EUROPOS KONVENCIJA DĖL PASIENIO BENDRADARBIAVIMO TARP TERITORINIŲ BENDRIJŲ IR VALDŽIOS ORGANŲ

Preambulė

Valstybės, Europos Tarybos narės, šios Konvencijos signatarės,

Atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos tikslas – pasiekti didesnę jos narių vienybę ir skatinti jų savitarpio bendradarbiavimą;

Atsižvelgdamos į tai, kad, kaip apibrėžta Europos Tarybos Statuto 1 straipsnyje, šio tikslo bus siekiama sudarant sutartis ir drauge veikiant administracijos srityje;

Atsižvelgdamos į tai, kad Europos Taryba užtikrina Europos teritorinių bendrijų ar valdžios organų dalyvavimą siekiant šio tikslo;

Atsižvelgdamos į potencialią bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ar valdžios organų pasienio zonose svarbą tokiose srityse kaip regionų, miesto ar kaimo vietovių plėtojimas, aplinkos apsauga, komunalinio ūkio ir paslaugų gerinimas bei abipusė pagalba krizinėmis situacijomis;

Turėdamos omenyje praeities patyrimą, kuris rodo, kad bendradarbiavimas tarp Europos valstybių vietinių ir regioninių valdžios organų padeda joms efektyviau įgyvendinti savo tikslus ir konkrečiai prisideda prie pasienio regionų padėties gerinimo ir jų raidos;

Tvirtai apsisprendusios visapusiškai remti tokį bendradarbiavimą ir šitaip prisidėti prie ekonominės ar socialinės pažangos pasienio regionuose ir draugiškumo dvasios, kuri jungia Europos tautas,

Susitarė:

1 straipsnis

Kiekviena Susitarianti šalis įsipareigoja remti ir skatinti pasienio bendradarbiavimą tarp teritorinių bendrijų ar valdžios organų, remiantis jų jurisdikcija, ir teritorinių bendrijų ar valdžios organų, esančių kitų Susitariančių šalių jurisdikcijoje. Atsižvelgdama į konstitucines kiekvienos šalies normas, ji rems visų sutarčių ir susitarimų, kurių reikia siekiant šio tikslo, sudarymą.

2 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje pasienio bendradarbiavimas – tai kiekvienas bendras veiksmas, skirtas stiprinti ir skatinti kaimyninius santykius tarp teritorinių bendrijų ar valdžios organų, esančių dviejų ar daugiau susitarusių valstybių jurisdikcijoje ir kiekvienos sutarties ir susitarimo, kurių reikia, siekiant šio tikslo, sudarymą. Pasienio bendradarbiavimas turi vykti pagal teritorinės bendrijos ar valdžios organų kompetenciją, kuri nustatyta vietinių įstatymų. Ši Konvencija nekeičia jų kompetencijos masto ir prigimties.

2. Šioje Konvencijoje sąvoka „teritorinės bendrijos arba valdžios organai“ reiškia bendrijas, valdžios organus ar institucijas, vykdančias regionines ar vietines funkcijas, kurias tokiomis pripažįsta kiekvienos valstybės vidaus įstatymai. Tačiau kiekviena Susitarianti šalis, pasirašydama Konvenciją ar vėlesniu aktu Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui gali įvardyti bendrijas, valdžios organus ar institucijas, subjektus ir formas, kuriems ji linkusi taikyti ar netaikyti Konvencijos nuostatas.

3 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje kiekviena Susitarianti šalis pagal 2 straipsnio 2 pastraipos sąlygas skatina teritorinių bendrijų ir valdžios organų iniciatyvą, kylančią iš bendrųjų sutarčių tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų, sudarytų Europos Taryboje. Jei šios Šalys nuspręs, kad tai yra būtina, jos gali remtis dvišalėmis ir daugiašalėmis tarpvalstybinėmis tipinėmis sutartimis, sudarytomis Europos Taryboje, kurios parengtos taip, kad palengvintų bendradarbiavimą tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų.

Susitarimai ir sutartys gali būti grindžiami prie šios Konvencijos pridėtų sutarčių, statutų ir kontraktų, išvardytų 1.1–1.5 ir 2.1–2.6 punktuose, nuostatomis, padarius pakeitimus, kurių reikalauja konkreti situacija kiekvienoje Susitariančioje šalyje. Šie sutarčių, statutų ir kontraktų pavyzdžiai ir jų projektai yra skirti tik orientavimuisi ir neturi sutarties galios.

2. Jei Susitariančios šalys nuspręs sudaryti tarpvalstybines sutartis, jos gali inter alia nustatyti turinį, formas ir ribas, kuriose jos galios teritorinės bendrijos ir valdžios veiksmuose, susijusiuose su pasienio bendradarbiavimu. Kiekvienoje sutartyje gali būti nurodytas valdžios organas ar organizacija, kuriems ji taikoma.

3. Aukščiau pateiktos nuostatos netrukdo Susitariančioms šalims, kai visi pritaria, vykdyti pasienio bendradarbiavimą kitomis formomis. Taip pat šios Konvencijos nuostatos neturėtų būti interpretuojamos kaip nutraukiančios kitų, jau esamų bendradarbiavimo sutarčių galiojimą.

4. Sutartys ir susitarimai turi būti sudaromi atsižvelgiant į kiekvienos Susitariančios šalies vidaus teisės jurisdikciją, atitinkančią tarptautinius santykius ir bendrąją politiką bei visas kontrolės ar priežiūros taisykles, kurių teritorinės bendrijos ar valdžios organai privalo laikytis.

5. Galiausiai kiekviena Susitarianti šalis, pasirašydama šią Konvenciją ar vėliau kreipdamasi į Europos Tarybos Generalinį sekretorių, gali nurodyti valdžios organus, kurių kompetencijai pagal vietinę teisę priklauso teritorinių bendrijų ir valdžios organų kontrolės ar priežiūros vykdymas.

4 straipsnis

Kiekviena Susitarianti šalis stengiasi išspręsti visus teisinius, administracinius ar techninius sunkumus, galinčius trukdyti plėtoti ir be kliūčių vykdyti pasienio bendradarbiavimą bei, kiek reikia, konsultuojasi su kita Susitariančia šalimi ar šalimis.

5 straipsnis

Susitariančios šalys atsižvelgia į rekomenduotinas subsidijas pasienio teritorinėms bendrijoms ir valdžios organams, įtrauktiems į bendradarbiavimą, užtikrindamos pagal šią Konvenciją tokias pat lengvatas, kaip ir bendradarbiaujant šalies viduje.

6 straipsnis

Kiekviena Susitarianti šalis pateikia visą informaciją, kurios prašo kita Susitarianti šalis, kiek tik jos įmanoma duoti, kad jai būtų lengviau vykdyti Konvencijos įsipareigojimus.

7 straipsnis

Kiekviena Susitarianti šalis prižiūri, kad atitinkamos teritorinės bendrijos ir vietinės valdžios organai būtų informuoti apie Konvencijos veikimo galimybes.

8 straipsnis

1. Susitariančios šalys perduoda Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui visą informaciją, susijusią su sutartimis ir susitarimais, nurodytais 3 straipsnyje.

2. Kiekvienas Susitariančios šalies siūlymas, susijęs su Konvencijos papildymu ar kurio nors jo punkto panaikinimu, sutarties ir susitarimo projektas turi būti perduotas Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui. Generalinis sekretorius po to pateikia šį klausimą svarstyti Europos Tarybos Ministrų komitetui, kuris ir priima sprendimą dėl atitinkamų veiksmų.

9 straipsnis

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti valstybės, Europos Tarybos narės. Ji yra ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo objektas. Ratifikaciniai raštai, priėmimo ir patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.

2. Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai bus deponuotas ketvirtas ratifikacinis raštas, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas, jei bent dvi valstybės, įvykdžiusios šį formalumą, turi bendrą valstybinę sieną.

3. Valstybės narės, kuri vėliau ratifikuoja, priima ar patvirtina šią Konvenciją, teritorijoje Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai buvo deponuoti ratifikaciniai raštai, priėmimo ir patvirtinimo dokumentai.

10 straipsnis

1. Įsigaliojus šiai Konvencijai, Europos Tarybos Ministrų komitetas gali slaptu balsavimu nuspręsti pakviesti kurią nors Europos valstybę, ne Europos Tarybos narę, prisijungti prie šios Konvencijos. Šiam pakvietimui turi aiškiai pritarti kiekviena Konvenciją ratifikavusi valstybė.

