LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO NR. 86 „DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. rugsėjo 27 d. Nr. 957
Vilnius
Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-284; 2002, Nr. 38-1385; 2003, Nr. 33-1381; 2004, Nr. 32-1020; 2005, Nr. 16-495, Nr. 101-3743):
1. Išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574) tvarką.
Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme vartojamas sąvokas.“.
2. Išdėstyti 2 punktą taip:
3. Išdėstyti 4 punktą taip:
„4. Ligos (išskyrus ligos pašalpas, mokamas 2 pirmąsias ligos dienas, kai įstatymo nustatyta tvarka šią pašalpą pavesta mokėti darbdaviui), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai (toliau vadinama – teritoriniai skyriai.)“.
4. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114), taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-26).“.
5. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai (toliau vadinama – vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogos), suteikimo mėnesį.“.
6. Išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 5 dydžių sumos.“.
7. Išdėstyti 8 punkto pirmąją pastraipą taip:
„8. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko iki vienerių metų priežiūros arba tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.“.
8. Išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569) perkeltas poilsio dienas.“.
9. Išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo ar nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, ketvirtadalį, o tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų atveju – šių pajamų trečdalį dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis profesinės reabilitacijos pašalpai apskaičiuojamas profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinio socialinio draudimo bazinių pensijų sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.“.
10. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įgijęs teisę gauti ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis už Lietuvos Respublikoje dirbtą laikotarpį apskaičiuojamas šių Nuostatų 6–8 punktuose nustatyta tvarka.“.
11. Išdėstyti 13 punktą taip:
„13. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“.
12. Išdėstyti 15 punktą taip:
„15. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi darbo užsienyje laikotarpiai (jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisės aktuose ar kai asmuo draudžiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais, nustatytais 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, EURATOMAS, EAPB) Nr. 259/68), tačiau tik tuo atveju, kai jie nesutampa su laiku, dirbtu Lietuvos Respublikoje.“.
13. Išdėstyti 24 punktą taip:
„24. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių Nuostatų 19 punkte nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą bendru įsakymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikiamą slaugos laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“.
14. Išdėstyti 39 punktą taip:
„39. Motinystės pašalpa mokama šių Nuostatų 38 punkte nurodytoms moterims Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
Apdraustam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės pašalpa mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“.
15. Išdėstyti 42 punkto pirmąją pastraipą taip:
„42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo, nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2271) nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šių Nuostatų 38.3 punkte nurodytą draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šių Nuostatų 39 punkte nustatyta tvarka.“.
16. Papildyti šiuo V1 skyriumi:
„V1. TĖVYSTĖS PAŠALPA
421. Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:
421.1. apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;
421.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą;
422. Tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukanka vienas mėnuo. Jeigu apdraustasis asmuo pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės pašalpa mokama už šią atostogų dalį, iki vaikui sukanka vienas mėnuo, bet ne ilgiau. Tėvystės pašalpa išmokama pasibaigus tėvystės atostogoms.
423. Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis asmuo dirba ne vienoje darbovietėje, tėvystės pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas tėvystės atostogų.
17. Išdėstyti 43.1 punktą taip:
18. Išdėstyti 48 punktą taip:
„48. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 70 procentų; nuo 2007 m. sausio 1 d. – 85 procentai; nuo 2007 m. liepos 1 d. – 100 procentų, iki vaikui sukaks 6 mėnesiai; už likusį laiką, iki vaikui sukaks vieneri metai, – 85 procentai šios pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, apdraustajam, esančiam šių vaikų iki vienerių metų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis.
Kai apdraustasis asmuo dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų (į kompensuojamąjį uždarbį įskaitomos visos socialinio draudimo pašalpos neatsižvelgiant į tai, pagal kokios darbovietės kompensuojamąjį uždarbį jos apskaičiuotos).“.
19. Išdėstyti 51 punktą taip:
„51. Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą ir/ar jo tęsinį pateikia darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po pateikimo privalo apskaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų šių Nuostatų 32 punkte nustatytais atvejais ir užpildyti šio pažymėjimo antrąją pusę.
Išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas pateikiamas darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pateikimo privalo užpildyti šio pažymėjimo antrąją pusę.
