SUSITARIMAS

DĖL 1982 METŲ GRUODŽIO 10 DIENOS JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL JŪRŲ TEISĖS XI DALIES ĮGYVENDINIMO (1994 M. LIEPOS 28 D.)

 

Generalinė Asamblėja,

paskatinta noro pasiekti, kad būtų visuotinai dalyvaujama 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje (toliau – Konvencija), ir skatinti, kad būtų reikiamai atstovaujama pagal tą Konvenciją įkurtose institucijose;

dar kartą patvirtindama, kad jūrų ir vandenynų dugnas bei jo gelmės už nacionalinės jurisdikcijos ribų (toliau – Rajonas), taip pat Rajono ištekliai yra bendras žmonijos palikimas;

prisimindama, kad Konvencijos XI dalis ir susijusios nuostatos (toliau – XI dalis) nustatė Rajono ir jo išteklių režimą;

atsižvelgdama į Tarptautinės jūros dugno institucijos ir Tarptautinio jūrų teisės tribunolo Parengiamosios komisijos bendrą parengiamąją galutinę ataskaitą;

prisimindama savo 1993 m. gruodžio 9 d. Rezoliucijà 48/28 dėl jūrų teisės;

suprasdama, kad dėl politinių ir ekonominių pokyčių, ypač dėl to, kad vis labiau vadovaujamasi rinkos principais, būtina iš naujo apsvarstyti kai kuriuos Rajono ir jo išteklių režimo aspektus;

pažymėdama 1990 m. pradėtą Generalinio Sekretoriaus iniciatyvą skatinti dialogą siekiant, kad Konvencijoje būtų visuotinai dalyvaujama;

sveikindama Generalinio Sekretoriaus neoficialių konsultacijų rezultatų ataskaitą, įskaitant susitarimo dėl XI dalies įgyvendinimo projektą;

laikydamasi nuomonės, kad tikslą, jog Konvencijoje būtų visuotinai dalyvaujama, galima geriausiai pasiekti priėmus susitarimą dėl XI dalies įgyvendinimo;

suprasdama, kad reikia numatyti, jog toks susitarimas būtų laikinai taikomas nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos – 1994 m. gruodžio 16 d.,

1. reiškia padėką Generaliniam Sekretoriui už jo ataskaitą apie neoficialias konsultacijas;

2. dar kartą patvirtina 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūros teisės konvencijos vieningà pobūdį;

3. priima Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo (toliau – Susitarimas), kurio tekstas pridedamas prie šios rezoliucijos;

4. patvirtina, kad Susitarimas turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su XI dalimi kaip vienas dokumentas;

5. laiko, kad būsimi Konvencijos ratifikavimai, oficialūs patvirtinimai ir prisijungimai prie jos bus laikomi taip pat ir sutikimu įsipareigoti pagal šį Susitarimą, ir kad jokia valstybė ar subjektas negali išreikšti savo sutikimo įsipareigoti pagal šį Susitarimą, jei ta valstybė ar subjektas neišreiškė anksčiau arba neišreiškia tuo pačiu metu savo sutikimo įsipareigoti pagal Konvencijà;

6. ragina valstybes, kurios sutinka, kad Susitarimas būtų priimtas, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie sužlugdytų jo tikslus ir siekius;

7. reiškia pasitenkinimą tuo, kad 1994 m. lapkričio 16 d. Konvencija įsigaliojo;

8. nusprendžia finansuoti Tarptautinės jūros dugno institucijos administracines išlaidas pagal šio Susitarimo priedo 1 skyriaus 14 dalį;

9. prašo Generalinio Sekretoriaus nedelsiant perduoti patvirtintas Susitarimo kopijas Susitarimo 3 straipsnyje nurodytoms valstybėms ir subjektams, siekiant sudaryti sąlygas visuotinai dalyvauti Konvencijoje ir Susitarime, taip pat atkreipti dėmesį į Susitarimo 4 ir 5 straipsnius;

10. taip pat prašo Generalinio Sekretoriaus nedelsiant teikti Susitarimą pasirašyti pagal jo 3 straipsnio nuostatas;

11. ragina visas Susitarimo 3 straipsnyje nurodytas valstybes ir subjektus sutikti su tuo, kad jis būtų laikinai taikomas nuo

1994 m. lapkričio 16 d., taip pat ragina juos kuo greičiau išreikšti savo sutikimą įsipareigoti pagal Susitarimą;

12. taip pat ragina visas tokias valstybes ir subjektus imtis reikiamų veiksmų Konvencijà kuo greičiau ratifikuoti, oficialiai

patvirtinti ar prie jos prisijungti, jei jie to dar nepadarė, kad būtų užtikrintas visuotinis dalyvavimas Konvencijoje;

13. Siūlo Tarptautinės jūros dugno institucijos ir Tarptautinio jūrų teisės tribunolo Parengiamajai komisijai atsižvelgti į Susitarimo nuostatas rengiant savo baigiamąją ataskaitą.

______________

 


priedas

 

susitarimas dėl 1982 metų gruodžio 10 dienos Jungtinių Tautų konvencijos dėl Jūrų Teisės XI Dalies įgyvendinimo

 

Valstybės, šio Susitarimo Šalys,

pripažindamos svarbų 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl jūrų teisės Nr. 1 (toliau – Konvencija) indėlį į taikos, teisingumo ir visų pasaulio tautų pažangos skatinimą;

dar kartą patvirtindamos, kad jūrų ir vandenynų dugnas bei jo gelmės, esantys už nacionalinių jurisdikcijų ribų (toliau – Rajonas), taip pat Rajono ištekliai yra bendras žmonijos palikimas;

suprasdamos Konvencijos svarbą saugant ir išsaugant jūros aplinką, taip pat žinodamos apie didėjantį susirūpinimą dėl planetos aplinkos;

išnagrinėjusios Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus ataskaitą dėl valstybių neoficialių konsultacijų, vykusių 1990–1994 metais dėl neišspręstų klausimų, susijusių su Konvencijos XI dalimi ir su susijusiomis Konvencijos Nr. 4 nuostatomis (toliau – XI dalis), rezultatus;

pažymėdamos politinius ir ekonominius pokyčius, įskaitant į rinką orientuotą požiūrį, darančius poveikį XI dalies įgyvendinimui;

norėdamos palengvinti visuotinį dalyvavimą Konvencijoje;

manydamos, kad šį tikslą pasiekti geriausiai padės susitarimas dėl XI dalies įgyvendinimo;

susitarė:

 

1 straipsnis

XI dalies įgyvendinimas

 

1. Valstybės, šio Susitarimo Šalys, įsipareigoja įgyvendinti XI dalį pagal šį Susitarimą.

2. Priedas yra sudedamoji šio Susitarimo dalis.

 

2 straipsnis

Šio Susitarimo ir XI dalies santykis

 

1. Šis Susitarimas ir XI dalies nuostatos yra aiškinamos ir taikomos kartu kaip vienas dokumentas. Iškilus šio Susitarimo ir XI dalies prieštaravimams, taikomos šio Susitarimo nuostatos.

2. Konvencijos 309 ir 319 straipsniai taikomi šiam Susitarimui taip pat kaip ir Konvencijai.

 

3 straipsnis

Pasirašymas

 

Šis Susitarimas teikiamas pasirašyti valstybėms ir Konvencijos 305 straipsnio 1 dalies a, c, d, e ir f punktuose nurodytiems subjektams Jungtinių Tautų būstinėje 12 mėnesių nuo šio Susitarimo priėmimo datos.

