LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
IR Lietuvos Respublikos Ūkio ministrO
ĮSAKYMAS
DĖL AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 4 d. Nr. V-1/4-2
Vilnius
Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1828 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1048 „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programos patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“:
2. Nustatome, kad Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programos įgyvendinimas finansuojamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir iš šio įsakymo 1 punktu patvirtintos programos projektų vykdytojų lėšų.
3. Pavedame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai, suderinus su Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija, per 1 mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo patvirtinti:
3.1. Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programos tarybų sudarymo tvarką ir Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programos tarybų sudėtį;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2011 m. sausio 4 d.
įsakymu Nr. V-1/4-2
Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programa (toliau vadinama – Programa) tęsia 2007–2013 metų Aukštųjų technologijų plėtros programą, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356).
II. APLINKOS ANALIZĖ
4. Žinių visuomenė ir konkurencinga ekonomika yra du svarbiausieji Lietuvos ilgalaikės plėtros prioritetai. Globalizacija ir Azijos gamintojų konkurencija tradicinės gamybos šakose verčia Lietuvą spartinti didesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas. Viena iš priemonių minimiems tikslams pasiekti yra ši Programa. Jos svarbą lemia tokios aplinkybės:
4.1. Ekonomikos augimą ateityje gali užtikrinti tik aukštųjų technologijų gamybos, t. y. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams imlios gamybos, sektoriuje dalies didėjimas. Šiuo metu Lietuvoje ši dalis sudaro mažiau nei 0,8 procento.
4.2. Programa skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, parodys bendros jų veiklos produktyvumą ir tai, kad palyginti greitai atsiperka įdėtos lėšos.
4.3. Bus kryptingai koncentruojamos lėšos ir specialistų pastangos plėtoti jau esamą konkurencingą pasaulyje aukštųjų technologijų gamybą.
4.4. Bus sukurtos darbo vietos labiausiai kvalifikuotiems specialistams, taip bus sprendžiama „protų nutekėjimo“ problema.
5. Vykdant Aukštųjų technologijų plėtros programą 2003–2006 metais, pasiekta nemenka technologinė pažanga, nors laikotarpis buvo labai trumpas, o finansavimas gana kuklus. Laimėjimų būta visose 3 susijusiose srityse – studijose, moksle ir pramonėje. Išsamiau jie aptarti atitinkamuose šios Programos skyriuose, kur taip pat išdėstyti numatomi jos įgyvendinimo rezultatai.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Programos tikslas – padėti plėtoti Lietuvoje jau esamas aukštųjų technologijų kryptis, perspektyvias pasaulio mastu ir turinčias mokslinį potencialą, kuris įgalina gaminti produktus, konkurencingus pasaulinėje rinkoje.
7. Programos uždaviniai:
7.4. plėtoti informacinių technologijų krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;
8. Programos uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad:
8.2. aprėpia visą perspektyviausią šalies ūkio dalį ir skatina kurti įvairias mokslo ir verslo bendradarbiavimo formas: mokslo ir technologijų parkus, klasterius ir kita;
8.3. egzistuoja tarpusavyje susijusios sritys, sudarančios palankias sąlygas sintezuoti žinias ir kooperuoti gamybą;
IV. BIOTECHNOLOGIJOS
9. Biotechnologijos mokslo ir pramonės laimėjimai praėjusiame šimtmetyje neabejotinai svariu indėliu prisidėjo prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Tai rodo gyvenimo trukmės ilgėjimas, tikslesnė ligų diagnostika ir geresnės kokybės gydymas, įvairesnis ir saugesnis maistas, aplinkos užterštumo kontrolė. Modernioji biotechnologija ir toliau išlieka viena perspektyviausių technologinės plėtros krypčių ir didžiausias investicijų sektorius pasaulyje. Europos Komisija yra tos nuomonės, jog biotechnologija – svarbiausias artimiausių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksnys, todėl būtinos kryptingos ir ilgalaikės priemonės šios technologijos potencialo naudojimui užtikrinti. Lietuvos biotechnologijos produktai konkurencingi pasaulinėje gaminių ir mokslo rinkoje, neturi atitikmenų Centrinėje ir Rytų Europoje, todėl yra sąlygos toliau plėtoti biotechnologijos tyrimus ir veiksmingai juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti.
10. Lietuvos biotechnologijos pramonė sukurta kryptingai plėtojant fundamentinius mokslinius tyrimus, jų rezultatus nuosekliai paverčiant paklausiais produktais. Šiuolaikinės biotechnologijos pramonės įmonės yra įmonė „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvos padalinys (biologiniai produktai genų inžinerijai, molekulinei biologijai, medicininei diagnostikai), uždaroji akcinė bendrovė „Sicor Biotech“ (baltyminės kilmės vaistų kūrimas ir gamyba), uždaroji akcinė bendrovė „Biocentras“ (mikroorganizmų naudojimas teršalams šalinti), uždaroji akcinė bendrovė „Profarma“ (biofarmacinės paskirties rekombinantinių baltymų preparatų gamyba), uždaroji akcinė bendrovė „Sorpo“ (medicininė molekulinė diagnostika), uždaroji akcinė bendrovė „Nomands“, uždaroji akcinė bendrovė „Biotechpharma“, uždaroji akcinė bendrovė „Biota“ ir kitos. Rengiami uždarosios akcinės bendrovės biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biota“ plėtros planai, išryškinant jų biotechnologinį profilį. Apskritai šiose šalies įmonėse 2009 m. dirbo per 400 darbuotojų, 2009 metų apyvarta – apie 200 mln. litų, produkcija eksportuojama į 86 valstybes. Nors Lietuvoje šios pramonės apimtis palyginti nedidelė, uždarosios akcinės bendrovės „Ernst & Young Baltic“ ekspertų vertinimu, ji yra viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Lietuvoje minėtos įmonės sukūrė savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros padalinius, kuriuose atliekami tiksliniai fundamentiniai ir taikomieji tyrimai.
