LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 75:2008 „IKIMOKYKLINIO UGDYMO 2005 MOKYKLA: BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2008 m. balandžio 30 d. Nr. V-366
Vilnius
Įgyvendindamas Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344), įgyvendinimo priemonių plano 1.6 priemonę:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 102 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 27-968).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu
Nr. V-366
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 75:2008 „IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLA: BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo mokyklų ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus.
2. Ši higienos norma taikoma projektuojant, naujai statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo mokyklas. Veikiančioms ikimokyklinio ugdymo mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato rekonstravimu ar kapitaliniu remontu.
II. NUORODOS
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
4.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
4.5. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/ 21/EB (OL 2006 L 396, p. 1);
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);
4.7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 257 „Dėl techninių normų TN 01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58-1631);
4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936);
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972);
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
4.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
4.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);
4.13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 1329/368/98 „Dėl specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 84-3672);
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);
4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. V-479 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3911);
4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-895 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6745);
4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-38);
4.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);
4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. V-572 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:200 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3277);
4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023);
4.22. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. B1-727 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5668);
4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-918);
4.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);
4.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosios ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);
4.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4352);
4.27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
baliustrada – dekoratyvi laiptų, balkono, terasos užtvara iš vertikalių stulpelių (baliustrų), kurių viršus sujungtas horizontaliais turėklais;
deratizacija – priemonių kompleksas, apimantis graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą naudojant chemines ir mechanines priemones;
dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;
dezinsekcija – priemonių kompleksas, apimantis nariuotakojų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą naudojant chemines, mechanines ir biologines priemones;
ikimokyklinio ugdymo mokyklos teritorija – nedalomas teritorinis vienetas, turintis nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę su ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu susijusią paskirtį;
ikimokyklinio ugdymo mokykla – įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas;
ikimokyklinis ugdymas – vaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą;
mechaninis vėdinimas – vėdinimas, naudojant ventiliatorius;
natūralus vėdinimas – vėdinimas, sukeltas vėjo ir gravitacinių jėgų;
pagrindinis patalpų valymas – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas nustatytu periodiškumu;
priešmokyklinis ugdymas – vaikų ugdymas pagal priešmokyklinio ugdymo programą;
prieangis (tambūras) – nešildomas priestatas prie išorinių pastato durų (atskiriantis pastatą nuo lauko) su sienomis iki pusės patalpos aukščio ar per visą aukštį, kaip tarpinė patalpa tarp lauko ir šiltų pastato patalpų;
vaiko priežiūra – vaiko prigimtinių poreikių tenkinimas;
vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą;
kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [4.3].
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Ikimokyklinės ugdymo mokyklos pastatas projektuojamas, statomas ir pripažįstamas tinkamas naudoti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [4.3], normatyvinių techninių statybos, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir šios higienos normos nustatytus reikalavimus.
7. Judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis draudžiama įrengti ant ikimokyklinio ugdymo mokyklos pastato stogo.
9. Ikimokyklinio ugdymo mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi teisės akto [4.26] nustatyta tvarka leidimą-higienos pasą.
10. Ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba įvairaus amžiaus vaikų užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų amžiaus – ne daugiau kaip 6 vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų. Grupės sąraše esantis vaikų skaičius negali viršyti pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus.
11. Vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų vaikas, kurio specialiųjų poreikių sutrikimo grupė ir laipsnis nustatytas vadovaujantis teisės akto [4.13] reikalavimais, integruotai ugdomas ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupėje, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas nustatytas grupės vaikų skaičius.
12. Specialiosios ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės komplektuojamos taip:
12.1. turinčių vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą – ne daugiau kaip 8 vaikai; aklųjų – ne daugiau kaip 6 vaikai; silpnaregių – ne daugiau kaip 10 vaikų; sutrikusios klausos – ne daugiau kaip 6 vaikai; turinčių žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų – ne daugiau kaip 10 vaikų; turinčių judesio ir padėties sutrikimų – ne daugiau kaip 8 vaikai; turinčių kompleksinių sutrikimų – ne daugiau kaip 6 vaikai; turinčių kompleksinių judesio ir padėties sutrikimų – ne daugiau kaip 3 vaikai;
14. Specialiųjų poreikių vaikai, kurių galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų, ugdomi jiems pritaikytoje aplinkoje. Integruojant judesio ir padėties sutrikimų turinčius vaikus į bendrojo tipo ikimokyklinio ugdymo mokyklas, teritorija ir pastatas turi atitikti teisės akto [4.11] reikalavimus.
15. Kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupėje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys. Rinkinio sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto [4.14] reikalavimus. Už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą turi būti paskirtas atsakingas asmuo.
16. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos darbuotojai turi tikrintis sveikatą teisės aktų [4.6, 4.10] nustatyta tvarka.
17. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos darbuotojai gali dirbti tik teisės akto [4.27] nustatyta tvarka įgiję žinių higienos, o pedagoginiai darbuotojai – ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais.