2. Prisijungiama deponuojant Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui prisijungimo dokumentą, kuris įsigalios po trijų mėnesių nuo deponavimo datos.

11 straipsnis

1. Kiekviena Susitarianti šalis gali, kiek tai su ja susiję, denonsuoti šią Konvenciją, apie tai atsiųsdama pranešimą Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.

2. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po šio pareiškimo įteikimo Generaliniam sekretoriui datos.

12 straipsnis

Europos Tarybos Generalinis sekretorius praneša visoms valstybėms, Europos Tarybos narėms, ir kiekvienai valstybei, prisijungusiai prie šios Konvencijos, apie:

a) kiekvieną pasirašymą;

b) kiekvieno ratifikacinio rašto, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą;

c) kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo datą pagal 9 straipsnį;

d) kiekvieną deklaraciją, gautą vykdant 2 straipsnio 2 pastraipos ar 5 straipsnio 3 pastraipos nutarimus;

e) kiekvieną pranešimą, gautą vykdant 11 straipsnio nutarimus bei Konvencijos denonsavimo datas.

Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, atitinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

Sudaryta 1980 metų gegužės 21 dieną Madride anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos Generalinis sekretorius turi pasiųsti kiekvienai valstybei, Europos Tarybos narei, ir kiekvienai valstybei, pakviestai prisijungti prie šios Konvencijos, patvirtintus nuorašus.

Austrijos Respublikos vyriausybės vardu	Erwin LANC
Belgijos Karalystės vyriausybės vardu	Strasbūras, 1980 09 24
	A.J.VRANKEN
Kipro Respublikos vyriausybės vardu
Danijos Karalystės vyriausybės vardu	Strasbūras, 1981 04 02
	Preben Arthur
	von der HUDE
Suomijos Respublikos vyriausybės vardu
Prancūzijos Respublikos vyriausybės vardu	Strasbūras, 1982 11 10
	Andre CHANDERNAGOR
Vokietijos Federacinės Respublikos
vyriausybės vardu	Lothar LAHN
	H.J.ORDEMANN
Graikijos Respublikos vyriausybės vardu
Islandijos Respublikos vyriausybės vardu
Airijos vyriausybės vardu	Sylvester BARRETT
Italijos Respublikos vyriausybės vardu	Marino CORDER
Lichtenšteino Kunigaikštystės	Strasbūras, 1983 10 20
vyriausybės vardu	Lichtenšteino
	Princas Nicolas
Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės
vyriausybės vardu	Jean SPAUTZ
Maltos Respublikos vyriausybės vardu
Nyderlandų Karalystės vyriausybės vardu	H.E. KONING
	J. van E. TENGBERGEN
Norvegijos Karalystės vyriausybės vardu	Inger Louise VALLE
Portugalijos Respublikos vyriausybės vardu	Strasbūras, 1987 03 16
	Luis Octavio ROMA
	DE ALBUQUERQUE
San Marino Respublikos vyriausybės vardu
Ispanijos Karalystės vyriausybės vardu	Strasbūras, 1986 10 01
	Fernando BAEZA
Švedijos Karalystės vyriausybės vardu	Karl BOO
Šveicarijos Konfederacijos
vyriausybės vardu	Strasbūras, 1981 04 16
	Alfred WACKER
Turkijos Respublikos vyriausybės vardu
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės vardu

______________

PRIEDAS

Sutarčių, statutų ir kontraktų dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų tipiniai variantai ir bendrieji principai

Ši laipsniška tipinių sutarčių sistema buvo sudaryta išskiriant 2 pagrindines kategorijas, nustatomas pagal sutarčių sudarymo lygmenį:

- tipinės tarpvalstybinės sutartys dėl pasienio bendradarbiavimo vietiniu ar regioniniu lygiais;

- bendrosios sutartys, kontraktai ir statutai, sudarantys pagrindą pasienio bendradarbiavimui tarp teritorinės valdžios organų ar bendrijų.

Kaip parodyta žemiau esančioje lentelėje, tik dvi tipinės tarpvalstybinės sutartys dėl pasienio bendradarbiavimo ir regioninių pasienio ryšių yra valstybės jurisdikcijoje. Kitos tarpvalstybinės sutartys sudaro tik teisinius sutarčių ar kontraktų tarp teritorinės valdžios organų ar bendrijų pagrindus, kurie apibūdinti antrojoje kategorijoje.

1. TIPINĖS TARPVALSTYBINĖS SUTARTYS

Pagrindiniai tipinių sutarčių paragrafai

1.1. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo skatinimo;

1.2. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl regioninio pasienio konsultavimo;

1.3. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl vietinio pasienio konsultavimo;

1.4. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo tarp vietinių valdžios organų pagal kontraktus;

1.5. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo tarp vietinių valdžios organų.

2. SUTARČIŲ, STATUTŲ IR KONTRAKTŲ TARP VIETINIŲ VALDŽIOS ORGANŲ SUDARYMO BENDRIEJI PRINCIPAI

2.1. Bendroji sutartis dėl konsultacinių grupių tarp vietinių valdžios organų įsteigimo;

2.2. Bendroji sutartis dėl pasienio vietinių visuomeninių reikalų tvarkymo koordinavimo;

2.3. Bendroji sutartis dėl privatinės teisės pasienio asociacijų steigimo;

2.4. Bendroji sutartis dėl tiekimo garantavimo ir paslaugų teikimo tarp vietinių valdžios organų pasienio zonose (privataus įstatymo tipo);

2.5. Bendrasis kontraktas dėl tiekimo garantavimo ir paslaugų teikimo tarp vietinių valdžios organų pasienio zonose (valstybinės teisės tipo);

2.6. Bendroji sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo tarp vietinių valdžios organų sureguliavimo.

1. TIPINĖS TARPVALSTYBINĖS SUTARTYS

Įžanginė pastaba: Tarpvalstybinių sutarčių sistema visų pirma tiksliai apibrėžia turinį, formas ir ribas, kuriose valstybės suteikia įgaliojimus teritorinių valdžios organų veiksmams ir pašalina įstatyminius ypatumus lygiai taip, kaip kuria problemas (tinkamos teisės apibrėžimas, juridinės valdžios organai, galimos kreipimosi priemonės ir t. t.).

Toliau tarpvalstybinių sutarčių sudarymas tarp valstybių, susijusių su tarptautinio bendradarbiavimo skatinimu tarp vietinių valdžios organų neabejotinai taptų pranašus šiais aspektais:

- tokių bendradarbiavimo procedūrų teisėtumo oficialus pripažinimas ir vietinių valdžios organų skatinimas jas naudoti;

- valdžios priežiūros ar kontrolės intervencijos tikslas ir sąlygos;

- informacijos mainai tarp valstybių;

- ryšiai, kurie gali atsirasti tarp tokių bendradarbiavimo formų ir kitų procedūrų dėl susitartų veiksmų pasienio zonose;

- teisinių taisyklių, kurios gali trukdyti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, pataisos ar jų paaiškinimai ir kt.

Aukščiau apibūdinta didelė tipinių sutarčių pasirinkimo sistema leidžia vyriausybėms panaudoti pasienio bendradarbiavimą tokiu kontekstu, kuris labiausiai tinka jų poreikiams tenkinti, naudojant tarpvalstybines sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo rėmimo (1.1) kaip pagrindą ir papildant jį priemonėmis pagal pasirinkimą (tipiniai susitarimai 1.1- 1.5). Valstybės gali pasirinkti vieną, kelis ar net visus variantus bei gali šį procesą įgyvendinti lygiagrečiai arba laipsniškai. Jei sutartys sudaromos tarp valstybių, kurios jau turi panašias teisines sistemas, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybės, gali pasirodyti, jog nereikia sudaryti specifinių sutarčių.

Pagrindiniai 1.1–1.5 tipinių sutarčių paragrafai

a straipsnis

1. Šioje sutartyje sąvoka „vietiniai valdžios organai“ – tai valdžios organai, bendrijos ar institucijos, vykdančios vietines funkcijas pagal kiekvienos valstybės vidaus teisę.