 

4 straipsnis

Sutikimas prisiimti įsipareigojimus

 

1. Po šio Susitarimo priėmimo bet kokie Konvencijos ratifikavimo ar oficialaus patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentai reiškia sutikimą įsipareigoti pagal šį Susitarimą.

2. Jokia valstybė ar subjektas negali išreikšti savo sutikimo įsipareigoti pagal šį Susitarimą, jei ta valstybė ar subjektas neišreiškė anksčiau arba neišreiškia tuo pačiu metu savo sutikimo įsipareigoti pagal Konvenciją.

3. Šio Susitarimo 3 straipsnyje nurodyti valstybė ar subjektas gali išreikšti savo sutikimą įsipareigoti pagal šį Susitarimą šiais būdais:

a) Susitarimą pasirašydami be reikalavimo jį ratifikuoti, oficialiai patvirtinti arba taikyti 5 straipsnyje išdėstytą procedūrą;

b) Susitarimą pasirašydami, kai Susitarimas turi būti ratifikuotas ar oficialiai patvirtintas, ir vėliau jį ratifikuodami ar oficialiai patvirtindami;

c) Susitarimą pasirašydami, kai turi būti taikoma 5 straipsnyje išdėstyta procedūra, arba

d) prisijungdami prie Susitarimo.

4. Konvencijos 305 straipsnyje 1 dalies f punkte nurodyti subjektai oficialiai patvirtina Susitarimą pagal Konvencijos IX priedą.

5. Ratifikavimo, oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

5 straipsnis

Supaprastinta procedūra

 

1. Laikoma, kad valstybė ar subjektas, kuris iki šio Susitarimo priėmimo datos deponavo Konvencijos ratifikavimo ar oficialaus patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentus ir kuris pasirašė šį Susitarimą pagal 4 straipsnio 3 dalies c punktą, išreiškė savo sutikimą įsipareigoti pagal šį Susitarimą praėjus 12 mėnesių nuo Susitarimo priėmimo dienos, jei ta valstybė ar subjektas iki tos datos raštu nepraneša depozitarui apie tai, kad jis nepasinaudos šiame straipsnyje išdėstyta supaprastinta procedūra.

2. Jei daromas toks pranešimas, sutikimas įsipareigoti pagal šį Susitarimą patvirtinamas pagal 4 straipsnio 3 dalies b punktą.

 

6 straipsnis

Įsigaliojimas

 

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo tos dienos, kai 40 valstybių pagal 4 ir 5 straipsnius patvirtina savo sutikimą įsipareigoti, su sąlyga, kad tarp šių valstybių yra mažiausiai septynios valstybės, nurodytos Jungtinių Tautų Trečiosios jūrų teisės konferencijos Rezoliucijos Nr. II (toliau – Rezoliucija Nr. II) 1 dalies a punkte, ir kad mažiausiai penkios iš šių valstybių yra išsivysčiusios valstybės. Jei šios įsigaliojimo sąlygos bus įvykdytos iki 1994 m. lapkričio 16 d., Susitarimas įsigalioja 1994 m. lapkričio 16 d.

2. Kiekvienai valstybei ar subjektui, išreiškusiems sutikimą įsipareigoti pagal šį Susitarimą po to, kai buvo įvykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, šis Susitarimas įsigalioja tryliktą dieną po to, kai buvo išreikštas tos valstybės ar subjekto sutikimas įsipareigoti.

 

7 straipsnis

Laikinas taikymas

 

1. Jei šis Susitarimas neįsigalioja 1994 m. lapkričio 16 d., ji laikinai taikoma:

a) valstybėms, kurios pritarė jos priėmimui Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, išskyrus valstybes, kurios iki 1994 m. lapkričio 16 d. raštu pranešė depozitarui apie tai, kad laikinai netaikys šio Susitarimo arba kad pritars tokiam Susitarimo taikymui tik vėliau jį pasirašydamos arba apie tai pranešdamos raštu;

b) valstybėms ir subjektams, kurie pasirašė šį Susitarimą, išskyrus tuos, kurie pasirašydami raštu praneša depozitarui apie tai, kad jie laikinai netaikys šio Susitarimo;

c) valstybėms ir subjektams, kurie pritarė šio Susitarimo laikinam taikymui, raštu informuodamos apie tai depozitarą;

d) valstybėms, kurios prisijungė prie šio Susitarimo.

2. Visos šios valstybės ir subjektai laikinai taikys šį Susitarimą pagal savo nacionalinius ar vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo Susitarimo įsigaliojimo 1994 m. lapkričio 16 d. arba nuo Susitarimo pasirašymo, pranešimo apie sutikimą įsipareigoti pagal šį Susitarimą ar prisijungimo prie šio Susitarimo dienos, jei tai įvyko vėliau.

3. Susitarimo laikinas taikymas baigiasi jo įsigaliojimo dieną. Bet kokiu atveju, Susitarimo laikinas taikymas baigiasi 1998 m. lapkričio 16 d., jei iki tos datos nebus įvykdytas 6 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad savo sutikimą įsipareigoti pagal šį Susitarimą išreikštų mažiausiai septynios valstybės (iš kurių mažiausiai penkios turi būti išsivysčiusios valstybės), nurodytos Rezoliucijos Nr. II 1 dalies a punkte.

 

8 straipsnis

Valstybės Šalys

 

1. Šiame Susitarime sąvoka „Valstybės Šalys“ reiškia valstybes, kurios sutiko įsipareigoti pagal šį Susitarimą ir kurioms šis Susitarimas galioja.

2. Šis Susitarimas mutatis mutandis taikomas Konvencijos 305 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose nurodytiems subjektams, kurie tampa šio Susitarimo Šalimis pagal kiekvienam iš jų taikomas sąlygas, ir sąvoka „Valstybės Šalys“ reiškia ir šiuos subjektus.

 

9 straipsnis

Depozitaras

 

Šio Susitarimo depozitaras yra Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

 

10 straipsnis

Autentiški tekstai

 

Šio Susitarimo originalas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

TAI PATVIRTIndami, toliau nurodyti tinkami įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.

 

PRIIMTAS tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtų metų liepos dvidešimt aštuntą dieną Niujorke.

______________


Priedas

 

1 skyrius. Valstybių šalių išlaidos ir organizacinė tvarka

 

1. Tarptautinė jūros dugno institucija (toliau – Institucija) yra tokia organizacija, per kurią Konvencijos Valstybės šalys pagal XI dalyje ir šiame Susitarime nustatytą Rajono režimą organizuoja ir kontroliuoja veiklą Rajone, atkreipdamos ypatingą dėmesį į Rajono išteklių valdymą. Institucija turi įgaliojimus ir funkcijas, kurias jai aiškiai suteikia Konvencija. Institucija turi tokius papildomus įgaliojimus, atitinkančius Konvencijos nuostatas, kokie yra būtini įgyvendinant įgaliojimus ir funkcijas, susijusius su veikla Rajone.

2. Siekiant sumažinti Valstybių šalių išlaidas, visi organai ir pavaldžios įstaigos, kurie turi būti įkurti pagal Konvenciją ir šį Susitarimą, dirba kiek įmanoma veiksmingiau su mažiausiomis išlaidomis. Šis principas taip pat taikomas posėdžių dažnumui, trukmei ir jų planavimui.