18. Asmens medicinines knygeles forma Nr. F-048/a [4.9] ir sveikatos žinių pažymėjimus darbuotojai turi laikyti darbovietėje pas vadovo paskirtą atsakingą asmenį.
V. TERITORIJA
20. Ikimokyklinio ugdymo mokykla turi būti statoma žemės sklype, suformuotame pagal teritorijų planavimo dokumentus [4.2].
21. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos sklypo neužstatyta dalis, skirta vaikų žaidimo aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 7 m2 ploto vienam vaikui.
22. Ikimokyklinio ugdymo mokykla iki 20 vaikų, įrengta daugiabučiame name, ne mažesnę kaip 100 m2 teritoriją, skirtą vaikų žaidimo aikštelei, gali įrengti atokiau nuo mokyklos. Tokiu atveju turi būti numatytas saugus vaikų nuvykimas ir grįžimas į mokyklą.
24. Teritorija turi būti aptverta ne mažesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Teritorija turi būti tvarkinga ir švari. Draudžiama sodinti dygius ir nuodingus augalus.
25. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos teritorija turi būti suskirstyta pagal veiklos zonas (žaidimų – sporto, ūkinė ir kt.). Draudžiama ikimokyklinio ugdymo mokyklos veiklos zonas įrengti ant pastato stogo.
26. Teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, atitikti vaikų amžių ir ūgį, ugdymo poreikius.
27. Teritorijoje turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių bei kritulių.
28. Žaidimų-sporto zonoje kiekvienai grupei turi būti įrengta žaidimų aikštelė. Žaidimų aikštelės, atsižvelgiant į žaidimų pobūdį, turi būti apsėtos žole, plūktos arba padengtos specialia danga.
29. Ūkio zona turi būti įrengta arčiau maisto tvarkymo patalpų. Į ją turi būti įrengtas atskiras įvažiavimas.
30. Ūkio zonoje ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo maisto tvarkymo patalpų turi būti įrengta buitinių atliekų konteineriams skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių. Ji turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Konteineriai turi būti su sandariai uždaromais liukais.
VI. PASTATAS IR PATALPOS
33. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos pastatas skiriamas vaikų ugdymui organizuoti, taip pat jame gali būti organizuojamas ir neformalusis suaugusiųjų švietimas. Ikimokyklinio ugdymo mokykla iki 20 vaikų gali būti įrengiama gyvenamajame name ar kitos paskirties pastate. Tokiais atvejais ikimokyklinio ugdymo mokyklos patalpos turi turėti atskirą įėjimą, būti izoliuotos nuo kitų patalpų, triukšmo ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos vaikų saugai ir sveikatai. Kitos paskirties patalpų žmonių evakuacijos keliai neturi eiti per ikimokyklinio ugdymo mokyklos patalpas.
34. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jį naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo ir sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.) rizikos.
35. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos pastatas turi būti ne aukštesnis kaip trijų aukštų. Pirmame ir antrame aukšte įrengiamos vaikų ugdymo patalpos.
36. Patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o pritaikytose patalpose – ne mažesnis kaip 2,5 m.
37. Kai vaikų veiklai skirtos patalpos yra su nuožulniomis (skirtingo aukščio) lubomis, jų vidutinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip šios higienos normos 36 p. nurodytas aukštis, o žemiausioje vietoje patalpos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m.
39. Laiptai, laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga.
39.2. Laiptinių langai ar kitos angos turi turėti aptvarus ar kitas apsaugos nuo kritimo priemones, jeigu tokių angų apačios aukštis nuo grindų yra mažesnis kaip 1,2 m.
39.4. Draudžiama įrengti horizontalaus dalijimo turėklus ir aptvarus, vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m.
39.5. Lauko laiptai ar jų dalys ir aikštelės turi būti su aptvarais, jeigu jų aukštis nuo žemės paviršiaus yra ne mažesnis kaip 0,45 m.
40. Įėjimas į ikimokyklinio ugdymo mokyklą turi būti su prieangiu. Atstumas tarp prieangio ir pastato durų ne mažesnis kaip 1,6 m.
41. Įstiklintos durų dalys iš abiejų pusių turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio susidūrimo, atsitrenkimo, smūgių ir susižalojimo rizikos.
44. Ikimokyklinio ugdymo mokykloje turi būti tokios patalpos:
44.1. iki 1 metų vaikų grupėse: priėmimo-nusirengimo patalpa, žaidimų kambarys, miegamasis, tualetas-prausykla, virtuvėlė, maitinimo krūtimi patalpa;
44.2. 1–3 metų vaikų grupėse: priėmimo-nusirengimo patalpa, žaidimų kambarys, miegamasis, tualetas-prausykla;
44.3. 3–7 metų vaikų grupėse: priėmimo-nusirengimo patalpa, žaidimų kambarys-miegamasis, tualetas-prausykla;
44.4. bendrosios patalpos: sveikatos kabinetas, kūno kultūros-muzikos, administracijos, maisto tvarkymo, buities patalpos;
45. Įrengiant patalpas ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų grupėje turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,3 m2 plotas, o 3–7 metų grupėje – 4,0 m2 plotas (neįskaičiuojamos tualeto-prausyklos ir virtuvėlės patalpos).
