LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
2000 m. gegužės 31 d. ĮSAKYMO Nr. 301 „DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE“ pakeitimo

2011 m. vasario 28 d. Nr. V-184

Vilnius

1. P a k e i č i u Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką (5 priedas), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal kuruojamą sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Sveikatos

apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 301

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. vasario 28 d.

įsakymo Nr. V-184 redakcija)

5 priedas

SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

I. BENROSIOS NUOSTATOS

1.1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.

1.2. Profilaktiškai sveikatą tikrina:

1.2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, ir sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupių narių – profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.3. Lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių – sporto medicinos centrų gydytojai, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skiria privalomus arba, esant indikacijų, kitus tyrimus;

1.2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar turintys cerebrinį paralyžių, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis, turi būti nustatyta medicininė ir funkcinė klasifikacija. Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus.

1.3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai:

1.3.1. įvertina tiriamojo sveikatos bei funkcinę būkles;

1.3.2. siunčia, esant indikacijų, pas kitus specialistus konsultuotis ir tirtis;

1.3.3. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinės patikros datą;

1.3.4. pagal kompetenciją gydo sportininkus ir sportuotojus;

1.3.5. sudėtingais atvejais pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinę sveikatos patikrą atliekantys šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai siunčia sportuojančius asmenis į artimiausius sporto medicinos centrus.

1.4. sportininkų, kurie sistemingai ir intensyviai treniruojasi, siekia aukštų sporto rezultatų, sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai papildomai:

1.4.1. nustato fizinį išsivystymą, funkcinių organizmo rezervų rodiklius, organizmo prisitaikymą prie pasirinktos sportinės veiklos bei fizinių krūvių;

1.4.2. sudaro ir vykdo sportininkų organizmo atsigavimo po treniruočių krūvių skatinimo programas;

1.4.3. vykdo sportininkų pratybų ir mokomųjų treniruočių stovyklų specializuotą medicininę priežiūrą (vykdo funkcinį testavimą ir vertina sportininkų organizmo prisitaikymą prie krūvių, registruoja, gydo traumas ir ligas, teikia ataskaitą renginio organizatoriams ir sporto medicinos centro direktoriui ir kt.).

1.5. Profilaktinio sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę (forma Nr. 061/a) ir pažymimi asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025a) arba vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112a).

1.6. Už sportininkų treniravimąsi ir dalyvavimą sporto varžybose be gydytojo leidimo atsako treneriai, varžybų vyriausieji teisėjai.

1.7. Sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos sporto medicinos centruose, apmokamos iš valstybės biudžeto.

1.8. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantys sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai arba šeimos medicinos paslaugas teikiantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai vadovaujasi sporto šakų klasifikacija pagal dinaminio ir statinio fizinio krūvio (toliau – SDK klasifikacija) poveikį:

Žemas dinaminis krūvis

Vidutinis dinaminis krūvis

Aukštas dinaminis krūvis

I. Žemas statinis krūvis

Biliardas

Boulingas

Kriketas

Golfas

Šaudymas

Kerlingas

Fechtavimas

Beisbolas^x

Stalo tenisas

Tenisas (dvejetas)

Tinklinis

Badmintonas

Sportinis ėjimas

Slidinėjimas (klasikiniu būdu)

Orientacinis sportas

Ilgų distancijų bėgimas

Skvošas

II. Vidutinis statinis krūvis

Šaudymas iš lanko

Buriavimas

Karatė/dziudo!

Šuoliai į vandenį!

Žirgų sportas!

Automobilių sportas!

Motosportas!

Lengvoji atletika (šuoliai)

Lengvoji atletika (sprintas)

Dailusis čiuožimas^x

Šuoliai

Sprintas

Regbis^x!

Burlenčių sportas^x !

Sinchroninis plaukimas

Povandeninis plaukimas

Krepšinis^x

Biatlonas

Ledo ritulys^x

Žolės riedulys^x

Futbolas^x

Slidinėjimas (čiuožėjo žingsniu)

Lengvoji atletika (vidutinių ir ilgų distancijų bėgimas)

Šiuolaikinė penkiakovė

Plaukimas

Tenisas (vienetai)

Rankinis

III. Aukštas statinis krūvis

Bobslėjus!

Alpinizmas

Kovų menai^x

Sunkumų kilnojimas^x!

Burlenčių sportas

Vandens slidės^x!

Gimnastika^x!

Lengvoji atletika (metimai)

Buriavimas^x!

Kultūrizmas^x !

Kalnų slidinėjimas^x !

Imtynės^x

Snieglentės^x!

Riedlentės^x !

Boksas^x

Baidarių ir kanojų irklavimas

Dviračių sportas^x

Lengvoji atletika (dešimtkovė)

Irklavimas

Greitasis čiuožimas^x!

Triatlonas^x!

Dekatlonas^x!

