LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 9, 121, 13, 14, 15, 25, 28, 31, 40, 46, 53, 58, 68, 71, 711, 74, 75, 78, 79, 84, 881, 882, 91, 95, 116, 117, 118, 119, 121 STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, XIII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 131, 911 IR 127 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 1191 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 3 d. Nr. XI-518
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 35-1271, Nr. 96-4173, Nr. 117-5243; 2003, Nr. 13-476, Nr. 69-3120, Nr. 32-1310, Nr. 75-3474; 2004, Nr. 17-505, Nr. 117-4370, Nr. 135-4892, Nr. 180-6658; 2005, Nr. 81-2944, Nr. 142-5109; 2006, Nr. 137-5203; 2007, Nr. 80-3222, Nr. 117-4774, Nr. 125-5091; 2008, Nr. 149-6034; 2009, Nr. 93-3978)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Akcizais apmokestinamos prekės – etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas ir energetiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, išskyrus gamtinių dujų sistemomis tiekiamas gamtines dujas ir elektros energiją.
3. Apmokestinamąjį asmenį kontroliuojantis asmuo – asmuo, kuris:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) pats valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų, arba
4. Apmokestinamojo asmens padalinys – apmokestinamojo asmens struktūrinis ar kitoks darinys, per kurį vienos valstybės apmokestinamasis asmuo tiekia ir (arba) įsigyja prekes ir (arba) teikia ir (arba) gauna paslaugas kitoje valstybėje.
5. Atlygis – viskas, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies.
6. Atsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje kito vardu ir sąskaita.
7. Darbo veikla – veikla, vykdoma pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
8. Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus:
9. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį archyvavimą) ir saugoti naudojant bangas, radijo perdavimo, optinės technikos ar kitas elektromagnetines priemones.
10. Europos Bendrijų teritorija – valstybių narių teritorijos, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 39 dalyje.
11. Ilgalaikis turtas – daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, naudojami apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienus metus (pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes).
12. Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė (ateities, apsikeitimo, išankstinis sandoris ar kita priemonė), kurios vertė arba kaina susieta su tam tikrų prekių verte arba kaina, vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumu ar kitu kintamuoju.
14. Lengvatinis PVM tarifas – šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.
15. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, taip pat juridinio asmens statuso neturintis Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas.
16. Nauja transporto priemonė – keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų:
1) motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų;
2) laivas, kuris yra ilgesnis kaip 7,5 metro, išskyrus jūrų laivus, skirtus keleiviams ir (arba) kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais ir (arba) kitokioms paslaugoms už atlygį teikti, taip pat žvejybos laivus ir laivus, skirtus paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje, patiektas praėjus ne daugiau kaip 3 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba plaukiojęs ne daugiau kaip 100 valandų;
3) orlaivis, kurio maksimali kilimo masė yra didesnė kaip 1 550 kilogramų, išskyrus orlaivius, naudojamus keleiviams ir kroviniams vežti ar kitokioms paslaugoms teikti oro transportu už atlygį tarptautiniais maršrutais, patiektas praėjus ne daugiau kaip 3 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba skridęs ne daugiau kaip 40 valandų.
17. Neatsiskleidęs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sąskaita.
18. Nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas – žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.
19. Nuolatinė gyvenamoji vieta – valstybė, kurioje fizinis asmuo nuolat gyvena, o jeigu tokios vietos nėra, – valstybė, kurioje yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta.
20. Pastato (statinio) esminis pagerinimas – statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes.
21. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tų juridinių asmenų veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
22. Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaro nestandartinė programinė įranga – nemasiniam naudojimui sukurta programinė įranga, kurios vartotojai negalėtų savarankiškai naudoti po įdiegimo ir riboto apmokymo, reikalingo standartinėms operacijoms ar funkcijoms atlikti.
23. Prekės (paslaugos) rinkos kaina – kaina, kurią sandorio sudarymo metu sąžiningos konkurencijos sąlygomis, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos, mokėtų pirkėjas siekdamas įsigyti prekę arba paslaugą toje valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas.
24. Prekių importas:
25. Prekių importuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos.
26. Prekių vežimas – prekių (įskaitant paštą) gabenimas visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat prekių transportavimas vamzdynais, elektros energijos perdavimo linijomis ir kt.
27. Prekių vežimas tarp valstybių narių – prekių vežimas Europos Bendrijų teritorijoje, kai maršruto pradžia ir pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse.
28. PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma.
29. PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.
30. PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai faktūrai.
31. Susiję asmenys:
2) fizinis asmuo ir asmenys, susiję su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), fizinis asmuo ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio);
7) apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su šio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais;
8) to paties patronuojančio apmokestinamojo asmens dukteriniai apmokestinamieji asmenys tarpusavyje;
11) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir dukterinio apmokestinamojo asmens valdymo organo narys;
12) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir patronuojančio apmokestinamojo asmens valdymo organo narys;
13) patronuojantis apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su dukterinio apmokestinamojo asmens dalyviais arba valdymo organų nariais šios dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais ryšiais ar santykiais, taip pat asmenys, susiję su šiais dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), šių dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), šių dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio);
14) dukterinis apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su patronuojančio apmokestinamojo asmens dalyviais arba valdymo organų nariais šios dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais ryšiais ar santykiais, taip pat asmenys, susiję su šiais dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), šių dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), šių dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio);
15) du apmokestinamieji asmenys, jeigu vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis tarpinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus sprendžiamųjų balsų kitame iš jų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su tuo kitu asmeniu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už to kito asmens prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam asmeniui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto;
16) du apmokestinamieji asmenys, jei tie patys jų dalyviai (vieni arba kartu su asmenimis, susijusiais su jais šios dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais arba santykiais) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;
33. Šalies teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.
34. Telekomunikacijų paslaugos – paslaugos, susijusios su signalų, žodžių, vaizdo ir garso, duomenų arba kitokios informacijos perdavimu, siuntimu arba priėmimu laidinėmis, radijo, optinėmis arba kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant teisės naudotis šiomis perdavimo, siuntimo arba priėmimo galimybėmis suteikimą arba perdavimą, taip pat prieigos prie pasaulinių informacijos tinklų suteikimą.
35. Trečiosios teritorijos – Lietuvos Respublikos finansų ministro (toliau – finansų ministras) patvirtintame sąraše nurodytos teritorijos, kurios šio Įstatymo tikslais nelaikomos valstybių narių teritorijomis.
36. Trečioji valstybė – bet kuri teritorija, kuri nėra Europos Bendrijų teritorija arba trečioji teritorija, kaip tai apibrėžta atitinkamai šio straipsnio 10 ir 35 dalyse.
37. Užsienio apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis:
1) užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba
38. Valstybės ir savivaldybių veikla – valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitų viešųjų juridinių asmenų veikla, kurią vykdyti šiuos asmenis įpareigoja teisės aktai. Tokia šių asmenų vykdoma veikla, jeigu jos mastas neleidžia manyti, kad ji mažareikšmė, šiame Įstatyme nelaikoma valstybės ir savivaldybių funkcijomis:
1) naujų prekių, konkuruojančių ar galinčių konkuruoti su apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis, tiekimas;
3) vežimas, sandėliavimas, taip pat vandens (jūrų ir kt.) uosto paslaugų teikimas bei teisės naudotis oro uostais suteikimas;
5) reklamos, rinkos ir (arba) viešosios nuomonės tyrimo ir kitų pagal savo esmę panašių paslaugų teikimas;
10) žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo agentūrų veikla, susijusi su žemės ūkio produktais, kai ji vykdoma pagal atitinkamus reglamentus dėl tų produktų bendros rinkos organizavimo;
39. Valstybė narė (arba valstybės narės teritorija) – Europos Sąjungos valstybės narės teritorija, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 299 straipsnyje, išskyrus trečiąsias teritorijas. Valstybės narės teritorija laikomos ir finansų ministro patvirtintame sąraše nurodytos teritorijos, kuriose sudaryti ar kurioms skirti sandoriai laikomi toje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais sandoriais.
40. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), – kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) XII antraštinės dalies 1 skyriuje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas;“.
