LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO RENGIMO, SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO RENGIMO IR MIESTŲ IR MIESTELIŲ BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 7 d. Nr. D1-263

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 11 straipsnio 1 dalimi,

1. Tvirtinu:

1.1. Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisykles (pridedama).

1.2. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles (pridedama).

1.3. Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios: Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 4-65).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 7 d. Nr. D1-263

APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO RENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės nustato apskričių teritorijų bendrųjų (generalinių) planų (toliau – Bendrasis planas) struktūrą ir turinį, Bendrojo plano rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.

2. Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams ir valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijoms, taip pat Bendrojo plano sprendinius derinančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms.

3. Apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas pagal tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės lygmens dokumentas, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – regiono lygmens dokumentas. Bendrojo plano objektas yra apskrities teritorija. Planavimas vykdomas valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Šiame normatyviniame dokumente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 2 straipsnio bei Žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) įtvirtintas pagrindines sąvokas.

III. BENDROJO TERITORIJŲ PLANAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Bendrasis planas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas apskrities teritorijai. Apskrities bendrojo teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai yra:

5.1. neprieštaraujant Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852) nustatytiems šalies raidos tikslams, principams bei jų įgyvendinimo prioritetams bei padedant spręsti jame iškeltus uždavinius, – įgyvendinti ir detalizuoti galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje;

5.2. derinant valstybės, apskrities ir jos savivaldybių reikmes ir interesus bei įvertinant apskrities lygmens administracines valdymo funkcijas, parengti apskrities teritorijos tvarkymo bei darnaus vystymo pagrindus ir principines nuostatas;

5.3. plėtoti ir tobulinti susiklosčiusią apskrities erdvinę struktūrą, formuoti ir vystyti jos urbanistinę sistemą;

5.4. numatyti priemones gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti;

5.5. plėtoti techninę ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5.6. suformuoti principines nuostatas teritorijų apsaugai nuo pavojingų gamtinių ir technogeninių procesų;

5.7. numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą;

5.8. numatyti bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės ir kitos paskirties teritorijų vystymo kryptis, formuoti palankias ūkio ir verslo ugdymo sąlygas;

5.9. numatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti specialiuosius planus;

5.10. rezervuoti teritorijas techninei infrastruktūrai plėtoti ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingiems objektams;

5.11. suformuoti planavimo sąlygas apskrities lygmens specialiesiems bei jos savivaldybių bendriesiems ir specialiesiems planams, perteikti nacionalinius ir regioninius teritorijų vystymo tikslus savivaldybės lygmens planams.

6. Gali būti nustatomi ir kiti bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai atsižvelgiant į įstatymų apibrėžtas apskrities atsakomybes, bendrojo teritorijų planavimo objektą bei konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, kultūros paveldo, ekonominius ir ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus.

IV. BENDROJO TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCESAS

7. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimas, sprendinių pasekmių vertinimas, baigiamasis etapas.

8. Parengiamojo etapo metu:

8.1. apibrėžiami bendrieji teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai;

8.2. parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, taip pat parengiamos planavimo sąlygos;

8.3. prireikus atliekami papildantys tyrimai;

8.4. viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir bendrųjų planavimo tikslų.

9. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

9.1. esamos būklės analizė ir įvertinimas:

9.1.1. atliekamas teritorinių, erdvinių struktūrų, jų elementų būklės ir raidos analizė bei įvertinimas;

9.1.2. teritorijos probleminių situacijų ir arealų ištyrimas;

9.1.3. vystymosi tendencijų nustatymas;

9.2. koncepcijos rengimas:

9.2.1. vadovaujantis tikrosios būklės analize ir įvertinimu, nustatytomis vystymosi tendencijomis, nustatomi raidos bendrieji tikslai bei parengiami sprendiniai, nustatantys pagrindines plėtros kryptis:

1) pateikiama teritorijos vystymo bendroji erdvinė koncepcija;

2) nustatomi išskirtų arealų funkciniai prioritetai;

3) apibūdinami bendri teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai;

9.2.2. parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas, jis aptariamas su atsakingomis institucijomis bei savivaldybėmis;

9.2.3. atliekamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir pristatomas viešam aptarimui, konsultuojamasi dėl parengtų sprendinių;

9.3. sprendinių konkretizavimas, kurio metu detalizuojant nustatomi specialieji raidos tikslai ir parengiami sprendiniai:

9.3.1. urbanistinio karkaso ir urbanistinės sistemos elementų vystymo, gyvenimo kokybės gerinimo;

9.3.2. gamtinio karkaso formavimo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, ekologinės apsaugos, kultūros paveldo išsaugojimo;

9.3.3. bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės bei kitokios paskirties teritorijų vystymo;

9.3.4. techninės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros vystymo, teritorijų apsaugos dėl ypatingų situacijų apskrities teritorijoje priemonių;

9.3.5. teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams apskrities teritorijoje.

10. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą atliekamas sprendinių vertinimas.

11. Baigiamasis etapas:

11.1. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymas ir derinimas:

11.1.1. organizuojama sprendinių vieša ekspozicija, susirinkimas – konferencija, kartu visuomenei pateikiamos parengtos sprendinių vertinimo ataskaitos bei supažindinama su vertinimo panaudojimo rezultatais;

11.1.2. derinimas su institucijomis;

11.1.3. ginčų nagrinėjimas;

11.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas:

11.2.1. tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

11.2.2. aprobavimas apskrities regioninės plėtros taryboje;

11.2.3. tvirtinimas, registravimas teritorijų planavimo registre ir paskelbimas.