3. Institucijos organų ir pavaldžių įstaigų steigimas ir veikla grindžiami nuoseklaus plėtojimo principu, atsižvelgiant į organų ir pavaldžių įstaigų poreikius, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas įvairiais veiklos Rajone etapais.

4. Pradines Institucijos funkcijas po Konvencijos įsigaliojimo vykdo Asamblėja, Taryba, Sekretoriatas, Teisės ir technikos komisija bei Finansų komitetas. Ekonominio planavimo komisijos funkcijas vykdo Teisės ir technikos komisija tol, kol Taryba nenuspręs kitaip arba kol bus patvirtintas pirmasis darbų planas eksploatavimui.

5. laikotarpiu nuo Konvencijos įsigaliojimo iki pirmojo darbų plano eksploatavimui patvirtinimo Institucija sutelkia veiklą šiose srityse:

a) paraiškų dėl tyrinėjimo darbų planų patvirtinimo pagal XI dalį ir šį Susitarimą nagrinėjimas;

b) Tarptautinės jūros dugno institucijos ir Tarptautinio jūrų teisės tribunolo Parengiamosios komisijos (toliau – Parengiamoji komisija) sprendimų, susijusių su užregistruotais pirmaisiais investuotojais ir už juos patvirtinančiomis valstybėmis, įskaitant jų teises ir įsipareigojimus, įgyvendinimas pagal Konvencijos 308 straipsnio 5 dalį ir Rezoliucijos Nr. II 13 dalį;

c) sutartimis patvirtintų tyrinėjimo darbų planų vykdymo priežiūra;

d) stebėjimas ir apžvalga tendencijų bei pokyčių, susijusių su jūros dugno giluminės kasybos veikla, įskaitant nuolatinę pasaulio metalų rinkų sąlygų ir metalų kainų, tendencijų ir perspektyvų analizę;

e) potencialaus naudingųjų iškasenų gavybos Rajone poveikio besivystančių valstybių, išgaunančių šias naudingąsias iškasenas sausumoje, kurios galėtų labiausiai nukentėti, ekonomikai tyrimas, siekiant iki minimumo sumažinti sunkumus ir padėti prisitaikyti jų ekonomikai, atsižvelgiant į Parengiamosios komisijos atliktą darbą šia linkme;

f) normų, taisyklių bei procedūrų, reikalingų vykdyti besiplečiančią veiklą Rajone, priėmimas. Nepaisant Konvencijos III priedo 17 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatų, tokiose normose, taisyklėse bei procedūrose atsižvelgiama į šio Susitarimo nuostatas, komercinės jūros dugno giluminės kasybos pradžios vėlavimą ir numanomus veiklos Rajone tempus;

g) normų, taisyklių bei procedūrų, numatančių jūros aplinkos apsaugai ir išsaugojimui taikomus standartus, priėmimas;

h) mokslinių jūros tyrinėjimų, susijusių su veikla Rajone, plėtojimas ir skatinimas bei turimų tyrinėjimų ir analizės rezultatų rinkimas bei skleidimas, atkreipiant ypatingą dėmesį į tyrinėjimus, kurie skirti tirti veiklos Rajone ekologinį poveikį;

i) mokslinės patirties kaupimas ir jūros technologijų kūrimo ir diegimo stebėjimas, jei tai yra susiję su veikla Rajone, ypač technologijų, susijusių su jūros aplinkos apsauga ir išsaugojimu;

j) turimų duomenų, susijusių su žvalgymu ir tyrinėjimu, vertinimas;

k) eksploatavimui taikomų normų, taisyklių bei procedūrų, įskaitant normas, taisykles bei procedūras, susijusias su jūros aplinkos apsauga ir išsaugojimu, parengimas laiku.

6. a) Gavus Teisės ir technikos komisijos rekomendaciją, paraiška dėl tyrinėjimo darbų plano patvirtinimo nagrinėjama Taryboje. Paraiška dėl tyrinėjimo darbų plano patvirtinimo nagrinėjama pagal Konvencijos nuostatas, įskaitant ir jos III priedą, bei šį Susitarimą, jei:

i) valstybės ar kito subjekto, arba tokio subjekto padalinio, nurodyto Rezoliucijos Nr. II 1 dalies a punkto ii arba iii papunkčiuose, nesančio pirmuoju įregistruotu investuotoju, kuris jau vykdė stambaus masto veiklą Rajone iki Konvencijos įsigaliojimo, arba jo teisių perėmėju, vardu pateiktas tyrinėjimo darbų planas laikomas atitinkančiu finansinius ir techninius reikalavimus darbų planui patvirtinti, jei remianti valstybė arba valstybės patvirtina, kad pareiškėjas yra išleidęs sumą, lygią mažiausiai 30 milijonų JAV dolerių, vykdyti tyrimus ir tyrinėjimą, ir ne mažiau kaip 10 procentų šios sumos yra išleidęs darbų plane nurodytam rajonui nustatyti, stebėti ir įvertinti. Jei ir kitais aspektais darbų planas atitinka Konvencijos reikalavimus ir kitas pagal šią Konvenciją priimtas normas, taisykles bei procedūras, jis yra Tarybos patvirtinamas sudarant sutartį. Atitinkamai aiškinamos ir taikomos šio priedo 3 skyriaus 11 dalies nuostatos;

ii) nepaisant Rezoliucijos Nr. II 8 dalies a punkto nuostatų, pirmasis įregistruotas investuotojas gali reikalauti patvirtinti tyrinėjimo darbų planą per 36 mėnesius nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Tyrinėjimo darbų planą turi sudaryti dokumentai, ataskaitos ir kiti duomenys, pateikti Parengiamajai komisijai iki įregistravimo ir po jo, su juo taip pat pateikiama pažyma dėl įsipareigojimų vykdymo, susidedanti iš faktinės ataskaitos, nurodančios, kaip buvo vykdomi įsipareigojimai pagal pirmojo investuotojo režimą; tą pažymą išduoda Parengiamoji komisija pagal Rezoliucijos Nr. II 11 dalies a punktą. Laikoma, kad toks darbų planas yra patvirtintas. Darbų planas patvirtinamas sudarant Institucijos ir įregistruoto pirmojo investuotojo sutartį pagal XI dalį ir šį Susitarimą. Vadovaujantis Rezoliucijos Nr. II 7 dalies a punktu sumokėtas 250 000 JAV dolerių mokestis yra laikomas mokesčiu už tyrinėjimo etapą pagal šio priedo 8 skyriaus 3 dalį. Atitinkamai yra aiškinama ir taikoma šio priedo 3 skyriaus 11 dalis;

iii) vadovaujantis nediskriminavimo principu, sutartyje su valstybe arba kitu subjektu, arba bet kokiu tokio subjekto padaliniu, nurodytu a punkto i papunktyje, turi būti įtrauktos panašios ir ne mažiau palankios nuostatos, negu tos, dėl kurių buvo susitarta su bet kuriuo įregistruotu pirmuoju investuotoju, nurodytu a punkto ii papunktyje. Jei su valstybe arba kitu subjektu, arba bet kokiu tokio subjekto padaliniu, nurodytu a punkto i papunktyje, sudaromi palankesni susitarimai, Taryba sudaro panašius ir ne mažiau palankius susitarimus dėl a punkto ii papunktyje nurodytų įregistruotų pirmųjų investuotojų teisių ir įsipareigojimų, jei tik tokie susitarimai nedaro poveikio ar žalos Institucijos interesams;

iv) pagal a punkto i arba ii papunkčius paraišką darbų planui remianti valstybė gali būti Valstybė šalis arba valstybė, kuri laikinai taiko šį Susitarimą pagal 7 straipsnį, arba valstybė, kuri laikinai yra Institucijos narė pagal 12 dalį;

v) Rezoliucijos Nr. II 8 dalies c punktas aiškinamas ir taikomas pagal a punkto iv papunkčio nuostatas;

b) tyrinėjimo darbų planas tvirtinimas pagal Konvencijos 153 straipsnio 3 dalį.