3 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas
9 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka vykdęs ekonominę veiklą neįsteigęs įmonės (įregistravęs ūkininko ūkį ar kt.), vėliau šią“ įrašyti žodžius „apmokestinamasis asmuo savo vykdomą ekonominę veiklą (ar jos dalį)“, po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „(ar jos dalies)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Jeigu apmokestinamasis asmuo savo vykdomą ekonominę veiklą (ar jos dalį) kaip kompleksą (t. y. įsigytų ir naudotų šioje veikloje nuosavybės teisės objektų, taip pat kitų su ta veikla susijusių turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visumą) perduoda kitam apmokestinamajam asmeniui, tęsiančiam perduodamą veiklą, toks veiklos (ar jos dalies) perdavimas šiame Įstatyme nelaikomas nei prekių tiekimu, nei paslaugų teikimu.“
4 straipsnis. 121 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas
1. 121 straipsnio pavadinime po žodžio „tiekimo“ įrašyti žodžius „ir maitinimo paslaugų teikimo“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
2. 121 straipsnio 1 dalyje po žodžių „prekės tiekiamos“ įrašyti žodžius „ir (arba) maitinimo paslaugos teikiamos“, po žodžių „prekių tiekimas“ įrašyti žodžius „ir (arba) maitinimo paslaugų teikimas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Kai prekės tiekiamos ir (arba) maitinimo paslaugos teikiamos keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose, laikoma, kad prekių tiekimas ir (arba) maitinimo paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, jeigu keleivių vežimo maršruto ar jo dalies pradžia yra šalies teritorijoje.“
5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Paslaugų (išskyrus maitinimo paslaugas, teikiamas keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose) suteikimo vieta
1. Šiame straipsnyje, be šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytojo, apmokestinamuoju asmeniu laikomas ir:
1) apmokestinamasis asmuo, kuris įsigyja bet kokias paslaugas, skirtas vykdyti veiklai ar sandoriams, kurie nėra PVM objektas pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis;
2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad:
1) paslauga apmokestinamajam asmeniui, kuris sandorį sudaro veikdamas kaip toks, yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu šis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga suteikta šalies teritorijoje įsikūrusio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam užsienio valstybėje. Kai paslauga yra suteikta užsienio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam šalies teritorijoje, taip pat laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje;
2) paslauga asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu paslaugos teikėjas yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu paslaugos teikėjo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, suteikta per šalies teritorijoje įsikūrusio paslaugos teikėjo padalinį užsienio valstybėje. Kai paslaugą asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, suteikė užsienio apmokestinamasis asmuo per savo padalinį šalies teritorijoje, taip pat laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje.
3. Atstovavimo (agento) paslaugos, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai kito vardu ir sąskaita atstovaujama įsigyjant prekes ar paslaugas arba tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu pagrindinis sandoris (t. y. prekių tiekimas ar paslaugų teikimas) pagal šio Įstatymo nuostatas įvyko šalies teritorijoje.
4. Su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusios paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai daiktai, su kuriais paslaugos susijusios, yra ar bus pastatyti šalies teritorijoje. Taikant šią nuostatą, su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusiomis paslaugomis laikomi:
2) nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma ar kitokių teisių naudotis nekilnojamuoju turtu perdavimas;
5. Keleivių vežimo paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje. Jeigu šios paslaugos faktiškai atliktos tiek šalies teritorijoje, tiek už jos ribų, laikoma, kad šalies teritorijoje suteikta tokia paslaugų dalis, kuri yra proporcinga einančiai per šalies teritoriją maršruto daliai.
6. Prekių vežimo paslaugos (kurios nėra laikomos prekių vežimu tarp valstybių narių), teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje. Jeigu šios paslaugos faktiškai atliktos tiek šalies teritorijoje, tiek už jos ribų, laikoma, kad šalies teritorijoje suteikta tokia paslaugų dalis, kuri yra proporcinga einančiai per šalies teritoriją maršruto daliai.
7. Prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugos, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai prekių vežimo tarp valstybių narių maršrutas prasideda šalies teritorijoje.
8. Papildomos vežimo paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas ir kitos pagalbinės paslaugos, būdingos prekių vežimui), teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje.
9. Kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų ir panašios paslaugos, pavyzdžiui, mugių ir parodų, įskaitant tokios veiklos organizatorių paslaugas, taip pat pagalbines paslaugas, reikalingas minėtoms paslaugoms suteikti, kai šioje dalyje nurodytos paslaugos nelaikomos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tais atvejais, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje.
10. Kilnojamųjų daiktų vertinimo, taip pat jų aptarnavimo (remonto, priežiūros, derinimo ir kt.), apdirbimo ir perdirbimo paslaugos, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje.
11. Maitinimo paslaugos, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje.
12. Trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai nuomojama transporto priemonė pirkėjui fiziškai perduodama šalies teritorijoje. Taikant šią nuostatą nuoma laikoma trumpalaike, kai išnuomotą transporto priemonę (išskyrus laivą) pirkėjas valdo ar naudoja ne ilgiau kaip 30 dienų, o laivą – ne ilgiau kaip 90 dienų.
13. Ilgalaikės transporto priemonės (išskyrus pramoginį laivą) nuomos paslaugos, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai šis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, o ilgalaikės pramoginio laivo nuomos paslaugos, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, jeigu pramoginis laivas yra fiziškai perduodamas pirkėjui šalies teritorijoje iš čia esančios paslaugų teikėjo ekonominės veiklos vykdymo vietos arba, jeigu paslaugos teikėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, iš čia esančio užsienio apmokestinamojo asmens padalinio.