2. Šioje sutartyje sąvoka „regioniniai valdžios organai“ – tai valdžios organai, bendrijos ar organai, vykdantys regionines funkcijas pagal kiekvienos valstybės vidaus teisę (2 paragrafas nebus įtrauktas į sutarčių 1.3, 1.4 ir 1.5 projektus).

b straipsnis

Ši sutartis neturi kenkti įvairioms esamoms pasienio bendradarbiavimo formoms tarp valstybių dalių, ypač tokioms, kurios remiasi tarptautinėmis sutartimis.

c straipsnis

Šalys turi informuoti regioninius ir vietinius valdžios organus apie jiems suteiktų įgaliojimų mastą bei padėti jais naudotis.

d straipsnis

Sąvoka „aukštesnieji valdžios organai“ šioje sutartyje reiškia tokius priežiūros organus, kuriuos nustato kiekviena šalis.

e straipsnis

Vietinių valdžios organų įgaliojimų mastas ir prigimtis, kaip tai nustatė valstybių Sutarties šalių vidaus teisė, jokiu būdu negali būti pakeisti šia sutartimi.

f straipsnis

Kiekviena valstybė bet kuriuo metu gali nurodyti savo teritorijos zonas, bendradarbiavimo tikslus ir formas, kurie nebuvo įrašyti į šią sutartį.

Tačiau ši instrukcija neturėtų pakenkti teisėms, įgytoms per esamą bendradarbiavimą.

g straipsnis

Šalys turi informuoti Generalinį sekretorių apie komisijų, komitetų ir kitų organų veiksmus, susijusius su šia sutartimi.

h straipsnis

Šalys gali daryti antraeilius pakeitimus šioje sutartyje pasikeisdamos notomis.

i straipsnis

1. Kiekviena Šalis turi informuoti kitą Šalį apie baigimą procedūrų, reikalingų pagal vidaus teisę šiai nuo paskutinio pranešimo datos įsigaliojančiai sutarčiai įgyvendinti.

2. Ši sutartis yra sudaroma penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo pradžios. Jeigu likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos nėra pranešama apie sutarties nutraukimą, ji yra tokiomis pat sąlygomis automatiškai pratęsiama ateinantiems penkeriems metams.

3. Šalis, nurodydama sutarties trukmę, gali pažymėti, kad ji taikoma tik tam tikriems jos straipsniams, geografiniams regionams ar veiklos sritims. Tokiu atveju ta pati sutartis galioja tol, kol kita Šalis ar Šalys per 4 mėnesius nepatvirtins tokios pat tam tikrų sutarties dalių galiojimo dalinės trukmės.

4. Šalys gali bet kuriuo metu sustabdyti šios sutarties taikymą tam tikram laikui. Kartu jos gali nutarti sustabdyti ar nutraukti kokio nors komiteto veiklą.

1.1. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo rėmimo

Įžanginė pastaba: Tai yra tipinė tarpvalstybinė sutartis, apimanti pagrindines sąlygas, kurios gali būti naudojamos atskirai arba kartu su viena ar keliomis žemiau nurodytomis tarpvalstybinėmis sutartimis.

....................................................................................................................................................

ir..................................................................................................................................................

vyriausybės, turėdamos omeny pasienio bendradarbiavimo privalumus, apibrėžtus Europos Konvencijoje dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų, susitarė:

1 straipsnis

Šalys skatina ir remia pasienio bendradarbiavimo būdus regioniniu ir vietiniu lygiais.

Pasienio bendradarbiavimas – tai visos bendros administracinės, techninės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės priemonės, skiriamos telkti ir stiprinti kaimyninį bendradarbiavimą tarp zonų ir vienoje, ir kitoje sienos pusėje, bei atitinkamų sutarčių sudarymas dėl problemų, galinčių iškilti šioje srityje, sprendimo.

Šiomis priemonėmis siekiama, inter alia, gerinti regioninės ir urbanistinės raidos sąlygas, gamtos išteklių apsaugą, teikti abipusę pagalbą atsitikus nelaimei ar įvykus katastrofai ir tobulinti visuomenines tarnybas.

2 straipsnis

Rengdamos abipuses konsultacijas, Šalys stengiasi aprūpinti regioninius valdžios organus pagal jų jurisdikciją reikiamais ištekliais bendradarbiavimui organizuoti.

3 straipsnis

Jos taip pat įsipareigoja skatinti vietinių valdžios organų veiksmus pradedant ir plėtojant pasienio bendradarbiavimą.

4 straipsnis

Vietiniams ir regioniniams valdžios organams, užsiimantiems pasienio bendradarbiavimu, pagal šią sutartį turi būti sudarytos tokios pat sąlygos ir lengvatos, kaip ir nacionalinės valdžios organams.

Įgalioti kiekvienos šalies valdžios organai prižiūri biudžeto asignavimus, kurių reikia organų, atsakingų už pasienio bendradarbiavimo įgyvendinimą, įvairioms išlaidoms padengti.

5 straipsnis

Kiekviena Šalis turi mokyti tokį organą, komisiją ar instituciją, taip pat kaip ir šie turi studijuoti dabartinius nacionalinius įstatymus ir nuostatus dėl pataisų įvedimo, kai pastarieji trukdo plėtoti vietinį pasienio bendradarbiavimą. Tokie organai turi ypatingai išstudijuoti valstybės iždo ir muitinių nuostatus, užsienio valiutos ir kapitalo perdavimo taisykles ir procedūras, priežiūrą ir kontrolę, įtraukdami aukštesnę valdžią.

Prieš pradėdamos įgyvendinti aukščiau nurodytus dalykus, Šalys prireikus turi pasikonsultuoti ir pasikeisti reikiama informacija.

6 straipsnis

Šalys stengiasi per arbitražą ar kitokiu būdu išspręsti ginčytinus vietinės reikšmės dalykus, o tai labai svarbu pasienio bendradarbiavimo projektų sėkmingam įgyvendinimui.

1.2. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl konsultacijų tarp pasienio regionų

Įžanginė pastaba: Ši sutartis gali būti naudojama atskirai arba kartu su viena ar daugiau tipinių tarpvalstybinių sutarčių (tekstai 1.1–1.5).

1 straipsnis

Pasienio konsultacijoms, apibūdintoms šio teksto priede, tarp regionų skatinti Šalys įsteigia Jungtinę komisiją (toliau vadinamą Komisija) ir, jei reikės, vieną ar daugiau regioninių komitetų (toliau vadinamų Komitetais) spręsti klausimams, susijusiems su pasienio konsultacijomis.

2 straipsnis

1. Komisija ir komitetai sudaromi iš delegacijų, kurių narius išrenka kiekviena Šalis.

2. Komisijos delegacijas sudaro ne daugiau kaip 8 nariai, iš kurių mažiausiai 3 turi atstovauti regioninės valdžios organams. Delegacijų į komitetus pirmininkas ar jų atstovai komisijos posėdžiuose turi patariamojo balso teisę.

(Komisijų narių skaičius pateikiamas tik kaip pavyzdys ir gali būti pritaikytas individualiai situacijai, kaip ir reikėtų, sudarius šią tipinę sutartį. Tipinės sutarties autoriai, pateikdami komisijų narių skaičių, norėjo pabrėžti, jog reikia sudaryti komisijas iš nedaugelio narių. Autoriai taip pat norėjo nurodyti santykį, kuris turėtų būti išlaikomas tarp centrinės valdžios, viena vertus, ir regioninės valdžios, kita vertus.)

3. Komitetai sudaromi iš... delegacijų, kurių kiekvieną sudaro... narių, ir formuojami, komisijoms paraginus, pagal sutartį su pasienio zonų, su kuriomis susijusi ši sutartis, regioniniais ir vietiniais valdžios organais. Komitetų delegacijos sudaromos iš šių valdžios organų atstovų arba regioninių ar vietinių organų atstovų. Vieną delegacijos narį skiria centrinė valdžia. Jis bus renkamas, kur numatoma, iš centrinei valdžiai atstovaujančių organų pasienio zonose, už kurias komitetai yra atsakingi.

4. Komisija turi rinktis mažiausiai vieną kartą per metus. Komitetai turi rinktis, kai reikia, bet mažiausiai du kartus per metus.

5. Komisija ir komitetai parengia savo procedūros taisykles.

3 straipsnis

Kiekviena šalis apmoka savo Komisijos delegacijos išlaidas.

Komitetų delegacijų išlaidas apmoka jas suformavę valdžios organai.

4 straipsnis

Siekdamos užtikrinti Komisijos bei Komitetų darbo tvarką bei nuoseklumą, šalys, esant reikalui, įsteigia Sekretoriatą, kurio sudėtis, valdymas, veikimo būdai ir finansavimas yra nustatomi specialiu susitarimu, kurį siūlo Komisija. Jeigu šalims nepavyksta susitarti, Komisija gali pati įsteigti tokį Sekretoriatą.