7. Kartu su paraiška dėl darbų plano patvirtinimo pateikiamas siūlomos veiklos potencialaus poveikio aplinkai įvertinimas ir programos okeanografinėms ir bazinės linijos aplinkos apsaugos studijoms pagal Institucijos priimtas normas, taisykles bei procedūras.

8. Paraiška tyrinėjimo darbų planui pagal 6 dalies a punkto i arba ii papunkčio nuostatas nagrinėjama pagal procedūras, išdėstytas šio priedo 3 skyriaus 11 dalyje.

9. Tyrinėjimo darbų planas yra patvirtinamas 15 metų. Pasibaigus tyrinėjimo darbų plano galiojimui, sutarties šalis pateikia paraišką eksploatavimo darbų planui, jei jis to dar nėra padaręs arba jei jo tyrinėjimų darbų planas nėra pratęstas. Sutarties šalis gali pateikti paraiškas pratęsti darbų planus laikotarpiams, kurių kiekvienas neviršija penkerių metų. Tokie pratęsimai yra patvirtinami, jei sutarties šalis sąžiningai darė viską, kad būtų vykdomi darbų plano reikalavimai, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo užbaigti reikalingo parengiamojo darbo, kad pradėtų eksploatavimo stadiją, arba jei vyraujančios ekonominės aplinkybės neduoda pagrindo pradėti eksploatavimą.

10. Institucijai pagal Konvencijos III priedo 8 straipsnį rezervuoti rajonai skiriami pagal patvirtintą paraišką dėl tyrinėjimo darbų plano arba patvirtintą paraišką dėl tyrinėjimo ir eksploatavimo darbų plano.

11. Nepaisant 9 dalies nuostatų, patvirtintas tyrinėjimo darbų planas, kurį remia mažiausiai viena valstybė, laikinai taikanti šį Susitarimą, yra nutraukiamas, jei valstybė nustoja laikinai taikyti šį Susitarimą ir netapo laikinu Institucijos nariu pagal 12 punktą arba netapo Valstybe šalimi.

12. Įsigaliojus šiam Susitarimui, valstybės ir šio Susitarimo 3 straipsnyje nurodyti subjektai, laikinai taikę šį Susitarimą pagal 7 straipsnį ir kuriems ji nėra įsigaliojusi, gali ir toliau likti laikinais Institucijos nariais, kol tokioms valstybėms ir subjektams šis Susitarimas įsigalios, pagal šiuos papunkčius:

a) jei šis Susitarimas įsigalioja iki 1996 m. lapkričio 16 d., tokios valstybės ir subjektai ir toliau gali likti laikinais Institucijos nariais, pranešdami Susitarimo depozitarui apie savo ketinimą likti laikinais Institucijos nariais. Tokia narystė pasibaigia arba 1996 m. lapkričio 16 d., arba įsigaliojus šiam Susitarimui ir Konvencijai tokiam nariui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau. Atitinkamos valstybės ar subjekto prašymu Taryba gali pratęsti tokią narystę ir po 1996 m. lapkričio 16 d. laikotarpiui ar laikotarpiams, kartu neviršijantiems dvejų metų, su sąlyga, kad Taryba yra įsitikinusi, jog atitinkama valstybė ar subjektas sąžiningai stengiasi tapti šio Susitarimo ir Konvencijos šalimi;

b) jei šis Susitarimas įsigalioja po 1996 m. lapkričio 15 d., tokios valstybės ir subjektai gali paprašyti Tarybos suteikti jiems teisę likti laikinais Institucijos nariais tam tikram laikotarpiui ar laikotarpiams, bet ne ilgiau kaip iki 1998 m. lapkričio 16 d. Taryba leidžia būti tokiu nariu nuo prašymo pateikimo dienos, jei ji yra įsitikinusi, kad atitinkama valstybė ar subjektas sąžiningai stengiasi tapti šio Susitarimo ir Konvencijos šalimi;

c) valstybės ir subjektai, kurie yra laikini Institucijos nariai pagal šio punkto a ar b papunkčius, taiko XI dalies ir šio Susitarimo nuostatas pagal savo nacionalinius ar vidaus įstatymus, kitus teisės aktus ir kasmetinius biudžeto asignavimus, ir turi tokias pat teises ir įsipareigojimus kaip ir kiti Institucijos nariai, įskaitant:

i) įsipareigojimą sumokėti savo įnašą į Institucijos administracinį biudžetą pagal nustatytą įnašų skalę;

ii) teisę remti paraišką tyrinėjimo darbų planui. Jei paraišką paduoda subjektai, kuriuos sudarantys fiziniai ar juridiniai asmenys yra daugiau nei vienos valstybės nacionaliniai subjektai, tyrinėjimo darbų planas nėra tvirtinamas, jei visos valstybės, kurių nacionaliniai subjektai yra šie fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra Valstybės šalys arba laikinos Institucijos narės;

d) nepaisant 9 dalies nuostatų, sutartimi patvirtintas tyrinėjimo darbų planas, kurį pagal šios dalies c punkto ii papunktį parėmė valstybė, kuri buvo laikina Institucijos narė, yra nutraukiamas, jei nutrūksta tokia narystė ir valstybė ar subjektas netapo Valstybe šalimi;

e) jei toks narys nesumokėjo nustatytų savo įnašų arba kitaip nevykdė savo įsipareigojimų pagal šią dalį, jo laikina narystė yra nutraukiama.

13. Konvencijos III priedo 10 straipsnio nuoroda į darbus, kurie buvo įvertinti kaip vykdyti nepatenkinamai, reiškia, kad sutarties šalis neįvykdė patvirtinto darbų plano reikalavimų, nepaisant rašytinio Institucijos įspėjimo ar įspėjimų laikytis tokių reikalavimų.

14. Institucija turi savo biudžetą. Iki kitų metų, einančių po tų metų, kai Susitarimas įsigalioja, pabaigos Institucijos administracinės išlaidos dengiamos iš Jungtinių Tautų biudžeto. Vėliau Institucijos administracinės išlaidos dengiamos iš nustatytų jos narių įnašų, įskaitant ir visus laikinus narius, pagal Konvencijos 171 straipsnio a punktą, 173 straipsnį ir šį Susitarimą tol, kol Institucija turės pakankamai lėšų iš kitų šaltinių, kad galėtų padengti tokias išlaidas. Institucija nesinaudoja Konvencijos 174 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise skolintis lėšas finansuoti savo administracinį biudžetą.

