LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL NACIONALINIO ŠENGENO ACQUIS PRIĖMIMO VEIKSMŲ PLANO

 

2002 m. liepos 19 d. Nr. 1194

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 457 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Nacionaliniam Šengeno acquis priėmimo veiksmų planui (pridedama).

2. Nustatyti, kad Nacionaliniame Šengeno acquis priėmimo veiksmų plane numatytas priemones valstybės institucijos vykdo iš atsakingoms institucijoms atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje numatytų asignavimų.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                               Algirdas Brazauskas

 

Vidaus reikalų ministras                                                               Juozas Bernatonis

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1194

 

NACIONALINIS ŠENGENO ACQUIS PRIĖMIMO VEIKSMŲ PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis planas parengtas atsižvelgiant į Šengeno acquis reikalavimus, Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą, Europos Komisijai pateiktus dokumentus dėl 24-ojo derybinio skyriaus „Teisingumas ir vidaus reikalai“ ir Europos Sąjungos institucijų ataskaitas.

2. Šis planas sudarytas iš aprašomosios dalies ir konkrečių jo įgyvendinimo priemonių (nurodytos už jų vykdymą atsakingos institucijos, įgyvendinimo terminai ir lėšų poreikis). Šio plano įgyvendinimo priemonės pateiktos priede. Planas apima Šengeno bendradarbiavimo sritis (sienų kontrolė, vizų politika, migracija, policija ir saugumas, narkotinės medžiagos ir nacionalinė Šengeno informacinė sistema), įtrauktas į 1990 metų Šengeno sutarties įgyvendinimo konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo taikymo ir kitus Šengeno acquis sudarančius teisės aktus. Šio plano įgyvendinimo priemonėms numatomos lėšos gali būti tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

3. Šis planas bus tobulinamas atsižvelgiant į pokyčius teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Numatoma didžiąją dalį Šengeno reikalavimų sėkmingai įgyvendinti iki įstojimo į Europos Sąjungą, o likusią – tik prieš panaikinant vidinių sienų kontrolę.

 

II. SIENŲ KONTROLĖ

 

Bendrosios nuostatos

 

4. Rengiantis narystei Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos sausumos siena su valstybėmis, siekiančiomis šios narystės, traktuojama kaip būsimoji Europos Sąjungos valstybių vidinė siena (toliau vadinama – būsimoji vidinė siena). Sausumos siena su kitomis valstybėmis ir jūros siena traktuojama kaip būsimoji išorinė Europos Sąjungos valstybių siena (toliau vadinama – būsimoji išorinė siena). Būsimosios išorinės sienos apsaugos režimo bus laikomasi tarptautiniuose jūrų ir oro uostuose, iš kurių bus vykdomas tarptautinis susisiekimas su valstybėmis, neįeinančiomis į Europos Sąjungą.

5. Lietuvoje veikia 4 tarptautiniai oro uostai ir vienas jūrų uostas.

Vilniaus oro uostas – moderniausias Lietuvoje, įsikūręs už 6 kilometrų nuo miesto centro. Šis uostas aptarnauja didžiausią dalį tarptautinių skrydžių ir yra stambiausias Lietuvoje pagal keleivių pervežimą, tačiau, palyginti su regioniniais Vakarų Europos oro uostais, jis yra tik vidutinio dydžio. Vilniaus oro uosto pralaidumas – apie 32 orlaiviai ir apie 700 keleivių per valandą. 2001 metais į Vilniaus oro uostą ir iš jo įvykdyta 18370 skrydžių, aptarnauta 585000 keleivių. 62 procentai keleivių vyko į Šengeno valstybes (iš jų). Vykdant Šengeno reikalavimus, numatoma rekonstruoti keleivių išvykimo terminalą.

Kauno oro uostas yra už 13,8 kilometro į šiaurės vakarus nuo Kauno. Jo pralaidumas per valandą – 6 orlaiviai ir 200 keleivių. Didžioji dalis vykdomų į Kauno oro uostą skrydžių – krovininiai, didžioji dalis krovinių – tranzitiniai. 2001 metais į Kauno oro uostą atskrido ir iš jo išskrido 4409 orlaiviai, aptarnauti 20137 keleiviai ir pergabenta 9500 tonų krovinių (65,2 procento šalies oro krovinių). Jo perspektyvos sietinos su užsakomųjų skrydžių prekėms gabenti plėtra.

Atsižvelgiant į nedidelį keleivių skaičių, Šengeno acquis reikalavimus galima įgyvendinti organizacinėmis techninėmis ir informacinėmis priemonėmis.

Palangos oro uostas yra už 7 kilometrų į šiaurę nuo Palangos ir apie 28 kilometrus į šiaurę nuo Klaipėdos. Jo pralaidumas per valandą – 6 orlaiviai ir 200 keleivių. 2001 metais Palangos oro uostas aptarnavo 4561 orlaivį ir 45660 keleivių (nuo 1996 metų išaugo apie 1,6 karto). Palangos oro uosto veikla pirmiausia orientuota į keleivių aptarnavimą skatinant kurortinių paslaugų ir turizmo plėtrą ir sparčiai besivystančio Klaipėdos regiono poreikių tenkinimą. Numatoma, kad keleivių srautai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kasmet didės apie 15 procentų. Todėl augančiam keleivių srautui atskirti oro uoste numatoma rekonstruoti keleivių išvykimo terminalą.

Šiaulių oro uostas, anksčiau naudotas kariniais tikslais, dabar pritaikytas civilinėms reikmėms. Jo pralaidumas 4 orlaiviai per valandą, tačiau 2001 metais aptarnauti tik 95 skrydžiai, 148 keleiviai. Šengeno acquis reikalavimus įgyvendinti galima organizacinėmis priemonėmis.

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra priklauso valstybei ir išnuomota privačioms kompanijoms, todėl keleiviai, kurių 2001 metais buvo 101,2 tūkstančio, atvykstantys į Klaipėdą vandens transportu, tikrinami privačių kompanijų – operatoriaus akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) – nuomojamoje teritorijoje. Keleivių atvykimo ir išvykimo terminalus įrengti pagal Šengeno reikalavimus privalo operatorius. Šiuo metu statoma kruizinių laivų krantinė. Terminalą keleiviams aptarnauti statys privatus operatorius. Terminalą reikės įrengti pagal Šengeno acquis reikalavimus.

 

Teisinė bazė

 

6. Pagrindinės nuostatos, susijusios su išorinių sienų kontrole ir pasienio tikrinimu, įtvirtintos 1990 metų Šengeno sutarties įgyvendinimo konvencijoje (toliau vadinama – Šengeno konvencija) ir ją detalizuojančiuose Vykdomojo Komiteto sprendimuose. Svarbiausi reikalavimai dėl praktinių klausimų, susijusių su sienų kontrole ir pasienio tikrinimu, pateikti Vykdomojo Komiteto 1999 m. balandžio 28 d. sprendimu (SCH/Com-ex, (99)13) patvirtintame Bendrajame vadove.