V. BENDROJO TERITORIJŲ PLANO PARENGIAMASIS ETAPAS

12. Bendrojo teritorijų planavimo organizatorius – apskrities viršininkas.

13. Bendrasis planas pradedamas rengti apskrities viršininko sprendimu, tam parengiant apskrities viršininko įsakymą:

13.1. apskrities interneto tinklapyje ir „Valstybės žiniose“ viešai paskelbiama apie apskrities viršininko priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, drauge nurodant planavimo tikslus, taip pat tai, kad numatoma atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;

13.2. prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius, vadovaudamasis aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių nustatyta tvarka, raštu kreipiasi į ministerijas dėl planavimo sąlygų pagal priskirtą kompetenciją, taip pat į besiribojančias apskritis, apskrities savivaldybes. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos. Parengiamas planavimo sąlygų sąvadas (parengtų ir gautų planavimo sąlygų komplektas);

13.3. parengiama bendrojo planavimo darbų programa. Ją rengia apskrities viršininko administracija. Programoje nurodomi planavimo tikslai ir uždaviniai, darbo etapai, dalys (taip pat parengtina tekstinė ir grafinė medžiaga), atlikimo terminai. Apskrities viršininkas tvirtina bendrojo planavimo darbų programą;

13.4. planavimo organizatorius, vadovaudamasis priimta apskrities teritorijos planavimo darbų programa, skelbia konkursą bendrojo plano rengėjui parinkti Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000) ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka. Rengėjais turi teisę būti juridiniai asmenys, jei jų įstatuose yra numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas specialistas;

13.5. nustačius konkurso laimėtoją, planavimo organizatorius su laimėtoju sudaro sutartį planavimo darbams atlikti, prie kurios pridedama darbų užduotis ir kalendorinis darbų atlikimo planas.

14. Planavimo organizatorius plano rengėjui pateikia:

14.1. planavimo darbų programą;

14.2. turimus duomenis, planus apie žemės naudojimo būklę arba apskrities žemėtvarkos schemą;

14.3. išrašą iš teritorijų planavimo registro apie galiojančius ir rengiamus bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentus;

14.4. atliktų mokslinių darbų sąrašą ir tyrimų medžiagą (jei ją turi apskrities viršininko administracija);

14.5. valstybinėje geologinės informacijos sistemoje turimų geologinių tyrimų medžiagą;

14.6. sąlygas bendrajam teritorijų planavimui.

VI. BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS

15. Teritorijų planavimo dokumento rengimo metu atliekama:

15.1. esamos būklės analizė ir įvertinimas:

15.1.1. atliekamas tikrosios būklės raidos paskutiniųjų 10 metų (esant pagrįstai reikmei ir ilgesnio laikotarpio) analizė ir įvertinimas. Analizei naudojami paskutiniųjų 10 metų statistiniai ir kiti duomenys. Atliekamas apskrities teritorijos gyvenviečių sistemos, urbanistinio tinklo, žemės naudojimo, gamtinės, ekonominės, socialinės, demografinės, istorijos ir kultūros paveldo, rekreacinių išteklių, techninės ir kitos infrastruktūros, taip pat aplinkos ir gyvenimo kokybės būklės, potencialo ir raidos įvertinimas;

15.1.2. ištiriamos bei konkretizuojamos apskrities teritorijos probleminės situacijos pagal atskiras sritis ir nustatomi atskirų sričių bei kompleksiniai probleminiai arealai;

15.1.3. nustatomos vystymosi tendencijos, apimant analizuojamo laikotarpio ir galimo pagal nustatytus susiklosčiusius dėsningumus tolesnio jų vystymosi perspektyvą iki skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos;

15.1.4. parengiamos esamos būklės įvertinimo išvados.

16. Koncepcijos parengimas: numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.

17. Įvertinus apskrities teritorijai parengtus bei ją apimančius planus, strategijas, Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane suformuotą šalies teritorijos raidos strateginių tikslų sistemą bei vadovaujantis tikrosios būklės įvertinimu ir remiantis nustatytomis vystymosi tendencijomis, nustatomi detalizuoti bendrieji apskrities teritorijos tolesnio vystymo tikslų kompleksai, numatomos pagrindinės veiklos kryptys, sprendiniai, nustatantys pagrindines plėtros kryptis:

17.1. nustatoma apskrities teritorijos vystymo bendroji koncepcija, konkretizuojamas ir detalizuojamas nacionalinio lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumente nustatytos integruotos šalies erdvinės koncepcijos lokalizavimas;

17.2. nustatomi teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai, peržiūrimi ir patikslinami nacionalinio lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumente numatyti teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų kompleksai, konkretizuojant pagal veiklos įgyvendinimo galimybes;

17.3. apibūdinami teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai, numatant jų konkretizavimą žemesniu savivaldybių lygmeniu;

17.4. konkretizuojami erdvinės regioninės politikos organizavimo būdai, priemonės, mechanizmai planuojamos apskrities teritorijoje;

17.5. parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas;

17.6. parengiamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir pristatomas viešam aptarimui, konsultuojamasi dėl parengtų sprendinių;

17.7. aprobuojamas priimtiniausias koncepcijos variantas. Koncepciją aprobuoja apskrities regioninės plėtros taryba.

18. Sprendinių konkretizavimas: vadovaujantis aprobuota koncepcija, konkretizuojami sprendiniai, nustatant tokius sprendinius:

18.1. šalies urbanistinio karkaso konkretizavimo ir apskrities urbanistinio tinklo plėtojimo, kur apibrėžiamos gyvenamųjų vietovių sistemos raidos pagrindinės nuostatos, nustatomos urbanistinių centrų plėtros strateginės kryptys bei numatoma jų, kaip urbanistinio tinklo elementų, sąveika, konkretizuojamas urbanistinės integracijos ašių vystymas;

18.2. šalies gamtinio karkaso konkretizavimo, apskrities ekologinio tinklo plėtojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio, kultūros paveldo panaudojimo ir išsaugojimo;

18.3. bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės bei kitokios paskirties teritorijų vystymo;

18.4. techninės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros apskrities teritorijoje vystymo, teritorijų apsaugos dėl ypatingų situacijų (galimų potvynių, geologinių karstinių reiškinių, gaisrų ir kt.) apskrities teritorijoje priemonių (esant išskirtinėms sąlygoms, teritorijų apsaugos dėl ypatingų situacijų priemonės gali būti parengiamos kaip atskira plano dalis);

18.5. svarbiems valstybės, apskrities ar jos savivaldybių (tarpsavivaldybiniams) objektams ir infrastruktūrai rezervuojamos teritorijos, taip pat visuomenės poreikiams numatomos paimti teritorijos, nustatant reikalavimus dėl jų laikino naudojimo;

18.6. numatomi planuojamos veiklos įgyvendinimo prioritetai.

