LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU ENERGETIKOS VEIKLA, TEIKIMO VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, ĮSTAIGOMS IR TREČIOSIOMS ŠALIMS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 28 d. Nr. 4-136
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 12 punktu,
tvirtinu Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 4-136
INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU ENERGETIKOS VEIKLA, TEIKIMO VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, ĮSTAIGOMS IR TREČIOSIOMS ŠALIMS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – užtikrinti valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims (toliau – klausėjai) teisę gauti iš energetikos įmonių (toliau – įmonių), valstybės institucijų ir įstaigų, fizinių asmenų, besiverčiančių energetikos įrenginių montavimo ir eksploatavimo individualia veikla (toliau – teikėjai), su energetikos veikla susijusią informaciją, kurios reikia pavestoms funkcijoms atlikti, ir nustatyti šios informacijos teikimo taisykles.
2. Šios Taisyklės nustato su energetikos veikla susijusios informacijos teikimo tvarką, kiekį bei sąlygas, klausėjų ir teikėjų santykius. Taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotoms įmonėms, kurios verčiasi ar vykdo energetikos veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje, valstybės institucijoms, įstaigoms, fiziniams asmenims, besiverčiantiems energetikos įrenginių montavimo ir eksploatavimo individualia veikla, bei atitinkamoms trečiosioms šalims.
3. Taisyklės nekeičia kitų informacijos, susijusios su energetine veikla, teikimo sąlygų, būdų ir tvarkos, kai informacija teikiama:
3.1. pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984) 28 straipsnį, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743) 19 straipsnį;
3.2. specialiems tikslams pagal valstybės institucijų ir įstaigų įsakymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus;
3.4. valstybės, savivaldybės institucijoms ar įstaigoms, išdavusioms įmonei licenciją, leidimą ar atestatą, suteikiantį teisę verstis tam tikra komercine-ūkine veikla, ar kitokį įstatymų nustatytą leidimą ir turinčioms teisę gauti iš tos įmonės informaciją, reikalingą jos veiklos priežiūrai ir kontrolei vykdyti;
3.5. valstybės institucijoms ir įstaigoms įmonių apmokestinimo ir buhalterinės-finansinės apskaitos reikmėms;
3.6. kaip vieša informacija energijos vartotojams ir žiniasklaidai apie veiklą savo veikimo teritorijoje, apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių eksploatavimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
II. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Informacija – su energetikos veikla, energetikos sektoriumi ar įmonės energetikos veikla susijusi informacija.
Valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos.
Trečiosios šalys – Europos Sąjungos institucijos (Europos Komisija, Europos Taryba, Europos Parlamentas), kitos ES institucijos ir įstaigos.
Klausėjas – valstybės institucija ar įstaiga, siekianti gauti su energetikos veikla susijusią informaciją.
Teikėjas – įmonė, valstybės institucija ar įstaiga, fiziniai asmenys, besiverčiantys energetikos įrenginių montavimo ir eksploatavimo individualia veikla, teikiantys su energetikos veikla susijusią informaciją.
Įgaliotasis klausėjas – klausėjas, kuris įgaliojamas reguliariai rinkti tam tikros srities informaciją remiantis atitinkamų teisės aktų nuostatomis, Vyriausybės ar jos pavedimu veikiančių institucijų nurodymais.
Įgaliotoji institucija – institucija ar įstaiga, kurią Vyriausybė ar jos pavedimą vykdanti institucija įgalioja teikti informaciją Europos Komisijai, kitoms ES institucijoms ir įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms.
Paklausimas – nenumatytas iš anksto informacijos pareikalavimas.
Išankstinis įpareigojimas – informacijos pareikalavimas, kai įgaliotasis klausėjas iš anksto įspėja teikėją apie pareigą teikti informaciją reguliariai arba apie įvykį.
Anoniminė informacija – informacija apie neįvardytos įmonės veiklą, jeigu iš pateiktų duomenų negalima nustatyti įmonės tapatybės.
Suvestinė informacija – apibendrinta informacija apie mažiausiai 3 įmonių veiklą, iš kurios negalima nustatyti atskiros įmonės duomenų.
Ginčų sprendimo institucija – valstybės įstaiga, sprendžianti klausėjo ir teikėjo ginčą dėl informacijos pareikalavimo ir teikimo pagal paklausimą.
Kitos Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka apibrėžimus, pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224).