Svarbiausieji nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys valstybės sienos apsaugos ir pasienio tikrinimo klausimus, – Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 42-1192), Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2848). Šiuose įstatymuose, jiems įgyvendinti skirtuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose nustatoma valstybės sienos kirtimo ir apsaugos tvarka, apibrėžiamas už valstybės sienos apsaugą ir pasienio tikrinimą atsakingos institucijos statusas, uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos. Atsakomybę už neteisėtą valstybės sienos kirtimą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

7. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą reglamentuojanti teisinė bazė su acquis communautaire bus suderinta iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo, atlikus reikiamus Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais bus:

7.1. pakeistos ir papildytos su valstybės sienos saugumo užtikrinimu susijusių institucijų tarpžinybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo nuostatos. Institucijų bendradarbiavimo sutartys, sudarytos centriniu lygiu, turi suteikti teisinį pagrindą sudaryti atitinkamas bendradarbiavimo sutartis regioniniu ir vietiniu lygiais;

7.2. numatyta galimybė kai kuriuose pasienio kontrolės punktuose tam tikras vienos valstybės institucijos funkcijas (įgaliojimus) perduoti kitai institucijai;

7.3. numatyta pasienio tikrinimo prie būsimosios vidinės sienos kontrolės atkūrimo tvarka ir su tuo susijusių sprendimų priėmimo mechanizmas (bus taikoma tik įsigaliojus Lietuvoje Šengeno konvencijai ir panaikinus vidinių sienų kontrolę).

8. Sąlygas stiprinti valstybės sienos apsaugą sudarys:

8.1. tarptautinių sutarčių su Latvijos Respublika, Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ir su valstybės siena susijusių teisinių santykių bei bendradarbiavimo sienų apsaugos srityje pasirašymas;

8.2. supaprastinto vykimo per valstybės sieną su Baltarusijos Respublika atsisakymas;

8.3. bevizio režimo Maskvos-Kaliningrado ir Sankt Peterburgo-Kaliningrado keleiviniuose traukiniuose panaikinimas;

8.4. asmenų grąžinimo (readmisijos) sutarčių pasirašymas su nelegalių migrantų kilmės valstybėmis ir tomis valstybėmis, iš kurių jie dažniausiai atvyksta.

 

Institucinė bazė

 

9. Valstybės sienos saugumą siekiama užtikrinti bendromis konsulinių įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, policijos, muitinės ir kitų teisėsaugos institucijų pastangomis. Transporto infrastruktūros plėtrą (įskaitant tarptautinius oro uostus ir jūrų uostą) koordinuoja Susisiekimo ministerija.

 

Infrastruktūros plėtra prie būsimosios išorinės sienos

 

10. Diegiama nauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informacinė sistema, leidžianti patikrinti duomenis apie kiekvieną asmenį ir transporto priemonę. Pradėjus šią sistemą naudoti, randama daugiau ieškomų asmenų ir vogtų automobilių. Toliau dirbami darbai, susiję su užkardų pastatų ir kitų sienos kontrolę stiprinančių objektų statyba prie būsimųjų išorinių sienų. Pagal PHARE projektus LI 9908 (2,4 mln. eurų) ir LI 0013 (5,7 mln. eurų) bus pastatytos 2 užkardos, įrengtas patrulinis takas ir kiti įrenginiai, ypač svarbiuose sektoriuose pastatyti 7 stebėjimo bokštai. Šie projektai bus baigti 2003 metais, ir Lietuva iki įstojimo į Europos Sąjungą bus pasirengusi tinkamai kontroliuoti išorines sienas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano“ (Žin., 2001, Nr. 84-2935), toliau statomi ir pertvarkomi pasienio kontrolės punktai prie Europos Sąjungos išorinės sausumos sienos. Minėtuose pasienio kontrolės punktuose plečiamas veterinarijos postų įrengimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Šiuos projektus iš dalies remia PHARE programa.

 

Būsimosios vidinės sienos apsaugos pertvarkymas

 

11. Prie būsimosios vidinės sienos plečiamas bendradarbiavimas su gretimų valstybių sienų apsaugos tarnybomis. Pereinama nuo operatyvaus keitimosi informacija apie pastebėtus valstybės sienos pažeidimus prie bendro su gretimos valstybės sienos apsaugos tarnyba veiksmų planavimo ir koordinavimo. Paprastinamas pasienio tikrinimas (jungtiniai valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose Lietuvos Respublikos ir gretimos valstybės pareigūnai dirba kartu, arba valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose dirba tik vienos valstybės sienos apsaugos tarnybos, ir kita).

Prie būsimųjų vidinių sienų nestatoma ir neplanuojama statyti stacionarių sienos apsaugos įrenginių. Naudojami mobilūs įrenginiai prireikus galės būti perkelti prie išorinių sienų.

Panaikinus tikrinimą prie vidinių sienų, daugiau kaip 50 procentų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos personalo bus perkelta prie sienos su Baltarusija ir Rusija. Perkėlimo laikas, personalo skaičius bus sukonkretinti nustačius Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos uždavinius prie vidinių sienų.

 

Prioritetai

 

12. Artimiausiojo laikotarpio prioritetai (iki 2003 metų pabaigos) yra:

12.1. stiprinti būsimosios išorinės sienos apsaugą, siekiant užtikrinti apsaugą, atitinkančią Europos Sąjungos išorinių sienų kontrolės standartus pagal efektyvumą, taikomus veiklos būdus ir metodus;

12.2. išlaikyti pakankamai efektyvią būsimosios vidinės sienos apsaugą;

12.3. įgyvendinti organizacines technines ir informacines priemones keleivių srautams atskirti oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste;

12.4. parengti Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo išplėtimo techninius dokumentus;

12.5. parengti Palangos oro uosto keleivių išvykimo terminalo išplėtimo techninius dokumentus;

12.6. pastatyti krantinę su reikiama infrastruktūra kruiziniams laivams Klaipėdos jūrų uoste.

13. Tolesniojo laikotarpio prioritetai (nuo 2004 metų pradžios iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos) yra:

13.1. pastatyti antrąjį keleivių terminalą Vilniaus oro uoste;

13.2. pastatyti antrąjį keleivių terminalą Palangos oro uoste;

13.3. įrengti Marių pasienio kontrolės punktą (kruiziniams laivams aptarnauti);

13.4. įrengti Kuršių pasienio kontrolės punktą (tarptautinę jūrų perkėlą).

 

III. VIZŲ POLITIKA

 

Bendrosios nuostatos

 

14. Lietuvos Respublikos vykdoma vizų politika bus suderinta su Šengeno acquis reikalavimais iki stojimo į Europos Sąjungą dienos.

 

Teisinė bazė

 

15. Pagrindinės Europos Sąjungos vizų politikos nuostatos išdėstytos Šengeno konvencijoje ir jos lydimuosiuose Vykdomojo Komiteto sprendimuose. Išsamiai vizų politikos vykdymo aspektai pateikti Bendrojoje konsulinėje instrukcijoje (SCH/Com-ex (99) 13). Bendra vizų forma nustatyta 1995 metų Tarybos reglamente Nr. 1683/95, trečiosioms valstybėms, kurių piliečiai, pereidami Europos Sąjungos valstybių išorines sienas, privalo turėti vizas – 2001 metų Tarybos reglamente Nr. 538/2001.