5 straipsnis

Pasienio teritorijos, kurias apima ši sutartis, turi būti išvardytos papildomai priede, kurio turinys gali būti pakeistas paprastu notų pasikeitimu.

6 straipsnis

1. Pasienio regionai gali konsultuotis tokiose srityse:

(Sąrašas pateikiamas bendrai orientacijai ir turi būti pritaikomas kiekvienam bendradarbiavimo projektui. Tai negali būti traktuojama kaip teritorinės valdžios kompetencijos, kurią apibrėžia vidaus teisė, keitimas. Centriniai ir regioniniai valdžios organai yra atstovaujami Komisijoje.)

- urbanistinės ir regioninės raidos;

- transporto ir ryšių (visuomeninis transportas, keliai ir autostrados, jungtiniai aerouostai, vandens keliai, jūrų uostai ir pan.);

- energijos (jėgainės, dujų, elektros ir vandens tiekimas);

- gamtos apsaugos (saugotinos vietovės, poilsio zonos, gamtiniai parkai ir pan.);

- vandenų apsaugos (teršimo kontrolė, valymo įrenginiai ir pan.);

- atmosferos apsaugos (oro teršimas, triukšmo mažinimas, ramybės zonos ir pan.);

- švietimo, mokymo ir mokslo;

- visuomenės sveikatos (pvz., vienos teritorijos gyventojų naudojimasis kitoje teritorijoje esančiomis medicinos įstaigomis);

- kultūros, laisvalaikio ir sporto (pvz., teatrai, orkestrai, sporto centrai, poilsio namai ir stovyklos, jaunimo centrai ir pan.);

- tarpusavio pagalbos stichinių nelaimių atvejais (gaisrai, potvyniai, epidemijos, lėktuvų katastrofos, žemės drebėjimai, kalnų nelaimės ir pan.);

- turizmo (jungtiniai turizmo skatinimo projektai);

- problemų, susijusių su pasienio darbininkais (transportas, apgyvendinimas, socialinė apsauga, apmokestinimas, įdarbinimas, nedarbas ir pan.);

- ekonominių projektų (nauja pramonė ir pan.);

- įvairiarūšių smulkių projektų (atliekų perdirbimo įmonės, kanalizacijos ir pan.);

- žemdirbystės sistemos tobulinimo;

- socialinių įstaigų.

2. Šalys, pasikeisdamos notomis, gali susitarti dėl šio sąrašo pakeitimo.

7 straipsnis

1. Jeigu nenustatyta kitaip, Komisija atsako už sprendimą pagrindinių ir principinių klausimų, tokių kaip Komitetų programų sudarymas, veiksmų koordinavimas ir kontaktai su centrinės valdžios administracijomis bei su jungtinėmis komisijomis, įsteigtomis prieš šios sutarties įsigaliojimą.

2. Komisija privalo pranešti atitinkamoms vyriausybėms apie savo ar Komitetų rekomendacijas ir kiekvieną projektą tarptautinių sutarčių sudarymui.

3. Komisija gali pasinaudoti ekspertų paslaugomis konkretiems klausimams tirti.

8 straipsnis

1. Pirminė Komitetų funkcija yra tirti problemas, kylančias srityse, apibūdintose 6 straipsnyje, ir pateikti atitinkamus siūlymus bei rekomendacijas. Šias problemas jiems gali nurodyti Komisija, šalies centriniai, regioniniai ar vietiniai valdžios organai arba institucijos, asociacijos ar kiti visuomeniniai bei privatūs organai. Jie taip pat gali kelti klausimus savo iniciatyva.

2. Komitetai gali sudaryti darbo grupes šiems klausimams studijuoti. Jie taip pat gali pasinaudoti ekspertų paslaugomis ir pareikalauti juridinės nuomonės ar techninės ataskaitos. Komitetai po išsamių konsultacijų siekia gauti rezultatus, kurie geriausiai atitiktų visuomenės interesus.

9 straipsnis

1. Komitetai informuoja Komisiją apie jiems pateiktą medžiagą ir padarytas išvadas.

2. Kai jų išvadoms reikalingas Komisijos ar kurios nors vyriausybės pritarimas, Komitetai pateikia Komisijai rekomendacijas.

10 straipsnis

1. Ir Komisija, ir Komitetai įgaliojami sureguliuoti šalims svarbius klausimus, kurie pateikti narių susitarimu, atsižvelgiant į tai, kad jų nariai gali to reikalauti pagal Šalių įstatymus.

2. Komisija ir Komitetai keičiasi informacija dėl šiuo atžvilgiu padarytų sprendimų.

11 straipsnis

1. Komisijos ir Komitetų delegacijos keičiasi informacija apie kompetentingų valdžios organų veiksmus dėl rekomendacijų ar sutarčių projektų pagal 7.2 str. ir 9.2 str.

2. Komisija ar Komitetai svarsto priemones, kurių imasi kompetentingi valdžios organai pagal 1 paragrafą.

1.3. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl vietinės pasienio konsultacijos

Įžanginė pastaba: Ši sutartis gali būti naudojama atskirai arba kartu su viena ar daugiau tipinių tarpvalstybinių sutarčių (tekstai 1.1–1.5).

1 straipsnis

Siekdamos garantuoti geresnį keitimąsi informacija ir konsultacijų tarp vietinių valdžios organų abipus sienos plėtojimą, Šalys skatina tokius valdžios organus rengti bendrus visuomenei svarbių problemų tyrimus per konsultacijų komitetus.

2 straipsnis

Tokių komitetų procedūros taisykles nustato jų nariai. Aukštesnieji valdžios organai veikia kartu arba yra informuojami apie komitetų darbą.

Konsultaciniai komitetai susiję su regioninių pasienio konsultavimo komisijų darbu tokiomis sąlygomis, kad pastarosios spręs, ar tokios komisijos turi būti įsteigtos svarstomuose regionuose. Šios komisijos turi padėti konsultacinių komitetų darbui.

Jie taip pat gali veikti kaip patariamieji organai, vykdant konkrečias tarpvalstybines sutartis, sudarytas pasienio bendradarbiavimo klausimais.

3 straipsnis

Konsultacinių komitetų funkcija yra organizuoti keitimąsi informacija ir konsultacijas abiejose pusėse, taip pat analizuoti bendros svarbos klausimus ir nustatyti bendrus tikslus.

Jų veiklą reguliuoja atsakingi nariai ir jų įgaliojimų niekam negalima perduoti.

Tačiau šių komitetų nariai, remdamiesi bendradarbiavimo sutartimis, gali kartu nuspręsti, kokiomis priemonėmis ar apribojimais jie turi vadovautis savo veiksmuose ar kokių jiems reikėtų preliminarių konsultacijų.

4 straipsnis (alternatyvus)

Šių konsultacinių komitetų darbui gerinti su šiais procesais susiję vietinės valdžios organai, remdamiesi savo kompetencija pagal vidaus teisę, gali suformuoti asociacijas, kurios parengtų įstatyminį jų bendradarbiavimo pagrindą.

Tokios asociacijos gali būti įkurtos vienoje iš Susitariančių šalių pagal civilinę ar prekybinę teisę, taikomą asociacijoms. Taikant pasirinktą teisės sistemą, jei iškiltų problema dėl sąlygų, formalumų ir konkrečių įgaliojimų suteikimo asociacijos nariams, jų tautybė neturi reikšmės.

Informacija, teikiama aukštesnės valdžios organams pagal 2 str., turi apimti visą informaciją apie šiame straipsnyje minėtų asociacijų veiksmus.

1.4. Tipinė tarptautinė sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo tarp vietinių valdžios organų, sudarant kontraktus

Įžanginė pastaba: Ši sutartis gali būti naudojama atskirai arba kartu su viena ar daugiau tarpvalstybinių sutarčių projektų (tekstai 1.1.–1.5).

1 straipsnis

Pasienio bendradarbiavimas tarp vietinių valdžios organų reguliuojamas, inter alia, sudarant administracinius, ekonominius ar techninius kontraktus.

2 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo kontraktus sudaro vietiniai valdžios organai, remdamiesi savo kompetencija pagal vidaus teisę.

Jie, inter alia, susiję su tiekimo ar paslaugų garantavimu, bendrais veiksmais, asociacijų, įkurtų pagal civilinės ar prekybinės vienos iš valstybių teisės pagrindus, kūrimu ar naryste šiose asociacijose (ši sutartis išlieka tokia pat nuosekli, nesvarbu, ar šis paragrafas įtrauktas ar ne).

