LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS MOKYMO GAIRIŲ 2012–2014 M. TVIRTINIMO

 

2012 m. kovo 8 d. Nr. V-242

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 116-2695; 2011, Nr. 72-3464) 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

t v i r t i n u Priimančiosios šalies paramos mokymo gaires 2012–2014 m. (pridedama).

 

 

Krašto apsaugos ministrė                                                  Rasa Juknevičienė

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro

2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-242

 

PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS MOKYMO 2012–2014 M. GAIRĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Priimančiosios šalies paramos mokymo gairėse (toliau – Gairės) nustatomos priimančiosios šalies paramos (toliau – PŠP) mokymo kryptys, aprašoma esama padėtis, mokymų planavimas ir organizavimas bei siekiami rezultatai.

2. Gairės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. veiklos prioritetus, patvirtintus 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1203 (Žin., 2011, Nr. 126-5992) (toliau – Vyriausybės prioritetai), ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nuostatas (toliau – Įstatymas).

3. Gairių tikslas – nustatyti 2012–2014 m. PŠP mokymo kryptis, kuriomis vadovaujantis bus organizuojamas ir vykdomas profesinės karo tarnybos, aktyviojo rezervo, rezervo karių (toliau – kariai) ir (ar) į civilinį mobilizacinį personalo rezervą įrašytų asmenų (toliau – civiliai asmenys) PŠP mokymas, taip pat bus rengiamos PŠP mokymo programos kariams ir civiliams asmenims, sudaromas valstybės PŠP mokymų planas.

4. Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 116-2695; 2011, Nr. 72-3464), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 49-1325) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II. ESAMA PADĖTIS

 

5. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas priklauso nuo to, kiek aktyviai Lietuva dalyvauja Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO), kitų tarptautinių organizacijų veikloje (tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautinio bendradarbiavimo renginiuose). Įgyvendindama Vyriausybės prioritetus, Lietuvos Respublika siekia dalyvauti NATO ir ES tarptautinėse operacijose, NATO greitojo reagavimo pajėgų ir ES kovinių grupių veikloje, įgyvendinti NATO pajėgų tikslus ir užtikrinti kitų tarptautinių įsipareigojimų saugumo ir gynybos politikos srityje vykdymą, modernizuoti Lietuvos kariuomenę, formuoti kariuomenės rezervą ir rengti piliečius valstybės gynybai, taip pat kiekvienais metais organizuoti PŠP mokymus bei parengti civilines organizacijas, karius ir civilinį personalą vykdyti teisės aktuose ir (ar) tarptautiniuose susitarimuose numatytas užduotis.

6. 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Įstatymui, Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje sureguliuotas PŠP teikimas. Įstatymas yra teisinis pagrindas nustatyti PŠP teikimo proceso valdymą, karių ir civilių asmenų pasirengimo teikti PŠP tvarką.

7. Nuo 1995 m. Lietuvos kariuomenė rengia pratybas „Gintarinė viltis“ (angl. AMBER HOPE), kurių tikslas – gerinti NATO ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių karinių vienetų sąveiką, ruošiantis dalyvauti bendrose atsako į krizes operacijose, ir stiprinti jų karinį bendradarbiavimą. Pratybose „Gintarinė viltis 2011“ buvo tobulinamas ir vertinamas Lietuvos kariuomenės pasirengimas teikti PŠP atvykstantiems užsienio valstybių kariniams vienetams.

8. Vadovaudamasi NATO dvikomponentės strateginės vadavietės operacijų direktyva 75-3 (angl. BI-SC exercise Directive 75-3), Krašto apsaugos ministerija nuo 2009 metų kartu su Latvijos ir Estijos kariniais vienetais kasmet rengia pratybas „Baltijos šeimininkas“ (angl. BALTIC HOST). Pratybose Lietuvos Respublikoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės, ministerijų, savivaldybių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ „Oro navigacija“ ir kitų institucijų atstovai. Pagrindinis šių pratybų tikslas – didinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų NATO šalių karinių ir civilinių organizacijų veiklos suderinamumą ir stiprinti jų bendradarbiavimą teikiant PŠP.

 

III. PŠP MOKYMŲ KRYPTYS

 

9. PŠP mokymų kryptys yra:

9.1. karių ir civilių asmenų pasirengimas vykdyti teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl PŠP teikimo nustatytus reikalavimus;

9.2. karių ir civilių asmenų pasirengimas dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose „Baltijos operacijos 2012“ (angl. BALTOPS 2012);

9.3. pasirengimas 2012–2014 m. planuojamoms tarptautinėms pratyboms „Baltijos šeimininkas“;

9.4. pasirengimas tarptautinėms karinėms pratyboms „Kardo kirtis 2013“ (angl. SABER STRIKE 2013) ir „Steadfast Jazz 2013“;

9.5. tarptautinių pratybų „Baltijos šeimininkas 2013“ įtraukimas į 2013 m. NATO pratybų „Steadfast Jazz 2013“ IIIA (alfa) etapą;

9.6. 2014 m. pratybų „Baltijos šeimininkas 2014“ siekis – sudaryti sąlygas NATO vadavietei atlikti NATO Jungtinės logistinės paramos grupės (angl. Joint Logistic Support Group) sertifikavimo veiksmus;

9.7. Lietuvos kariuomenės ir civilinių mobilizacijos institucijų gebėjimų teikti PŠP atvykstančioms pajėgoms įvertinimas.

