LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS“ PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 19 d. Nr. V-952
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionalinių mokslo programų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 731 (Žin., 2008, Nr. 85-3382; 2009, Nr. 157-7086), 26 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl Nacionalinių mokslo programų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 116-4427) 2 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos mokslo tarybos 2010 m. gegužės 26 d. teikimą Nr. 4S-374,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-952
NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA „LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS “
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos sveikatos politikai keliami uždaviniai – geriau suprasti lėtinių ligų ir neįgalumo priežastis bei gerinti gyventojų sveikatą taikant efektyvesnes programas. Profilaktikos, ankstyvos diagnostikos, gydymo ir slaugos sistemos turi būti tobulinamos akcentuojant veiksmingumą, efektyvumą ir prieinamumą. Tinkamas mokslinių tyrimų prioritetų išdėstymas yra būtina sąlyga kuriant sveikatos priežiūros strategijas.
2. Viena iš aktualiausių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemų, kurių sprendimui skiriama Nacionalinė mokslo programa „Lėtinės neinfekcinės ligos“ (toliau vadinama – Programa), šiuo metu yra lėtinės neinfekcinės ligos (toliau – LNL). Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir 2008 m. siekė 1 033,2 šimtui tūkstančių gyventojų. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių 2008 m. sudarė 85,4 proc. visų mirties atvejų. Dėl mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų tikėtina vidutinė vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėja apytiksliai 9 metais, moterų – 12 metų. Su neįgalumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų (toliau – ŠKL) glaudžiai siejasi Lietuvos gyventojų sergamumas cukriniu diabetu, spartinančiu aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą. Netolygus ir geografiškai lemiamas I tipo cukrinio diabeto sergamumas verčia ieškoti naujų genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių, skatinančių šios ligos atsiradimą.
3. Lietuvoje šalies gyventojų sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo jų nuolat didėja, nors daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ES šalių šie rodikliai jau pradeda mažėti. Be to, didesnį geresnės onkologinių įstaigų teikiamų paslaugų kokybės poreikį lemia nuolatinis visuomenės senėjimas.
4. Nacionalinės sveikatos tarybos 2009 m. spalio 28 d. nutarime pažymima, kad vidutiniškai 20 proc. lėšų, išleidžiamų sveikatos apsaugai Europoje, skiriama psichikos problemoms spręsti; psichikos sutrikimai tampa 40 proc. atvejų neįgalumo priežastimi. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (World Health Report, 2002), neuropsichinės ligos sudaro 13 proc. visų ligų sukeliamos naštos, t. y. tik nežymiai mažiau negu kartu paėmus ŠKL (10 proc.), piktybinius navikus (5 proc.) ir diabetą (1 proc.). Lietuvoje šių ligų našta, pagal netiesioginius duomenis (tiesioginių ekonominės naštos tyrimų sisteminiu lygiu Lietuvoje nėra atlikta), yra dar didesnė negu vidutiniškai Europoje ir pasaulyje. Lietuvos gyventojų mažesnę gyvenimo trukmę (ypač vyrų) nulemia ne tik sergamumo ŠKL bei onkologinėmis ligomis ypatumai, bet ir prasta psichikos sveikata, ypač vyraujant destruktyviam ir autodestruktyviam elgesiui, kuris tiesiogiai siejasi su vadinamomis išorinėmis mirties priežastimis.
5. Alerginės ir autoimuninės ligos prasideda kūdikystėje ir trunka visą gyvenimą. Prognozuojama, kad iki 2015 m. kas antras europietis kentės nuo alergijos. Alerginės ligos Lietuvoje per pastaruosius 10 metų savo paplitimu sparčiai vejasi Europą. Kai kurios autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, sisteminiai vaskulitai, reumatoidinis artritas) žymiai (15–20 metų) sutrumpina ligonių gyvenimo trukmę. Taigi neabejotina, kad jos turi didelę neigiamą socialinę ir ekonominę įtaką pacientui, jo šeimai ar visuomenei.