14. Šioje dalyje išvardytos paslaugos, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, nelaikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu šio asmens buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra už Europos Bendrijų teritorijos ribų. Šios nuostatos taikomos:
1) autorių teisių, taip pat gretutinių teisių, teisių naudotis išradimų patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkių gaminio topografija, prekių ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu perdavimui ar teisės naudotis jais suteikimui, teisių perdavimui pagal franšizės sutartį ir kitokių pagal savo esmę panašių teisių perdavimui;
2) konsultacinėms, teisinėms, audito, apskaitos, inžinerinėms paslaugoms (nenurodytoms šio straipsnio 4 dalies 4 punkte), techninio tikrinimo ir analizės, rinkos tyrimo, viešosios nuomonės tyrimo bei kitoms pagal savo esmę panašioms paslaugoms;
3) nestandartinės programinės įrangos kūrimui, pardavimui ir kitokiam perdavimui, duomenų apdorojimui, informacijos perdavimui (kai tokios paslaugos nelaikytinos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis);
8) elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms (tokioms kaip: interneto puslapių kūrimas ir jų priežiūra, kompiuterių programų tiekimas, jų atnaujinimas ir priežiūra, prieigos prie duomenų bazių teisės suteikimas, muzikos kūrinių, filmų, žaidimų tiekimas, nuotolinis mokymas ir kt. Jeigu tiekėjas ir pirkėjas bendrauja elektroniniu būdu, tačiau pati prekė patiekiama arba paslauga suteikiama ne elektroniniu būdu, toks bendravimas nelaikomas elektroniniu būdu suteiktomis paslaugomis);
11) įsipareigojimui susilaikyti nuo bet kurios iš šioje dalyje nurodytų veiklų vykdymo arba pasinaudojimo bet kuria iš šioje dalyje nurodytų teisių;
15. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai jas asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, teikia įsikūręs už Europos Bendrijų teritorijos ribų asmuo ar kai paslauga teikiama per padalinį, esantį už Europos Bendrijų teritorijos ribų.
16. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, telekomunikacijų paslaugos bei radijo ir televizijos transliavimo paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai jas asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, teikia įsikūręs už Europos Bendrijų teritorijos ribų asmuo arba kai paslauga teikiama per padalinį, esantį už Europos Bendrijų teritorijos ribų, o suteikta paslauga faktiškai pasinaudojama šalies teritorijoje.
17. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, nestandartinės programinės įrangos kūrimo, pardavimo ir kitokio perdavimo paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai jas asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, teikia įsikūręs už Europos Bendrijų teritorijos ribų asmuo arba kai paslauga teikiama per padalinį, esantį už Europos Bendrijų teritorijos ribų, o suteikta paslauga faktiškai naudojamasi šalies teritorijoje.“
6 straipsnis. 131 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
7 straipsnis. 14 straipsnio 3, 4 ir 6 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prievolė apskaičiuoti PVM už užsienio apmokestinamojo asmens tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą, kai kitais nei šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:
1) kai pirkėjas (klientas) gauna apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas prekės tiekimas arba paslaugos teikimas;
2. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (toliau šiame Įstatyme visiškas arba dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu). Jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sąlygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentą ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai apmokestinamoji vertė yra marža, apskaičiuota šio Įstatymo 102 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, jeigu teikiamos ilgalaikės paslaugos (t. y. paslaugos, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiama elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekis, o jeigu PVM sąskaita faktūra neišrašoma, – kai gaunamas atlygis už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugų arba patiektų prekių kiekį. Jeigu iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ir negautas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kitą dieną po minėto termino, per kurį dokumentas turėjo būti išrašytas, pabaigos. Jeigu pagal nuomos sutartį nuomojamą daiktą numatyta nuomininkui perduoti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos ir gaunamas avansas, taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos. Jeigu šioje dalyje nurodytų paslaugų teikėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, kai pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekis, o jeigu PVM sąskaita faktūra neišrašoma, – kai sumokamas atlygis už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį, o tais atvejais, kai šios paslaugos teikiamos ilgiau nei 12 mėnesių ir šiuo laikotarpiu nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra už per atitinkamą laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį ir nesumokėtas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM už per atitinkamą laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį atsiranda kiekvienų kalendorinių metų paskutinę dieną, iki paslaugos baigiamos teikti. Jeigu šioje dalyje nurodytų paslaugų teikėjas arba prekių tiekėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, kai kitais nei šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:
1) kai pirkėjas (klientas) gauna apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekis;
2) kai pirkėjas (klientas) moka atlygį už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kiekį (įskaitant avansą, mokamą pagal nuomos sutartį, kuri numato nuomojamo daikto perdavimą nuomininkui ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos);
8 straipsnis. 15 straipsnio 14 dalies pakeitimas
15 straipsnio 14 dalyje po žodžio „Kai“ įrašyti žodžius „asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, kaip jie suprantami šio Įstatymo 13 straipsnyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„14. Kai asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, kaip jie suprantami šio Įstatymo 13 straipsnyje, teikiamos prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugos ir dalis vežimo maršruto eina per Europos Bendrijų teritorijai nepriklausančius vandenis, apmokestinamoji paslaugos vertė sumažinama dalimi, proporcinga tai maršruto daliai visame maršrute.“
9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Pašto paslaugos
1. PVM neapmokestinamos universaliųjų pašto paslaugų teikėjo teikiamos universaliosios pašto paslaugos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, ir tiesiogiai su šių paslaugų teikimu susijusios tiekiamos prekės.
