LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS

S P R E N D I M A S

 

DĖL INICIATYVINĖS GRUPĖS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVAI ĮGYVENDINTI ĮREGISTRAVIMO

 

2011 m. sausio 5 d. Nr. Sp-14

Vilnius

 

Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 1-5) 5, 7, 10 ir 11 straipsniais, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymu ir atsižvelgdama į 12 Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti,  n u s p r e n d ž i a:

Įregistruoti 12 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti ir patvirtinti šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą (pridedama).

Patvirtinti piliečių parašų rinkimo lapų formą (nepridedama).

Piliečių parašų rinkimo lapus išduoti 2011 m. sausio 11 d.

Nustatyti, kad iniciatyvinė grupė per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, remdamasi iniciatyvinės grupės įregistravimo akto nuorašais, turi teisę nekliudomai agituoti už iniciatyvinės grupės pateiktą iniciatyvos projektą. Per nustatytą terminą surinkus penkiasdešimt tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašų dėl reikalavimo priimti Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo vertinimo įstatymą,  iniciatyvinė grupė surašo baigiamąjį aktą, kurį kartu su piliečių reikalavimais-pareiškimais perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip paskutinę šio termino dieną iki 17.00 val. Per du mėnesius nesurinkus reikiamo Lietuvos Respublikos piliečių parašų skaičiaus, tolesnis parašų rinkimas nutraukiamas ir iniciatyvinei grupei siūloma piliečių reikalavimus-pareiškimus iki 2011 m. kovo 14 d. perduoti saugoti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Už Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų piliečių parašų rinkimų lapų priėmimą, tinkamą panaudojimą, apskaitą ir grąžinimą atsakingas Šarūnas Gurklys.

 

 

Pirmininkas                                                                             Zenonas Vaigauskas

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Vyriausiosios rinkimų komisijos

2011 m. sausio 5 d.

sprendimu Nr. Sp-14

 

INICIATYVINĖS GRUPĖS

PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVAI ĮGYVENDINTI ĮREGISTRAVIMO

VYRIAUSIOJOJE RINKIMŲ KOMISIJOJE

 

A K T A S

 

2011-01-05

Vilnius

 

1. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 5 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymu, įregistruojama ši 12 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinė grupė piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti:

 

1. Šarūnas Gurklys (koordinatorius)

2. Jolita Čibinskaitė

3. Almantas Gurklys

4. Agnė Gurklytė

5. Žygimantas Kaminskas

6. Arvydas Kvieska

7. Gediminas Labanauskas

8. Liepa Lieponė

9. Giedrius Narbuntas

10. Mindaugas Puodžiūnas

11. Gražina Stakėnaitė-Gurklienė

12. Aušra Vankevičiūtė

 

2. Iniciatyvinė grupė teikia šį įstatymo projektą:

 

„Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO NARIŲ DARBO VERTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTAS

 

2011 m.          d. Nr.

 

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato, kaip yra įvertinamas Seimo narių darbas ir kokia individuali kiekvieno Seimo nario atsakomybė už darbą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Darbo kokybės įvertinimo apskaičiavimo formulė – matematinė formulė, skirta Seimo narių darbo kokybei įvertinti.

2. Įvertinimo balas – atitinkamas skaičius, gaunamas pagal darbo kokybės įvertinimo apskaičiavimo formulę. Šis balas yra pagrindinis rodiklis, apibrėžiantis Seimo nario darbo kokybę.

3. Skaičių apvalinimas. Visi įstatyme numatyti skaičių apvalinimai vykdomi pagal matematinę taisyklę: jei, siekiant apvalinti iki šimtųjų dalių po kablelio, gauto skaičiaus tūkstantoji dalis yra skaitmuo 0, 1, 2, 3 arba 4, apvalinama į mažesnę pusę, o jei gauto skaičiaus tūkstantoji dalis yra skaitmuo 5, 6, 7, 8 arba 9, apvalinama į didesnę pusę. Siekiant apvalinti iki dešimtųjų dalių po kablelio, gauto skaičiaus šimtoji dalis yra skaitmuo 0, 1, 2, 3 arba 4 apvalinama į mažesnę pusę, o jei gauto skaičiaus šimtoji dalis yra skaitmuo 5, 6, 7, 8 arba 9, apvalinama į didesnę pusę.

4. Atsineštiniai balai – balų skaičius, kuris yra gaunamas iš visų surinktų kadencijos balų atėmus 6 (šešis). Šis balas gali būti vieną kartą keliamas į kitą kadenciją.