46. Maitinimo krūtimi patalpoje vienai maitinančiai motinai skiriama ne mažiau kaip 6 m2 patalpos ploto.
47. Kūno kultūros-muzikos salėje kūno kultūros užsiėmimo metu vienam grupės vaikui turi būti numatyta ne mažiau kaip 3 m2, o turintiems judesio ir padėties sutrikimų – 5,0 m2 ploto.
48. Maisto tvarkymo patalpose turi būti numatytos tokios patalpos ar zonos: pirminio daržovių apdorojimo, žaliavos apdorojimo, gamybos ir maisto išdavimo, indų plovimo, sausų produktų, daržovių laikymo.
50. Pirmame aukšte gali būti įrengiama bendra valgymo salė 3–7 metų vaikams. Vienam vaikui valgymo salėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 m2 ploto. Turi būti numatyta vieta grupių indams laikyti ir indų plovimo patalpa.
51. Naminiai gyvūnai laikomi tik atskiroje patalpoje, išskyrus akvariumus su žuvytėmis, kurie saugiai įrengti gali būti laikomi ir vaikų ugdymo patalpose. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki, saugūs vaikams ir suaugusiesiems, lengvai prižiūrimi.
52. Skalbykloje turi būti numatytos šios patalpos (zonos): nešvarių skalbinių priėmimo, skalbimo, lyginimo, džiovinimo, švarių skalbinių laikymo ir išdavimo.
53. Skalbyklų patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikirstų. Ikimokyklinio ugdymo mokykloje, kurioje nėra skalbyklos, turi būti patalpa nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti.
VII. PATALPŲ ĮRANGA IR APDAILA
56. Ikimokyklinio ugdymo mokykloje visi įrenginiai turi būti saugūs, tvarkingi, pritaikyti vaikams pagal jų ūgį, amžiaus ypatumus.
57. Elektros lizdai ugdymo patalpose vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis.
59. Vaikų priėmimo-nusirengimo patalpoje turi būti įrengtos gerai pritvirtintos individualios spintelės ar kitokie įrenginiai vaikų viršutiniams drabužiams, asmeniniams daiktams ir spinta – personalo viršutiniams drabužiams. Be to, turi būti įrenginiai vaikų šlapiems drabužiams ir avalynei džiovinti.
60. Veiklai prie stalo skirti stalai ir kėdės turi būti paženklinti. Jų kiekis ir dydžiai priklauso nuo vaikų skaičiaus ir jų ūgio. Baldų ženklinimas ir dydžiai pateikti šios higienos normos 1 lentelėje.
1 lentelė. Baldų ženklinimas ir dydžiai
| Spalvinis ženklinimas |
Stalo aukštis, cm |
Kėdutės sėdynės aukštis, cm |
Vaiko ūgis, cm, kuriam taikomas baldas |
| Balta |
34 |
17 |
Iki 80 |
| Žalia |
38 |
20 |
81–90 |
| Žydra |
43 |
24 |
91–100 |
| Oranžinė |
48 |
28 |
101–115 |
| Geltona |
54 |
32 |
116–130 |
| Raudona |
60 |
36 |
Daugiau kaip 130 |
61. Veiklai prie stalo skirti stalai ir kėdės turi atitikti vaikų ūgį: vaiko 2 trečdaliai šlaunų turi būti ant kėdės sėdynės, visa nugara remtis į kėdės atlošą, kojos per kelius sulenktos stačiu ar buku kampu, pėdos visa plokštuma turi liesti grindis, nuo sėdinčio vaiko liemens iki stalo krašto turi būti 3–5 cm tarpas, per alkūnę sulenktos rankos ir padėtos ant stalo pirštų galai turi siekti išorinį akies kampą.
62. Prie žaidimų kambario turi būti įrengta vieta ar patalpa su dviejų skyrių indų plautuve grupių indams plauti, indų džiovykla ir spinta švariems indams laikyti.