6. Analizuojant LNL aktualumą tiesioginių, netiesioginių ir neapčiuopiamų sveikatos priežiūros išlaidų, tenkančių vienam sergančiajam, požiūriu, vienoje iš pirmųjų vietų atsiranda neurodegeneracinės ligos, iš kurių Alzheimerio ligai tenkančios sveikatos priežiūros išlaidos JAV ir Europos šalyse viršija išlaidas, tenkančias išeminei širdies ligai (toliau vadinama – IŠL) ir onkologinėms ligoms kartu. Sveikatos informacijos centras neturi duomenų apie neurodegeneracines ligas, tarp jų – apie Alzheimerio ligą ir kitas demencijas: jų lemiamą sergamumą, mirtingumą ar neįgalumą. Tikėtina, kad senstant visuomenei ir keičiantis darbingų ir pensinio amžiaus gyventojų santykiui, demencijų ir visų pirmiausia – Alzheimerio ligos – paplitimas didės ypač sparčiai. Alzheimerio liga ir su ja susijusios ligos nulemia ne tik pagyvenusių asmenų neįgalumą, tačiau ir neapčiuopiamas sveikatos priežiūros išlaidas, susijusias su poveikiu paciento artimiesiems.
7. Tokios tendencijos kartu su gimstamumo mažėjimu gresia katastrofišku darbingų Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimu, didėjančiomis išlaidomis sveikatos priežiūrai. Tenka konstatuoti, kad šios prognozės yra apytikslės, kadangi tikslių duomenų apie šios ligų grupės lemiamus ekonominius kaštus Lietuvoje nėra. Antra vertus, žinoma, kad atliekant tarpdisciplininius LNL epidemiologijos, socialinių ir biologinių veiksnių tyrimus, pasitelkiant naujausias informacines technologijas ir biotechnologijas, įmanoma pasiekti gerų rezultatų LNL prevencijos, kontrolės, ankstyvos diagnostikos ir gydymo srityse.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
8. Optimaliam sveikatos priežiūrai skiriamų išteklių planavimui ir naudojimui būtinos naujos mokslo žinios apie realią Lietuvai specifinę situaciją – LNL paplitimą, jų lemiamus ekonominius ir socialinius nuostolius, taikomų profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos priemonių efektyvumą, naujas Lietuvos populiacijai tinkamiausias gydymo priemones. Tokios analizės pagrindu turėtų būti formuojama ilgalaikė Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūros strategija. Šio uždavinio aktualumą rodo Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto 2006 m. rugsėjo 11 d. patvirtinta Europos neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategija (EUR/RC56/8). Šios strategijos tikslas – vengti ankstyvų mirčių, reikšmingai mažinti LNL žalą, gerinti gyvenimo kokybę ir mažinti sveiko gyvenimo trukmės skirtumus tarp Europos valstybių ir tarp gyventojų grupių atskirose šalyse. Remiantis gausių epidemiologinių tyrimų duomenimis, buvo nustatyti bendrieji LNL rizikos veiksniai. 2005 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro pranešime nurodoma, kad septyni rizikos veiksniai (padidėjęs arterinis kraujospūdis, tabako bei alkoholinių gėrimų vartojimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, antsvoris, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas) lemia ŠKL, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimą Europoje. Nepalanki fizinė bei socialinė aplinka sudaro sąlygas nesveikai gyvensenai ir dideliam lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimui.
9. Nesveika gyvensena pradeda formuotis jau vaikystėje. Vaikai ir jauni žmonės ypač imlūs vykstančioms socialinėms ir kultūrinėms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti jų sveikatą. Per praėjusius dešimtmečius labai padidėjo nutukusių vaikų skaičius. Tyrimai rodo, kad dauguma jų ir suaugę turės per didelį kūno svorį, dažniau sirgs ŠKL, cukriniu diabetu, kai kurių lokalizacijų vėžiu. Todėl labai svarbu nustatyti lėtinių ligų rizikos veiksnius vaikams ir paaugliams, žinoti aiškius jų vertinimo kriterijus, apskaičiuoti lėtinių ligų riziką, kai jie bus suaugę, ir parengti efektyvius ligų profilaktikos metodus. Kaune atliekamas ilgalaikis (25 m. trukmės) lėtinių ligų rizikos veiksnių tyrimas nuo vaikystės (12–13 m.) atskleidė vaikų ir paauglių raidos ypatumus ir sukaupė vertingos informacijos lėtinių ligų rizikos vertinimui.