16. Svarbiausieji nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys vizų politiką yra: Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 1998, Nr. 115-3236), bus suderintas su Šengeno acquis reikalavimais iki 2003 m. spalio 1 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 685 „Dėl Lietuvos Respublikos vizų išdavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 61-1458). Įstatymų lydimieji aktai, įgyvendinantys Šengeno acquis reikalavimus (dėl kelionės dokumentų, kurie gali būti pripažinti tinkamais atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo, kvietimo formos, institucijų, kurioms suteikiama teisė išduoti Lietuvos Respublikos vizas, sąrašo ir kiti), bus priimti iki 2004 metų pradžios, tačiau dalis jų nuostatų įsigalios nuo Lietuvos Respublikos prisijungimo (de jure ir de facto) prie Šengeno susitarimo.

17. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos vizų režimą su Europos Sąjungos reikalavimais:

17.1. nuo 2003 m. sausio 1 d. bus įvestos vizos traukinių keleiviams ir sunkvežimių vairuotojams, vykstantiems per Lietuvos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir iš jos, pakeičiant ar denonsuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1995 m. vasario 24 d. laikinąjį susitarimą dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Žin., 1995, Nr. 55-1360);

17.2. nuo 2003 m. liepos 1 d. bus įvestos vizos Rusijos Federacijos piliečiams Kaliningrado srities gyventojams, pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1995 m. vasario 24 d. laikinąjį susitarimą dėl abiejų valstybių piliečių kelionių;

17.3. nuo 2003 m. sausio 1 d. bus įvestos vizos visiems Baltarusijos Respublikos piliečiams, pakeičiant ar denonsuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. laikinąjį susitarimą dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Žin., 1994, Nr. 19-310);

17.4. nuo 2003 m. sausio 1 d. bus įvestos vizos visiems Ukrainos piliečiams, pakeičiant ar denonsuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 23 d. laikinąjį susitarimą dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Žin., 1997, Nr. 27-623).

 

Institucinė bazė

 

18. Vizų politikos įgyvendinimas priskirtas Vidaus reikalų ministerijai kartu su Užsienio reikalų ministerija. Už jos įgyvendinimą atsakingi Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas. Už vizų išdavimą pasienio kontrolės punktuose atsako Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Siekiant užtikrinti sklandų vizų išdavimą, bus stiprinamos konsulinės tarnybos Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijos Respublikoje.

 

Prioritetai

 

19. Artimiausiojo laikotarpio prioritetai (iki 2003 metų pabaigos) yra:

19.1. suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas vizų klausimais su Šengeno acquis reikalavimais;

19.2. suderinti Lietuvos Respublikos vizų režimą pagal Europos Sąjungos reikalavimus;

19.3. organizuoti ir vykdyti institucijų tarnautojų, kurių darbas susijęs su vizų išdavimo procedūra, mokymą pagal Šengeno acquis reikalavimus.

20. Tolesniojo laikotarpio prioritetai (nuo 2004 metų pradžios iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos) yra:

20.1. įvesti Europos Sąjungos nustatytą bendros vizos formą;

20.2. nustatyti mokesčius už Europos Sąjungos nustatytos bendros vizos išdavimą.

 

IV. MIGRACIJA

 

Bendrosios nuostatos

 

21. Lietuvos Respublikos teisinė bazė migracijos srityje bus suderinta su Šengeno acquis reikalavimais iki 2003 metų IV ketvirčio. Šengeno acquis reikalavimai, susiję su administracinių gebėjimų stiprinimu, bus įgyvendinti iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo.

 

Teisinė bazė

 

22. Pagrindinės Europos Sąjungos migracijos politikos nuostatos išdėstytos Šengeno konvencijoje ir jos lydimuosiuose Vykdomojo Komiteto sprendimuose.

23. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis migracijos klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo nuostatos detalizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Svarbesni yra: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 685 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 49-1581), 2000 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 19-465), 2000 m. gegužės 1 d. nutarimas Nr. 486 „Dėl Leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 37-1036; 2001, Nr. 108-3974).

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pažeidimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

 

Institucinė bazė

 

24. Vidaus reikalų ministerija yra pagrindinė institucija, įgyvendinanti migracijos politiką. Už migracijos politikos įgyvendinimą atsakingas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsako už teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir išvykimą iš jos, įgyvendinimą. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsako už teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių kontrolę Lietuvos Respublikoje, vykdymą.

 

Prioritetai

 

25. Artimiausiojo laikotarpio prioritetai (iki 2003 metų pabaigos) yra:

25.1. suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas migracijos klausimais su Šengeno acquis reikalavimais;

25.2. atlikti administracinę pertvarką institucijose, kad jos būtų pasirengusios įgyvendinti Šengeno acquis reikalavimus migracijos srityje;

25.3. sukurti Užsieniečių registrą;

25.4. organizuoti ir vykdyti institucijų tarnautojų mokymą migracijos klausimais pagal Šengeno acquis reikalavimus.

26. Tolesniojo laikotarpio prioritetas (nuo 2004 metų pradžios iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos) – įvesti Europos Sąjungos nustatytą bendrą leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams formą.

 

V. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

 

Bendrosios nuostatos

 

27. Tarptautinis policijos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis plėtojamas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarpžinybinėmis sutartimis, Interpolo Lietuvos nacionalinio skyriaus kanalais, per užsienio valstybių ryšių karininkus, užmezgami ir tiesioginiai kontaktai.

Įgyvendinant Šengeno konvencijos 46 straipsnį, informacija apie pasienio zonoje esančių policijos įstaigų bendradarbiavimą bus keičiamasi per Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnybą. Prireikus tokia informacija bus keičiamasi tiesiogiai bendradarbiaujant pasienio zonoje esančioms policijos įstaigoms.

 

Teisinė bazė

 

28. Siekiant suderinti Lietuvos teisinę bazę policijos bendradarbiavimo srityje su Šengeno acquis reikalavimais, bus pakeisti šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777), Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 65-2633), Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 69-1731; 2001, Nr. 60-2138).

 

Institucinė bazė

 

29. Už tarptautinį policijos bendradarbiavimą atsako Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu minėtąjį bendradarbiavimą plėtoja dvi tarnybos – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos tarnyba ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyba.

 

Prioritetai

 

30. Artimiausiojo laikotarpio prioritetai (iki 2003 metų pabaigos) yra:

30.1. suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktų (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo) nuostatas su Šengeno acquis reikalavimais;

30.2. plėsti ryšių karininkų tinklą;

30.3. tobulinti policijos pareigūnų mokymo sistemą.

31. Tolesniojo laikotarpio prioritetai (nuo 2004 metų pradžios iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos) yra:

31.1. įkurti „Sirene“ biurą ir išspręsti jo finansavimo šaltinių problemą, sukurti, įdiegti ir palaikyti „Sirene“ biuro programinę įrangą;

31.2. užtikrinti policijos padalinių aprūpinimą reikiama modernia įranga.