19. Bendrojo plano sprendinių projektą sudaro sprendinius atspindintys brėžiniai bei tekstas (aiškinamasis raštas). Aiškinamajame rašte taip pat pateikiami pagrindiniai rodikliai, charakterizuojantys esamą būklę ir planuojamus jos pasikeitimus. Brėžiniai rengiami naudojant skaitmeninę georeferencinę duomenų bazę, sudarytą naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu.

20. Brėžinių vaizdavimo mastelis:

20.1. koncepcijos sudėtinių dalių (strateginių krypčių) – M 1: 200 000–M 1:250 000;

20.2. esama būklė bei sprendinių konkretizacija – M 1:100 000;

20.3. privalomai parengiami šie brėžiniai:

20.3.1. esamosios būklės analizės stadijoje: esamos būklės (suvestinis) brėžinys (būklės analizės ir kompleksinio įvertinimo, teritorijos naudojimo), taip pat techninės ir kitos infrastruktūros brėžinys (gali būti atskiras brėžinys, siekiant išvengti esamos būklės suvestinio brėžinio perkrovimo bei geresnio informacijos pateikimo);

20.3.2. koncepcijos rengimo stadijoje: teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcijos brėžinys, taip pat teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys;

20.3.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje: apskrities teritorijos raidos ir naudojimo brėžinys, taip pat šalies urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo brėžinys, ekologinės pusiausvyros užtikrinimo (gamtinio karkaso konkretizavimo ir formavimo bei ekologinio tinklo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos) brėžinys, rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys, techninės infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys, ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymo brėžinys (gali būti techninės infrastruktūros brėžinio sudėtyje), teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys. Kitų brėžinių ir schemų parengimas priklauso nuo konkrečios planavimo situacijos ir sąlygų.

21. Privalomai parengiami 4 bendrojo plano egzemplioriai. Taip pat medžiaga pateikiama (2 egzemplioriai) kompiuterinėse laikmenose.

22. Rengiant Bendrąjį planą, kaupiamas ir vystomas apskrities skaitmeninis teritorijų planavimo duomenų bankas, tuo užtikrinant padarytų investicijų išliekamumą, perimamumą ir tolesnį panaudojimą.

VII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ VERTINIMO ETAPAS

23. Pasiremiant koncepcijos rengimo metu atliktu strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą atliekamas konkretizuotų sprendinių vertinimas. Įvertinamos sprendinių socialinės, ekonominės ir kitos pasekmės (istorijos ir kultūros paveldui, gamtai, kraštovaizdžiui), taip pat poveikis teritorijos vystymo darnai.

VIII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ SVARSTYMAS IR DERINIMAS

24. Baigiamasis etapas:

24.1. Vykdomas konsultavimasis dėl parengto teritorijų planavimo dokumento, viešas svarstymas (viešas eksponavimas, visuomenės supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu ir atliktais sprendinių vertinimais).

24.2. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas eksponavimas, visuomenės supažindinimas su parengtais sprendiniais ir atliktais jų vertinimais, informacijos teikimas ir kt.) organizuoja planavimo organizatorius, dalyvaujant plano rengėjui.

24.3. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendrąją tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099).

24.4. Atliekamas derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Derina planavimo sąlygas rengusios institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus.

25. Derinimui pateikiama: esamos būklės tekstinė ir grafinė dalys, sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai). Derinami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Bendrojo planavimo dokumentų derinimo procedūra turi būti baigta per 40 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo derinančioms institucijoms dienos.

26. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius, jo įgaliotas atstovas bei plano rengėjas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami raštu.

IX. BENDRŲJŲ PLANŲ TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS, GALIOJIMAS, REGISTRAVIMAS IR KEITIMAS

27. Apskrities teritorijos bendrųjų planų, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas bei šios taisyklės.

28. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti:

28.1. nustatyta tvarka apsvarstyti;

28.2. suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. bendrasis planas turi neprieštarauti nacionalinio lygmens bendrojo planavimo dokumento sprendiniams (Seimo patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui), taip pat specialiųjų planų sprendiniams, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens specialiųjų planų sprendiniams, būti suderintas su gretimų apskričių galiojančiais bendraisiais ir specialiaisiais planais (dėl sprendinių tarpusavio neprieštaravimo);

28.3. turi būti gautos planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotos išvados raštu dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo, Bendrasis planas turi būti suderintas apskrities savivaldybių bei atitikti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas;

28.4. teritorijų planavimo dokumento projektas turi būti patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, ir nustatyta, ar apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniai atitinka planavimo sąlygas bei Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos procedūros. Dėl to valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pateikiama: bendrojo plano rengimo dokumentacija, apimant esamos padėties, sprendinių tekstinę ir grafinę dalis bei konsultavimosi, visuomenės dalyvavimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo bei poveikio vertinimo dokumentaciją, plano derinimo raštus;

28.5. aprobuoti apskrities regioninės plėtros taryboje;

27.6. patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje;

28.7. įregistruoti valstybės teritorijų planavimo registre.

29. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.

30. Vyriausybės lygmens apskrities teritorijos bendrojo planavimo dokumentus apskrities viršininko teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

31. Apie Bendrojo plano patvirtinimą skelbiama Vyriausybės ir apskrities internetiniame tinklapyje, „Valstybės žiniose“.

32. Patvirtintas apskrities teritorijos ar jos dalies Bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai „Valstybės žiniose“ paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

33. Bendrojo plano sprendinių galiojimas gali būti pratęstas apskrities viršininko teikimu, Vyriausybei nutarus, bet ne ilgiau kaip 4 metų laikotarpiui.

X. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA (MONITORINGAS), PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

34. Patvirtinus ir įregistravus Bendrąjį planą, organizuojama jo sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė. Kartu su teritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos Bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Teritorijų planavimo dokumento strateginio pasekmių aplinkai vertinimo stebėsena vykdoma naudojantis sprendinių įgyvendinimo stebėsena.

35. Stebimi bei analizuojami, prognozuojami galimi pasikeitimai ir jų įtaka perspektyviniams procesams, pasikeitimai, paveikiantys Bendrojo plano sprendinius, taip pat plano įgyvendinimo priemonių realizavimas.

