VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS 2003 M. VASARIO 26 D. ĮSAKYMO NR. 1S-26 „DĖL PREKIŲ IR PASLAUGŲ VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1S-82
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) 8 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 9 straipsnio 4 dalimi:
1. Pakeičiu:
1.1. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 1S-26 „Dėl prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 22-949; 2006, Nr. 12-454) ir įsakymo pavadinimą išdėstau taip:
1.2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje:
1.2.1. išbraukiu 1 punkte žodį „nustatymo“, vietoj jo įrašau žodį „skaičiavimo“, po žodžių „darbų numatomo“ įrašau žodį „viešojo“, po žodžio „pirkimo“ įrašau žodžius „(toliau tekste – pirkimo)“, išbraukiu žodį „viešuosius“, išbraukiu nuorodas į „Valstybės žinias“ „2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 123-5579;“, punktą papildau žodžiais „(toliau tekste – Viešųjų pirkimų įstatymas)“ ir šį punktą išdėstau taip:
„1. Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (toliau tekste – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos, nustatydamos prekių, paslaugų ir darbų numatomo viešojo pirkimo (toliau tekste – pirkimo) vertes atliekant pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006; Nr. 4-102) (toliau tekste – Viešųjų pirkimų įstatymas).“;
1.2.2. išbraukiu 3 punkte žodį „viešojo“, taip pat žodžius „(toliau tekste – pirkimo)“, po žodžio „vertė“ įrašau žodžius „(toliau tekste – pirkimo vertė)“, po žodžių „sudaryti pirkimo“ įrašau žodį „pardavimo“, po žodžio „sutarčių“ įrašau žodžius „(toliau tekste – pirkimo sutarčių)“, po žodžio „visas“ įrašau žodį „pirkimo“, po žodžio „sudaromos“ įrašau žodį „pirkimo“ ir šį punktą išdėstau taip:
„3. Numatomo pirkimo vertė (toliau tekste – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau tekste – pirkimo sutarčių) vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Jeigu pirkimas prasideda vienais finansiniais metais ir pasibaigia kitais finansiniais metais, sudaromos pirkimo sutarties vertė įtraukiama į pirkimų vertes tų finansinių metų, kuriais pirkimas prasidėjo.“;
1.2.3. išdėstau 5 punktą taip:
„5. Skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į visą pirkimo sutartyje nustatytą atlyginimą tiekėjui, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių. Skaičiuojant pirkimo vertę neatsižvelgiama į pirkimo sutarčių, kurios sudaromos taikant kitas procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje numatytas išimtis, vertes.“;
1.2.4. išdėstau 7 punktą taip:
„7. Centrinė perkančioji organizacija centralizuotai vykdomų pirkimų vertes skaičiuoja pagal šią metodiką. Atlikdama kitus pirkimus, ji neatsižvelgia į šių pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti centralizuotai vykdomų pirkimų metu savo pačios sudaromų pirkimo sutarčių (pagrindinių pirkimo sutarčių) vertę. Perkančioji organizacija, dalį prekių, paslaugų ar darbų pirkdama pati, kitą dalį – iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją, taip pat privalo atsižvelgti į centralizuotame pirkime savo pačios sudaromų pirkimo sutarčių (pagrindinių pirkimo sutarčių) vertę (pavyzdžiui, perkančioji organizacija per centrinę perkančiąją organizaciją perka nešiojamuosius kompiuterius, kurių vertė – 1 000 000 Lt be PVM. Perkančioji organizacija taip pat savarankiškai perka nešiojamųjų kompiuterių, kurių vertė – 300 000 Lt be PVM. Kadangi šių prekių pirkimo sutartys yra to paties tipo, jų vertė turi būti sumuojama ir perkančioji organizacija nešiojamuosius kompiuterius privalo pirkti tarptautinio pirkimo būdu).“;
1.2.5. perkeliu 8 punktą į I skyrių „Bendrosios nuostatos“ ir šį punktą išdėstau taip:
„8. Jeigu pirkimas vykdomas pagal įgaliojimą, pirkimo verte laikoma didžiausia iš šių verčių:
8.2. įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių arba dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių suma.
