Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL MENO KŪRĖJŲ SOCIALINĖS APSAUGOS PROGRAMOS
2011 m. kovo 16 d. Nr. 316
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 137-7002) 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
4. Šiuo nutarimu tvirtinamo Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos administravimo tvarkos aprašo nuostatos, susijusios su meno kūrėjų privalomuoju sveikatos draudimu, įsigalioja 2012 m. sausio 1 dieną.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 316
MENO KŪRĖJŲ SOCIALINĖS APSAUGOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti mažas ir nereguliarias pajamas gaunančių meno kūrėjų, taip pat meno kūrėjų, patiriančių kūrybines prastovas, socialines garantijas.
2. Programoje vartojamos sąvokos:
Kūrybinė prastova – laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno kūrybai ir (ar) jos rezultatų sklaidai ir neturi pajamų iš kūrybinės, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos.
Kūrybinės prastovos išmoka – minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokama per kūrybinę prastovą meno kūrėjui iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšų.
Kitos Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2002; 2010, Nr. 137-7002), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Profesionalusis menas – nacionalinės kultūros dalis, atspindinti aukščiausio lygmens kūrybiškumo, kuris laiduoja tautos kultūros savitumą ir patrauklumą pasauliui, įtvirtinimą valstybės gyvenime. Profesionaliojo meno pažinimas siejamas su visuomenės išprusimu ir teigiamu valstybės įvaizdžiu. Meno vertybių kūrėjai dėl profesijos specifikos, kuri skiriasi nuo kitų profesijų veiklos pobūdžio tuo, kad nėra susieta su pastoviu darbdaviu ir reguliariomis pajamomis, nuo kurių mokamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nėra pakankamai socialiai apsaugoti. Europos Sąjunga skatina valstybes nares užtikrinti kūrybinių profesijų atstovams socialinį saugumą. Europos Sąjungos valstybės narės taiko įvairias priemones, kad kūrybinių profesijų atstovai turėtų galimybę laisvai kurti ir būtų socialiai saugūs.
5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento atliktoje studijoje „Menininkų socialinė apsauga Europos Sąjungos valstybėse“ pažymėta, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse, palyginti su kitomis profesijomis, kūrybinių profesijų atstovų pajamos yra 30 procentų mažesnės, todėl Europos Sąjungos valstybės narės kūrybinių profesijų atstovams yra sukūrusios paramos sistemas. Europos Parlamento 2006 metų lapkričio mėnesio studijoje „Menininko statusas Europoje“ pažymima, kad kūrybinių profesijų atstovams socialinės apsaugos sistemas dažnai finansuoja valstybė. Taip jiems užtikrinama teisė į senatvės pensiją, jeigu jų pajamų lygis yra mažesnis už minimalų pajamų lygį, kuris būtinas pensijai apskaičiuoti (pavyzdžiui, Vokietija, Belgija, Ispanija, Italija, Šiaurės Europos šalys) ir minimalią sveikatos apsaugą (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė). Centrinės ir Pietryčių Europos Sąjungos valstybėse narėse nepriklausomiems (darbdavio neturintiems) kūrybinių profesijų atstovams yra sukurtos specialios socialinės apsaugos priemonės.
6. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, duomenys apie meno kūrėjus kaupiami Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje. Iki 2011 metų sausio mėnesio pabaigos Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje įregistruoti 3 897 meno kūrėjai, iš kurių apie 70 procentų yra darbingo amžiaus. Lietuvos meno kūrėjų organizacijų duomenimis, apie 20 procentų darbingo amžiaus meno kūrėjų pajamas gauna tik pagal autorines sutartis ar atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis.
7. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos duomenimis, meno kūrėjai pajamas gauna dirbdami pagal darbo sutartis ar vykdydami savarankišką veiklą. Apie 20 procentų meno kūrėjų gauna mažesnes pajamas nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga.
8. Kitaip negu kitų specialybių asmenų, kuriems darbo sutartys užtikrina nuolatines pajamas ir socialines garantijas, meno kūrėjų kūrybinės veiklos specifika ir pagal autorines sutartis bei atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis gaunamos nereguliarios pajamos neužtikrina meno kūrėjams valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
11. Programos uždaviniai:
11.1. sumokėti mažas ir nereguliarias pajamas turinčių meno kūrėjų valstybinio socialinio draudimo įmokas;
11.2. sumokėti mažas ir nereguliarias pajamas turinčių meno kūrėjų privalomojo sveikatos draudimo įmokas;
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
12. Įgyvendinant Programoje numatytą tikslą ir uždavinius, meno kūrėjams būtų užtikrinta socialinė apsauga ir sudarytos geresnės sąlygos meno kūrybai ir jos rezultatų sklaidai. Šios priemonės meno kūrėjams suteiktų socialinio saugumo ir orumo jausmą ir galimybę kurti.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
14. Programa finansuojama iš Kultūros ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
15. Kultūros ministerija, kasmet rengdama atitinkamų metų strateginį veiklos planą, numato lėšas Programai įgyvendinti.
16. Kultūros ministerija:
16.1. Programai įgyvendinti planuojamą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų poreikį derina su meno kūrėjų organizacijų asociacija (asociacijomis);
16.2. analizuoja meno kūrėjų socialinės padėties stebėsenos duomenis, kaupiamus pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 15 straipsnio nuostatas;
17. Iki 30 procentų Programos finansavimui patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skiriama kūrybinių prastovų išmokoms.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 316
MENO KŪRĖJŲ SOCIALINĖS APSAUGOS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos (toliau – Programa) administravimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato meno kūrėjų duomenų teikimo, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų už meno kūrėjus iš Programos lėšų mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat meno kūrėjų kūrybinių prastovų išmokų iš Programos lėšų skyrimo sąlygas ir mokėjimo tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2002; 2010, Nr. 137-7002), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512).
II. MENO KŪRĖJŲ DUOMENŲ TEIKIMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO, PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ UŽ MENO KŪRĖJUS MOKĖJIMO SĄLYGOS IR TVARKA
3. Meno kūrėjai iš Programos lėšų draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijų dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu jie yra darbingo amžiaus ir neturi draudžiamųjų pajamų arba jų draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus yra mažesnė už atitinkamų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio sumą. Už meno kūrėjus sumokama trūkstama iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų 12 minimaliųjų mėnesinių algų socialinio draudimo įmokų suma.
4. Meno kūrėjai iš Programos lėšų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, jei negauna pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklauso asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 ir 4–9 dalyse.
5. Kultūros ministerija teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) duomenis apie meno kūrėjus pagal asmens duomenų teikimo sutartį.
6. Fondo valdybai teikiami šie meno kūrėjo duomenys:
7. Meno kūrėjų duomenis Fondo valdyba registruoja Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
8. Fondo valdyba, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2005, Nr. 75-2725), nustatyta tvarka įvertinusi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis apie meno kūrėjo statusą turinčių asmenų draudžiamąsias pajamas, draudimą valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių, privalomąjį sveikatos draudimą ir iš Programos lėšų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, už praėjusį kalendorinį mėnesį apskaičiuoja bendrą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą, kurią Kultūros ministerija iš Programos lėšų turi pervesti į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Kultūros ministerijos ir Fondo valdybos tarpusavio atsiskaitymų sąlygos ir tvarka nustatomi Kultūros ministerijos ir Fondo valdybos sutartimi.
9. Fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos pateikia Kultūros ministerijai paraišką už praėjusį kalendorinį mėnesį. Paraiškoje nurodoma bendra valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma, kurią Kultūros ministerija iš Programos lėšų perveda į Valstybinį socialinio draudimo fondą ne vėliau kaip to mėnesio paskutinę dieną.
10. Fondo valdyba, nustačiusi valstybės lėšų permoką ar nepriemoką už praėjusius laikotarpius, atitinkamai mažina ar didina artimiausio kalendorinio mėnesio lėšų poreikį. Pasibaigus kalendoriniams metams, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, nustatyta tvarka permokos grąžinamos asignavimų valdytojui Kultūros ministerijai.
III. KŪRYBINIŲ PRASTOVŲ IŠMOKŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO SĄLYGOS IR TVARKA
11. Iš Programos lėšų darbingo amžiaus meno kūrėjui gali būti skiriama kūrybinės prastovos išmoka, jeigu:
11.1. jis laikinai neturi sąlygų vykdyti meno kūrybos ir (ar) jos rezultatų sklaidos ir neturi pajamų iš kūrybinės veiklos (pagal individualiai sudarytas autorines ar atlikėjų intelektinių paslaugų sutartis, ar autorių ir atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijų suteiktas licencijas), individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos, o jo pajamos, gautos per paskutinius 3 mėnesius iki kūrybinės prastovos atsiradimo laikotarpio, nesudaro atitinkamų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų 6 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio sumos;
12. Kūrybinės prastovos išmoka iš Programos lėšų mokama 3 mėnesius. Nauja kūrybinės prastovos išmoka iš Programos lėšų gali būti skiriama praėjus metams nuo skirtos kūrybinės prastovos išmokos mokėjimo pabaigos.
13. Kultūros ministerija, atsižvelgdama į Programos 17 punkto nuostatą, kasmet nustato kūrybinių prastovų išmokų kvotą (kiekvieną mėnesį galimų skirti kūrybinės prastovos išmokų skaičių).
14. Meno kūrėjas, siekdamas iš Programos lėšų gauti kūrybinės prastovos išmoką, pateikia Kultūros ministerijai laisvos formos prašymą (toliau – prašymas), kuriame turi būti nurodyta:
14.3. informacija apie gyvenamąją vietą (šalis, miestas, adresas), kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
14.4. informacija apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, gautas per paskutinius 3 mėnesius iki kūrybinės prastovos atsiradimo laikotarpio;
14.5. asmeninės sąskaitos vienoje iš Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių kredito įstaigų numeris (kur turėtų būti pervesta kūrybinės prastovos išmoka);
14.6. įsipareigojimas pranešti apie aplinkybes, numatytas Tvarkos aprašo 27 punkte ir turinčias įtakos kūrybinės prastovos išmokai;
15. Meno kūrėjas prie prašymo pateikia:
15.1. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopiją. Jei kreipiasi meno kūrėjo įgaliotas asmuo ar paskirtas globėjas (rūpintojas), turi būti pateikiamos ir šio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra įgaliotas ar paskirtas globėju (rūpintoju), kopijos;
15.3. pažymas apie pajamas (iš kūrybinės veiklos pagal individualiai sudarytas autorines ar atlikėjų intelektinių paslaugų sutartis, ar autorių ir atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijų suteiktas licencijas, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos), gautas per paskutinius 3 mėnesius iki kūrybinės prastovos atsiradimo laikotarpio.
16. Jeigu prašymas neatitinka Tvarkos aprašo 14 ir 15 punktuose nurodytų reikalavimų, Kultūros ministerija per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo prašo jį pateikusį meno kūrėją ar jo įgaliotą atstovą per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo pateikti trūkstamą informaciją ar dokumentus. Jeigu prašymą pateikęs meno kūrėjas ar jo įgaliotas atstovas per nurodytą laiką nepateikia trūkstamos informacijos ar dokumentų, prašymas nesvarstomas.
17. Meno kūrėjų prašymus skirti kūrybinės prastovos išmokas svarsto Meno kūrėjų socialinės apsaugos komisija (toliau – Komisija), sudaryta iš penkių narių – vienas Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo tarybos, du Lietuvos meno kūrėjų organizacijų asociacijos (asociacijų) atstovai ir du Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai. Komisijos reglamentą ir sudėtį tvirtina kultūros ministras.
18. Prašymai priimami iki einamojo mėnesio 20 dienos. Juos Komisija svarsto kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio priešpaskutinės dienos.
19. Jeigu prašymas buvo svarstomas, tačiau kūrybinės prastovos išmoka nebuvo paskirta, meno kūrėjas gali teikti prašymą kitą mėnesį, patikslinęs Tvarkos aprašo 15.3 punkte nurodytus duomenis.
20. Komisija meno kūrėjų prašymus vertina, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
20.2. pajamas, gautas per paskutinius 3 mėnesius iki kūrybinės prastovos atsiradimo laikotarpio, iš kūrybinės veiklos pagal individualiai sudarytas autorines ar atlikėjų intelektinių paslaugų sutartis, ar autorių ir atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijų suteiktas licencijas, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos;
21. Sprendimą dėl kūrybinės prastovos išmokos skyrimo ar mokėjimo nutraukimo priima kultūros ministras, atsižvelgdamas į Komisijos pateiktas išvadas.
22. Kultūros ministro sprendimas dėl kūrybinės prastovos išmokos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos išvadų pateikimo.
23. Apie kultūros ministro sprendimą skirti kūrybinės prastovos išmoką ar nutraukti jos mokėjimą Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo raštu pranešti meno kūrėjui.
24. Kultūros ministro sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.
25. Kultūros ministrui priėmus sprendimą meno kūrėjui skirti kūrybinės prastovos išmoką, Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo išsiunčia meno kūrėjui kultūros ministro įsakymo, kuriame nurodyta išmokos mokėjimo sąlygos, tvarka, terminai ir kita informacija, kopiją.
IV. KŪRYBINIŲ PRASTOVŲ IŠMOKŲ MOKĖJIMO NUTRAUKIMAS
27. Meno kūrėjui kūrybinės prastovos išmokos iš Programos lėšų mokėjimas nutraukiamas, jeigu jis:
27.3. gauna autorinį atlyginimą ar atlikėjo atlyginimą per autorių ar atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijas;
28. Meno kūrėjas apie atsiradusias Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas privalo raštu pranešti Kultūros ministerijai.
29. Kultūros ministerija, iš kitų šaltinių sužinojusi apie atsiradusias Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytas aplinkybes, turi teisę nutraukti kūrybinės prastovos išmokos mokėjimą.
30. Kultūros ministerijos prašymu duomenis apie meno kūrėjo gautas pajamas, nuo kurių kūrybinės prastovos išmokos mokėjimo metais skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
31. Kultūros ministerija, nustačiusi kūrybinės prastovos išmokos permoką, pasiūlo meno kūrėjui per nustatytą laikotarpį grąžinti permokėtą kūrybinės prastovos išmokos sumą. Per nustatytą laikotarpį negrąžinta permoka išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
32. Jeigu kūrybinės prastovos išmoka buvo paskirta asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, ir jam paskirtas globėjas (rūpintojas), apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos kūrybinės prastovos išmokos mokėjimui, per 10 dienų nuo jų atsiradimo privalo pranešti meno kūrėjo globėjas (rūpintojas).
33. Jeigu meno kūrėjas sukako senatvės pensijos amžių arba atsirado aplinkybės, nurodytos Tvarkos aprašo 27 punkte, kūrybinės prastovos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado nurodytos aplinkybės.