^x– didelė su(si)žeidimų rizika; ! – didelė pasikartojančių sinkopių rizika.“

II. ligų ir patologinių būsenų SĄRAŠAS, kurioms esant Ribojamas fizinis krŪvis arba nerekomenduojama sportuoti

Eil. Nr.	Ligos ir patologinės būsenos			Asmenims, lankantiems sporto mokymo įstaigas, sporto klases, sporto gimnazijas; Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkams, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams ir sportininkams, esantiems šios rinktinės rezerve					Sportuotojams, sveikos gyvensenos puoselėtojams, individualiai sportuojantiesiems
2.1.	Visos ūmios ligos ir lėtinių ligų paūmėjimo stadijos			Nerekomenduojama					Nerekomenduojama
2.2.	Fizinio išsivystymo ypatybės
2.2.1.	Ryškus fizinio vystymosi atsilikimas, trukdantis atlikti pratimus ir normatyvus, numatytus ugdymo programose; ryški kūno ir galūnių disproporcija. M95-M99			Nerekomenduojama					Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.2.2.	Visos rankų deformacijos, trukdančios atlikti įvairius fizinius pratimus. M95			Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką					Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.2.3.	Ryški krūtinės ląstos deformacija, trikdanti normalią krūtinės ląstos organų funkciją. M99			Nerekomenduojama					Nerekomenduojama
2.2.4.	Ryški dubens deformacija, turinti įtakos laikysenai bei eisenos biomechanikai. M95, M99			Nerekomenduojama					Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.2.5.	Viena koja trumpesnė daugiau nei 3 cm (net esant visavertei eisenai); kojų deformacijos: iškrypimas į vidų („X“ formos) ar į išorę („O“ formos), kai atstumas tarp vidinių šlaunies krumplių arba vidinių kulkšnelių paviršiaus yra daugiau nei 12 cm. M99			Nerekomenduojama					Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.3.	Nervų ir psichikos ligos. Centrinės ir periferinės nervų sistemos traumos
2.3.1.	Psichoziniai ir nepsichoziniai psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo. Endogeninės psichozės: šizofrenija ir afektinės psichozės. Simptomatinės psichozės ir kiti egzogeninės etiologijos psichikos sutrikimai. G00-G09, F00-F09, F20-F29, F50-F59, F70-79, F99				Nerekomenduojama				Nerekomenduojama
2.3.2.	Reakcinės psichozės ir neurotiniai sutrikimai. F40-48				Nerekomenduojama				Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.3.3.	Protinis atsilikimas. F70-F79				Nerekomenduojama				Tik specialiose grupėse
2.3.4.	Epilepsija. G40-47				Nerekomenduojama				Atsižvelgiant į ligos eigą, nerekomenduojamos treniruotės vandenyje, aukštyje, su įrankiais
2.3.5.	Centrinės nervų sistemos infekcinės, parazitinės, virusinės ligos ir jų padariniai. Galvos ir stuburo smegenų pažeidimai esant bendroms infekcijoms, ūmioms ir lėtinėms intoksikacijoms ir jų padariniai (asteninė, neurocirkuliacinė distonija, nuolatiniai išsėtiniai organiniai požymiai). G00-G09, G10-G13, G35-G37				Nerekomenduojama				Tik specialiose grupėse
2.3.6.	Galvos ir stuburo smegenų traumos ir jų padariniai. S00-S09, T90				Nerekomenduojama				Atsižvelgiant į traumos sunkumą
2.3.7.	Galvos ir stuburo smegenų kraujagyslių ligos ir jų padariniai (subarachnoidiniai, vidiniai smegenų ir kiti intrakranijiniai kraujo išsiliejimai, infarktas, tranzitorinė smegenų išemija ir kt. G00-G09, G44, G45				Nerekomenduojama				Atsižvelgiant į ligos sunkumą
2.4.	Vidaus ligos
2.4.1.	Įgimtos širdies ydos:
2.4.1.1.	Prieširdžių pertvaros defektas (PPD). I51.0 nedidelis PPD, esant normaliam dešiniam skilveliui, be plaučių hipertenzijos;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	didelis PPD ir nepakitęs spaudimas plaučių arterijoje;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija		Nerekomenduojama						IA klasės sporto šakos pagal statinio ir dinaminio krūvio klasifikaciją (toliau – SDK klasifikacija)
	PPD ir vidutinio laipsnio plaučių arterijos hipertenzija, esant plaučių arterijos vožtuvo stenozei, cianozei ir dideliam šuntui iš dešinės į kairę;		Nerekomenduojama						Sportuoti nerekomenduojama
	po PPD uždarymo operacijos		Sprendžiama individualiai						Sportuoti gali po 3–6 mėn., jei nėra: plaučių hipertenzijos, ritmo ir laidumo sutrikimų, miokardo disfunkcijos
2.4.1.2.	Skilvelių pertvaros defektas (SPD). I51.0 SPD ir normalus spaudimas plaučių arterijoje;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	didelis SPD;		Nerekomenduojama						Operacinis gydymas
	po SPD operacinio gydymo;		Nerekomenduojama						Po 3–6 mėn. gali sportuoti, jei nėra nusiskundimų, nėra defekto recidyvo, plaučių arterijos hipertenzijos, tachikardijos, miokardo disfunkcijos
	esant vidutinio laipsnio plaučių hipertenzijai		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.1.3.	Atviras arterinis latakas (AAL). I70-I79 nedidelis AAL ir normalus kairysis skilvelis;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	vidutinis ar didelis AAL su kairiojo skilvelio padidėjimu;		Nerekomenduojama						Būtinas operacinis gydymas
	3–6 mėn. po operacijos, pacientai be klinikinių simptomų, nesant plaučių hipertenzijos ir kairiojo skilvelio padidėjimo		Sprendžiama individualiai						Galimos visos sporto šakos
2.4.1.4.	Plaučių arterijos stenozė. I28 jei maks. sistolinis gradientas per vožtuvą <40 mm Hg ir normali dešiniojo skilvelio funkcija;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos, bet privalo tikrintis kasmet
	jei maks. sistolinis gradientas > 40 mm Hg;		Nerekomenduojama						Gali dalyvauti IA ir IB klasės sporto šakose (pagal SDK klasifikaciją); siūlomas chirurginis gydymas
	po operacijos, jei nėra klinikinių simptomų		Sprendžiama individualiai						Galimos visos sporto šakos
2.4.1.5.	Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35.2 nedidelė AVS ( jei normali EKG, fizinio krūvio tolerancija, nebuvę krūtinės skausmų, sinkopių, tachiaritmijų anamnezėje);		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	vidutinė AVS;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos
	jei echoskopija nerodo KS hipertrofijos, jei krūvio metu nestebima išemijos ar tachiaritmijos epizodų,		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos
	jei normali krūvio trukmė ir kraujospūdžio kitimas; didelė AVS		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.1.6.	Dviburis aortos vožtuvas (DAV) ir aortos šaknies dilatacija. I35.8 DAV + aortos šaknies dilatacija <40 mm;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	DAV + aortos šaknies dilatacija 40–50 mm;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA ir IIB, vengti traumų
	DAV + aortos šaknies dilatacija >45 mm;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos
2.4.1.7.	Aortos koarktacija (AK). I35.9 nedidelė AK, esant geroms kolateralėms, normaliam krūvio testui (AKS<230 mmHg) ir mažam spaudimų gradientui tarp rankų ir kojų (< 20 mm Hg);		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	sistolinis gradientas tarp rankų ir kojų >20 mm Hg ir sistolinis kraujospūdis krūvio metu >230 mm Hg ;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos iki gydymo
	pirmaisiais metais po operacijos (nesant patologijos);		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama IIIA, IIIB ir IIIC sporto šakos
	pirmaisiais metais po operacijos, jei išlieka reikšminga aortos dilatacija		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA ir IB sporto šakos
2.4.2.	Įgytos širdies ligos:
2.4.2.1.	Mitralinė stenozė (MS). I34 nedidelė MS + sinusinis ritmas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mm Hg;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	vidutinė MS + sinusinis ritmas ar prieširdžių virpėjimas + maksimalus spaudimas plaučių arterijoje < 50 mmHg;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB ir IIB sporto šakos
	didelė MS;		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
	netiesioginio veikimo antikoaguliantus vartojantys pacientai (dėl PV)		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos, išskyrus tas, kuriose galimos traumos
2.4.2.2.	Mitralinio vožtuvo nesandarumas (MVN). I34 nedidelis ar vidutinis MVN+sinusinis ritmas+nomalus KS dydis ir funkcija+normalus spaudimas plaučių arterijoje;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	vidutinis MVN + KS nedidelis padidėjimas;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos
	didelis MVN		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.2.3.	Aortos vožtuvo stenozė (AVS). I35 nedidelė AVS;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos, bet sveikatą tikrintis ne rečiau kaip kartą per metus
	vidutinė AVS;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos
	vidutinė AVS, jei fizinio krūvio testas neigiamas, nėra ST depresijos ir tachiaritmijų, normalus kraujospūdis;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos
	didelė AVS		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.2.4.	Aortos vožtuvo nesandarumas (AVN). I35.2–I35.8 nedidelis ar vidutinis: a) jei KS diastolinis diametras (dd) normalus ar nežymiai padidėjęs;		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
	b) jei KS diastolinis diametras 60–65 mm;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IC, IIA, IIB, IIC sporto šakos
	c) jei skilvelinės ekstrasistolės krūvio metu ar ramybėje;		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos
	vidutinis AVN ir KS diastolinis diametras > 65 mm;		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
	nedidelis AVN ir kylančios aortos dilatacija (45 mm), jei nėra Marfano sindromo		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos
2.4.2.5.	Triburio vožtuvo nesandarumas. I36, jei DS funkcija nesutrikusi, spaudimas DP < 20 mm Hg		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
2.4.2.6.	Protezuoti širdies vožtuvai. T82 mitralinio vožtuvo bioprotezas (be antikoaguliantų, esant normaliai vožtuvo funkcijai ir KS būklei);		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA, IB, IIA sporto šakos
	mechaninis ar biologinis aortos protezas (normali funkcija ir KS būklė);		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos
	nepriklausomai nuo kitų sąlygų, sportininkai su vožtuvų protezais, vartojantys antikoaguliantus		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos. Nerekomenduojama, jei yra traumų pavojus
2.4.3.	Genetinės širdies ligos:
2.4.3.1.	Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP). I34 MVP, jei nėra: a) sinkopių anamnezėje; b) Holterio tyrime fiksuotų skilvelinių ekstrasistolių; c) supraventrikulinių paroksizmų; d) vidutinio laipsnio miokardo nepakankamumo; e) kairiojo skilvelio IF < 50 %; f) buvusios embolijos; g) staigių mirčių šeimoje dėl MVP.		Sprendžiama individualiai						Galimos visos sporto šakos
2.4.3.1.	MVP ir minėti pakitimai		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojamos IA sporto šakos
2.4.3.2.	Marfano sindromas. Q87.4		Nerekomenduojama						Galimos sporto šakos IA ir IIA , jei nėra: a) aortos šaknies dilatacijos; b) vidutinio ar didelio mitralinio nesandarumo; c) staigios mirties šeimyninės anamnezės dėl Marfano sindromo
2.4.3.3	Visos kardiomiopatijos. I42		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.4.	Reumatas, širdies reumatinės ligos (reumatoidinis perikarditas, miokarditas, reumatinės širdies vožtuvų ydos). I05-I09		Nerekomenduojama						Praėjus dviem metams po visiško pasveikimo
2.4.5.	Nereumatiniai miokarditai, endokarditai. I30-I52		Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesukėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo						Asmenys, persirgę ne reumatiniu miokarditu, nesulėlusiu miokardosklerozės, ir neturintys širdies ritmo bei laidumo sutrikimų, gerai toleruojantys fizinį krūvį, gali pradėti sportuoti praėjus 24 mėn. po visiško pasveikimo
