LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

N U T A R I M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 4 D. NUTARIMO NR. 667 „DĖL PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ BEI VALSTYBĖS GARANTIJŲ TEIKIMO IR SUTEIKTŲ PASKOLŲ GRĄŽINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2011 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 928

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2005, Nr. 105-3882, Nr. 133-4792; 2007, Nr. 89-3531; 2008, Nr. 101-3904; 2009, Nr. 103-4293; 2010, Nr. 75-3808, Nr. 139-7137) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ TEIKIMO, SUTEIKTŲ PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ GRĄŽINIMO IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 3 straipsnio 12 dalimi ir 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 93-3985) 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2006, Nr. 87-3397) 161 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisykles;

1.2. Valstybinės paskolų komisijos sudėtį.

2. Nustatyti, kad:

2.1. Valstybinės paskolų komisijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina finansų ministras.

2.2. Valstybinę paskolų komisiją techniškai aptarnauja Finansų ministerija.

3. Pasiūlyti Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai skirti savo atstovus į Valstybinę paskolų komisiją ir nurodyti jų paskyrimo terminą.“

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

 

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

 


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 928

redakcija)

 

VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ TEIKIMO, SUTEIKTŲ PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ GRĄŽINIMO IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja valstybės perskolinamų paskolų (toliau – perskolinama paskola), valstybės garantijų, išskyrus valstybės garantijas kreditoriams dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų, skirtų bankų stabilumui ir patikimumui didinti pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 93-3985), ir valstybės garantijas kreditoriams dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) nurodytų valstybės remiamų paskolų, teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo procedūras.

2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos Respublikos biudžetines įstaigas), Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių narių juridinių asmenų filialų (toliau – juridiniai asmenys), norinčių gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, Finansų ministerijai pateikti dokumentai nagrinėjami finansų ministro nustatyta tvarka.

 

II. PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ TEIKIMO BENDROSIOS SĄLYGOS

 

3. Perskolinamos paskolos teikiamos:

3.1. Taisyklių III skyriaus nustatyta tvarka:

3.1.1. įtrauktiems į Valstybės investicijų programą investicijų projektams, išskyrus Taisyklių 3.3 punkte nurodytus investicijų projektus, finansuoti;

3.1.2. valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti (toliau – perskolinamos paskolos socialinės apsaugos fondams);

3.2. Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka – valstybės nekilnojamajam turtui, įtrauktam į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, atnaujinti;

3.3. Taisyklių V skyriaus nustatyta tvarka – bendrai finansuojamiems su Europos Sąjungos fondų lėšomis valstybės investicijų projektams finansuoti.

4. Perskolinamos paskolos gavėjas už suteiktą perskolinamą paskolą moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas (bet ne mažesnes už valstybės skolinimosi kainą) metines palūkanas, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka.

5. Jeigu valstybės vardu gaunamos paskolos sutartyje tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir vidaus ar užsienio kreditoriaus išdėstyti papildomi, nenumatyti Taisyklėse reikalavimai (paskolą ar jos dalį teikti per banką, paskolos administravimą, investicijų projektų įgyvendinimą ir priežiūrą pavesti specialiai įsteigtai institucijai, numatyti kitokį savų lėšų panaudojimo procentą), turi būti laikomasi minėtos paskolos sutarties reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatomos papildomos sąlygos.

6. Valstybės garantijos kreditoriams teikiamos:

6.1. Taisyklių III skyriaus nustatyta tvarka dėl paskolų, kurios:

6.1.1. naudojamos valstybės investicijų projektams, įtrauktiems į Valstybės investicijų programą, finansuoti arba;

6.1.2. teikiamos tarptautinių finansų institucijų valstybės investicijų projektams finansuoti;

6.2. Taisyklių VI skyriaus nustatyta tvarka dėl juridinio asmens imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti.

7. Valstybės garantija arba perskolinama paskola, išskyrus Taisyklių V skyriuje nurodytas perskolinamas paskolas, teikiama, jeigu:

7.1. juridiniai asmenys, norintys gauti valstybės garantiją arba perskolinamą paskolą, nėra skolingi Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybiniam socialinio draudimo fondui, laiku vykdo įsipareigojimus pagal anksčiau suteiktas perskolintas paskolas arba valstybės garantuotas paskolas, nebuvo ir nėra paskelbti nemokiais;

7.2. prieš juridinį asmenį, jo savininkus (juridinį asmenį kontroliuojančius asmenis) nevyksta ikiteisminis tyrimas, nėra nagrinėjama baudžiamoji byla arba jie nėra pripažinti kaltais dėl nusikaltimų ir / arba baudžiamųjų nusižengimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) straipsnius, numatančius atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, pagal 1961 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra pripažinti kaltais dėl nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai ir finansams, išskyrus tuos atvejus, kai teistumas dėl šių nusikaltimų išnykęs arba panaikintas.

