LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 109:2001 „BASEINAI. ĮRENGIMAS, PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ“ PATVIRTINIMO
2001 m. liepos 17 d. Nr. 390
Vilnius
1. Tvirtinu:
2. Laikau netekusiais galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1991 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 1-6/5 „Dėl pirčių, saunų ir baseinų įrengimo bei eksploatacijos higieninių taisyklių“ 24-32, 36-40 punktus ir priedą.
3.Pavedu viceministrui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę.
SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS
______________
I. Taikymo sritis
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius baseinų įrengimo, priežiūros ir kontrolės reikalavimus, taip pat kokybės reikalavimus visų rūšių vandeniui (vandentiekio, paviršiniam, jūros, mineralinio vandens šaltinių, sūriam vandeniui, įskaitant ir dirbtinį sūrų, terminį), naudojamam visų tipų baseinuose ir voniose (išskyrus buitines).
3. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems baseinus bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę. Juridinis ar fizinis asmuo, prieš pradėdamas teikti baseinų paslaugas, turi gauti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos išduotą leidimą-higienos pasą [4.15].
II. Nuorodos
4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788).
4.2. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 131 „Dėl organizacinio tvarkomojo techninio reglamento „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka STR.1.09.01:1996“ patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 98-2250).
4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 335 „Dėl STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2667).
4.4. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 122 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:1997 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 32-807).
4.5. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 139 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.02:1997 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 41-1023).
4.6. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559).
4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 316 „Dėl reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 84-2510).
4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401).
4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
4.10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 127 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Nuotekų užterštumo normos“ (LAND 10-96)“ (Žin., 1997, Nr. 73-1888).
4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
4.12. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1998 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių bei buitinių parazitų ir graužikų naikinimo preparatų sąrašų“ (Žin., 1998, Nr. 28-760).
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29 d. Nr. 788 ir 1998 m. gruodžio 30 d. Nr. 437 įsakymas „Dėl Biocidų, kosmetikos, asmens higienos ir buitinės chemijos gaminių registracijos“ (Žin., 1999, Nr. 3-80).
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 416 „Dėl Privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 86-2645).
4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).
4.16. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 60 „Dėl HN 48 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogaus vartojamame vandenyje“ tvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 94-1857).
4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 684 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926).
4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121).
4.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
III. Terminai ir apibrėžimai
5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
5.1. Baseinas – atviras ar dengtas statinys su dirbtiniu vandens telkiniu, skirtu plaukiojimui arba kuriame mokomasi plaukti, rengiamos varžybos, atliekamos hidroterapijos ir higienos procedūros.
5.4. Filtracija – skendinčiųjų medžiagų šalinimas iš vandens leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį arba tam tikro tankumo tinklelį.
5.5. Baseino vonia – tam tikros talpos vandens rezervuaras, kuriame plaukiojama, atliekamos vandens procedūros higienos, profilaktikos, gydymo, medicininės reabilitacijos tikslais.
5.6. Kojų vonia – įrenginys, skirtas kojų dezinfekcijai prieš įeinant į baseiną ir išėjus iš baseino.
5.7. Terapinis baseinas – baseinas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros įstaigose gydymo ir reabilitacijos tikslais.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
7. Vandenį valant pašalinami ištirpę organiniai nešvarumai, dulkės, mikroorganizmai, todėl vanduo koaguliuojamas, filtruojamas, dezinfekuojamas.
8. Baseinų įrengimui ir priežiūrai naudojami nustatyta tvarka registruoti baseinų priežiūros produktai [4.12, 4.13].
9. Vandens cirkuliacija baseine turi užtikrinti visų medžiagų, naudojamų baseinų vandens priežiūrai, tolygų paskirstymą. Cheminių medžiagų koncentracija (išskyrus chlorą) neturi viršyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimų [4.16, 4.17].
V. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI BASEINAMS ĮRENGTI
11. Baseiną sudaro: administracinės, buities, techninės patalpos, baseino vonios ir kitos patalpos.
11.1. Administracinės patalpos: vadovo kabinetas, buhalterija, gydytojo kabinetas, konferencijų salė.
11.2. Buities patalpos: drabužinės, persirengimo kambariai, dušai, tualetai, personalo kambarys ir patalpa valymo inventoriui.