15. vadovaudamasi Konvencijos 162 straipsnio 2 dalies o punkto ii papunkčiu, Institucija rengia ir priima normas, taisykles bei procedūras, grindžiamas šio priedo 2, 5, 6, 7 ir 8 skyriuose įvardytais principais, taip pat bet kokias papildomas normas, taisykles bei procedūras, reikalingas palengvinti tyrinėjimo ar eksploatavimo darbų planų patvirtinimą, pagal žemiau išdėstytus papunkčius:

a) Taryba gali pradėti rengti tokius dokumentus bet kuriuo metu, kai, jos nuomone, reikia parengti tokias normas, taisykles ar procedūras arba kai kuriuos iš šių dokumentų, kad būtų galima vykdyti veiklą Rajone, arba jei ji nusprendžia, kad greitai bus vykdomas komercinis eksploatavimas, arba jei jai yra pateiktas valstybės, kurios nacionalinis subjektas ketina pateikti paraišką eksploatavimo darbų plano tvirtinimui, prašymas;

b) jei yra gautas a papunktyje nurodytos valstybės prašymas, Taryba, vadovaudamasi Konvencijos 162 straipsnio 2 dalies o punktu, per dvejus metus nuo tokio prašymo gavimo dienos baigia tokių normų, taisyklių bei procedūrų priėmimą;

c) jei Taryba per nustatytą laiką neužbaigia tokių normų, taisyklių bei procedūrų, susijusių su eksploatavimu, rengimo, ir vis dar neišnagrinėta paraiška eksploatavimo darbų planui patvirtinti, Taryba vis tiek išnagrinėja ir laikinai patvirtina tokį darbų planą remdamasi Konvencijos nuostatomis ir bet kokiomis normomis, taisyklėmis bei procedūromis, kurias Taryba laikinai priėmė vadovaudamasi Konvencijoje nustatytomis normomis bei šiame priede įtvirtintomis sąlygomis ir principais, taip pat ir sutarties šalių nediskriminavimo principu.

16. Priimdama normas, taisykles bei procedūras pagal XI dalį ir šį Susitarimą, Institucija atsižvelgia į su XI dalies nuostatomis susijusių normų, taisyklių bei procedūrų ir bet kokių rekomendacijų projektus, kurie įtraukti į Parengiamosios komisijos ataskaitas ir rekomendacijas.

17. atitinkamos Konvencijos XI dalies 4 skyriaus nuostatos aiškinamos ir taikomos pagal šį Susitarimą.

 

2 skyrius. Įmonė

 

1. Institucijos sekretoriatas atlieka Įmonės funkcijas iki tol, kol Įmonė pradės dirbti nepriklausomai nuo Sekretoriato. Institucijos generalinis sekretorius paskiria iš Institucijos darbuotojų laikinąjį generalinį direktorių, kuris prižiūrėtų, kaip Sekretoriatas atlieka minėtas funkcijas.

Šios funkcijos yra:

a) stebėjimas ir apžvalga tendencijų ir pokyčių, susijusių su jūros dugno giluminės kasybos veikla, įskaitant nuolatinę pasaulio metalų rinkų sąlygų ir metalų kainų tendencijų ir perspektyvų analizę;

b) mokslinių jūros tyrimų, susijusių su veikla Rajone, rezultatų vertinimas, atkreipiant ypatingą dėmesį į tyrimus, susijusius su Rajone vykdomos veiklos poveikiu aplinkai;

c) turimų duomenų, susijusių su žvalgymo ir tyrinėjimo darbais, vertinimas, įskaitant ir tokios veiklos kriterijus;

d) technologijų pokyčių, susijusių su veikla Rajone, vertinimas, ypač technologijų, susijusių su jūros aplinkos apsauga ir išsaugojimu;

e) informacijos ir duomenų, susijusių su Institucijai rezervuotais rajonais, analizė;

f) nuomonių dėl bendrų įmonių veiklos vertinimas;

g) informacijos apie kvalifikuotą darbo jėgą rinkimas;

h) vadovavimo politikos, kurią galima taikyti administruojant Įmonės veiklą įvairiais jos veiklos etapais, galimybių tyrimas.

2. Pradiniu etapu jūros dugno giluminės kasybos veiklą Įmonė vykdo įsteigusi bendras įmones. Patvirtinus eksploatavimo darbų planą subjektui, kitam nei Įmonė, arba Tarybai gavus paraišką, pagal kurią norima steigti bendrą įmonę su Įmone, Taryba svarsto klausimą dėl Įmonės veiklos nepriklausomai nuo Institucijos sekretoriato. Jei su Įmone įsteigtos bendros įmonės veikla yra suderinama su pagrįstais komerciniais principais, Taryba pagal Konvencijos 170 straipsnio 2 dalį paskelbia direktyvą, numatančią tokią nepriklausomą veiklą.

3. Valstybių šalių įsipareigojimas, numatytas Konvencijos VI priedo 11 straipsnio 3 dalyje, finansuoti vieną Įmonės kasybos vietą nėra taikomas, ir Valstybės šalys nėra įpareigotos finansuoti bet kokių operacijų, kurios vykdomos bet kurioje Įmonės arba su ja įsteigtos bendros įmonės kasybos vietoje.

4. Sutarties šalims nustatyti įsipareigojimai galioja ir Įmonei. Nepaisant Konvencijos 153 straipsnio 3 dalies ir III priedo 3 straipsnio 5 dalies nuostatų, patvirtintas Įmonės darbų planas tampa Institucijos ir Įmonės sutartimi.

5. Sutarties šalis, kuri perdavė konkretų rajoną Institucijai kaip rezervuotą rajoną, turi pirmenybės teisę sudaryti su Įmone susitarimą dėl bendros įmonės tam rajonui tyrinėti ir eksploatuoti. Jei Įmonė nepateikia paraiškos darbų planui tokiame rezervuotame rajone per 15 metų nuo to laiko, kai ji pradėjo vykdyti savo funkcijas nepriklausomai nuo Institucijos sekretoriato, arba per 15 metų nuo tada, kai šis rajonas buvo rezervuotas Institucijai, atsižvelgiant į tai, kas įvyko vėliau, sutarties šalis, kuri perdavė šį rajoną, turi teisę pateikti darbų planą tam rajonui, jei tik ji sąžiningai siūlo įtraukti Įmonę kaip bendros įmonės partnerį.

6. Konvencijos 170 straipsnio 4 dalis, IV priedas ir kitos nuostatos, susijusios su Įmone, aiškinamos ir taikomos pagal šį skyrių.

 

3 skyrius. Sprendimų priėmimas

 

1. Asamblėja, bendradarbiaudama su Taryba, nustato bendrąsias Institucijos politikos kryptis.

2. Paprastai Institucijos organuose sprendimai priimami bendru sutarimu.

3. Jei visos pastangos priimti sprendimą bendru sutarimu buvo nesėkmingos, dėl sprendimų Asamblėjoje balsuojama ir jie priimami procedūros klausimais dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma, o klausimais iš esmės – dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma, kaip tai numatyta Konvencijos 159 straipsnio 8 dalyje.

4. Asamblėjos sprendimai bet kokiu klausimu, dėl kurio Taryba taip pat turi kompetenciją, arba bet kokiu administracijos, biudžeto ar finansų klausimu remiasi Tarybos rekomendacijomis. Jei Asamblėja nepritaria Tarybos rekomendacijoms kokiu nors klausimu, ji grąžina tą klausimą Tarybai toliau nagrinėti. Taryba iš naujo išnagrinėja tokį klausimą įvertindama Asamblėjos nuomonę.