11. Biotechnologijos mokslo srityje dirba Vilniaus universiteto Biotechnologijos ir Biochemijos institutai, Inovatyvios medicinos centras ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir Bioinžinerijos katedros, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai. Šiose institucijose atliekami užsakomieji darbai, be to, bendradarbiaujant su užsienio firmomis bei mokslinių tyrimų institucijomis, rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai. Sukauptas nemažas intelektinis potencialas. Pasiekta gerų rezultatų farmacinės paskirties baltymų, fermentų ir nukleorūgščių chemijos ir biochemijos, prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos tyrimo srityse, didelė pažanga bioinformatikoje ir ekologinėje biotechnologijoje. Tačiau dar gerokai atsiliekama genomikos, transkriptomikos ir proteomikos tyrimų, augalų biotechnologijos srityse.
12. Biotechnologijos plėtrai reikia įvairių sričių specialistų – biochemikų, chemikų, genetikų, mikrobiologų, bioinžinierių. Jie rengiami Vilniaus universiteto Gamtos mokslų ir Chemijos fakultetuose, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakultete, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete. Vilniaus universitete taip pat rengiami bioinformatikai. Tačiau biotechnologijos pramonė ir mokslas dar stokoja kvalifikuotų specialistų, nes jų rengiama per mažai, o parengimo lygis nepakankamai aukštas. Būtina tobulinti studijų programas, skirti reikiamą finansavimą mokslinių tyrimų bazei plėtoti.
13. 2003–2006 metais vykdyta Aukštųjų technologijų plėtros programos dalis, numatyta biotechnologijoms, padėjo perorientuoti teorinius mokslinius tyrimus į praktinius, kad būtų sukurti konkurencingi šiuolaikinėje mokslinių tyrimų erdvėje ir biotechnologijos pramonėje produktai bei technologijos. Nemenkas tos programos dalies finansavimas (5 projektams skirta 4,4 mln. litų) leido įtraukti į jos užduočių vykdymą stipriausias mokslininkų grupes, iki šiol garsėjusias fundamentiniais tyrimais. Vykdant programos projektus dalyvavo stambiausios Lietuvos biotechnologinės įmonės: „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvos padalinys, „Sicor Biotech“, „Biocentras“. Buvo paskelbta 11 straipsnių moksliniuose žurnaluose, įtrauktuose į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau vadinama – JAV) Mokslinės informacijos instituto (toliau vadinama – Mokslinės informacijos institutas) sąrašą, apgintos 4 disertacijos, projektus vykdė 40 doktorantų. Parengti du tarptautiniai patentai, pasirašytos sutartys dėl patentų licencijavimo, keletas potencialių produktų yra plėtojami, įkurtos 9 naujos darbo vietos. Nauji produktai, skirti šiuolaikinei medicininei diagnostikai, pradėti gaminti Biotechnologijos institute ir eksportuojami į Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Šveicariją, tačiau užsienio patirtis rodo, kad aukštųjų technologijų srityje konkurencingiems produktams sukurti būtina nuolatinė, mažiausiai 10 metų trunkanti parama. Programos vykdymo metu parengti ir įgyvendinami projektai papildomai ES struktūrinių fondų paramai gauti. Vykdant šiuos projektus, įsigyta modernios biotechnologinių tyrimų įrangos, tačiau dar labai atsiliekama nuo JAV ir Vakarų šalių techninio aprūpinimo.
14. Vykdant šią Programą, bus sukurta naujų, konkurencingų produktų, naujų žinių, parengta daug aukštos kvalifikacijos specialistų, stabdomas „protų nutekėjimas“, sudaryta palanki aplinka biotechnologijos plėtrai ir investicijoms. Remiantis genomikos, proteomikos ir fundamentinių tyrimų žiniomis, numatoma sukurti konkurencingas fermentų su programuojamomis savybėmis ir patogenų diagnostikos priemonių gavimo technologijas, pirmas transgenines, patogenams atsparias augalų veisles Lietuvoje. Išplėtus vėžinių ląstelių paviršinių žymenų spektrą, bus pasiūlyti metodai, suteikiantys galimybę tiksliau ir greičiau identifikuoti piktybinį procesą organizme. Panaudojant šiuolaikines ląstelės molekulinės biologijos žinias, bus sukurtos metodikos, įgalinančios gaminti naujos kartos vaistus, skirtus individualizuotam vėžio gydymui. Naujos diagnostikos ir gydymo strategijos metodikos įgalins farmacijos pramonę savo produkciją papildyti naujais gaminiais. Analizuojant kamieninių ląstelių terapines galimybes, ypač daug dėmesio bus skiriama suaugusio individo kamieninių ląstelių tyrimui ir jų taikymui gydymo tikslais, atsiras glaudus ryšys tarp mokslo, sveikatos apsaugos sistemos ir biotechnologinių įmonių, rengiančių priedus šioms specifinėms ląstelėms auginti. Bus sukurtos suaugusio individo kamieninių ląstelių naudojimą reglamentuojančios metodikos, įsteigti tokių ląstelių bankai. Iki 2013 metų biotechnologijos pramonėje tikimasi sukurti 200 naujų darbo vietų; metinė realizacija pasieks 0,4–0,5 mlrd. litų; tikimasi 100–200 mln. litų užsienio investicijų.
V. MECHATRONIKA
15. Mechatroninės sistemos, sudarytos iš jutiklių, valdiklių ir vykdiklių, yra daugelio technologinių įrenginių ir kitų didelės pridėtinės vertės gaminių pagrindas. Šiuolaikinės mechatroninės sistemos geba jautriai reaguoti į aplinką, yra lanksčiai programuojamos ir lengvai valdomos per fiksuotą ar bevielį ryšį, pasižymi didžiule taikymo įvairove, nes jų elementams naudojamos „protingos“ medžiagos. Mechatroninės sistemos šiandien integruotos į daugelį technologinių linijų, į transporto priemones, medicininę techniką, mokslinių tyrimų įrangą, buitinę techniką ir kitur.