63. Miegamajame turi būti tiek lovų, kiek grupėje vaikų.
63.1. Lovos turi būti sustatytos taip, kad būtų galima laisvai prieiti prie kiekvieno vaiko lovos. Atstumas nuo sienos su langais ir šildymo įrenginių iki lovų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
63.3. Iki 1,5 m. amžiaus vaikų grupių miegamuosiuose lovos turi būti su sienelėmis, užtikrinančiomis vaikų saugumą.
63.4. Sustumiamos-ištraukiamos lovos (komodos) ne daugiau kaip iš trijų lovų gali būti naudojamos vaikams nuo 3 iki 7 m.
65. Tualete-prausykloje turi būti įrengtos praustuvės vaikams ir praustuvė personalui, pusvonė su lanksčiu dušo rageliu, rankšluostinės individualiems vaikų rankšluosčiams, spinta valymo inventoriui laikyti. Ši spinta turi būti uždaryta, kad į ją negalėtų patekti vaikai. Tualete-prausykloje turi būti vaikams įrengti unitazai. Iki 3 m. vaikų grupių tualetuose-prausyklose turi būti specialus įrenginys naktipuodžiams plauti, lentynos – naktipuodžiams laikyti. Kiekvieno vaiko naktipuodis ženklinamas tuo pačiu ženklu kaip ir vaiko rankšluostinė. Tualetuose-prausyklose turi būti muilo ir tualetinio popieriaus. Sanitarinių įrenginių kiekis pateikiamas šios higienos normos 2 lentelėje.
2 lentelė. Sanitarinių įrenginių kiekis vaikų grupėse
| Vaikų amžius |
Praustuvės |
Unitazai |
Pusvonė su lanksčiu dušo rageliu |
|
| vaikams |
personalui |
vaikams |
||
| Iki 1m. |
1 |
1 |
– |
1 gili |
| Nuo 1 iki 3 m. |
2 |
1 |
1 |
1 gili |
| Nuo 3 iki 7 m. (20 vaikų) |
4 |
1 |
3 |
1 negili |
66. Nuo 3 iki 7 m. amžiaus vaikų ugdymo grupei iki 20 vaikų turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 unitazas 7 vaikams ir 1 praustuvė 5 vaikams.
67. Praustuvės 1–3 m. amžiaus vaikams turi būti įrengiamos 0,4 m aukštyje, 3–7 m. amžiaus vaikams – 0,5 m aukštyje.
68. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 m2 kabinose su lengvai varstomomis durimis ar kitokia uždanga. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.
69. Kiekviename aukšte ne grupės tualeto patalpose įrengiami tualetai darbuotojams su tambūru, kuriame turi būti praustuvė, taip pat rankų higienos priemonių (muilas, vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai), šiukšliadėžė.
70. Techninės priemonės (kompiuteriai, televizoriai) gali būti naudojamos 3 m. ir vyresnių vaikų ugdymui.
70.2. Kompiuterizuotai vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės.
70.3. Atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m.
70.4. Kompiuterizuota vieta turi būti įrengta taip, kad vaikas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti.
70.6. Atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki vaiko akių turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m, akių žiūrėjimo linija su ekrano plokštuma turi sudaryti statų kampą.
70.7. Vaizdas ekrane turi būti ryškus, nejudėti, nespindėti, nemirgėti, būti be vaiką varginančių šešėlių ir atspindžių. Šviesos šaltiniai turi neakinti, neatsispindėti ekrane.
70.8. Kompiuteriams prijungti turi būti atskira trilaidė maitinimo linija su atskiru įžeminimo laidu. Laidai turi būti izoliuoti ir apdengti apsauginiais loveliais.
70.9. Elektromagnetinio lauko lygis, jonizuojančioji spinduliuotė turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto [4.7] reikalavimus.
70.10. Televizoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 59 cm. Atstumas nuo ekrano iki arčiausiai sėdinčių vaikų turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
71. Visų ikimokyklinio ugdymo mokyklos patalpų grindys, sienos, tualetų kabinos ir lentynos turi būti lygios, o jų apdaila lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijos medžiagoms.
71.2. Vaikų grupių patalpose, kuriose yra vaikų su regėjimo sutrikimais, durų, durų rankenų, išsikišusių kambario detalių, laiptų kraštų, baldų ir kitų įrenginių spalva turi būti kontrastinga sienų spalvai.
71.3. Visų patalpų grindų danga turi būti neslidi, be plyšių. Tualetų-prausyklų, maisto tvarkymo patalpų, skalbyklos, tualetų grindys turi būti išklotos keraminėmis plytelėmis. Draudžiama žaidimų kambariuose, miegamuosiuose, priėmimo-nusirengimo patalpose kloti kiliminę dangą ar keramines plyteles.
VIII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
72. Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad naudojamose patalpose normaliomis lauko sąlygomis visose veiklos zonose būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus [4.16, 4.19, 4.24].
73. Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Draudžiama naudoti tam tikslui medžio drožlių plokštes.
74. Temperatūra patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti dydžius, nurodytus šios higienos normos 3 lentelėje.
3 lentelė. Kai kurių patalpų oro temperatūros parametrai šaltuoju metų laikotarpiu
| Patalpos pavadinimas |
Oro temperatūra, °C |
| Priėmimo-nusirengimo patalpa |
20–23 |
| Žaidimų kambarys |
20–23 |
| Miegamasis |
18–22 |
| Tualetas-prausykla |
19–23 |
| Kūno kultūros-muzikos salė |
18–20 |
| Sveikatos kabinetas |
20–23 |
| Kompiuterinės įrangos patalpa |
20–22 |
| Koridoriai |
18–21 |
| Laiptinės |
18–21 |
75. Judesio ir padėties sutrikimų turinčių vaikų žaidimų kambariuose ir vaikų iki 1 metų grupių patalpose šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 21–23 °C.
77. Oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu vaikų ugdymo patalpose, koridoriuose turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek.
78. Temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų vaikų ugdymo patalpose turi būti ne didesnis kaip 3 °C.
81. Ikimokyklinio ugdymo mokyklose turi būti numatytas natūralus ir mechaninis patalpų vėdinimas.
81.1. Ikimokyklinio ugdymo mokyklose natūralus vėdinimas turi būti užtikrinamas varstomais langais ir natūralios traukos kanalais.
81.2. Vaikų ugdymo patalpose įrengiant langus su stiklo paketais turi būti įrengiamas mechaninis tiekiamasis – ištraukiamasis patalpų vėdinimas.
81.3. Vėdinimo sistemų našumas vaikų ugdymo patalpose turi užtikrinti patalpų oro pasikeitimą ne mažiau kaip 1,5 karto per valandą, maisto tvarkymo patalpose – pagal projektinius apskaičiavimus.
81.4. Virtuvės patalpose turi būti įrengta mechaninė oro ištraukimo sistema, kuri apribotų garų, kvapų sklidimą į gretimas patalpas, virš viryklių ir panašių įrenginių turi būti sumontuoti gartraukiai.
81.5. Skalbykloje, skalbinių lyginimo patalpoje turi būti numatytas tiekiamasis – ištraukiamasis vėdinimas, kad oras per valandą pasikeistų 5 kartus.
81.6. Grupių tualetuose-prausyklose, skalbyklose, virtuvės patalpose turi būti atskiri traukos kanalai.
IX. VANDENTIEKIS IR NUOTEKOS
83. Jeigu nėra centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, turi būti suprojektuoti ir įrengti vietiniai nuotekų valymo įrenginiai.
84. Karštas ir šaltas vanduo turi būti pastoviai tiekiamas virtuvės patalpose, skalbykloje, sveikatos, logopedo kabinetuose, vaikų iki 1 m. grupės žaidimų kambaryje, maitinimo krūtimi patalpoje, grupės indų plovykloje, visų grupių tualetuose-prausyklose, tualetuose, baseinuose, gyvūnų laikymo patalpoje.
85. Karšto vandens temperatūra vaikų tualetuose-prausyklose turi būti ne žemesnė kaip 37 °C ir ne aukštesnė kaip 42 °C.
X. NATŪRALUS IR DIRBTINIS APŠVIETIMAS
87. Natūralus apšvietimas.
87.1. Vaikų ugdymo, virtuvės, administracijos patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 % toliausiame nuo lango taške, o insoliacija – ne trumpesnė kaip 3 val.
87.2. Vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonės.
88. Dirbtinis apšvietimas.
88.2. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 4 lentelėje.
4 lentelė. Kai kurių patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės
| Patalpos pavadinimas |
Apšvieta, lx |
Paviršius, kuriam taikoma apšvieta |
|
| liuminescencinės lempos |
kaitrinės lempos |
||
| Žaidimų kambarys |
300 |
150 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| Kūno kultūros-muzikos salė |
200 |
100 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| Priėmimo-nusirengimo patalpa |
200 |
100 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| Miegamasis |
75 |
30 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| Kompiuterinės įrangos patalpa |
300 |
– |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| Tambūras |
50 |
25 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
88.3. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vaikų ugdymo patalpose turi būti naudojami šviestuvai, vienodai išsklaidantys šviesą.
XI. TERITORIJOS, PATALPŲ, ĮRENGINIŲ, INVENTORIAUS, ŽAISLŲ PRIEŽIŪRA
91. Smėlis žaidimo aikštelių dėžėse turi būti pakeičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes. Pakeitus smėlį turi būti atliekamas smėlio helmintologinis tyrimas. Smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlių. Smėlis turi būti perkasamas pagal poreikį.
95. Visos patalpos kasdien turi būti vėdinamos ir valomos drėgnu būdu.
95.1. Patalpos turi būti vėdinamos skersvėjiniu būdu, kai patalpose nėra vaikų. Patalpų negalima vėdinti per tualeto-prausyklos patalpas.
95.3. Patalpos valomos iki vaikų atėjimo į ikimokyklinio ugdymo mokyklą arba kai vaikai būna lauke.
95.3.1. Grupės patalpų, kūno kultūros-muzikos salės grindys plaunamos 2 kartus per dieną, prireikus ir dažniau.
95.3.1. Tualeto-prausyklos grindys, unitazai turi būti švarūs visą laiką, valomi drėgnu būdu leidžiamais naudoti valikliais. Unitazų sėdynės kasdien plaunamos šiltu vandeniu su muilu.
