms transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai mechanizmas naudojamas su vienratėmis priekabomis, kurios pasvyra su dvirate autotransporto priemone:

6.2.1.1. ± 15° vertikalus pasvirimas su ± 40° ašiniu svyravimu;

6.2.1.2. ± 30° ašinis svyravimas su ± 20° vertikaliu pasvirimu;

6.2.2. triratėms ar keturratėms transporto priemonėms:

6.2.2.1. ± 15° vertikalus pasvirimas su ± 25° ašiniu svyravimu;

6.2.2.2. ± 10° ašinis svyravimas su ± 20° vertikaliu pasvirimu.

6.3. Taip pat turi būti įmanoma sukabinti ir atkabinti rutulines jungtis, kai rutulinės jungties išilginė ašis rutulinės jungties centrinės linijos ir pritvirtinimo atžvilgiu:

6.3.1. yra horizontaliai b = 60° pasvirusi į dešinę arba kairę;

6.3.2. yra vertikaliai a = 10° pasislinkusi aukštyn arba žemyn;

6.3.3. yra apsisukusi apie ašį 10° į dešinę arba kairę.

7. Reikalavimai tvirtumui įvertinami bandymų būdu ir atliekami pagal ES direktyvos 97/24
10 skyriaus 6 ir 7 punkto reikalavimus.

8. Sukabinimo įtaisus reikia ženklinti pagal atitinkamus Direktyvos 94/20/EB reikalavimus.

1 brėž. Sukabinimo galvutės matmenys

2 brėž. Rutulinio sukabinimo įtaiso laisvumas

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XVII SKYRIUS

SAUGOS DIRŽŲ ĮTVIRTINIMAI IR KĖBULUS TURINČIŲ TRIRAČIŲ MOPEDŲ, TRIRAČIŲ BEI KETURRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAUGOS DIRŽAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos kėbulus turinčioms L kategorijos transporto priemonėms.

2. Šiame skyriuje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Transporto priemonės tipas jos saugos diržų įtvirtinimų atžvilgiu“ – tai yra motorinės transporto priemonės, kurios iš esmės nesiskiria matmenų, formų ir transporto priemonės arba sėdynės, prie kurių montuojami įtvirtinimai, konstrukcijos sudėtinių dalių medžiagų atžvilgiu.

2.2. „Saugos diržų įtvirtinimai“– tai transporto priemonės, sėdynės arba kitų transporto priemonės dalių, prie kurių turi būti segami diržai, konstrukcijos dalys.

2.3. „Diržo juostos kreiptuvas“ – tai mechanizmas, keičiantis diržo juostos padėtį diržo dėvėtojo atžvilgiu.

2.4. „Tikrasis įtvirtinimas“ – tai taškas, skirtas standartiniu būdu pagal šio skyriaus 4 punkto „Saugos diržų išdėstymas“ reikalavimus nustatyti kiekvienos saugos diržo dalies kampą dėvėtojo atžvilgiu, t. y. taškas, kuriame turi būti prisegama diržo juosta, kad atsidurtų tokioje padėtyje, kokioje ir turėtų būti jį užsijuosus. Ši padėtis gali atitikti tikslų įtvirtinimą pagal diržo įtvirtinimo priedų konfigūraciją tame taške, kuriame jis tvirtinamas prie tvirtinimo dalies, arba jo neatitikti; pavyzdžiui:

2.4.1. kai saugos diržas yra su nelanksčia dalimi, kuri tvirtinama prie žemesnės tvirtinimo dalies, nesvarbu, ar ji statiška, ar gali suktis. Visų sėdynės reguliavimo padėčių tikrasis įtvirtinimas yra taškas, kuriame diržo juosta tvirtinama prie tos nelanksčiosios dalies;

2.4.2. kai prie transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos yra pritvirtintas eigos keitimo mechanizmas. Vidurinis eigos mechanizmo taškas ten, kur dėvėtojo pusėje išslenka diržo juosta, laikomas tikruoju įtvirtinimu. Diržo juosta turi būti vienoje tiesioje linijoje tarp tikrojo diržo įtvirtinimo ir dėvėtojo;

2.4.3. kai diržas tiesiogiai susieja dėvėtoją su inertine rite, pritvirtinta prie transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos be tarpinės krypties eigos keitimo mechanizmo. Tikruoju įtvirtinimu laikomas diržo inertinės ritės ašies ir ritės diržo juostos vidurio ašies plokštumos susikirtimo taškas;

2.5. „Pagrindas“ – tai transporto priemonės kėbulo žemutinė dalis, siejanti šonines transporto priemonės sienas. Prie pagrindo galima priskirti briaunas, presuotas dalis ir bet kurias kitas kietas detales, kurios yra po pagrindu, tarkim, lonžeronus ir paramsčius.

2.6. „Sėdynė“ – tai konstrukcija su pridėtinėmis dalimis, vientisa arba atskira transporto priemonės konstrukcijos dalis, kurioje gali sėdėti suaugęs asmuo. Ši sąvoka apibūdina ir atskirą sėdynę, ir suolo dalį, kurios užtenka atsisėsti.

2.7. „Sėdynių grupė“ – tai suolo pobūdžio sėdynė arba atskiros viena šalia kitos įtaisytos sėdynės (t. y. taip, kad priekiniai sėdynės įtvirtinimai būtų vienoje linijoje arba toliau negu galiniai kitos sėdynės įtvirtinimai ir vienoje linijoje su priekiniais kitos sėdynės įtvirtinimais arba užpakalyje jų), suteikiančios vieną arba kelias sėdimąsias vietas suaugusiems asmenims.

2.8. „Suolas“ – tai baigtinė tam tikra medžiaga aptraukta konstrukcija, suteikianti mažiausiai dvi sėdimąsias vietas suaugusiems asmenims.

2.9. „Atverčiamoji sėdynė“ – tai papildoma sėdynė, kuri dažniausiai yra sulankstyta. Ji skirta naudoti retkarčiais.

2.10. „Sėdynės tipas“ – tai rūšis sėdynių, kurios iš esmės nesiskiria šiais atžvilgiais:

2.10.1. sėdynės konstrukcijos forma, matmenimis ir medžiagomis, iš kurių ji pagaminta;

2.10.2. reguliavimo sistemų tipu, matmenimis ir fiksavimo sistemomis;

2.10.3. sėdynės diržo įtvirtinimų, sėdynės įtvirtinimo ir kitų susijusių transporto priemonės konstrukcijos dalių tipu ir matmenimis.

2.11. „Sėdynės įtvirtinimas“ – tai sėdynės įtvirtinimo prie transporto priemonės konstrukcijos ir jos susijusių dalių sistema.

2.12. „Reguliavimo sistema“ – tai mechanizmas, leidžiantis sėdynės dalis reguliuoti taip, kad sėdimoji padėtis būtų tinkama sėdinčiojo sudėjimui. Šis reguliavimo mechanizmas gali reguliuoti šias padėtis:

2.12.1. išilginę;

2.12.2. vertikaliąją;

2.12.3. kampinę.

2.13. „Saugomoji erdvė“ – tai erdvė, kurioje dengiamų zonų ploto suma yra mažiausiai 800 cm².

2.14. „Saugos erdvė“ – tai priešais sėdynę esanti erdvė:

2.14.1. tarp dviejų horizontalių plokštumų, iš kurių viena kerta tašką H, kaip nurodyta 2.17, o kita yra 400 mm aukščiau to taško;

2.14.2. tarp vertikalių plokštumų, kurios simetriškos taško H atžvilgiu ir kurias skiria 400 mm;

2.14.3. už vertikalios skersinės plokštumos, kuri nutolusi nuo taško H 1,30 m atstumu.

Bet kokioje duotojoje skersinėje vertikalioje plokštumoje nenutrūkstamas paviršius vadinamas „dengiamąja zona“, jei 165 mm skersmens rutulys be jokių plyšių yra projektuojamas horizontalia kryptimi ir kerta bet kurį duotąjį tašką toje zonoje ir rutulio centrą, esantį saugos erdvėje.

2.15. „Judanti sistema“ – tai mechanizmas, leidžiantis sėdynei arba vienai iš jos dalių judėti arba suktis be jokios fiksuotos tarpinės padėties. Ji skirta prieigai prie erdvės už minėtosios sėdynės palengvinti.

2.16. „Fiksavimo sistema“ – tai prietaisas, laikantis sėdynę ir jos dalis bet kurioje jos naudojimo padėtyje, ir pridėtinius mechanizmus atlošui sėdynės atžvilgiu ir sėdynei transporto priemonės atžvilgiu fiksuoti.

2.17. „Taškas H“ – tai atramos taškas, apibūdinantis sėdinčiojo padėtį keleivių skyriuje, tai yra teorinės sukimosi ašies tarp žmogaus kūno kojų ir korpuso pėdsakas vertikalioje išilginėje plokštumoje.

2.18. „Taškas H1“ – tai atramos taškas, atitinkantis 2.17 apibūdintą tašką H, skirtą visoms normalioms sėdynės naudojimo padėtims.

2.19. „Taškas R“ – tai sėdynės atramos taškas, arba „sėdimos padėties atskaitos taškas“, kurį nurodo gamintojas.

2.20. „Atramos linija“ – tai manekeno korpuso atskaitinė linija, įvertinama per tiesią liniją, einančią per kojos ir dubens sujungimą, ir teorinį šarnyrą tarp kaklo ir krūtinės ląstos.

2.21. „Taškai L1 ir L2“ – tai žemutiniai tikrieji įtvirtinimai.

2.22. „Taškas C“– tai taškas, esantis 450 mm aukščiau taško R. Tačiau jei 2.24 apibrėžtas atstumas S yra ne mažesnis kaip 280 mm ir jei gamintojas išlaiko kitą įmanomą formulę BR=260 mm + 0,8S, apibūdintą 5.3.3 skirsnyje, vertikalus atstumas tarp C ir R turi būti 500 mm.

2.23. „a1 ir a2 kampai“ – tai atitinkami kampai tarp horizontalios plokštumos ir transporto priemonės vidurinei išilginei plokštumai statmenų plokštumų, išvestų per tašką H1 bei taškus L1 ir L2.