10 straipsnis. 28 straipsnio 1 dalies pakeitimas
28 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teikimas“ įrašyti žodžius „tarpininkavimo paslaugos dėl paskolos suteikimo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
11 straipsnis. 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas
12 straipsnis. 40 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių pakeitimas
1. 40 straipsnio 1 dalies 24 punkte vietoj žodžių „kurių muitinė“ įrašyti žodžius „jeigu bendra tokių prekių“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 40 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „jos muitinė“ įrašyti žodžius „bendra jos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
2) siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;
3. 40 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičiaus „6“ įrašyti skaičių „2“ ir šią dalį išdėstyti taip:
13 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
46 straipsnyje vietoj žodžio „straipsnyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „straipsnio 1–5 dalyse“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Draudimo ir finansinės paslaugos, susijusios su prekių eksportu
14 straipsnis. 53 straipsnio papildymas 10 dalimi
15 straipsnis. 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas
58 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „straipsnyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „straipsnio 1–5 dalyse“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už Europos Bendrijų teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio Įstatymo 28 straipsnio 1–5 dalyse nurodytos finansinės paslaugos.“
16 straipsnis. 68 straipsnio 2 dalies pakeitimas
68 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „fizinio“ įrašyti „apmokestinamojo“, po žodžio „veikla“ įrašyti žodžius „(ar jos dalis)“, išbraukti žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka vykdyta neįsteigus įmonės (įregistravus ūkininko ūkį ar pan.)“ ir „(paveldėjimo ar kitu būdu)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Kai apmokestinamojo asmens PVM mokėtojo ekonominė veikla (ar jos dalis) kaip kompleksas perduodama kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris yra PVM mokėtojas, laikoma, kad su tuo susijusių nuosavybės teisės objektų perėmėjas jų (o jeigu jie buvo pasigaminti, – jiems pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM arba jo dalį įtraukė į savo PVM atskaitą ir jam tenka prievolės tikslinti PVM atskaitą šiame skyriuje nustatyta tvarka.“
17 straipsnis. 71 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto pakeitimas ir straipsnio papildymas 12 dalimi
1. 71 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „šalies teritorijoje įsikūrusiam“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju.“
2. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
18 straipsnis. 711 straipsnio pavadinimo, 1, 5 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 9 dalimi
1. 711 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigyjančių“ įrašyti žodžius „taip pat paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų įsigyjančių ar paslaugas kitoje valstybėje narėje teikiančių“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
2. Pakeisti 711 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, įsigyja užsienio apmokestinamųjų asmenų šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, už kurias jis šio Įstatymo 95 straipsnio
2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, taip pat šalies teritorijoje įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, teikia paslaugas, kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą (pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), yra kita valstybė narė (išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje yra neapmokestinamos PVM arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą), šis apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį ir (arba) šios dalies nuostatas, reglamentuojančias registravimąsi PVM mokėtoju dėl paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų įsigijimo ar paslaugų kitoje valstybėje narėje teikimo, taip pat juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės narės, jis privalo už prekes, įsigyjamas iš kitos valstybės narės, skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos šiuose punktuose nurodytos sąlygos:
a) ūkininkas, įsigyjantis prekes savo vykdomai ekonominei veiklai, kuriai taikoma šio Įstatymo XII skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta kompensacinio PVM tarifo schema, arba
b) apmokestinamasis asmuo, vykdantis tik tokią veiklą, kuriai skirtų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM pagal šį Įstatymą negali būti atskaitomas, arba
2) visų asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 000 litų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti.“