11.3. Techninės patalpos: vandens balanso rezervuarai, dezinfekcijos ir ozonatoriaus, filtravimo įrenginių, dozatoriaus patalpos, kontrolės laboratorija, dirbtuvės ir atsarginių įrangos dalių patalpos.
11.4. Baseino vonios pagal paskirtį yra: nardymo, plaukimo, maudymosi, su čiuožimo kalneliais, vaikų, karšto vandens sūkurinės, terapinės, šalto vandens vonios pasinėrimui (prie saunų).
12. Baseino patalpų planavimas, konstrukcija, įrengimas turi užtikrinti saugias sveikatai sąlygas, teisingą baseino veikimą ir tinkamą vandens kokybę.
13. Projektuojant ir įrengiant baseinus turi būti laikomasi Statybos įstatymo, reglamentų, higienos normų, taisyklių [4.1-4.9].
14. Takelių ir suolų paviršiai baseino patalpose turi būti atsparūs cheminių reagentų poveikiui, lengvai valomi ir dezinfekuojami. Takeliai turi būti įrengiami viename lygyje su baseinu ir gali būti šildomi.
15. Persirengimo kambariai turi būti viename lygyje su baseino vonios apėjimo takeliu ir jungtis su baseino patalpa per dušą.
16. Sienos turi būti nelaidžios drėgmei, atsparios pelėsiniams ir kitiems grybams. Baseino patalpų ir dušinių grindų danga turi būti neslidi.
17. Vandens balanso rezervuarai įrengiami žemiau plaukimo ar maudymosi baseino vandens lygio. Jie turi būti uždari arba uždengti, vėdinami, su išsiliejimo per kraštus apsaugančia sistema. Turi būti galimybė išleisti visą vandenį, išvalyti ir išdezinfekuoti rezervuarą.
18. Dezinfekcijos, ozonatoriaus ir filtravimo įrenginių patalpos turi atitikti pavojingų medžiagų saugojimo taisykles.
19. Filtravimo įrenginių patalpos turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų pasirinktą filtrų konstrukciją. Papildomai turi būti numatomas plotas įrenginių priežiūrai.
20. Chemikalų dozavimo ir filtravimo įranga gali būti vienoje patalpoje. Turi būti numatoma pakankamai vietos dozatorių įrengimui ir filtracijos medžiagoms laikyti.
21. Kontrolės laboratorijai (vietinei kontrolei) turi būti paskirta ne mažesnė negu 6 m2 patalpa su vandentiekiu ir kanalizacija.
23. Baseino vonios sienos turi būti nelaidžios vandeniui, atsparios plovimui, naudojamiems cheminiams reagentams, valymo, plovimo, dezinfekcijos medžiagoms.
24. Vidinis vonios paviršius ir dugnas turi būti šviesių spalvų ir lygus, dugnas – neslidus. Galinės baseino sienos turi būti vertikalios, neslidžios.
25. Statybinės medžiagos (medžiaga, kuria išklotas baseinas, kalneliai, pramogų įtaisai, siūlių užpildai, sandarikliai), kurios liečiasi su vandeniu, negali turėti įtakos vandens kokybei, turi užkirsti kelią augti ir daugintis mikroorganizmams, fitoplanktonui [4.12].
26. Vaikų baseinai turi būti: ikimokyklinio amžiaus vaikams – 0,6-0,8 m, mokyklinio amžiaus vaikams – 0,7- 1,3 m gylio, braidymo baseinai – 0,35-0,4 m gylio.
27. Karšto vandens sūkurinės vonios turi turėti atskirą persipylimo visu perimetru filtravimo sistemą ir balansinį rezervuarą. Kiekvienai kėdei skiriama ne mažiau kaip 0,4 m3 baseino tūrio. Šių vonių tūris turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m3, gylis ne didesnis kaip 1,0 m.
28. Terapijos ir karšto vandens baseino vonios (vandens temperatūra 38–420C) negali būti gilesnės kaip 1,35 m ir turi turėti atskirą filtravimo ir reagentų dozavimo sistemą.
