LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 30 D. ĮSAKYMO NR. D1-267 „DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2011 m. gruodžio 14 d. Nr. D1-970

Vilnius

1. Pakeičiu Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2484; 2010, Nr. 29-1365, Nr. 56-2800; 2011, Nr. 5-182):

1.1. Išbraukiu 7 punkto šeštąją pastraipą (buvusias septintąją, aštuntąją ir devintąją pastraipas atitinkamai laikau šeštąja, septintąja ir aštuntąja pastraipomis).

1.2. Išdėstau 7 punkto septintąją pastraipą taip:

„šalutinis žvejybos laimikis – saugomų žuvų ir (arba) žuvų, kurioms nustatyti sugavimo limitai ar kvotos, kai žuvų išteklių naudotojas neturi ar išnaudojo atitinkamos žuvų rūšies limitą ar kvotą, dalis atskirai žuvų rūšimis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikšta procentais;“.

1.3. Papildau šiuo 9¹ punktu:

„9¹. Žuvų dusimo atveju Žvejyba vykdoma vadovaujantis Darbų organizavimo žuvų dusimo atveju tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-93 (Žin., 2011, Nr. 16-756).“

1.4. Išdėstau 10 punktą taip:

„10. Pritarus Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo komisijai, patvirtintai Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V1-103 (Žin., 2011, Nr. 111-5258), iki bus nustatyti nauji žvejybos limitai, tačiau ne ilgiau kaip iki kovo 14 dienos (ežerines stinteles – iki balandžio 1 d.) leidžiama praėjusiais metais turėjusiems teisę žvejoti Žuvų išteklių naudotojams žvejoti Kuršių mariose ir Kauno mariose – atitinkamai pagal turėtą žvejybos limitą (kvotą), o kituose vandens telkiniuose – atitinkamai pagal neišnaudotą žuvų sugavimo ar turėtų žvejybos įrankių limitą (kvotą). Aplinkos ministerijai nustačius, o Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo komisijai paskirsčius žvejybos limitus atitinkamuose vandens telkiniuose, taikomi nauji žvejybos limitai (kvotos).“

1.5. Išdėstau 11.5 punktą taip:

„11.5. tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas kiekvieną dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius ne rečiau kaip kas antrą dieną, o nuo rugsėjo 15 d. iki kovo 31 d. visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis). Poilsio ir švenčių dienomis statomuosius tinklaičius ir ūdas leidžiama tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius – ne rečiau kaip kas trečią dieną, o nuo rugsėjo 15 d. iki kovo 31 d. visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas trečią dieną.“

1.6. Papildau šiuo 11.23 punktu:

„11.23. skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti. Šios lėšos pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 91 (Žin., 2001, Nr. 22-750). Lėšos žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti laikomos pakankamomis, kai jos sudaro ne mažiau kaip 2 procentus nuo sugautų žuvų vidutinės pirminio pardavimo kainos, nurodytos šių Taisyklių 1 priede. Skirstant kvotas vidaus vandenyse konkurso būdu, kuris organizuojamas vadovaujantis Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklėmis ir Žvejybos Kuršių mariose, Kauno mariose ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine kvotų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3D-540 (Žin., 2011, Nr. 83-4039), pradinis lėšų skiriamų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydis apskaičiuojamas pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktus Lėšų, skiriamų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, apskaičiavimo būdus.“

1.7. Išdėstau 15.7.6 punktą taip:

„15.7.6. su ilgesniu kaip 10 m, aukštis iki 2 m ir kitokio akytumo, nei nurodyta Taisyklių 15.8.1 punkte, bradiniu žuvų mailiui gaudyti, naudojant mailių žvejybai ūdomis. Į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), įrašytų žuvų, lašišinių ir plėšriųjų (išskyrus ešerius) žuvų, žiobrių mailius turi būti tuoj pat paleidžiamas atgal į tą patį vandens telkinį;“.

1.8. Išdėstau 21.1 punktą taip:

„21.1. šlakius, lašišas, sykus ir į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytas žuvis – ištisus metus;“.

1.9. Išdėstau 21.3 punktą taip:

„21.3. sterkus – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d., išskyrus Kuršių marias, kuriose atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, sterkų žvejyba draudžiama nuo Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu nustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo balandžio 1 d. ir ne vėliau kaip nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d.;“.

1.10. Papildau šiuo 21.5 punktu:

„21.5. karšius – nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d.;“.