10. Rytų ir Vakarų Europos gyventojų sveikata labai skiriasi. Skirtumas tarp ilgiausios ir trumpiausios vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Europos valstybėse – apie 10 metų. Šių skirtumų priežastys nėra visiškai aiškios. Tačiau tyrimai rodo, kad iš dalies juos galima paaiškinti skirtingais gyvensenos įpročiais. Sveikatos netolygumų nustatoma ne tik šalyse, bet ir vienos šalies skirtingose socialinėse ekonominėse gyventojų grupėse. Remiantis perspektyvinių epidemiologinių tyrimų duomenimis, buvo sukurta ŠKL rizikos vertinimo metodika Europos valstybėms pagal rizikos veiksnių lygius. Jau trys dešimtmečiai Lietuvoje atliekami epidemiologiniai LNL tyrimai. Dalyvaujant tarptautinėse programose, sukaupta daug informacijos apie gyvensenos ypatumus, rizikos veiksnių dažnį, jų įtaką lėtinėms ligoms atsirasti. Lietuvoje vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 (Žin., 2005, Nr. 145-5288). Būtina įvertinti šios programos priemonių efektyvumą. Papildyti ir patikslinti šie duomenys galėtų būti naudingi Lietuvos gyventojų ŠKL rizikos vertinimo metodikai tobulinti ir ją pritaikyti individualizuojant gydymą ir profilaktiką.
11. Nauja ŠKL tyrimų kryptis – kompleksinių elgsenos, genetinių ir endokrininių žymenų paieška šių ligų eigai prognozuoti, gydymui ir reabilitacijai individualizuoti. Tyrimais įrodyta, kad depresija yra glaudžiai susijusi su IŠL ir yra nepriklausomas kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys. Yra iškelta hipotezė, kad depresija ir IŠL gali būti to paties genetinio substrato skirtingos fenotipinės ekspresijos.
12. Šiuolaikinis visuomenės sveikatos mokslas analizuoja daugybę rodiklių, pagal kuriuos vertinamos ekonominės ir socialinės ligų pasekmės. Tiriama žmonių gyvenimo kokybė, skaičiuojami dėl ligos ar invalidumo prarasti gyvenimo metai (DALY), kokybiški gyvenimo metai (QALY) ir kiti rodikliai, kurie padeda įvertinti ekonominę ligų žalą ir pagrindžia profilaktikos būtinybę. Lietuvoje ši sveikatos mokslų sritis dar menkai išplėtota. Vykdant visuomenės sveikatos reformą, Lietuvoje sukurta nauja institucija – Visuomenės sveikatos biuras. Efektyviai šios institucijos veiklai užtikrinti būtina parengti lėtinių ligų profilaktikos metodikas, pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis, ir sukurti optimalią lėtinių ligų stebėsenos sistemą savivaldybių lygmeniu.
13. 2003 m. gegužės 22–23 d. Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos konferencijoje, skirtoje informacinės visuomenės technologijų taikymams sveikatos apsaugai, buvo priimta rezoliucija, kviečianti sutelkti Europos šalių ir specialistų pastangas, mobilizuojant informacines technologijas aukštos kokybės visiems prieinamai sveikatos apsaugai užtikrinti. Prieš dešimtmetį Lietuvoje, bendradarbiaujant įvairių institucijų mokslininkams, pradėtos kurti klinikinių sprendimų palaikymo sistemos širdies ligų diagnostikai.
14. Pastaruoju metu intensyviai plėtojamos technologijos telekardiologinei konsultacijai. Taikant įvairias ryšio priemones, ypatingas dėmesys skiriamas bevielio ryšio tarp tiriamojo ir personalinio kompiuterio technologijoms kurti. Pabrėžtina, kad sparčiai didėjant sergančių ŠKL pagyvenusių žmonių skaičiui, didėja medicininio aptarnavimo sąnaudos bei medicininio personalo poreikis. Šias problemas galėtų padėti spręsti kuriamos e-sveikatos technologijos, kurios atpigintų teikiamų paslaugų kaštus bei žymiai išplėstų šias paslaugas gaunančių asmenų ratą.
15. Šios krypties tyrimai Lietuvoje yra integruoti ir kompleksiniai, efektyviai (dirba kelių įstaigų ir įvairių krypčių mokslininkai) panaudojama naujai įsigyta, daugiausia iš ES struktūrinių fondų, įranga. Todėl infrastruktūros plėtra turėtų vykti stiprinant jau esamą materialinę bazę, t. y. papildant tarpusavyje vienos su kita susijusios įrangos komplektais. Kauno medicinos ir Vilniaus universitetuose, Higienos institute jau daugelį metų atliekami LNL profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos bei gydymo efektyvumo, prieinamumo, kokybės vertinimo moksliniai tyrimai, todėl būtų tikslinga šiuose centruose koncentruoti socialinių, ekonominių, gyvensenos ir biologinių veiksnių bei jų pokyčių įtakos rizikai susirgti LNL bei šių ligų profilaktikos ir kontrolės strateginių principų formulavimo koordinavimą.