5. Jei visos pastangos priimti sprendimą bendru sutarimu buvo nesėkmingos, dėl sprendimų Taryboje balsuojama ir jie priimami procedūros klausimais dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma, o klausimais iš esmės, išskyrus tuos atvejus, kai Konvencija numato sprendimų priėmimą Taryboje bendru sutarimu, priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma, jei tik tokiam sprendimui neprieštarauja dauguma bet kuriuose iš Tarybos rūmų, nurodytų šio skyriaus 9 dalyje. Priimdama sprendimus, Taryba stengiasi atsižvelgti į visų Institucijos narių interesus.

6. Jei atrodo, kad dar nebuvo išnaudotos visos galimybės priimti sprendimą bendru sutarimu, Taryba gali atidėti sprendimo priėmimą, kad būtų palengvintos tolesnės derybos.

7. Asamblėjos arba Tarybos sprendimai, turintys finansines pasekmes ar pasekmes biudžetui, priimami remiantis Finansų komiteto rekomendacijomis.

8. Konvencijos 161 straipsnio 8 dalies b ir c punktų nuostatos netaikomos.

9. a) Balsuojant Taryboje kiekviena pagal 15 dalies a–c punktus išrinktų valstybių grupė yra laikoma vienais atskirais rūmais. Balsuojant Taryboje pagal 15 dalies d ir e punktą išrinktos besivystančios valstybės yra laikomos kaip vieni atskiri rūmai;

b) Prieš renkant Tarybos narius, Asamblėja sudaro sąrašus tų šalių, kurios atitinka 15 dalies a–d punktuose išdėstytus narystės valstybių grupėse kriterijus. Jei valstybė atitinka daugiau kaip vienos grupės narystės kriterijus, tokią valstybę į Tarybą gali pasiūlyti tik viena valstybių grupė ir balsuojant Taryboje tokia valstybė atstovauja tik tai valstybių grupei.

10. Kiekvienai 15 dalies a–d punktuose išdėstytus kriterijus atitinkančių valstybių grupei Taryboje atstovauja jos paskirti nariai. Kiekviena grupė gali paskirti tik tiek kandidatų į Tarybą, kiek Taryboje yra vietų šiai valstybių grupei. Jei galimų kandidatų skaičius kiekvienoje 15 dalies a–e punktuose nurodytų grupių viršija vietų, kurias turi užimti ši valstybių grupė, skaičių, paprastai taikomas rotacijos principas. Šio principo taikymo šiose valstybių grupėse būdą nustato kiekvienos iš šių grupių valstybės narės.

11. a) Taryba patvirtina Teisės ir technikos komisijos rekomendacijas dėl darbų plano patvirtinimo, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba nusprendžia nepatvirtinti darbų plano dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsais, įskaitant ir daugumą dalyvaujančių ir balsuojančių kiekvienuose iš Tarybos rūmų. Jei Taryba nepriima sprendimo dėl rekomendacijos dėl darbų plano patvirtinimo per iš anksto nustatytą laikotarpį, laikoma, kad tokia rekomendacija yra Tarybos patvirtinta tokio laikotarpio pabaigoje. Paprastai toks iš anksto nustatytas laikotarpis yra 60 dienų, jei Taryba nenusprendžia nustatyti ilgesnio laikotarpio. Jei Teisės ir technikos komisija rekomenduoja nepatvirtinti darbų plano arba nepateikia jokios rekomendacijos, Taryba vis tiek gali patvirtinti darbų planą pagal savo sprendimų dėl klausimų iš esmės priėmimo tvarką;

b) Konvencijos 162 straipsnio 2 dalies j punkto nuostatos nėra taikomos.

12. kilęs ginčas, susijęs su darbų plano nepatvirtinimu, sprendžiamas pagal Konvencijoje nustatytas ginčų sprendimo procedūras.

13. Teisės ir technikos komisijoje sprendimai yra priimami balsuojant, ir sprendimas yra laikomas priimtu, jei už jį balsavo dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma.

14. Konvencijos XI dalies 4 skyriaus B ir C poskyriai aiškinami ir taikomi pagal šį skyrių.

15. Tarybą sudaro 36 Institucijos nariai, kuriuos Asamblėja renka šia tvarka:

a) keturi nariai iš tų Valstybių Šalių, kurios per paskutinius penkerius metus, kurių statistiniai duomenys žinomi, suvartojo daugiau kaip 2 procentus viso pasaulyje suvartojamo kiekio, skaičiuojant pagal vertę, arba importavo daugiau kaip 2 procentus viso pasaulinio grynojo importo, skaičiuojant pagal vertę, prekių, pagamintų iš mineralų kategorijų, kurios bus išgaunamos Rajone, su sąlyga, kad tarp tų keturių narių turi būti viena valstybė iš Rytų Europos regiono, turinti didžiausią ekonomiką šiame regione skaičiuojant pagal bendrąjį vidaus produktą, ir viena valstybė, Konvencijos įsigaliojimo metu turinti didžiausią ekonomiką skaičiuojant pagal bendrąjį vidaus produktą, jei šios valstybės pageidauja, kad joms būtų atstovaujama šioje grupėje;

b) keturi nariai iš tų aštuonių Valstybių Šalių, kurių investicijos į veiklos Rajone parengimą ir vykdymą tiesiogiai ar per jų nacionalinius subjektus yra didžiausios;

c) keturi nariai iš Valstybių Šalių, kurios pagal gavybą iš jų jurisdikcijai priklausančių rajonų yra didžiausi eksportuotojai mineralų kategorijų, kurios bus išgaunamos Rajone, tarp jų bent dvi besivystančios valstybės, kurių ekonomikai tokių mineralų eksportas turi esmines reikšmes;

d) šeši nariai iš besivystančių Valstybių Šalių, atstovaujančių ypatingiems interesams. Ypatingi interesai, kuriems turi būti atstovaujama, apima interesus valstybių, turinčių didžiausią gyventojų skaičių, valstybių, neturinčių priėjimo prie jūros, ar valstybių, kurių nepalanki geografinė padėtis, valstybių, kurios yra salose, valstybių, kurios yra stambiausi importuotojai mineralų, kurie bus išgaunami Rajone, valstybių, kurios yra potencialūs tokių mineralų gamintojai, taip pat mažiausiai išsivysčiusių valstybių interesus;

e) aštuoniolika narių renkami pagal vietų Taryboje teisingo geografinio pasiskirstymo principą su sąlyga, kad pagal šį punktą iš kiekvieno geografinio regiono bus išrinktas bent vienas narys. Geografiniais regionais yra laikomi: Afrika, Azija, Karibų salynas, Lotynų Amerika, Vakarų Europa ir kiti.

16. Konvencijos 161 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.

 

4 skyrius. ĮVERTINIMO konferencija

 

Konvencijos 155 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatos, susijusios su Įvertinimo konferencija, netaikomos. Nepaisant Konvencijos 314 straipsnio 2 dalies nuostatų, Asamblėja, remdamasi Tarybos rekomendacijomis, gali bet kuriuo metu įvertinti klausimus, nurodytus Konvencijos 155 straipsnio 1 dalyje. Šio Susitarimo ir XI dalies pakeitimams taikoma Konvencijos 314, 315 ir 316 straipsniuose išdėstyta tvarka su sąlyga, kad bus išlaikyti Konvencijos 155 straipsnio 2 dalyje nurodyti principai, režimas ir kitos sąlygos bei nepažeistos to straipsnio 5 dalyje nurodytos teisės.