III. INFORMACIJOS PAREIKALAVIMO IR TEIKIMO BŪDAI
5. Klausėjai gali pareikalauti informacijos iš teikėjų dviem būdais:
6. Visi klausėjai turi teisę teikti paklausimą pasirinktam teikėjui. Pageidaujama informacija turi atitikti teikėjo kompetenciją, taip pat nereikalauti sudėtingesnių tyrimų ar didesnio masto skaičiavimų.
7. Iškilusį ginčą tarp klausėjo ir teikėjo dėl paklausimo aiškumo ar pagrįstumo arba pateiktos informacijos atitikties paklausimui sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija). Jeigu ginčas viršija Inspekcijos kompetencijos ribas, jis perduodamas kitai kompetentingai valstybės įstaigai su prašymu jį išspręsti.
8. Pareikalavimas išankstiniu įpareigojimu gali būti:
9. Išankstinį įpareigojimą teikti informaciją teikėjui gali skirti tik įgaliotasis klausėjas. Klausėjas, teikdamas tokį pareikalavimą teikėjui, pateikia savo teisės įpareigoti teikėją įrodymus, tarp jų – teikėjo priklausymą klausėjo kompetencijos sričiai.
IV. INFORMACIJOS PAREIKALAVIMAS PAGAL PAKLAUSIMĄ
11. Paklausime klausėjas aiškiai nurodo, kokios informacijos pageidauja, kokiais tikslais ši informacija bus panaudota arba kaip ji atitinka klausėjui priskirtas funkcijas ar veiklos kryptis. Dažnu atveju klausėjas, rengdamas sprendimus, gali pagrįstai pageidauti informacijos, kuri anksčiau nebuvo būtina.
12. Jeigu klausėjas šiose Taisyklėse nustatytais terminais (VI skyrius) negauna atsakymo iš teikėjo arba jei gautas atsakymas jo netenkina, jis gali kreiptis į Inspekciją, prašydamas tarpininkauti dėl informacijos išreikalavimo. Tokiais atvejais klausėjas pateikia anksčiau gauto atsakymo (jei atsakymas buvo gautas) ir paklausimo kopijas.
13. Jei klausėjo netenkina įmonės ar kito teikėjo pateiktos informacijos tikslumas ar teisingumas, jis gali prašyti Inspekcijos patikrinti šią informaciją (7 punktas). Inspekcija tikrina informaciją, jeigu informacijos pobūdis atitinka jos kompetenciją, arba persiunčia kitai kompetentingai institucijai, tarpininkaudama klausėjo prašymui.
14. Klausėjas patikslina, papildo ar performuluoja savo paklausimą, gavęs teikėjo motyvuotą atsakymą, kuriame teigiama, kad jo paklausimas yra neaiškus ar nepagrįstas, nenurodyti prašomos informacijos panaudojimo tikslai, kad prašomos informacijos pobūdis neatitinka teikėjo kompetencijos, pačiam klausėjui priskirtų funkcijų ar veiklos krypčių, ir pateikia jį iš naujo.
15. Kad pagrįstų teikėjui savo kompetenciją ir poreikį gauti atitinkamą informaciją, klausėjas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar ministeriją, reguliuojančią jo veiklos sritį, prašydamas patvirtinti jo paklausimą.
16. Ginčų sprendimo institucija sprendimą dėl paklausimo aiškumo, pagrįstumo ir vykdymo priima apklaususi suinteresuotas šalis (klausėją ir teikėją). Ginčų sprendimo institucija privalo užtikrinti komercines paslaptis ir kitos viešai neskelbtinos informacijos apsaugą, o tokios informacijos neteisėto paviešinimo atvejais atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
V. INFORMACIJOS TEIKIMAS PAGAL PAKLAUSIMĄ
18. Paklausimo gavimo data laikoma data, kai teikėjas jį įregistruoja, atitinkanti pašto žymą, elektroninio laiško ar faksimilinio dokumento išsiuntimo datą, tiesiogiai priėmusio paklausimą asmens pasirašymo datą.
19. Teikėjai informaciją teikia raštišku pranešimu įskaitant ir elektroninius variantus:
21. Teikėjas gali grąžinti paklausimą klausėjui, prašydamas jį patikslinti ar kitaip pagrįsti (14 punktas).
22. Teikėjas gali persiųsti paklausimą Inspekcijai, prašydamas:
22.2. pripažinti, jog paklausimas neatitinka teikėjo kompetencijos, įskaitant faktą, kad duomenys dar yra kaupiami ar nesutvarkyti;
22.4. pripažinti, jog parengti prašomą informaciją teikėjui yra nepriimtinai didelis ir sudėtingas darbas;
22.5. pripažinti komercinės paslapties ir kitos viešai neskelbtinos informacijos pareikalavimo faktą;
22.6. pratęsti informacijos pateikimo terminą.