95.3.2. Po kiekvieno vaikų sodinimo ant naktipuodžių tualeto-prausyklos grindys ir naktipuodžiai turi būti plaunami.
95.3.4. Dezinfekcijos preparatai, įvairūs valikliai turi būti laikomi vaikams neprieinamose vietose.
95.3.2. Tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti ženklinamas ryškia spalva, švarus ir sausas laikomas spintoje, atskirai nuo kitų grupių patalpų valymo inventoriaus. Valytojos, valydamos tualetus, turi apsivilkti specialius drabužius (chalatus). Jie turi būti paženklinti ir laikomi atskirai nuo kitų drabužių.
95.3.3. Stalai žaidimų kambariuose turi būti valomi leidžiamais valikliais prieš ir po kiekvieno vaikų maitinimo, o užteršti – nedelsiant. Stalų ir indų plovimo šluostės, kempinės po kiekvieno panaudojimo turi būti išskalbiamos karštu vandeniu su muilu, išdžiovinamos ir laikomos specialiame inde ar atskiroje vietoje.
95.3.6. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos patalpų langai valomi pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
96. Minkštas inventorius.
96.1. Švarūs lovos skalbiniai, rankšluosčiai turi būti laikomi spintose. Kiekvienam vaikui turi būti ne mažiau kaip po 3 komplektus lovos skalbinių, 3 rankšluosčius rankoms ir 3 kojoms ir po 2 komplektus čiužinių užvalkalų. Lovos skalbiniai, rankšluosčiai keičiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę savaitinėse grupėse ir vieną kartą per 10 dienų – dieninėse grupėse.
96.2. Nešvarūs lovos skalbiniai, rankšluosčiai surenkami į specialius maišus ar kitas talpyklas, pristatomi į skalbyklą, o iš skalbyklos grąžinami specialiuose švariuose maišuose.
96.3. Pagalvės, antklodės turi būti skalbiamos, o neskalbiamos pagalvės, antklodės ir čiužiniai išpurtomi ir vėdinami lauke ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
96.4. Kilimai vaikų grupėse kasdien turi būti valomi dulkių siurbliu ir kartą per mėnesį išpurtomi lauke. Pagal reikmes kilimai turi būti valomi sausu cheminiu būdu.
97. Žaislai neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai ar rizikos juos nuryti, įkvėpti ar susižeisti jais palietus odą, gleivinę, akis. Žaislai turi būti švarūs, atitikti vaikų amžių.
98. Žaislai turi būti plaunami ar valomi kasdien, o tekstiliniai žaislai skalbiami ne rečiau kaip kartą per savaitę.
100. Maudytis baseine gali tik sveiki vaikai. Vieno suaugusiojo prižiūrimi baseine vienu metu maudytis gali ne daugiau kaip 7 vaikai. Prieš maudymąsi ir po jo vaikai turi nusiprausti po dušu.
101. Patalpose turi nebūti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų. Dezinsekciją ir deratizaciją atlieka šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys [4.23].
102. Paskelbus karantiną, patalpos, įrenginiai, žaislai, inventorius valomi, dezinfekuojami pagal specialistų, vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, nurodymus.
103. Valymo ir dezinfekcijos būdai bei priemonės karantino grupėse pateikti šios higienos normos 1 priede.
104. Valikliai turi būti naudojami pagal paskirtį. Naudojami biocidai teisės akto [4.12] nustatyta tvarka turi būti leisti naudoti. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugos reikalavimų [4.5].
105. Patalpų naudojimo metu atsiradę sienų, lubų, grindų, įrenginių ar inventoriaus defektai, galintys turėti įtakos vaikų sveikatai ir saugumui, šalinami nedelsiant.
XII. MAISTO TVARKYMO PATALPŲ ĮRENGIMAS, PRIEŽIŪRA, MAISTO RUOŠIMAS
108. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir maisto tvarkymas turi atitikti teisės aktų [4.21, 4.22] reikalavimus.
109. Ikimokyklinio ugdymo mokykloje maistas tvarkomas taikant rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos principais pagrįstą savikontrolę: rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų arba geros higienos praktikos taisykles (GHP) [4.21].
110. Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams (šios higienos normos 2 priedas) [4.8]. Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles.
111. Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai); grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti gėrimai; bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; šaltiena; nešiluminiai pagaminti gėrimai; blyneliai su mėsa; makaronai su mėsa; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai; daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (mėsos produktai, konditerijos gaminiai).
112. Vaikų iki 1 metų maitinimo organizavimas.
112.1. Vaikai iki 1 metų maitinami pagal individualius valgiaraščius, suderintus su tėvais pagal pateiktas gydytojo rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar adaptuotų pieno mišinių, kito maisto kiekiai.
112.2. Turi būti pildomas kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis.
112.5. Motinos pienas gali būti atnešamas šviežias ar užšaldytas vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose induose.
112.5.2. Šaldytas motinos pienas atšildomas kambario temperatūroje, šilto vandens vonelėje arba kūdikių maisto šildytuve. Draudžiama motinos pieną atšildyti mikrobangų krosnelėje ar verdančio vandens vonelėje. Atšildyto negalima pakartotinai užšaldyti.