8. Valstybės garantija dėl Taisyklių 6.1 punkte nurodytų paskolų teikiama, jeigu:

8.1. ne mažiau kaip 25 procentai investicijų projekto vertės bus finansuojama savo lėšomis, išskyrus atvejus, kai valstybės garantija teikiama už strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę;

8.2. siūlomo finansavimo kaina ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė už valstybės skolinimosi atitinkamam arba artimiausiam terminui vidutines sąnaudas;

8.3. valstybės garantija teikiama paskoloms, naudojamoms investicijų projektams, leidžiantiems sukaupti pakankamai lėšų paskolai grąžinti, finansuoti.

9. Valstybė, suteikdama valstybės garantiją dėl Taisyklių 6 punkte nurodytų paskolų, įsipareigoja kredito įstaigai padengti dalį, t. y. ne daugiau kaip 80 procentų, valstybės garantuojamo skolininko įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, jeigu valstybės garantuojamas skolininkas paskolos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžina paskolos sumos arba jos dalies ir / arba nesumoka palūkanų. Valstybė, vykdydama valstybės garantiją, kredito įstaigai proporcingai padengia dalį (ne daugiau kaip 80 procentų) valstybės garantuojamo skolininko neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų (grąžinti paskolos sumą arba jos dalį ir / arba sumokėti palūkanas). Ši nuostata netaikoma, kai valstybės garantija suteikiama dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų.

10. Valstybės garantijos dėl savivaldybių gaunamų paskolų investicijų projektams finansuoti teikiamos, jeigu jie įtraukti į Valstybės investicijų programą ir atitinkamų metų savivaldybių biudžetuose numatytos su šiomis paskolomis susijusios išlaidos, taip pat numatytos pagal paskolų sutartis priklausančios sumokėti lėšos.

11. Perskolinamų paskolų, išskyrus Taisyklių 3.1.2 ir 3.2 punktuose nurodytas perskolinamas paskolas, ir valstybės garantuojamų paskolų grąžinimas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užtikrintas šių paskolų grąžinimą užtikrinančiomis priemonėmis (savivaldybės ar kita garantija, turto įkeitimu ar kitkuo), išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime suteikti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją nustatyta kitaip.

12. Juridinio asmens, norinčio gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, Finansų ministerijai nurodytos šių paskolų grąžinimą užtikrinsiančios priemonės grupuojamos ir jų analizė atliekama pagal reikšmingumą tokia eilės tvarka:

12.1. savivaldybės garantija, kurioje turi būti nustatyta, kad savivaldybė, garantuodama perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos grąžinimą Finansų ministerijai, sutinka, kad uždelsus prievolės pagal garantiją įvykdymą ir per Finansų ministerijos nustatytą terminą neįvykdžius garantijos Finansų ministerija iš savivaldybės biudžetui priklausančių gauti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų išskaičiuotų savivaldybės garantuotą sumą;

12.2. kredito įstaigos arba kito juridinio asmens garantija;

12.3. turto įkeitimas – laikantis nuostatos, kad įkeičiamo turto, įvertinto nepriklausomų turto vertintojų, rinkos vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 160 procentų gaunamos perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos dydžio ir toks turtas visu įkeitimo laikotarpiu bus apdraustas Finansų ministerijos naudai;

12.4. kitos priemonės, jeigu juridinio asmens, norinčio gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, turto neužtenka Taisyklių 12.2 ir 12.3 punktuose nurodytiems reikalavimams įvykdyti.

13. Minimali garantijos, kuria užtikrinamas perskolinamos arba valstybės garantuojamos paskolos grąžinimas, suma turi būti ne mažesnė nei perskolinamos arba valstybės garantuojamos paskolos ir per pirmuosius 12 mėnesių mokėtinų palūkanų, kurios apskaičiuojamos perskolinamos arba valstybės garantuojamos paskolos metinę palūkanų normą dauginant iš visos perskolinamos arba valstybės garantuojamos paskolos sumos, suma. Garantija turi užtikrinti perskolinamos arba valstybės garantuojamos paskolos grąžinimą, palūkanų ir kitų perskolinamos arba valstybės garantuojamos paskolos sutartyje numatytų mokėtinų sumų sumokėjimą.