2.4.6.	Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. I44		Sprendžiama individualiai						Sprendžiama individualiai
2.4.6.1.	Aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija (monomorfinė kairiosios Hiso pluošto kojytės blokados morfologijos su ašies nuokrypiu į kairę su skilvelių tachikardija). I44		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.2.	Supraventrikulinė tachikardija. I47		Nerekomenduojama						Po kateterinės abliacijos gydymo
2.4.6.3.	WPW sindromas. I45.6		Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių						Gali sportuoti po 3 mėn. po abliacijos, jei EKG nėra skilvelių preeksitacijos požymių arba po abliacijos per 3 mėn. nesant tachikardijos priepuolių
2.4.6.4.	Prieširdžių virpėjimas. I49		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.5.	Dažnos skilvelinės ekstrosistolės, registruojamos EKG fizinio krūvio metu. I49.4		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.6.	Neurokardiogeninės sinkopės. I51		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.7.	Gyvybei grėsmingos skilvelių tachiaritmijos (visos skilvelių tachikardijos kartu esant struktūrinei širdies ligai, Torsade de pointes, polimorfinė skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas). I47		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.8.	Katecholaminerginė skilvelių tachikardija. I47.1		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.9.	Ilgo QT sindromas (II derivacijoje >440 ms vyrams ir >460 ms moterims). I49		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.10.	Brugada sindromas (dešinės Hiso pluošto kojytės blokada ir ST pakilimas V₁-V₃). I44		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.6.11.	I laipsnio AV blokada bei II laipsnio Venkebacho tipo blokada, išnykstanti krūvio metu. I44		Nerekomenduojama						Galimos visos sporto šakos
2.4.6.12.	II laipsnio II tipo ar visiška blokada, susijusi su simptomais. I44		Nerekomenduojama						Gali su implantuotu EKS
2.4.7.	Hipertoninė liga. I10-I15 maža rizika širdies-kraujagyslių sistemai;		Sprendžiama individualiai						Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS
	vidutinė rizika ŠKS;		Nerekomenduojama						Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIC hipertoninės ligos stadija)
	aukšta rizika ŠKS;		Nerekomenduojama						Rekomenduojami sportiniai žaidimai, jei gerai kontroliuojamas paciento AKS ir rizikos veiksniai (išskyrus pacientus, kuriems nustatyta IIIA–IIIC hipertoninės ligos stadija)
	labai aukšta rizika		Nerekomenduojama						Pagal SDK klasifikaciją rekomenduojami IA, IB klasės sportiniai žaidimai
2.4.8.	Išeminė širdies liga. I20-I25		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.9.	Neurocirkuliacinė distonija (hipertenzinio, hipotenzinio, kardialinio ar mišraus tipo). I70-I79		Sprendžiama individualiai						Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus
2.4.10	Lėtinės nespecifinės plaučių ir pleuros ligos, ne tuberkuliozinės kilmės diseminuojančios plaučių ligos (įskaitant ligas su nereikšmingu kvėpavimo funkcijos sutrikimu). I95-I99		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susirgimo sunkumą ir simptomus, kvėpavimo funkcijos sutrikimus
2.4.11.	Bronchinė astma. J45		Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų. Nerekomenduojama fizinio krūvio išprovokuotai astmai						Nesant priepuolių paskutinius 5 ir daugiau metų, bet išlikus bronchų reaktyvumo pokyčiams, galima leisti kultivuoti atskiras sporto šakas, atsižvelgiant į plaučių funkcijos būklę. Nerekomenduojamos sporto šakos, ugdančios ištvermę, žiemos sporto šakos, sporto pratybos salėse, kuriose naudojama daug talko, kanifolijos ir pan.
2.4.12.	Skrandžio ir 12-pirštės žarnos opos paūmėjimo, remisijos stadijos, esant virškinimo funkcijos sutrikimų ir dažnų paūmėjimų. K20-K31		Nerekomenduojama						Sergantiems asmenims, esant 6 metų remisijai ir neturintiems virškinimo funkcijos sutrikimų, nerekomenduojamos ištvermę ugdančios sporto šakos
2.4.13.	Kitos skrandžio ir 12-pirštės žarnos ligos: autoimuninis gastritas ir ypatingos gastritų formos (granuliomatozinis, eozinofilinis, hipertrofinis, limfocitinis), tulžies pūslės ir jo latakų, kasos, plonojo ir storojo žarnyno ligos, esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams ir dažniems paūmėjimams. K80-K87, K90-K93		Nerekomenduojama						Asmenims, sergantiems helikobakteriniu gastritu, galima sportuoti tik po atitinkamo gydymo. Asmenims, sergantiems lėtiniu gastritu ir gastroduodenitu, kai funkcijos sutrikimai nereikšmingi ir reti priepuoliai, taip pat sergantiems tulžies latakų diskinezija su retais priepuoliais, galima sportuoti
2.4.14.	Lėtinės kepenų ligos (įskaitant nepiktybinę hiperbilirubinemiją, hepatitą A, B, C, kepenų cirozę). K80-K87		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.15.	Stemplės ligos (ezofagitai, opos) – iki visiško pasveikimo; kardiospazmai, stenozė, divertikulai, esant ryškiems ir vidutiniams funkcijos sutrikimams. K20-K31		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.16.	Lėtinės inkstų ligos (lėtinis glomerulonefritas, lėtinis pirminis pielonefritas, nefrosklerozė, nefrotinis sindromas, pirminis inkstų susiraukšlėjimas, inkstų amiloidozė, lėtinis intersticinis nefritas ir kitos nefropatijos). N08, N10-N16, N17-N19, N25-N29, N30-N39		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.17.	Pielonefritas (antrinis), hidronefrozė, inkstų akmenligė. N20-N23		Nerekomenduojama						Esant instrumentiniu būdu pašalintam ar savaiminiam vieno akmens išėjimui iš šlapimo takų (geldelės, šlapimtakio, šlapimo pūslės), jei akmenys nebuvo skaldomi šlapimo sistemoje, smulkūs (iki 0,5 cm) pavieniai inkstų ir šlapimo pūslės konkrementai, kurie patvirtinami tik ultragarsiniu ištyrimu, be pakitimų šlapime, vienpusei ar abipusei I stadijos nefroptozei, nėra draudžiama sportuoti
2.4.18.	Sisteminės jungiamojo audinio ligos. M00-M99, M30-M36		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.19.	Sąnarių ligos: reumatinis artritas, artritai kartu su spondyloartrozėmis, ankilozuojantis spondyloartritas, osteoartrozės, metaboliniai artritai, infekcinių artritų padariniai. M00-M25		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.4.20.	Sisteminiai vaskulitai. I95-I99		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.5.	Kraujo ir kraujodaros organų ligos
							Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus		Asmenims, turintiems laikinų funkcinių nesisteminių kraujo sutrikimų, galima leisti sportuoti visiškai išgijus
2.5.1.	Patvarūs periferinio kraujo sudėties pakitimai (leukocitų kiekis <4,0x10⁹/l arba >9,0x10⁹/l, trombocitų kiekis <180,0x10⁹/l, hemoglobino kiekis <=?135–160?>= g/l vyrams ir <=?120–150>=? moterims. R70-R79						Nerekomenduojama, kol neišaiškinta priežastis		Sprendžiama individualiai
2.5.2.	Kitos kraujo ir kraujodaros organų ligos. D70-D77						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.5.3.	Ūmi spindulinė bet kokios stadijos liga anamnezėje, taip pat praeityje gautas apspinduliavimas avarijos metu arba atsitiktinio apspinduliavimo dozes, 5 kartus viršijančios metines leistinas normas (tai yra 76/87). D80-D89						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.5.4.	Endokrininės sistemos ligos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai (paprasta struma, netoksinė struma, tireotoksikozė, tireoiditas, hipotireozė, cukrinis diabetas, akromegalija, podagra, III–IV laipsnio nutukimas. E00-E07, E65-E68, E70-E90						Nerekomenduojama		Esant II–III laipsnio nutukimui spręsti individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.6.	Chirurginės ligos
2.6.1.	Stuburo ir jo ligų padariniai (spondiliozė ir su ja susijusi būklė, tarpslankstelinių diskų ligos, kitos stuburo ligos, pasireiškiančios stuburo padėties sutrikimais sagitalinėje plokštumoje: rachitinė kifozė, tuberkuliozinė kifozė, Sheuerman-Mau liga, Kalve liga, skoliotinė liga, išreikšto nestabilumo požymiai). M40-M54						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.6.2.	Stuburo, krūtinės ląstos, rankų ir kojų, dubens lūžimų padariniai, esant funkcijų sutrikimams. S00-S99						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.6.3.	Aortos, magistralinių ir periferinių arterijų ir venų, limfagyslių ligos ir jų padariniai: obliteruojantys endarteritai, aneurizmos, flebitai, flebotrombozės, varikozinė ir potrombolitinė liga, limfedema (dramblialigė), varikozinių venų išsiplėtimas (vidutinio ir ryškaus laipsnio), angiotrofoneurozės, hemangiomos. I80-I89						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.6.4.	Stambių sąnarių, kaulų, kremzlių chirurginės ligos, osteopatijos, įgytos kaulų ir raumenų deformacijos (pažeidimai sąnario viduje, osteomielitai, periostitai, kiti kaulų pažeidimai, deformuojantis osteitas ir osteopatijos, osteochondropatijos, sąnarių patvarios kontraktūros), kitos sąnarių ir kremzlių ligos bei pažeidimai. M30-M79						Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką		Šių ligų atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką
2.6.5.	Įsisenėjęs arba įprastas stambių sąnarių išnirimas, įvykstantis esant nedideliems fiziniams krūviams. S00-S99, T90-T98						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.6.6.	Plaštakos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys plaštakos funkcijai. S60-S69						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.6.7.	Pėdos pirštų nebuvimas arba jų defektai, trukdantys visavertiškai atramai, apsunkinantys ėjimą ir avalynės dėvėjimą. S90-S99						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką
2.6.8.	Plokščia pėda ir kitos pėdos deformacijos, esant reikšmingam ar vidutiniam jos funkcijos sutrikimui. Jei vienos kojos plokščiapėdystė II laipsnio, o kitos I laipsnio, sprendimas priimamas pagal II laipsnio plokščiapėdystę. M90-M99						Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šaką		Asmenims turintiems I laipsnio plokščiapėdystę, arba II laipsnio, jei nėra kulnikaulio artrozės, galima leisti sportuoti
2.6.9.	Išvaržos (kirkšnies, pilvo, kitos pilvo ertmės išvaržos).Vieno ar abiejų kirkšnies žiedų didėjimas standinantis, išvaržos palpavimo metu per pilvaplėvę čiuopiasi pilvo ertmės turinys. K40-K46						Nerekomenduojama		Esant mažai bambos išvaržai, baltosios linijos lipomai ir kirkšnies žiedų praplatėjimui fizinio krūvio metu ir standinantis (kai pilvo ertmės turinys neužčiuopiamas) nėra draudžiama sportuoti
2.6.10.	Hemarojus, esant dažniems paūmėjimams ir antrinei anemijai, iškrentant mazgams (II–III stadija). Recidyvuojanti išangės įplėša. I80-I89						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką
2.6.11.	Tiesiosios žarnos visų sienelių išsikišimas standinantis. I95-I99						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.6.12.	Odos ir poodinės ląstelienos sužeidimų padariniai, trikdantys judesių funkcijas arba apsunkinantys drabužių, avalynės ar sportinio inventoriaus dėvėjimą. L80-L99						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.6.13.	Po operacijų ar sužeidimų nesutvirtėję randai, apsunkinantys fizinių pratimų atlikimą; randai, turintys polinkį išopėti; randai, sulipę su aplinkiniais audiniais ir trukdantys judėti per vieną ar kitą sąnarį fizinių pratimų metu. I95-I99						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.6.14.	Krūtinės liaukų ligos. C30-C39						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.6.15.	Piktybiniai augliai bet kokios lokalizacijos. C00-D48						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.6.16.	Nepiktybiniai augliai, kol visiškai pasveikstama. D10-D36						Nerekomenduojama		Sprendžiama pasveikus