36. Remdamasis bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenimis, apskrities viršininkas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų Seimo rinkimų pradžios turi pateikti ataskaitas Aplinkos ministerijai ir Vyriausybei, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą apskrities viršininko administracijos internetiniame tiklalapyje.

37. Apskrities viršininkas per šešis mėnesius po Seimo rinkimų raštu supažindina Aplinkos ministeriją ir Vyriausybę su apskrities teritorijos bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

38. Vyriausybės lygmens bendrojo teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatais (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906) ir aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-88 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1345).

39. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir pats Bendrasis planas.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. Ginčų sprendimas:

40.1. Ginčus dėl bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

40.2. Skundai dėl Bendrojo plano sprendinių pateikiami valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai:

- pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento teikę asmenys dėl nepriimtų pasiūlymų gali apskųsti planavimo organizatoriaus sprendimą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo planavimo organizatoriaus atsakymo gavimo dienos.

40.3. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia dėl jo motyvuotą atsakymą.

40.4. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymas dėl 40.1. ir 40.3 punktuose minėtų atvejų įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

41. Atsakomybė ir žalos atlyginimas:

41.1. asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

41.2. planavimo organizatorius kartu su Bendrojo plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų tinkamą organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų;

41.3. žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263

SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO RENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.

2. Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, Bendrojo plano sprendinius derinančioms, tikrinančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms.

3. Bendrasis planas pagal tvirtinančią instituciją yra rajono savivaldybės lygmens, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Planavimas vykdomas savivaldybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 204, Nr. 28-868) pateiktų sąvokų aiškinimą.

III. BENDROJO PLANO UŽDAVINIAI

5. Bendrojo plano uždaviniai yra:

5.1. suformuoti savivaldybės teritorijos vystymo koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus;

5.2. tobulinti susiklosčiusią rajono teritorijos erdvinę struktūrą, vystyti jos urbanistinę sistemą;

5.3. formuoti miškų ir želdynų sistemas, numatyti užstatytų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones;

5.4. nustatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

5.5. plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5.6. rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams reikalingų objektų plėtrai;

5.7. nustatyti pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis;

5.8. atlikti teritorijos funkcinį zonavimą.

6. Gali būti nustatomi ir kiti Bendrojo plano rengimo uždaviniai, atsižvelgiant į konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius, ekologinius ir geografinius planuojamos teritorijos ypatumus.

IV. BENDROJO PLANAVIMO PROCESAS

7. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

7.1. parengiamasis;

7.2. teritorijų planavimo dokumento rengimo;

7.3. sprendinių pasekmių vertinimo;

7.4. baigiamasis.

8. Parengiamojo etapo metu:

8.1. įvertinami galiojančio Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) rezultatai bei planuojamos teritorijos strateginio planavimo dokumentai;

8.2. nustatomi savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo uždaviniai;

8.3. gaunamos planavimo sąlygos;

8.4. parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa;

8.5. prireikus atliekami tyrimai;

8.6. viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei uždavinių.

9. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

9.1. esamos būklės analizės stadija;

9.2. koncepcijos rengimo stadija;

9.3. sprendinių konkretizavimo stadija.

10. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapą sudaro:

10.1. teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas;

10.2. teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas.

11. Baigiamasis etapas:

11.1. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija:

11.1.1. viešas svarstymas;

11.1.2. sprendinių derinimas;

11.1.3. ginčų nagrinėjimas;

11.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija:

11.2.1. tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

11.2.2. tvirtinimas savivaldybės taryboje ir registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.

12. Patvirtinus Bendrąjį planą atliekama teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė.

V. BENDROJO PLANO PARENGIAMASIS ETAPAS

13. Sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų priima savivaldybės taryba.

14. Bendrojo plano organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius.

15. Planavimo organizatorius parengiamojo etapo metu:

15.1. viešai paskelbia apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje;

15.2. raštu dėl planavimo sąlygų, kurios rengiamos vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių nustatyta tvarka, kreipiasi į:

15.2.1. apskrities viršininką;

15.2.2. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą;

15.2.3. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį;

15.2.4. Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos;

15.2.5. Visuomenės sveikatos centrą;

15.2.6. inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų valdytojus;

15.3. gauna iš minėtų institucijų planavimo sąlygas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo gautos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentą, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai parengti institucijai per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti parengtos planavimo sąlygos;

15.4. tvirtina bendrojo plano darbų programą, kurioje nurodomi planavimo tikslai, planuojamos teritorijos ypatumai bei su jais susiję reikalavimai, planavimo darbų trukmė ir etapai, atlikimo terminai ir priėmimo tvarka, tekstinės ir grafinės medžiagos (brėžinių nomenklatūra ir jų masteliai) apimtis ir kt.;

15.5. skelbia konkursą Bendrojo plano rengėjui parinkti Viešojo pirkimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrąjį planą gali rengti juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas bendrojo planavimo specialistas. Su parinktu rengėju sudaro planavimo darbų sutartį.

16. Planavimo organizatorius plano rengėjui pateikia:

16.1. planavimo darbų programą;

16.2. planavimo sąlygas;

16.3. duomenis apie žemės naudojimo būklę (žemės naudojimo tikslinės paskirties planas M 1:50 000);

16.4. valstybinio žemės kadastro žemėlapius M 1:50 000;

16.5. išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus;

16.6. atliktų mokslinių-tiriamųjų darbų sąrašą ir tyrimų medžiagą (jei šie darbai atlikti ir yra būtini bendrajam planui parengti);

16.7. geologinių tyrimų medžiagą.

VI. BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS

17. Esamos būklės analizės stadijos metu atliekamas:

17.1. savivaldybės teritorijos gamtinio, socialinio, kultūrinio, ekonominio potencialo ir kraštovaizdžio struktūros vertinimas;

17.2. aplinkos (oro, vandenų, dirvožemio, fizikinės taršos lygio ir kt.) kokybės vertinimas;

17.3. teritorijos probleminių situacijų ir arealų ištyrimas, nustatant vystymosi tendencijas;

17.4. analizei naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai duomenys.