113. 1–7 m. amžiaus vaikų maitinimo organizavimas.
113.1. Jeigu vaikai ikimokyklinio ugdymo mokykloje būna 4 val. ar ilgiau, turi būti organizuojamas jų maitinimas.
113.2. Vaikai turi būti maitinami kas 3,5–4,0 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus ikimokyklinio ugdymo mokyklos vadovo ir suderintus su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Sudaromi atskiri 10 dienų valgiaraščiai 1–3 ir 4–7 m. amžiaus vaikams.
113.3. Pusryčiams vaikas turi gauti 25 %, pietums – 35–40 %, pavakariams – 15 %, vakarienei – 20–25 % rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo.
114. Draudžiama naudoti susidėvėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus ir aliumininius įrankius.
115. Maistą grupėje dalijantys darbuotojai turi dėvėti specialius drabužius (chalatus, galvos apdangalus). Jie turi būti paženklinti ir laikomi atskirai nuo kitų drabužių.
116. Maisto atliekos turi būti surenkamos į specialiai tam skirtą ir paženklintą kibirą ar kitą talpyklą. Po kiekvieno maitinimo atliekos išnešamos iš grupės patalpų. Kasdien, pašalinus atliekas, talpyklos turi būti išplaunamos.
XIII. VAIKŲ PRIĖMIMAS, DIENOS REŽIMAS
118. Priimant vaiką į ikimokyklinio ugdymo mokyklą ir vėliau kiekvienais metais tėvai turi pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą formą Nr. 027-1/a [4.10, 4.18].
119. Draudžiama priimti vaikus, turinčius ūmių užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, aštriai kosti, yra pūlingų išskyrų iš nosies), taip pat turinčius utėlių ar glindų.
121. Po ligos vaikas gali būti priimtas į ikimokyklinio ugdymo mokyklą tik su gydytojo pažyma F 094/a [4.9].
122. Vaiko dienos režimas turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.
123. 1–7 m. amžiaus vaikų grupių priėmimo-nusirengimo patalpoje turi būti vaikų dienos režimo tvarkaraštis, kuriame nurodoma vaikų priėmimo į mokyklą ir išvykimo iš jos laikas, organizuojamų maitinimų, miego, numatomų vaikų pasivaikščiojimų lauke laikas, dienos valgiaraštis.
124. Aktyvi fizinė veikla turi būti organizuojama kasdien, atsižvelgiant į vaikų amžių ir sveikatos būklę.
XIV. VAIKŲ IKI 1 METŲ AMŽIAUS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
128. Maitinimo krūtimi patalpoje turi būti praustuvė, vystymo stalas, lova su sienelėmis kūdikiui ir kėdė kiekvienai maitinančiai motinai, taip pat turi būti vieta viršutiniams drabužiams pasikabinti.
129. Žaidimo kambaryje ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo lango turi būti įrengtas maniežas su aptvaru, maitinimo kėdės.
130. Žaidimų kambaryje turi būti vystymo stalas, šalia jo praustuvė, rankšluosčių kabykla, uždaras indas nešvariems skalbiniams.
133. Maniežo, vystymo stalų danga turi būti lygi, atspari drėgmei, lengvai valoma ir dezinfekuojama.
134. Maniežo, lovelių sienelių vertikalūs tarpai turi būti ne didesni kaip 0,05 m. Maniežo aptvaro aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Nevaikštančių vaikų maniežo apačios aukštis nuo grindų turi būti ne mažesnis 0,5 m.
135. Virtuvėlėje turi būti maisto paruošimo vieta, 2 skyrių plautuvė, šaldytuvas, įrenginys buteliukams virinti ar sterilizuoti.
136. Po kiekvieno panaudojimo buteliukai ir čiulptukai, buteliukų plovimo šepetėliai turi būti gerai išplaunami ir virinami apsemti vandens uždengtame inde 15 min. arba sterilizuojami pagal gamintojo instrukciją.
137. Švarūs buteliukai ir čiulptukai laikomi uždarame inde, buteliukų plovimo šepetėliai išdžiovinami ir laikomi sausi.
Lietuvos higienos normos HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
1 priedas
NUOLATINIS VALYMAS IR DEZINFEKCIJA KARANTINO GRUPĖSE, KAI YRA ORO LAŠELINĖS IR ŽARNYNO INFEKCIJOS
| Valymo ir dezinfekcijos objektai |
Valymo ir dezinfekcijos budai, priemonės |
Pastabos |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. Valgomieji indai |
Plauti dezinfekuojančiais indų plovikliais, kurie leisti naudoti viešojo maitinimo įstaigose. |
Indus po dezinfekcijos išplauti karštu tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. |
| 2. Kempinės, šluostės indams plauti bei stalams valyti |
Patartina naudoti vienkartines kempines, šluostes.