 

VI. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖ

 

Bendrosios nuostatos

 

32. Lietuvos Respublikos vykdoma kovos su narkotikais politika iš esmės atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 (Žin., 1999, Nr. 76-2291), numatytos priemonės, kuriomis bus įgyvendinami Šengeno acquis reikalavimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų paklausos bei pasiūlos mažinimo.

 

Teisinė bazė

 

33. Pagrindiniai įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę, yra:

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161);

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas (Žin., 1999, Nr. 55-1764);

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2002, Nr. 33-1255);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 970 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos subjektų kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 15-572).

Atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

 

Institucinė bazė

 

34. Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsakingas už teisėsaugos institucijų (policijos, muitinės, valstybės sienos apsaugos tarnybos), kovojančių su neteisėta narkotikų prekyba ir gabenimu, veiksmų koordinavimą. 2000 metų pabaigoje Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos sudėtyje įsteigta Kontrabandos, narkotinių ir neplatinamų medžiagų kontrolės valdyba.

2001 metų liepos mėnesį kovos su narkotikų kontrabanda padaliniai įsteigti ir Muitinės departamente prie Finansų ministerijos.

 

Prioritetai

 

35. Artimiausiojo laikotarpio prioritetas (iki 2003 metų pabaigos) – aprūpinti policijos padalinius ir įstaigas narkotikų aptikimo ir atpažinimo priemonėmis.

 

VII. DUOMENŲ APSAUGA

 

Bendrosios nuostatos

 

36. Lietuvos Respublikos vykdoma asmens duomenų apsaugos politika atitinka Europos Sąjungos reikalavimus: priimtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924), kurio laikymąsi prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

 

Teisinė bazė

 

37. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys asmens duomenų apsaugos klausimus, yra: Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, ginantis žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu ir sudarantis laisvo asmens duomenų judėjimo sąlygas, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 105-3019), reglamentuojantis informacijos įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos koordinavimą ir kontrolę. 2000 m. sausio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236), kuris nustato asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir šios teisės įgyvendinimo tvarką (įstatymas reglamentuoja įstaigų pareigą informuoti apie savo veiklą); 2000 m. spalio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame įtvirtinta policijos pareiga asmens prašymu pateikti jos informacinėse sistemose turimus neslaptus duomenis apie šį asmenį ir tokių duomenų teikimo apribojimas.

 

Institucinė bazė

 

38. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra nepriklausoma Vyriausybės įstaiga, atsakinga už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo laikymosi priežiūrą ir kontrolę, Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) su Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtomis pataisomis (Žin., 2001, Nr. 32-1059) nuostatų įgyvendinimą.

 

Prioritetai

 

39. Artimiausiojo laikotarpio prioritetai (iki 2003 metų pabaigos) yra:

39.1. nustatyti nacionalinės Šengeno informacinės sistemos naudojimo ir priežiūros asmens duomenų apsaugos srityje tvarką;

39.2. paskirti instituciją, atsakingą už nepriklausomą nacionalinės Šengeno informacinės sistemos patikrinimo atlikimą;

39.3. nustatyti duomenų perdavimo trečiųjų valstybių institucijoms tvarką.

 

VIII. NACIONALINĖ ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA

 

Bendrosios nuostatos

 

40. Šiuo metu egzistuoja ir yra naudojamos šios informacinės sistemos, į kurias įeina informacija, reikalinga nacionalinei Šengeno informacinei sistemai:

Registruotų transporto priemonių registras, Registruotų ginklų registras, Ieškomų asmenų registras, Vogtų transporto priemonių, vogtų ginklų, numeruotų daiktų registras, baudžiamosios statistikos duomenų bazė, operatyvinė-prevencinė įskaita, Administracinės teisės pažeidėjų registras „Filtras“ ir profilaktinė įskaita (tvarko Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos);

Gyventojų registras (tvarko Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos);

Muitinės informacinė sistema (tvarko Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos);

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informacinė sistema (VSATIS), kurią sudaro 25 sudėtinės dalys (vykimas per sieną ir sienos pažeidimai);

nepageidaujamų asmenų sąrašas, žinybiniai vizų sąrašai; kuriamas Užsieniečių registras, kurio sudėtinė dalis bus Vizų registras (tvarko Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos);

Vizų registras (tvarko Užsienio reikalų ministerija);

papildomai naudojamas Įmonių rejestras, Vidaus reikalų ministerijos personalo registras, automatizuota daktiloskopinės identifikacijos sistema ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinė sistema SODRA.

 

Teisinė bazė

 

41. Pagrindiniai teisės aktai, susiję su nacionaliniais registrais, yra:

Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2043);

Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-78; 1999, Nr. 28-793);

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas (Žin., 2001, Nr. 55-1940);

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

 

Institucinė bazė

 

42. Iki 2003 metų I pusmečio pabaigos bus aiškiai nustatyta, kaip Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pasidalys atsakomybę už policijos registrus, išskiriant duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo funkcijas.

 

Prioritetai

 

43. Artimiausiojo laikotarpio prioritetai (iki 2003 metų pabaigos) yra:

43.1. nustatyti institucijų – nacionalinės Šengeno informacinės sistemos subjektų – kompetenciją, teises ir pareigas;

43.2. baigti derinti nacionalinę teisinę bazę duomenų apsaugos srityje su Europos Sąjungos acquis reikalavimais.

44. Tolesniojo laikotarpio prioritetai (nuo 2004 metų pradžios iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos) yra:

44.1. integruoti nacionalinius registrus (įskaitant atitinkamos tarpžinybinės naršyklės sukūrimą, įdiegimą ir palaikymą);

44.2. įsteigti nacionalinę Šengeno informacinės sistemos sekciją.

______________

 

Nacionalinio Šengeno acquis

priėmimo veiksmų plano

priedas

 

NACIONALINIO ŠENGENO ACQUIS PRIĖMIMO VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos**

Įvykdymo terminas

Finansavimo poreikis

Finansavimo šaltiniai

Ryšys su Šengeno acquis

Pastabos

I. SIENŲ KONTROLĖ

 

 

 

 

 

 

Vidinių sienų kirtimas

 

 

 

 

 

 

1.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimų projektus

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba)

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

 

 

Šengeno konvencijos 1, 2, 3, 6 str., SCH/Com-ex (94) 1 rev 2, SCH/Com-ex (95) 20 rev 2

 

2.

Pertvarkyti sienos perėjimo punktų prie būsimųjų vidinių sienų infrastruktūrą, susijusią su reguliaraus pasienio tikrinimo panaikinimu Išorinių sienų kirtimas

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas), Susisiekimo ministerija

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

 

 

SCH/Com-ex (94) 1 rev 2

 

3.

Teisiškai sureguliuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento bendradarbiavimą su vežėjais, vykdančiais reguliarų keleivių vežimą oro, vandens ir sausumos keliais

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Susisiekimo ministerija, Muitinės departamentas

„2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 26 str.

 

4.

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos projektą

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 3 str.

 

5.

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos projektą

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Muitinės departamentas

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 3 str.

 

6.