16. Mechatroninių sistemų diegimo Lietuvos pramonėje plėtra yra itin aktuali didinant darbo našumą (kuris mūsų šalyje kelis kartus mažesnis už ES valstybių vidurkį), taip pat mažinant produkcijos gamybos energinį imlumą, tvariai naudojant išteklius, iš esmės atnaujinant daugelio pramonės šakų ir energetikos technologijas, kad Lietuva galėtų dalyvauti daugelyje Europos technologijos iniciatyvų, įsitraukti į technologines platformas. Šalyje būtina pasiekti esminį gamybos technologijų modernizavimo lūžį, kad pramonė pati pajėgtų kurti ir komplektuoti reikalingiausias mechatronines sistemas ir gaminti nemažą jų elementų dalį.
17. Bendromis verslo, mokslo ir studijų institucijų pastangomis būtina plėtoti mechatronikos tyrimus ir diegimo iniciatyvas, per juos veiksmingai didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą, plėsti jau sukurtų aukštųjų technologijų gaminių gamybą šalies įmonėse, aktyvinti bevielio valdymo tyrimus, algoritmų ir technologijų kūrimo darbus, plėtoti biomedicininės inžinerijos tyrimus ir sukurti aukštųjų technologijų gaminių, skirtų žmogui sveikatinti, pasiekti „protingų“ medžiagų ir mikroelektromechaninių sistemų naudojimo praktinę išeigą, kurti ir tobulinti navigacijos, kompiuterinės regos, valdymo ir apsaugos sistemas, padėti verslui iš esmės tobulinti technologijas ir jų valdymą, sukurti valstybės racionaliai remiamų klasterių steigimo pagrindus, gerinti mechatronikos specialistų rengimą ir tobulinimąsi.
18. Mechatronikai Lietuvoje galima priskirti iki 20 procentų visos apdirbamosios ir gavybos pramonės, visų pirma didžiumą mašinų, prietaisų, elektros ir elektronikos pramonės. Be to, mechatronikai priskirtina nemaža dalis paslaugų pramonės šakų – ryšių, medicinos ir kitų – gaminių. Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis grįstus produktus, priskirtinus mechatronikai. Tai uždarosios akcinės bendrovės „Medelkom“, „Limatika“, „Siemens“, „Baltec CNC Technologies“, „Elintos matavimo sistemos“, „Elinta“, „Lokmis“, „Kemek Engineering“, „Grida“, „Elsis“, „Viltechmeda“, taip pat bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „KTU-Festo“ Pramonės automatikos centras, Lietuvos ir JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Brown&Sharpe-Precizika“, J. Gecevičiaus mokslinių paslaugų firma „GTV“, M. Mališausko firma „Hidroteka“ ir kitos. Dar daugiau įmonių mechatronines technologijas taiko tradiciniams produktams (maisto, aprangos, baldų, buitinės chemijos ir panašiai) gaminti, nors pagal gaminamą produkciją priklauso vidutinių ar net žemųjų technologijų grupėms (pavyzdžiui, akcinės bendrovės „Lifosa“, „Snaigė“, „Achemos“ grupės įmonės ir kitos). Vis dėlto su mechatronika susijusių pramonės šakų produktyvumas Lietuvoje menkas: vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė siekia 3500–7000 JAV dolerių, o išsivysčiusių valstybių vidurkis – maždaug 50000 JAV dolerių. Kad išliktume konkurencingi, būtina, remiantis naujomis technologijomis, didinti įmonių produktyvumą, kooperuotais ištekliais padėti joms atlikti reikiamus tyrimus, pritraukti daugiau investicijų.
19. Mechatronines sistemas tiria ir kuria Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos energetikos institutas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, kitos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos. Dėl silpnos techninės bazės eksperimentinių tyrimų srityje dar gerokai atsiliekama nuo ES ir JAV, tačiau jau atliekama daug Lietuvos ir užsienio užsakomųjų darbų, vykdomi ES ir kitų tarptautinių programų projektai. Kauno technologijos universitetas, šalia modeliavimo, stiprumo, dinamikos, tikslumo, patikimumo ir kitų tyrimų, gali pasiūlyti naujas technologijas ir gaminius pjezoaktyviųjų medžiagų pagrindu; intelektualius matavimo prietaisus ir sistemas; ultragarsinius srautų debito matuoklius, ultragarsinius precizinius lygio ir atstumo matuoklius; medicinines diagnostikos sistemas, ultragarsinės echoskopijos keitiklius ir prietaisus; mechatronines fiziologinio monitoringo sistemas; signalų pagrindu atkuriamų vaizdų ir duomenų persiuntimo telemedicinos tinklais įrangą; technologinių įrenginių išteklius tausojančio valdymo ir signalų analizės programinę įrangą ir t. t. Fizinių ir technologijos mokslų centras yra sukūręs puslaidininkinių mechaninių dydžių (slėgio, skysčių lygio, vibracijų ir panašių) jutiklių, tarp jų puslaidininkinių silicio jutiklių. Lietuvos energetikos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas turi originalių rezultatų elektrocheminių generatorių kūrimo srityje. Kai kurie mokslo ir studijų institucijų sukurti nauji produktai jau pradedami gaminti. Antai vykdant Aukštųjų technologijų plėtros programos projektus, buvo sukurta žmogaus sveikatinimo tikslams skirtų produktų, kuriuos jau gamina uždaroji akcinė bendrovė „Baltec CNC Technologies“.
20. Mechatronikos specialistai rengiami Kauno technologijos universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Pastaraisiais metais Kauno technologijos universitete pagrindinėse studijose ir magistrantūroje pagal mechatronikos studijų programas parengiama maždaug 30 specialistų, o pagal giminingas mechatronikai valdymo technologijų, automatikos ir valdymo, procesų ir sistemų valdymo programas – dar per 200 specialistų; sąsajų su mechatronika turi informacinių technologijų, mechanikos, telekomunikacijų ir kitos studijų programos. Tačiau specialistų rengimo kokybę reikia gerinti – pertvarkyti esamas ar sukurti naujas studijų programas, atnaujinti laboratorijas, sudaryti sąlygas atlikti praktiką moderniausiose Lietuvos ir užsienio mechatronikos įmonėse. Nuo 2006 metų rudens, kai Kauno technologijos universitete veikia Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras, sukurtas gavus ES struktūrinių fondų paramą, pradėtos vykdyti atnaujintos magistrantūros studijų programos.
21. Kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo mastas dar mažas. Šį darbą kiek stabiliau atlieka uždarosios akcinės bendrovės „KTU-Festo“ Pramonės automatikos centro padalinys, organizuojantis pramonės pneumoautomatikos ir hidroautomatikos specialistų mokymą, ir kelios Kauno technologijos universiteto katedros, tačiau visoms mechatroninėms sistemoms aprėpti reikia ir kitų modernių mokymo laboratorijų bei specialistų.
22. 2003–2006 metų Aukštųjų technologijų plėtros programos vykdymo laikotarpiu buvo vykdomi 4 mechatronikos projektai (skirta 2,7 mln. litų Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo asignavimų, verslo partneriai skyrė 1,2 mln. litų). Vykdant projektus, paskelbta 20 straipsnių į Mokslinės informacijos instituto sąrašą įtrauktuose moksliniuose žurnaluose, apgintos 3 disertacijos, projektus vykdė 44 doktorantai. Įgyti 2 patentai, sukurta 14 naujų technologijų ir 21 gaminys, įkurta 13 naujų darbo vietų. Mechatronikos krypties aukštųjų technologijų gamintojų metinė apyvarta padidėjo ne mažiau kaip 100 mln. litų.
23. Dabar vykdomos Programos laikotarpiu turėtų būti įsteigtos dar kelios naujos aukštųjų technologijų įmonės, sukurta bent 300 naujų darbo vietų, o metinė gaminamų, komplektuojamų ir diegiamų mechatroninių sistemų bei jų elementų metinės realizacijos apimtis turėtų viršyti 1 mlrd. litų; turėtų iš esmės pasikeisti daugelio pramonės įmonių technologinė įranga. Prognozė grindžiama vis aiškesniu įmonių suvokimu, kad atsivežtomis technologijomis, gamindamos ne savo sukurtus produktus jos uždirba lėšas tik savikainai dengti. Todėl įmonių bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis, pasirengimą modernizuoti technologijas ir gaminti savo sukurtus aukštųjų technologijų produktus turi skatinti ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto parama. Vykdant šią Programą, Kauno technologijos universitete, kitose mokslo ir studijų institucijose bus sustiprinti mokslo centrai, jiems bus pavesta užtikrinti mechatroninių produktų kūrimo, modernizavimo ir tyrimų darbus, gamybos ir valdymo technologijų kūrimą ir efektyvų naudojimą, jų prieinamumą visoms suinteresuotoms šalies institucijoms. Numatoma sukurti mechatronikos įmonių tinklą, kuris sudarytų sąlygas, kad kuo daugiau įmonių galėtų naudotis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamo įmonių bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis rezultatais, padėtų spręsti rizikos, bendrojo finansavimo ir kitas tyrimų problemas. Išankstinės apklausos duomenimis, į tinklą jungsis šios Programos 18 punkte nurodytos, taip pat kitos įmonės.
VI. LAZERIŲ TECHNOLOGIJOS
24. Lazerių technologijos (optinė informatika, fotonika, optoelektronika, nanooptika ir mikrooptika, netiesinė optika), Lietuvoje turinčios 3 dešimtmečių tradicijas, yra vienas iš ES, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau vadinama – NATO) ir Lietuvos mokslo ir technologijų politikos prioritetų. Jomis pagrįstas informacijos perdavimo ir saugojimo metodų bei įrangos kūrimas, naujų funkcinių medžiagų gamyba. Jos taip pat svarbios biotechnologijų plėtrai, aplinkos diagnostikai ir metrologijos metodams, naujoms gynybos technologijoms. Optinių technologijų veržlumą labiausiai lemia lazerinės (koherentinės šviesos) technologijos, kurioms plėtoti reikia vienyti didelius intelektinius išteklius, unikalias eksperimentines kelių institucijų galimybes. Lazerinės technologijos taip pat susijusios su koherentinių šviesos šaltinių, jų parametrų valdymo ir kontrolės metodų kūrimu bei integravimu į sudėtingesnes technologines sistemas.
25. Šiuolaikinėms modernioms technologijoms, kurios skverbiasi į mikrometrinių ir nanometrinių matmenų sritis, reikia naujo tipo gamybos priemonių. Lazerinių sistemų rinka pastaruosius 10 metų nuolat plėtėsi ir 2001 metais lazerinių sistemų, skirtų medžiagoms apdoroti, pasaulinė rinka viršijo 4,5 mlrd. eurų. Iki šiol lazerinės technologijos Lietuvoje buvo tradiciškai orientuotos į mokslui skirtų lazerių rinką, kuri yra 10 kartų mažesnė už industrinių lazerių rinką. Norint panaudoti visas didžiules industrinių lazerių rinkos galimybes, būtina Lietuvoje sustiprinti šios krypties mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, rengti specialistus, gebančius kurti pramonei skirtus lazerius ir pritaikyti juos lazeriniam medžiagų apdirbimui. Be jokios abejonės, lazerinių technologijų plėtra Lietuvoje labai perspektyvi, kadangi šalyje susiformavęs stiprus pramonės, mokslo ir studijų susivienijimas iš daugiau nei 10 pramonės įmonių, kelių mokslinių tyrimų institutų ir universitetų. Šio susivienijimo potencialą rodo tai, kad į JAV, Japoniją, ES ir kitur eksportuojami Lietuvos industriniai lazeriai užima 5,1 procento pasaulinės mokslui skirtų lazerių rinkos. Žinoma, dar didesnės perspektyvos atsivertų, jeigu Lietuvos lazerių pramonės gaminiai galėtų giliau skverbtis į industrinių lazerių rinką.