 

IV. PŠP MOKYMŲ PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

 

10. Rengiant karius ir civilius asmenis teikti PŠP Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamas ir organizuojamas PŠP teorinis mokymas (paskaitos, seminarai, konferencijos, pasitarimai, susitikimai ir kt.), kurio tikslas – suteikti kariams ir (ar) civiliams asmenims teorinių žinių apie nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą, PŠP reglamentuojančius nacionalinius ir tarptautinius dokumentus ir pan. Taip pat planuojamas ir organizuojamas PŠP praktinis mokymas (tarptautinės ir nacionalinės pratybos), kurio tikslas – išmokti koordinuoti bendrus karių ir civilių asmenų veiksmus, įvertinti pratybų eigą ir numatyti pratybų metu pastebėtų trūkumų pašalinimo būdus.

11. Vadovaudamiesi Gairėmis ir siekdami užtikrinti PŠP mokymų planavimą ir organizavimą:

11.1. Mobilizacijos departamento direktorius:

11.1.1. nustato civilių asmenų PŠP mokymo planavimo, organizavimo ir vykdymo tvarką;

11.1.2. parengia civilių asmenų PŠP mokymo programas ir PŠP teorinio mokymo metodinę medžiagą;

11.1.3. pagal patvirtintas civilių asmenų PŠP mokymo programas planuoja ir organizuoja PŠP mokymą pasitelkiant specialistus iš krašto apsaugos sistemos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, koordinuoja civilių asmenų dalyvavimą PŠP mokymo renginiuose;

11.1.4. teikia paramą Lietuvos kariuomenei planuojant, organizuojant ir vykdant PŠP mokymo renginius;

11.1.5. planuoja ir skiria Mobilizacijos departamento tarnautojus skaityti paskaitų ir pranešimų PŠP mokymo renginiuose;

11.1.6. vadovaudamasis karių ir (ar) civilių asmenų PŠP teorinio mokymo renginių ir pratybų planu, sudaro ir tvirtina valstybės PŠP mokymo trejų metų planą.

11.2. Lietuvos kariuomenės vadas:

11.2.1. tvirtina karių ir (ar) civilių asmenų PŠP mokymo trejų metų planą;

11.2.2. nustato karių PŠP mokymo planavimo, organizavimo ir vykdymo tvarką, tvirtina mokymo programas ir mokymo planus;

11.2.3. planuoja ir skiria karius ir (ar) civilius tarnautojus skaityti paskaitų ir pranešimų PŠP mokymo renginiuose;

11.2.4. koordinuoja karių dalyvavimą PŠP mokymo renginiuose, kuriuose dalyvauja kariai ir civiliai asmenys;

11.2.5. teikia paramą Mobilizacijos departamentui rengiant civilių asmenų PŠP mokymo programas, mokymo ir metodinę medžiagą;

11.2.6. planuoja, organizuoja ir vykdo PŠP mokymus;

11.2.7. nustato, planuoja ir teikia Mobilizacijos departamentui civilinių organizacijų dalyvavimo PŠP mokymo renginiuose poreikį.

11.3. Civilinių organizacijų vadovai, atsižvelgdami į PŠP mokymo planus ir reikalavimus, keliamus jų atstovams, kurie dalyvauja PŠP mokymo renginiuose, planuoja ir skiria lėšas ir aprūpina civilius asmenis reikalingomis priemonėmis.

 

V. SIEKTINI REZULTATAI

 

12. Rengiant karius ir civilius asmenis teikti PŠP, planuojama iki 2014 m. kasmet:

12.1. surengti ne mažiau kaip tris teorinio PŠP mokymo renginius (konferencijas, pasitarimus, susitikimus ir kt.) civiliams asmenims ir siekti, kad juose dalyvautų kuo daugiau civilių asmenų pagal Valstybės PŠP mokymo planą;

12.2. surengti bent po vieną bendrą kariams ir civiliams asmenims skirtą teorinį PŠP mokymo renginį (seminarą, paskaitą ar konferenciją) ir siekti, kad jame dalyvautų kuo daugiau karių ir civilių asmenų pagal Valstybės PŠP mokymo planą;

12.3. organizuoti PŠP pratybas ir siekti, kad jose dalyvautų kuo daugiau karių ir civilių asmenų pagal Valstybės PŠP mokymo planą.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

13. Gairių įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja ir kontroliuoja Mobilizacijos departamento direktorius ir Lietuvos kariuomenės vadas.

 

_________________