Parengti parafuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 18 d.

laikinojo susitarimo dėl supaprastinto pasienio gyventojų vykimo per valstybės sieną pakeitimo protokolo, numatančio supaprastintų valstybės sienos perėjimo punktų skaičiaus mažinimą, tekstą

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija

2002 m. spalio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 3 str.

 

7.

Parengti projektus teisės aktų dėl sienos su Baltarusija supaprastintos kirtimo tvarkos atsisakymo

Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2002 m. spalio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 3 str.

 

8.

Demarkuoti valstybės sieną:

užbaigti valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Lenkijos Respublika demarkavimo darbus ir atlikti valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų paėmimo darbus demarkuoti valstybės sieną su Rusijos Federacija

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2004 m. gruodžio 31 d.

4640 tūkst. litų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos

Šengeno konvencijos 3, 6 str.

2002 m. – 1640 tūkst. litų (valstybės biudžeto lėšos), 2002 m. – 500 tūkst. litų (valstybės biudžeto lėšos), skirtų sienos demarkavimo programai 2004 m. – 2500 tūkst. litų (valstybės biudžeto lėšos)

9.

Sudaryti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento bendradarbiavimo išorinių sienų kontrolės srityje sutartį

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 44 str.

 

10.

Sudaryti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) bendradarbiavimo keičiantis informacija sutartį

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 6 str.

 

11.

Toliau statyti užkardų pastatus ir kitus valstybės sienos kontrolei reikalingus objektus prie būsimosios išorinės sausumos sienos:

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2005 m. gruodžio 31 d.

38480 tūkst. litų

PHARE lėšos (LI 9804), Valstybės investicijų programos lėšos, PHARE lėšos (LI 0013)

Šengeno konvencijos 6 str.

 

Kudirkos Naumiesčio ir Padvarionų užkardų statyba

 

 

8900 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos PHARE lėšos (LI0013)

 

2002 m. – 1100 tūkst. litų 2003 m. – 3800 tūkst. litų 2003 m. – 4000 tūkst. litų

Švenčionių užkardos statyba

 

 

2425 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

 

2002 m. – 2425 tūkst. litų

Varėnos (Dubičių) užkardos statyba

 

 

2460 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

 

2002 m. – 2460 mln. litų

Neringos užkardos rekonstrukcija

 

 

3250 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

 

2003 m. – 250 tūkst. litų 2004 m. – 1000 tūkst. litų 2005 m. – 2000 tūkst. litų

Kapčiamiesčio užkardos projektavimas ir statyba

 

 

3600 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

 

2003 m. – 100 tūkst. litų 2004 m. – 2000 tūkst. litų 2005 m. – 1500 tūkst. litų

Mickūnų užkardos projektavimas ir statyba

 

 

2100 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

 

2003 m. – 100 tūkst. litų 2004 m. – 2000 tūkst. litų

sienos įrenginių prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimas Varėnos ir Vilniaus rinktinių ruože

 

 

4175 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos, PHARE lėšos (LI 9908)

 

2002 m. – 1375 tūkst. litų 2003 m. – 2800 tūkst. litų

sienos įrenginių prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimas Ignalinos rinktinės ruože

 

 

8270 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos PHARE lėšos (LI 0013)

 

2002 m. – 500 tūkst. litų 2003 m. – 1570 tūkst. litų 2003 m. – 6200 tūkst. litų

stebėjimo bokštų prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika statyba

 

 

2900 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos PHARE lėšos (LI 0013)

 

2002 m. – 100 tūkst. litų 2003 m. – 500 tūkst. litų 2003 m. – 2300 tūkst. litų

stebėjimo bokštų prie valstybės sienos su Rusijos Federacija statyba

 

 

400 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

 

2002 m. – 400 tūkst. litų

12.

Pertvarkyti pasienio kontrolės punktų prie būsimosios išorinės sausumos sienos infrastruktūrą pagal Bendrojo vadovo principus ir kitus Europos Sąjungos standartus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano“):

Susisiekimo ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Finansų ministerija, Muitinės departamentas

2002-2005 m.

105362 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos, PHARE lėšos, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

2002 m. – 33756 tūkst. litų 2003 m. – 30906 tūkst. litų 2004 m. – 21000 tūkst. litų 2005 m. – 19700 tūkst. litų

keliai:

 

 

 

 

 

 

Šalčininkų pasienio kontrolės punktas

 

2003 m.

8624 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

2002 m. – 1918 tūkst. litų 2003 m. – 6706 tūkst. litų

Ramoniškių (Sudargo) pasienio kontrolės punktas

 

2005 m.

16600 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

2002 m. – 200 tūkst. litų 2003 m. – 2400 tūkst. litų 2004 m. -7000 tūkst. litų 2005 m. – 7000 tūkst. litų

Lavoriškių pasienio kontrolės punktas

 

2005 m.

20600 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

2002 m. – 200 tūkst. litų 2003 m. -4000 tūkst. litų 2004 m. -8000 tūkst. litų 2005 m. – 8400 tūkst. litų

Raigardo pasienio kontrolės punktas

 

2005 m.

19500 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

2002 m. – 200 tūkst. litų 2003 m. – 3000 tūkst. litų 2004 m. – 7000 tūkst. litų 2005 m. – 9300 tūkst. litų

Panemunės pasienio kontrolės punktas

 

2004 m.

20500 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

 

2002 m. – 12300 tūkst. litų 2003 m. – 5200 tūkst. litų 2004 – 3000 tūkst. litų

geležinkeliai:

 

 

 

 

 

 

Kenos pasienio stotis

Susisiekimo ministerija

2003 m.

28000 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos, PHARE lėšos

 

2002 m. – 18000 tūkst. litų 2003 m. – 10000 tūkst. litų (finansavimo poreikis gali keistis)

Kybartų pasienio stotis

Susisiekimo ministerija

2002 m.

938 tūkst. litų

Valstybės investicijų programos lėšos

 

2002 m. – 938 tūkst. litų

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas:

 

 

 

 

 

 

Kuršių pasienio kontrolės punktas (Tarptautinė jūrų perkėla)

Susisiekimo ministerija

2005 m.

3000 tūkst. litų

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) lėšos

 

2004 m. – 1000 tūkst. litų 2005 m. – 2000 tūkst. litų

Marių pasienio kontrolės punktas (kruizinių laivų terminalas)

Susisiekimo ministerija

2004 m.

4000 tūkst. litų

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) lėšos

 

2003 m. – 2000 tūkst. litų 2004 m. – 2000 tūkst. litų

13.

Rekonstruoti Vilniaus oro uostą:

Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija

 

 

 

 

 

I eilė – vykdyti organizacines- technines ir informacines priemones

 

2004 m.

100 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

SCH/1-Front (94)39 rev 9

II eilė – išplėsti keleivių terminalą

 

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

10000 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

SCH/1-Front (94)39 rev 9

 

14.

Rekonstruoti Palangos oro uostą:

Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija

 

 

 

 

 

I eilė – vykdyti organizacines- technines ir informacines priemones

 

2004 m.

350 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

SCH/1-Front (94)39 rev 9

II eilė – išplėsti keleivių terminalą

 

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

6000 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos, PHARE lėšos

SCH/1-Front (94)39 rev 9

 

15.