5. Kadencijos trukmė – Seimo statuto numatytos rudens ir pavasario sesijos nuo vienų rinkimų iki kitų. Sesijų pratęsimai skaičiuojant kadencijos trukmę, siekiant išvesti reikalingą balą, neįtraukiami.

6. Tarpinis balas – balas, skaičiuojamas po 4 (keturių) sesijų.

 

3 straipsnis. Seimo narių darbo vertinimo sistema

1. Dirbdamas tiesioginį savo darbą, Seimo narys už jį gauna ir praranda balus.

2. Seimo nario darbo įvertinimo balas apskaičiuojamas pagal formulę L+I+K=B, kur:

L – dėmuo, priklausantis nuo Seimo posėdžių lankymo, o Seimo nariui esant ir komiteto ar komisijos nariu, taip pat ir komiteto ar komisijos posėdžių lankymo;

I – dėmuo, priklausantis nuo inicijuotų ir priimtų teisės aktų ar jų dalių projektų skaičiAus;

K – dėmuo, priklausantis nuo kitų darbo vertinimo kriterijų ir apskaičiuojamas pagal formulę a+b+c+d=K, kur:

a – dėmuo, priklausantis nuo anksčiau Seimo priimtų įstatymų tobulinimų skaičiaus, įvertinamas pagal atitinkamus apimties kriterijus;

b – dėmuo, įsigaliojantis Seimo nariui pasirašius po apkalta, nepasitikėjimu ar interpeliacija, jei apkaltos, nepasitikėjimo ar interpeliacijos baigtis sėkminga;

c – dėmuo, įsigaliojantis Seimo nariui pasirašius po apkalta, nepasitikėjimu ar interpeliacija, jei apkaltos, nepasitikėjimo ar interpeliacijos baigtis nesėkminga;

d – dėmuo, įsigaliojantis Seimo nariui keičiant partiją arba frakciją iš karto po rinkimų (iki priesaikos Seime) ir kadencijos metu (po priesaikos Seime);

B – galutinis balas.

3. Galutinis balas gali būti teigiamas, neigiamas arba lygus nuliui.

4. Reikalaujamas balas yra 6 (šeši).

 

4 straipsnis. Seimo narių darbo vertinimo sistemos kintamieji

1. Kintamasis „L“ yra apskaičiuojamas pagal lankytų posėdžių skaičių. Seimo narys gali be svarbios pateisinamos priežasties (svarbi pateisinama priežastis yra numatyta Lietuvos Respublikos Seimo statuto 11 straipsnio 3 skyriuje) praleisti 1 posėdį kiekvienoje sesijoje, įskaitant ir jos pratęsimą, o jei priklauso komitetui ar komisijai, tai gali praleisti arba vieną komiteto ar komisijos, arba vieną Seimo posėdį. Už kiekvieną papildomai be svarbios pateisinamos priežasties praleistą posėdį atimama 0,1 (viena dešimtoji) balo.

1.1. Už dalyvavimą posėdyje, bet nesiregistruojant balsuoti atimama 0,01 (viena šimtoji) balo už kiekvieną praleistą balsavimą.

2. Kintamasis „I“ yra skiriamas už teisės aktų iniciatyvas jų iniciatoriui (-iams):

2.1. už kiekvieną pasiūlytą ir priimtą naują įstatymą skiriami 2 (du) balai;

2.2. už kiekvieną pasiūlytą ir priimtą viso įstatymo taisymą, naikinimą ar inicijavimą, koreguojant anksčiau priimtą įstatymą, skiriamas 1 (vienas) balas;

2.3. už kiekvieną pasiūlytą ir priimtą įstatymo straipsnio taisymą, naikinimą ar inicijavimą, koreguojant anksčiau priimtą įstatymą, skiriama 0,1 (viena dešimtoji) balo;

2.4. už kiekvieną pasiūlytą ir priimtą įstatymo straipsnio skyriaus (dalies) arba dar smulkesnių dalių taisymą, naikinimą ar inicijavimą, koreguojant anksčiau priimtą įstatymą, skiriama 0,01 (viena šimtoji) balo;

2.5. už kiekvieną pasiūlytą ir priimtą nutarimą skiriama 0,5 (pusė) balo;

2.6. už kiekvieną pasiūlytą ir priimtą rezoliuciją skiriama 0,5 (pusė) balo;

2.7. jei teisės aktą siūlo daugiau nei vienas Seimo narys, gautas balas yra dalinamas visiems siūliusiems nariams po lygiai, gautą skaičių apvalinant iki šimtųjų dalių po kablelio;

2.8. jei taisomas įstatymas yra sudarytas iš 10 (dešimties) ir daugiau skirsnių, kiekvienas iš šių skirsnių prilyginamas vieno teisės akto apimčiai. Skirsnių kiekis skaičiuojamas pagal ankstesnę to teisės akto redakciją;

2.9. jei, taisant teisės aktą, jo dalis arba visas teisės aktas yra skaidomas arba sutraukiamas, balas skaičiuojamas pagal naują redakciją;

2.9.1. naikinant straipsnį arba jo dalis, balas skaičiuojamas atsižvelgiant į ankstesnę redakciją, bet tik naikinamiems punktams. Taisomiems punktams galioja šio įstatymo 4 straipsnio 2.9 dalis.

3. Kintamasis „K“ yra apskaičiuojamas iš kelių sudedamųjų. Kintamojo „K“ sudedamieji:

3.1. sudedamasis „a“ apskaičiuojamas pagal priimtų teisės aktų pobūdį. Jei priimtas teisės aktas yra prieš tai buvusio teisės akto tobulinimas ar taisymas, Seimo narys, inicijavęs paskutinę teisės akto redakciją, netenka tiek turimų balų, kiek jų gauna naujos redakcijos iniciatorius. Ši sąlyga galioja net jei paskutinės redakcijos inicijavimo metu jos iniciatorius nebuvo Seimo nariu.

3.1.1. 4 straipsnio 3.1 dalis negalioja, jei keičiamas teisės aktas yra senesnis nei 5 (penkerių) metai arba priimtas iki 2011 metų liepos 15 d.

3.1.2. Jei keičiami visi straipsnio skyriai (dalys), yra laikoma, kad keičiamas visas straipsnis nepriklausomai nuo to, kiek straipsnyje yra skyrių (dalių). Jei keičiami visi teisės akto straipsniai, yra laikoma, kad keičiamas visas teisės aktas nepriklausomai nuo to, kiek jame yra straipsnių.

3.1.3. Jei ankstesnės redakcijos autorius buvo ne vienas Seimo narys, o keli, tai prarandamas balas dalinamas visiems po lygiai, gautą skaičių apvalinant iki šimtųjų dalių po kablelio.

3.1.4. Jei redaguojamas teisės aktas 10 (dešimties) arba daugiau skirsnių, tai, taisant to paties įstatymo kitą skirsnį, prieš tai buvusios redakcijos autorius balų nepraranda. Jei redaguojamas tas pats skirsnis, balai prarandami pagal šio įstatymo nuostatas.

3.2. Sudedamasis „b“ apskaičiuojamas pagal pasirašytų apkaltų, nepasitikėjimų ar interpeliacijų kiekį. Jei Seimo narys pasirašo apkaltą, nepasitikėjimą ar interpeliaciją kitam Seimo nariui, Seimo Pirmininkui, Prezidentui ar Vyriausybės nariui, už kiekvieną pavykusią apkaltą, nepasitikėjimą ar interpeliaciją jam skiriami 2 (du) balai. Pavykusi apkalta, nepasitikėjimas ar interpeliacija – tai tokia apkalta, nepasitikėjimas ar interpeliacija, kuriai Seimas pritarė.

3.3. Sudedamasis „c“ apskaičiuojamas pagal pasirašytų apkaltų, nepasitikėjimų ar interpeliacijų kiekį. Jei Seimo narys pasirašo apkaltą, nepasitikėjimą ar interpeliaciją kitam Seimo nariui, Seimo Pirmininkui, Prezidentui ar Vyriausybės nariui, už kiekvieną nepavykusią apkaltą, nepasitikėjimą ar interpeliaciją atimami 2 (du) balai. Nepavykusi apkalta, nepasitikėjimas ar interpeliacija – tai tokia apkalta, nepasitikėjimas ar interpeliacija, kuriai Seimas nepritarė.

3.4.      Sudedamasis „d“ apskaičiuojamas sudedant Seimo nario perėjimus iš vienos partijos į kitą partiją arba iš vienos frakcijos į kitą frakciją iš karto po rinkimų (iki priesaikos Seime) ir kadencijos metu (po priesaikos Seime). Už kiekvieną perėjimą į kitą partiją arba frakciją atimama 0,5 (pusė) balo. Perėjimas fiksuojamas, kai Seimo narys tampa kitos partijos ar frakcijos nariu.

3.4.1. Naujai išrinktų nepriklausomų kandidatų pirmas po rinkimų stojimas į frakciją nėra perėjimas ir šie Seimo nariai balų nepraranda.

3.4.2. Naujai išrinktų nepriklausomų kandidatų pirmas po rinkimų stojimas į partiją yra perėjimas ir šie Seimo nariai praranda po 0,5 (pusę) balo.

 

5 straipsnis. Seimo narių darbo vertinimo laikas ir terminai

1. Vertinamas visos kadencijos iki balų skaičiavimo pradžios atliktas darbas su ryšiu į ankstesnių kadencijų darbą (praeitos kadencijos darbo vertinimas aprašytas 4 straipsnio 3.1 skyriuje).

2. Skaičiavimas turi būti pradėtas likus ne mažiau kaip 75 dienoms ir ne daugiau kaip 100 dienų iki naujų rinkimų į Seimą. Apie tikslią balų skaičiavimo pradžios datą paskelbia Seimo Pirmininkas, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki balų skaičiavimo pradžios.

3. Vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai viešai bei kiekvienam Seimo nariui asmeniškai paskelbti likus 60 dienų iki naujų rinkimų į Seimą.

4. Seimo narys turi teisę per 3 (tris) darbo dienas apskųsti savo vertinimą ir pareikalauti paaiškinti, kaip buvo gautas jo balas. Paaiškinimas Seimo nariui turi būti pateiktas per 3 (tris) darbo dienas.

5. Seimo nariui nesutinkant su vertinimu, vertinimas gali būti apskundžiamas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

6. Tarpinio balo skaičiavimas atliekamas per 10 (dešimt) dienų po 4 (ketvirtos) Seimo sesijos pabaigos.

6.1. Po 10 (dešimt) dienų po 4 (ketvirtos) Seimo sesijos pabaigos per 3 (tris) darbo dienas rezultatai turi būti paskelbti viešai bei kiekvienam Seimo nariui asmeniškai.

 

6 straipsnis. Seimo narių atsakomybė už darbą

1. Seimo narys, pagal šią įvertinimo apskaičiavimo formulę nesurinkęs reikalingo balo, t. y. surinkęs 5,99 (penkis ir devyniasdešimt devynias šimtąsias) arba mažiau balų, netenka teisės kelti savo kandidatūros Seimo, Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose nei būti šių institucijų nariu 5 (penkerius) metus nuo vertinimo rezultatų paskelbimo datos.

2. Seimo nariui apskundus vertinimą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, jis gali dalyvauti rinkimuose, jei iki to laiko neįsigaliojo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas dėl jo teisės dalyvauti rinkimuose. Jei Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau po rinkimų nusprendžia, kad vertinimas buvo teisingas ir Seimo nariui teisėtai buvo atimta teisė dalyvauti rinkimuose, Seimo narys netenka mandato, o toje apygardoje, kur buvo išrinktas, organizuojami pakartotiniai rinkimai. Seimo nariui į naują Seimą, savivaldybę ar Europos Parlamentą patekus pagal sąrašą, į jo vietą skiriamas sekantis sąraše esantis kandidatas.

3. Seimo nariui surinkus reikalingą balą ir patekus į kitos kadencijos Seimą, balai naujoje kadencijoje yra renkami iš naujo, išskyrus tuo atveju, jei Seimo narys naujoje Seimo kadencijoje tampa opozicijos nariu. Tokiu atveju jam persikelia visi turėti balai, atėmus 6 (šešis), arba, įvykus priešlaikiniams Seimo rinkimams, atėmus atitinkamo dydžio balą, apskaičiuotą pagal nutrauktos kadencijos trukmę, kaip tai numato šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalis.

3.1. Jei atsineštinis balas yra didesnis nei 6 (šeši), likutis į tolesnę kadenciją neperkeliamas, o į naują kadenciją negalima atsinešti didesnio balo už 6 (šešis).

3.2. Seimo kadencijos metu Seimo nariui tapus valdančiosios koalicijos nariu, keičiantis visai Vyriausybei, atsineštiniai balai anuliuojasi.

3.3. Seimo kadencijos metu Seimo nariui tapus opozicijos nariu, keičiantis visai Vyriausybei, prisideda atsineštiniai balai, jei tokie yra.