Perkančioji organizacija, skaičiuodama kitų pirkimų vertes, neatsižvelgia į pagal įgaliojimus vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti šių pirkimų metu savo pačios sudaromų sutarčių vertes.“;
1.2.6. išdėstau 11 punktą taip:
„11. To paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. lapkričio 5 d. reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 „Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno“ (OL 2002 L 340 p. 1) (Komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. reglamento (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl Bendro viešųjų pirkimų žodyno, redakcija (OL 2008 L 74 p. 1)) (toliau – BVPŽ), skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekių grupei priklauso skirtingo naudojimo prekės, perkančioji organizacija tos pačios rūšies prekėmis gali laikyti prekes pagal jų naudojimo sritį, nustatomą atsižvelgiant į ne daugiau kaip pirmus penkis BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis (pavyzdžiui, tai pačiai prekių grupei „Žemės ūkio augalai, prekinės daržininkystės ir sodininkystės produktai“ (BVPŽ kodas – 03110000-5) priklauso ir žemės riešutai (BVPŽ kodas – 03111200-4), ir medvilnė (BVPŽ kodas – 03115110-4). Šios prekės yra skirtingo naudojimo, todėl pirkimo vertė žemės riešutams ir medvilnei gali būti skaičiuojama atskirai).“;
1.2.7. išbraukiu 12 punkte po žodžio „paslaugų“ esantį žodį „arba“, vietoj jo įrašau žodžius „ir (ar)“ ir šį punktą išdėstau taip:
1.2.8. išdėstau 16 punktą taip:
„16. Jeigu numatoma, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu atveju neskelbiamų derybų būdu ir 92 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju atliekant supaprastintą pirkimą apie jį neskelbiant ateityje bus vykdomas papildomas paslaugų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti paslaugų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes. Šių papildomų pirkimo sutarčių vertė įtraukiama tik į tų metų, kuriais sudaroma pirmoji sutartis, pirkimo vertę.“;
1.2.9. įrašau 17 punkte po žodžio „nenumatant“ žodžius „taip pat sudarant pirkimo sutartis dėl elektros energijos, šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens tiekimo“ ir šį punktą išdėstau taip:
1.2.10. išdėstau 18.4 punktą taip:
„18.4. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą ar supaprastintų pirkimų atveju perkant teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas, kai laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų sutarties, tame tarpe, sudaromos neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus sudaroma.“;
1.2.11. išdėstau 20 punktą taip:
„20. Kai per finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šia metodika, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.“;
1.2.12. išdėstau 21 punktą taip:
„21. Jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių, kelių kategorijų paslaugų, šių pirkimo sutarčių vertė yra visų prekių, paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl tos rūšies prekių ar tos kategorijos paslaugų, kurių vertė yra didžiausia.“;
1.2.13. išbraukiu 24 punkte po žodžio „darbų“ esantį žodį „pirkimų“, vietoj jo įrašau žodį „pirkimu“ ir šį punktą išdėstau taip:
„24. Objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo yra parengtas ir patvirtintas projektas. Jeigu projektas nėra parengtas dėl to, kad planuojama kartu su darbų pirkimu įsigyti ir projektavimo paslaugas, objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais, kuriam perkamos projektavimo paslaugos ir atliekami darbai. Draudžiama projektavimą skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo išvengti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžineriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panašus, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sudėti šių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes. Jeigu projekto pagal įstatymus rengti nereikia, objektu yra statinys su inžinieriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui numatytas finansavimas (įvertinamas ir keliems metams numatytas finansavimas).“;
1.2.14. įrašau 25 punkte po žodžio „projektavimo“ žodžius „bei kitų kartu perkamų paslaugų“, išbraukiu žodžius „ir projektavimas“, vietoj jų įrašau žodžius „projektavimo bei kitos paslaugos“ ir šį punktą išdėstau taip:
„25. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo projektavimo bei kitų kartu perkamų paslaugų (tuo atveju, kai kartu perkamas darbų atlikimas, projektavimo bei kitos paslaugos) vertės ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės.“;
1.2.15. išdėstau 26 punktą taip:
„26. Jeigu numatoma, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu atveju neskelbiamų derybų būdu ir 92 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju atliekant supaprastintą pirkimą apie jį neskelbiant ateityje bus vykdomas papildomas darbų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti darbų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes.“;
1.2.16. išbraukiu 31 punkte žodį „viešųjų“, taip pat žodį „viešuosius“ ir šį punktą išdėstau taip: