LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

1991 m. rugsėjo 4 d. Nr. I-1750

Vilnius

 

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis

Užsieniečiais Lietuvos Respublikoje pripažįstami asmenys, kurie turi bet kurios užsienio valstybės pilietybę, ir asmenys be pilietybės.

 

2 straipsnis

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Užsieniečių, turinčių užsienio valstybių pilietybę, teisinės padėties klausimus gali reguliuoti ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys su užsienio valstybėmis, kurių piliečiai jie yra.

 

3 straipsnis

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises ir laisves kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs prieš įstatymus nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kokios nors kitokios padėties.

Lietuvos Respublikoje užsieniečiai, naudodamiesi savo teisėmis ir laisvėmis, neturi kenkti Lietuvos Respublikos interesams, Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

 

4 straipsnis

Šio įstatymo nuostatos užsienio valstybių piliečių atžvilgiu taikomos abipusiškumo pagrindu. Paaiškėjus, kad kita valstybė apriboja arba pažeidžia visuotinai pripažintas užsieniečių teisinės padėties normas Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos valstybės piliečių, esančių Lietuvos Respublikoje, teisių ir laisvių apribojimus.

 

5 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus ir jų laikytis. Jie taip pat privalo gerbti lietuvių tautos ir Lietuvos Respublikoje gyvenančių tautinių mažumų papročius bei tradicijas.

 

6 straipsnis

Užsieniečiai gali Lietuvos Respublikoje nuolat gyventi, jeigu jie turi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą leidimą gyventi ir asmens dokumentą.

Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas, jeigu užsienietis:

1) turi artimos giminystės ryšių su Lietuvos Respublikos piliečiais;

2) yra Lietuvos Respublikos piliečio išlaikytinis;

3) išlaiko Lietuvos Respublikos pilietį;

4) yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu;

5) turi Lietuvos Respublikoje legalų pragyvenimo šaltinį;

6) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Šio straipsnio antrosios dalies nuostatos netaikomos asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir nepriėmė Lietuvos Respublikos pilietybės pagal 1989 m. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Šie asmenys iš karto pripažįstami nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje užsieniečiais.

 

7 straipsnis

Užsieniečiai, kurie yra Lietuvos Respublikoje kitokiu nei šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta pagrindu, laikomi laikinai esančiais Lietuvos Respublikoje. Jie privalo nustatyta tvarka užregistruoti savo pasą arba jį atitinkantį asmens dokumentą ir išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos, kai pasibaigia Lietuvos Respublikos vizos ir leidimo gyventi galiojimo laikas.

 

II. UŽSIENIEČIŲ, ESANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, PAGRINDINĖS TEISĖS, LAISVĖS IR PAREIGOS

 

8 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę.

 

9 straipsnis

Užsieniečiai negali rinkti ir būti išrinkti į Lietuvos Respublikos atstovaujamuosius valstybinės valdžios ir kitus renkamuosius valstybinius organus, taip pat dalyvauti referendumuose (plebiscituose).

 

10 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali užimti visas pareigas valstybinėje tarnyboje, išskyrus tas, kurioms užimti Lietuvos Respublikos įstatymai numato būtiną sąlygą – Lietuvos Respublikos pilietybę.

 

11 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti karinės tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomenėje.

 

12 straipsnis

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje garantuojama asmens ir buto neliečiamybė, kitos asmens laisvės.

Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali būti sulaikytas arba suimtas, išskyrus kai jis:

1) bandė neteisėtai pereiti į Lietuvos Respubliką ir buvo sulaikytas;

2) neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;

3) padarė nusikaltimą arba kitą teisės pažeidimą, už kurį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turėjo būti sulaikytas arba suimtas;

4) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Kiekvienas sulaikytas užsienietis visuomet turi būti nedelsiant jam suprantama kalba informuotas apie sulaikymo priežastis ir pateiktus kaltinimus, jeigu tokių yra.

 

13 straipsnis

Kiekvienam užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės pilietybę ir esančiam Lietuvos Respublikoje, suteikiama galimybė susisiekti su savo šalies diplomatine arba konsuline atstovybe ar kitu organu, Lietuvos Respublikoje atstovaujančiu tos užsienio valstybės interesams, o jeigu tokio organo nėra – su kitos valstybės diplomatine arba konsuline atstovybe, įgaliota ginti valstybės, kurios pilietis yra sulaikytasis užsienietis, piliečių teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos prokuratūros organai privalo valstybės, kurios pilietis yra sulaikytasis, diplomatinei ar konsulinei atstovybei pranešti apie jo sulaikymą arba suėmimą ne vėliau kaip per 48 valandas.