Gavęs pripažinimą iš Inspekcijos ar su jos tarpininkavimu iš kitos ginčų sprendimo institucijos, teikėjas gali juo remdamasis atsisakyti klausėjui pateikti informaciją (22.1, 22.2, 22.3 punktai), neteikti komercinės ar viešai neskelbtinos informacijos (VII skyrius) arba atidėti pateikimo terminą.
23. Jeigu klausėjo reikalaujama informacija priklauso viešajai informacijai, skirtai energijos vartotojams ir žiniasklaidai, teikėjas privalo atskiru pranešimu pateikti klausėjui ir šią informaciją.
24. Teikėjas privalo vykdyti ginčų sprendimo institucijos sprendimą jame nustatytu mastu ir tikslumu. Teikėjas turi teisę apskųsti ginčų sprendimo institucijos sprendimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VI. INFORMACIJOS TEIKIMO PAGAL PAKLAUSIMĄ TERMINAI
26. Teikėjas į paklausimą privalo atsakyti per 30 dienų nuo paklausimo gavimo, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, arba per 10 darbo dienų raštišku atsakymu motyvuotai atsisakyti teikti informaciją dėl paklausimo neaiškumo ar kitų priežasčių (22 punktas).
27. Jeigu teikėjui kyla abejonių dėl paklausimo aiškumo ar jo vykdymo pagrįstumo, jis per 10 darbo dienų gali kreiptis į Inspekciją, prašydamas pripažinti paklausimo nepagrįstumą ar atidėti jo vykdymo terminą. Inspekcija į prašymą atsako per 30 dienų, o jeigu reikalaujama informacija viršija jos kompetenciją ir prašymą persiunčia kitai kompetentingai valstybės įstaigai – per 60 dienų nuo prašymo gavimo.
28. Jeigu teikėjui kyla neaiškumų dėl reikalaujamos informacijos ir jis norėtų patikslinti teiktinos informacijos turinį ar paklausimo pagrįstumą, jis turi per 10 darbo dienų nuo paklausimo gavimo raštiškai (įskaitant faksą arba elektroninį paštą) kreiptis į klausėją, prašydamas patikslinti paklausimą (14, 21 punktai). Į teikėjo prašymą klausėjas atsako per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.
29. Gavusi teikėjo prašymą atidėti paklausimo vykdymo terminą (27 punktas), ginčų sprendimo institucija gali nustatyti tokį terminą iki 60 dienų nuo savo sprendimo priėmimo, jeigu į paklausimą sudėtinga atsakyti dėl objektyvių priežasčių (reikia sudėtingesnių skaičiavimų ir informacijos tvarkymo veiksmų, būtina atsakymą derinti su kitomis institucijomis arba gauti atsakymą iš kitų subjektų).
30. Inspekcija, gavusi klausėjo prašymą patikrinti iš teikėjo gautą informaciją (7, 13 punktai), patikrina informaciją ir pateikia išvadas per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, jei informacijos pobūdis atitinka jos kompetenciją. Jeigu Inspekcija neturi kompetencijos informacijai tikrinti, ji per 10 darbo dienų persiunčia klausėjo prašymą kitai kompetentingai valstybės įstaigai, kuri privalo patikrinti informaciją ir pateikti Inspekcijai ir klausėjui savo išvadas bei patikslinimus per 30 dienų nuo prašymo gavimo.
VII. INFORMACIJOS NETEIKIMO PAGAL PAKLAUSIMĄ ATVEJAI
31. Teikėjas klausėjui neteikia viešai neskelbtinos ir neteiktinos informacijos. Atsakydamas klausėjui, jis nurodo, kokiu pagrindu atsisakoma pateikti tokio pobūdžio informaciją (nusprendžia pats arba remiasi ginčų sprendimo institucijos nutarimu) (22 punktas). Tokia informacija yra susijusi su:
31.4. kvotos, parengtinio tyrimo, drausminių bylų medžiaga, uždarajame teismo posėdyje nagrinėjama arba išnagrinėta byla;
32. Teikėjas gali neteikti pranešimo pagal paklausimą, jeigu:
32.2. paklausimas yra neaiškus arba labai abstraktus, nelogiškai suformuluotas, nenurodyti prašomos informacijos panaudojimo tikslai, klausėjas jo nepatikslina arba jeigu ginčų sprendimo institucija pripažįsta jį neatitinkantį klausėjui paskirtų funkcijų ar veiklos krypčių;
33. Įgaliotajam klausėjui teikėjas privalo pateikti viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją pagal jo paklausimą. Įgaliotiesiems klausėjams draudžiama tokią informaciją perduoti kitoms institucijoms be teikėjo sutikimo, skelbti ją tiesiogiai, o tik anoniminės ar suvestinės informacijos pavidalu.