18. Koncepcijos rengimo stadijos metu nustatoma:

18.1. teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymosi principai;

18.2. teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai;

18.3. teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai.

19. Parengiamas strateginių pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas, kuris pristatomas visuomenei ir aptariamas su atsakingomis institucijomis.

20. Rengiant koncepciją turi būti vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginio planavimo dokumentais.

21. Rajono teritorijos vystymo erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui ir aprobuojama savivaldybės taryboje.

22. Sprendinių konkretizavimo stadijoje atliekamas:

22.1. planuojamos veiklos prioritetų nustatymas, teritorijos funkcinis zonavimas;

22.2. urbanistinio karkaso konkretizavimo ir teritorijos urbanistinės sistemos plėtojimo, gyvenamųjų vietovių tinklo ir konkrečių urbanistinių centrų vystymo, urbanistinės sistemos elementų sąveikos nustatymas;

22.3. miškų, kraštovaizdžio tvarkymo (kraštovaizdžio tvarkymo zonų), gamtos ir kultūros paveldo objektų panaudojimas ir išsaugojimas;

22.4. gamtinio karkaso formavimas rajono teritorijoje, ekologinės apsaugos zonų plėtojimas, biologinės įvairovės apsaugos zonų nustatymas;

22.5. rekreacinės, pramonės, verslo ar kitos paskirties teritorijų tvarkymas, rekreacijos ir turizmo plėtojimas;

22.6. techninės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros rajono teritorijoje vystymas;

22.7. teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams;

22.8. pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdo nustatymas.

23. Bendrojo plano brėžiniai:

23.1. esamos būklės analizės stadijoje:

23.1.1. žemės naudojimo brėžinys (M 1:50 000);

23.1.2. inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinys (M 1:50 000; M 1:100 000);

23.2. koncepcijos rengimo stadijoje:

23.2.1. teritorijos vystymo erdvinės struktūros ir funkcinių prioritetų brėžiniai (M 1:50 000; 1:100 000);

23.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje:

23.3.1. žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinys (M 1:50 000; 1 1:100 000);

23.3.2. teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinys (M 1:50 000);

23.3.3. rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinys (M 1:50 000);

23.3.4. miškų išdėstymo brėžinys (M 1:50 000).

24. Esamos būklės (žemės naudojimo) brėžinyje pažymima tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

25. Planuojamos teritorijos žemės naudojimo ir veiklos plėtojimo brėžinyje pažymima:

25.1. pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir kitos paskirties žemė bei jos naudojimo prioritetai;

25.2. rajono teritorijos ribos;

25.3. saugomos teritorijos ir jų ribos;

25.4. vandens telkinių apsauginės zonos;

25.5. rezervuojamos visuomenės poreikiams teritorijos.

26. Miškų išdėstymo brėžinyje pažymimi miškai pagal kartografinėje medžiagoje generalizuotus kontūrus, suprojektuoti galimus apsodinti mišku žemės sklypai, (stambesnius kaip 5 ha ploto atskiru kontūru arba smulkesnius – sutartiniais ženklais), valstybinių parkų ir draustinių bei kitų saugomų teritorijų ribos.

27. Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinyje pažymima esamos komunikacijos, planuojamos ir rezervuojamos bei paimamos teritorijos susisiekimo sistemoms ir inžinerinėms komunikacijoms plėtoti.

28. Brėžiniai rengiami naudojant skaitmeninę georeferencinę duomenų bazę naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu. Pagal planavimo darbų programą ir sutartį gali būti rengiami ir kiti Bendrojo plano brėžiniai ar schemos.

29. Teritorijų tvarkymo režimus ir kitą informaciją pažymėti brėžiniuose naudojant sutartinius ženklus bei žymėjimus (spalvas, simbolius ir kt.).

30. Aiškinamąjį raštą sudaro: tekstinė dalis, kurioje pagal bendrojo plano rengimo etapus aprašoma esamos būklės analizės rezultatai, planuojamos teritorijos plėtojimo prognozės, teritorijų naudojimo reglamentai ir kiti sprendiniai.

31. Bendrąjį planą sudaro: esamos būklės brėžiniai, sprendiniai (brėžiniai bei aiškinamasis raštas) ir procedūriniai dokumentai (savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano rengimo, planavimo darbų programa, planavimo sąlygos, sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita, derinimo ir išvadų dokumentai, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas).

32. Bendrasis planas rengiamas 4 egzemplioriais, taip pat pateikiami (2 egzemplioriai) kompiuterinėje laikmenoje.

VII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, parengiama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.

34. Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimas (kurios metu įvertinamas Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis poveikis) rengiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.

35. Sprendinių poveikio vertinimo kriterijai (aspektai) ir apimtys nurodomos išduodant planavimo sąlygas.

36. Sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų bei uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio.

37. Sprendinių poveikis vertinamas šiais aspektais:

37.1. poveikio teritorijos vystymo darnai ir/ar planuojamai veiklos sričiai;

37.2. poveikio ekonominei aplinkai (ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, valstybės bei savivaldybių biudžetams);

37.3. poveikio socialinei aplinkai (įvairiems socialiniams procesams bei socialinėms grupėms);

37.4. poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (gamtinės aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimui);

37.5. papildomai nurodytais planavimo sąlygose.

VIII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ VIEŠAS SVARSTYMAS IR DERINIMAS

38. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras atlieka planavimo organizatorius ir/ar jo įgaliotas asmuo.

39. Visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese ir viešumą užtikrinančias procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099).

40. Derinimui pateikiami Bendrojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai), visuomenės dalyvavimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo bei sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos.

41. Bendrojo plano derinimo procedūra savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje atliekama kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Derinimo procedūros rezultatas įforminamas Komisijos protokoliniu sprendimu.

42. Bendrojo plano sprendiniai turi neprieštarauti regiono bei rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įregistruotiems teritorijų planavimo dokumentų registre.

43. Bendrojo plano sprendinių apskundimo terminas yra vienas mėnuo nuo viešo susirinkimo dienos. Skundai dėl Bendrojo plano sprendinių pateikiami apskrities viršininko administracijai.