 

5 skyrius. Technologijų perdavimas

 

1. Be Konvencijos 144 straipsnio nuostatų, technologijų perdavimui XI dalyje nurodytais tikslais galioja šie principai:

a) Įmonė ir besivystančios valstybės, pageidaujančios įsigyti jūros dugno giluminės kasybos technologiją, bando įsigyti tokią technologiją atviroje rinkoje teisingomis ir pagrįstomis komercinėmis sąlygomis arba pagal susitarimus dėl bendrų įmonių;

b) jei Įmonė ar besivystančios valstybės negali įsigyti jūros dugno giluminės kasybos technologijos, Institucija gali paprašyti visų ar kai kurių sutarties šalių ir atitinkamos jas remiančios valstybės ar valstybių bendradarbiauti, kad Įmonė ar bendra su ja įsteigta įmonė arba besivystanti valstybė ar valstybės, siekiančios įsigyti tokią technologiją teisingomis ir pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, suderintomis su veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga, galėtų lengviau įsigyti jūros dugno giluminės kasybos technologiją. Valstybės šalys įsipareigoja visapusiškai ir veiksmingai bendradarbiauti šiuo tikslu su Institucija ir užtikrinti, kad jų remiamos sutarties šalys taip pat visapusiškai bendradarbiautų su Institucija;

c) paprastai Valstybės šalys skatina tarptautinį techninį ir mokslinį bendradarbiavimą, susijusį su veikla Rajone, arba tarp suinteresuotų šalių, arba plėtodamos mokymo, techninės pagalbos ir mokslinio bendradarbiavimo programas jūros mokslų ir technologijų bei jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo srityse.

2. Konvencijos III priedo 5 straipsnio nuostatos netaikomos.

 

6 skyrius. Gavybos politika

 

1. Institucijos gavybos politika grindžiama šiais principais:

a) Rajono ištekliai naudojami vadovaujantis pagrįstais verslo principais;

b) veiklai Rajone taikomos bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, jo atitinkamų kodeksų ir po jo sudarytų ar jį pakeičiančių susitarimų nuostatos;

c) visų pirma jokia veikla Rajone nėra subsidijuojama, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžiama pagal b punkte nurodytus susitarimus. Taikant šiuos principus, subsidijos apibrėžiamos pagal b punkte nurodytų susitarimų sąlygas;

d) negali būti diskriminavimo tarp mineralų, išgaunamų Rajone, ir tiekiamų iš kitų šaltinių. Negali būti sudaromos preferencinės sąlygos patekti į rinkas tokiems mineralams arba importuojamoms prekėms, pagamintoms iš tokių mineralų, visų pirma:

i) panaudojant tarifines ar netarifines kliūtis ir

ii) kai tokias sąlygas sudaro Valstybės Šalys tokiems mineralams ar prekėms, kuriuos gamina tų Valstybių Šalių valstybinės įmonės arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra jų nacionaliniai subjektai arba kurių veiklą kontroliuoja tų Valstybių Šalių nacionaliniai subjektai;

e) kiekvienam gavybos rajonui Institucijos patvirtintame eksploatavimo darbų plane nurodomas planuojamas gavybos tvarkaraštis, kuriame turi būti nurodyti numatomi maksimalūs mineralų kiekiai, kurie pagal tokį darbų planą bus išgaunami per metus;

f) sprendžiant ginčus, susijusius su b punkte nurodytais susitarimais, taikomos šios nuostatos:

i) jei suinteresuotos Valstybės šalys yra tokių susitarimų šalys, jos turi naudotis ginčų sprendimo procedūromis, numatytomis tuose susitarimuose;

ii) jei viena ar daugiau suinteresuotų Valstybių šalių nėra tokių susitarimų šalys, jos turi naudotis Konvencijoje numatytomis ginčų sprendimo procedūromis;

g) jei pagal b punkte nurodytus susitarimus yra nusprendžiama, kad Valstybė šalis teikė subsidijas, kurios yra draudžiamos arba turėjo neigiamą poveikį kitos Valstybės šalies interesams, ir atitinkama Valstybė šalis arba Valstybės šalys nesiėmė jokių reikiamų veiksmų, Valstybė šalis gali paprašyti Tarybos imtis reikiamų priemonių.

2. 1 dalyje įtvirtinti principai nekeičia teisių ir pareigų pagal 1 dalies b punkte nurodytus susitarimus bei atitinkamus susitarimus dėl laisvosios prekybos ir muitų sąjungos santykiams tarp Valstybių Šalių, kurios yra tokių susitarimų šalys.

3. tai, kad sutarties šalis priėmė subsidijas, išskyrus tas, kurios gali būti leidžiamos pagal 1 dalies b punkte nurodytus susitarimus, yra vertinama kaip sutarties, sudarančios veiklos Rajone darbų planą, esminių sąlygų pažeidimas.

4. Bet kuri Valstybė šalis, kuri turi pagrindą manyti, kad nesilaikoma 1 dalies b–d punktų ar 3 dalies reikalavimų, gali pagal 1 dalies f ar g punktus inicijuoti ginčų sprendimo procedūrą.

5. Valstybė šalis gali bet kuriuo metu atkreipti Tarybos dėmesį į veiklą, kuri, jos nuomone, yra nesuderinama su 1 dalies b–d punktų reikalavimais.

6. Institucija parengia normas, taisykles bei procedūras, kurios užtikrina šio skyriaus nuostatų įgyvendinimą, įskaitant ir atitinkamas normas, taisykles bei procedūras dėl darbų planų tvirtinimo.

7. Konvencijos 151 straipsnio 1–7 ir 9 dalių, 162 straipsnio 2 dalies q punkto, 165 straipsnio 2 dalies n punkto bei III priedo 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio nuostatos netaikomos.

 

7 skyrius. Ekonominė parama

 

1. Institucijos paramos politika, skirta padėti besivystančioms šalims, kurių eksporto pajamos arba ekonomika patiria stiprų neigiamą poveikį sumažėjus atitinkamo mineralo kainai arba sumažėjus tokio mineralo eksporto mastams dėl veiklos Rajone, grindžiama šiais principais:

a) iš tos Institucijos lėšų dalies, kuri viršija lėšas, reikalingas padengti administracines Institucijos išlaidas, Institucija sukuria ekonominės paramos fondą. Remdamasi Finansų komiteto rekomendacijomis, Taryba periodiškai nusprendžia, kokia suma turi būti skiriama šiam tikslui. Tokio ekonominės paramos fondo sukūrimui galima naudoti tik lėšas, gautas iš sutarties šalių, įskaitant ir Įmonę, įnašų ir savanoriškų įmokų;

b) iš Institucijos ekonominės paramos fondo yra teikiama parama besivystančioms valstybėms, eksploatuojančioms kasyklas sausumoje, nustačius, kad jų ekonomikai jūros dugno mineralų giluminė gavyba daro stiprų poveikį;

c) iš šio fondo Institucija teikia paramą poveikį patiriančioms besivystančioms valstybėms, eksploatuojančioms kasyklas sausumoje, prireikus bendradarbiaudama su esamomis pasaulio ir regionų plėtros institucijomis, kurios turi infrastruktūrą ir patirtį tokioms paramos programoms vykdyti;

d) dėl tokios paramos masto ir laikotarpio kiekvienu atveju yra sprendžiama atskirai. Priimant tokį sprendimą, deramai atsižvelgiama į tai, su kokio pobūdžio ir masto problemomis susiduria poveikį patiriančios besivystančios valstybės, eksploatuojančios kasyklas sausumoje.