3 straipsnis

Tokio Kontrakto šalys turi nurodyti taikomą jam įstatymą su nuoroda į kontraktų (ir visuomeninių, ir privačių) įstatymą, galiojantį vienoje iš valstybių, sudarančių šią sutartį.

Šalys taip pat, kiek tai reikia, konkrečiai nurodo tuos dalinius pakeitimus, kurie gali iškilti po sprendimų, kad šie įstatymai esą negalioja.

Jeigu kontrakte nėra atitinkamai numatyta, paprastai yra taikomi įstatymai tos valstybės, kurios vietiniai valdžios organai yra atsakingi už administracines paslaugas arba vietiniai valdžios organai, kurių finansinis indėlis yra didžiausias.

Visomis aplinkybėmis asmenys, pavaldūs Šalių vietinės valdžios organų sudarytiems kontraktams, išlaiko teisę imtis veiksmų prieš ar ieškoti nuostolių atlyginimo iš minėtų valdžios organų, kurie atsisakė atlikti savo pareigą ir aprūpinti minėtus asmenis įvairiais ištekliais ar paslaugomis. Vietiniai valdžios organai, prieš kuriuos imamasi kokių nors veiksmų ar iš kurių reikalaujama atlyginti nuostolius, turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinių valdžios organų, atsakingų už tiekimą ar paslaugų teikimą, dėl to, kad jie nevykdo savo įsipareigojimų.

4 straipsnis

Kontraktų išvadų ar pataisų pasiūlymai yra kartu kiekvienos valstybės įprastinių valdymo taisyklių objektas. Tačiau iš šalių valdžios nebus reikalaujama, kad ji patvirtintų kontraktą. Koks nors aukštesnių valdžios organų sprendimas, galintis užkirsti kelią sudaryti ar pritaikyti pasienio bendradarbiavimo kontraktą ar paskatinti jį panaikinti, gali būti padarytas tik pasikonsultavus su kitų, įtrauktų į kontraktą, valstybių aukštesniais valdžios organais.

5 straipsnis

Kilus ginčui, kompetentingas teisminės valdžios organas nustatomas pagal taikomą įstatymą. Tačiau pasienio bendradarbiavimo kontraktuose gali būti numatyta naudotis ir arbitražo paslaugomis. Nepaisydami šių sąlygų, vartotojai ir trečiosios šalys palaiko bet kokias teisines priemones prieš vietinius valdžios organus tos valstybės, kuriai jie priklauso, siekdami, kad finansinių įsipareigojimų nevykdantis partneris atlygintų nuostolius.

Aukštesni valdžios organai imasi visų priemonių pagal savo turimus įgaliojimus, kad garantuotų skubų teismų sprendimų vykdymą, nesvarbu, kurios valstybės šalies teismas juos būtų paskelbęs.

6 straipsnis

Kontraktai, sudaryti pagal šią sutartį, lieka galioti ją denonsavus. Tačiau šie kontraktai galioja su sąlyga, įpareigojančia Šalis terminuoti tokius kontraktus penkeriems metams, jei ši sutartis bus denonsuota. Valstybės Šalys turi teisę svarstyti šios sąlygos taikymą.

1.5. Tipinė tarpvalstybinė sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo tarp vietinių valdžios organų

Įžanginė pastaba: Ši sutartis gali būti sudaroma atskirai ar jungiama su kita ar keliomis tipinėmis tarpvalstybinėmis sutartimis (tekstai 1.1–1.5).

1 straipsnis

Dėl pagal vidaus teisę leidžiamų siekti tikslų per asociaciją ar konsorciumą vietinė valdžia ir kiti valstybinės teisės organai gali dalyvauti kitos šalies teritorijoje suformuotose vietinės valdžios asociacijose ir konsorciumuose pagal jos vidaus teisę.

2 straipsnis

Asociacijos ir konsorciumai, apibūdinti 1 straipsnyje, kiekvienos šalies teritorijoje vykdo jų įstatuose apibūdintą veiklą pagal savo narių turimus įgaliojimus. Savo veiksmuose jie vadovaujasi tos valstybės nustatytomis taisyklėmis, jeigu valstybė nenumatė išimčių.

3 straipsnis

1. Konsorciumų ar asociacijų įkūrimo dokumentai, asociacijų straipsniai ir visi su tuo susiję pakeitimai taps visų vietinių valdžios organų aukštesnės valdžios tvirtinimo objektu. Tas pats taikoma tvirtinant jau esamas asociacijas ar konsorciumus.

2. Visuomenė turi būti supažindinta su tokiais dokumentais ir jų tvirtinimu atitinkamai pagal kiekvienos Šalies normalias viešumo normas. Tas pats yra taikoma kiekvienam oficialios vadovybės pasikeitimui ir sprendimams dėl asmenų, įgaliotų veikti asociacijų ar konsorciumų vardu, ir jų įgaliojimų apribojimams.

3. Aukščiau minėti dokumentai turi būti sudaryti kiekvienos valstybės, kur jie galios, vartojama valstybine kalba. Kiekvienas toks teksto variantas turi būti autentiškas.

4 straipsnis

1. Asociacijų įstatai apibūdina taisykles, reguliuojančias asociacijų ir konsorciumų teisinius santykius. Į jas įeina teisėtvarkos reikalaujami objektai pagal 1 straipsnį. Kiekvienu atveju jos nurodo jų narius, jų pavadinimą ir vyriausiąją valdybą. Jos nurodo asociacijos ar konsorciumo tikslą ir, kur numatyta, jų tarnybų funkcijas ir vietą. Jos apibrėžia valdymo ir administracinių organų skyrimo būdus, narių įsipareigojimų mastą ir jų indėlį į bendras išlaidas. Vadovaujančiuose organuose dalyvauja mažiausiai 1 atstovas iš kiekvienos šalies vietinių valdžios organų. Asociacijų įstatuose nurodyta Generalinės Asamblėjos sudėtis ir svarbių klausimų svarstymo metodai, posėdžių protokolų formos, anuliavimo ar likvidavimo būdai bei taisyklės, pagal kurias tvarkomi biudžetas ir ataskaitos.

2. Įstatai taip pat apima sąlygas, pagal kurias nariai gali pasitraukti iš asociacijų, suteikiant jiems laiko apie tai pranešti, kuris bus nustatytas straipsniuose, sumokėjus visas skolas asociacijai ir kompensaciją, nustatytą ekspertų dėl investicijų poveikio ar padarytų asociacijos išlaidų šių narių naudai. Jie taip pat numatys taisykles, reguliuojančias narių atleidimą dėl jų įsipareigojimų nevykdymo ar nepriėmimą į narius.

5 straipsnis

Šalys įsipareigoja suteikti reikiamus įgaliojimus, kad asociacijos ar konsorciumai galėtų įgyvendinti savo užduotį šių šalių teritorijoje pagal valstybės politikos ir saugumo reikalavimus.

6 straipsnis

Ten, kur pagal vidaus teisę asociacija ar konsorciumas negali valstybės teritorijoje vykdyti tam tikrų įgaliojimų, turėti teisių ar privalumų, reikalingų jų tikslui įgyvendinti valstybės vietinės valdžios naudai, ši turi teisę ir pareigą padėti asociacijai ar konsorciumui, siekiant garantuoti, kad būtų vykdomi šie įgaliojimai, teisės ar turimi privalumai.

7 straipsnis

1. Asociacijų ar konsorciumų priežiūra ar kontrolė turi būti vykdoma pagal vidaus teisę tų valstybių, kuriose yra atsakingų valdžios organų valdybos. Tokie valdžios organai turi taip pat užtikrinti, kad būtų apsaugoti kitų valstybių vietinės valdžios interesai.

2. Kitų valstybių atsakingi valdžios organai turi teisę gauti informaciją apie asociacijų ar konsorciumų veiksmus ir sprendimus bei priežiūros ar kontrolės veiksmų vykdymą. Jiems pateikiami tų asociacijų ar konsorciumų sutrumpinti posėdžių tekstai ir protokolai, metinės ataskaitos ir biudžeto projektai, jei ir vidaus teisė reikalauja tai pranešti valdžios organams, atsakingiems už priežiūrą ir kontrolę. Jie gali tiesiogiai susisiekti su asociacijų ar konsorciumų organais ir su priežiūros ar kontrolės valdžios organais, kad šie pateiktų jiems apžvalgas, ir tiesiogiai pasikonsultuoti specifiniais atvejais ir specifiniais klausimais.