16. Fundamentiniai patologinių procesų tyrimai sudaro pagrindą taikomųjų mokslų raidai, kuria naują požiūrį į ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Viena iš prioritetinių šiuolaikinės medicinos raidos krypčių yra neinvazinių, nebrangių ir plačiai prieinamų diagnostikos metodų, tokių kaip klinikiniai žymenys, panaudojimas ankstyvajai ligų diagnostikai bei šių metodų tobulinimas pasitelkiant naujausias technologijas ar kuriant naujas.
17. Dauguma LNL yra kompleksinės, t. y. jų atsiradimui ir progresavimui yra svarbūs tiek aplinkos veiksniai, tiek individų genotipas, todėl dauguma buvusių klasikinių epidemiologinių studijų tapo genetinėmis epidemiologinėmis studijomis. Didžiausia patirtis, rengiant lėtinių neinfekcinių ligų, ypač ŠKL, epidemiologines studijas, sukaupta Kauno medicinos universitete. Epidemiologiniais populiaciniais IŠL tyrimais nustatyti rizikos veiksniai, skatinantys aterosklerozės atsiradimą. Šių tyrimų pagrindu buvo sukurti aterosklerozės profilaktikos pagrindai ir pasiūlyti IŠL prognozavimo modeliai. Tačiau šie modeliai, besiremiantys įprastiniais IŠL rizikos veiksniais, išsamiai nepaaiškina IŠL atsiradimo galimybės. Juos dabar siekiama papildyti molekuliniais ŠKL tyrimais, nustatant genų polimorfizmą, nulemiantį didesnę IŠL atsiradimo riziką. Nustačius genotipus, didinančius ŠKL riziką, galima tiksliau nustatyti individualią riziką sirgti šiomis ligomis. Planuojama nustatyti įtakingas genų kandidatų nukleotidų sekos polimorfizmų kombinacijas, kurios kartu su fenotipo savitumais galėtų būti individualūs ŠKL veiksniai.
18. Skydliaukės hormonai turi daugybinį – nuo molekulių ir ląstelių iki hemodinamikos reguliavimo – poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Yra duomenų, kad dejodinazių genų polimorfizmas turi įtakos mažos koncentracijos trijodtironino eutireozės MT3K sindromo pasireiškimui. MT3K sindromas, kaip ir depresija, yra nepriklausomi blogos prognozės veiksniai sergant lėtinėmis širdies ligomis, todėl svarbu tirti ir šių veiksnių sąveiką bei pasireiškimo kombinacijas.
19. Išeminio miokardo persitvarkymas, struktūriškai pasireiškiantis miokardo hipertrofija ir fibrilinio kolageno kaupimusi, pradžioje yra neabejotinas širdies veiklos adaptacijos naujomis sąlygomis elementas, ilgainiui veikiant tiems patiems veiksniams (išemijai) yra svarbiausias širdies nepakankamumo progresavimo patogeninis mechanizmas. Kadangi remodeliavimasis yra svarbiausias kongestinio širdies nepakankamumo pirmtakas, išsamios naujos žinios apie jo lemiamus molekulinius poslinkius leis tobulinti šios patologijos prevencijos strategiją.
20. Vienas iš dažniausių vaizdinimo metodų, naudojamų tiriant širdies ir kraujagyslių patologiją, yra echokardiografija. Paskutiniajame dešimtmetyje sukurtos naujos echokardiografinės technologijos leidžia įvertinti dar daugiau širdies funkcijos parametrų. Audinių Doplerio echokardiografiniu tyrimu įvertinama ilgosios kairiojo skilvelio ašies funkcija tiksliau atskleidžia esamus funkcinius pokyčius, nes sudaro galimybę užregistruoti labai trumpai trunkančius procesus, tokius kaip presistolinė ir posistolinė kontrakcija. Ankstyvąją miokardo disfunkciją gali atskleisti ir miokardo deformacijos parametrai, padedantys atskirti aktyvųjį miokardo judesį nuo pasyviojo. Tobulėjant echokardiografinei įrangai, jau galima įvertinti miokardo deformacijos parametrus dviejose plokštumose. Rotacinio judesio vertinimas „taškelių“ žymėjimo metodu yra palyginti paprastas, nebrangus ir tikslus tyrimo metodas, suteikiantis galimybę kokybiškai apskaičiuoti regioninę skilvelių sistolinę ir diastolinę funkciją. Nors moksliniuose straipsniuose publikuojama informacija apie sergančiųjų IŠL, arterine hipertenzija ar aortos vožtuvo stenoze miokardo deformacijos parametrų pokyčius, visgi lieka neaiški predikacinė ir prognozinė šių rodiklių vertė ligos eigai ir baigčiai simptominės ir besimptominės ligos fazės atveju, kai konvencionalūs širdies funkcijos rodikliai yra pakitę ir kai nepakitę.