30. Esant techninei galimybei, baseinų voniose turi būti įrengtas vandens išsiliejimo per kraštus latakas.
31. Baseine turi būti įrengtas atitinkamas sanitarinių įrenginių kiekis (1 lentelė).
1 lentelė. Sanitarinių įrenginių normos baseino patalpose
| Patalpų pavadinimas |
Sanitarinių įrenginių skaičius |
|
|
|
| 1. Dušinės (moterų ir vyrų) prie persirengimo kambarių |
1 dušinė 5 lankytojams |
|
|
|
| 2. Dušinės prie masažo kambario, saunos, terapinės vonios |
1 dušinė 2 masažo stalams ir 5 vietoms saunoje, 2 vietoms terapijos vonioje |
|
|
|
| 3. Tualetai baseinų lankytojams |
1 unitazas, 2 pisuarai, 3 praustuvės 40 vyrų 2 unitazai, 3 praustuvės 15 moterų |
|
|
|
| 4. Tualetai baseinų darbuotojams |
1 unitazas ir 1 pisuaras 50 vyrų 1 unitazas 30 moterų |
|
|
|
| 5. Plaukų džiovintuvai |
1 džiovintuvas 15 vyrų 1 džiovintuvas 5 moterims |
VI. vandentiekiS ir kanalizacija
32. Baseinai turi turėti vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, prijungtą prie vidaus arba centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Išleidžiamų į kanalizacijos tinklus arba paviršinio vandens telkinius nuotekų kokybė turi atitikti galiojančias nuotekų užterštumo normas [4.10].
33. Jeigu nėra centralizuoto vandentiekio arba kanalizacijos, reikia naudoti vietinius vandens šaltinius, kurių vanduo atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintos higienos normos reikalavimus, ir vietinius nutekamojo vandens valymo įrenginius [4.16, 4,17].
34. Į baseinų buities patalpas turi būti tiekiamas ir karštas geriamasis vanduo ūkio, buities ir technologiniams poreikiams.
35. Vandentiekio ir kanalizacijos vidaus tinklų įrengimas turi atitikti statybos reglamentų ir higienos reikalavimus.
38. Vandens apykaita periodinių pripildymų ir išleidimų metodu neleidžiama. Baseino vanduo turi būti valomas naudojant koaguliaciją, filtraciją, dezinfekciją.
42. Vanduo išleidžiamas per vonios dugne giliojoje ir negiliojoje dalyje esančias angas. Angos turi būti uždengtos grotelėmis.
43. Cirkuliaciniame vamzdyne, į kurį patenka vanduo iš giliosios vonios dalies, turi būti atšaka su užtvara vandeniui iš vonios išleisti.
46. Vanduo nuo kojų vonių, apėjimo takelio, vonios plovimo vanduo, nuosėdos, filtrų išplovimo vanduo turi būti išleidžiamas į kanalizacijos tinklus taip, kad vanduo atgaline srove nepatektų į baseino vonią.
VII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
48. Šildymo ir vėdinimo sistemos projektuojamos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus [4.9].
49. Skaičiuojamoji baseinų patalpų oro temperatūra, mikroklimatas nustatomi pagal higienos normų reikalavimus [4.18].
51. Skaičiuotinos vandens temperatūros parametrai baseinų voniose nurodyti 2 lentelėje.
2 lentelė. Skaičiuotina vandens temperatūra baseinų voniose
|
|
Skaičiuotina vandens temperatūra, 0C |
||
|
|
|
|
|
| Vonios paskirtis |
lauko baseinuose |
vidaus baseinuose |
|
|
|
vasarą |
žiemą |
|
|
|
|
|
|
| 1. Plaukimo ir maudymosi |
25–27 |
26–28 |
26–30 |
| 2. Nardymo |
28–29 |
26–28 |
28 |
| 3. Terapinės, vaikų |
- |
- |
32–34 |
VIII. apšvietimas
55. Esant baseinų povandeniniam apšvietimui, suminis šviesos srautas į vandenį turi būti nustatomas padauginus vonios veidrodžio plotą (m2) iš 200 lx – lauko ir 300 lx – vidaus baseinams.
IX. BASEINŲ VANDENS PARUOŠIMas, PATALPŲ IR ĮRANGOS priežiūra
57. Baseinų vandens paruošimas – tai pH vertės sureguliavimas, koaguliacija, filtracija, nukenksminimas, valymas.
58. pH vertės sureguliavimas
58.1. pH vertės sureguliavimo reagentai yra: natrio karbonatas, natrio hidroksidas, anglies dioksidas, sieros rūgštis, druskos rūgštis, natrio sulfatas.