2.24. „S“ – tai nuotolis milimetrais tarp tikrojo viršutinio įtvirtinimo ir atramos plokštumos P, kuri yra lygiagreti su transporto priemonės vidurine išilgine plokštuma. Jis apibrėžiamas taip:

2.24.1. jei sėdimąją vietą puikiai apibrėžia sėdynės forma, tai plokštuma P yra tos sėdynės vidurinė plokštuma;

2.24.2. jei sėdimoji vieta yra apibrėžiama netiksliai:

2.24.2.1. besiliečianti su vairuotoju plokštuma P yra ta, kuri lygiagreti su transporto priemonės vidurine išilgine plokštuma, kai ji vertikaliai kerta automobilio ar motociklo vairą vidurio taške, jei vairo padėtis reguliuojama ir jeigu plokštuma P yra vairo lanko plokštumoje;

2.24.2.2. plokštuma P šalia priekyje sėdinčiam keleiviui yra simetriška vairuotojo plokštumai P;

2.24.2.3. galinės šoninės sėdimosios vietos plokštumos P vietą nurodo gamintojas, jei atstumo ribos A tarp transporto priemonės vidurinės išilginės plokštumos ir plokštumos P yra tokios:

2.24.2.3.1. A yra ne mažesnis kaip 200 mm, jei suolas yra skirtas tik dviem keleiviams;

2.24.2.3.2. A yra ne mažesnis kaip 300 mm, jei suolas yra skirtas daugiau kaip dviem keleiviams.

3. Bendrieji reikalavimai kėbulus turinčioms L kategorijos transporto priemonėms yra šie:

3.1. Saugos diržų įtvirtinimai turi būti kuriami, gaminami ir montuojami taip:

3.1.1. kad atitinkamas saugos diržas tiktų vairuotojui. Priekinių šoninių sėdynių įtvirtinimai neturi kliudyti naudoti diržus su inertine rite ir eigos keitimo mechanizmu, jiems grįžtant prie viršutinio įtvirtinimo. Ypač reikia atkreipti dėmesį į įtvirtinimų atsparumo savybes, jei gamintojas netiekia transporto priemonių su kitų tipų diržais, turinčiais inertinę ritę;

3.1.2. kad kuo daugiau sumažintų diržo slydimo pavojų, kai diržas dėvimas pagal taisykles;

3.1.3. kad kuo daugiau sumažintų diržo juostos dėvėjimąsi dėl lietimosi su kietomis aštriomis transporto priemonės arba sėdynės konstrukcijos dalimis;

3.1.4. kad normaliomis naudojimo sąlygomis transporto priemonė galėtų atitikti šio skyriaus reikalavimus;

3.1.5. kad, kai įtvirtinimo įtaisai galėtų keisti savo padėtį, leisdami žmonėms nekliudomai patekti į transporto priemonę ir, jais pasinaudojant, išsilaikyti viduje, tie įtvirtinimai turi tenkinti šios direktyvos reikalavimus būdami tikrojoje laikančioje padėtyje.

3.2. Saugos diržų įtvirtinimai nėra privalomi kėbulą turintiems triračiams mopedams arba keturratėms transporto priemonėms, kurių svoris be krovinio yra ne daugiau kaip 250 kg. Jei tokiose transporto priemonėse yra įrengti įtvirtinimai, tai šie įtvirtinimai turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.

4. Mažiausias diržų įtvirtinimų skaičius turi būti toks:

4.1. Priekinėms sėdynėms turi būti skiriami du žemutiniai ir vienas viršutinis įtvirtinimai. Tačiau laikomasi nuomonės, kad priekinėms centrinėms sėdynėms užtenka dviejų žemutinių įtvirtinimų, jei tokios sėdynės yra ir jei kitos priekinės sėdynės ir priekinis stiklas yra už atraminės zonos ribų, kuri apibrėžta ES direktyvos 74/60/EEK II priede. Priekinis stiklas laikomas formuojančiąja įtvirtinimų atramos zonos dalimi, jei priekinis stiklas statiškai susiliestų su testavimo prietaisu, remiantis ES direktyvos 74/60/EEK II priedu dėl motorinių transporto priemonių vidinių montavimo detalių.

4.2. Šoninėms sėdynėms turi būti skiriami du žemutiniai ir vienas viršutinis įtvirtinimai.

4.3. Išskyrus atverčiamąją sėdynę, kuriai įtvirtinimai nebūtini, visoms kitoms į priekį nukreiptoms sėdynėms turi būti skiriami mažiausiai du žemutiniai įtvirtinimai.

4.4. Jei transporto priemonėje yra įrengti įtvirtinimai atverčiamosioms sėdynėms, tai tie įtvirtinimai turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.

5. Reikalavimai saugos diržų išdėstymui yra tokie:

5.1. Bendroji dalis:

5.1.1. bet kurio diržo įtvirtinimas gali būti pritvirtintas prie transporto priemonės konstrukcinės dalies, sėdynės ar kurios nors kitos dalies arba padalytas tarp šių dalių;

5.1.2. tas pats įtvirtinimas gali priimti dviejų gretimų diržų galus su sąlyga, kad bus įvykdyti bandymo reikalavimai.

5.2. Apatinių tikrųjų įtvirtinimų padėtis:

5.2.1. kampai a1 ir a2 turi būti 30-80° visose įprastose sėdynės naudojimo padėtyse;

5.2.2. jei kartu su reguliavimo sistema, apibrėžta 2.12 p., yra pateikti galinės sėdynės suolai ir reguliuojamos sėdynės, o jų atlošo kampas yra mažesnis nei 20°, tada a1 ir a2 kampai gali būti mažesni už minimalius dydžius, nurodytus 5.2.1 p., su sąlyga, jei jie nebus mažesni nei 20° bet kurioje įprastoje sėdynės naudojimo padėtyje;

5.2.3. atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių su transporto priemonės viduriniąja išilgine plokštuma ir einančių per kiekvieną iš dviejų apatinių tikrųjų to paties diržo tvirtinimų L1 ir L2, turi būti ne mažesnis kaip 350 mm. Sėdynės vidurinioji išilginė plokštuma turi praeiti pro taškus L1 ir L2 ne mažesniu nei 120 mm atstumu nuo jų.

5.3. Viršutinių tikrųjų tvirtinimų padėtis pateikta 2 pav.:

1 pav. Tikrųjų įtvirtinimų vietos

2 pav. Tikrieji viršutiniai įtvirtinimai

5.3.1. jei naudojamas diržo juostos kreiptuvas ar panašus įtaisas, veikiantis tikrojo viršutiniojo tvirtinimo padėtį, padėtis nustatoma tradiciniu būdu įvertinant tvirtinimo padėtį tada, kai diržo juostos centrinė išilginė linija eina per J1, nustatytą nuo R taško per šiuos tris segmentus iš eilės:

5.3.1.1. RZ – atskaitos linijos segmentas, išmatuotas nuo R taško į viršų 530 mm ilgio atkarpoje;

5.3.1.2. ZX – segmentas, statmenas automobilio viduriniajai išilginei plokštumai, išmatuotas nuo taško Z tvirtinimo kryptimi, 120 mm ilgio;

5.3.1.3. XJ1 – segmentas, statmenas plokštumai, kurią apibrėžia RZ ir ZX segmentai, išmatuotas 60 mm į priekį nuo taško X; taškas J2 nustatomas simetriškai taškui J1 abipus išilginės plokštumos, vertikaliai kertančios manekeno, pasodinto reikiamoje sėdynėje, atskaitos liniją (apibrėžtą 2.20 p.);

5.3.2. viršutinis tikrasis įtvirtinimas turi būti po FN plokštuma, kuri statmena sėdynės viduriniajai išilginei plokštumai ir sudaro 65° kampą su atskaitos linija. Galinėms sėdynėms šis kampas gali būti sumažintas iki 60°. Plokštumos FN padėtis turi būti tokia, kad ji kirstų atskaitos liniją taške D ir kad DR = 315 mm + 1,8 S. Tačiau jei S neviršija 200 mm, DR = 675 mm;

5.3.3. diržo viršutinis tikrasis įtvirtinimas turi būti už plokštumos FK, statmenos viduriniajai išilginei sėdynės plokštumai ir kertančios atskaitos liniją 120° kampu taške B taip, kad BR = 260 mm + S. Jei S yra ne mažesnis nei 280 mm, gamintojas gali taikyti BR = 260 mm + 0,8 S;

5.3.4. S dydis turi būti ne mažesnis nei 140 mm;

5.3.5. viršutinis tikrasis įtvirtinimas turi būti už vertikaliosios plokštumos, statmenos viduriniajai išilginei transporto priemonės plokštumai ir einančios per tašką R, kaip parodyta 1 pav.;

5.3.6. diržo viršutinis tikrasis įtvirtinimas turi būti virš horizontaliosios plokštumos, einančios per tašką C, apibrėžtą 2.22 p.;

5.3.7. be 5.3.1 p. minimo įtvirtinimo, gali būti įtaisyti kiti viršutiniai papildomi įtvirtinimai, jei įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

5.3.7.1. papildomi įtvirtinimai tenkina 5.3.1-5.3.6 p. reikalavimus;

5.3.7.2. viršutinius įtvirtinimus įmanoma naudoti be įrankių, jie atitinka 5.3.5 ir 5.3.6 p. reikalavimus;

5.3.7.3. įtvirtinimas (įtvirtinimai) yra skirtas (skirti) pririšamojo tipo saugos diržui, tenkina 5.3.6 p. išdėstytus reikalavimus būdamas (būdami) už skersinės plokštumos, kertančios atskaitos liniją ir yra:

5.3.7.3.1. vieno įtvirtinimo atveju – srityje, bendroje dviem susikertančioms plokštumoms, apribotoms vertikalių linijų, einančių per 5.3.1 p. apibrėžtus taškus J1 ir J2;

5.3.7.3.2. dviejų įtvirtinimų atveju – vienoje iš aukščiau minėtų susikertančių plokštumų, su sąlyga, kad nė vienas tvirtinimas nėra nutolęs daugiau nei 50 mm nuo simetriškos sėdynės, esančios prieš kitą tvirtinimą, abipus nagrinėjamos sėdynės P plokštumos (apibrėžtos 2.24 p.).

6. Įtvirtinimų stiprumas turi būti įvertinamas pagal ES direktyvos 97/24 11 skyriaus 6 punkto reikalavimus.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XVIII SKYRIUS

IŠORINIAI IŠSIKIŠIMAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

I POSKYRIS. REIKALAVIMAI, TAIKOMI DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ BE KĖBULO IŠORINIAMS IŠSIKIŠIMAMS

2. Šiame poskyryje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Išorinės transporto priemonės dalys“ – tai transporto priemonės dalys, kurios susidūrimo atveju gali susiliesti su išorinėmis kliūtimis.

2.2. „Užkliudymas“ – tai bet koks kontaktas, kurio metu, esant tam tikroms aplinkybėms, galimi plėštiniai sužeidimai;

2.3. „Susidūrimas“ – tai bet koks kontaktas, kurio metu, esant tam tikroms aplinkybėms, galimi gilūs sužeidimai.

2.4. „Transporto priemonės tipas išorinių išsikišimų dalių atžvilgiu“ – tai transporto priemonės, viena nuo kitos nesiskiriančios iš esmės, ypač formos, matmenų, judėjimo krypties ir transporto priemonės išorinių dalių kietumo atžvilgiu.

2.5. „Kreivumo spindulys“ – tai aptariamos dalies apvalią formą geriausiai atitinkančio apskritimo spindulys „r“.