14. Perskolinamos paskolos sutartis arba valstybės garantija pasirašoma tada, kai Finansų ministerijai pagal Taisyklių 11 ir 12 punktus perskolinamos paskolos gavėjas arba valstybės garantuojamos paskolos gavėjas pateikia jų gaunamų paskolų grąžinimo užtikrinimą įrodančius dokumentus, išskyrus tuos atvejus, kai perskolinamos paskolos sutartyje arba valstybės garantijoje nustatomas terminas, per kurį juridinis asmuo turi pateikti jo gaunamų paskolų grąžinimo užtikrinimą įrodančius dokumentus.

15. Finansų ministerija, vadovaudamasi atitinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikti perskolinamą paskolą:

15.1. perskolinamų paskolų sutartyse gali nustatyti didžiausią perskolinamos paskolos sumą ir ilgiausią laikotarpį, kuriam suteikiama perskolinama paskola, arba, atsižvelgdama į pasikeitusias faktines aplinkybes dėl perskolinamos paskolos sumos ir / arba laikotarpio, kuriam suteikiama perskolinama paskola, gali nustatyti mažesnę perskolinamos paskolos sumą arba trumpesnį laikotarpį, kuriam suteikiama perskolinama paskola;

15.2. perskolinamos paskolos galiojimo laikotarpiu turi teisę išmokėti ne visą perskolinamos paskolos sumą, jeigu perskolinamos paskolos gavėjas nepateikia įrodymų, kad visa perskolinamos paskolos suma ar jos dalis bus panaudota pagal paskirtį.

16. Perskolinamų paskolų sutarčių tarp Finansų ministerijos ir perskolinamos paskolos gavėjo, taip pat valstybės garantijų projektus rengia ir derina Finansų ministerija, kuri prireikus sudaro darbo grupes (iš Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų atstovų) paskolų arba garantijų sutartims rengti ir derinti.

17. Kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl valstybės garantijos pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo.

18. Perskolinamos paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs perskolinamos paskolos ar jos dalies, taip pat laiku nesumokėjęs apskaičiuotų palūkanų ar kitų pagal perskolinamos paskolos sutartį priklausančių sumokėti sumų, Finansų ministerijai už kiekvieną pradelstą dieną moka delspinigius, kurių dydis apskaičiuojamas taikant praėjusio (nuo perskolinamos paskolos sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo dienos) kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, padidintą 10 procentinių punktų ir padalytą iš 360.

19. Už suteiktą valstybės garantiją valstybės garantuojamos paskolos gavėjas moka iki 3 procentų paskolos sumos garantinę įmoką.

Valstybės garantuojamos paskolos gavėjas pasirašo su Finansų ministerija susitarimą, kuriame nurodomas garantinės įmokos sumokėjimo terminas.

Konkretų įmokos dydį ir mokėjimo būdą Valstybinės paskolų komisijos pasiūlymu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės garantuojamos paskolos gavėjo strateginę reikšmę valstybei, įgyvendinamo valstybės investicijų projekto arba valstybės garantuojama paskola finansuojamo tikslo svarbą, imamos valstybės garantuojamos paskolos dydį, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. Ši įmoka neimama iš valstybės socialinės apsaugos fondų ir savivaldybių.

 

III. PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ, VALSTYBĖS GARANTIJŲ, TEIKIAMŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI, IR PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ SOCIALINĖS APSAUGOS FONDAMS TEIKIMAS

 

20. Juridiniai asmenys, norintys gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją investicijų projektui finansuoti, pateikia Finansų ministerijai šiuos dokumentus:

20.1. prašymą suteikti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją;

20.2. investicijų projektą (verslo planą);

20.3. trumpą investicijų projekto (verslo plano) aprašymą;

20.4. praėjusių 3 ataskaitinių metų metines finansines ataskaitas;

20.5. auditoriaus išvadą dėl praėjusių ataskaitinių metų metinių finansinių ataskaitų (savivaldybė neteikia);