3. Kitų valstybių atsakingi valdžios organai taip pat turi teisę pranešti asociacijai ar konsorciumui, kad jie prieštarauja prieš šių valdžios organų, toliau dalyvaujančių asociacijoje ar konsorciume, patekimą į jų jurisdikciją. Toks pranešimas, deramai patvirtintas faktais, laikomas kaip pagrindas pašalinti, ir tai įtraukiama į asociacijų statutus. Valdžios organai, apibūdinti 1 ir 2 šio straipsnio pastraipose, taip pat įgyja teisę, kad delegatas jiems atstovautų asociacijos ar konsorciumo valdymo organuose; toks delegatas įgyja teisę lankyti visus organų posėdžius ir gauti jų dienotvarkes ir protokolus.

8 straipsnis

Asociacijai ar konsorciumui patikėti ištekliai ar paslaugos pagal šį straipsnį jo narių teritorijoje patenka jų atsakomybėn, tuo būdu jo narius visiškai atleidžiant nuo įsipareigojimų šiuo atžvilgiu. Asociacija ar konsorciumas taip pat atsakingas vartotojams ir trečiosioms šalims. Tačiau pastarosios, atsižvelgdamos į vietiniams valdžios organams teikiamus išteklius ar paslaugas, išlaiko visas tokias veiksmo ir teisėto nuostolių atlyginimo teises, lyg valdžios organai patys būtų sustabdę įsipareigojimus tiekti jiems išteklius ar paslaugas, apie kuriuos čia kalbama. Valdžios organai, prieš kuriuos šis procesas yra pradėtas, gali patys pradėti procesą prieš asociaciją.

9 straipsnis

1. Kai nesutariama, ginčai tarp asociacijos ir visų jos narių ar tarp keliolikos narių dėl jos veiksmų turi būti perduoti svarstyti tos valstybės, kurioje yra asociacijos ar konsorciumo valdyba, administracinės ir teisminės valdžios organams.

2. Visi kiti ginčai, išskyrus nustatytus 1 pastraipoje, gali būti perduoti spręsti administracinės ir teisminės valdžios organams pagal įprastines taisykles, taikomas tos šalies valstybės teritorijoje, jeigu suinteresuotieji nenuspręs kreiptis dėl šio ginčo į teismą, kurį jie gali įsteigti.

3. Valstybės Šalys imasi reikiamų priemonių, siekdamos garantuoti aukščiau minėtų nutarimų, sprendimų ir nuosprendžių vykdymą savo teritorijoje.

10 straipsnis

Asociacijos ar konsorciumai, įkurti pagal šį susitarimą, tebeveikia po šio susitarimo denonsavimo, tačiau nepakenkdami 7 straipsnio 3 pastraipos nutarimams.

2. BENDROSIOS SUTARTYS, STATUTAI IR KONTRAKTAI TARP VALSTYBIŲ VIETINIŲ VALDŽIOS ORGANŲ

Įžanginė pastaba:

Bendrosios sutartys, kontraktai ir statutai, skirti vietiniams valdžios organams

Kaip ir valstybėms, vietiniams valdžios organams gali būti pasiūlyta pasirinkti sutartis ir kontraktus. Iš tikrųjų toks pasirinkimas jau egzistuoja kai kuriose valstybėse, tai rodo surinkti dokumentai apie sudarytas sutartis.

Siūloma sistema apima šešias bendrąsias sutartis, kontraktus ir statutus, atitinkančius įvairių pakopų ir formuluočių pasienio bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų apimtį ir būklę, šie bendrieji dokumentai gali būti naudojami neatidėliotinai arba prijungiami prie tarpvalstybinės sutarties, kartu reguliuojančios ir jų panaudojimą.

Apskritai tarpvalstybinių sutarčių sudarymas, net kai jos neatrodo labai svarbios, gali padėti išaiškinti sąlygas, kuriomis šias sutartis gali naudoti vietiniai valdžios organai. Bet kuriuo atveju tarpvalstybinės sutarties sudarymas turėtų būti būtina sąlyga, pereinant prie sutarties 2.6 (pasienio bendradarbiavimo organai).

Šių bendrųjų sutarčių sistema, skirta vietiniams valdžios organams, atitinka bendrąsias tarpvalstybines sutartis. Nuoroda į tarpvalstybines sutartis yra kiekvienos bendrosios sutarties įžanginėje pastaboje.

Yra įmanoma integruoti sutartis ir organus, sudarytus vietiniu lygiu, į pasienio konsultacines struktūras, kad jos būtų sudarytos regioniniu ar nacionaliniu lygiu. Pavyzdžiui, vietiniai ryšių komitetai (2.1 bendroji sutartis) gali būti integruoti į komisiją, komitetų ir dirbančių Šalių struktūras, apibūdintas tipinėje tarpvalstybinėje sutartyje dėl regioninės pasienio konsultacijos (1.2).

Šios tipinės sutartys sudarytos tarsi schema, nes nebuvo įmanoma apžvelgti visų problemų, galinčių iškilti kiekvienu konkrečiu atveju. Šios bendrosios sutartys yra vertingas pagrindas, bet gali būti papildytos pagal vietinių valdžios organų poreikius, kurie iškyla jomis naudojantis.

Vietiniai valdžios organai taip pat nustato priemones, kuriomis skatina piliečius dalyvauti pasienio konsultacijose socialinėje ir kultūrinėje sferose. Toks dalyvavimas tikrai įveikia psichologines kliūtis, kurios kartais kelia grėsmę pasienio bendradarbiavimui. Konsultacija grindžiama visuotiniu susidomėjimu, taip pat turėtų naudos iš patikimo fondo. Vienas iš būdų skatinti visuomenės dalyvavimą yra asociacijų steigimas. Todėl viena iš bendrųjų sutarčių (2.3) yra susijusi su privatinės teisės asociacijos įkūrimu.

2.1. Bendroji sutartis dėl konsultacinių grupių tarp vietinių valdžios organų įsteigimo

Įžanginė pastaba: Paprastai galima įsteigti tokias grupes be tarpvalstybinės sutarties. Yra nemažai tokių pavyzdžių. Tačiau jei yra teisinių ar kitokių neaiškumų, tarpvalstybinė sutartis sudaro sąlygas, pagal kurias galima naudotis konsultacijomis (žr. susitarimo modelį 1.3).

Grupių ir valdybų tikslai

1 straipsnis

Vietinės valdžios, Šalys, įsipareigoja šiuo susitarimu koordinuoti savo pastangas pagal savo įgaliojimus šiose srityse (nurodyti atsakomybės sritį(-is), susijusią su „vietinėmis problemomis“). Šiam tikslui jos tokiu būdu įkuria konsultacijos grupę, toliau vadinamą grupe, su valdyba....

Grupės funkcijos yra garantuoti keitimąsi informacija, koordinaciją ir konsultaciją tarp jos narių srityse, nurodytose aukščiau pateiktoje pastraipoje. Valdžios organai, nariai, įsipareigoja teikti jai visą jos funkcijoms vykdyti reikiamą informaciją ir konsultuotis viena su kita prieš pritaikant ar priimant sprendimus ar imantis priemonių, taikytinų aukščiau išskirtose srityse.

Narystė

2 straipsnis

Kiekvienai vietinei valdžiai, dalyvaujančiai grupėje, atstovauja jos paskirta... narių delegacija. Grupei pritarus, prie kiekvienos delegacijos gali prisijungti privačių socialinių bei ekonominių organų ir ekspertų atstovai (ši alternatyva leidžia būti nariais tik vietiniams valdžios organams, o tai ir skiria šią sutartį nuo privatinės teisės asociacijos, apie kurią bus kalbama 2.3).

Galimas variantas: Narių skaičius kiekvienoje delegacijoje gali būti įvairus. Nariais gali būti vietiniai ir regioniniai valdžios organai, socialinės ir ekonominės grupės ir privatūs asmenys, pasirašę šią sutartį. Grupė sprendžia naujų narių priėmimo klausimus. Pagal grupės sutartį prie kiekvienos delegacijos gali prisidėti privačių organų ir ekspertų atstovai.

Įgaliojimai

3 straipsnis

Grupė svarsto visus 1 straipsnyje išskirtus klausimus. Visi klausimai, kuriais pasiektas susitarimas, bei rekomendacijos, kurias grupė teikia atitinkamiems valdžios organams ir grupėms, įrašomi į protokolus.

