LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KULTŪROS ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ, IŠLAIKOMŲ IŠ LIETUVOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ, BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1996 m. vasario 7 d. Nr. 227

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, bendruosius nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad visų kultūros įstaigų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, steigėjai iki 1996 m. liepos 1 d. suderina kultūros įstaigų nuostatus su Kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, bendraisiais nuostatais.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

KULTŪROS MINISTRAS                                                                             JUOZAS NEKROŠIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 227

Kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos

valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, bendrieji

nuostatai

Bendroji dalis

1. Šie nuostatai reglamentuoja kultūros įstaigų ir organizacijų, kurių pagrindinė veikla yra kultūros kūrimas, skleidimas ir apsauga (toliau vadinama – kultūros įstaigos), visiškai arba iš dalies išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, steigimą, registravimą, finansavimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą, taip pat kultūros įstaigų teises ir pareigas.

2. Kultūros įstaigos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais, Kultūros ministerijos teisės aktais, šiais ir kultūros įstaigos nuostatais.

3. Kultūros įstaiga yra juridinis asmuo, turintis savo nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, einamąsias nacionalinės ir užsienio valiutos sąskaitas viename iš Lietuvos Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat steigėjui leidus – po vieną užsienio valiutos sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje.

Šie nuostatai taikomi taip pat ir toms kultūros įstaigoms, kurios neturi juridinio asmens teisių.

4. Šie nuostatai netaikomi toms kultūros įstaigoms, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir ne pelno organizacijų (įmonių) įstatų pagrindines nuostatas.

5. Kultūros įstaigos skirstomos į nacionalines, respublikines, apskričių ir vietines (savivaldybių).

6. Kiekviena kultūros įstaiga, nesvarbu, ar ji turi juridinio asmens teises, veikia pagal steigėjo patvirtintus nuostatus.

Nacionalinės kultūros įstaigos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kultūros įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta:

6.1. kultūros įstaigos pavadinimas;

6.2. adresas;

6.3. veiklos pobūdis ir tikslai;

6.4. valdymo institucijų sudarymo tvarka, jų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;

6.5. darbuotojų priėmimo į darbą tvarka;

6.6. darbo apmokėjimo tvarka;

6.7. lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;

6.8. finansinės veiklos kontrolė;

6.9. reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

6.10. teisės ir pareigos;

6.11. kitos nuostatos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

Kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas

ir likvidavimas

7. Kultūros įstaigas steigia:

7.1. nacionalines – Kultūros ministerija.

Sprendimą dėl nacionalinės kultūros įstaigos steigimo arba kultūros įstaigos reorganizavimo į nacionalinę priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė Kultūros ministerijos teikimu;

7.2. respublikines – Kultūros ministerija arba kitos valstybės valdymo institucijos;

7.3. apskričių – apskričių valdytojai arba Kultūros ministerija;

7.4. vietines (savivaldybių) – savivaldybės įstatymų nustatyta tvarka.

8. Nacionalinių, respublikinių ir apskričių kultūros įstaigų steigimo aktai turi būti suderinti su Finansų ministerija.

9. Kultūros įstaiga gali būti reorganizuojama arba likviduojama tik gavus Kultūros ministerijos leidimą.

Kultūros įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos prijungimas, padalijimas arba sujungimas, taip pat jos veiklos pobūdžio ir tikslų pakeitimas, susijęs su kultūros įstaigos darbo organizavimo pertvarkymu.

10. Nacionalinė kultūros įstaiga reorganizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pasiūlius Kultūros ministerijai.

11. Kultūros įstaigos steigėjas, norėdamas reorganizuoti kultūros įstaigą, turi parengti jos reorganizavimo projektą ir prieš mėnesį iki sprendimo dėl kultūros įstaigos reorganizavimo priėmimo dienos pateikti jį Kultūros ministerijai ir gauti jos leidimą. Reorganizavimo projekte turi būti nurodytas įstaigos pavadinimas, adresas, reorganizavimo tikslas ir būdas, laikas, reorganizavimo pagrindimas, turto įvertinimas, prievolių perėmimas ir jų terminai, reorganizuojamos bei reorganizuotos įstaigos pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos. Kartu su reorganizavimo projektu turi būti pateiktas po reorganizavimo veiksiančios kultūros įstaigos nuostatų projektas.