20.6. valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, kurių veiklos sričiai priskirtas juridinis asmuo, norintis gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, išvadą dėl investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimo tikslingumo (savivaldybė neteikia);

20.7. paskolos sutarties tarp kreditoriaus ir juridinio asmens, norinčio gauti valstybės garantiją, siūlomos pasirašyti valstybės garantijos ir teisinės išvados dėl valstybės garantijos (jeigu imant paskolą, už kurią prašoma suteikti valstybės garantiją, to pageidauja kreditorius) projektus;

20.8. informaciją apie savo ankstesnių investicijų projektų, finansuotų iš paskolų, gautų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir / arba anksčiau gautų valstybės garantuotų paskolų lėšų, įgyvendinimo eigos, atsiperkamumo, šių paskolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi;

20.9. juridinio asmens organų, turinčių teisę priimti sprendimus (išduoti leidimus) dėl paskolų ėmimo ir investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimo, šių sprendimų (leidimų) kopijas;

20.10. patvirtinimą, kad juridiniam asmeniui paėmus perskolinamą paskolą arba suteikus garantijas nebus viršyti tokiam juridiniam asmeniui ar už jį garantuojančiam juridiniam asmeniui teisės aktų nustatyti atitinkamų metų skolinimosi, skolos ir garantijų limitai, jeigu tokie nustatyti;

20.11. informaciją, kokios bus perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės (savivaldybė neteikia);

20.12. Finansų ministerijos prašymu – kitus reikiamus dokumentus arba duomenis, kurie papildytų arba paaiškintų juridinio asmens pateiktų dokumentų duomenis.

21. Teikiamame investicijų projekte (verslo plane) turi būti nurodyta:

21.1. investicijų projekto (verslo plano) įgyvendintojas ir / arba galutinis naudos gavėjas;

21.2. investicijų projekto (verslo plano) idėja ir tikslas;

21.3. investicijų projektui (verslo planui) įgyvendinti reikiamos lėšos, projekto finansavimo šaltiniai;

21.4. numatomo pagrindinio produkto (paslaugos) apibūdinimas;

21.5. būsimasis gamybos (paslaugų) procesas (pateikiamas trumpas produktų (paslaugų) aprašymas, nurodomos vartotojų grupės);

21.6. rinkodara;

21.7. laukiami finansiniai rezultatai (optimistiniai, pesimistiniai);

21.8. grynųjų pinigų srautų projekcijos visam paskolos laikotarpiui;

21.9. investicijų projekto (verslo plano) efektyvumo rodikliai;

21.10. galimi rizikos veiksniai ir priemonės jiems pašalinti;

21.11. galimo poveikio kitoms sritims (finansinei, socialinei, ekonominei, techninei, technologinei, aplinkos apsaugai) analizė.

22. Teikiamame investicijų projekto (verslo plano) aprašyme turi būti nurodyta:

22.1. investicijų projekto (verslo plano) tikslas ir finansinė apimtis;

22.2. reikiamas paskolos arba valstybės garantijos dydis;

22.3. projektui finansuoti skiriama nuosavų lėšų dalis;

22.4. investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimo terminai ir ypatumai;

22.5. finansinė investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimo nauda, kurią gaus juridinis asmuo, norintis gauti perskolinamą paskolą, arba juridinis asmuo, norintis gauti valstybės garantiją, investuotojas ir valstybė (nurodomas visas per nustatytąjį laikotarpį numatomas gauti pelnas, priklausančios sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokesčio sumos, pelno likutis, liekantis įmonei, darbo vietų kaitos rodikliai ir panašiai).

23. Valstybės socialinės apsaugos fondai, norintys gauti perskolinamą paskolą šių fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir jų pinigų srautams subalansuoti, Finansų ministerijai pateikia:

23.1. prašymą suteikti perskolinamą paskolą, kuriame nurodomas paskolos poreikis, paskirtis, lėšų grąžinimo šaltiniai;

23.2. kitus, Finansų ministerijos nuomone, reikiamus dokumentus.