2.7.	Otorinolaringologiniai susirgimai ir traumos
2.7.1.	Gerklų, kaklo dalies trachėjos ligos ir pažeidimai, sukeliantys net ir nereikšmingus kvėpavimo ir balso funkcijos sutrikimus. Q30-Q34						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.7.2.	Nosies pertvaros defektai su ryškiais nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimais (operacijos atliekamos nuo 15 metų). J34, J39						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.3.	Išorinės ausies ligos – iki visiško pasveikimo. H60-H62						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.4.	Eustachijaus kanalo ligos – iki visiško pasveikimo. H68-H69						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.5.	Vienos ar abiejų ausų pūliniai epitimpanitai arba visų formų ir stadijų mezotimpanitai. H66						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.7.6.	Stabilūs persirgto otito padariniai (stabilūs būgnelio randiniai pakitimai, jų perforacija). H72						Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką		Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pakitimus ir sporto šaką
2.7.7.	Otosklerozė, labirintopatija, kochlearinio nervo uždegimas ir kiti kurtumo požymiai arba stabilus klausos pablogėjimas viena ar abiem ausimis. H80-H83						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.8.	Sutrikęs praeinamumas per Eustachijaus vamzdį ir ausies barofunkcijos sutrikimas. H69						Nerekomenduojama		Galimos visos sporto šakos
2.7.9.	Vestibulinis vegetacinis sutrikimas net ir vidutinio laipsnio. H81						Nerekomenduojama		Nerekomenduojama
2.7.10.	Nosies priedėlių ligos – iki visiško pasveikimo. J00-J99						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.11.	Nosies, burnos ruimo, ryklės, gerklų ir trachėjos audinių lėtiniai pakitimai ir deformacijos. J30-J39						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.12.	Viršutinių kvėpavimo takų ligos (nosies ertmės polipai), adenoidai, lėtinis dekompensuotas tonzilitas – iki visiško pasveikimo. J00-J06						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.13.	Ozena. J31						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.14.	Anosmija (kvapo nejutimas). J34						Nerekomenduojama		Sprendžiama individualiai
2.7.15.	Asmenims, kuriems buvo laikinai sutrikusios funkcijos po LOR lėtinių ligų paūmėjimo, traumų ar chirurginio gydymo.						Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus		Galima leisti sportuoti tik visiškai pasveikus
2.8.	Infekcinės ligos
2.8.1.	Infekcinės ir parazitinės ligos: žarnyno infekcijos, bakterinės zoonozės, bakterinės ir virusinės ligos, tarp jų perduodamos nariuotakojų, ligos sukeliamos chlamidijų, riketsiozių ir kitos ligos, nepasiduodančios arba sunkiai pasiduodančios gydymui, įskaitant laikinus funkcinius sutrikimus po ūmių infekcinių ar parazitinių ligų. A00-A99, B00-B99					Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai.			a) Jei serologinės ar alerginės reakcijos teigiamos, bet klinikinių ligos požymių nėra, sportavimo klausimas sprendžiamas individualiai. b) Asmenims, persirgusiems virusiniu hepatitu, šiltine, paratifu, nesant kepenų ir virškinamojo trakto funkcinių sutrikimų, galima leisti sportuoti, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. po stacionarinio gydymo (nerekomenduojamos ištvermės sporto šakos)
2.8.2.	Kvėpavimo organų tuberkuliozė: plaučių, bronchų, tarpusienio limfmazgių, pleuros, taip pat ir neaktyvi, po persirgtos ligos esant mažiems (nežymiems) liekamiesiems pakitimams, įskaitant išgydytą spontaninę tuberkuliozę. A15-A19					Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti.			Esant nedideliems petrifikatams plaučiuose ar tarpusienio limfiniuose mazguose, galima leisti sportuoti
2.8.3.	Ne krūtinės ląstos organų tuberkuliozė: periferinių ar pilvaplėvės mazgų, perikardo, žarnyno, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lyties organų, akių, odos, kitų organų. A15-A19					Nerekomenduojama			Asmenims, kuriems yra neaktyvi kvėpavimo organų ir tarpusienio tuberkuliozė, t. y. jei per 5 metus po gydymo nepastebėta jokių suaktyvėjimo reiškinių, po dispanserizacijos nutraukimo ir nesant jokių liekamųjų pakitimų, galima leisti sportuoti
2.9.	Odos ir venerinės ligos
2.9.1.	Infekcijos ir kitos odos ir poodžio uždegiminės ligos, sunkiai pasiduodančios gydymui; išplitusios formos lėtinės egzemos, difuzinis neurodermatitas su išplitusia lichenifikacija, pūslelinė, herpinis dermatitas, išplitusi psoriazė, išplitusi absceduojanti ir lėtinė opinė piodermija, ribotos ir dažnos recidyvinės egzemos formos, difuzinis neurodermatitas su odos paviršiaus židinine lichenifikacija, diskoidinė raudonoji vilkligė, fotodermatitai. L00-L99					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.9.2.	Kitos odos ir poodžio ligos: lėtinė dilgėlinė, recidyvinė Kvinkės edema, ribota sklerodermija. L50-L75					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.9.3.	ŽIV viruso sukeltos ligos, įskaitant ŽIV infekavimą. B20-B24					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.9.4.	Dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos. A50-A64					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.9.5.	Grybelinės ligos. B35-B49					Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją.			Asmenims, sergantiems grybelinėmis ligomis, gali būti leidžiama sportuoti visiškai pasveikus ir nutraukus dispanserizaciją
2.10.	Lytinių organų ligos
2.10.1.	Vyrų lytinių organų ligos (hiperplazijos, priešinės liaukos uždegimai ir kitos ligos, sėklidžių vandenė, orchitas ir epididimitas, fimozė ir apyvarpės perteklius, kitos varpos ligos; sėklidės viržėlio vandenė, kitos vyrų lytinių organų ligos), esant reikšmingiems ir vidutiniams funkcijų sutrikimams. N40-N51					Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus.			Jei ligą galima išgydyti konservatyviai arba operaciniu būdu, sportuoti galima tik visiškai pasveikus
2.10.2.	Moters lytinių organų ligos (vulvos, makšties, Bartolinio liaukos, kiaušidžių, gimdos, dubens organų, pilvaplėvės). N70-N77					Sportuoti galima tik visiškai pasveikus.			Sportuoti galima tik visiškai pasveikus.
2.10.3.	Vulvos venų varikozinis išsiplėtimas. N76					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.10.4.	Vulvos kraurozė. N76					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.10.5.	Genitalinė ir ekstragenitalinė endometriozė. N80					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.10.6.	Ryškiai netaisyklinga moters lytinių organų padėtis. N80-N98					Nerekomenduojama			Galimos visos sporto šakos
2.10.7.	Išreikšta arba lydima funkcijos sutrikimų moters lyties organų įgimta anomalija, lyties organų neišsivystymas (išreikštas lyties organų infantilizmas), hermofrodizmas. N99, Q50-Q56					Nerekomenduojama			Galimos visos sporto šakos
2.10.8.	Moters lytinių organų nusileidimas ir iškritimas. N81					Nerekomenduojama			Nerekomenduojama
2.11.	Odontologinės ligos
2.11.1.	Dantų raidos ir dygimo sutrikimai: 10 ir daugiau dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba jų korekcija nuimamais protezais; 8 krūminių dantų nebuvimas vieno žandikaulio lanke arba 4 krūminių dantų nebuvimas viršutinio žandikaulio lanko vienoje pusėje ir 4 krūminių dantų nebuvimas apatinio žandikaulio lanko kitoje pusėje arba korekcija nuimamais protezais. K00-K14					Nerekomenduojama			Galimos visos sporto šakos
2.11.2.	Kitos dantų ir veido anomalijos, žandikaulių ligos, darančios didelę ir vidutinę įtaką kvėpavimo, uoslės, kramtymo, rijimo bei kalbos funkcijoms. K00-K14					Nerekomenduojama			Galimos visos sporto šakos
2.11.3.	Nepagydomos kietųjų danties audinių, pulpos ir periapikalinių audinių, dantenų ir periodonto, seilių liaukų, liežuvio ir burnos gleivinės ligos. K00-K14					Nerekomenduojama			Galimos visos sporto šakos
2.12.	Akių ligos ir traumos
2.12.1.	Lagoftalmas, vokų išvirtimas ir blakstienų augimas į akies obuolio pusę (trichiazė), sukeliantis akies dirginimą, trikdantis akies funkciją, vokų suaugimas, voko suaugimas su akies obuoliu, ribojantis arba trikdantis akies judesius ir regėjimą (net vienos akies). H00-H06		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.2.	Voko ptozė, pažeidžianti, veikianti vienos arba abiejų akių regėjimą. H02		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.12.3.	Nuolatinis nepagydomas ašarojimas, esant ašarų sistemos ligoms. H06		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.12.4.	Dažnai paūmėjančios lėtinės junginės, ragenos, uvealinio trakto ir tinklainės uždegiminės ir degeneracinės ligos. H10-H13		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką
2.12.5.	Regos nervo ligos. H46-H48		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.12.6.	Regos nervo atrofija. H46-H48		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.7.	Ryški įgimta ir įgyta katarakta (ir trauminė). H15-22, H25-H28		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.12.8.	Stiklakūnio drumstumas ir destrukcija. H43-H45		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.12.9.	Akies apvalkalų įgimti ir įgyti defektai, trikdantys regėjimą. H30-H36		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.12.10.	Afakija. H27.0		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.11.	Akies dugno pakitimai. H55-H59		Nerekomenduojama
2.12.12.	Būklė po akies obuolio prasiskverbiančio pažeidimo. H59		Nerekomenduojama						Nerekomenduojama
2.12.13.	Svetimkūnis akyje, kurio neįmanoma pašalinti. H59		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.14.	Vienos arba abiejų akių regėjimo laukas susiaurėjęs 20^o ir daugiau (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.15.	Akies judėjimo aparato sutrikimai. H55-H59		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.16.	Ryškus nistagmas, labai sutrikdantis regėjimą. H46-H48		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.17.	Bendrakryptis žvairumas daugiau nei 20^o (sprendimas priimamas individualiai). H49-H52		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.12.18.	Spalvinio matymo trūkumai. H53-H54		Sprendžiama individualiai						Sprendžiama individualiai
2.12.19.	Refrakcijos sutrikimai: bendrai visoms sporto šakoms – kai regėjimas: a) abiejų akių mažiau kaip 0,6 (be korekcijos); b) ne mažiau kaip 0,6 vienos (stipresnės ) akies ir 0,3 – kitos (silpnesnės) akies (be korekcijos); kontraindikacijos atskiroms sporto šakoms (lentelėje). H49-H52		Nerekomenduojama						Sprendžiama individualiai
2.13.	refrakcijos anomalijos
	Sporto šakos, kurias galima kultivuoti nenaudojant regėjimo korekcijos	Sporto šakos, kurias kultivuojant leidžiama regėjimo korekcija						Sporto šakos, kurias kultivuojant neleidžiama regėjimo korekcija		Sporto šakos, kurias kultivuojant sumažėjęs regėjimas pavojingas, o korekcijos naudojimas neleistinas
2.13.1.	Lengvosios atletikos rūšys (ėjimas, metimai, krosai, šuoliai su kartimi)	Sportinė ir meninė gimnastika						Visos imtynių rūšys		Motosportas
2.13.2.	Sunkioji atletika	Lengvoji atletika						Boksas		Žirgų sportas
2.13.3.	Greitasis čiuožimas	Slidinėjimas						Futbolas		Buriavimas
2.13.4.	Dailusis čiuožimas	Greitasis čiuožimas						Ledo rutulys		Vandens motosportas
2.13.5.	Plaukimas	Dailusis čiuožimas						Vandensvydis		Kalnų slidinėjimas
2.13.6.	Irklavimas	Fechtavimasis						Motosportas		Šuoliai į vandenį
2.13.7.		Irklavimas						Žirgų sportas		Alpinizmas
2.13.8.		Šaudymas						Šuoliai į vandenį
2.13.9.		Sunkioji atletika						Šuoliai su slidėmis
2.13.10.		Tenisas						Alpinizmas
2.13.11.		Krepšinis
2.13.12.		Tinklinis
2.13.13.		Dviračių sportas
2.13.14.		Kėgliai