21. Pastaraisiais metais vis intensyviau tiriama neinvazinių, nebrangių ir saugių tyrimų ultragarsu reikšmė įvairių neurodegeneracinių ligų, tarp jų – demencijų – prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Tyrimų ultragarsu metu gali būti įvertinama kraujagyslių intimos-medijos santykis, aterosklerozinių plokštelių būklė, stenozės lygis, kraujotakos greitis, kraujagyslių rezistentiškumo indeksas ir daugelis kitų parametrų, kurių diagnostinė ir klinikinė vertė nėra iki galo ištirta. Pastarųjų metų mokslinių tyrimų rezultatai leido suformuluoti hipotezę, kad Alzheimerio ligai atsirasti turi įtakos tie patys kraujagyslių rizikos veiksniai, tarp kurių įtakingiausi – miego arterijų intimos-medijos santykis ir širdies kairiojo skilvelio nepakankamumas. Yra duomenų, kad pagal smegenų kraujotakos rodiklius galima prognozuoti Alzheimerio ligos ir kitų demencijų atsiradimą. Tokių rodiklių ar jų derinių nustatymas leistų numatyti demencijos atsiradimo riziką ikiklinikinėse ligos stadijose ir laiku taikyti visas galimas profilaktikos priemones. Ultragarso metodai labai reikalingi ne tik Alzheimerio ligos, bet ir kitų neurodegeneracinių ligų ankstyvajai, taip pat ir diferencinei diagnostikai. Yra duomenų, kad transkranijinė sonografija leidžia nustatyti ultragarsinio signalo pokyčius požievio branduoliuose ir kai kuriose kitose giliosiose smegenų struktūrose, kurių degeneracija sukelia negrįžtamas neurologines pasekmes. Patikimų sonografinių žymenų ar jų derinių išgryninimas būtų ypač svarbus diagnostikai, nes leistų patikimai diferencijuoti skirtingus neurodegeneracinius sindromus ir taikyti tinkamą gydymą jau ankstyviausiose ligos stadijose.
22. Pastaruoju metu, sparčiai vystantis naujoms technologijoms, ypač nanotechnologijoms, vis plačiau organizmo būklės pokyčiams ar įvairioms ligoms nustatyti naudojami spektroskopiniai metodai, kurie palyginti paprasti, neinvaziniai, sudaro galimybę operatyviai rinkti bei apdoroti biologinius audinius apibūdinančią informaciją be ilgalaikių laboratorinių tyrimų. Dažniausiai vaizdinimas ir diagnostika remiasi pasirinktų spektroskopinių audinių savybių, geriausiai atskleidžiančių audinių struktūros ypatybes, registravimu ir analize. Šie metodai jau skinasi kelią navikų diagnostikoje ir kitose medicininės diagnostikos srityse. Pasaulio klinikinių tyrimų centruose, taikant fluorescencinės spektroskopijos metodus, nustatomas audinių gyvybingumas odos paviršiuje, vaizdinama skiriamoji riba tarp sveiko ir navikinio audinio. Taip pat parodyta, kad fluorescencinės spektroskopijos ir vaizdinimo metodas gali būti sėkmingai taikomas širdies laidžiosios sistemos tyrimams. Lietuvos mokslininkai taip pat turi patirties fluorescencinės diagnostikos ir vaizdinimo metodų tyrimuose.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
23. Programos paskirtis yra išaiškinti šių ligų poveikio gyventojams rizikas ir parengti teorinius pagrindus naujai sveikatos priežiūros strategijai šalyje. Programos tikslas yra gauti naujų mokslo žinių, reikalingų sergamumui, ligotumui, mirtingumui ir neįgalumui nuo Lietuvos gyventojams aktualiausių LNL (širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, neurodegeneracinės, alergijos ir autoimuninės ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai) mažinti, parengti šių ligų profilaktikos strateginius principus, sukurti tobulesnius jų prevencijos ir diagnostikos metodus.
24. Programos tikslui pasiekti numatomi uždaviniai:
24.1. Nustatyti socialinių, ekonominių, gyvensenos ir biologinių veiksnių pokyčių reikšmę Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumams, rizikai sirgti LNL ir moksliškai pagrįsti šių ligų profilaktikos ir kontrolės strateginius principus.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR JŲ TURINYS
25. Pagrindinis Programos principas yra kompleksiškumas, apimantis tiek epidemiologinius, tiek molekulinius bei ląstelinius ligų patogenezės tyrimus, integruojant informacines technologijas, kuriant ar tobulinant ligų profilaktikos, jų ankstyvosios diagnostikos ir gydymo metodus. Programos tikslui pasiekti keliami du pagrindiniai uždaviniai.