Paženklinti valstybės sienos apsaugos zonos ribas ir nustatyti leidimo būti valstybės sienos apsaugos zonoje išdavimo tvarką

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2002 m. gruodžio 31 d.

438 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

 

16.

Įsigyti papildomą įrangą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukai ir pakrantėms stebėti, prijungti ją prie bendros jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. gruodžio 31 d.

1200 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

 

17.

Apsvarstyti bendradarbiavimo galimybes ir nustatyti efektyvesnę Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitų institucijų ir ūkio subjektų infrastruktūros naudojimo valstybės sienai jūroje saugoti tvarką

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas, Muitinės departamentas, Susisiekimo ministerija

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 6 str.

 

18.

Aprūpinti pagal nustatytąsias normas Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinius techninėmis kontrolės ir stebėjimo priemonėmis

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. gruodžio 31 d.

7293 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

2002 m. – 783 tūkst. litų 2003 m. – 6510 tūkst. litų

19.

Plačiau naudoti tarnybinius šunis patruliuojant prie valstybės sienos

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. gruodžio 31 d.

100 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

 

20.

Įrengti Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazę ir įsigyti orlaivių

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2005 m. gruodžio 31 d.

18000 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

aviacijos bazei įrengti: 2003 m. – 200 tūkst. litų 2004 m. – 2000 tūkst. litų 2005 m. – 800 tūkst. litų orlaiviams įsigyti: 2002 m. – 4000 tūkst. litų (Valstybės investicijų programos lėšos) 2003 m. – 11000 tūkst. litų

21.

Pagal nustatytuosius pasienio kontrolės punktų aprūpinimo kelionės dokumentų tikrinimo ir tyrimo įranga normatyvus ir aprūpinimo eilės tvarką aprūpinti dokumentų tikrinimo vietas šia įranga

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2004 m. gruodžio 31 d.

1694 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Europos Sąjungos Tarybos 1998 m. gegužės 28 d. rekomendacija dėl įvažiavimo į Europos Sąjungą vietų aprūpinimo suklastotų dokumentų patikros įranga (98/C 189/02)

2002 m. – 517 tūkst. litų 2003 m. – 617 tūkst. litų 2004 m. – 560 tūkst. litų

22.

Organizuoti užsienio kalbų tobulinimo kursus pareigūnams, dirbantiems štabuose ir tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose, taip pat muitinės postų pareigūnams

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

360 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 6 str.

iš finansavimo sumos 180 tūkst. litų – Muitinės departamentas

23.

Plėtoti Šengeno acquis atitinkančių formų Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sienų apsaugos tarnybų bendradarbiavimą

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 7 str.; Vykdomojo Komiteto 1999 m. balandžio 28 d. sprendimas dėl ryšių karininkų (SCH/Com-ex (99) 7 rev 2)

 

24.

Pakeisti ir nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo įstatymo projektą

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Muitinės departamentas

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 7 str.

 

25.

Organizuoti keitimąsi sienų kontrolės ir pasienio tikrinimo patirtimi su Europos Sąjungos valstybių institucijomis, atsakingomis už išorinių sienų kontrolę

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. gruodžio 31 d.

100 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 7 str.

 

26.

Įsteigti dokumentų tyrimo centrą

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2002 m. gruodžio 31 d.

20 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Europos Sąjungos Tarybos 1998 m. gruodžio 3 d. sprendimas (98/700/JHA); Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. kovo 27 d. sprendimas (2000/261/JHA); SCH/Com-ex (98) 59 rev

 

27.

Parengti ir patvirtinti dokumentų tyrimo centro veiklos nuostatus

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Europos Sąjungos Tarybos 1998 m. gruodžio 3 d. sprendimas dėl Europos vaizdinės archyvavimo sistemos (FADO) įsteigimo (98/700/JHA); Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. kovo 27 d. sprendimas (2000/261/JHA)

 

28.

Įsigyti naujo pavyzdžio spaudus, skirtus kelionės dokumentams žymėti

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. gruodžio 31 d.

423 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Vykdomojo Komiteto 1994 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl bendrų įvažiavimo ir išvažiavimo spaudų įsigijimo (SCH/Com-ex (94) 16 rev)

 

29.

Parengti Šengeno acquis principus atitinkantį vidaus reikalų ministro įsakymo dėl kelionės dokumentų žymėjimo tvarkos patvirtinimo projektą

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Vykdomojo Komiteto 1994 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl bendrų įvažiavimo ir išvažiavimo spaudų įsigijimo (SCH/Com-ex (94) 16 rev)

 

30.

Parengti tikrinimą pasienio kontrolės punktuose atliekančių institucijų veiklos instrukcijas, atitinkančias Bendrojo vadovo nuostatas

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

 

 

Vykdomojo Komiteto 1999 m. balandžio 28 d. sprendimas dėl Bendrojo vadovo ir Bendrosios konsulinės instrukcijos patikslintos versijos (SCH/Com-ex), (99)13)

 

II. VIZŲ POLITIKA

 

 

 

 

 

 

31.

Sukurti Vizų registrą

Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas

2003 m. liepos 1 d.

13 tūkst. litų

PHARE lėšos, valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 17 str.

Vizų registras yra sudėtinė Užsieniečių registro dalis, ir lėšos jam sukurti numatytos kartu su Užsieniečių registrui numatytomis lėšomis

32.

Išplėsti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Migracijos departamentas) vizų padalinį

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas

2003 m. liepos 1 d.

80 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

 

 

33.

Sudaryti sąrašą kelionės dokumentų, pripažįstamų tinkamais atvykti į Lietuvos Respubliką

Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 14,17 str., SCH/Com-ex (98)56

 

34.

Sukurti konsultavimosi dėl vizų prašymų su kitų Šengeno valstybių institucijomis sistemą (VISION sistema)

Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

13 tūkst. litų

PHARE, valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 17 str, SCH/Com-ex (94)15 rev

konsultavimosi dėl vizų prašymų su kitų Šengeno valstybių institucijomis sistema (VISION sistema) yra sudėtinė Užsieniečių registro dalis ir lėšos jai sukurti numatytos kartu su Užsieniečių registrui numatytomis lėšomis

35.

Įvesti Šengeno vizos formą

Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas

nuo stojimo į Europos Sąjungą datos

3200 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Europos Sąjungos Tarybos 1995 m. gegužės 29 d. reglamentas Nr. 1683/95

 

36.

Suderinti Lietuvos Respublikos vizų režimą su Europos Sąjungos reikalavimais (kadangi numatoma panaikinti vizų režimo lengvatas Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos piliečiams, iki 2003 m. sausio 1 d. išplėsti vizų išdavimo padalinius Lietuvos Respublikos ambasadose Maskvoje, Minske, Kijeve, generaliniuose konsulatuose Sankt Peterburge ir Kaliningrade, atidaryti naujas konsulines įstaigas Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje)

Užsienio reikalų ministerija

iki stojimo į Europos Sąjungą datos

17620 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. kovo 15 d. reglamentas Nr. 539/2001

nuo 2004 metų turi būti numatytos papildomos lėšos išplėstoms ir įsteigtoms naujoms konsulinėms įstaigoms išlaikyti – 9599 tūkst. litų kiekvienais metais

37.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl Lietuvos Respublikos vizų išdavimo nuostatų patvirtinimo“ naujos redakcijos projektą, taip pat nustatyti vizų išdavimo pasienio kontroles punktuose tvarką, atitinkančią Šengeno acquis principus

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. birželio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 9-18 str. SCH/Com-ex (93)21, SCH/ Com-ex (93) 24; SCH/Com- ex (94)2

 

38.