Grupė įgaliota užsakyti studijas ir tyrimus pagal savo kompetenciją.

4 straipsnis

Grupės nariai gali patikėti grupei vykdyti tam tikras, tiksliai apibrėžtas praktines pareigas. Grupė taip pat gali įgyvendinti visus jai patikėtus kitų institucijų uždavinius.

Veikimas

5 straipsnis

Grupė nustato savo procedūros taisykles.

6 straipsnis

Grupė paprastai renkasi du kartus per metus arba 1/3 jos narių reikalavimu, siūlant įtraukti klausimą į dienotvarkę.

Apie susitikimą pranešama ir dienotvarkė išplatinama ne vėliau kaip prieš 15 dienų, kad kiekviena atstovaujama institucija parengtų savo samprotavimus įvairiais klausimais.

7 straipsnis

Grupė paskiria iš savo narių nuolatinę valdybą ir apibrėžia jos narystę ir kompetenciją.

Pirmininko vieta skiriama pagal procedūros taisykles arba, kur jos netaikomos, ją gauna valdyboje esantis vyriausias pagal amžių narys.

Santykiai su pašaliniais asmenimis ir aukštesne valdžia

8 straipsnis

Santykiuose su pašaliniais asmenimis grupei atstovauja jos pirmininkas, išskyrus atvejus, numatytus procedūros taisyklėse. Aukštesnė valdžia, kuriai priklauso grupės nariai, gali gauti iš grupės tokią informaciją apie jos darbą, kurios pareikalauja, ir jos įgaliotam stebėtojui leidžiama dalyvauti grupės posėdžiuose.

Sekretoriatas ir finansai

9 straipsnis

Sekretoriato paslaugas teikia viena iš institucijų narių, taikant kasmetinio pasikeitimo sistemą arba netaikant jos.

Iš kiekvieno valdžios organo reikalaujama, kad jis apmokėtų atitinkamą sekretoriato paslaugų kainos dalį, kuri apibrėžta žemiau:

Paprastai informacija ir dokumentacija rengiamos kalba tos valstybės, kurioje ji naudojama.

Įstojimas ir išstojimas

10 straipsnis

Narystė grupėje yra atvira tiems vietiniams ir regioniniams valdžios organams, kurie gali pasirašyti šią sutartį. Grupė sprendžia naujų narių priėmimo klausimą.

11 straipsnis

Kiekvienas narys gali išstoti iš grupės, pranešdamas apie tai jos pirmininkui. Nario išstojimas iš grupės nepaveikia jos darbo, jei grupė nenusprendžia kitaip.

12 straipsnis

Šalys informuoja Europos Tarybos Generalinį sekretorių apie šios sutarties sudarymą ir perduoda jam jos tekstą.

2.2. Bendroji sutartis dėl pasienio vietinių visuomeninių reikalų tvarkymo koordinavimo

Įžanginė pastaba: Keliolikoje valstybių tokią pasienio bendradarbiavimo sutartį jau galima sudaryti. Kitur sąlygos, kuriomis ši sutartis galėtų būti naudojama, turi būti apibūdintos tarpvalstybinės sutarties rėmuose (žr. sutarties modelį 1.3).

Sutarties tikslas

1 straipsnis

1 straipsnis apibrėžia šios sutarties tikslą (pvz., harmoningą pasienio regionų raidą) ir konkrečias viena su kita susijusias sritis.

Sutarties galiojimo teritorija

2 straipsnis

2 straipsnis nustato teritorijas, kuriose galioja ši sutartis, abiejose (ar trijose) sienos pusėse.

Įsipareigojimai

3 straipsnis

3 straipsnis apibrėžia šios sutarties tikslo (1 straipsnis) siekimo priemones. Priklausomai nuo konkretaus šios sutarties tikslo gali būti tokie įsipareigojimai:

- šalys įsipareigoja laikytis konsultacijos procedūrų prieš priimdamos sprendimus dėl to, kokių jos imsis priemonių pagal savo kompetenciją administruojamoje teritorijoje;

- šalys įsipareigoja savo teritorijoje ir pagal savo įgaliojimus imtis priemonių, kurių reikia sutarties tikslams pasiekti;

- šalys įsipareigoja nedaryti nieko žalingo šios sutarties tikslams.

Koordinavimas

4 straipsnis

4 straipsnis, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir kiekvienos sutarties reikalavimus, nustato koordinavimo priemones:

- skiria koordinavimo tikslams pagrindinę tikslo grupę, apibūdintą bendrojoje sutartyje 2.1;

- arba pasirūpina, kad, siekiant šios sutarties tikslo, būtų įkurta konkreti konsultavimo grupė;

- arba paprasčiausiai sudaro tiesioginius abipusius kontraktus tarp valdžios organų.

Taikinimas

5 straipsnis

Kiekvienas grupės narys (kiekviena Šalis, jei nėra grupės) gali iškelti su grupe (jei nėra grupės, tai kita Šalimi) bet kokį atvejį, jei, jo manymu, jis neatitinka sutarties sąlygų, šiais atvejais:

- nebuvo išankstinės konsultacijos;

- naudojamos priemonės neatitinka sutarties sąlygų;

- sutarties tikslams pasiekti nebuvo panaudotos reikiamos priemonės.

Jei Šalys nesusitaria, ginčas gali būti perduotas spręsti Taikinamajai komisijai, kuriai patikėta užtikrinti suteiktų įgaliojimų vykdymą.

Kontrolės organas

6 straipsnis

Šalys gali susitarti įsteigti įsipareigojimų vykdymą užtikrinantį Kontrolės organą, sudarytą iš vienodo skaičiaus ekspertų, paskirtų kiekvienos Šalies, ir neutralaus eksperto, kurį paskirti bus pasirūpinta iš anksto.

Kontrolės organas pareiškia nuomonę, kuri gali būti viešai pagarsinama, ar susitarimo būtų laikomasi.

7 straipsnis

Šalys informuoja Generalinį sekretorių apie šios sutarties išvadas ir pateikia jam jos tekstą.

2.3. Bendroji sutartis dėl privatinės teisės pasienio asociacijų įkūrimo

Įžanginė pastaba: Kaip jau nutarta, vienos Valstybės vietiniai valdžios organai gali priklausyti kitos Valstybės privatinės teisės asociacijai pagal tas pačias taisykles ir sąlygas, kurios taikomos tai vietinio valdžios organo narystei privatinės teisės asociacijoje savo valstybėje. Jei šiuo metu situacija yra kitokia, tarpvalstybinės sutartys tarp minimų valstybių turi užtikrinti tokią galimybę (žr. tarpvalstybinių sutarčių modelius 1.3 ir 1.4).

Privačios asociacijos paprastai privalo laikytis taisyklių, kurias nustato teisė tos valstybės, kurioje yra jų valdybos. Kitas sąrašas rodo nutarimus, kurie turi būti įtraukti į jų įstatus, nors šie klausimai nėra apibrėžti įstatymo. Nutarimai, reguliuojantys konsultacijos grupes (žr. bendrąją sutartį 2.1), gali būti pritaikyti, mutatis mutandis, šio tipo asociacijoms.

Asociacijų įstatai turėtų apibrėžti:

1. Narius įkūrėjus ir naujų narių priėmimo sąlygas;

2. Vardą, valdybą ir teisinę formą (atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinius įstatymus);

3. Tikslą, jo siekimo būdus ir išteklius, kuriais asociacija disponuoja;

4. Organus ir konkrečiai jos Generalinės Asamblėjos veikimo būdą ir funkcijas (atstovavimas ir balsavimas);

5. Administratorių ar kitų tarnautojų skyrimas ir jų įgaliojimai;

6. Narių įsipareigojimo trečiajai šaliai mastas;

7. Įstatų pakeitimo ir asociacijos panaikinimo sąlygos;

8. Šalių įsipareigojimai informuoti Europos Tarybos Generalinį sekretorių apie tarpvalstybinės asociacijos suformavimą ir pateikti jam šios organizacijos įstatus.

2.4. Bendrasis kontraktas dėl tiekimo ir paslaugų teikimo tarp vietinių valdžios organų pasienio zonose („privatinės teisės“ tipo)

Įžanginė pastaba: Manoma, kad vietiniai valdžios organai turi teisę sudaryti tokį kontraktą su kitų šalių vietiniais valdžios organais. Kur taip nėra, tarpvalstybinių sutarčių projektai turi suteikti tokią progą (žr. sutarties modelį 1.4).