2. Konvencijos 151 straipsnio 10 dalis yra įgyvendinama 1 dalyje nurodytos ekonominės paramos priemonėmis. Konvencijos 160 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 162 straipsnio 2 dalies n punktas, 164 straipsnio 2 dalies d punktas, 171 straipsnio f punktas ir 173 straipsnio 2 dalies c punktas aiškinami atitinkamai.

 

8 skyrius. Finansinės SUTARČIŲ sąlygos

 

1. Normos, taisyklės bei procedūros dėl finansinių sutarčių sąlygų nustatomos remiantis šiais principais:

a) įmokų Institucijai sistema turi būti teisinga sutarties šalies ir Institucijos atžvilgiu ir numatyti pakankamas priemones, leidžiančias nustatyti, kaip sutarties šalis laikosi tokios sistemos;

b) siekiant išvengti, kad jūros dugno giluminės kasybos darbų vykdytojams nebūtų suteikti dirbtiniai konkurencijos pranašumai arba kad jie neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje, įmokų normos pagal šią sistemą turi būti tų normų, kurios yra taikomos vykdant tokio paties ar panašaus mineralo kasybos darbus sausumoje, ribose;

c) sistema neturi būti sudėtinga ir neturi nustatyti didelių administracinių išlaidų Institucijai ar sutarties šaliai. Turėtų būti apsvarstyta, ar taikyti mokesčių už teisę naudotis žemės gelmėmis sistemą, ar tokios sistemos ir dalyvavimo pelne sistemos derinį. Jei yra nusprendžiama naudoti alternatyvias sistemas, sutarties šalis turi teisę pasirinkti sistemą, kuri bus taikoma jos sutarčiai. Vėliau bet kokie alternatyvių sistemų pasirinkimo pakeitimai daromi Institucijos ir sutarties šalies susitarimu;

d) nuo komercinės gavybos pradžios mokamas nustatytas metinis mokestis. Šis mokestis gali būti įskaitytas į kitus mokesčius, mokamus pagal sistemą, priimtą pagal c punktą. Šio metinio mokesčio dydį nustato Taryba;

e) keičiantis aplinkybėms, mokėjimų sistema gali būti periodiškai peržiūrima. Bet kokie mokėjimų sistemos pakeitimai yra daromi nediskriminuojant. Tokie pakeitimai gali būti taikomi jau sudarytoms sutartims tik sutarties šalies pasirinkimu. Bet kokie vėlesni alternatyvių sistemų pasirinkimo pakeitimai daromi Institucijos ir sutarties šalies susitarimu;

f) ginčai, susiję su normų ir taisyklių, grindžiamų šiais principais, aiškinimu ar taikymu sprendžiami pagal Konvencijoje numatytas ginčų sprendimo procedūras.

2. Konvencijos III priedo 13 straipsnio 3–10 dalių nuostatos netaikomos.

3. Įgyvendinant Konvencijos III priedo 13 straipsnio 2 dalį, mokestis už paraiškų nagrinėjimą patvirtinti vieno etapo – tyrinėjimo arba eksploatavimo – darbų planą yra 250 tūkstančių JAV dolerių.

 

9 SKYRIUS. FINANSŲ KOMITETAS

 

1. šiuo dokumentu įkuriamas Finansų komitetas. Komitetą sudaro 15 narių, kurie turi reikiamos kvalifikacijos finansiniams reikalams. Valstybės šalys siūlo į šį Komitetą aukščiausius kompetencijos ir sąžiningumo reikalavimus atitinkančius kandidatus.

2. Finansų komitete negali būti dviejų narių, tos pačios Valstybės šalies piliečių.

3. Finansų komiteto narius renka Asamblėja; tokių rinkimu metu deramai atsižvelgiama į teisingą geografinį pasiskirstymą ir specialių interesų atstovavimą. Kiekvienai valstybių grupei, nurodytai šio priedo 3 skyriaus 15 dalies a, b, c ir d punktuose, Komitete atstovauja mažiausiai vienas narys. Iki to laiko, kai Institucija turės pakankamai lėšų, neskaitant gaunamų nustatytų įmokų, kad padengtų savo administracines išlaidas, tarp Komiteto narių turi būti penkių valstybių, labiausiai finansiškai prisidedančių kaupiant Institucijos administracinį biudžetą, atstovai. Vėliau vienas Komiteto narys iš kiekvienos valstybių grupės bus renkamas remiantis atitinkamos grupės narių pasiūlymais, nesumažinant galimybės iš kiekvienos grupės išrinkti ir kitų narių.

4. Finansų komiteto nariai pareigas eina penkerius metus. Jie gali būti perrinkti ir kitai kadencijai.

5. Jei Finansų komiteto narys miršta, negali eiti savo pareigų arba jų atsisako nepasibaigus jo kadencijai, likusiai kadencijos daliai Asamblėja išrenka kitą narį iš to paties geografinio regiono arba valstybių grupės.

6. Finansų komiteto nariai negali turėti jokių finansinių interesų bet kokioje veikloje, susijusioje su klausimais, kuriais Komitetas teikia rekomendacijas. Net ir pasibaigus jų funkcijoms, jie negali atskleisti jokios konfidencialios informacijos, kurią sužinojo eidami pareigas Institucijoje.

7. į Finansų komiteto rekomendacijas atsižvelgiama Asamblėjai ir Tarybai priimant sprendimus šiais klausimais:

a) dėl Institucijos organų finansinių normų, taisyklių bei procedūrų projektų ir Institucijos veiklos finansinio valdymo bei vidaus finansų administravimo;

b) dėl narių įmokų į Institucijos administracinį biudžetą nustatymo pagal Konvencijos 160 straipsnio 2 dalies e punktą;

c) dėl visų susijusių finansinių klausimų, įskaitant Institucijos generalinio sekretoriaus pagal Konvencijos 172 straipsnį teikiamą metinį biudžetą bei Sekretoriato darbo programų įgyvendinimo finansinius aspektus;

d) dėl administracinio biudžeto;

e) dėl finansinių Valstybių šalių įsipareigojimų, atsirandančių įgyvendinant šį Susitarimą ir XI dalį, taip pat dėl pasiūlymų ir rekomendacijų, numatančių Institucijos lėšų panaudojimą, dėl administracinių pasekmių ir pasekmių biudžetui;

f) dėl normų, taisyklių bei procedūrų, skirtų teisingai paskirstyti finansinę ar kitokią ekonominę naudą iš veiklos Rajone, ir jų pagrindu priimamų sprendimų.

8. Finansų komitete sprendimai procedūros klausimais yra priimami dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma. Sprendimai klausimais iš esmės yra priimami bendru sutarimu.

9. Laikoma, kad Konvencijos 162 straipsnio 2 dalies y punkto reikalavimas įkurti pavaldų organą, kuris spręstų finansinius klausimus, buvo įvykdytas pagal šio skyriaus nuostatas įkūrus Finansų komitetą.

______________