26. Lietuvoje veikia daugiau kaip 10 aukštųjų technologijų gamybos bendrovių (uždarosios akcinės bendrovės „Eksma“, „Ekspla“, mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“, „Geola“, „Standa“, „Optika“ ir kitos), kurios kuria ir gamina lazerių technologijų produktus. Šiame sektoriuje dirba beveik 300 darbuotojų (iš jų apie 10 procentų – mokslo daktarai), o šių įmonių metinė apyvarta viršija 50 mln. litų. Lietuvos lazerių technologijų įmonės apie 75 procentus produkcijos eksportuoja į labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes. Įmonių kuriami produktai turi didelę pridėtinę vertę (ji siekia 60–70 procentų produkcijos pardavimo kainos). Vidutinė pardavimo apimtis, tenkanti vienam darbuotojui per metus, siekia beveik 175 tūkst. litų – kone dvigubai daugiau negu Lietuvos elektronikos pramonės sektoriuje. Daugelis Lietuvos lazerių technologijų įmonių buvo įkurtos 1985–1995 metais. Tai buvo natūralus žingsnis siekiant sukomercinti nuo 1970 metų Vilniaus universitete ir Fizikos institute atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus.
27. Taikomieji moksliniai tyrimai ir technologinės plėtros darbai atliekami uždarosiose akcinėse bendrovėse „Eksma“, „Ekspla“, mokslinėje gamybinėje firmoje „Šviesos konversija“ ir kitose aukštųjų technologijų bendrovėse. Šios įmonės daugiau kaip 5 procentus metinės apyvartos skiria mokslo tiriamiesiems darbams. Paminėtinas pirmasis Lietuvos institucijos (uždarosios akcinės bendrovės „Ekspla“) koordinuojamas ir Europos Komisijos finansuojamas tarptautinis projektas „Lazerinio fluorimetro naftos dėmėms vandens paviršiuje detektuoti sukūrimas“.
28. Lazerių technologijų plėtrai svarbūs tyrimai atliekami Kauno technologijos universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Lazerių technologijų ir lazerinių tyrimų mokslo centruose vykdomi tarptautiniai projektai, remiami ES ir NATO.
29. 2004–2006 metais Fizikos institutas ir Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras vykdė ES struktūrinių fondų projektą „Nacionalinis lazerių mokslo ir technologijų centras“, kurio tikslas – sukoncentruoti kelių institucijų mokslinį potencialą lazerinių technologijų tyrimams ir kapitaliai renovuoti mokslinių laboratorijų infrastruktūrą. Vienas iš Lietuvos lazerių mokslo tarptautinio pripažinimo pavyzdžių galėtų būti projektas „LASERLAB – Europe“, kurį laimėjęs 2004 metais Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras tapo Europos Jungtinės lazerių laboratorijos partneriu.
30. Nuo 1974 metų Lietuvoje lazerių technologijų fizikos ir moderniųjų technologijų vadybos specialistus rengia Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas. Kasmet magistrantūros studijas baigia apytikriai 10–15 fizikų lazerininkų, lazerių technologijų ir jų taikymo specialistų. Būtina gerinti specialistų rengimo kokybę – tobulinti studijų programas, skirti lėšų aparatūrai atnaujinti. Lazerių taikymo sričių doktorantūros studijos organizuojamos Fizinių ir technologijos mokslų centre, Vilniaus universitete, Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Precizinei mechanikai, optinei inžinerijai, specializuotai elektronikai ir kitoms lazerių technologijoms plėtoti reikalingus specialistus rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
31. Lazerių fizikos, precizinės optomechanikos, optinės inžinerijos, lazerių elektronikos ir optinių technologijų specialistai turėtų būti rengiami bendromis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pajėgomis, suderinus studijų programas, naudojantis esamais ryšiais su Europos mokslo centrais. Šiems tikslams pasiekti 2005–2006 metais buvo vykdytas ES struktūrinių fondų projektas „Aukščiausios pakopos lazerinių ir optinių technologijų specialistų rengimas“, kurio vykdytojai – Fizikos institutas ir Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras.
32. Įgyvendinant Aukštųjų technologijų plėtros programą, 2003–2006 metais buvo vykdomi 5 lazerių technologijų krypties projektai. Jiems finansuoti Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas skyrė 4,3 mln. litų, 1 mln. litų skyrė projektuose dalyvaujantys ūkio subjektai. Vykdant projektus, paskelbta 17 straipsnių moksliniuose žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto sąrašą, apgintos 3 disertacijos, projektus vykdė 37 doktorantai. Įgytas 1 patentas, sukurta 9 naujos technologijos ir 12 gaminių, įkurtos 27 naujos darbo vietos. Projektų vykdymo metu iš dalies renovuota mokslinė ir techninė Aukštųjų technologijų plėtros programoje dalyvavusių institucijų bazė. Tai paspartino lazerinių technologijų plėtrą šalyje, prisidėjo prie mokslinių tyrimų pažangos ir konkurencingos ekonomikos kūrimo.
33. Vykdant šią Programą, bus sukurti naujų lazerių, lazerinių sistemų, lazerinių medžiagų ir lazerinių technologijų prototipai, parengta nemažai aukščiausios kvalifikacijos specialistų, susiformuos jungtiniai mokslininkų ir inžinierių kolektyvai, gebantys mokslo laimėjimus taikyti kuriant konkurencingus lazerinius produktus. Ypač daug dėmesio bus skiriama didelio skaisčio diodiniais lazeriais kaupinamų kietakūnių bei šviesolaidinių lazerių tolesniam tobulinimui ir jų taikymui nanooptikoje ir preciziniam medžiagų apdorojimui. Bus kuriamos lazerinės sistemos diagnostikai ir aplinkosaugai. Didinant mokslo, studijų ir pramonės sąveiką, Vilniaus universitete ir Fizinių ir technologijos mokslų centre bus steigiamos ir stiprinamos jungtinės veiklos laboratorijos. Bendradarbiaujant viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ steigėjams, kuriamas technologijų perdavimo baras. Numatoma baigti renovuoti Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą ir gerokai išplėsti atviros prieigos eksperimentinę aparatūros bazę. Mokantis taikyti naujas lazerių technologijas, kuriant modernius lazerių prototipus, siekiant kryptingai vykdyti tiriamąsias programas, bus telkiamos vienoje vietoje mokslininkų, inžinierių, konstruktorių pajėgos – šiuo tikslu Saulėtekio universitetiniame miestelyje įrengiama specializuota Didelio intensyvumo lazerių laboratorija (Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcis itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas NAGLIS).