Tobulinti apsikeitimą statistine informaciją apie išduotas Europos Sąjungos nustatytas bendras vizas

Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

 

 

SCH/Com-ex (94)25, SCH/ Com-ex (98)12

 

39.

Įvesti Europos Sąjungos nustatytą bendrą kvietimo, išlaikymo ir apgyvendinimo formą

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

300 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

SCH/Com-ex (98)57

 

40.

Patikslinti sąrašą Lietuvos Respublikos institucijų, kurios turi teisę išduoti Europos Sąjungos nustatytą bendrą vizą

Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

 

 

SCH/Com-ex (99)13

 

41.

Nustatyti atsakingos už Europos Sąjungos nustatytos bendros vizos išdavimą valstybės atstovavimo Lietuvos Respublikai tvarką

Užsienio reikalų ministerija

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

 

 

SCH/Com-ex (99)13

 

42.

Nustatyti rinkliavą už Europos Sąjungos nustatytos bendros vizos išdavimą

Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

 

 

SCH/Com-ex (99)13

 

43.

Aprūpinti Lietuvos Respublikos institucijas, kurių darbas susijęs su vizų išdavimu, techninėmis kelionės dokumentų tikrinimo priemonėmis

Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas

2003 m. gruodžio 1 d.

50 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

SCH/Com-ex (99)13

 

III. MIGRACIJA

 

 

 

 

 

 

44.

Įsteigti Migracijos departamente padalinį Užsieniečių registrui administruoti

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas

2003 m. birželio 1 d.

131 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

 

 

45.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 28 d. nutarimo „Dėl Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo“ projektą

Vidaus reikalų ministerija

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 19–24 str.

 

46.

Sukurti konsultavimosi su kitomis Šengeno valstybių institucijomis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimais sistemą

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

13 tūkst. litų

PHARE, valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 25 str.

konsultavimosi su kitomis Šengeno valstybių institucijomis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimais sistema yra sudėtinė Užsieniečių registro dalis ir lėšos jai sukurti yra numatytos kartu su Užsieniečių registrui numatytomis lėšomis

47.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo projektą. Šio projekto esmė – nustatyti vežėjų atsakomybę už neteisėtą užsieniečių atvežimą į Lietuvos Respubliką

Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Migracijos departamentas

2003 m. sausio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 26 str.

 

48.

Organizuoti vežėjų, vykdančių reguliarų keleivių vežimą oro, vandens ir sausumos keliais, atstovų mokymą kelionės dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į valstybę, klausimais

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

2 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 26 str.

 

49.

Sukurti Užsieniečių registrą

Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinamas – Informatikos ir ryšių departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas

2003 m. liepos 1 d.

12843 tūkst. litų

PHARE (LI/2002/IB/JH-01), valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 9-25, 96 str.

2002 m. – 240 tūkst. litų (valstybės biudžeto lėšos) 2003 m. iš 12603 tūkst. litų – 2648 tūkst. litų (valstybės biudžeto lėšos)

50.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ projektą. Šio projekto esmė -visiškai suderinti Šengeno acquis sąlygų, kurioms esant užsieniečiui bus draudžiama įvažiuoti į valstybę, sąrašą

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas

2002 m. spalio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 96 str., SCH/Com-ex (96) decl 5

 

51.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1998 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. VIII-978 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto esmė – visiškai suderinti įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos ir Šengeno acquis nuostatomis dėl migracijos

tarpžinybinė darbo grupė (patvirtinta vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 2002, Nr. 46-1771)

2003 m. spalio 1 d.

 

 

Šengeno konvencija

 

52.

Įvesti užsieniečiams Europos Sąjungos nustatytą bendrą leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje formą

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

200 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

SCH/Com-ex (37)34 rev, Europos Sąjungos Tarybos 1996 m. gruodžio 16 d. Bendrų veiksmų programa (97/11/JAI)

 

53.

Pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą teisės akto, reglamentuojančio institucijų, atsakingų už migracijos procesų kontrolę, kitų teisėsaugos institucijų atsakomybę ir bendradarbiavimą kovojant su nelegalia migracija

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas, Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija

2002 m. spalio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 6 str.

 

54.

Parengti projektus tarptautinių sutarčių dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjungos valstybėmis tvarkos ir užsieniečių grąžinimo oro keliu

Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

SCH/Com-ex (98)10

 

IV. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

 

 

 

 

 

 

Policijos bendradarbiavimas

 

 

 

 

 

 

55.

Tobulinti policijos pareigūnų mokymo sistemą – vykdyti profesinį bazinį policijos personalo mokymą žinybinėse Vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaigose; parengti pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, į kurias būtų įtrauktas Europos Sąjungos ir Šengeno acquis

Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 39, 40, 41, 43, 47 str.

 

56.

Plėsti ryšių karininkų tinklą, įsteigti 3 jų etatus

Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

2100 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 39, 40, 44, 46 str.

pareigybės finansavimas priklauso nuo skiriamo asmens socialinės padėties (vedęs, nevedęs). Europolas (Haga), Lenkija, Ispanija

57.

Pagal Europos Sąjungos ir Šengeno acquis reikalavimus pasirašyti naujas tarptautines policijos bendradarbiavimo sutartis su Lenkija ir Latvija

Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Muitinės departamentas, Teisingumo ministerija

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 39,40,47 str.

 

58.

Papildomai įsigyti kompiuterinės įrangos Šengeno reikalavimams įgyvendinti, taip pat teritorinėms policijos įstaigoms, užtikrinti jų funkcionavimą

Policijos departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

9417,2 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 40,41 str.

2004 m. – 2117,2 tūkst. litų 2005 m. – 2700 tūkst. litų 2006 m. – 4600 tūkst. litų

59.

Nustatyti instituciją, atsakingą už policijos ryšių ir informacinės sistemos kūrimą ir plėtrą

Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamentas

2002 m. lapkričio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 40, 41 str.

 

60.

Aprūpinti transporto priemonėmis muitinės padalinius, vykdančius mobilią krovinių kontrolę

Muitinės departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

2500 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 40, 41 str.

 

61.

Įsigyti telefono ir radijo ryšių priemonių Šengeno reikalavimams įgyvendinti;

pakeisti radijo ryšio sistemas – įdiegti bendrus su kaimyninėmis valstybėmis dažnius

Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

35700 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 40, 41, 44 str.

Policijos departamentas – 21600 tūkst. litų (2003 m. – 10000 tūkst. litų, 2004 m. – 6000 tūkst. litų, iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos – 5600 tūkst. litų) Muitinės departamentas – 7200 tūkst. litų Valstybės sienos apsaugos tarnyba – 1878 tūkst. litų

62.