Daugkartines kempines, šluostes po naudojimo virinti 15 min. ir sausas laikyti uždarame paženklintame inde. |
Stalus prieš valgymą plauti karštu vandeniu ir muilu arba šluostyti su paviršių valymo priemonėmis. Po vakarienės valyti šluoste, sumirkyta dezinfekuojančios valymo priemonės tirpale. |
| 3. Kieti (plastikiniai, guminiai ir kt.) smulkūs žaislai |
Po kiekvieno naudojimo plauti šepečiu šiltame 2 proc. geriamosios sodos, muilo tirpale (2 g sodos 100 ml vandens). |
Po dezinfekcijos gerai išplauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. |
| Dideli ir kiti žaislai, kurių negalima plauti |
Šluostyti švaria vienkartine šluoste, sudrėkinta 2 proc. geriamosios sodos, muilo tirpale. |
Po dezinfekcijos šluostyti švariame vandenyje sumirkyta šluoste ir išdžiovinti. |
| Minkšti žaislai |
Išnešti iš grupės visam karantino laikui. Dezinfekuoti kameroje arba valyti šepečiais, sumirkytais paviršius dezinfekuojančiais valymo priemonės tirpalais. Jei galima, žaislus išskalbti karštame vandenyje (daugiau kaip 60°C temperatūros). |
|
| 4. Kilimai, užuolaidos |
Išnešti iš grupės visam karantino laikui. Kilimus dezinfekuoti kameroje arba valyti šepečiais, sumirkytais paviršius dezinfekuojančiais valymo priemonės tirpalais arba išvalyti plaunamaisiais siurbliais. Užuolaidas išskalbti karštame vandenyje (daugiau kaip 60°C temperatūros). |
|
| 5. Grindys, baldai, durų rankenos, vandens čiaupai, turėklai, klijuotės ir kiti paviršiai |
2 kartus per dieną plauti arba šluostyti šiltais muilo, sodos tirpalais arba naudojant paviršius dezinfekuojančias valymo priemones. Paviršius, užterštus sekretais, ekskretais, šluostyti muilo, sodos arba kitais valymo priemonės tirpalais, po to šluostyti su dezinfekuojančiu valančiu tirpalu. |
|
| 6. Nešvarūs ir sutepti sekretais, ekskretais skalbiniai |
Surinkti į specialius paženklintus maišus, skalbti ne žemesnėje kaip 60° temperatūroje. |
|
| 7. Pagalvės, čiužiniai, antklodės |
Pašalinti kenksmingumą dezinfekcijos kameroje arba valyti šepečiais, sumirkytais paviršių dezinfekuojančiais valymo priemonės tirpalais arba, jei galima, pagalves, antklodes išskalbti karštame vandenyje (daugiau kaip 60°C temperatūros). |
|
| 8. Naktipuodžiai ar kiti indai sekretams, ekskretams |
Po kiekvieno naudojimo, išpylus sekretus ir ekskretus, plauti karštu vandeniu (daugiau kaip 60°C temperatūros). |
|
| 9. Įtariamojo sergant žarnyno užkrečiamosiomis ligomis ekskretai (fekalijos, šlapimas) |
Užpilti chlorkalkių milteliais (200 g/l kg) arba kitomis dezinfekcijos priemonėmis, tinkamomis skystoms atliekoms dezinfekuoti, laikyti 1 val. |
Indą su išskyromis uždengti ir po dezinfekcijos išskyras išpilti į kanalizaciją. |
| 10. Šepečiai naktipuodžiams, unitazams valyti |
Mirkyti dezinfekuojančios valymo priemonės tirpale. |
Tirpalą, išmirkius šepečius, pakeisti. |
| 11. Sanitariniai įrenginiai (vonios, praustuvės, plautuvės, unitazai) |
Valyti 2 kartus per dieną su sanitarinių įrenginių valymo arba dezinfekuojančiomis valymo priemonėmis. |
|
| 12. Valymo inventorius (šluostės, grindų skudurai) |
Panaudotą inventorių skalauti dezinfekuojančios valymo priemonės tirpale. |
Po dezinfekcijos išplauti švariame vandenyje ir išdžiovinti. |
Lietuvos higienos normos HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
2 priedas
PAROS ENERGIJOS IR MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ NORMOS VAIKAMS
| Vaiko amžius |
Energija, kcal |
Baltymai, g |
Riebalai, g |
Angliavandeniai, g |
| Iki 3 mėn. |
Energijos kiekis = kūno svoris (kg) x 108 Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) x 2,4 Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) x 4,9 Angliavandenių kiekis = kūno svoris (kg) x 13,6 |
|||
| 4–6 mėn. |
||||
| 7–9 mėn. |
Energijos kiekis = kūno svoris (kg) x 96 Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) x 2,1 Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) x 3,7 Angliavandenių kiekis = kūno svoris (kg) x 13,6 |
|||
| 10–12 mėn. |
||||
| 1–3 m. |
1400 |
45 |
50 |
193 |
| 4–6 m. |
1700 |
55 |
60 |
235 |