III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS IŠTYRIMO PERIODIŠKUMAS ir PASLAUGŲ MASTAS

Eil. Nr.	Sportininkai, sporto šakos	Tikrinimų periodiškumas	Tikrinantys specialistai	Tyrimų apimtis	Pastabos
3.1.	Sporto mokymo įstaigų pradinio rengimo grupės nariai	1 kartą per 4 mėn.	Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas	Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas;	Kiekvienos apžiūros metu
				regos įvertinimas;	Kiekvienos apžiūros metu
				bendri kraujo ir šlapimo tyrimai;	Kartą per metus, esant indikacijų
				elektrokardiograma ramybėje;	Kiekvienos apžiūros metu arba pagal indikacijas
				kitų specialistų privalomi tyimai pagal indikacijas, tarp jų elektrokardiograma su apkrova;	Pirmos apžiūros metu
				ergometrija arba fizinio krūvio mėginys, atsižvelgiant į tiriamojo amžių, registruojant atsigavimą 3–5 min.	Pagal indikacijas
3.2.	Reguliariai sportuojantys ir dalyvaujantys sporto varžybose (sporto klubų nariai, sporto mokymo įstaigų, sporto centrų auklėtiniai)	1 kartą per 4 mėn.	Sporto medicinos gydytojas	Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos mėginiai;	Pirmos apžiūros metu arba pagal indikacijas
				EKG su fizine apkrova ir registruojant atsigavimo periode 3–5 min.	Kartą per metus arba pagal indikacijas
				širdies echoskopija	Reguliariai sportuojant 1 kartą per metus arba pagal indikacijas
			oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas ir kiti specialistai pagal indikacijas		Pagal indikacijas
3.3	Lietuvos olimpinės rinktinės ir sporto šakų rinktinių nariai	1 kartą per 3–4 mėn.	Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, traumatologas ortopedas, kiti specialistai pagal indikacijas	Išplėstiniai, etapiniai ir operatyviniai tyrimai pagal atskirą sporto šakų atstovų ištyrimo programą, patvirtintą bendru Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu.	Olimpinių rinktinių narių išsamūs tyrimai atliekami Vilniaus sporto medicinos centre. Kituose sporto medicinos centruose išsamūs tyrimai olimpiečiams atliekami tik suderinus su LOSC ar VSMC
3.4.	Neįgalieji sportininkai	1 kartą per 6 mėn.	Sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir kiti specialistai pagal indikacijas	Pradedant sportuoti nustatoma medicininė-funkcinė klasifikacija. Fizinio išsivystymo ir judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas (matuojama be protezų), regos aštrumas. Bendri kraujo ir šlapimo tyrimai. EKG ramybės būsenos (neįgaliesiems su judamojo aparato negalia, su cerebriniu paralyžiumi ir stuburo smegenų pažeidimu). Kurtiesiems ir blogai matantiems – EKG ramybės būsenos ir su apkrova
3.5.	Bokso, kikbokso, Rytų kovų menų treniruotes lankantys sportininkai	1 kartą per 4 mėn.	Sporto medicinos gydytojas	Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos tyrimai;	Pagal indikacijas
				galimi papildomi tyrimai, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką	Pagal indikacijas
			oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas		Kartą per metus arba pagal indikacijas
3.6.	Bokso treniruotes lankantys sportininkai	Patikrinimas prieš varžybas	Sporto medicinos gydytojas, oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas		Tikrinama likus 10–14 dienų iki varžybų
3.7.	Povandeninis sportas	1 kartą per 4 mėn.	Sporto medicinos gydytojas	Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos rodikliai;	Kiekvienos apžiūros metu
				ortostatinis mėginys;	Kiekvienos apžiūros metu
				kvėpavimo sulaikymo mėginiai	Kiekvienos apžiūros metu
			oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas		Kiekvienos apžiūros metu
3.8.	Triatlonas, labai ilgų nuotolių (maratono – 42,125; 50 km) bėgimas, slidinėjimas	1 kartą per 4 mėn.	Sporto medicinos gydytojas	Kaip 3.1 punkte ir papildomai: plaučių funkcijos tyrimai	Kiekvienos apžiūros metu
3.8.		1 kartą per 4 mėn.	oftalmologas, neurologas, traumatologas ortopedas, otorinolaringologas ir kiti specialistai		Pagal indikacijas
3.9.	Triatlonas, labai ilgų nuotolių (42,125; 50 km maratono) bėgimas, slidinėjimas	Patikrinimas prieš varžybas	Sporto medicinos gydytojas	Ramybės, krūvio EKG, atsigavimo periode 3–5 min.
3.9.		Patikrinimas prieš varžybas	kiti specialistai		Pagal indikacijas
3.10.	Techninės sporto šakos (auto-, motosportas, kartingai, motorlaiviai ir kt.)	1 kartą per 6 mėn.	Sporto medicinos gydytojas	Kaip 3.1 punkte	1 kartą per metus arba pagal indikacijas
3.10.		1 kartą per 6 mėn.	oftalmologas, otorinolaringologas, kiti specialistai		Pagal indikacijas
3.11.	Sportuotojai	1 kartą per 6 mėn.	Sporto medicinos gydytojas	Kaip 3.1 punkte
3.11.	Sportuotojai	1 kartą per 6 mėn.	Kiti specialistai		Pagal indikacijas