34. Lazerių ir optinių technologijų sektoriui per 2007–2013 metus, naudojant ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto, įmonių lėšas ir įgyvendinus sektoriaus pertvarkymo priemones, galima tikėtis tokių rezultatų: sektoriaus pardavimo metinė apimtis siektų 250 mln. litų, eksportas sudarytų ne mažiau kaip 80 procentų, būtų užtikrinta tolesnė šio sektoriaus plėtros perspektyva; šiame sektoriuje dirbtų apie 700 darbuotojų, jame sukuriama pridėtinė vertė nuolat didėtų, nuo 2012 metų sektoriaus mokesčiai valstybei turėtų sudaryti ne mažiau kaip 40 mln. litų; mokslo ir studijų institucijos kasmet užsitikrintų 15–20 mln. litų šio sektoriaus užsakymų moksliniams tyrimams; kiti Lietuvos pramonės sektoriai (tiksliosios mechanikos, elektronikos, informacinių technologijų) gautų apie 40–50 mln. litų užsakymų per metus; Lietuvos vardas pasaulinėje rinkoje taptų modernių produktų šalies prekiniu ženklu, pritrauktų investicijų ir skatintų naujų technologijų krypčių formavimąsi.
VII. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS
35. Informacinės technologijos – svarbiausiasis globalizacijos ir technologinės pažangos veiksnys, žinių visuomenės kūrimo pagrindas. Vis didesnę išsivysčiusių valstybių nacionalinio produkto dalį sudaro informaciniai produktai. ES, pabrėždama informacinių technologijų svarbą naujajai informacinei visuomenei ir siekdama spartinti ES technologinę pažangą, šių technologijų plėtrą paskelbė prioritetine ir numatė didžiausias investicijas į jų tyrimą, taikymą bei gamybos intensyvinimą.
36. Informacinių technologijų produktų gamybos plėtros Lietuvoje perspektyvumą ir tikslingumą lemia šie veiksniai:
37. Būtina skatinti informacinių technologijų plėtrą ir diegimą visose šalies ūkio ir kultūros srityse. Kultūros srityje ypač svarbu stiprinti lietuvių šnekos atpažinimo, sintezės ir lietuvių kalbos vertimo mokslinius tyrimus, nes tik taip padėsime išlikti lietuvių kalbai modernioje elektroninėje, skaitmeninėje terpėje. Jau šiandien siekiama plėtoti informatikos ir informatikos inžinerijos mokslinius tyrimus, vienyti mokslo ir studijų institucijų, aukštųjų technologijų pramonės subjektų pastangas užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą, eksporto struktūros racionalizavimą. Regionuose, kuriuose sukoncentruotas mokslinis ir gamybinis informacinių technologijų potencialas (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), kuriami ir plėtojami mokslo ir technologijų parkai.
38. Informacinių technologijų, su jomis susijusių mokslo tyrimų ir elektroninių paslaugų plėtrai didelį poveikį turės lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklo (grid technologijos) infrastruktūra. Šalies mastu ši infrastruktūra jungtų ir plėtotų universitetų ir mokslo institutų turimą kompiuterių ir programinės įrangos infrastruktūrą, kompiuterinių skaičiavimų ir modeliavimo, elektroninių paslaugų pajėgumus.
39. Dabar šalyje yra apie 1 tūkst. informacinių technologijų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. informatikos specialistų. Šios įmonės gamina vis daugiau produkcijos, didėja jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Jau dabar dešimtys įmonių vykdo užsienio užsakymus, nemaža jų – bendros Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Svarbu, kad informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis ne vien Lietuvos didžiųjų miestų, bet ir kaimo vietovių gyventojai.
40. Didžiausią mokslinių tyrimų potencialą turi Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šie darbai taip pat dirbami Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Klaipėdos universitete ir Šiaulių universitete. Mokslinius tyrimus atlieka daugiau kaip 200 mokslo daktarų. Informatikos inžineriją ir informatikos mokslą studijuoja daugiau kaip 150 doktorantų. Atliekami moksliniai tyrimai apima programinės įrangos kūrimo metodus ir techninės įrangos projektavimo technologijas. Tačiau kol kas mokslo rezultatai informacinių technologijų gamybos plėtrai Lietuvoje taikomi per mažai. Kur kas daugiau šalyje gautų mokslo rezultatų pritaikoma užsienyje.
41. Šiuo metu Lietuvos universitetuose kasmet parengiama po 1 tūkst. informacinių technologijų specialistų, studijuoja maždaug 5 tūkst. studentų. Kolegijose studijuoja daugiau kaip 1 tūkst. studentų. Informatikos doktorantūros studijos vyksta universitetinėse aukštosiose mokyklose. Aukštosiose mokyklose rengiama per mažai šių specialistų, be to, dalis jų išvyksta į ES ir JAV. Specialistų ypač stinga Lietuvos regionuose.
42. Įgyvendinant 2003–2006 metų Aukštųjų technologijų plėtros programą, buvo vykdomi 4 informacinių technologijų krypties projektai. Jiems finansuoti Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas skyrė 2,7 mln. litų, 1 mln. litų skyrė projektuose dalyvaujantys ūkio subjektai. Vykdant projektus, paskelbti 3 straipsniai moksliniuose žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto sąrašą, apginta 1 disertacija, projektus vykdė 38 doktorantai. Sukurtos 3 naujos technologijos ir 9 gaminiai, įkurta 14 naujų darbo vietų. Sukurtos naujos tekstilinės medžiagos, tinkamos neperšaunamoms liemenėms (darbo rezultatais domisi NATO ekspertai), sukurta metodika programinės įrangos kūrimo technologijos lygiui įvertinti.