Tai yra toks kontraktas, kurį vietiniai valdžios organai gali panaudoti pardavimo, nuomos, darbo kontraktams, prekių ir paslaugų teikimui, nuolaidų suteikimui ir pan. Vietiniai valdžios organai naudojasi „privatinės teisės“ kontraktais su įvairaus laipsnio nacionalinių įstatymų ir praktikos leidimu, ir sunku nubrėžti ribą tarp „valstybinės teisės“ ir „privatinės teisės“ kontraktų. Nepaisant to, galima manyti, kad šis kontraktų tipas gali būti naudojamas visur, atitinkamai pagal vyraujančią jo interpretaciją kiekvienoje konkrečioje šalyje. Sutartis susijusi su prekybiniais ir ekonominiais veiksmais, prie kurių taip pat gali prisidėti privatus asmuo ar korporacija. Jei atliekami veiksmai įtraukia vietinius valdžios organus, kurie įsikiša į valstybinės valdžios funkcijų sritį, reikia atsiminti papildomas taisykles, nustatytas „valstybinės teisės“ bendrajame kontrakte (2.5) papildomai prie žemiau esančių nutarimų.

Šalys

1 straipsnis nustato dalyvaujančias Šalis (ir, kai sutartis yra atvira, kitoms vietinėms valdžioms).

2 straipsnis nustato problemas, susijusias su pagrindiniais kontrakto objektais, konkrečiai vartotojais, ir sutarties sąlygomis bei terminais. Jis taip pat gali, kur reikia, iš anksto numatyti įgaliojimų suteikimą aukštesnei valdžiai, kur tai daro poveikį kontrakto pritaikymui.

Kontrakto objektas

3 straipsnis nustato kontrakto objektus, susijusius su:

- specifiniais dalykais;

- geografinėmis zonomis;

- korporaciniais organais (savivaldybėmis, nacionalinėmis institucijomis, turinčiomis vietinius įgaliojimus ir pan.);

- specifinėmis teisinėmis formomis.

4 straipsnis nustato kontrakto trukmę, atnaujinimo sąlygas ir įvykdymo datas.

Teisinis režimas ir finansinės sąlygos

5 straipsnis žymi pasirašymo vietą ir kontrakto vykdymą bei nustato teisinį režimą (privatinė tarptautinė teisė) ir taikomą įstatymą.

6 straipsnis, kur tinkamas, susijęs su finansiniais klausimais (valiuta, kuria yra mokama, ir kainų nustatymo būdais teikiant ilgalaikes paslaugas) ir draudimu.

Arbitražas

7 straipsnis užtikrina, jei reikia, taikinimo ir arbitražo procedūras.

Kai reikia arbitražo, jo tarnyba turi būti sudaryta taip:

- kiekviena priešingų interesų Šalis (variantas: administracinių teismų, į kurių jurisdikciją įeina kiekviena Šalis, pirmininkai) pasikviečia narį į arbitražo valdybą, ir Šalys kartu paskiria vieną ar du nepriklausomus narius, kad būtų nelyginis narių skaičius;

- kur arbitražo taryboje yra lyginis narių skaičius ir balsai pasiskirstę vienodai, nepriklausomo nario balsas yra lemiamas.

Kontrakto pakeitimas ir nutraukimas

8 straipsnis nustato taisykles, kurios taikomos kontraktui pakeisti ar nutraukti.

9 straipsnis. Šalys turi informuoti Europos Tarybos Generalinį sekretorių apie šios sutarties sudarymą ir pateikti jam tekstą.

2.5. Bendrasis kontraktas dėl tiekimo ir paslaugų teikimo tarp vietinių valdžios organų pasienio zonose („valstybinės teisės“ tipo)

Įžanginė pastaba: Šis kontraktas yra panašus į 2.4 kontraktą („privatinės teisės“ kontraktai) tuo, kad jis susijęs su specifiniais tikslais. Šiuose kontraktuose daugiau kalbama apie lengvatas arba komunalinių paslaugų ar visuomeninių darbų (arba tarnybų ir darbų, kurie vienoje iš kontraktą pasirašančių šalių laikomi „visuomeniniais“) kontraktus arba vienų valdžios organų finansinės pagalbos teikimą kitiems valdžios organams, esantiems kitoje sienos pusėje. Tokios visuomeninės lengvatos sukelia specifinę riziką ir atsakomybę, susijusią su komunalinių paslaugų teikimu, kuris prie nurodyto tipinio „privatinės teisės“ kontrakto reikalauja įtraukti į kontraktą kitas papildomas sąlygas.

Tokie „pasienio“ kontraktai nebūtinai leidžiami visose šalyse. Iš to išeina, kad tokius susitarimus ir jų naudojimo sąlygas dažnai reikia pirma įtraukti į tarpvalstybinę sutartį (žr. sutarties modelį 1.4).

Tokio kontrakto, kurį lengva sudaryti ir įgyvendinti, naudojimas kartais gali reikalauti jungtinės agentūros „Tarptautinių vietinių valdžios organų sindikato“ įsteigimo, o tai sukelia naujų teisinių problemų.

Kontrakto sąlygos

Kur kontraktas apima visuomeninio turto administravimą ar įsteigimą, visuomeninės tarnybos ar vietinių valdžios organų teikiamas lengvatas bent vienoje iš Šalių, kontrakto garantijas reikia nurodyti kartu su toje Šalyje ar Šalyse taikomomis taisyklėmis.

Taip pat kontrakte yra nurodytos, kur reikia, šios specifinės sąlygos:

1. Taisyklės, reguliuojančios atitinkamoje tarnyboje įrangos diegimą ir naudojimą (pvz., tvarkaraštis, mokesčiai, naudojimosi taisyklės ir kt.);

2. Specialios sąlygos, reguliuojančios įrengimų ar tarnybų įkūrimą (pvz., reikalaujami leidimai, procedūros ir kt.);

3. Kontrakto sąlygos įrengimams ar tarnyboms;

4. Kontrakto reguliavimo pagal visuomenės interesus ir finansinių kompensacijų gavimo procesai;

5. Iš kontrakto kylantys santykiai tarp įrengimų ar tarnybos naudotojų ir operatoriaus (pvz., priėjimo sąlygos, mokesčiai ir kt.);

6. Kontrakto atšaukimas, atsisakymas arba nutraukimas.

Nutarimai, pažymėti „privatinės teisės“ kontrakte 2.4, taip pat taikomi prie šių reikalavimų.

2.6. Bendroji sutartis dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo tarp vietinių valdžios organų institucijų organizavimo

Įžanginė pastaba: Manoma, kad keliolika vietinių valdžios organų gali susijungę suformuoti teisėtą organizaciją, siekiančią dirbti su komunalinėmis paslaugomis, tarnyba ar įrengimais.

Tokios asociacijos ar sindikato įkūrimas ir funkcionavimas daugiausiai priklauso nuo atitinkamų įstatymų ir ankstesnių tarpvalstybinių sutarčių nuostatų, leidžiančių tokią kooperacijos formą (žr. sutarties modelį 1.5).

Toliau eina sąrašas sąlygų, kurios turėtų būti įtrauktos į asociacijų įstatus tiek, kiek jos nėra įkūnytos galiojančiuose įstatymuose.

Asociacijų įstatai turi inter alia nurodyti:

1. asociaciją įkuriančių narių pavardes ir naujų narių priėmimo sąlygas;

2. asociacijos pavadinimą, valdybą, trukmę ir teisinį statusą (nurodant atitinkamus tai reguliuojančius įstatymus);

3. asociacijos tikslą, jo įgyvendinimo būdus ir asociacijos disponuojamus išteklius;

4. būdą, kuriuo įregistruotas kapitalas yra sudarytas;

5. narių atsakomybės mastą ir ribas;

6. administratorių ir menedžerių paskyrimo ir atleidimo asociacijoje procedūras, taip pat jų įgaliojimus;

7. asociacijos santykius su jos nariais, trečiosiomis šalimis ir aukštesniais valdžios organais ypatingais klausimais, susijusiais su biudžetu, balansu ir ataskaita;

8. žmones, atsakingus už asociacijos finansinę ir techninę kontrolę ir šios kontrolės ataskaitas;

9. asociacijos įstatų pakeitimo ir jos panaikinimo sąlygas;

10. taisykles, susijusias su personalu;

11. taisykles, susijusias su kalbomis.

______________