IV. detalUs sporto medicinOs centruose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas

Eil. Nr.	PASLAUGOS (pateikiamas minimalus paslaugų mastas, kuris apmokamas biudžeto lėšomis)
4.1.	SPORTO MEDICINOS GYDYTOJO
4.1.1.	Sportininkų sveikatos ištyrimas:
4.1.1.1.	fizinio išsivystymo, judamojo aparato funkcinės būklės įvertinimas;
4.1.1.2.	regos aštrumo nustatymas;
4.1.1.3.	plaučių gyvybinės talpos nustatymas;
4.1.1.4.	išsamus sportinės bei ligos anamnezės surinkimas;
4.1.1.5.	palpacija (ypač kreipiant dėmesį į judamąjį aparatą);
4.1.1.6.	auskultacija (širdies, plaučių);
4.1.1.7.	burnos ertmės apžiūra;
4.1.1.8.	pulso tyrimas ir arterinio kraujo spaudimo matavimas netiesioginiu būdu;
4.1.1.9.	kūno temperatūros matavimas;
4.1.1.10.	sportuojančių kūno masės komponentų nustatymas ir įvertinimas.
4.1.2.	Reikalingų tyrimų paskyrimas (hematologinių, bendraklinikinių, biocheminių, elektrokardiogramos, echoskopijos, spiroergometrijos, rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos).
4.1.3.	Sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės nustatymas specialiais testais:
4.1.3.1.	20 pritūpimų vietoje;
4.1.3.2.	15 sek. maksimalaus bėgimo vietoje, aukštai keliant kelius;
4.1.3.3.	3 min. bėgimu vietoje, 180 žingsnių per minutę tempu;
4.1.3.4.	Astrando step testu;
4.1.3.5.	Harvardo step testu;
4.1.3.6.	kvėpavimo sulaikymo mėginiu (pagal Serkiną);
4.1.3.7.	ortostatiniu mėginiu.
4.1.4.	Sportininkų sveikatos ir funkcinės būklės analizė ir kitų duomenų įvertinimas.
4.1.5.	Susirgusių ir traumuotų sportininkų gydymas pagal kompetenciją.
4.1.6.	Atsigavimo programų sudarymas.
4.1.7.	Rekomendacijų dėl sveikatos stiprinimo, traumų profilaktikos, treniruočių režimo teikimas.
4.1.8.	Medicininių, funkcinių tyrimų duomenų, atliktų treniruočių, mokomųjų-treniravimo stovyklų ar varžybų metu, analizė, išvadų teikimas.
4.1.9.	Sportininko sveikatos stebėjimo kortelės (forma Nr. 61/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a-LK) pildymas.
	Sporto varžybų paraiškų medicininis patvirtinimas.
4.1.10.	Susirgusių sportininkų nukreipimas konsultacijoms ir stacionariniam gydymui į antrojo ir trečiojo lygio asmens
4.1.11.	sveikatos priežiūros įstaigas.
4.1.12.	Būtinosios pagalbos teikimas.
4.1.13.	Receptų medikamentams, vitaminams išrašymas bei jų naudojimo aiškinimas.
4.2.	Klinikinės fiziologijos
4.2.1.	Anamnezės patikslinimas.
4.2.2.	Elektrokardiogramos esant ramybės būsenos registravimas (12, 18 derivacijų) ir jos interpretavimas.
4.2.3.	Elektrokardiograma su medikamentais (kalio chlorido, atropino, nitroglicerino) ir jos interpretacija.
4.2.4.	Ergometrija dviratiniu ergometru (testas PWC_170,tolerancijos standartiniams krūviams).
4.2.5.	Ergometrija irklavimo ergometru.
4.2.6.	Ergometrija baidarių ergometru.
4.2.7.	Ergometrija bėgtakiu (tredmilu).
4.2.8.	Ortostatinis mėginys.
4.2.9.	Spiroergometrijos tyrimas (testuojant dviratiniu, irklavimo, baidarių ergometrais, bėgtakiu).
4.2.10.	Širdies echoskopija (doplerinė, vienmatė ir dvimatė).
4.2.11.	Kompiuterizuota spirografija.
4.2.12.	Arterinio kraujo spaudimo matavimas esant ramybės būsenos ir fizinio krūvio metu netiesioginiu būdu.
4.2.13.	Širdies veiklos stebėjimas ergometrijos ar spiroergometrijos metu.
4.2.14.	Defibriliatoriaus naudojimas.
4.2.15.	Anaerobinio slenksčio nustatymas, atliekant laktato mėginį.
4.2.16.	Reakcijos greičio matavimas.
4.2.17.	Teping testo atlikimas ir įvertinimas.
4.3.	KLINIKINĖS LABORATORIJOS
4.3.1.	Automatizuotas kraujo tyrimas: eritrocitų kiekis; hemoglobino kiekis; leukocitų kiekis; trombocitų kiekis; leukocitų diferencinis pasiskirstymas;
4.3.2.	Leukocitų diferencinio pasiskirstymo skaičiavimas mikroskopu.
4.3.3.	Kraujo tyrimas eritrocitų nusėdimo greičiui (ENG) nustatyti.
4.3.4.	Automatizuotas šlapimo tyrimas: lyginamasis svoris; šarmų-rūgščių pusiausvyra (PH); baltymas; bilirubinas; urobilinogenas; ketonai; eritrocitai; leukocitai; bakterijos.
4.3.5.	Šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas.
4.3.6.	Automatizuotas biocheminis kraujo tyrimas: bendrojo cholesterolio koncentracija; didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija; trigliceridai; bilirubinas; amilazė; kasos amilazė; aspartataminotransferazė (GOT); alaninaminotransferazės (GPT); gama gliutamintransferazė (GGT); kalis; šlapalas; šlapimo rūgštis; kreatinkinazė (CK); kreatininas; gliukozė.
4.4.	FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS GYDYTOJO (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, dirbantis Sporto medicinos centre, teikia trumpalaikes – iki 14 d. nemedikamentinio gydymo paslaugas ir vykdo sportininkų atsigavimą skatinančias programas, panaudojant nemedikamentines priemones; esant indikacijoms ilgalaikiam nemedikamentiniam gydymui ir reabilitacijai – siunčia sportininkus į ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vadovaudamasis šias paslaugas reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“.
4.4.1.	Nemedikamentiniam gydymui siųstų sportininkų ištyrimas:
4.4.1.1.	sąnarių goniometrija;
4.4.1.2.	pėdos skliautų ištyrimas ir įvertinimas;
4.4.1.3.	elektrodiagnostika;
4.4.1.4.	raumenų jėgos, ištvermės, galūnių apimties ir ilgio matavimai;
4.4.1.5.	įvairių organų ir sistemų funkcijų testavimas;
4.4.1.6.	rentgenologinių, laboratorinių tyrimų, EKG, sonoskopijų paskyrimas;
4.4.1.7.	receptų išrašymas, medikamentų skyrimas.
4.4.2.	Nemedikamentinio gydymo ir nemedikamentinės atsigavimo programos dalies sudarymas:
4.4.2.1.	kineziterapijos procedūrų paskyrimas;
4.4.2.2.	fizioterapijos procedūrų paskyrimas;
4.4.2.3.	masažo procedūrų paskyrimas.
4.4.3.	Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų atliekamos procedūros:
4.4.3.1.	gydymas lazeriu;
4.4.3.2.	gydymas šalčiu (krioterapija);
4.4.3.3.	griaučių-raumenų stimuliacija.
4.5.	KINEZITERAPEUTO
4.5.1.	Kineziterapijos procedūros (grupinės, individualios):
4.5.1.1.	kineziterapija sergant vidaus ligomis;
4.5.1.2.	kineziterapija sergant neurologinėmis ligomis;
4.5.1.3.	kineziterapija sergant ortopedinėmis ligomis;
4.5.1.4.	kineziterapija po traumų;
4.5.2.	Mechanoterapija.
4.6.	FIZIOTERAPIJOS
4.6.1.	Ultragarso (su medikamentais ir be jų ) terapija.
4.6.2.	Amplipulsterapija (su medikamentais ir be jų).
4.6.3.	Elektroforezė.
4.6.4.	Raumenų elektrostimuliavimas..
4.6.5.	Ultravioletinių spindulių terapija:
4.6.5.1.	bendra;
4.6.5.2.	lokali;
4.6.6.	Ultraaukšto dažnio (UAD) terapija.
4.6.7.	Mikrobangų terapija.
4.6.8.	Interferencinių srovių terapija.
4.6.9.	Darsonvalizacija.
4.6.10.	Diadinamoterapija.
4.6.11.	Veninės kraujotakos stimuliavimo terapija.
4.6.12.	Transkutaninio stimuliavimo terapija.
4.7.	MASAŽO
4.7.1.	Atskirų kūno sričių masažas:
4.7.1.1.	galvos;
4.7.1.2.	veido;
4.7.1.3.	kaklo srities;
4.7.1.4.	viršutinės galūnės, peties ir mentės srities arba visų viršutinės galūnės sąnarių;