1.11. Išdėstau 22 punktą taip:

„22. Jeigu sugaunama saugomų žuvų, gyvybingos iš jų turi būti išleidžiamos atgal į vandenį. Negyvybingų šių Taisyklių 21 punkte nurodytų rūšių žuvų kiekis užfiksuojamas Žvejybos žurnale ir apie tai tą pačią dieną informuojamas Žvejybą tame vandens telkinyje kontroliuojantis RAAD struktūrinis padalinys. Žvejybos žurnale taip pat nurodomas neverslinio dydžio sugautų žuvų kiekis.“

1.12. Išdėstau 24 punktą taip:

„24. Draudžiama:

24.1. vežti, sandėliuoti, perdirbti ir prekiauti uždraustos žvejybos metu sužvejotas žuvis;

24.2. sandėliuoti, vežti, perdirbti ir parduoti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės nei Taisyklių 23 punkte nurodytas verslinis dydis, išskyrus šių Taisyklių 18 punkte nurodytą kiekį.“

1.13. Išdėstau 25 punktą taip:

„25. Draudžiama Žvejyba ištisus metus šiuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose: Krokų Lankos ežere, Duobelės sąsiauryje, Atmatoje, Upaitėje, Perkase, Skirvytėje, visose atšakose ir protakose tarp Skirvytės ir Atmatos (išskyrus migruojančių stintų Žvejybą ir Žvejybą, siekiant įvertinti naujų žvejybos objektų, žvejybos būdų biologinį ir ekonominį tikslingumą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka).“

1.14. Išdėstau 26.6 punktą taip:

„26.6. Nemune, išskyrus specializuotą stintų, upinių nėgių ir pūgžlių žvejybą.“

1.15. Išdėstau 28 punktą taip:

„28. Stintų žvejybos Nemuno žemupyje metu leidžiamas tik tuo metu nedraudžiamų gaudyti rūšių ir leidžiamo verslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis.“

1.16. Išdėstau 32 punktą taip:

„32. Gaudant ungurius, kitų negyvų žuvų (tarp jų ir verslinio dydžio) negali būti daugiau kaip 10 % bendro sugautų žuvų skaičiaus. Gyvos žuvys turi būti paleistos atgal į tą patį vandens telkinį.“

1.17. Išdėstau 37 punktą taip:

„37. Žvejojant Kauno mariose, lydekų, salačių ir lynų šalutinis laimikis (kiekvienos rūšies atskirai) negali būti didesnis kaip 5% bendro žuvų laimikio svorio, sterkų – 20% bendro žuvų laimikio svorio.“

1.18. Išdėstau 41 punktą taip:

„41. Statomaisiais tinklaičiais vandens telkinyje galima žvejoti tik tamsiu paros metu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 31 d., o pelaginiais tinklaičiais – tik tamsiu paros metu nuo birželio 1 d. Šiais laikotarpiais pradėti Žvejybą (pradėti statyti Žvejybos įrankius) leidžiama ne anksčiau kaip 2 valandos iki saulės nusileidimo ir užbaigti Žvejybą ne vėliau kaip 10 val. ryto Žvejyboje naudojant botus ir ne vėliau kaip 9 val. ryto Žvejyboje naudojant kitas plaukiojimo priemones (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų). Nuo rugsėjo 1 d. tikrinti ar išimti Žvejybos įrankius privaloma pradėti ne anksčiau kaip likus valandai iki saulės patekėjimo ir užbaigti Žvejybą ne vėliau kaip 2 valandas po saulės nusileidimo, išskyrus Žvejybą Kuršių mariose nuo ledo. Žvejybos pradžia laikomas metas, kai pradedami statyti ar tikrinti Žvejybos įrankiai. Žvejybos pabaiga laikomas metas, kai patikrinus ar išėmus žvejybos įrankius, plaukiojimo priemonė pasiekia žuvų iškrovimo vietą.

Žvejyba traukiamais tinklais leidžiama tik šviesiu paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo). Žvejybą leidžiama užbaigti iki saulės nusileidimo. Žvejybos pabaiga laikoma, kai traukiamas tinklas yra sustabdytas, o jo sparnai surinkti į valtis.“

1.19. Pripažįstu netekusiu galios 42 punktą.

1.20. Papildau šiais 1 ir 2 priedais (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės

vidaus vandens telkiniuose taisyklių

1 priedas

ŽUVŲ VIDUTINĖ PIRMINIO PARDAVIMO KAINA

Vidutinė pirminio pardavimo kaina žuvų, sugautų:

Kuršių mariose – 2,63 Lt/ kg (išskyrus ungurių, pūgžlių ir dyglių žvejybą),

Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine – 2,25 Lt/kg,

ežeruose – 5,85 Lt/kg (išskyrus seliavų žvejybą),

upėse – 2,73 Lt/kg (išskyrus ungurių, nėgių ir pūgžlių žvejybą),

polderiuose – 1,94 Lt/kg.