Jeigu reorganizuojama kultūros įstaiga yra muziejus arba biblioteka, turi būti pateikta išsami informacija apie fondų paskirstymą.

12. Kultūros ministerija per 2 savaites nuo kreipimosi gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo.

Kultūros ministerijos atsisakymą leisti reorganizuoti kultūros įstaigą steigėjas turi teisę apskųsti teismui.

13. Kultūros įstaigos likvidavimas – tai įstaigos veiklos nutraukimas.

14. Kultūros įstaigos steigėjas, norėdamas likviduoti kultūros įstaigą, turi parengti jos likvidavimo projektą ir prieš 1,5 mėnesio iki sprendimo dėl kultūros įstaigos likvidavimo priėmimo dienos pateikti jį Kultūros ministerijai ir gauti jos leidimą likviduoti kultūros įstaigą. Likvidavimo projekte turi būti nurodytas įstaigos pavadinimas, adresas, likvidavimo laikas ir pagrindimas, turto įvertinimas.

Jeigu likviduojama kultūros įstaiga yra biblioteka arba muziejus, turi būti pateikta išsami informacija apie tolesnį fondų likimą.

15. Kultūros ministerija per mėnesį nuo kreipimosi gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl kultūros įstaigos likvidavimo. Jeigu likviduoti kultūros įstaigą nesutinkama, pareiškėjui pateikiami šio sprendimo motyvai. Kultūros ministerijos atsisakymą leisti likviduoti kultūros įstaigą steigėjas turi teisę apskųsti teismui.

16. Steigėjas, gavęs Kultūros ministerijos leidimą likviduoti biblioteką arba muziejų, turi sudaryti fondų perdavimo komisiją, į kurią privalo būti įrašytas Kultūros ministerijos atstovas.

Kultūros įstaigų finansavimas

17. Nacionalinės, respublikinės ir apskričių kultūros įstaigos finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Nacionalinei kultūros įstaigai išlaikyti skiriama suma nurodoma Lietuvos valstybės biudžete atskira eilute.

18. Vietinės (savivaldybių) kultūros įstaigos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų.

19. Kultūros ministerija turi teisę finansuoti Lietuvos kultūrai svarbias programas, kurias įgyvendina ministerijai nepavaldžios kultūros įstaigos.

20. Kultūros įstaigos, finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto, gali turėti nebiudžetinių lėšų.

Kultūros įstaigoms, finansuojamoms iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o įstaigoms, finansuojamoms iš savivaldybių biudžetų, – savivaldybių vykdomosios institucijos.

21. Kultūros įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjas ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

Kultūros įstaigų registravimas

22. Laikoma, jog kultūros įstaiga įsteigta, kai steigėjas priima sprendimą dėl jos įsteigimo ir patvirtina įstaigos nuostatus.

23. Kultūros įstaigas registruoja Kultūros ministerija Kultūros įstaigų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyta tvarka.

Kultūros įstaigų valdymas

24. Kultūros įstaigai vadovauja steigėjo paskirtas įstaigos vadovas (direktorius), kuris atsako už visą įstaigos veiklą. Vietinių (savivaldybių) kultūros įstaigų ir neturinčių juridinio asmens teisių kultūros įstaigų valdymo sistemą nustato steigėjas.

25. Steigiant nacionalinę kultūros įstaigą arba reorganizuojant kultūros įstaigą į nacionalinę, Kultūros ministerija tvirtina konkurso komisiją ir skelbia konkursą nacionalinės kultūros įstaigos vadovo (direktoriaus) vietai užimti. Kultūros įstaigos vadovas (direktorius):

25.1. tvirtina kultūros įstaigos organizacinę struktūrą (nacionalinės kultūros įstaigos organizacinę struktūrą tvirtina kultūros ministras);

25.2. be atskiro įgaliojimo atstovauja kultūros įstaigai teisme arba kitose institucijose;

25.3. sudaro sutartis, išduoda įgaliojimus;

25.4. leidžia įsakymus, privalomus visiems kultūros įstaigos darbuotojams;

25.5. tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus;

25.6. įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš darbo kultūros įstaigos darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir paskatinimus.