IX. BENDROJO PLANO TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS, GALIOJIMAS, REGISTRAVIMAS IR KEITIMAS

44. Planavimo organizatorius parengtus, viešai apsvarstytus, suderintus Bendrojo plano sprendinius teikia apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo priežiūros institucijai patikrinti, ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

45. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Bendrąjį planą turi patikrinti per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos.

46. Planavimo organizatorius, gavęs apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiamą išvadą dėl Bendrojo plano sprendinių tvirtinimo tikslingumo, teikia Bendrojo plano sprendinius (aiškinamąjį raštą ir brėžinius) tvirtinti savivaldybės tarybai.

47. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos išvada dėl bendrojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo yra neigiama, planas tvirtinti neteikiamas.

48. Patvirtintas bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai vietinėje spaudoje paskelbiamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Bendrasis planas įgauna teisinę galią ir tampa pagrindu rengti, keisti to paties arba žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

49. Patvirtinus Bendrojo plano sprendinius, netenka galios ankstesnis Bendrasis planas.

50. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui. Jų galiojimas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 4 metų.

51. Patvirtintą Bendrąjį planą planavimo organizatorius pateikia registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo patvirtinimo dienos. Bendrasis planas registruojamas pagal Vyriausybės patvirtintus Teritorijų planavimo registro nuostatus (Žin., 1996, Nr. 60-1417).

52. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami šių Taisyklių nustatyta tvarka.

X. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA (MONITORINGAS), PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

53. Patvirtinus Bendrąjį planą, savivaldybės administracijos direktorius vykdo sprendinių įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), priežiūrą ir kontrolę.

54. Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) metu:

54.1. rengiama Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis;

54.2. analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija;

54.3. formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo;

54.4. stebimi rajono ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai;

54.5. vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra;

54.6. analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai;

54.7. vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė;

54.8. analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir aplinkos kokybę lemiantys faktoriai.

55. Savivaldybės administracijos direktorius pagal Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenis, likus ne vėliau kaip šešiems mėnesiams iki naujų savivaldybės tarybos rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitas savivaldybės tarybai, taip pat informuoti visuomenę spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje apie Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą.

56. Savivaldybės administracijos direktorius per šešis mėnesius po savivaldybių tarybos rinkimų turi supažindinti naują savivaldybės tarybą su Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

57. Bendrojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851).

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58. Bendrojo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Bendrojo plano rengimo procese ir procedūrose.

59. Bendrojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės bendrojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Bendrojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei privalo laikytis nustatytos Bendrojo plano derinimo, tvirtinimo bei registravimo tvarkos.

60. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

61. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

62. Ginčus dėl savivaldybės bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėja apskrities viršininko administracija.

63. Ginčus dėl 62 punkte nurodytos institucijos sprendimų ir žalos atlyginimo sprendžia teismas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263

MIESTŲ IR MIESTELIŲ TERITORIJŲ BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų (toliau – Bendrasis planas) rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.

2. Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, Bendrojo plano sprendinius derinančioms, tikrinančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms.

3. Bendrasis planas pagal tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Planavimas vykdomas savivaldybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

III. BENDROJO PLANO UŽDAVINIAI

5. Bendrojo plano uždaviniai yra:

5.1. suformuoti miestų ir miestelių teritorijų vystymo koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus bei atlikti teritorijų funkcinį zonavimą;

5.2. tobulinti istoriškai susiklosčiusią miestų ir miestelių urbanistinę struktūrą bei tūrinę erdvinę kompoziciją;

5.3. numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų sistemą;

5.4. plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5.5. nustatyti miestų ir miestelių teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus;

5.6. numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

5.7. rezervuoti teritorijas komunikacijų trasų ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai;

5.8. numatyti aukštybinių pastatų išdėstymo teritorijas ir aukščio reglamentus;

5.9. nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį;

5.10. įteisinti miestų ir miestelių teritorijų tvarkymo reglamentus.

IV. BENDROJO PLANAVIMO PROCESAS

7. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

7.1. parengiamasis;

7.2. teritorijų planavimo dokumento rengimo;

7.3. sprendinių pasekmių vertinimo;

7.4. baigiamasis.

8. Parengiamojo etapo metu:

8.1. įvertinami galiojančio Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) rezultatai bei planuojamos teritorijos strateginiai planavimo dokumentai;

8.2. nustatomi bendrojo planavimo tikslai ir uždaviniai;

8.3. gaunamos planavimo sąlygos;

8.4. parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa;

8.5. prireikus atliekami tyrimai;

8.6. viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

9. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

9.1. esamos būklės analizės stadija;

9.2. koncepcijos rengimo stadija;

9.3. sprendinių konkretizavimo stadija.

10. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapą sudaro:

10.1. teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas;

10.2. teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas.

11. Baigiamasis etapas:

11.1. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija:

11.1.1. viešas svarstymas;

11.1.2. sprendinių derinimas;

11.1.3. ginčų nagrinėjimas;

11.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija:

11.2.1. tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

11.2.2. tvirtinimas savivaldybės taryboje ir registravimas teritorijų planavimo registre.

12. Patvirtinus Bendrąjį planą atliekama teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė.

V. BENDROJO PLANO PARENGIAMASIS ETAPAS

13. Sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų priima savivaldybės taryba.

14. Bendrojo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius:

14.1. viešai paskelbia apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje;

14.2. raštu dėl planavimo sąlygų, kurios rengiamos vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių nustatyta tvarka, kreipiasi į:

14.2.1. apskrities viršininką;

14.2.2. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą;

14.2.3. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį;

14.2.4. inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų valdytojus;

14.2.5. Visuomenės sveikatos centrą;

14.3. gauna planavimo sąlygas iš minėtų institucijų per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo gautos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, savivaldybės administracijos direktorius gali pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentą, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai parengti institucijai per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti parengtos planavimo sąlygos;

14.4. tvirtina parengtą Bendrojo plano darbų programą, kurioje nurodomi planavimo tikslai ir uždaviniai, planuojamos teritorijos ypatumai bei su jais susiję reikalavimai, planavimo darbų trukmė ir etapai, atlikimo terminai ir priėmimo tvarka, tekstinės ir grafinės medžiagos (brėžinių nomenklatūra ir jų masteliai) apimtis ir kt.;

14.5. skelbia konkursą Bendrojo plano rengėjui parinkti Viešo pirkimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Parinkus rengėją, sudaroma planavimo darbų sutartis. Bendrąjį planą gali rengti juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas bendrojo planavimo specialistas. Su parinktu rengėju sudaro planavimo darbų sutartį.