26. Sprendžiant pirmąjį uždavinį – nustatyti socialinių, ekonominių, gyvensenos ir biologinių veiksnių bei jų pokyčių įtaką Lietuvos gyventojų rizikai sirgti LNL, moksliškai pagrįsti šių ligų profilaktikos ir kontrolės strateginius principus – numatoma įgyvendinti šias priemones:
26.1. Išaiškinti LNL rizikos veiksnių raidą vaikystės ir paauglystės laikotarpiu, tobulinti jų nustatymo metodus ir kriterijus, prognozuoti LNL riziką suaugus. Numatoma tirti vaikų ir paauglių atsitiktinių imčių gyvenseną, jos ryšius su socialiniais ir ekonominiais veiksniais bei sveikata. Vertinti vaikų ir paauglių antsvorio, nutukimo, arterinės hipertenzijos ir kitų LNL rizikos veiksnių dažnį, tirti jų atsiradimo priežastis. Patikslinti lėtinių ligų rizikos veiksnių vertinimo kriterijus vaikų ir paauglių amžiuje. Remiantis tęstinių vaikų ir paauglių tyrimų duomenimis, prognozuoti lėtinių ligų riziką suaugusiems Lietuvos gyventojams.
26.2. Nustatyti LNL epidemiologinės situacijos pokyčius ir moksliškai pagrįsti šių ligų profilaktikos strategijas pagal gyvensenos, biologinius ir genetinius veiksnius. Planuojama vertinti suaugusių Lietuvos žmonių mirtingumo, sergamumo bei gyvensenos pokyčius. Atliekant kartotinius epidemiologinius tyrimus, nustatyti arterinės hipertenzijos, lipidų ir angliavandenių apykaitos sutrikimų, nutukimo ir kitų rizikos veiksnių pokyčius Lietuvos populiacijoje. Remiantis kohortinių tyrimų duomenimis, parengti Lietuvos gyventojų LNL rizikos vertinimo metodikas. Vertinti socialinius ir geografinius LNL epidemiologinės situacijos netolygumus. Tirti geno-fenotipo bei geno-ligos sąsajas.
26.3. Išaiškinti LNL demografinius, socialinius ir ekonominius netolygumus, ekonomines ir socialines pasekmes, LNL sergančiųjų gyvenimo kokybę ir, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, – teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. Bus vertinamas kompleksinis Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai iškeltų uždavinių įgyvendinimas, atlikta Lietuvos sveikatos politikos bei sveikatos priežiūros išteklių analizė. Planuojama vertinti sveikų ir LNL sergančių Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę, šių ligų nulemto neįgalumo mastus ir ekonominę žalą. Nustatyti gyventojų, tapusių neįgaliais dėl LNL, gyvenimo kokybę bei prarastus gyvenimo metus, gyvenimo trukmę be invalidumo (QALY) ir kitus šiuolaikinius sveikatos rodiklius. Taip pat bus nustatomos pažeidžiamiausios visuomenės grupės; vykdant LNL registrus, bus sprendžiama apie profilaktinių programų efektyvumą Lietuvoje.
27. Sprendžiant antrąjį uždavinį – plėtoti visuminės analizės, molekulinių žymenų ir neinvazinio vaizdinimo metodus LNL prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai – numatoma įgyvendinti šias priemones:
27.1. Nustatyti farmakogenetiniam poveikiui svarbius genetinius ir epigenetinius variantus bei jų paplitimą Lietuvos populiacijoje. Planuojama ištirti apie 20 aprašytų svarbių farmakogenetiniam poveikiui genų, nustatyti šių genų variantų struktūrą ir paplitimą Lietuvos populiacijoje bei įvertinti galimybes šiuos biožymenis taikyti LNL sergančių asmenų gydymui individualizuoti.