26. Nacionalinės, respublikinės ir apskrities kultūros įstaigos valdyme įstaigos nuostatų numatyta tvarka patariamojo balso teise dalyvauja 3-9 narių kultūros įstaigos taryba. Į tarybą lygiomis dalimis įeina išrinkti visuotiniame kolektyvo susirinkime nariai (profesinės sąjungos atstovai) ir administracijos paskirti atstovai. Steigėjas į kultūros įstaigos tarybą skiria savo atstovą. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina kultūros įstaigos vadovas (direktorius). Kultūros įstaigos taryba svarsto:

26.1. kultūros įstaigos organizacinę struktūrą;

26.2. nuostatų, vidaus darbo taisyklių ir darbuotojų pareiginių instrukcijų projektus;

26.3. metines bei perspektyvines veiklos programas ir jų įgyvendinimo rezultatus;

26.4. kandidatus į struktūrinių padalinių vadovų pareigas;

26.5. kultūros įstaigos pajamų bei išlaidų sąmatą ir ūkinės-finansinės veiklos ataskaitas;

26.6. darbuotojų etatų struktūrą ir tarnybinius atlyginimus;

26.7. personalinių įmonių ir ne pelno organizacijų steigimą.

Kultūros įstaigos turtas ir lėšos

27. Kultūros įstaigos turtą gali sudaryti pastatai, patalpos, kitos pagrindinės priemonės, finansiniai ištekliai ir kitas su kultūros įstaigos veikla susijęs turtas, kurį kultūros įstaiga valdo, kuriuo naudojasi neatlygintinai ir kurį privalo tausoti ir saugoti.

28. Kultūros įstaigos pajamas sudaro:

28.1. Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos;

28.2. lėšos, gautos kaip labdara ir parama;

28.3. įplaukos už parduotus bilietus bei teikiamas paslaugas;

28.4. pajamos, gautos už veiklą užsienyje (spektaklius, koncertus ir pan.);

28.5. įplaukos, gautos už patalpų, transporto nuomą;

28.6. įstaigos personalinių įmonių veiklos pajamos.

29. Kultūros įstaigos išlaidas sudaro:

29.1. lėšos, skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

29.2. pastatų išlaikymo išlaidos;

29.3. išlaidos, susijusios su įstaigos veikla;

29.4. kitos išlaidos.

Kultūros įstaigos teisės ir pareigos

30. Kultūros įstaigos, neturinčios juridinio asmens teisių, teises ir pareigas nustato steigėjas.

31. Kultūros įstaiga, turinti juridinio asmens teises, gali:

31.1. steigti personalines ir ne pelno siekiančias įmones, suderinusi šį klausimą su steigėju;

31.2. steigėjui leidus, steigti filialus, turinčius savo atskirą buveinę ir galinčius steigėjo leidimu turėti einamąją sąskaitą;

31.3. savarankiškai nustatyti teikiamų paslaugų ir darbų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

31.4. nustatyti savo vidaus struktūra;

31.5. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, steigėjui leidus sudaryti sutartis, susijusias su kultūros įstaigos turto naudojimu;

31.6. atsiskaityti už patiektas prekes ir atliktus darbus bei paslaugas bet kuria sutarta forma, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

32. Kultūros įstaiga privalo:

32.1. naudoti iš Lietuvos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto gaunamas lėšas tik kultūros įstaigos nuostatuose nurodytiems uždaviniams vykdyti ir tik pagal asignavimų valdytojų patvirtintas išlaidų sąmatas;

32.2. užtikrinti kultūros įstaigos darbuotojams saugias darbo sąlygas;

32.3. teikti steigėjui ir kitoms įstatymų nustatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas;

32.4. garantuoti kultūros įstaigos finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą.

Darbo santykiai ir darbo apmokėjimas

33. Kultūros įstaigų darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas. Su kūrybiniais darbuotojais gali būti sudaromos neterminuotos darbo sutartys, o jų prašymu – terminuotos darbo sutartys.

34. Kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

______________