3. Skirtumo tarp „užkliudymo“ ir „susidūrimo“ kriterijai yra šie:

3.1. kai bandymų įrenginys stumiamas išilgai transporto priemonės taip, kaip aprašyta toliau 5.2 punkte, laikoma, kad transporto priemonės dalys, kurias tas įrenginys paliečia, priskiriamos:

3.1.1. 1 grupei – jeigu transporto priemonės dalys kliudo bandymų įrenginį;

3.1.2. 2 grupei – jeigu transporto priemonės dalys susiduria su bandymų įrenginiu;

3.2. tam, kad būtų galima aiškiai atskirti pirmos ir antros grupės dalis ar sudėtines dalis, bandymų įrenginį reikia naudoti taip, kaip parodyta šioje schemoje:

4. Bendrieji reikalavimai L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms yra šie:

4.1. Nepaisant 4.2 punkto reikalavimų, visų tipų transporto priemonių išorėje neturi būti smailių, aštrių ar kyšančių detalių, nukreiptų į išorę, turinčių tokią formą, dydį, pokrypio kampą, ar tokių aštrių, kad avarijos atveju dėl jų padidėtų rizika su transporto priemone susidūrusiam ar jos užkliudytam asmeniui patirti kūno sužalojimų arba dėl jų sužalojimai būtų didesni.

4.2. Transporto priemonės turi būti konstruojamos taip, kad dalys, su kuriomis kiti eismo dalyviai gali susiliesti, tenkintų 4 ir 5 punktų reikalavimus, kada tai tikslinga.

4.3. Laikoma, kad visi išoriniai išsikišimai, kuriems taikomas šis priedas, padengti ar pagaminti iš minkštos gumos arba plastmasės, kurios kietumas mažesnis negu 60 pagal Šoro (A) skalę, tenkina 5 ir 6 punktuose išdėstytus reikalavimus.

4.4. Tačiau tolesni reikalavimai netaikomi erdvei tarp priekabos ir motociklo motocikluose su priekaba.

4.5. Kai mopeduose yra montuojami pedalai, pedalų atžvilgiu neprivaloma laikytis visų reikalavimų ar jų dalių, išdėstytų šioje direktyvoje. Kai reikalavimai netenkinami, gamintojai turi informuoti apie tai valdžios institucijas, gaunančias prašymą tipinės transporto priemonės išorinių išsikišimų sudėtinės dalies tipo patvirtinimui, taip pat nurodyti priemones, kurių buvo imtasi saugumui užtikrinti.

5. Kriterijai.

5.1. Šiame poskyryje nustatyti kriterijai netaikomi dalims, kurioms taikomi toliau 6 punkte „Specialūs reikalavimai“ išdėstyti reikalavimai.

5.2. Be 4.3 punkte nustatytos lengvatos, taikomi tokie minimalūs kriterijai:

5.2.1. reikalavimai, taikomi 1 grupės dalims:

5.2.1.1. plokštelės:

5.2.1.1.1. atskiros plokštelės kampai turi turėti mažiausiai 3 mm kreivumo spindulį;

5.2.1.1.2. atskiros plokštelės briaunos turi turėti mažiausiai 0,5 mm kreivumo spindulį.

5.2.1.2. kojelės:

5.2.1.2.1. kojelių skersmuo turi būti mažiausiai 10 mm;

5.2.1.2.2. kojelės galo briaunos turi turėti mažiausiai 2 mm kreivumo spindulį.

5.2.2. reikalavimai, taikomi 2 grupės dalims:

5.2.2.1. plokštelės briaunos ir kampai turi turėti mažiausiai 2 mm kreivumo spindulį;

5.2.2.2. kojelės:

5.2.2.2.1. neturi būti ilgesnės negu pusė kojelės skersmens, jeigu tas skersmuo mažesnis negu 20 mm;

5.2.2.2.2. briaunų kreivumo spindulys kojelės gale turi būti mažiausiai 2 mm, jeigu kojelės skersmuo yra ne mažesnis negu 20 mm.

6. Specialūs reikalavimai.

6.1. Viršutinės aptakaus priekinio stiklo briaunos kreivumo spindulys turi būti mažiausiai 2 mm, kitu atveju briauna turi būti padengta apsaugine medžiaga, tenkinančia 4.3 punkto reikalavimus.

6.2. Sankabos ir stabdžių svirčių galai ir išorinės briaunos turi būti apčiuopiamai sferiškos, jų kreivumo spindulys turi būti mažiausiai 7 mm.

6.3. Priekinio sparno priešakinės briaunos kreivumo spindulys turi būti mažiausiai 2 mm.

6.4. Bet koks degalų bako kamštis, esantis ant viršutinio degalų bako paviršiaus ir kurį susidūrimo atveju gali kliudyti vairuotojas, neturi iškilti virš pagrindo aukščiau kaip 15 mm. Bet kokia jungtis su pagrindu turi būti glotni arba juntamai sferiška. Jei 15 mm reikalavimas negali būti tenkinamas, reikia imtis kitų priemonių, pvz., apsauginis įtaisas aplink kamštį (žr. čia pateikiamą schemą).

6.5. Uždegimo rakteliai turi turėti apsauginį dangtelį. Šis reikalavimas netaikomas suvertiniams rakteliams arba tokiems rakteliams, kurie įlenda lygiai sulig paviršiumi.

II POSKYRIS. REIKALAVIMAI, TAIKOMI TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU KĖBULU IŠORINIAMS IŠSIKIŠIMAMS

1. Taikymo sritis:

1.1. šio poskyrio reikalavimai taikomi išoriniams išsikišimams, esantiems prieš užpakalinę kabinos pertvarą, prekėms vežti skirtose transporto priemonėse, apsiribojant tik išorinio paviršiaus, kurio apibrėžimas bus pateiktas vėliau, išoriniais išsikišimais. Jis netaikomas išoriniams užpakalinio vaizdo veidrodžiams, įskaitant jų kojeles, arba pridėtinėms dalims, pavyzdžiui, radijo antenoms arba bagažo laikikliams;

1.2. tikslas – sumažinti riziką susidūrimo metu į transporto priemonės išorę atsitrenkusiam asmeniui patirti sužalojimus arba sumažinti tuos sužalojimus;

1.3. ES direktyvos 74/483/EEB reikalavimai, skirti transporto priemonių išorinių išsikišimų dalims (M1 kategorijos), taikomi kėbulą turinčioms triratėms transporto priemonėms, skirtoms keleiviams vežti;

1.4. toliau pateikiami reikalavimai taikomi kėbulą turinčioms triratėms transporto priemonėms, skirtoms prekėms vežti.

2. Šiame poskyryje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Išorinis paviršius“– tai transporto priemonės dalis, esanti prieš užpakalinę kabinos pertvarą, kaip apibrėžta toliau 2.4 punkte, išskyrus pačią užpakalinę pertvarą, tačiau įskaitant tokias sudėtines dalis, kaip bet koks priekinis(-iai) sparnas(-ai) ir priekinis buferis bei priekinis(-iai) ratas(-ai) (jei yra).

2.2. „Transporto priemonės tipas pagal išorinius išsikišimus“– tai transporto priemonės, viena nuo kitos nesiskiriančios iš esmės, ypač formos, matmenų, judėjimo krypties ir transporto priemonės išorinių dalių kietumo atžvilgiu.

2.3. „Kabina“ – tai kėbulo dalis, sudaranti vairuotojo ir keleivio skyrių, įskaitant jo dureles.

2.4. „Užpakalinė kabinos pertvara“ – tai tolimiausia užpakalinė vairuotojo ir keleivio skyriaus išorinio paviršiaus dalis.

2.5. „Atskaitos plokštuma“ – horizontali plokštuma, išvesta per priekinio(-ių) rato(-ų) centrą, arba horizontali plokštuma, esanti 50 cm virš pagrindo paviršiaus, žiūrint, kuri yra žemiau. Ši plokštuma apibrėžiama pakrautai transporto priemonei.

2.6. „Dugno linija“– tai linija, kuri nustatoma tokiu būdu: neapibrėžto aukščio, vertikalus, pusės 15% kampo kūgis stumiamas aplink visą išorinį transporto priemonės korpusą taip, kad visą laiką kuo žemiau liestų išorinį kėbulo paviršių. Dugno linija yra geometrinis lietimosi taškų pėdsakas. Nustatant dugno liniją nereikia atsižvelgti į išmetimo vamzdžius, ratus ar prie dugno tvirtinamas lokalias funkcines mechanines sudėtines dalis, pavyzdžiui, atramas domkratams, pakabas, vilkimo ar gabenimo priemonių tvirtinimo įtaisus. Laikoma, kad visi tarpai tiesiai virš ratų lankų yra užpildyti įsivaizduojamu paviršiumi, tiesiogiai pratęsiančiu gretutinį išorinį paviršių. Nustatant dugno liniją, priklausomai nuo nagrinėjamos transporto priemonės tipo, reikia atsižvelgti į kėbulo sienelių profilio tolimiausias iškyšas, bet kokį sparną ar sparnus (jei yra) ir visus buferio (jei yra) išorinius kampus. Jei tuo pat metu yra du ar daugiau lietimosi taškų, dugno linijai priklauso žemiau ar žemiausiai esantis lietimosi taškas.

2.7. „Kreivumo spindulys“ – tai aptariamos dalies apvalią formą geriausiai atitinkančio apskritimo spindulys „r“.

2.8. „Pakrauta transporto priemonė“– tai transporto priemonė su maksimaliu techniškai leistinu kroviniu, kai apkrova paskirstyta ašims pagal gamintojo instrukcijas.

3. Bendrieji reikalavimai L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms yra šie:

3.1. Šio poskyrio sąlygos netaikomos toms transporto priemonės „išorinio paviršiaus“ dalims, kurios, kai transporto priemonė nepakrauta, o kabinos durelės, langai ir liukai uždaryti, yra tokioje vietoje:

3.1.1. kuri nepatenka į zoną, kurios viršutinė riba yra horizontali plokštuma, esanti virš žemės paviršiaus, o apatinė riba, gamintojo nuožiūra, yra arba atskaitos plokštuma, apibrėžta 2.5 punkte, arba dugno linija, apibrėžta 2.6 punkte;

3.1.2. kur jų, kai niekas nejuda, negali paliesti 100 mm skersmens rutulys;

3.1.3. kai apatinė zonos riba yra atskaitos plokštuma, taip pat atsižvelgiama į žemiau atskaitos plokštumos esančias transporto priemonės dalis, patenkančias tarp dviejų vertikalių plokštumų – viena liečia išorinį transporto priemonės paviršių, o kita jai lygiagreti ir yra 80 mm toliau į transporto priemonės vidų nuo taško, kuriame atskaitos plokštuma liečia transporto priemonės kėbulą.

3.2. Transporto priemonės „išoriniame paviršiuje“ neturi būti jokios į išorę nukreiptos detalės, kuri galėtų užkabinti pėsčiuosius, dviratininkus ar motociklininkus.