15. Planavimo organizatorius plano rengėjui pateikia:

15.1. planavimo darbų programą;

15.2. planavimo sąlygas;

15.3. planuojamos teritorijos žemės sklypų kadastro duomenis;

15.4. išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus;

15.5. stebėsenos (monitoringo) ataskaitą;

15.6. atliktų mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiagą (jei šie darbai yra atlikti ir yra būtini bendram planui rengti);

15.7. skaitmeninę toponuotrauką (mastelis parenkamas priklausomai nuo teritorijos dydžio pagal šių Taisyklių 23 punkto nuostatas);

15.8. geologinių tyrimų medžiagą.

VI. BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS

16. Esamos būklės analizės stadijos metu atliekama:

16.1. miestų ir miestelių teritorijų gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio įvertinimas:

16.1.1. aplinkos kokybės (oro, vandenų, dirvožemio ir fizikinės taršos lygių);

16.1.2. kraštovaizdžio morfologinės bei vizualinės struktūros;

16.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų, ekologinės apsaugos ir konservacinio prioriteto teritorijų;

16.2. teritorijos socialinės aplinkos būklės įvertinimas:

16.2.1. demografinių rodiklių ypatumų, visuomeninio aptarnavimo (kultūros, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos) infrastruktūros objektų išvystymo ir išdėstymo;

16.2.2. būsto nuosavybės formų;

16.3. teritorijos ekonominės būklės įvertinimas:

16.3.1. prekybos ir paslaugų infrastruktūros;

16.3.2. turizmo ir poilsio infrastruktūros;

16.3.3. pramonės išvystymo ir išdėstymo;

16.3.4. užimtumo ir nedarbo lygio;

16.3.5. investicijų lygio ir pobūdžio;

16.4. pagal gautus duomenis (ar atliktus tyrimus) nustatomos galimybių ir kokybės potencialo bei raidos tendencijos:

16.4.1. ekonominės aplinkos – investicijų, pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo, turizmo ir poilsio, užimtumo potencialo;

16.4.2. socialinės aplinkos – demografinio, būsto, visuomeninio aptarnavimo vystymo potencialo;

16.4.3. gamtinės aplinkos – aplinkos kokybės gerinimo, kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo potencialo.

17. Analizės stadijoje naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai duomenys.

18. Koncepcijos rengimo stadijos metu parengiami:

18.1. galimų alternatyvių miesto ar miestelio teritorijų vystymosi variantų paieškos ir jų palyginamoji analizė;

18.2. teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymosi principai:

18.2.1. parenkant teritorijos plėtros kryptis, zonų vystymo tipus, morfostruktūros elementų formavimo modelius;

18.2.2. nustatant teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus (funkcinis zonavimas);

18.2.3. nustatant miestų ir miestelių įtakos zonas;

18.3. aplinkosauginių, paminklosauginių, vizualinių ir kitų teritorijos naudojimo apribojimų pasiūlymai.

19. Rengiant koncepciją, turi būti vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginio planavimo dokumentais.

20. Parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas, kuris pristatomas visuomenei ir aptariamas su atsakingomis institucijomis.

21. Miestų ir miestelių teritorijų vystymo erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui ir aprobuojama savivaldybės taryboje.

22. Sprendinių konkretizavimo stadijoje atliekamas:

22.1. teritorijos funkcinis zonavimas pagal planuojamą veiklą;

22.2. miestų ir miestelių urbanistinės sistemos elementų formavimas;

22.3. miestų ir miestelių teritorijos gamtinio karkaso, ekologinės apsaugos zonų plėtojimas, biologinės įvairovės apsaugos nustatytų priemonių vystymas;

22.4. inžinerinės infrastruktūros bei susisiekimo komunikacijų plėtojimas;

22.5. socialinės, kultūrinės infrastruktūros plėtojimas;

22.6. kraštovaizdžio tvarkymo (kraštovaizdžio tvarkymo zonų), saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo reglamentų nustatymas;

22.7. rekreacinės, pramonės, komercinės, gyvenamosios ar kitokios paskirties teritorijų naudojimas ir tvarkymas;

22.8. miestų ir miestelių įtakos zonų ribų nustatymas;

22.9. teritorijų valstybės poreikiams rezervavimas;

22.10. teritorijų konversijos bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdo ir/ar pobūdžio nustatymas.

23. Brėžinių atlikimo mastelis:

23.1. miestų, kurių teritorija didesnė kaip 5 000 ha, brėžiniai atliekami M 1:10 000 ir/ar M 1: 25 000;

23.2. miestai ir miesteliai, kurių teritorija yra mažesnė kaip 5 000 ha, brėžiniai atliekami M 1: 5 000 ir/ar M 1:10 000.

24. Rengiami šie Bendrojo plano brėžiniai:

24.1. esamos būklės analizės stadijoje: esamos būklės žemės naudojimo, kuriame nurodoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (gyvenamosios, visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinės, bendro naudojimo, naudingųjų iškasenų, krašto apsaugos objektų, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynų teritorijos) ir kt.;

24.2. koncepcijos rengimo stadijoje:

24.2.1. teritorijos erdvinės struktūros vystymo koncepcijos;

24.2.2. teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų;

24.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje:

24.3.1. reglamentų, kuriame nurodomas teritorijos naudojimo būdas ir/ar pobūdis, paminklosauginiai ir aplinkosauginiai bei kiti planuojamos veiklos apribojimai;

24.3.2. inžinerinės infrastruktūros vystymo, kuriame nurodomos esamos ir planuojamos geriamojo ir vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotėkų, šilumos, dujų ir elektros tiekimo tinklų komunikacijų trasos ir koridoriai, vandentiekio siurblinės, vandenvietės, vandens talpyklos, valymo įrenginiai, nuotėkų siurblinės ir pakėlimo stotys, elektrinės, katilinės, dujų skirstymo stotys, transformatorinės pastotės ir kt.;

24.3.3. susisiekimo komunikacijų, kuriose nurodomi esami ir planuojami keliai bei gatvės, jų kategorijos, geležinkelio stočių, oro, jūros uostų ir paviršinių vandens telkinių prieplaukų ir kitų objektų išdėstymo;

24.3.4. aukštybinių pastatų išdėstymo;

24.3.5. didžiųjų prekybos centrų išdėstymo;

24.3.6. kraštovaizdžio (želdynų – parkų, skverų, kapinių, želdinių grupių ir kt.) tvarkymo.