27.2. Išaiškinti audinių ir ląstelių struktūros persitvarkymo žymenų reikšmę ankstyvajai ligų diagnostikai, jų eigos prognozavimui ir gydymo taktikos parinkimui. Planuojama nustatyti kontraktinių elementų – kardiomiocitų ir neląstelinio matrikso struktūrų – įvairių fibrilinio kolageno tipų, fibronektino ir kitų struktūrų kiekybinius pokyčius, iš dvimačio vaizdo atkurti trimatę pagrindinių audinio komponentų struktūrą, nustatyti juos sintetinančių bei sintezę reguliuojančių ląstelių ir jų išskiriamų faktorių vaidmenį. Funkcinės genomikos bei proteomikos metodais tirti mitochondrijų bei jų komponentų redokso būklės vaidmenį sukeliant ir reguliuojant apoptozinius bei nekrozinius procesus. Planuojama tirti įvairių audinių ląstelių fenotipo ir funkcijos pokyčių įtaką formuojantis LNL patologijai, proteazių reguliacinius mechanizmus ir ląstelinius šaltinius atskirų LNL atvejais.
27.3. Parinkti audinių molekulinio persitvarkymo žymenų kompleksus ankstyvajai ligų diagnostikai, eigos prognozavimui, gydymui ir prevencijai. Planuojama parinkti audinių molekulinio persitvarkymo žymenų kompleksus, kurie gali būti naudojami kaip žymenys vėžio bei kitų LNL diagnostikai ir prognostikai.
27.4. Nustatyti audinių struktūrinio persitvarkymo neinvazinio vaizdinimo metodų vertę ankstyvajai ligų diagnostikai, prognozavimui ir gydymo taktikos parinkimui. Numatomas taikyti netiesinės analizės ir kompleksiškumo teorija pagrįstus medicininės informacijos vertinimo metodus klinikinių sprendimų palaikymo sistemose ankstyvai lėtinio širdies nepakankamumo bei IŠL diagnostikai. Bus kuriami LNL diagnostikos metodai, naudojantys optines technologijas. Bus tobulinami ultragarsiniai neinvaziniai širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei neurodegeneracinių ligų diagnostikos metodai. Bus ieškoma naujų klinikinių diagnostinių veiksnių, turinčių įtakos piktybiniais navikais ir kitomis LNL sergančių pacientų išgyvenamumui, navikų atsakai į gydymą. Bus atliekami tyrimai naujoms navikų ir kitų LNL vaizdinimo galimybėms ir metodikoms molekuliniame lygyje „in vivo“ išaiškinti.
V. PROGRAMOS IR JOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO ETAPAI, TERMINAI IR LĖŠOS
28. Programa įgyvendinama 2010–2014 m. Programos įgyvendinimo priemonių etapai ir terminai pateikti 1 priede.
VI. NUMATOMI REZULTATAI, JŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IR VERTINIMO KRITERIJAI
30. Svarbiausias Programos rezultatas yra naujos žinios ir teoriniai pagrindai naujai sveikatos priežiūros strategijai šalyje. Programos moksliniai rezultatai bus skelbiami recenzuojamuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, mokslo konferencijose ir skleidžiami per internetą. Lėtinių ligų profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos bei gydymo efektyvumo, prieinamumo ir kokybės vertinimas užtikrins tinkamą finansinių bei žmogiškųjų išteklių paskirstymą bei padės įgyvendinti Lietuvos sveikatos apsaugos politikos siekį užtikrinti tinkamas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams ir mažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumus tarp skirtingų socialinių ekonominių gyventojų grupių. LNL tyrimų duomenys bus panaudoti moksliškai pagrindžiant šių ligų prognozavimo, profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos programas, kuriant naujas veiksmingas profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodikas bei vertinant jų efektyvumą.
31. Svarbiausi laukiami praktiniai rezultatai:
31.1. lėtinių ligų rizikos prognozavimo modelių sukūrimas bei socialinių ir geografinių netolygumų tyrimas padės nustatyti pažeidžiamiausias visuomenės grupes ir tikslingiau paskirstyti lėšas LNL profilaktikai, diagnostikai ir gydymui. Ekonominių ir socialinių LNL pasekmių mokslinis vertinimas padės objektyviau vertinti šių ligų problemą ir ekonominį profilaktinių programų veiksmingumą;
31.2. nauji moksliniais tyrimais pagrįsti LNL profilaktikos metodai sudarys prielaidas mažinti gyventojų sergamumą šioms ligomis ir mirtingumą nuo šių ligų;
31.3. LNL molekulinių, genetinių, epigenetinių ir ląstelinių mechanizmų tyrimai sudarys pagrindą ankstyvajai ligų diagnostikai ir inovatyvių gydymo metodų kūrimui;
31.4. šiuolaikinių informacinių ir neinvazinių vaizdinimo technologijų panaudojimas sudarys galimybę kurti naujus LNL ankstyvosios diagnostikos ir metodus;
31.5. sukurtos šių ligų kompiuterinės diagnostikos, funkcinės būklės vertinimo bei įvairių fiziologinių procesų stebėsenos sistemos sudarys pagrindą intensyviam šių metodų diegimui į klinikinę praktiką, naudojant telekomunikacijos priemones bei kuriamą respublikinį Sveikatos nuotolinės medicininės konsultacijos tinklą, taip pat stiprinant visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros integraciją.
32. Programos rezultatai bus vertinami pagal šiuos kriterijus:
32.1 Programos tematika paskelbti straipsniai leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“. Publikuojant rezultatus bus nurodomas projekto numeris. Plnuojama ne mažiau kaip 100 mokslinių straipsnių;
32.2. Programos tematika išleistų mokslinių monografijų skaičius ir jų tarptautinė vertė (ne mažiau kaip 2 monografijos);
32.3. inovatyvių LNL prognostikos, diagnostikos, stebėsenos metodų, praktinių rekomendacijų ir patentinių paraiškų skaičius (ne mažiau kaip 15 metodikų, rekomendacijų ir paraiškų);
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Programą administruoja Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi Nacionalinių mokslo programų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 731 (Žin., 2008, Nr. 85-3382).
34. Programos mokslinių tyrimų projektams ir kitoms veikloms, nurodytoms Programos priemonių plane, atlikti rengiami konkursai teisės aktų nustatyta tvarka. Programos priemonių vykdytojai – Lietuvos mokslo taryba ir jos atrinktos mokslo ir studijų institucijos bei mokslininkų vadovaujamos tyrėjų grupės.
35. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos mokslo taryba. Už Programoje numatytus tyrimus atsiskaitoma kasmet. Programos vykdymo grupė ir Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas kasmet pateikia Programos metinę ataskaitą ir rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms suinteresuotoms ministerijoms ir valstybės institucijoms pagal kompetenciją, Programos tyrimų rezultatus skelbia masinės informacijos priemonėse ir mokslinėse konferencijose. Informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus Lietuvos mokslo taryba pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo metinėse veiklos ataskaitose.
Nacionalinės mokslo programos
„Lėtinės neinfekcinės ligos“
1 priedas
NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Programos uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Finansavimo šaltinis |
|||||
| 2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
2013 metais |
2014 metais |
iš viso |
|||||
| 1. Nustatyti socialinių, ekonominių, gyvensenos ir biologinių veiksnių pokyčių reikšmę Lietuvos gyventojų sveikatos netolgumams, rizikai sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL) ir moksliškai pagrįsti šių ligų profilaktikos ir kontrolės strateginius principus |
1.1. Išaiškinti LNL rizikos veiksnių raidą vaikystės ir paauglystės laikotarpiu, tobulinti jų nustatymo metodus ir kriterijus, prognozuoti LNL riziką suaugus. 1.2. Nustatyti LNL epidemiologinės situacijos pokyčius ir moksliškai pagrįsti šių ligų profilaktikos strategijas atsižvelgiant į gyvensenos, biologinius ir genetinius veiksnius. 1.3. Išaiškinti LNL demografinius, socialinius ir ekonominius netolygumus, ekonomines ir socialines pasekmes, sergančiųjų LNL gyvenimo kokybę ir, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, – teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. |
2010–2014 metai |
Lietuvos mokslo taryba |
1 346 |
1 200 |
1 200 |
1 200 |
1 054 |
6 000 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
| 2. Plėtoti visuminės analizės, molekulinių žymenų ir neinvazinio vaizdinimo metodus LNL prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. |
2.1. Nustatyti farmakogenetiniam poveikiui svarbius genetinius ir epigenetinius variantus bei jų paplitimą Lietuvos populiacijoje. 2.2. Išaiškinti audinių ir ląstelių struktūros persitvarkymo žymenų reikšmę ankstyvajai diagnostikai, eigos prognozavimui ir gydymo taktikos parinkimui. 2.3. Parinkti audinių molekulinio persitvarkymo žymenų kompleksus ankstyvajai ligų diagnostikai, eigos prognozavimui, gydymui ir prevencijai. 2.4. Nustatyti audinių struktūrinio persitvarkymo neinvazinio vaizdinimo metodų vertę ankstyvajai ligų diagnostikai, prognozavimui ir gydymo taktikos parinkimui. |
2010–2014 metai |
Lietuvos mokslo taryba |
3 141 |
2 800 |
2 800 |
2 800 |
2 459 |
14 000 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|
|
Iš viso Programai |
|
|
4487 |
4000 |
4000 |
4000 |
3513 |
20000 |
|