VIII. INFORMACIJOS PAREIKALAVIMAS IR TEIKIMAS PAGAL IŠANKSTINĮ ĮPAREIGOJIMĄ
34. Klausėjai įgaliojami rinkti tam tikros srities informaciją atitinkamų teisės aktų nuostatomis, Vyriausybės ar jos pavedimu veikiančių institucijų nurodymais.
Įgaliotieji klausėjai nurodo jų kompetencijos srityje esančioms įmonėms ir kitiems teikėjams, kokiu reguliarumu ir mastu jie privalo teikti informaciją pagal kalendorinį grafiką, taip pat kokiais terminais ir kokiu mastu privalo informuoti klausėjus apie energetikos veiklos įvykį, aiškiai nurodydami tokio įvykio pobūdį ir skiriamuosius požymius.
35. Valstybinės svarbos energetikos objektus ketinančios statyti, užbaigusios statybą arba nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos įmonės privalo raštu, faksimiliniu dokumentu arba elektroniniu paštu informuoti Ūkio ministeriją apie šių objektų:
IX. INFORMACIJOS TEIKIMAS EUROPOS KOMISIJAI IR KITOMS TREČIOSIOMS ŠALIMS
37. Trečiosioms šalims teikiama informacija, kuri gali padėti formuoti ir tikslinti bendrąją ES energetikos politiką ir sekti jos įgyvendinimo eigą. Apie planuojamus priimti, rengiamus ir priimtus nacionalinius teisės aktus, įgyvendinančius ES teisines nuostatas, įgaliotosios institucijos siunčia pranešimus ES institucijoms laikydamosi Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo koordinavimo tvarkos (Žin., 2004, Nr. 8-184) nustatytų terminų.
38. Įgaliotosios institucijos teikia informaciją trečiosioms šalims ES direktyvų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir mastu. Svarbiausios energetikos sritys, apie kurias teikiama informacija:
39. Institucijoms įgaliojimai teikti informaciją trečiosioms šalims suteikiami atitinkamų teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu veikiančių institucijų nurodymais. Gaudamos tokius įgaliojimus, institucijos kartu įgyja teisę būti įgaliotaisiais klausėjais.
40. Tam tikrais atvejais informaciją trečiosioms šalims gali tiesiogiai teikti pačios energetikos įmonės, jei tai nustatyta ES teisės aktuose ir suderinta su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar atitinkama institucija.
41. Įgaliotosios institucijos, siekdamos parengti informaciją trečiosioms šalims, renka informaciją iš šių šaltinių:
41.1. energetikos įmonių, fizinių asmenų, besiverčiančių energetikos įrenginių montavimo ir eksploatavimo individualia veikla;
41.2. kitų valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių, kurios pateikia surinktus iš įmonių duomenis ir suvestinę informaciją;
41.3. įvairių ekspertų grupių ir tyrimo organizacijų, parengusių atitinkamas studijas, ataskaitas ir įvertinimus;
43. Teikėjai informaciją teikia raštiškais pranešimais, prie kurių gali būti pridedami ir ataskaitų originalai, patvirtinti atsakingų asmenų parašais ir antspaudais. Jeigu įgaliotosios institucijos netenkina įmonės metinėje veiklos ataskaitoje pateikta informacija ar jos formatas, įmonė privalo pateikti ją atskiru pranešimu, laikydamasi nurodyto formato, pridėdama prašomus komentarus ir papildymus.
X. ATLYGINIMAS UŽ INFORMACIJOS TEIKIMO PASLAUGAS
45. Teikėjai informaciją klausėjams teikia neatlygintinai, jeigu nebuvo ginčų sprendimo institucijos pripažinimo (22.4 punktas), kad prašomai informacijai parengti teikėjui reikia atlikti nepriimtinai didelio sudėtingumo darbą.
46. Jeigu informacija yra analitinio pobūdžio ir jai parengti reikia papildomų darbo sąnaudų ir kvalifikuotų tyrimų, valstybės institucija ar įstaiga gali atlygintinai užsakyti tokią informaciją iš ekspertų grupių ir tyrimo organizacijų. Informacija pateikiama ataskaitų (studijų, įvertinimų, pranešimų ir pan.) pavidalu.
XI. ATSAKOMYBĖ