Motinystės pašalpa pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.“.
20. Išdėstyti 52 punktą taip:
„52. Ligos pašalpa, profesinės reabilitacijos pašalpa, motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir tėvystės pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.
Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinį tų metų darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas. Ne viso mėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.
Kai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiu apdraustajam išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, minėtosios pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos socialinio draudimo įmokos.“.
21. Išdėstyti 53 punktą taip:
„53. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal draudimo laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba gautos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo išmokos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal apdraustųjų įskaitos duomenis ir/ar darboviečių pateiktas pažymas.“.
22. Išdėstyti 55 punktą taip:
„55. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiria ir moka teritorinis skyrius.
Pašalpoms gauti turi būti pateikti:
ligos pašalpai – prašymas ir nedarbingumo pažymėjimas;
profesinės reabilitacijos pašalpai – prašymas ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas;
motinystės pašalpai – prašymas, taip pat nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas;
tėvystės pašalpai – prašymas, įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo nuorašas, vaiko gimimo pažymėjimas ar vaiko gimimo liudijimas ir santuokos liudijimas;
motinystės (tėvystės) pašalpai – prašymas, vaiko gimimo liudijimas ir įsakymo (potvarkio) dėl atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sukaks vieneri metai, suteikimo nuorašas. Kai apdraustasis asmuo kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos paskyrimo gimus dviem ir daugiau vaikų, pateikiami visų vaikų gimimo liudijimai ir įsakymo (potvarkio) dėl atostogų suteikimo šiems vaikams prižiūrėti, iki jiems sukaks vieneri metai, nuorašas.
Vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpis motinystės (tėvystės) pašalpai mokėti nustatomas pagal apdraustųjų įskaitos duomenis arba pagal apdraustojo pateiktą įsakymo (potvarkio) dėl atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sukaks vieneri metai, suteikimo nuorašą.
Kai į teritorinį skyrių dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų kreipiasi asmuo, atleistas iš darbo nėštumo, nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavęs vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, papildomai turi būti pateikti dokumentai, įrodantys atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo (potvarkio) dėl atleidimo iš darbo nuorašas, darbo sutarties nuorašas, potvarkio nuorašas ir panašiai).
Kreipiantis dėl pašalpos skyrimo, būtina pateikti reikiamų dokumentų originalus, išskyrus įsakymą (potvarkį) dėl tėvystės atostogų ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo arba dokumentą, įrodantį atleidimo iš darbo pagrindą. Dokumentus atitinkamai pašalpai skirti priėmęs pareigūnas privalo patvirtinti pateiktų dokumentų nuorašus ir grąžinti dokumentų originalus pateikusiam asmeniui.
Jeigu prašymas skirti pašalpą siunčiamas paštu, prie jo pridedami visų reikiamų dokumentų nuorašai, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.“.
23. Išdėstyti 56 punktą taip:
„56. Kreipimosi dėl pašalpos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas prašymas. Jeigu prašymas skirti pašalpą teritoriniam skyriui siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai, teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti raštu pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai.“.
24. Išdėstyti 58 punktą taip:
25. Išdėstyti 61 punktą taip:
27. Išdėstyti 66 punktą taip:
„66. Visi dokumentai, pagal kuriuos buvo skirtos ir išmokėtos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos arba pagal kuriuos buvo priimtas sprendimas atsisakyti skirti minėtąsias pašalpas, saugomi teritoriniame skyriuje Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“.
28. Išdėstyti 67 punktą taip:
29. Išdėstyti 68 punktą taip:
„68. Pašalpos iš darbdavio ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos, profesinės reabilitacijos programos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų pabaigos, ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.“.
30. Išdėstyti 69 punktą taip:
„69. Teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuotos ir mokamos teisingai ir laiku. Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą tikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių pareigūnai.
Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų ir šių Nuostatų 70 ir 71 punktuose nustatyta tvarka.“.
31. Išdėstyti 71 punktą taip:
„71. Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.
Jeigu apdraustajam asmeniui ligos pašalpa permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir/ar mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, permokėta ligos pašalpa išieškoma iš šios pensijos ar kitų socialinio draudimo išmokų, priklausančių šiam apdraustajam asmeniui.“.