3.3. Nė viena iš sudėtinių dalių, aprašytų 4 punkte, negali turėti jokių smailių ar aštrių dalių, nukreiptų į išorę, taip pat jokių iškyšų, kurių forma, matmenys, pokrypio kryptis ar kietumas galėtų padidinti riziką susidūrimo atveju į išorinį paviršių atsitrenkusiam ar jo kliudytam asmeniui patirti kūno sužalojimų arba juos apsunkinti.

3.4. Išorinio paviršiaus išsikišimai, kurių kietumas pagal Šoro skalę (A) yra 60, gali turėti mažesnius kreivumo spindulius, negu reikalaujama toliau, 4 punkte.

3.5. Jei, priešingai 4 punkto reikalavimams, bet kurio išorinio išsikišimo kreivumo spindulys trumpesnis negu 2,5 mm, tas išsikišimas turi būti padengtas apsaugine priemone, turinčia 3.4 punkte nurodytas charakteristikas.

4. Specialūs reikalavimai yra šie:

4.1. Dekoratyvinių detalių, prekių ženklų, organizacijos emblemos raidžių ir skaitmenų:

4.1.1. kreivumo spinduliai neturi būti mažesni negu 2,5 mm. Šie reikalavimai netaikomi sudėtinėms dalims, kurios virš gretutinio paviršiaus iškyla ne daugiau kaip 5 mm su sąlyga, kad jie neturi į išorę nukreiptų aštrių briaunų;

4.1.2. iškilimai virš aplinkinio paviršiaus daugiau kaip 10 mm turi įsispausti, atsiskirti arba atsilenkti, kai labiausiai išsikišusią jų dalį bet kuria kryptimi plokštumoje, apytikriai lygiagrečioje paviršiui, kuriame jie yra, veikia 10 daN jėga. 10 daN jėgą reikia sukelti panaudojant plokščią pramuštuvą, kurio skersmuo neviršija 50 mm. Jeigu nėra pramuštuvo, reikia naudoti lygiavertį būdą. Kai visos dekoratyvinės detalės įsispaudė, atsiskyrė ar susiglaudė, likusios dalys neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm ar turėti kokių nors smailių, aštrių ar pjaunančių briaunų.

4.2. Priekinių žibintų smailumos ir apvadai:

4.2.1. leistini, jeigu jie neišsikiša daugiau kaip 30 mm nuo išorinio permatomo priekinio žibinto paviršiaus ir jeigu jų kreivumo spindulys niekur nėra mažesnis negu 2,5 mm;

4.2.2. iš korpuso iškylantys priekiniai žibintai turi tenkinti 4.2.1 punkto reikalavimus būdami abiejose padėtyse: darbinėje ir nedarbinėje;

4.2.3. reikalavimai, išdėstyti 4.2.1 punkte, netaikomi tiems priekiniams žibintams, kurie įmontuoti arba atitraukti į kėbulo gilumą, jei tokiu atveju tenkinami 3.2 punkto reikalavimai.

4.3. Grotelių sudėtinės dalys turi turėti tokius kreivumo spindulius:

4.3.1. mažiausiai 2,5 mm, jeigu atstumas tarp iš eilės einančių sudėtinių dalių didesnis negu 40 mm;

4.3.2. mažiausiai 1 mm, jeigu tas atstumas yra nuo 25 mm iki 40 mm;

4.3.3. mažiausiai 0,5 mm, jeigu tas atstumas mažesnis negu 25 mm.

4.4. Priekinio stiklo ir priekinių žibintų plovimo–valymo įrenginiai:

4.4.1. turi būti montuojami taip, kad valytuvo ašelę dengtų apsauginė priemonė, kurios kreivumo spindulys būtų ne mažesnis kaip 2,5 mm, o minimalus plotas, ribojamas virš pjūvio, nutolusio ne daugiau kaip 6,5 mm nuo aukščiausio taško, išsikišančios dalies formos – 150 mm²;

4.4.2. purkštukai turi turėti kreivumo spindulį, ne mažesnį kaip 2,5 mm. Jei jie išsikiša mažiau negu 5 mm, jų aštrios briaunos, nukreiptos į išorę, turi būti glotniai nupoliruotos.

4.5. Sparnas (jei yra) yra toliausiai į priekį nuo kabinos esanti transporto priemonės dalis, ir jo sudedamosios dalys turi būti konstruojamos taip, kad visos standžios išorinės dalys turėtų kreivumo spindulį, ne mažesnį negu 5 mm.

4.6. Apsauginių įtaisų (jei yra):

4.6.1. didžiausios priekinio apsauginio įrenginio iškyšos turi būti atkreiptos į išorinį kėbulo paviršių;

4.6.2. priekinių apsauginių įtaisų sudėtinės dalys turi būti sukonstruotos taip, kad visi standūs paviršiai, nukreipti į išorę, turėtų kreivumo spindulį, ne mažesnį kaip 5 mm;

4.6.3. pridėtiniai įtaisai, pavyzdžiui, vilkimo kabliai ir suktuvai neturi išsikišti toliau už tolimiausią buferio paviršių. Tačiau suktuvai gali išsikišti toliau už tolimiausią buferio paviršių, jeigu, kai nenaudojami, yra uždengti tinkama apsaugine priemone, kurios kreivumo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm;

4.6.4. reikalavimai, išdėstyti 4.6.1 punkte, netaikomi sudėtinėms dalims, susijusioms su buferiais arba esančiais jų dalimi, arba į juos įmontuotiems ir neišsikišantiems daugiau kaip 5 mm. Įtaisų, išsikišančių mažiau kaip 5 mm, briaunos turi būti glotniai nupoliruotos. Specifiniai reikalavimai, susiję su įtaisais, tvirtinamais prie buferių ir minimais kituose šio priedo punktuose, lieka galioti.

4.7. Durelių, bagažinės ir variklio dangčių rankenėlės, vyriai ir mygtukai, užraktai ir skydeliai:

4.7.1. mygtukai neturi išsikišti daugiau kaip 30 mm, variklio dangčio fiksatoriai – daugiau kaip 70 mm, visos kitos sudėtinės dalys – daugiau kaip 50 mm. Jų kreivumo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm;

4.7.2. jei šoninių durelių rankenėlės yra sukiojamos, jos turi tenkinti vieną iš šių dviejų sąlygų:

4.7.2.1. kai rankenėlės sukasi lygiagrečiai durelių plokštumai, iki galo nulenkta rankenėlė turi būti nukreipta atgal. Tokioje padėtyje rankenėlė turi glusti prie durelių plokštumos ir būti įtaisyta apsauginėje išėmoje ar nišoje;

4.7.2.2. rankenėlės, atsilenkiančios į išorę kryptimi, kuri nėra lygiagreti durelių plokštumai, neatlenktoje padėtyje turi būti įtaisytos apsauginėje išėmoje ar nišoje. Iki galo atlenkta rankenėlė turi būti nukreipta arba atgal, arba žemyn. Tačiau rankenėlės, kurios netenkina pastarojo reikalavimo, gali būti priimtinos, jeigu:

4.7.2.2.1. jos turi nepriklausomą grąžinimo mechanizmą;

4.7.2.2.2. kai grąžinimo mechanizmai neveikia, jos neišsikiša daugiau kaip 15 mm;

4.7.2.2.3. atlenktų rankenėlių kreivumo spindulys ne mažesnis negu 2,5 mm (ši sąlyga netaikoma, jeigu visiškai atlenktos rankenėlės išsikiša ne daugiau kaip 5 mm – šiuo atveju į išorę atgręžtos dalys turi būti glotniai nupoliruotos);

4.7.2.2.4. jų laisvojo galo plotas, matuojamas ne toliau kaip 6,5 mm nuo toliausiai išsikišusio taško, turi būti ne mažesnis kaip 150 mm².

4.8. Šoninės oro ir lietaus sklendės ir langų purvo kreiptuvų briaunos, kurios gali būti nukreiptos į išorę, turi turėti ne mažesnį kaip 1 mm kreivumo spindulį.

4.9. Skardos lakštų briaunos leistinos, jeigu jos padengtos apsaugine priemone, kurios kreivumo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm, arba medžiaga, kuri tenkina 3.4 punkte išdėstytus reikalavimus.

4.10. Reikalavimai ratų veržlėms, stebulės gaubtams ir apsauginėms priemonėms:

4.10.1. ratų veržlėse, stebulės gaubtuose ir apsauginėse priemonėse neturi būti jokių iškylančių briaunų;

4.10.2. kai transporto priemonė juda tiesia linija, nei viena rato dalis, esanti virš horizontalios plokštumos, išvestos per jų sukimosi ašį, išskyrus padangas, neturi išsikišti už kėbulo sienelės krašto virš rato vertikalios projekcijos horizontalioje plokštumoje. Tačiau, kai tą pagrindžia eksploataciniai reikalavimai, apsauginės priemonės, dengiančios rato veržles ir stebulę, gali išsikišti už to krašto vertikalios projekcijos, jeigu išsikišimo paviršiaus kreivumo spindulys ne mažesnis negu 5 mm ir jeigu matuojant nuo kėbulo sienelės vertikalios projekcijos sudėtinė dalis jokiu atveju neišsikiša daugiau kaip 30 mm;

4.10.3. kai veržlės ir varžtai išsikiša už padangų (tos padangų dalies, kuri yra virš horizontalios plokštumos, išvestos per rato sukimosi ašį) išorinio paviršiaus projekcijos plokštumoje, turi būti parūpinta apsauginė priemonė ar priemonės, tenkinančios 4.10.2 punkto reikalavimus.

4.11. Reikalavimai atramos pakėlėjams ir išmetimo vamzdžiui:

4.11.1. neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm arba už dugno linijos vertikalios projekcijos, arba už atskaitos plokštumos ir išorinio transporto priemonės paviršiaus susikirtimo linijos vertikalios projekcijos;

4.11.2. jei šio reikalavimo galima nesilaikyti, išmetimo vamzdis gali išsikišti daugiau kaip 10 mm, jeigu aštrūs galai yra suapvalinti, o jų kreivumo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm;

4.11.3. išsikišančios dalys ir atstumai turi būti matuojami laikantis nurodytų reikalavimų.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XIX SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS NUO DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ TRANSPORTO

PRIEMONIŲ KELIAMOS ORO TARŠOS

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

I POSKYRIS. REIKALAVIMAI PRIEMONĖMS NUO MOTOCIKLŲ IR MOTORINIŲ TRIRAČIŲ KELIAMOS ORO TARŠOS

2. Šiame poskyryje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Transporto priemonės tipas pagal variklio išmetamų dujinių teršalų apribojimus“ – tai motociklai ir motoriniai triračiai, kurie nesiskiria iš esmės šiais atžvilgiais:

2.1.1. inercijos ekvivalentu, nustatomu standartinės masės atžvilgiu;

2.1.2. variklio ir transporto priemonės savybėmis.

2.2. „Standartinė masė“ – tai tvarkingos transporto priemonės masė, padidinta nekintamu 75 kg svorio kroviniu. Tvarkingo motociklo ar motorinio triračio masė yra bendra nepakrautos transporto priemonės masė, kai visi kuro bakai užpildyti ne mažiau kaip iki 90% jų talpos.