43. Ši Programa bus svarbi priemonė, įgalinanti plėtoti informacinių technologijų pramonę ir gamybą, glaudžiau susieti tarpusavyje mokslą, gamybą ir verslą. Prognozuojama, kad šios Programos vykdymo laikotarpiu bus:
43.1. plėtojami mokslo ir technologijų parkai, kuriuose formuosis savarankiškos informacinių technologijų įmonės, gaminančios pasaulyje konkurencingą produkciją;
VIII. NANOTECHNOLOGIJOS IR ELEKTRONIKA
44. Tyrimai ir gamyba nanotechnologijų srityje veikia įvairias žmogaus interesų sritis (tokias kaip sveikatos apsauga, užimtumas, ekologija, informacinės technologijos, energetika, transportas, sauga plačiąja prasme ir kosminiai tyrimai). Nanomokslo ir nanotechnologijų svarbą patvirtina didėjančios investicijos į šią sritį (specialistai prognozuoja nanotechnologijomis grįstų produktų rinkos išaugimą iki šimtų milijardų eurų jau kitą dešimtmetį), politiniai sprendimai ir atitinkami Europos Komisijos dokumentai, nubrėžiantys Europos Sąjungos strategiją ir veiksmų planą nanomokslo ir nanotechnologijų srityje. Nuo 2007 metų ES padidino finansavimą nanomokslui ir nanotechnologijoms, taip pat naujų funkcinių medžiagų ir prietaisų gamybos technologijų kūrimui, teiks paramą nanoelektronikos plėtotei pagal europinės nanoelektronikos technologinės platformos veiksmų planą, rems daugiašalį universitetų, mokslo institutų ir pramonės įmonių bendradarbiavimą. Vien tai įrodo nanotechnologijų tyrimų ir eksperimentinės plėtros svarbą bei puikias perspektyvas konkurencingai gamybai. Be to, nanomokslai ir nanotechnologijos, taip pat naujų funkcinių medžiagų tyrimai dėl tarpdisciplininio jų pobūdžio (apima chemiją, fiziką, biologiją, inžineriją, elektroniką) ir tyrimų objektų įvairovės, apimančios nanomedžiagas, nanometrologiją, elektroniką, optoelektroniką, informacinių sistemų technologijas, biotechnologijas ir nanomediciną, užtikrina daugelio sričių mokslininkų bendradarbiavimą, kuris ypač svarbus kuriant naujus žiniomis grįstus produktus ir rengiant jų gamybą.
45. Lietuva turi būtiną mokslinį potencialą nanotechnologijų ir elektronikos srityse. Daug kvalifikuotų mokslininkų dirba Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose – Fizinių ir technologijos mokslų centre, Lietuvos energetikos institute ir kituose. Kasmet apie 200 mūsų šalies autorių mokslo darbų nanotechnologijų ir elektronikos tematika išspausdinama tarptautiniuose leidiniuose, o tai liudija Lietuvos mokslininkų darbų tarptautinį pripažinimą.
46. Lietuvos universitetai rengia kvalifikuotus specialistus, galinčius dirbti nanotechnologijų ir elektronikos srityse. Elektronikos specialistai rengiami Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus universitete. Siauros nanotechnologijų specializacijos specialistai Lietuvoje nerengiami, tačiau su nanotechnologijomis susiję moduliai dėstomi gana plačiai. Antai didelė Vilniaus universiteto magistrantūros studijų medžiagotyros ir puslaidininkių fizikos programos dalis skiriama nanotechnologijoms ir nanodariniams. Gerą parengimo lygį rodo tai, kad kartu su mokslo institutais parengti mokslo daktarai sėkmingai dirba pasaulio mokslo centruose podisertacinių studijų metu. Panaudojus ES struktūrinių fondų lėšas tapo įmanoma atnaujinti mokslinių tyrimų įrangą. Tai praplečia mokslinių tyrimų galimybes nanomokslo ir nanotechnologijų srityje, sudaro sąlygas rengti labai kvalifikuotus nanotechnologijų ir elektronikos specialistus.
47. Lietuvoje egzistuoja elektronikos pramonės potencialas, apimantis tiek didžiąsias elektronikos įmones (tokias kaip uždarosios akcinės bendrovės „Elga“, „Šiaulių tauro televizoriai“, „Katra“, „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“), tiek smulkias ir vidutines elektronikos įmones (tokias kaip uždarosios akcinės bendrovės „Elsis“, „Elektroninės technologijos“, „Elgama-elektronika“, „Elmika“, „Geozondas“, „Eltesta“ ir kitos, kurios sudaro 53 procentus elektronikos pramonės ir yra atviresnės inovacijų plėtrai gamyboje). Stiprėjanti konkurencija tarp elektronikos įmonių pasaulyje, kuriai įtakos turi pigių elektronikos gaminių pasiūla iš Azijos, skatina Lietuvos elektronikos įmones ieškoti naujų gamybos technologijų ir techninių sprendimų. Elektronikos pramonės įmonės ir mokslo centrai, dirbantys elektronikos ir nanomokslų srityje, inicijavo Lietuvos nanoelektronikos ir elektronikos technologinės platformos įsteigimą.
48. Įgyvendinant Aukštųjų technologijų plėtros programos nanotechnologijų ir elektronikos dalį, 2003–2006 metais buvo vykdomi 4 projektai, jiems Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas skyrė 2,9 mln. litų, 0,5 mln. litų skyrė projektuose dalyvaujantys ūkio subjektai. Vykdant projektus, paskelbti 38 straipsniai moksliniuose žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto sąrašą, apginta 1 disertacija, projektus vykdė 36 doktorantai. Sukurti 5 nauji gaminiai, įkurtos 6 naujos darbo vietos. Paskutinių metų programos rezultatai pritaikyti pramonėje (optiškai kintantys ženklai prekių ir dokumentų autentiškumui apsaugoti, nauji mikrobangų jutikliai, naujos medžiagos ir dariniai naujos kartos vaizduokliams). Atlikti darbai sudaro sąlygas gaminti naujus aukštos technologijos produktus Lietuvoje, kelia Lietuvos pramonės technologinį lygį, didina jos konkurencingumą.