3. Pakeisti 711 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes, tiekiamas šalies teritorijoje prekes (teikiamas paslaugas), už jam užsienio apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio ir 71 straipsnių nuostatas.“
4. Papildyti 711 straipsnį 9 dalimi:
„9. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, apmokestinamajam asmeniui, įsiregistravusiam PVM mokėtoju, tačiau tenkinančiam šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio ir 2 punkto sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis), neprivaloma skaičiuoti PVM už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) ir jo mokėti į biudžetą, išskyrus tuos atvejus, jeigu šis apmokestinamasis asmuo įsigydamas iš kitos valstybės narės prekes nurodė savo PVM mokėtojo kodą. PVM mokėtojo kodo nurodymas įsigyjant prekes iš kitos valstybės narės laikomas pasirinkimu skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už įsigyjamas iš kitų valstybių narių prekes ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau nei 24 mėnesius visiems jo sudaromiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“
19 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
74 straipsnyje po žodžio „asmeniui“ įrašyti žodžius „ar asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
20 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo turi teisę pateikti prašymą išregistruoti jį iš PVM mokėtojų arba gali būti iš jų išregistruotas vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva, jeigu, jam nesant PVM mokėtoju, jam nebūtų atsiradusi prievolė juo įsiregistruoti pagal šio Įstatymo 71 ar 711 straipsnį, išskyrus atvejus, kai asmuo praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais įsigijo paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ir (arba) kitoje valstybėje narėje teikė paslaugas.“
2. Papildyti 75 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Asmuo, įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 711 straipsnio 1 dalį tik dėl paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų įsigijimo ar paslaugų kitoje valstybėje narėje teikimo, negali būti išregistruotas iš PVM mokėtojų, jeigu praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais įsigijo paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ir (arba) kitoje valstybėje narėje teikė paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmuo likviduojamas.“
3. Buvusią 75 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„4. Vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.“
21 straipsnis. 78 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios ir 7 dalies pakeitimas
2. Pakeisti 78 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo. Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išrašyti ar gauti, ir užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas, taip pat kad dokumentai išliktų įskaitomi, tačiau tais atvejais, kai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, apmokestinamųjų asmenų išsiųstos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik elektronine forma. Jeigu PVM sąskaitos faktūros yra elektroninės formos, kartu turi būti saugomi ir duomenys, užtikrinantys kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo šiuos dokumentus saugoti šalies teritorijoje, jeigu dokumentai nėra saugomi naudojant elektronines priemones. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys saugo dokumentus naudodami elektronines priemones ir užtikrina visišką prieigą prie juose esančių duomenų (t. y. galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais), dokumentai gali būti saugomi ir ne šalies teritorijoje. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo informuoti vietos mokesčio administratorių apie dokumentų saugojimo vietą, jeigu dokumentai saugomi ne šalies teritorijoje. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros ir kiti su šiais dokumentais susiję duomenys bet kokiu atveju negali būti saugomi teritorijose, kuriose netaikoma 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (kodifikuota redakcija), ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje.“
22 straipsnis. 79 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 ir 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prekių tiekimą ar paslaugų teikimą kitam apmokestinamajam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. Jeigu apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, nėra Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, šis reikalavimas taikomas tik toms prekėms ir paslaugoms, kurios buvo patiektos ir suteiktos šalies teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais PVM sąskaita faktūra gali būti neišrašoma, kai tiekiamos (teikiamos) PVM neapmokestinamos ar 0 procentų PVM tarifu apmokestinamos prekės (paslaugos);“.