Atskirų rūšių žuvų vidutinė pirminio pardavimo kaina:

ungurių – 20,55 Lt/kg,

seliavų – 5,60 Lt/kg,

nėgių – 4,52 Lt/kg.

_________________

Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės

vidaus vandens telkiniuose taisyklių

2 priedas

LĖŠŲ, SKIRIAMŲ ŽUVŲ IŠTEKLIAMS VIDAUS VANDENYSE ATKURTI IR IŠSAUGOTI, APSKAIČIAVIMO BŪDAI

ŽVEJYBA KURŠIŲ MARIOSE, KAUNO MARIOSE IR KRUONIO HAE (už žvejybos įrankius)

Lėšų, skiriamų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, už žvejyboje naudojamą įrankį dydis apskaičiuojamas įvertinant to žvejybos įrankio efektyvumą ir vidutinę sugaunamų žuvų pirminio pardavimo kainą.

Lėšų dydis apskaičiuojamas pagal formulę: L = f x ž x pk/100,

L – lėšų, skiriamų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, už žvejyboje naudojamą įrankį dydis;

f – vidutinis žvejybos įrankio efektyvumas (žuvų kg/metus);

pk – 2 procentai nuo pirminio žuvų pardavimo kainos;

ž – žuvų vidutinė pirmo pardavimo kaina, sugautų Kuršių mariose (2,63 Lt/ kg), Kauno mariose, Kruonio HAE aukštutiniame baseine (2,25 Lt/kg).

Žvejybos įrankio pavadinimas	Vidutinis žvejybos įrankio efektyvumas (f) (žuvų kg/metus)
marinė gaudyklė	770
70 mm tinklaitis	660
40–45 mm tinklaitis	1010
stambiaakė gaudyklė	700
traukiamasis tinklas	17220
stintinė gaudyklė	30
nėginė gaudyklė	100
pūgžlinė-dyglinė gaudyklė	670
pelaginis tinklas	47
dreifinis tinklas	217

ŽVEJYBA VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE, IŠSKYRUS KURŠIŲ MARIOSE, KAUNO MARIOSE IR KRUONIO HAE (už žvejybos įrankius)

Lėšų, skiriamų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, už žvejyboje naudojamą įrankį dydis apskaičiuojamas įvertinant to žvejybos įrankio efektyvumą ir tuo įrankiu sugaunamų vyraujančių žuvų rūšių pirminio pardavimo kainą.

Lėšų dydis apskaičiuojamas pagal formulę: L = f x ž x pk/100,

L – lėšų, skiriamų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, už žvejyboje naudojamą įrankį dydis;

f – vidutinis žvejybos įrankio efektyvumas (žuvų kg/metus);

pk – 2 procentai nuo pirminio žuvų pardavimo kainos;

ž – vyraujančios žuvų rūšies vidutinė pirminio pardavimo kaina Lt/kg.

Žvejybos įrankio pavadinimas	Vidutinis žvejybos įrankio efektyvumas (f) (žuvų kg/metus)	Vyraujanti žuvų rūšis žvejybos įrankio laimikyje	Vyraujančios žuvų rūšies vidutinė pirminio žuvų pardavimo kaina (ž) (Lt/kg)
100 m statomasis tinklaitis seliavų žvejybai	160	seliava	5,60
Ungurinė gaudyklė	150	ungurys	20,55
Traukiamasis tinklas ežerinių stintelių žvejyboje	860	stintelė	2,80
Traukiamasis tinklas stintų žvejybai	1500	stinta	2,80

ŽVEJYBA EŽERUOSE, UPĖSE, POLDERIUOSE (už žuvų sugavimo limitus (kvotas) ar žvejybos vietas)

Lėšų, skiriamų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, už skiriamus žvejybos limitus (kvotas) – ne mažiau kaip 2 procentai nuo žuvų vidutinės pirminio pardavimo kainos, kuri yra:

karšis – 2,18 Lt/kg, sterkas – 8,39 Lt/kg, lydeka – 5,40 Lt/kg, nėgė – 4,52 Lt/kg, kitos žuvys – 1,25 Lt/kg.

_________________