2.3. „Karteris“ – tai variklyje arba už jo ribų esančios ertmės, kurios vidiniais arba išoriniais kanalais, per kuriuos gali išeiti dujos ir garai, sujungtos su alyvos rinktuve.

2.4. „Dujiniai teršalai“ – tai anglies viendeginis, angliavandeniliai ir azoto oksidai, išreikšti azoto dvideginio (NO₂) ekvivalentu.

3. Bandymo sąlygos.

3.1. Bendroji dalis.

Sudėtinės dalys, darančios įtaką dujinių teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, motociklas ar motorinis triratis tenkintų šiame priede keliamus reikalavimus.

3.2. Bandymų aprašymas:

3.2.1. priklausomai nuo kategorijos ir pagal toliau pateikiamus nurodymus su motociklu ar motoriniu triračiu reikia atlikti I ir II tipo bandymus:

3.2.1.1. I tipo bandymas (vidutinio išmetamų dujinių teršalų kiekio matavimas tankiai gyvenamoje miesto zonoje):

3.2.1.1.1. bandymas atliekamas laikantis ES direktyvos 97/24 5 skyriaus II priedo 1 papildyme aprašytos tvarkos. Naudojami pateikti dujų surinkimo ir tyrimo būdai;

3.2.1.1.2. bandymas atliekamas tris kartus, jeigu netenkinamos 3.2.1.1.3 punkto sąlygos. Anglies viendeginio, angliavandenilių ir azoto oksidų kiekiai, nustatyti kiekvieno bandymo metu turi neviršyti ribinių dydžių, pateiktų lentelėse Nr. 1 ir Nr. 2. Vieno iš trijų bandymų metu išmatuotas vienos iš minėtų teršalų rūšies kiekis gali viršyti nagrinėjamam motociklui ar motoriniam triračiui nustatytą ribinį dydį 10%, jeigu tų trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra mažesnis už nustatytą ribinį dydį. Jeigu nustatytus ribinius dydžius viršija ne daugiau negu vienas teršalas, neturi reikšmės, ar tai atsitinka per tą patį, ar per skirtingus bandymus;

3.2.1.1.3. bandymų kiekis, nurodytas 3.2.1.1.2 punkte, mažinamas, jeigu išpildomos toliau pateikiamos sąlygos, kai V1 yra pirmojo bandymo rezultatas, o V2 – antrojo bandymo rezultatas kiekvieno teršalo, minimo 3.2.1.1.2 punkte, atžvilgiu:

3.2.1.1.3.1. jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,70 L, reikalingas tik vienas bandymas;

3.2.1.1.3.2. jeigu visų minėtų teršalų V1 ≤ 0,85 L ir jeigu bent vieno teršalo V1 > 0,70 L, reikalingi tik du bandymai. Be to, kiekvieno minėto teršalo V2 turi būti toks, kad V1 + V2 < 1,70 L ir V2 < L.

3.2.1.2. II tipo bandymas (variklio, dirbančio tuščiąja eiga, išmetamo anglies viendeginio kiekio matavimas):

3.2.1.2.1. anglies viendeginio tūrinė procentinė koncentracija išmetamosiose dujose varikliui dirbant tuščiąja eiga neturi būti didesnė kaip 4,5%;

3.2.1.2.2. ši sąlyga turi būti patikrinama atliekant ES direktyvos 97/24 5 skyriaus II priedo 2 papildyme aprašytą bandymą.

1 lentelė. Apribojimai motociklams ir motoriniams triračiams su dviejų taktų varikliu ir tų apribojimų įsigaliojimo datos

	Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas ir gaminio atitiktis
24 mėnesiai nuo šios direktyvos priėmimo datos¹	CO = 8 g/km HC = 4 g/km NOx = 0,1 g/km
¹ Ribiniai dydžiai triračių ir lengvųjų keturračių atveju dauginami iš koeficiento 1,5.

2 lentelė. Apribojimai motociklams ir motoriniams triračiams su keturių taktų varikliu ir tų apribojimų įsigaliojimo datos

	Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas ir gaminio atitiktis
24 mėnesiai nuo šios direktyvos priėmimo datos¹	CO = 13 g/km HC = 3 g/km NOx = 0,3 g/km
¹ Ribiniai dydžiai triračių ir lengvųjų keturračių atveju dauginami iš koeficiento 1,5.

4. Reikalavimai L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms yra šie:

4.1. Anglies viendeginio tūrinė procentinė koncentracija išmetamosiose dujose, varikliui dirbant tuščiąja eiga, neturi būti didesnė kaip 4,5%.

4.2. Jeigu motociklas arba motorinis triratis turi mechaninę arba pusiau automatinę pavarų dėžę, bandymas atliekamas pavarų svirtį pastačius į neutralią padėtį ir nenuspaudus sankabos svirties.

4.3. Jeigu motociklas arba motorinis triratis turi automatinę pavarų dėžę, bandymas atliekamas kai selektorius nustatytas į padėtį „0“ arba „stovėjimas“.

5. Bandymai turi būti atlikti pagal ES direktyvos 97/24 II priedo reikalavimus.

II POSKYRIS. REIKALAVIMAI PRIEMONĖMS NUO DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU DYZELINIU VARIKLIU KELIAMOS MATOMOS ORO TARŠOS

1. Šiame poskyryje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

1.1. „Transporto priemonės tipas“ – tai motorinės transporto priemonės, kurios nesiskiria iš esmės I poskyrio apibrėžtomis transporto priemonės ir variklio charakteristikomis.

2. Bandymo sąlygos.

2.1. Bendrieji reikalavimai.

Sudėtinės dalys, darančios įtaką matomų teršalų išmetimui, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir surinktos taip, kad normalios eksploatacijos sąlygomis, nepaisant tas sudėtines dalis veikiančios vibracijos, transporto priemonė tenkintų šiame priede keliamus reikalavimus.

2.2. Reikalavimai šalto variklio užvedimo įtaisui:

2.2.1. šalto variklio užvedimo įtaisas turi būti suprojektuotas ir sukonstruotas taip, kad negalėtų toliau veikti arba būti įjungtas, kai variklis veikia normaliomis sąlygomis;

2.2.2. 2.2.1 punkto reikalavimai netaikomi, jeigu tenkinama viena arba kelios iš žemiau pateiktų sąlygų:

2.2.2.1. kol veikia šalto variklio užvedimo įtaisas, pastovios būklės režimu dirbančio variklio išmetamų dujų šviesos absorbcijos koeficientas, išmatuotas laikantis nustatytos procedūros, turi išlikti 3 lentelės nustatytose ribose;

2.2.2.2. ilgai veikiant šalto variklio užvedimo įtaisui, po tam tikro laiko variklis užgęsta.

2.3. Reikalavimai išmetamų matomų teršalų kiekiams yra šie:

2.3.1. kiekvieno tipo transporto priemonės, pristatytos tipo patvirtinimo procedūrai, išmetami matomų teršalų kiekiai matuojami dviem būdais, kuriuose aprašomi bandymai varikliui veikiant pastovios būklės režimu ir bandymai laisvai didinant apsukas;

2.3.2. išmetamų matomų teršalų kiekis, išmatuotas pagal ES direktyvos 97/24 5 skyriaus III priedo 1 papildyme aprašytą būdą, neturi viršyti 3 lentelėje nustatytų apribojimų;

2.3.3. kai variklyje yra turbokompresorius, absorbcijos koeficientas, išmatuotas didinant apsukas, kai įjungta neutrali pavara, neturi viršyti 3 lentelėje nustatyto apribojimo nominalaus srauto absorbcijos koeficientui, kuris atitinka maksimalų absorbcijos koeficientą, išmatuotą per darbo pastovios būklės režimu bandymus, pridėjus 0,5 m־¹;

2.3.4. galima naudoti lygiavertę matavimų įrangą. Jei naudojama kitokia įranga, negu kad aprašyta ES direktyvos 97/24 5 skyriaus III priedo 4 papildyme, turi būti įrodytas jos lygiavertiškumas tiriamo variklio atžvilgiu.

3. Šviesos absorbcijos koeficiento įvertinimas.

3.1. Kiekvienam sukimosi greičiui, kuriam pagal 2.2 punkto sąlygas matuojamas sugerties koeficientas, pasinaudojant toliau pateikta formule apskaičiuojamas nominalus dujų debitas:

- dviejų taktų varikliams ,

- keturių taktų varikliams , kai:

G = nominalus dujų debitas litrais per sekundę (l/s),

V = cilindro talpa litrais (l),

n = sukimosi greitis apsukomis per minutę (aps./min.).

3.2. Jeigu nominalaus debito dydis nesutampa su vienu iš 3-ioje lentelėje pateiktų dydžių, taikytinas ribinis dydis randamas proporcinės interpoliacijos būdu.

3 lentelė. Ribiniai dydžiai, taikomi atliekant pastovaus darbo režimo bandymus

Eil. Nr.	Nominalus debitas G litrais per sekundę	Absorbcijos koeficientas k, m^-1
1. 2. 3.	<42 45 50	2,26 2,19 2,08
4. 5. 6. 7.	55 60 65 70	1,985 1,90 1,84 1,775
8. 9. 10.	75 80 85	1,72 1,665 1,62
11. 12. 13.	90 95 100	1,575 1,535 1,495
14. 15. 16.	105 110 115	1,465 1,425 1,395
17. 18. 19.	120 125 130	1,37 1,345 1,32
20. 21. 22.	135 140 145	1,30 1,27 1,25
23. 24. 25.	150 155 160	1,225 1,205 1,19
26. 27. 28.	165 170 175	1,17 1,155 1,14
29. 30. 31.	180 185 190	1,125 1,11 1,095
32. 33.	195 >200	1,08 1,065

Pastaba: nors čia pateikti dydžiai suapvalinti iki artimiausio 0,01 arba 0,005, tai nereiškia, kad matavimus reikia atlikti tokiu tikslumu.

4. Bandymai turi būti atlikti pagal ES direktyvos 97/24 III priedo reikalavimus.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XX SKYRIUS

DEGALŲ BAKAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

2. Reikalavimai degalų bakų gamybai L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms yra šie:

2.1. turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurių šiluminės, mechaninės ir cheminės savybės atitinka numatomas naudojimo sąlygas;

2.2. degalų bakai ir susijusios dalys turi būti taip suprojektuotos, kad nesusidarytų elektrostatinis krūvis, kuris galėtų sukelti kibirkščiavimą tarp bako ir transporto priemonės rėmo, dėl ko galėtų užsidegti degalų ir oro mišinys;

2.3. turi būti pagaminti atsparūs korozijai. Būtina išbandyti jų sandarumą esant tokiam slėgiui, kuris lygus dvigubam santykiniam eksploatacijos slėgiui ir bet kuriuo atveju lygus bent 130 kPa absoliučiam slėgiui. Per didelį slėgį arba slėgį, kuris yra didesnis nei eksploatacijos slėgis, būtina automatiškai sumažinti atitinkamais įtaisais (sklendėmis, apsauginiais vožtuvais ir kt.). Ventiliacinės angos turi būti taip suprojektuotos, kad būtų išvengta užsidegimo rizikos. Degalai negali ištekėti pro bako kamštį ar bet kurį kitą slėgio mažinimo įtaisą net bakui visiškai apsivertus; leistinas lašėjimas didžiausia 30 g/min. sparta;

2.4. bandymai turi būti atliekami pagal ES direktyvos 97/24 VI skyriaus I priedo 2 punkto ir 1 papildymo reikalavimus.