Aprūpinti transporto priemonėmis teritorines policijos įstaigas, esančias pasienio zonoje su Lenkija ir Latvija, siekiant užtikrinti Šengeno konvencijos nuostatų dėl sekimo ir persekiojimo per sieną įgyvendinimą

Policijos departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

15000 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 40, 41 str.

2005 m. – 5000 tūkst. litų 2006 m. – 5000 tūkst. litų 2007 m. – 5000 tūkst. litų

63.

Įkurti „Sirene“ nacionalinį padalinį

Policijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

vieneri metai iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo

7125 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 40–43 str.

 

64.

Įsteigti prie būsimosios vidinės sienos bendrus kontaktinius punktus bendradarbiavimui su gretimų valstybių sienos apsaugos institucijomis plėsti: prie sienos su Lenkijos Respublika (iki 2002 m.

gruodžio 31 d.), prie sienos su Latvijos Respublika (iki 2003 m.

gruodžio 31 d.)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

 

32 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 44 str.

 

65.

Išplėsti kontaktinių punktų veiklą, įtraukti į ją policiją, muitinę ir kitas teisėsaugos institucijas

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 44 str.

 

V. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖ

 

 

 

 

 

 

66.

Įgyvendinti Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos priemones (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 970 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos patvirtinimo“)

nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarime Nr. 970

nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarime Nr. 970

nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarime Nr. 970

nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarime Nr. 970

Šengeno konvencijos 71 str.

 

67.

Parengti Lietuvos Respublikos susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo įstatymo projektą

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2002 m. spalio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 71 str.

 

68.

Modernizuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalistinių tyrimų centro Centrinę kriminalistinę laboratoriją

Policijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

19250 tūkst. litų

valstybės biudžeto, PHARE lėšos

Šengeno konvencijos 71 str.

PHARE lėšos – 10500 tūkst. litų, valstybės biudžeto lėšos – 8750 tūkst. litų

69.

Aprūpinti Muitinės departamento Narkotinių ir neplatinamų medžiagų kontrolės skyrių techninėmis priemonėmis, tikrinimo įranga ir specialia technika kovai su nelegalia narkotinių medžiagų apyvarta

Muitinės departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

2780 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 71 str.

 

VI. NACIONALINĖ ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA

 

 

 

 

 

 

Šengeno informacinės sistemos sukūrimas

 

 

 

 

 

 

70.

Nustatyti Lietuvos ieškomų objektų nacionalinio registro (projektas Nr.

LI9908.01.02) vartotojus, administravimo tvarką

Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas, Muitinės departamentas, Užsienio reikalų ministerija

2002 m. lapkričio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 92 str.

 

71.

Įsteigti ir išlaikyti nacionalinę Šengeno informacinės sistemos sekciją

Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas, Muitinės departamentas, Užsienio reikalų ministerija

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

5000 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 92 str.

 

72.

Užtikrinti specialistų dalyvavimą plėtojant ir išlaikant centrinę Šengeno informacinę sistemą

Vidaus reikalų ministerija

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

20 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 92 str.

 

73.

Įsteigti Informatikos ir ryšių departamente 3 valstybės tarnautojų etatus Šengeno informacinei sistemai diegti ir plėsti

Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas

2003 m. birželio 1 d.

150 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 92 str.

 

Šengeno informacinės sistemos veikimas ir naudojimas

 

 

 

 

 

 

74.

Sukurti, įdiegti, priderinti prie Šengeno informacinės sistemos ir išlaikyti informacinę daiktų, kurių ieškoma siekiant uždėti jiems areštą arba gauti įrodymų baudžiamajai bylai, sistemą

Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

897,5 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 100 str.

 

75.

Teisiškai sureguliuoti policinių (ne administracinių) registrų valdymą ir tvarkymą

Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Informatikos ir ryšių departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas

2003 m. birželio 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 40, 41, 92, 94 str.

 

76.

Mokyti Vidaus reikalų ministerijos administracijos ir įstaigų prie ministerijos valstybės tarnautojus efektyviai dirbti asmeniniu kompiuteriu, suteikti jiems Europos Sąjungoje pripažintą kompiuterių vartotojo pažymėjimą

Informatikos ir ryšių departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

150 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 92–101 str.

 

77.

Imtis organizacinių ir techninių priemonių nacionalinių registrų, į kuriuos įeina Šengeno konvencijos 94 straipsnyje minimos duomenų kategorijos, suderinamumui užtikrinti

Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Muitinės departamentas

iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo datos

1500 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 94 str.

 

78.

Sukurti ir įdiegti automatizuotą informacinę ieškomų asmenų (nusikaltėlių, psichinių ligonių, vaikų bei neatpažintų asmenų) sistemą ir suderinti ją su Šengeno informacine sistema

Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas

2003 m. sausio 1 d.

500 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 95 str.

 

79.

Sukurti, įdiegti, priderinti prie Šengeno informacinės sistemos ir išlaikyti informacinę užsieniečių, kuriems neleidžiama įvažiuoti į valstybę, sistemą

Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

 

 

Šengeno konvencijos 96 str.

 

80.

Sukurti, įdiegti, priderinti prie Šengeno informacinės sistemos ir išlaikyti informacinę dingusių be žinios arba laikinai policijos saugomų asmenų sistemą

Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

500 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 97 str.

 

81.

Sukurti, įdiegti, priderinti prie Šengeno informacinės sistemos ir išlaikyti informacinę liudytojų ir asmenų, kurie turi stoti prieš teismą baudžiamosiose bylose, sistemą

Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

500 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 98 str.

 

82.

Sukurti, įdiegti, priderinti prie Šengeno informacinės sistemos ir išlaikyti informacinę slaptai sekamų objektų sistemą

Informatikos ir ryšių departamentas, Policijos departamentas

2003 m. gruodžio 31 d.

500 tūkst. litų

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 99 str.

 

83.

Modernizuoti duomenų perdavimo tinklus ir sumažinti duomenų perdavimo tarp centrinės duomenų bazės ir valstybės sienos apsaugos informacinės sistemos terminalų laiką

Informatikos ir ryšių departamentas

2004 m. gruodžio 31 d.

1500 tūkst. litų kiekvienais metais

valstybės biudžeto lėšos

Šengeno konvencijos 101 str.

 

VII. DUOMENŲ APSAUGA

 

 

 

 

 

 

84.

Nustatyti nacionalinės Šengeno informacinės sistemos naudojimo ir priežiūros asmens duomenų apsaugos srityje tvarką

Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Teisingumo ministerija, Policijos departamentas

2003 m. kovo 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 101–118 str.

 

85.

Paskirti instituciją, atsakingą už nepriklausomą nacionalinės Šengeno informacinės sistemos patikrinimo atlikimą

Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2003 m. kovo 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 114 str.

 

86.

Nustatyti duomenų perdavimo trečiųjų valstybių institucijoms tvarką

Vidaus reikalų ministerija

2003 m. kovo 1 d.

 

 

Šengeno konvencijos 118 str.

 

______________

 

 



* Skiltyje Atsakingos institucijos pirmoji nurodyta institucija yra kontroliuojanti