58.3. Jei koaguliacijai naudojamos geležies druskos, baseinų gėlo vandens pH turi būti 6,5 – 7,5, o jūros vandens baseinuose – 7,8.
59. Koaguliacija
59.2. Jeigu vandens kokybė atitinka šios higienos normos reikalavimus [A PRIEDAS], tai, baigus vieną maudymosi seansą ir pradedant kitą, koagulianto įmaišyti nebūtina.
59.3. Vandens koaguliacijai naudojami šie koaguliantai: aliuminio sulfatas, aliuminio chlorido heksahidratas, natrio aliuminatas, aliuminio chlorido hidroksidas arba aliuminio chlorido hidroksido sulfatas, trivalentės geležies chlorido heksahidratas, trivalentės geležies chlorido sulfatas, trivalentės geležies sulfatas.
60. Filtracija
60.1. Vanduo yra filtruojamas norint pašalinti destabilizuotus koloidus, nusėdusį aliuminio fosfatą ar geležies fosfatą ir susikaupusius mikroorganizmus. Filtrų sulaikytos medžiagos turi būti pašalinamos atgaliniu plovimu.
60.3. Filtravimo periodiškumas:
60.4. Kvarcinio smėlio filtrų filtravimo greitis turi būti ne didesnis kaip 40 m/val. Kvarcinio smėlio filtrai turi turėti ne mažiau kaip 2 smėlio frakcijas.
60.5. Vienasluoksniai ir kelių sluoksnių filtrai plaunami pagal filtrų gamintojų instrukcijas, plovimo laikas užrašomas žurnale.
60.6. Baseinų filtravimui ir dezinfekcijai turi būti naudojama tik Lietuvoje sertifikuota ir baseinams skirta įranga.
61. Nukenksminimas
61.1. Dėl užkrečiamųjų ligų prevencijos veikiant baseino vandens valymo įrenginiui, netgi tuomet, kai vonios yra uždarytos, turi būti įmaišoma chloro. Laisvojo liekamojo chloro koncentracija baseino vonios vandenyje:
61.2. Baseino vonios vandenyje, kai juo nesinaudojama, palaikoma minimali laisvojo liekamojo chloro dozė – 0,7 mg/l.
61.3. Kai chloras visiškai išsimaišo, mažiausiai po 20 sekundžių cirkuliacijos, vandens tyrimų linijoje maksimali laisvojo liekamojo chloro koncentracija švariame vandenyje turi būti:
61.4. Jeigu baseinų vandens nukenksminimui naudojamas dichlorantinas, tai laisvojo liekamojo chloro koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 0,7 – 2,0 mg/l, naudojant dibromantiną – ne mažesnė kaip 0,7 – 2,0 mg/l.
61.5. Kiekviename plaukimo, nardymo, vaikų, karšto vandens sūkuriniuose, šalto vandens pasinėrimo, terapiniuose baseinuose turi būti įmontuotas automatinis laisvojo liekamojo chloro, pH dydžio nustatymo ir užrašymo įrenginys.
61.6. Naujai projektuojamuose, įrengiamuose, rekonstruojamuose baseinuose turi būti įrengta automatinė dozavimo įranga. Jau eksploatuojamuose baseinuose dozavimo įranga turi būti įrengta per 2 metus nuo šios Lietuvos higienos normos įsigaliojimo.
61.7. Baseinų vandeniui, vonių paviršiams valyti, dezinfekuoti turi būti naudojami Lietuvoje registruoti baseinų dezinfekcijos produktai.
62. Valymas
62.1. Plaukimo ir maudymosi baseinų vonių dugnas turi būti valomas siurbimo prietaisais ir šepečiais du kartus per savaitę, o šonai – kartą per dvi savaites. Vieną kartą metuose reikia išleisti visos sistemos vandenį, gerai išvalyti ir išdezinfekuoti vonios dugną, šonus. Valymui naudojama aukšto slėgio įranga. Po valymo ir dezinfekcijos būtina gerai nuplauti paviršius švariu vandeniu.
62.2. Vandens išsiliejimo lataką reikia valyti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Latako grotelės nuimamos, atraminiai paviršiai išvalomi ir išdezinfekuojami. Išvalyti ir išdezinfekuoti latakai, grotelės ir išleidimo kanalai gerai išplaunami ir tik po to galima vėl įjungti recirkuliacijos sistemą.