3. Reikalavimai degalų bakų ir degalų tiekimo sistemų tvirtinimui yra šie:

3.1. degalų bako tvirtinimo sistemos turi būti taip suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos, kad atliktų savo funkcijas bet kokiomis vairavimo sąlygomis;

3.2. variklio degalų sistemos sudėtinės dalys turi būti reikiamai apsaugotos rėmo arba korpuso dalimi, kad negalėtų trenktis į ant žemės esančias kliūtis. Šios apsaugos nereikia, jeigu konkreti po transporto priemone esanti sudėtinė dalis yra toliau nuo žemės nei rėmo arba korpuso dalis, kuri yra tiesiai prieš tą sudėtinę dalį;

3.3. degalų tiekimo sistema turi būti taip suprojektuota, pagaminta ir sumontuota, kad išlaikytų ją veikiančios vidinės ir išorinės korozijos poveikį. Joks transporto priemonės konstrukcijos, variklio ir transmisijos sukimasis, lenkimasis ar vibracija negali sukelti degalų sistemos sudėtinių dalių nenormalios trinties ar įtempimo.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XXI SKYRIUS

PRIEMONĖS PRIEŠ DVIRAČIŲ MOPEDŲ IR MOTOCIKLŲ PERDIRBIMĄ

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

2. Šiame skyriuje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Priemonės prieš dviračių mopedų ir motociklų perdirbimą“ – tai techniniai reikalavimai ir techninės sąlygos, kurių tikslas kiek įmanoma užkirsti kelią neteisėtoms modifikacijoms, dėl kurių gali pablogėti sauga, ypač gerinant transporto priemonės savybes, ir iškilti pavojus aplinkai.

2.2. „Transporto priemonės savybės“ – tai didžiausias mopedų greitis ir motociklų variklių galia.

2.3. „L kategorijos transporto priemonių grupės“ – tai transporto priemonės, suskirstytos į šias grupes:

2.3.1. A grupės transporto priemonės – mopedai;

2.3.2. B grupės transporto priemonės – motociklai, kurių cilindrų darbinis tūris ne didesnis nei 125 cm³, o galia ne didesnė nei 11 kW;

2.3.3. C grupės transporto priemonės – motociklai, kurių galia ne didesnė nei 25 kW bei galios ir masės santykis ne didesnis nei 0,16 kW/kg; tvarkingos transporto priemonės masė apibrėžta direktyvos 92/61/EEB II priedo d) pastabos 2 skirsnyje;

2.3.4. D grupės transporto priemonės – motociklai, kurių neapima B ir C kategorijos.

2.4. „Neteisėta modifikacija“ – tai modifikacija, kuri yra neleistina vadovaujantis šiuo skyriumi.

2.5. „Dalių sukeičiamumas“ – tai galimybė sukeisti nevienodas dalis.

2.6. „Įleidimo vamzdynas“ – tai įleidimo kanalo ir įsiurbimo vamzdžio kombinacija.

2.7. „Įleidimo kanalas“ – tai oro įsiurbimo kanalas cilindre, cilindro galvutėje ir karteryje.

2.8. „Įsiurbimo vamzdis“ – tai dalis, prijungta prie karbiuratoriaus arba oro valdymo sistemos ir cilindro, cilindro galvutės ar karterio.

2.9. „Įleidimo sistema“ – tai įleidimo vamzdyno ir įsiurbimo triukšmo duslintuvo kombinacija.

2.10. „Dujų išmetimo sistema“ – tai dujų išmetimo vamzdžio, plėtimosi bakelio ir išmetimo duslintuvo, kuris reikalingas variklio keliamam triukšmui sugerti, kombinacija.

2.11. „Specialūs įrankiai“ – tai įrankiai, kurie prieinami tik transporto priemonės gamintojo įgaliotiems platintojams, tačiau neprieinami visuomenei.

3. Bendrosios nuostatos.

3.1. Nevienodų dalių sukeitimas tarp transporto priemonių, turinčių sudėtinių dalių tipų patvirtinimą:

3.1.1. neleistina sukeisti A arba B grupių transporto priemonės šių sudėtinių dalių arba jų komplektų:

3.1.1.1. transporto priemonių su dvitakčiu varikliu: cilindrų ir stūmoklių komplekto, karbiuratoriaus, įsiurbimo vamzdžio, dujų išmetimo sistemos;

3.1.1.2. transporto priemonių su keturtakčiu varikliu:

3.1.1.2.1. cilindrų galvutės, skirstymo veleno, cilindrų ir stūmoklių komplekto, karbiuratoriaus, įsiurbimo vamzdžio, dujų išmetimo sistemos;

3.1.1.2.2. tarp šios transporto priemonės ir kitos to paties gamintojo transporto priemonės, jeigu taip sukeitus A grupės transporto priemonės didžiausias projektinis greitis padidėja daugiau nei 5 km/val. arba B grupės transporto priemonės galia padidėja daugiau nei 10 proc. Jokiu atveju negalima viršyti atitinkamos grupės transporto priemonės didžiausio projektinio greičio arba didžiausios naudingosios variklio galios. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES direktyvos 92/61/EEB I priede nurodytų žemų eksploatacinių parametrų mopedų didžiausias projektinis greitis yra 25 km/val.

3.1.1.3. B grupės transporto priemonių, turinčių pagal ES direktyvos 92/61/EEB 2 straipsnį įvairių modifikacijų, kurios skiriasi didžiausiu greičiu arba didžiausia naudingąja galia ir kurios lemia įvairių papildomų apribojimų, kuriuos nustato šalys narės, vadovaudamosi 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB 3 (5) straipsniu dėl vairuotojo liudijimų, atveju 3.1.1 punkto 3.1.1.1 ir 3.1.1.2 papunkčiuose pateikti reikalavimai netaikomi sudėtinių dalių sukeičiamumui, jeigu dėl sukeitimo galia nepasidaro didesnė nei 11 kW.

3.1.2. Tais atvejais, kai galimas sudėtinių dalių sukeičiamumas, gamintojas turi užtikrinti reikalingos informacijos ir, jeigu taikytina, reikalingų transporto priemonių pateikimą kompetentingoms institucijoms patikrinti, ar vykdomi šiame skyriuje suformuluoti reikalavimai.

3.2. Gamintojas turi deklaruoti, kad toliau nurodytų parametrų modifikacijos nepadidins motociklo didžiausios galios daugiau nei 10 proc. arba mopedo didžiausio greičio daugiau nei 5 km/val. ir kad jokiu būdu nebus galima viršyti nagrinėjamos kategorijos transporto priemonės didžiausio projektinio greičio arba didžiausios naudingosios galios.

3.3. B grupės motociklai turi atitikti 3.3.1 arba 3.3.2, arba 3.3.3 ir 3.3.4 bei 3.3.5 punktuose pateiktus reikalavimus.

3.3.1. įleidimo vamzdyne turi būti įdėta nepašalinama mova. Jeigu tokia mova yra įsiurbimo vamzdyje, tai pastarasis turi būti pritvirtinta prie cilindrų bloko pjautiniais varžtais arba tokiais varžtais, kuriuos galima išsukti tik specialiais įrankiais. Mova turi būti ne mažesnio nei 60 HRC kietumo. Riboto priėjimo sekcijoje jos storis negali būti didesnis nei 4 mm. Ką nors darant su mova, siekiant pašalinti ją arba modifikuoti, turi suirti mova ir jos atrama arba visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis, kol nebus atstatyta jo patvirtinta būsena. 2.3 punkte apibrėžtos L kategorijos transporto priemonių grupės arba grupių ženklas turi būti aiškiai įskaitomas movos paviršiuje arba netoli movos;

3.3.2. kiekvienas įsiurbimo vamzdis turi būti pritvirtintas pjautiniais varžtais arba tokiais varžtais, kuriuos galima išsukti tik specialiais įrankiais. Išorėje pažymėta riboto priėjimo sekcija turi būti vamzdyje; toje vietoje sienelės storis turi būti mažesnis nei 4 mm arba, jeigu naudojama lanksti medžiaga, pavyzdžiui, guma, 5 mm. Ką nors darant su vamzdžiais, siekiant modifikuoti riboto priėjimo sekciją, turi suirti vamzdžiai arba visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis, kol nebus atstatyta jo patvirtinta būsena. 2.3 punkte apibrėžtos L kategorijos transporto priemonių grupės arba grupių ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ant vamzdžio;

3.3.3. cilindro galvutėje esanti įleidimo vamzdyno dalis turi turėti riboto priėjimo sekciją. Visame įleidimo kanale negali būti daugiau riboto priėjimo sekcijų (išskyrus vožtuvo lizdo sekciją). Ką nors darant su kanalu, siekiant modifikuoti riboto priėjimo sekciją, turi suirti vamzdžiai arba visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis kol nebus atstatyta jo patvirtinta būsena. 2.3 punkte apibrėžtos L kategorijos transporto priemonių grupės arba grupių ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ant cilindro galvutės;

3.3.4. riboto priėjimo sekcijos, minimos 3.3.1, 3.3.2 ir 3.3.3 punktuose, skersmuo priklauso nuo konkretaus motociklo;

3.3.5. gamintojas turi pateikti riboto priėjimo sekcijos skersmenį ir įrodyti kompetentingai institucijai, kad ši riboto priėjimo sekcija daro didžiausią įtaką dujų tekėjimui ir kad nėra jokios kitos sekcijos, kurią modifikavus būtų galima pagerinti transporto priemonės savybes 10 proc.

3.4. Nuėmus oro filtrą, mopedo greitis negali padidėti daugiau nei 10 proc.

4. Specialūs reikalavimai L kategorijos A ir B grupių transporto priemonėms yra šie:

Šiame skirsnyje išdėstyti reikalavimai nėra privalomi, nebent iš atskiro reikalavimo arba reikalavimų kombinacijos sektų, kad būtina neleisti ką nors daryti, dėl ko padidėtų A kategorijos transporto priemonės didžiausias projektinis greitis daugiau nei 5 km/val. arba B grupės transporto priemonės galia daugiau nei 10 proc. Jokiu atveju negalima viršyti atitinkamos kategorijos transporto priemonės didžiausio projektinio greičio arba didžiausios naudingosios variklio galios.

4.1. Sumontavus didžiausias cilindrų galvutės tarpiklio (jeigu jis yra) storis negali būti didesnis nei:

4.1.1. 1,3 mm mopeduose;

4.1.2. 1,6 mm motocikluose.