49. Vykdant šią Programą, galima tikėtis, kad per 2007–2013 metų laikotarpį Lietuvos nanotechnologijų ir elektronikos pramonėje bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų ir įsteigtos kelios naujos aukštųjų technologijų firmos, bus gauta 100–200 mln. litų užsienio investicijų. Tikimasi, kad bus sukurtos šiuolaikinės plonųjų sluoksnių technologijos, elektroninės litografijos, interferencinės vaivorykštinės holografijos, nanoįspaudimo litografijos technologijos, kurios įgalins kurti šiuolaikinius nanotechnologijų produktus, tokius kaip greitaveikiai tranzistoriai, šviesos diodai, jautrūs mikrobangų diodai bei magnetinio lauko jutikliai, emisiniai prietaisai ir naujos kartos vaizduokliai, greitaveikiai puslaidininkiniai prietaisai milžiniškų srovių valdymui, naujos kartos techninės sistemos kosminėms technologijoms.
IX. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI
51. Programos vykdymą organizuoja MITA. Kasmet rengiami Programos projektų konkursai. Projektus teikia mokslo ir studijų institucijos kartu su ūkio subjektais ir (arba) ūkio subjektai kartu su mokslo ir studijų institucijomis, kurios suinteresuotos projektų rezultatais.
52. Kiekvienam Programos uždaviniui MITA, suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija tvarka, sudaro atskiras Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programos tarybas (toliau vadinama – programos tarybos), susidedančias iš mokslininkų bei verslo organizacijų atstovų, patvirtina Programos projektų ekspertų skyrimo ir jų atrankos tvarką. Į programos tarybas stebėtojo teisėmis gali būti įtraukti Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos ir Susisiekimo ministerijos atstovai.
53. Programos tarybos atrenka ekspertus Programos projektų ekspertiniam vertinimui, teikia pasiūlymus MITA dėl geriausiai ekspertų įvertintų Programos projektų finansavimo ir dėl Programos projektų (priemonių) konkursų rengimo, projektų vertinimo ir vykdytinų projektų, nagrinėja projektų vykdymo ataskaitas, atlieka Programos vykdymo stebėseną, prižiūri administravimą, vertina Programos įgyvendinimą. Programos tarybos kasmet, iki kovo 1 d., išnagrinėjusios projektų vykdymo ataskaitas, teikia MITA, Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai šios Programos vykdymo ataskaitas ir pasiūlymus dėl jos tobulinimo.
53. Preliminariais vertinimais, šiai Programai įgyvendinti 2011–2013 metais reikėtų 9 mln. litų, iš jų 2011 metais – 3 mln. litų, 2012 metais – 3 mln. litų ir 2013 metais – po 3 mln. litų kasmet.
54. Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
Aukštųjų technologijų plėtros
2011–2013 metų programos priedas
AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Programos uždavinys |
Įgyvendinimo priemonės |
| 1. Plėtoti biotechnologijos krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus |
1.1. taikyti naujas terapijos strategijas, paremtas unikalių molekulinių žymenų nustatymu, ląstelės signalinių sistemų analize, kamieninių ląstelių tyrimais, biotechnologijoms pritaikomų baltymų paieška, genomikos, proteomikos ir transkriptomikos laimėjimais |
| 1.2. kurti programuojamus fermentus kryptingam genomo pertvarkymui panaudojant biomolekulių modeliavimo ir baltymų inžinerijos metodus |
|
| 1.3. kurti naujas patogenų diagnostikos sistemas panaudojant rekombinantinius baltymus, monokloninius antikūnus ir genomikos bei proteomikos metodus |
|
| 1.4. kurti biokatalizės ir chemofermentinės sintezės technologijas atliekant naujų fermentų paiešką ir genų inžinerinį modifikavimą |
|
| 2. Plėtoti mechatronikos krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus |
2.1. kurti naujomis savybėmis pasižyminčius jutiklius, valdiklius ir vykdiklius, skirtus mechatroninėms sistemoms |
| 2.2. kurti naujas biomechanines mechatronikos sistemas |
|
| 2.3. kurti ir tobulinti mikromechatroninių sistemų gamybos technologijas |
|
| 2.4. pritaikyti mechatroninėms sistemoms „protingas“ ir adaptyvias medžiagas |
|
| 3. Plėtoti lazerių technologijų krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus |
3.1. vykdyti lazerinių technologijų naujų taikymo krypčių paiešką |
| 3.2. tirti lazerines aktyviąsias ir netiesines medžiagas, kurti jų technologijas |
|
| 3.3. tirti didelio intensyvumo lazerinės spinduliuotės ir kondensuotų medžiagų sąveiką |
|
| 3.4. kurti lazerinei spinduliuotei atsparius ir specializuotus optinius elementus |
|
| 3.5. kurti puslaidininkinius integruotus lazerinius spinduolius mokslui ir medžiagų apdorojimui |
|
| 3.6. plėtoti mikrooptikos elementų gamybos technologijas |
|
| 4. Plėtoti informacinių technologijų krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus |
4.1. kurti sudėtingų sistemų modeliavimo priemones |
| 4.2. kurti programų sistemų technologijas |
|
| 4.3. kurti informacinių valdymo sistemų technologijas |
|
| 4.4. kurti išskirstytas ir integruotas interneto, daugialypės terpės ir mobiliąsias sistemas |
|
| 4.5. kurti lietuvių šnekos atpažinimo, sintezės ir lietuvių kalbos vertimo priemones |
|
| 4.6. plėtoti federacinių duomenų bazių inžineriją |
|
| 4.7. plėtoti didelio našumo skaičiavimų ir informacinius tinklus, ypač orientuojantis į grid technologijas |
|
| 5. Plėtoti nanotechnologijų ir elektronikos krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus |
5.1. kurti įvairios paskirties bazinius nanoelektronikos ir optoelektronikos elementus panaudojant neorganines, organines ir kompozicines medžiagas |
| 5.2. kurti didelės galios elektronikos prietaisus ir energiją tausojančias technologijas |
|
| 5.3. kurti naujas elektromechanines mikrosistemas – miniatiūrinius prietaisus, į kurių sudėtį paprastai įeina vykdikliai, jutikliai ir procesoriai |
|
| 5.4. kurti hologramines dokumentų ir prekių apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo technologijas |
|
| 5.5. miniatiūrizuoti prietaisus, kurti ir diegti naujus technologinius procesus – mažinti geometrinius matmenis, kurti ir taikyti mikro- ir nanoobjektus |