62.3. Vandens balanso rezervuarų vanduo, esant reikalui, bet ne mažiau kaip kartą per šešis mėnesius, o karšto vandens sūkurinių vonių – kas tris mėnesius turi būti išleistas, rezervuarai išvalyti, išdezinfekuoti ir gerai išplauti.
62.4. Filtrai turi būti plaunami atgaline srove ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Panaudotas vanduo išleidžiamas į kanalizaciją.
63. Visa įranga turi būti reguliariai techniškai prižiūrima ir profilaktiškai patikrinama. Būtina laikytis įrenginių naudojimo instrukcijų. Visi priežiūros, profilaktinių patikrinimų, valymo darbai turi būti registruojami žurnale.
64. Baseino personalas turi vykdyti baseinų eksploatacijos taisykles ir pildyti vandens tyrimų registracijos žurnalą.
65. Uždarant ir atidarant baseinus būtina imtis specialių priemonių, atitinkančių naudojimo instrukciją.
X. BASEINŲ VANDENS KOKYBĖS IR KONTROLĖS REIKALAVIMAI
67. Baseino papildymui naudojamas vanduo turi atitikti bendrus higienos normų reikalavimus, taikomus baseinų vandens kokybei [4.17].
68. Jūros vanduo, sūrus vanduo, mineralinių šaltinių vanduo ir druskų kiekis jame neturi kenkti žmonių sveikatai.
69. Vanduo tyrimams imamas iš įvado ir iš baseino iš 20 cm gylio, apie 50 cm nuo baseino krašto. Bandiniai turi būti imami laikantis bandinių ėmimo reikalavimų [B.1-B.3].
70. Baseinų vandens kokybė turi būti tikrinama:
71. Už vandens cheminės ir mikrobiologinės kontrolės organizavimą atsakinga baseiną eksploatuojanti įmonė arba savininkas.
72. Baseinuose, kuriuose nėra laisvojo liekamojo chloro ir pH verčių stebėjimo automatinių prietaisų, šių rodiklių kontrolę atlieka baseino administracijos paskirtas asmuo. Tyrimai turi būti atliekami kas 2 valandas ir pažymimi tyrimų registracijos žurnale.
73. Laisvojo liekamojo chloro ir pH dydžių stebėjimo prietaisus reikia patikrinti kiekvieną dieną atliekant kontrolinius matavimus. Jei laisvojo liekamojo chloro ir viso chloro kiekis nustatomas fotometriniu būdu, turi būti naudojamos atskiros kiuvetės.
74. Nustačius baseino vandens užterštumą, viršijantį A PRIEDE nurodytas normas, baseino eksploatacija nutraukiama, vanduo išleidžiamas, atliekamas valymas, dezinfekcija ir baseinas vėl pripildomas vandens.
XI. REIKALAVIMAI DARBUOTOJAMS IR LANKYTOJAMS
76. Baseino darbuotojai privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir jeigu yra epidemiologiškai būtina [4.11].
77. Baseino darbuotojai privalo išklausyti privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymo kursą [4.14].
79. Lankytojai prieš naudodamiesi baseinu turi nusiprausti duše, apsirengti maudymosi kostiumėlį, užsidėti maudymosi kepuraitę, šlepetes, prieš įlipdami į baseiną pereiti per kojų vonią.