4.7.1.5.	alkūnės sąnario;
4.7.1.6.	riešo sąnario;
4.7.1.7.	plaštakos ir dilbio;
4.7.1.8.	krūtinės ląstos (iš priekio ir nugaros);
4.7.1.9.	nugaros;
4.7.1.10.	pilvo raumenų;
4.7.1.11.	juosmens ir kryžkaulio srities segmentinis;
4.7.1.12.	nugaros ir juosmens srities;
4.7.1.13.	segmentinis kaklo, stuburo ir krūtinės srities;
4.7.1.14.	stuburo srities;
4.7.1.15.	apatinių galūnių;
4.7.1.16.	klubo sąnario;
4.7.1.17.	kelio sąnario;
4.7.1.18.	čiurnos sąnario;
4.7.1.19.	pėdos ir blauzdos.
4.7.2.	Sportinis masažas.
4.8.	GYDYTOJO OFTALMOLOGO
4.8.1.	Anamnezės surinkimas.
4.8.2.	Ligonio apžiūra, regos organų būklės įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas.
4.8.3.	Papildomų ištyrimų atlikimas.
4.8.4.	Rekomendacijų dėl galimybės treniruotis pagal pasirinktą sporto šaką teikimas.
4.8.5.	Gydymo paskyrimas, receptų išrašymas, sekimas ir kontrolė.
4.8.6.	Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.
4.8.7.	Būtinų veiksmų, reikalingų paciento sveikatai gerinti, vykdymas.
4.8.8.	Profilaktinė regos organų apžiūra:
4.8.8.1.	regėjimo aštrumo ištyrimas;
4.8.8.2.	akinių parinkimas;
4.8.8.3.	refrakcijos ištyrimas;
4.8.8.4.	spalvų jutimo tyrimas;
4.8.8.5.	akių apžiūra plyšine lempa su akių dugno tyrimu „Volk linze”;
4.8.8.6.	akių padėties akiduobėje bei jų judrumo ištyrimas;
4.8.8.7.	akipločio tyrimas;
4.8.8.8.	akispūdžio tyrimas;
4.8.9	Lašų lašinimas ir tepalų įterpimas į jungties maišelį.
4.8.10.	Vokų krašto uždegimų diagnozavimas ir gydymas.
4.8.11.	Svetimkūnių pašalinimas iš jungties.
4.8.12.	Konjunktyvitų diagnozavimas ir gydymas.
4.8.13.	Ašarų liaukų uždegimo diagnozavimas ir gydymas.
4.8.14.	Ašarų kanalo uždegimo diagnozavimas ir gydymas.
4.8.15.	Episklerito ir sklerito diagnozavimas ir gydymas.
4.8.16.	Tinklainės ligų diagnozavimas.
4.8.17.	Regos nervo ligų diagnozavimas ir gydymas.
4.8.18.	Akiduobės ligų diagnozavimas ir gydymas.
4.8.19.	Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus akių traumoms.
4.8.20.	Žvairumo nustatymas.
4.9.	GYDYTOJO OTORINOLARINGOLOGO
4.9.1.	Anamnezės surinkimas.
4.9.2.	Išorinių LOR organų apžiūra ir įvertinimas.
4.9.3.	Nuoseklus LOR organų ištyrimas:
4.9.3.1.	Nosies apžiūra:
4.9.3.1.1.	išorinė nosies apžiūra;
4.9.3.1.2.	priekinė nosies rinoskopija naudojant išplėtiklį;
4.9.3.1.3.	gleivinės, nosies kriauklių, pertvaros būklės, išskyrų nosies ertmėje, papildomų darinių įvertinimas;
4.9.3.1.4.	kvėpavimo per nosį įvertinimas;
4.9.3.1.5.	prienosinių ančių fluorografinio bei rentgenografinio ištyrimo įvertinimas.
4.9.3.2.	Nosiaryklės apžiūra (nosiaryklės apžiūrėjimas užpakalinės rinoskopijos metodu ir įvertinimas).
4.9.3.3.	Ryklės ištyrimas (ryklės užpakalinės sienelės, gomurio lankų, tonzilių ir kaklo limfmazgių apžiūra ir įvertinimas).
4.9.3.4.	Gerklų ištyrimas:
4.9.3.4.1.	viršutinių kvėpavimo takų būklės įvertinimas;
4.9.3.4.2.	balso tembro, mikčiojimo ar kitų sutrikimų įvertinimas;
4.9.3.4.3.	antgerklio įvertinimas;
4.9.3.4.4.	balso klosčių būklės įvertinimas naudojant gerklų veidrodėlį;
4.9.3.4.5.	papildomų darinių įvertinimas;
4.9.3.4.6.	gerklų funkcijos įvertinimas.
4.9.3.5.	Klausos organų įvertinimas:
4.9.3.5.1.	išorinės ausies, kaušelio, speninės ataugos ir landos apžiūra;
4.9.3.5.2.	ausies būgnelio ir jo pakitimų įvertinimas;
4.9.3.5.3.	randų ir perforacijų įvertinimas;
4.9.3.5.4.	klausomojo vamzdžio funkcijos įvertinimas;
4.9.3.5.5.	kamertoninis tyrimas;
4.9.3.5.6.	klausos aštrumo įvertinimas;
4.9.3.5.7.	audiometrinio klausos ištyrimo įvertinimas.
4.9.4.	Atliekamos gydymo procedūros:
4.9.4.1.	ausų prapūtimas pagal Policerį;
4.9.4.2.	ausų hematomų punktavimas;
4.9.4.3.	tvarsčių uždėjimas po punkcijos;
4.9.4.4.	sieros kamščių plovimas;
4.9.4.5.	nosies kraujagyslių prideginimas;
4.9.4.6.	nosies punkcijos atlikimas;
4.9.4.7.	nosies priekinė tamponada;
4.9.4.8.	paratonziliarinių injekcijų atlikimas;
4.9.4.9.	paratonzilinio pūlinio punkcija ir invazija;
4.9.4.10.	tonzilių plovimas;
4.9.4.11.	tonzilių medikamentinis tepimas;
4.9.4.12.	ryklės prideginimas skystu azotu;
4.9.4.13.	gerklų instiliacija medikamentais.
4.10.	GYDYTOJO ORTOPEDO TRAUMATOLOGO
4.10.1.	Ligonio anamnezės surinkimas.
4.10.2.	Ligonio apžiūrėjimas, palpacija, surinktų duomenų įvertinimas, preliminarios diagnozės nustatymas.
4.10.3.	Profilaktinis sveikatos tikrinimas.
4.10.4.	Papildomų tyrimų skyrimas.
4.10.5.	Tvarstymas.
4.10.6.	Žaizdų perrišimas.
4.10.7.	Žaizdų priežiūra.
4.10.8.	Išorinio kraujavimo stabdymas.
4.10.9.	Vietinės blokados lidokainu, novokainu.
4.10.10.	Vietinė infiltracinė anestezija.
4.10.11.	Pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas.
4.10.12.	Siūlų išėmimas.
4.10.13.	Odos pūlingos infekcijos chirurginis gydymas.
4.10.14.	Sąnarių punkcijos.
4.10.15.	Svetimkūnių, esančių odoje, šalinimas.
4.10.16.	Įaugusio nago pašalinimas.
4.10.17.	Venos punkcija.
4.10.18.	Gipso tvarsčio uždėjimas ir nuėmimas.
4.10.19.	Vaistų paskyrimas. Esant indikacijų, siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai dėl nemedikamentinio gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos.
4.10.20.	Raumenų ir skeleto, sąnarių ultragarsinis tyrimas.
4.10.21.	Gydymo sekimas, koregavimas, kontrolė.
4.10.22.	Rekomendacijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.
4.11.	GYDYTOJO NEUROLOGO
4.11.1.	Ligonio gyvenimo bei neurologinės anamnezės surinkimas.
4.11.2.	Neurologinis ligonio apžiūrėjimas:
4.11.2.1.	cerebro bulbarinių nervų funkcijos įvertinimas;
4.11.2.2.	sausgyslinių, periostalinių refleksų ir patologinių refleksų buvimo nustatymas;
4.11.2.3.	galūnių skausminio, temperatūrinio jautrumo įvertinimas;
4.11.2.4.	autonominės sistemos būklės įvertinimas;
4.11.2.5.	raumenų tonuso, meninginių simptomų bei magistralinių kraujagyslių auskultacija;
4.11.2.6.	koordinacinių mėginių atlikimas;
4.11.2.7.	eisenos, stuburo biomechanikos patikrinimas;
4.11.2.8.	stuburo funkcijos įvertinimas, išaiškinant tempimo ir iškritimo požymius.
4.11.3.	Preliminarios diagnozės nustatymas.
4.11.4.	Profilaktinis neurologinis apžiūrėjimas.
4.11.5.	Papildomų tyrimų skyrimas:
4.11.5.1.	rentgenogramų;
4.11.5.2.	kompiuterinės tomografijos;
4.11.5.3.	magnetinio rezonanso tyrimo;
4.11.5.4.	akių dugno tyrimo;
4.11.5.5.	elektroencefalogramos;
4.11.5.6.	elektroneuroangiografijos;
4.11.5.7.	laboratorinių bei klinikinių fiziologinių tyrimų.
4.11.6.	Skiria gydytojų konsultacijas:
4.11.6.1.	ortopedo traumatologo;
4.11.6.2.	neurochirurgo arba angiochirurgo.
4.11.7.	Pacientų gydymas, skiriant medikamentinį gydymą.
4.12.	TEIKIAMOS PROCEDŪRŲ KABINETE
4.12.1.	Injekcijos:
4.12.1.1.	į paodį;
4.12.1.2.	į raumenis;
4.12.1.3.	į veną.
4.12.2.	Lašinės infuzijos.
4.12.3.	Skiepijimo procedūros.
4.12.4.	Kraujo paėmimas:
4.12.4.1.	biocheminiams tyrimams;
4.12.4.2.	kraujo grupei nustatyti;
4.12.4.3.	genetiniams tyrimams.

V. MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMAS SPORTO RENGINIŲ, ĮSKAITANT MOKOMĄSIAS TRENIRUOČIŲ STOVYKLAS, METU

5.1. Sportininkas, dalyvaujantis sporto renginiuose (sporto varžybose arba treniruočių stovyklose), privalo būti pasitikrinęs sveikatą ir turėti gydytojo leidimą (forma Nr. 068/a), pasirašytą sporto medicinos gydytojo, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekančio šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, patvirtintą asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu.

5.2. Sporto renginių organizatoriai (vyriausiasis teisėjas, vyriausiasis treneris, stovyklos vadovas) atsakingi, kad visos sporto renginiuose dalyvaujančios komandos ar atskiri sportininkai turėtų teisingai įformintas sporto varžybų paraiškas arba gydytojo išduotus leidimus (forma Nr. 068/a).

5.3. Sporto varžybose dalyvaujančių asmenų grupės leidimas dalyvauti sporto renginyje gali būti įformintas patvirtinta sporto varžybų paraiška. Paraiškoje privalo būti nurodyta jos įforminimo data. Paraišką pasirašo ir už teisingą jos įforminimą atsako sporto medicinos gydytojas, o kur nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantis šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas. Paraiška patvirtinama asmens sveikatos priežiūros įstaigos spaudu. Paraiška galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

5.4. Sporto renginių organizatoriai sporto renginių metu privalo:

5.4.1. užtikrinti reikiamą medicinos personalo skaičių, atsižvelgdami į sporto šaką, varžybų arba treniruočių stovyklos lygį ir dalyvių skaičių;

5.4.2. ne vėliau kaip prieš 14 dienų prieš sporto varžybų pradžią pateikti paraišką asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl medicinos personalo ar medicinos pagalbos automobilio, nurodydami varžybų vietą, laiką, vyriausiąjį teisėją ar atsakingą už varžybų organizavimą sporto darbuotoją, bei numatyti lėšų, reikalingų medikamentams įsigyti ir medicinos personalui už paslaugas apmokėti, kiekį;

5.4.3. sudaryti medicinos personalui tinkamas darbo sąlygas;

5.4.4. užtikrinti sužeisto, susirgusio sportininko, sporto renginio organizatorių ir žiūrovų transportavimą į gydymo įstaigą;

5.4.5. laiku atsiskaityti už suteiktas medicinos paslaugas sporto varžybų metu;

5.4.6. apmokėti įstaigai už sunaudotą tvarsliavą, įtvarus, medikamentus sporto varžybų metu, teikiant medicinos pagalbą.

5.5. Sporto renginius aptarnaujantis medicinos personalas privalo:

5.5.1. turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus;

5.5.2. turėti aiškius skiriamuosius ženklus;

5.5.3. kvalifikuotai teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą sporto varžybų metu;

5.5.4. registruoti sporto renginių metu įvykusias traumas bei susirgimus ir informuoti apie tai sporto renginių organizatorius, laiku pateikti informaciją (forma Nr. 062/a) medicinos personalą siuntusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui ar atsakingam asmeniui;

5.5.5. apie sunkias sportines traumas (kaulų lūžimai, sąnarių išnirimai, raumenų ir sausgyslių nutrūkimai, galvos ir stuburo smegenų pažeidimas, vidaus organų pakenkimai), mirties atvejus sporto renginių metu pranešti (forma Nr. 062-1) Kūno kultūros ir sporto departamentui.

5.6. Sporto bazių, kuriose vyksta sporto renginiai, administracija visiškai atsako už jos patalpų, aikščių įrengimą ir inventoriaus kokybę bei saugumą sportuojančių asmenų ir žiūrovų sveikatai.

5.7. Jei medicinos personalo darbuotojas yra sporto bazės darbuotojas, jis privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos medikamentus, tvarsliavą, įtvarus bei teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją.

5.8. Sporto bazės budėtojas (ne medicinos darbuotojas) privalo turėti pirmosios pagalbos priemonių vaistinėlę, neštuvus.

5.9. Pagal kiekvienos sporto šakos ar atskiros jos rungties sveikatos pažeidimo rizikos laipsnį skiriamas reikalingas medicinos personalas. Sporto šakos pagal pažeidimo lygį skirstomos į aukštos rizikos, vidutinės ir žemos rizikos:

5.9.1. Aukštos rizikos sporto šakos:

Lengvoji atletika (maratonas, 30 km ir 50 km ėjimas, šuoliai su kartimi), boksas, šuoliai į vandenį, dviračių sportas, žirgų sportas (trikovė), fechtavimas, žolės riedulys, sportinė gimnastika, rankinis, ledo ritulys, dziudo, šiuolaikinė penkiakovė (jojimas), čiuožimas (dailusis, greitasis ir trumpasis), kalnų slidinėjimas (slalomas, šuoliai nuo tramplyno ir su snieglente), futbolas, regbis, karatė, taikvando, triatlonas, vandensvydis, sunkioji atletika, imtynės.

Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, greitosios pagalbos automobilis su medicinos personalo brigada.

5.9.2. Vidutinės rizikos sporto šakos:

Lengvoji atletika (išskyrus maratoną, 30 km, 50 km ėjimą, šuolį su kartimi), badmintonas, krepšinis, biatlonas, bobslėjus, rogučių sportas, slidinėjimas, baidarių-kanojų akademinis irklavimas, tenisas, buriavimas, tinklinis.

Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojama minimalus medicinos personalo skaičius – 1 gydytojas, 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį bei jam privažiuoti. Papildomai, atsižvelgiant į dalyvių skaičių, gali būti slaugytojų, kineziterapeutų, turinčių tvarstymo įgūdžių, masažuotojų.

5.9.3. Žemos rizikos sporto šakos:

Nekontaktinės sporto šakos, tokios kaip šaudymas iš lanko, šaudymas, sinchroninis plaukimas, plaukimas, stalo tenisas. Šių sporto varžybų medicininiam aptarnavimui rekomenduojamas minimalus medicinos personalo skaičius – 1 slaugytoja ir galimybė iškviesti greitosios pagalbos automobilį. Papildomai gali būti kineziterapeutų, masažuotojų.

5.9.4. Kitos sporto šakos:

Varžybos negali vykti be medicinos personalo. Kiekvieno renginio metu privalo būti asmuo, sugebantis teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą.

5.10. Vykdant didelių sporto renginių medicininį aptarnavimą, būtina atsižvelgti į dalyvių bei galimų žiūrovų skaičių. Rekomenduotina prieš tokias varžybas medicinos atstovams kartu su varžybų organizatoriais aptarti medicinos personalo skaičių ir galimos medicinos pagalbos teikimo mastą. Labai svarbu užtikrinti neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimą bei evakuaciją tokių renginių atidarymų bei uždarymų metu, ypač jei jie vyksta šaltu ar karštu oru. Tam turi būti organizuotos padėjėjų iš sporto darbuotojų brigados.

5.11. Techninių sporto šakų varžybose (automobilių, motokroso, kartingų, laivų, aviacijos sporto, parašiutų sporto ir kt.), privalo būti greitosios medicinos pagalbos automobiliai su medikų brigadomis. Jų skaičius ir išdėstymas varžybų metų priklauso nuo sporto šakos.

5.12. Medicinos personalas, teikiantis medicinos pagalbą sporto varžybų metu, privalo turėti pirmosios medicinos pagalbos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605) pateiktais pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių aprašymais.

_________________