4.2. Dvitakčių variklių tarpiklis tarp cilindro ir karterio: sumontavus didžiausias tarpiklio (jeigu jis yra) tarp cilindro pagrindo ir karterio storis negali būti didesnis nei 0,5 mm.

4.3. Dvitakčių variklių stūmokliai: stūmoklis viršutiniame rimties taške negali uždengti praleidimo angos. Šis reikalavimas netaikomas toms prapūtimo angos dalims, kurios sutampa su praleidimo anga tose transporto priemonėse, kuriose variklis turi įleidimo sistemą su plokšteliniu (-iais) vožtuvu (-ais).

4.4. Dvitakčiuose varikliuose stūmoklio pasukimas 180° kampu negali pagerinti variklio savybių.

4.5. Nepakenkiant 3.3 punkto nuostatoms, joks dirbtinis apribojimas neleidžiamas dujų išmetimo sistemoje. Keturtakčio variklio vožtuvo kreipiančiosios įvorės nelaikomos dirbtiniais apribojimais.

4.6. Dujų išmetimo vamzdžio efektyvųjį ilgį lemianti (-čios) dujų išmetimo sistemos dalis (-ys) duslintuve (-uose) turi būti pritvirtinta (-os) prie duslintuvo (-ų) arba plėtimosi bakelio (‑ių) taip, kad nebūtų įmanoma jas pašalinti.

4.7. Bet kokios sudėtinės dalys (mechaninės, elektrinės, konstrukcinės ir t. t.), kurios riboja visišką variklio apkrovimą (pvz., droselinės sklendės valdymo ribotuvas arba sukamos rankenėlės ribotuvas) draudžiamos.

4.8. Jeigu A grupės transporto priemonėje yra elektrinis ar elektroninis greičio ribojimo įtaisas, transporto priemonės gamintojas turi pateikti institucijoms duomenis ir įrodymus, parodydamas, kad įtaiso modifikavimas arba atjungimas nepadidins mopedo didžiausio greičio daugiau nei 10 %. Elektri-niai ar elektroniniai įtaisai, kurie nutraukia kibirkštinį uždegimą ir/arba jam trukdo, draudžiami, jeigu jiems veikiant daugiau suvartojama degalų arba išmetama nesudegusių angliavandenilių. Kibirkšties ankstinimą keičiantys elektriniai ar elektroniniai įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad variklio galia, išmatuota tam įtaisui veikiant, nesiskirtų daugiau nei 10 % nuo galios, išmatuotos atjungus įtaisą ir esat tokiam kibirkšties paankstinimui, kuris atitinka didžiausią eksploatacinį greitį. Didžiausias eksploatacinis greitis turi būti pasiekiamas esant kibirkšties paankstinimui nustatytam ± 5° ribose nuo didžiausiam greičiui nurodytos vertės.

4.9. Jeigu variklis turi plokštelinį vožtuvą, jį reikia pritvirtinti pjautiniais varžtais, kurie neleidžia dar kartą panaudoti atramą, arba tokiais varžtis, kurie išsukami tik specialiais įrankiais.

4.10. Reikalavimai transporto priemonės variklio tipui identifikuoti yra šie:

4.10.1. originalių detalių ar sudėtinių dalių ženklinimas:

4.10.1.1. toliau išvardytas detales ar sudėtines dalis jų gamintojas arba transporto priemonės gamintojas turi ilgam laikui ir nenutrinamai paženklinti identifikavimui skirtais kodo numeriu (‑iais) ir ženklais. Ženklinti galima etiketėmis, užtikrinant, kad jos išlieka įskaitomos reikiamai eksploatuojant ir jų negalima nuimti nesugadinant. Bendru atveju šis ženklinimas turi būti matomas neišmontuojant konkrečios detalės ar kitų transporto priemonės detalių. Tačiau, jeigu transporto priemonės korpusas ar kitos detalės uždengia ženklą, transporto priemonės gamintojas turi pateikti kompetentingoms institucijoms nurodymus, kaip atidaryti ar išmontuoti detales, dėl kurių kyla klausimas, ir informaciją apie ženklų vietą;

4.10.1.2. raidės, skaičiai ar simboliai turi būti bent 2,5 mm aukščio ir lengvai įskaitomi. Tačiau, ženklinant 4.10.1.3.7 ir 4.10.1.3.8 punktuose nurodytas detales, mažiausias aukštis nurodytas Pagrindinių techninių reikalavimų kelių transporto priemonėms II dalies XV skyriuje;

4.10.1.3. punkte 4.10.1.1 minėtos detalės ir sudėtinės dalys yra šios:

4.10.1.3.1. įleidimo duslintuvas (oro filtras);

4.10.1.3.2. karbiuratorius ar jam ekvivalentus įtaisas;

4.10.1.3.3. įsiurbimo vamzdis (jeigu liejamas atskirai nuo karbiuratoriaus, cilindro ar karterio);

4.10.1.3.4. cilindras;

4.10.1.3.5. cilindro galvutė;

4.10.1.3.6. karteris;

4.10.1.3.7. dujų išmetimo vamzdis (-džiai) (jeigu atskiri nuo duslintuvo);

4.10.1.3.8. duslintuvas (-ai);

4.10.1.3.9. transmisiją varanti detalė (priekinė žvaigždutė ar skriemulys);

4.10.1.3.10. transmisiją varanti detalė (užpakalinė žvaigždutė ar skriemulys);

4.10.1.3.11. bet kokie elektriniai ar elektroniniai įtaisai varikliui valdyti (uždegimui, įpurškimui ir t. t.) ir visos įvairios elektroninės kortelės, jeigu įtaisas suprojektuotas atidaromas;

4.10.1.3.12. riboto priėjimo sekcijos (movos ar kitos panašios detalės).

4.10.2. Reikalavimai ardymo kontrolės plokštelei yra šie:

4.10.2.1. ilgalaikė ne mažesnė nei 60x40 mm plokštelė turi būti pritvirtinta prie kiekvienos transporto priemonės (ją galima klijuoti, tačiau taip, kad būtų neįmanoma ją nuimti nesugadinant) lengvai prieinamoje vietoje. Šioje plokštelėje gamintojas nurodo:

4.10.2.1.1. savo pavadinimą arba prekės ženklą;

4.10.2.1.2. transporto priemonės kategoriją atitinkančią raidę;

4.10.2.1.3. varančiųjų ir varomųjų detalių krumplių skaičių (žvaigždutėms) arba skersmenį
(mm; skriemuliams);

4.10.2.1.4. kodo numerį (-ius) arba simbolį (-ius), pagal kuriuos galima identifikuoti detales arba sudėtines dalis, paženklintas vadovaujantis 3.10.1 punktu;

4.10.2.2. raidės, skaičiai ar simboliai turi būti ne mažesnio nei 2,5 mm aukščio ir lengvai įskaitomi. Paprastas brėžinys, rodantis detalių ar sudėtinių dalių ir jų kodų numerių ar simbolių atitikimą, pateiktas 1 pav.

4.10.3. Reikalavimai neoriginalių detalių ar sudėtinių dalių ženklinimui yra šie:

4.10.3.1. sudėtinių dalių, kurių tipas patvirtintas transporto priemonei vadovaujantis šiuo skyriumi ir kurios yra alternatyvios 4.10.1.3 punkte nurodytoms dalims ir jas parduoda transporto priemonės gamintojas, kodo numeris (-iai) ar simbolis (-iai) rašomas (-i) ant kontrolinės plokštelės arba lipduko (kuris turi išlikti įskaitomas reikiamai eksploatuojant ir jo negalima nuimti nesugadinant), pateikiamo kartu su sudėtine dalimi priklijuoti šalia kontrolinės plokštelės;

4.10.3.2. keičiant duslintuvą neoriginaliu, tokių atskirų techninių vienetų kodo numeris (-iai) ar simbolis (-iai) rašomas (-i) ant lipduko (kuris turi išlikti įskaitomas reikiamai eksploatuojant ir jo negalima nuimti nesugadinant), pateikiamo kartu su sudėtine dalimi priklijuoti šalia kontrolinės plokštelės;

4.10.3.3. jeigu, vadovaujantis 4.10.3.1 ir 4.10.3.2 punktais, reikia paženklinti neoriginalias detales ar sudėtines dalis, ženklinimas turi atitikti 4.10.1.1 – 4.10.2.2 punktų nuostatas.

1 pav.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.

XXII SKYRIUS

ELEKTROMAGNETINIS SUDERINAMUMAS IR ELEKTRINIAI ARBA ELEKTRONINIAI ATSKIRI TECHNINIAI VIENETAI

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.

2. Šiame skyriuje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. „Elektromagnetinis suderinamumas“ – tai transporto priemonės ar vienos iš jos elektrinių arba elektroninių sistemų galimybė patenkinamai veikti savo elektromagnetinėje aplinkoje niekam toje aplinkoje nesukeliant neleistinų elektromagnetinių trukdžių.

Sudėtingos sudedamosios dalys ir mazgai (elektros varikliai, termostatai, elektroninių grandinių plokštės ir t. t.), kurie parduodami tiesiogiai galutiniam vartotojui ir nėra skirti tik dviratėms arba triratėms motorinėms transporto priemonėms, turi atitikti šios direktyvos arba 1989 m. gegužės 3 d. Europos Tarybos direktyvos 89/336/EEB nuostatas dėl šalių narių teisės aktų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, derinimo.

2.2. „Elektromagnetiniai trukdžiai“ – tai bet kokie elektromagnetiniai reiškiniai, kurie gali pabloginti transporto priemonės arba vienos iš jos elektroninių ar elektrinių sistemų savybes. Elektromagnetiniai trukdžiai gali būti elektromagnetinis triukšmas, nereikalingas signalas arba sklidimo terpės pakitimas.

2.3. „Atsparumas trukdžiams“ – tai transporto priemonės arba vienos iš jos elektrinių ar elektroninių sistemų galimybė veikti tam tikroje elektromagnetinių trukdžių aplinkoje neblogėjant veikimo kokybei.

2.4. „Elektromagnetinė aplinka“ – tai visi elektromagnetiniai reiškiniai nurodytoje situacijoje.

2.5. „Ribinė atskaitos vertė“ – tai vardinis lygis, iki kurio galioja transporto priemonės modelio sudėtinių dalių tipo patvirtinimas ir gaminio atitikimo ribinė vertė.

2.6. „Atskaitos antena“ – tai subalansuotas pusės bangos dipolis, suderintas matuojamajam dažniui.

2.7. „Plačiajuostis spinduliavimas“ – tai spinduliavimas platesnėje nei konkretaus imtuvo ar matavimo įtaiso dažnių juostoje.

2.8. „Siaurajuostis spinduliavimas“ – tai spinduliavimas siauresnėje nei konkretaus imtuvo ar matavimo įtaiso dažnių juostoje.