80. Po baseino lankytojai turi nusiprausti duše.
______________
A PRIEDAS (privalomasis)
Vandens kokybės analitės
| Analitės pavadinimas |
Analitės vertės matavimo vienetas |
Leidžiama analitės vertė geriamajame vandenyje |
Leidžiama analitės vertė baseinų vandenyje |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| Mikrobiologinės |
|||
| 1. Žarninės lazdelės (E. coli) |
Skaičius 100 ml |
Neturi būti, nustatant filtravimo metodu; mažiau kaip 0,3, nustatant titrimetrijos metodu |
Neturi būti, nustatant filtravimo metodu; mažiau kaip 0,3, nustatant titrimetrijos metodu |
| 2. Koliforminių bakterijų bendras skaičius |
Skaičius 100 ml |
Neturi būti |
Iki 10 |
| 3. Fekaliniai streptokokai |
Skaičius 100 ml |
Neturi būti, nustatant filtravimo metodu; mažiau kaip 1, nustatant titrimetrijos metodu |
Neturi būti, nustatant filtravimo metodu; mažiau kaip 1, nustatant titrimetrijos metodu |
| 4. Salmonelės |
Skaičius 1 l |
Neturi būti |
Neturi būti |
| 5. Žarnyno virusai |
Skaičius 10 l |
Neturi būti |
Neturi būti |
| Fizikinės ir cheminės |
|||
| 1. Vandenilio jonų koncentracija, pH |
- |
Labai geros kokybės – 7,0-8,2, geros kokybės – 6,5-9,0, patenkinamos – 6,0-9,0 |
Jei koaguliacijai naudojamos aliuminio druskos, tai 6,5-7,2, jei koaguliacijai naudojamos geležies druskos, tai 6,5-7,5, jei naudojamas jūros vanduo, tai iki 7,8 |
| 2. Spalva |
mg/l Pt (l=436 nm) |
15,0-40,0 |
Neturi būti jokio spalvos pasikeitimo |
| 3. Kvapo slenkstis |
|
Priimtinas vartotojams ir neturi būdingų pokyčių |
Priimtinas vartotojams ir neturi būdingų pokyčių |
| 4. Mineraliniai aliejai |
- |
Neturi būti |
Neturi būti kvapo ir plėvelės ant vandens paviršiaus |
| 5. Paviršinio akty-vumo medžiagos |
mg/l |
Neturi būti |
Ne daugiau kaip 0,3 (neturi būti putų) |
| 6. Skaidrumas |
m |
|
Aiškiai permatomas iki viso baseino dugno |
| 7. Drumstumas |
DV pagal formaziną mg/l |
1,0-3,0 0,58-1,74 |
1,0-3,0 0,58-1,74 |
| 8. Atliekos, nuolaužos, plūduriuojančios medžiagos |
- |
Neturi būti |
Neturi būti |
| 9. Fenoliai |
mg/l |
Neturi būti |
Ne daugiau kaip 0,005 (neturi būti specifinio kvapo) |
| 10. Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai (leidžiama analitės vertė yra benzo-b-fluoranteno, benzo-k-fluoranteno, benzo-ghi-perileno, indeno-1,2,3-cd-pireno verčių suma) |
mg/l |
0,1 |
0,1 |
| 11. Benzapirenas |
mg/l |
0,01 |
0,01 |
| 12. Amoniakas (pagal NH4+) |
mg/l |
0,5-2,0 |
0,5-2,0 |
| 13. Deguonies sotis |
Procentas |
|
80-120 |
| 14. Ozonas (ozonu dezinfekuojama-me vandenyje) |
mg/l |
Ne mažiau kaip 0,4 |
Ne mažiau kaip 0,4 |
| 15. Permanganato skaičius |
mg/l O2 |
2,0-6,5 |
2,0-6,5 |
| 16. Laisvasis chloras |
mg/l |
Ne daugiau kaip 0,3 |
Veikiant vandens valymo įrenginiams: a) plaukimo, maudymosi, nardymo baseinų – 0,7-2,0 mg/l; b) karšto vandens sūkurinių vonių – 0,7-2,0 mg/l; c) vaikų – 0,7-2,0 mg/l; d) terapinių – 0,7-2,0 mg/l; e) šalto vandens vonių pasinėrimui – 0,7-2,0 mg/l; f) kojų vonių – 2,5-3,0 mg/l; g) vidaus baseinų – 2 mg/l; h) lauko baseinų – 10 mg/l |
| 17. Bendroji geležis |
mg/l |
0,1-1,0 |
0,1-1,0 |
Literatūros sąrašas
B.1. LST ISO 5667-1:1998* Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 1-oji dalis. Nurodymai, kaip sudaryti bandinių paėmimo programas.
B.2. LST ISO 5667-2:1998* Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 2-oji dalis. Nurodymai, kaip imti bandinius.
B.3. LST ISO 5667-3:1998* Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 3-ioji dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti bandinius.
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Lietuvos Respublikos |
Lietuvos Respublikos |
| aplinkos ministerija |
ūkio ministerija |
| 2001 04 20 Nr. 03-03-2036 |
2001 03 30 Nr. 32-12-2497 |
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Europos teisės departamentas |
Valstybinė visuomenės sveikatos |
| prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
priežiūros tarnyba prie Sveikatos |
| 2001 03 26 Nr. 03-128/2428 |
apsaugos ministerijos |
|
|
2001 |