25. Teritorijų tvarkymo režimus ir kitą informaciją pažymėti brėžiniuose, naudojant sutartinius ženklus bei žymėjimus (spalvas, simbolius ir kt.).

26. Bendrojo plano brėžiniai rengiami naudojant skaitmeninę georeferencinę duomenų bazę naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu. Pagal planavimo darbų programą ir sutartį gali būti rengiami ir kiti Bendrojo plano brėžiniai ir schemos.

27. Aiškinamąjį raštą sudaro: tekstinė dalis, kurioje Bendrojo plano rengimo etapuose aprašoma esamos būklės analizės rezultatai, planuojamos teritorijos plėtojimo prognozės, teritorijų naudojimo reglamentai ir kiti sprendiniai.

28. Bendrąjį planą sudaro: esamos būklės brėžiniai, sprendiniai (brėžiniai bei aiškinamasis raštas) ir procedūriniai dokumentai (savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano rengimo, planavimo darbų programa, planavimo sąlygos, sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita, viešojo svarstymo ataskaita, derinimo protokolinis sprendimas, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas).

29. Bendrasis planas rengiamas 4 egzemplioriais, taip pat pateikiami (2 egzemplioriai) kompiuterinėje laikmenoje.

VII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, parengiama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.

31. Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimas (kurio metu įvertinamas Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis poveikis) parengiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.

32. Sprendinių poveikio vertinimo kriterijai (aspektai) ir apimtys nustatomi išduodant planavimo sąlygas.

33. Sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų bei uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio.

34. Sprendinių poveikis vertinamas šiais aspektais:

34.1. poveikio teritorijos vystymo darnai ir/ar planuojamai veiklos sričiai;

34.2. poveikio ekonominei aplinkai (ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, valstybės bei savivaldybių biudžetams);

34.3. poveikio socialinei aplinkai (įvairiems socialiniams procesams bei socialinėms grupėms);

34.4. poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (gamtinės aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimui);

34.5. papildomai nurodytais planavimo sąlygose.

VIII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ VIEŠAS SVARSTYMAS IR DERINIMAS

35. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras atlieka planavimo organizatorius ir/ar jo įgaliotas asmuo.

36. Visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese ir viešumą užtikrinančias procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099).

37. Derinimui pateikiami Bendrojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai), visuomenės dalyvavimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo bei sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos.

38. Bendrojo plano derinimo procedūra savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje atliekama kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Derinimo procedūros rezultatas įforminamas Komisijos protokoliniu sprendimu.

39. Bendrojo plano sprendiniai turi neprieštarauti regiono bei rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įregistruotiems teritorijų planavimo dokumentų registre.

40. Bendrojo plano sprendinių apskundimo terminas yra vienas mėnuo nuo viešo susirinkimo dienos. Skundai dėl Bendrojo plano sprendinių pateikiami apskrities viršininko administracijai.

IX. BENDRŲJŲ PLANŲ TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS, GALIOJIMAS, REGISTRAVIMAS IR KEITIMAS

41. Planavimo organizatorius parengtus, viešai apsvarstytus, suderintus Bendrojo plano sprendinius teikia apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo priežiūros institucijai patikrinti, ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

42. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Bendrąjį planą turi patikrinti per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos.

43. Planavimo organizatorius, gavęs apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiamą išvadą dėl Bendrojo plano sprendinių tvirtinimo tikslingumo, teikia Bendrojo plano sprendinius (aiškinamąjį raštą ir brėžinius) tvirtinti savivaldybės tarybai.

44. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo yra neigiama, planas neteikiamas tvirtinti.

45. Patvirtintas Bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai vietinėje spaudoje paskelbiamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Bendrasis planas įgauna teisinę galią ir tampa pagrindu rengti, keisti to paties arba žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

46. Patvirtinus Bendrojo plano sprendinius, netenka galios ankstesnis Bendrasis planas.

47. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui. Savivaldybės tarybos sprendimu jų galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 4 metus.

48. Planavimo organizatorius patvirtintą Bendrąjį planą pateikia registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo patvirtinimo dienos. Bendrasis planas registruojamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais (Žin., 1996, Nr. 60-1417).

49. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami šių Taisyklių nustatyta tvarka.

X. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

(MONITORINGAS), PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

50. Patvirtinus Bendrąjį planą, savivaldybės administracijos direktorius vykdo sprendinių įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), priežiūrą ir kontrolę.

51. Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) metu:

51.1. rengiama Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis;

51.2. analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija;

51.3. formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo;

51.4. stebimi miestų ir miestelių ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai;

51.5. vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra;

51.6. analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai;

51.7. vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė;

51.8. analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir kiti aplinkos kokybę lemiantys faktoriai.

52. Savivaldybės administracijos direktorius pagal Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenis, likus ne vėliau kaip šešiems mėnesiams iki naujų savivaldybės tarybos rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitą savivaldybės tarybai, taip pat informuoti visuomenę vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje apie Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą.

53. Savivaldybės administracijos direktorius per šešis mėnesius po savivaldybių tarybos rinkimų turi supažindinti naują savivaldybės tarybą su Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

54. Bendrojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851).

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55. Bendrojo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Bendrojo plano rengimo procese ir procedūrose.

56. Bendrojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės bendrojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Bendrojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei privalo laikytis nustatytos Bendrojo plano derinimo, tvirtinimo ir įregistravimo tvarkos.

57. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

58. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

59. Ginčus dėl miestų ir miestelių Bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėja apskrities viršininko administracija.

60. Ginčus dėl 59 punkte nurodytos institucijos sprendimų ir žalos atlyginimo sprendžia teismas.

______________