2. Pakeisti 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Jeigu šioje dalyje nurodytų ilgiau nei 12 mėnesių teikiamų paslaugų teikėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, kai pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), ir šiuo laikotarpiu nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra už per atitinkamą laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį, ir nesumokėtas atlygis, PVM sąskaita faktūra už atitinkamu laikotarpiu suteiktas paslaugas turi būti išrašoma ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų paskutinę dieną ir nedelsiant – už likusį paslaugų kiekį baigus jas teikti. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kuriais visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai įforminami bendra PVM sąskaita faktūra, išrašoma centrinio mokesčio administratoriaus nustatytu laiku.“
3. Pakeisti 79 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu pageidaujama, kad prekių tiekimą ar paslaugų teikimą įforminančias PVM sąskaitas faktūras prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu išrašytų pirkėjas ar trečiasis asmuo, įsikūręs teritorijoje, kurioje netaikomos 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvos 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (kodifikuota redakcija), ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje nuostatos, centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti papildomas sąlygas ir reikalavimus, kuriuos įvykdžius toks prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas yra galimas.“
23 straipsnis. 84 straipsnio 7 dalies pakeitimas
Pakeisti 84 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. PVM mokėtojams, kurie įsigyja prekes iš kitų valstybių narių ir paslaugas, kurias šalies teritorijoje teikia kitos valstybės narės PVM mokėtojai ir už kurias šių paslaugų pirkėjai šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, šio straipsnio 2–6 dalių nuostatos netaikomos.“
24 straipsnis. 881 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 881 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„881 straipsnis. Prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaita
1. PVM mokėtojai, tiekiantys į kitą valstybę narę prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą, yra kita valstybė narė (pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito kalendorinio mėnesio 25 dienos privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitas. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie kitų valstybių narių PVM mokėtojus, kuriems buvo patiektos prekės taikant šio Įstatymo 49 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, PVM mokėtojus, kuriems kitoje valstybėje narėje buvo patiektos iš kitos valstybės narės įsigytos prekės taikant šio Įstatymo 122 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir PVM mokėtojus, kuriems kitos valstybės narės teritorijoje buvo suteiktos šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos paslaugos (išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje yra neapmokestinamos PVM arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą), už kurias šie PVM mokėtojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM kitoje valstybėje narėje pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Atitinkamo kalendorinio mėnesio ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais įvykusio šioje dalyje nurodytų prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo apmokestinamosios vertės patikslinimus dėl šio Įstatymo 15 straipsnio 19 dalyje nurodytų aplinkybių, atliktus per tą kalendorinį mėnesį.
2. Išregistruojamas iš PVM mokėtojų ar likviduojamas asmuo prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą privalo pateikti ta pačia tvarka kaip ir PVM deklaraciją ir joje nurodyti duomenis nuo atitinkamo kalendorinio mėnesio pradžios iki išregistravimo iš PVM mokėtojų ar likvidavimo.
25 straipsnis. 882 straipsnio pakeitimas
882 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pateikimas“ įrašyti žodį „teikimas“, straipsnyje po žodžio „tiekimo“ įrašyti žodžius „ir (arba) paslaugų teikimo“, vietoj žodžio „pateikiamos“ įrašyti žodį „teikiamos“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
26 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas
1. PVM permoka ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas įskaitomi (grąžinami) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, atsižvelgus į šiame straipsnyje nurodytas išimtis ir apribojimus.
2. Už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusi ir grąžinama PVM skirtumo suma negali būti didesnė už:
1) sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir
2) sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir
3) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytą ilgalaikį turtą (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, taip pat pirkimo PVM sumą už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą), ir
4) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytas ir (arba) importuotas medžiagas, žaliavas ir (arba) paslaugas, skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti ir (arba) nebaigtai statybai (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis), ir
5) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytus ir (arba) importuotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių. Šis punktas taikomas tik PVM mokėtojams, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 procentų visų pajamų.
3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas neįskaityta ir negrąžinta iki kalendorinio pusmečio pabaigos susidariusio PVM skirtumo suma PVM mokėtojui gali būti grąžinta tam kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, tačiau tik tuo atveju, jeigu asmuo buvo įregistruotas PVM mokėtoju ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki to kalendorinio pusmečio pabaigos.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi PVM mokėtojams, atitinkantiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus reikalavimus.
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti apribojimai netaikomi grąžinant metinėje PVM deklaracijoje nurodytą grąžintiną PVM sumą, taip pat jeigu PVM mokėtojas likviduojamas arba apmokestinamasis asmuo išregistruojamas iš PVM mokėtojų.
6. PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą). Jeigu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis, PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka. Įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui privalo pateikti duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jeigu tai susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą).“
27 straipsnis. 911 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
28 straipsnis. 95 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tokioms užsienio apmokestinamųjų asmenų (toliau šiame skyriuje – užsienio asmuo), neįsikūrusių šalies teritorijoje, šalies teritorijoje tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, kurios pagal šį Įstatymą:
2. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, kaip jis suprantamas šio Įstatymo 13 straipsnyje, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens, neįsikūrusio šalies teritorijoje, teikiamas paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte.“
3. Pakeisti 95 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prekių pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens, neįsikūrusio šalies teritorijoje, tiekiamas šias prekes:
4. Pakeisti 95 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu šalies teritorijoje neįsikūręs užsienio asmuo šalies teritorijoje vykdo šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nenurodytą veiklą ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, jo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, už šias užsienio asmens tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas privalo šiame Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM. Šios dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, jeigu pirkėjas yra užsienio asmuo, kuris neturi padalinio ir (arba) nėra registruotas PVM mokėtoju šalies teritorijoje.“
29 straipsnis. XIII skyriaus pavadinimo pakeitimas
30 straipsnis. 116 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Papildyti 116 straipsnio 2 dalį antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Teisė susigrąžinti PVM, sumokėtą Lietuvos Respublikoje, suteikiama užsienio apmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems tose užsienio valstybėse, kuriose sumokėtą PVM (ar jam tapatų mokestį) gali susigrąžinti Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys. Jeigu užsienio valstybė taiko apribojimus Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims, siekiantiems susigrąžinti PVM (ar jam tapatų mokestį) toje užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti analogiškus grąžinimo apribojimus tos užsienio valstybės apmokestinamiesiems asmenims, siekiantiems susigrąžinti PVM Lietuvos Respublikoje. Šios dalies nuostatos netaikomos:
1) už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos ar bet kurios kitos valstybės narės tolygios nuostatos ir kurie pageidauja susigrąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM už prekes (paslaugas), skirtas paslaugoms teikti elektroniniu būdu Europos Bendrijų teritorijoje;
31 straipsnis. 117 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 1 punkto pakeitimas
1. Pakeisti 117 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
32 straipsnis. 118 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 118 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas PVM gali būti grąžinamas kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam užsienio apmokestinamajam asmeniui tik tuo atveju, jeigu šio asmens įsigytos prekės ir (arba) paslaugos, už kurias sumokėtą PVM prašoma grąžinti, skirtos naudoti tokiai šio asmens ekonominei veiklai, kuri suteikia teisę į PVM atskaitą jo įsikūrimo valstybėje. Kai kitoje valstybėje narėje įsikūręs užsienio apmokestinamasis asmuo savo valstybėje narėje vykdo teisę į PVM atskaitą suteikiančius sandorius ir teisės į PVM atskaitą nesuteikiančius sandorius, grąžinama tik ta pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas dalis, kuri pagal jo valstybės narės nuostatas yra priskiriama teisę į PVM atskaitą suteikiantiems sandoriams.“
3. Buvusią 118 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„6. Pirkimo PVM negrąžinamas:
1) jeigu už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka neturėjo būti skaičiuojamas;
2) jeigu prekėms, išgabenamoms į kitą valstybę narę pirkėjo ar jo užsakymu kito asmens, galėjo būti pritaikytos šio Įstatymo 49 straipsnio nuostatos;
33 straipsnis. 119 straipsnio papildymas
Papildyti 119 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„119 straipsnis. Laikotarpis, per kurį sumokėtas PVM gali būti grąžintas, mažiausia grąžintina PVM suma ir grąžinimo tvarka
1. Didžiausią ir mažiausią laikotarpio, per kurį sumokėtą PVM galima prašyti grąžinti, trukmę, mažiausią grąžintino PVM sumą, už kurią mažesnės sumos, nurodytos užsienio apmokestinamųjų asmenų prašymuose, negrąžinamos, taip pat prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei PVM grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
34 straipsnis. Įstatymo papildymas 1191 straipsniu
Papildyti Įstatymą 1191 straipsniu:
„1191 straipsnis. Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų asmenų prašymų grąžinti PVM, sumokėtą kitose valstybėse narėse, pateikimas
35 straipsnis. 121 straipsnio 1 dalies pakeitimas
36 straipsnis. 127 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
37 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas ir papildymas
2. Papildyti Įstatymo 2 priedą 9 punktu:
3. Papildyti Įstatymo 2 priedą 10 punktu:
4. Papildyti Įstatymo 2 priedą 11 punktu:
„11. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL 2008 L 44, p. 23).“
38 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 13 dalį.
2. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 9 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. sausio 1 d.:
„9. Kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų ir panašios paslaugos, pavyzdžiui, mugių ir parodų, įskaitant tokios veiklos organizatorių paslaugas, taip pat pagalbinės paslaugos, reikalingos minėtoms paslaugoms teikti, kai šioje dalyje nurodytos paslaugos nelaikomos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tais atvejais, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje, o kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų ir panašių renginių, pavyzdžiui, mugių ir parodų, lankymo ir pagalbinės su lankymu susijusios paslaugos, teikiamos apmokestinamajam asmeniui, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tais atvejais, kai šie renginiai faktiškai vyksta šalies teritorijoje.“