3.4. Seimo nario priklausomybė opozicijai fiksuojama balų skaičiavimo dieną.

3.5. Seimo nariui, išrinktam į Seimą pirmą kartą, arba po pertraukos, ne mažesnės nei dvi kadencijos, ir tapus opozicijos nariu, visiems gaunamiems balams taikomas koeficientas 2 (du).

3.6. Seimo nariams, tapusiems opozicijos nariais Vyriausybei nesikeičiant, negalioja šio įstatymo 6 straipsnio 3.3 ir 3.5 dalys.

4. Šis įstatymas negalioja Seimo Pirmininkui, kol jis užima šias pareigas, bei Seimo nariams, išrinktiems į Vyriausybę, kol jie yra Vyriausybės nariai.

4.1. Jei Seimo narys Seimo Pirmininku arba Vyriausybės nariu dirbo tik dalį kadencijos, jam ši formulė galioja iš dalies, o reikalingas balas apskaičiuojamas taip: apskaičiuojama darbo laiko Seime ir Vyriausybėje (arba Seimo Primininku) procentinė išraiška. Tiek, kiek gaunama darbo laiko Seime, išreikšto procentais, tiek procentų, skaičiuojant nuo 6 (šešių), ir yra reikalingas Seimo nario balas. Gaunami skaičiai apvalinami iki šimtosios dalies po kablelio.

4.1.1. Jei koreguojamas teisės aktas Seimo priimtas tada, kai teisės akto autorius dirbo Seimo Pirmininku arba Vyriausybėje, bet dabar jis yra tik Seimo narys, autorius balus praranda pagal šio įstatymo nuostatas.

4.2. Jei Seimo narys dirbo Seimo Pirmininku arba Vyriausybės nariu 90 (devyniasdešimt) procentų ir daugiau visos kadencijos laiko, jam galioja šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis. Gaunami skaičiai apvalinami iki dešimtosios dalies po kablelio.

5. Įvykus priešlaikiniams Seimo rinkimams, reikalingas balas apskaičiuojamas taip: anksčiau laiko nutrauktos kadencijos trukmė paverčiama procentine išraiška nuo visos kadencijos trukmės. Tiek pat procentų, kiek truko kadencija, ir yra reikalingas balas, skaičiuojant nuo 6 (šešių). Gaunami skaičiai apvalinami iki šimtosios dalies po kablelio. Kiekvieno Seimo nario vertinimas turi būti atliktas, kaip tai numato 5 straipsnio 3 dalis.

6. Seimo nariai, nesurinkę reikiamo balo per 2008–2012 metų kadenciją, gali dalyvauti rinkimuose į Seimą 2012 metais arba, įvykus neeiliniams Seimo rinkimams iki 2012 spalio 14 d., artimiausiuose Seimo rinkimuose.

6.1. Reikiamas balas per 2008–2012 metų kadenciją, įstatymui įsigaliojus nuo 2011 m. liepos 15 d., yra 1,75 (vienas sveikas ir septyniasdešimt penkios šimtosios) balo.

7. Pasibaigus ketvirtai Seimo kadencijos sesijai, atliekamas kiekvieno Seimo nario tarpinio balo skaičiavimas. Jei Seimo nario surinktas balas yra -0,01 (minus viena šimtoji) balo arba mažiau, Seimo narys netenka mandato. Seimo nario narystė nutraukiama nuo tarpinio balo paskelbimo dienos. Į atsilaisvinusią vietą patenka kitas kandidatas pagal partijų sąrašą arba rengiami nauji rinkimai atitinkamoje apygardoje priklausomai nuo to, kaip atstatydintas Seimo narys pateko į Seimą.

 

7 straipsnis. Seimo narių darbo vertinimo sistemos įgyvendinimas

1. Seimo narių darbo įvertinimo balą skaičiuoja Seimo sekretoriatas.

2. Už Seimo narių darbo vertinimo pateikimą Seimo nariams ir paviešinimą laiku, atsako Seimo Pirmininkas. Seimo nariui bet kuriuo kadencijos metu paprašius Seimo sekretoriato pateikti jo turimų balų skaičių, skaičiavimas turi būti atliktas ir balas Seimo nariui praneštas per 3 darbo dienas.

 

8 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Seimo nariai, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2011 m. liepos 15 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS“

 

3. Iniciatyvinės grupės koordinatorius Šarūnas Gurklys.

 

 

Pirmininkas                                                                             Zenonas Vaigauskas

 

_________________