 

14 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą kreiptis į teismą ir kitokius valstybinius organus tokia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

 

15 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi turtines teises pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

16 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali užsiimti bet kokia darbine arba ūkine veikla, jeigu jos nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir jeigu užsiėmimui ja nėra numatyta būtina sąlyga – Lietuvos Respublikos pilietybė.

 

17 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir teisėtai dirbantys, turi visas ekonomines ir socialines teises, kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos piliečiai.

 

18 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, turi visas teises į socialinį aprūpinimą, kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos piliečiai.

 

19 straipsnis

Užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, teisė laisvai kilnotis Lietuvos Respublikoje gali būti apribota tik valstybės saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis

Kiekvienam užsieniečiui, esančiam Lietuvos Respublikoje, garantuojama teisė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Ši teisė gali būti apribota, jeigu užsienietis:

1) patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – iki bylos nagrinėjimo pabaigos;

2) nuteistas už padarytą nusikaltimą – iki bausmės atlikimo pabaigos arba atleidimo nuo bausmės atlikimo;

3) neįvykdė turtinių prievolių Lietuvos valstybei ar turtinių prievolių, kylančių iš santuokos ir šeimos santykių, ar kitokių turtinių prievolių, nustatytų įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

 

21 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, apdedami mokesčiais ir rinkliavomis tokia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

 

22 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje , turi vienodas su Lietuvos Respublikos piliečiais teises į mokslą, kurios realizuojamos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

 

23 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi vienodas su Lietuvos Respublikos piliečiais teises naudotis kultūrinėmis vertybėmis.

Užsieniečiams, esantiems Lietuvos Respublikoje, garantuojama teisė vartoti savo gimtąją kalbą, saugoti ir puoselėti savo kultūrą ir tradicijas.

 

24 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali sudaryti ir nutraukti santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais arba kitais asmenimis Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

Užsieniečiai santuokos ir šeimos santykiuose turi lygias su Lietuvos Respublikos piliečiais teises ir pareigas.

 

III. UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ IR IŠVYKIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

25 straipsnis

Užsieniečiai gali atvykti į Lietuvos Respubliką tik gavę Lietuvos Respublikos kompetentingų organų vizą, leidimą ar kitą juos atitinkantį dokumentą.

 

26 straipsnis

Vizą atvykti į Lietuvos Respubliką išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatai užsienyje arba kiti įstatymų numatyti Lietuvos Respublikos organai.

 

27 straipsnis

Užsieniečiui gali būti neleista atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu:

1) jis yra padaręs nusikaltimų žmogiškumui ar vykdė genocidą;

2) jo atvykimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumo interesams, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei;

3) jis per pastaruosius penkerius metus yra padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą;

4) paduodamas prašymą atvykti, pateikė apie save melagingas žinias;

5) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

 

28 straipsnis

Leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje išduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

29 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, keisdami savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo apie tai nustatyta tvarka pranešti Vidaus reikalų ministerijai.

 

30 straipsnis

Leidimas užsieniečiui atvykti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką gali būti išduodamas tik šio įstatymo 6 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais.

 

31 straipsnis

Užsieniečiai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos, privalo pateikti pasą ar kitą jį atitinkantį dokumentą.

Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos, turi pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų tarnyboms pasus ar kitokius juos atitinkančius dokumentus ir gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leidimą išvykti.

 

32 straipsnis

Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais.

Sprendimą neleisti užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos priima Vidaus reikalų ministerija.

 

33 straipsnis

Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės organai neleidžia užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol jis nepateikia nustatytų dokumentų.

 

34 straipsnis

Šiame įstatyme nustatytos užsieniečių teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte bei Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte numatytais pagrindais ir tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

35 straipsnis

Sprendimas neleisti užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti apskųstas teismui.

 

IV. UŽSIENIEČIŲ ATSAKOMYBĖ. JŲ IŠSIUNTIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

36 straipsnis

Užsieniečiui, pažeidusiam Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, arba jeigu jo veiksmai gresia Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pasiūlo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Jeigu užsienietis atsisako išvykti iš Lietuvos Respublikos arba neišvyksta per pasiūlytą terminą, sprendimą dėl jo išsiuntimo priima Vidaus reikalų ministras.

Užsieniečiai, neteisėtai atvykę ar neteisėtai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali būti išsiunčiami Vidaus reikalų ministerijos sprendimu.

Sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos skundžiamas pavaldumo tvarka.

 

37 straipsnis

Užsieniečiai, padarę Lietuvos Respublikoje nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

 

V. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

38 straipsnis

Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas privilegijas ir imunitetus turintiems užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių atstovybių vadovams bei darbuotojams ir jiems prilygintiems asmenims.

 

39 straipsnis

Jeigu tarptautinėje sutartyje, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytos kitokios taisyklės negu šiame įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

______________