2.9. „Elektroninis ar elektrinis atskiras techninis vienetas (ATV)“ – tai transporto priemonėje montuoti skirta elektroninė ir (arba) elektrinė sudėtinė dalis arba sudėtinių dalių rinkinys kartu su visomis elektros jungtimis ir atitinkamais laidais kelioms konkrečioms funkcijoms atlikti.

2.10. „ATV“ – tai vieno ar kelių konkrečių ATV bandymas.

2.11. „Transporto priemonės modelis elektromagnetinio suderinamumo požiūriu“, jeigu nėra jokio esminio skirtumo tarp transporto priemonių, be kita ko, reiškia:

2.11.1. bendrą elektroninių ir (arba) elektrinių sudėtinių dalių išdėstymą;

2.11.2. variklio pakabos gabaritinius matmenis, išdėstymą ir pavidalą bei aukštos įtampos laidų (jeigu jie yra) išdėstymą;

2.11.3. žaliavas, iš kurių pagaminta transporto priemonės važiuoklė ir kėbulas (pvz., važiuoklė ar kėbulas pagaminti iš stiklo pluošto, aliuminio arba plieno).

2.12. „ATV modelis elektromagnetinio suderinamumo požiūriu“ – tai atskiras techninis vienetas, kuris iš esmės nesiskiria nuo kitų vienetų, pavyzdžiui:

2.12.1. ATV atliekama funkcija;

2.12.2. bendruoju elektroninių ir (arba) elektrinių sudėtinių dalių išdėstymu.

2.13. „Tiesioginis transporto priemonės valdymas“ – motociklininko atliekamas transporto priemonės valdymas, veikiant vairą, stabdžius ir akceleratorių.

3. Reikalavimai ženklinimui yra šie:

3.1. ant visų ATV, išskyrus ne uždegimo jungiamuosius laidus, turi būti:

3.1.1. ATV ir jų sudėtinių dalių markė arba gamintojo pavadinimas;

3.1.2. prekės pavadinimas.

3.2. Šie ženklai turi būti nenutrinami ir gerai įskaitomi.

4. Reikalavimai.

4.1. Bendrieji reikalavimai yra šie:

4.1.1. visos transporto priemonės ir ATV turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad įprastinėmis naudojimo sąlygomis atitiktų šiame skyriuje nurodytus reikalavimus;

4.1.2. tačiau matavimo metodai, naudojami transporto priemonių ir ATV atsparumui elektromagnetinei spinduliuotei tikrinti, aprašyti atitinkamai ES direktyvos 97/24 8 skyriaus IV ir VII prieduose, įsigaliojus šiam skyriui nėra būtini dar trejus metus.

4.2. Reikalavimai plačiajuosčiam transporto priemonių spinduliavimui yra šie:

4.2.1. bandymams pateiktos transporto priemonės generuojamą elektromagnetinę spinduliuotę reikia matuoti taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus II priede aprašytą metodą;

4.2.2. ribinės atskaitos vertės transporto priemonei (platus dažnių intervalas):

4.2.2.1. jeigu matuojama taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus II priede aprašytą metodą, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 10,0 ± 0,2 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 34 dB (50 μV/m) 30‑75 MHz dažnių intervale ir 34-45 dB (50-180 μV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka pastovi ir lygi 45 dB (180 μV/m);

4.2.2.2. jeigu matuojama taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus II priede aprašytą metodą, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 3,0 ± 0,5 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 44 dB (160 μV/m) 30‑75 MHz dažnių intervale ir 44-55 dB (160-546 μV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka pastovi ir lygi 55 dB (546 μV/m);

4.2.2.3. bandymams pateiktos transporto priemonės decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

4.3. Reikalavimai siaurajuosčiam transporto priemonių spinduliavimui yra šie:

4.3.1. bandymams pateiktos transporto priemonės generuojamą elektromagnetinę spinduliuotę reikia matuoti taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus III priede aprašytą metodą;

4.3.2. ribinės atskaitos vertės transporto priemonei siaurame dažnių intervale:

4.3.2.1. jeigu matuojama ES direktyvos 97/24 8 skyriaus III priede aprašytu metodu, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 10,0 ± 0,2 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 24 dB (16 μV/m) 30‑75 MHz dažnių intervale ir 24-35 dB (16-56 μV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka pastovi ir lygi 35 dB (56 μV/m);

4.3.2.2. jeigu matuojama taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus III priede aprašytą metodą, kai atstumas tarp transporto priemonės ir antenos yra 3,0 ± 0,05 m, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 34 dB (50 μV/m) 30‑75 MHz dažnių intervale ir 34-45 dB (50-180 μV/m) 75-400 MHz dažnių intervale. Ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu, kai dažnis yra aukštesnis nei 75 MHz. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka pastovi ir lygi 45 dB (180 μV/m);

4.3.2.3. bandymams pateiktos transporto priemonės decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

4.4. Reikalavimai transporto priemonių atsparumui elektromagnetinei spinduliuotei yra šie:

4.4.1. transporto priemonės modelio atsparumo elektromagnetinei spinduliuotei bandymai turi būti atliekami taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus IV priede aprašytą metodą;

4.4.2. transporto priemonės atsparumo ribinės atskaitos vertės:

4.4.2.1. jeigu matuojama ES direktyvos 97/24 8 skyriaus IV priede aprašytu metodu, atskaitos efektinis lauko stiprumas turi būti 24 V/m dažnių intervalo 20-1000 MHz devyniasdešimtyje procentų ir 20 V/m visame 20-1000 MHz dažnių intervale;

4.4.2.2. negali blogėti modelį atitinkančios bandymams pateiktos transporto priemonės tiesioginis valdymas, ką galėtų pastebėti vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, kai tos transporto priemonės būsena yra tokia, kaip apibrėžta ES direktyvos 97/24 8 skyriaus IV priedo 4 skirsnyje, ir kai ją veikiantis lauko stiprumas, išreikštas voltais metrui, yra 25 proc. didesnis, nei pirmiau nurodytas atskaitos lygis.

4.5. Reikalavimai plačiajuosčiam ATV spinduliavimui yra šie:

4.5.1. elektromagnetinę spinduliuotę, kurią generuoja bandymams sudėtinių dalių tipams patvirtinti pateiktas ATV, reikia matuoti taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus V priede aprašytą metodą;

4.5.2. atskiro techninio vieneto ribinės atskaitos vertės plačiame dažnių intervale:

4.5.2.1. jeigu matuojama taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus V priede aprašytą metodą, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 64-54 dB 30‑75 MHz dažnių intervale ir ji proporcingai mažėja dažnio logaritmo atžvilgiu, bei 54-65 dB 75-400 MHz dažnių intervale ir ši ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka pastovi ir lygi 65 dB (1800 μV/m);

4.5.2.2. bandymams pateikto ATV decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

4.6. Reikalavimai siaurajuosčiam ATV spinduliavimui yra šie:

4.6.1. elektromagnetinę spinduliuotę, kurią generuoja bandymams sudėtinų dalių tipams patvirtinti pateiktas ATV, reikia matuoti taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus VI priede aprašytą metodą;

4.6.2. atskiro techninio vieneto ribinės atskaitos vertės siaurame dažnių intervale:

4.6.2.1. jeigu matuojama taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus VI priede aprašytą metodą, spinduliuotės ribinė atskaitos vertė yra 54-44 dB 30‑75 MHz dažnių intervale ir ji proporcingai mažėja dažnio logaritmo atžvilgiu, bei 44-55 dB 75-400 MHz dažnių intervale ir ši ribinė vertė proporcingai didėja dažnio logaritmo atžvilgiu. Dažnių intervale nuo 400 iki 1000 MHz ribinė vertė išlieka pastovi ir lygi 55 dB (1800 μV/m);

4.6.2.2. bandymams sudėtinių dalių tipams patvirtinti pateikto ATV decibelais (mikrovoltais metrui) išreikštos išmatuotosios vertės turi būti bent 2,0 dB mažesnės nei ribinės atskaitos vertės.

4.7. Reikalavimai ATV atsparumui elektromagnetinei spinduliuotei yra šie:

4.7.1. sudėtinių dalių tipams patvirtinti pateikto ATV atsparumas elektromagnetinei spinduliuotei bandomas taikant vieną iš ES direktyvos 97/24 8 skyriaus VII priede aprašytų metodų;

4.7.2. ATV atsparumo ribinės atskaitos vertės:

4.7.2.1. jeigu matuojama taikant ES direktyvos 97/24 8 skyriaus VII priede aprašytus metodus, atskaitos lauko stiprumas bandant atsparumą 150 mm juostinės linijos metodu, turi būti 48 V/m, 800 mm juostinės linijos bandymo metodu – 12 V/m, taikant TEM narvelio metodą – 60 V/m, tūrinės srovės injekcijos metodą – 48 V/m ir taikant laisvojo lauko metodą – 24 V/m;

4.7.2.2. negali atsirasti jokio modelį atitinkančio bandymams pateikto ATV gedimo, dėl kurio pablogėtų transporto priemonės tiesioginis valdymas, ką galėtų pastebėti vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, kai tos transporto priemonės būsena yra tokia, kaip apibrėžta ES direktyvos 97/24 8 skyriaus IV priedo 4 skirsnyje, esant lauko stipriui arba srovei, išreikštiems atitinkamais tiesiniais vienetais, 25 proc. didesniems, nei pirmiau nurodytas atskaitos lygis.

5. Išimtys.

5.1. Transporto priemonės, turinčios dyzelinius variklius, laikomos atitinkančiomis ES direktyvos 97/24 8 skyriaus 5.2.2 punkte pateiktus reikalavimus.

5.2. Transporto priemonės arba elektriniai ar elektroniniai ATV, neturintys elektroninio generatoriaus, kurio darbinis dažnis būtų didesnis nei 9 kHz, laikomi atitinkančiais ES direktyvos 97/24 8 skyriaus 5.3.2 punkte ir III priede pateiktus reikalavimus.

5.3. Transporto priemonėms, neturinčioms jokių jautrių elektroninių įtaisų, taikoma išimtis – neatliekami ES direktyvos 97/24 8 skyriaus IV priede nurodyti bandymai.

5.4. ATV, kurių funkcijos nėra svarbios tiesioginiam transporto priemonės valdymui, atsparumo bandymų atlikti nebūtina.

Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 reikalavimais.“

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS

______________

---

¹⁾ Varikliams, kurių cilindro darbinis tūris neviršija 0,75 l ir nominalūs apsisukimai didesni už 3000 min^-1.

²⁾ Tik gamtiniu arba suslėgtų dujų varikliams.

³⁾ Tik varikliams, veikiantiems degimo suspaudimu principu.

¹ Žr. 1 paveikslą.

¹ Žr. 1 paveikslą.

¹ Vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio nereikia, jeigu negali būti patenkintos toliau, 4.1 punkte išvardytos sąlygos. Tokiu atveju reikalingi du išoriniai veidrodžiai, vienas kairėje, o kitas dešinėje transporto priemonės pusėje.