24. Finansų ministerija:

24.1. gavusi iš juridinio asmens ar valstybės socialinės apsaugos fondo visus reikiamus Taisyklių 20 arba 23 punktuose nurodytus dokumentus:

24.1.1. registruoja paraiškas gauti perskolinamas paskolas ir valstybės garantijas;

24.1.2. išnagrinėja per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo pateiktus dokumentus ir nenustačiusi atvejų, kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje numatytus kriterijus perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimas laikomas valstybės pagalba, parengia teikimą Valstybinei paskolų komisijai, kuriame nurodo:

24.1.2.1. juridinio asmens, norinčio gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, priimtus sprendimus (gautus leidimus) įgyvendinti investicijų projektą (verslo planą) ir imti paskolą;

24.1.2.2. juridinio asmens, norinčio gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, pateikto investicijų projekto (verslo plano) pagrįstumą ir ūkinės veiklos perspektyvas;

24.1.2.3. pagrindinius finansinių ataskaitų rodiklius;

24.1.2.4. prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo būdus;

24.1.2.5. numatomus socialinius, ekonominius ir kitus projekto įgyvendinimo padarinius;

24.2. praneša per 5 darbo dienas juridiniam asmeniui ar valstybės socialinės apsaugos fondui apie trūkstamus dokumentus, jeigu nepateikti visi reikiami dokumentai, jie neteisingai įforminti arba juose pateiktos informacijos nepakanka teikimui Valstybinei paskolų komisijai parengti, ir pateiktų dokumentų nenagrinėja;

24.3. patikrina, ar teikiamos perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje numatytus kriterijus turi valstybės pagalbos požymių, ar tokios perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimas laikomas valstybės pagalba, o jeigu taip, ar tokios perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimas nepažeis taikomų reikalavimų dėl didžiausio valstybės pagalbos dydžio ir / arba intensyvumo. Nustačiusi, kad perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimas viršys didžiausią leistiną valstybės pagalbos dydį ir / arba intensyvumą, Finansų ministerija su juridiniu asmeniu, norinčiu gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, derina galimybes suteikti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją tokiomis sąlygomis, kuriomis nebūtų taikoma valstybės pagalba. Nesutarus dėl tokių sąlygų, Finansų ministerija nutraukia perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimo procedūras ir per 5 darbo dienas apie tai praneša juridiniam asmeniui, norinčiam gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją.

Jeigu teikiama perskolinama paskola arba valstybės garantija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje numatytus kriterijus laikoma valstybės pagalba ir neviršija taikomų reikalavimų dėl didžiausio valstybės pagalbos dydžio ir / arba intensyvumo, Finansų ministerija nustato, ar perskolinama paskola arba valstybės garantija gali būti teikiama pagal esamą valstybės pagalbos schemą arba kaip de minimis pagalba. Jeigu perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimui reikia Europos Komisijos pritarimo, Finansų ministerija rengia ir, vadovaudamasi Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987), pateikia Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba) pranešimą apie numatomą teikti valstybės pagalbą.

Konkurencijos tarybai pateikus atsakymą, kad Europos Komisija draudžia teikti valstybės pagalbą suteikiant perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, Finansų ministerija nutraukia perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimo procedūras ir per 5 darbo dienas apie tai praneša juridiniam asmeniui, norinčiam gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją;

24.4. teikia užklausą viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ar kitai agentūrai dėl šio investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimo tikslingumo, jeigu investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimas ir priežiūra pavedami tokiai agentūrai. Kitais atvejais Finansų ministerija gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus, prašydama įvertinti investicijų projektą (verslo planą).

25. Finansų ministerija Valstybinei paskolų komisijai kartu su teikimu dėl perskolinamos paskolos ar valstybės garantijos suteikimo pateikia:

25.1. šį teikimą pagrindžiančią informaciją, parengtą pagal juridinio asmens Finansų ministerijai pateiktų dokumentų analizę;

25.2. informaciją apie pagrindines perskolinamos paskolos ar valstybės garantijos sąlygas;

25.3. iš Konkurencijos tarybos gautą atsakymą, jeigu teikiamos perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje numatytus kriterijus laikomos valstybės pagalba ir Finansų ministerija buvo parengusi ir pateikusi Konkurencijos tarybai pranešimą apie numatomą teikti valstybės pagalbą;

25.4. iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros ar kitos agentūros gautą išvadą, jeigu investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimas ir priežiūra pavedami viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ar kitai agentūrai ir Finansų ministerija buvo pateikusi agentūrai užklausą dėl šio investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimo tikslingumo;

25.5. kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos Valstybinei paskolų komisijai teikiant pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

26. Valstybinė paskolų komisija, išnagrinėjusi teikimą dėl perskolinamos paskolos ar valstybės garantijos suteikimo ir kitus Finansų ministerijos pateiktus dokumentus, priima sprendimą:

26.1. pritarti perskolinamos paskolos ar valstybės garantijos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, o jeigu valstybės garantiją numatoma suteikti dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos, – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl perskolinamos paskolos ar valstybės garantijos suteikimo projektą;

26.2. nepritarti perskolinamos paskolos ar valstybės garantijos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša juridiniam asmeniui ar valstybės socialinės apsaugos fondui, norinčiam gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją, ir nurodo priežastis.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma:

27.1. jeigu suteikiama perskolinama paskola, – juridinis asmuo ar valstybės socialinės apsaugos fondas, norintis gauti perskolinamą paskolą, suteikiamos perskolinamos paskolos didžiausia suma ir valiuta, metinė palūkanų norma, ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama perskolinama paskola, perskolinamos paskolos tikslinė paskirtis, perskolinamos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės ir kitos, Finansų ministerijos nuomone, svarbios paskolos perskolinimo sąlygos;

27.2. jeigu suteikiama valstybės garantija, – kreditorius, valstybės garantuojamos paskolos gavėjas, paskolos arba jos dalies, dėl kurios suteikiama valstybės garantija, suma ir valiuta, metinė palūkanų norma, laikotarpis, kuriam suteikiama valstybės garantija, paskolos tikslinė paskirtis, paskolos arba jos dalies, dėl kurios suteikiama valstybės garantija, grąžinimą užtikrinančios priemonės, vienkartinės įmokos už suteiktą garantiją dydis ir kitos, Finansų ministerijos nuomone, svarbios sąlygos.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus:

28.1. suteikti perskolinamą paskolą, – finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo su juridiniu asmeniu ar valstybės socialinės apsaugos fondu, kuriam suteikiama perskolinama paskola (toliau – perskolinamos paskolos gavėjas), pasirašo perskolinamos paskolos sutartį;

28.2. suteikti valstybės garantiją, – finansų ministras pasirašo valstybės garantiją;

28.3. pritarti valstybės garantijos suteikimui dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos, – Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui Finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybės garantijos suteikimo projektą.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba Lietuvos Respublikos Seimui (dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos) nutarus suteikti valstybės garantiją, finansų ministras valstybės garantiją pasirašo tik po to, kai pasirašyta valstybės garantuojamos paskolos sutartis arba kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai tarp kreditoriaus ir juridinio asmens, kuriam teikiama valstybės garantija kreditoriui dėl jo teikiamos paskolos (toliau – valstybės garantuojamos paskolos gavėjas), arba tuo pačiu metu, ir jeigu įgyvendinti (jeigu taikoma) Taisyklių 14 punkte nustatyti reikalavimai.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriėmus nutarimo suteikti perskolinamą paskolą ar valstybės garantiją arba nepritarus valstybės garantijos suteikimui arba Lietuvos Respublikos Seimui nepriėmus nutarimo suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos, Finansų ministerija per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio, kuriame nagrinėtas klausimas dėl perskolinamos paskolos arba valstybės garantijos suteikimo, apie tai raštu praneša juridiniam asmeniui ar valstybės socialinės apsaugos fondui, norinčiam gauti perskolinamą paskolą arba valstybės garantiją.

 


IV. PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ VALSTYBĖS NEKILNOJAMAJAM TURTUI ATNAUJINTI TEIKIMAS

 

31. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, valstybės įmonė Turto bankas, norėdama gauti perskolinamą paskolą, Finansų ministerijai pateikia:

31.1. prašymą suteikti perskolinamą paskolą valstybės nekilnojamojo turto
objektui (-ams) atnaujinti ir nurodo reikiamos perskolinamos paskolos sumą, valiutą, trukmę ir panaudojimo laikotarpį (grafiką);

31.2. valstybės įmonės Turto banko valdybos patvirtintą išvadą, kurioje pateikiama perskolinamos paskolos reikalingumo analizė ir pagrįstumas. Šioje išvadoje, be kita ko, turi būti informacija apie:

31.2.1. kokiam (-iems) valstybės nekilnojamojo turto objektui (-ams) atnaujinti planuojama panaudoti perskolinamos paskolos lėšas;

31.2.2. perskolinamos paskolos reikalingumo finansinį pagrįstumą, t. y. finansinių srautų prognozes (valstybės įmonės Turto banko disponuojamas lėšas (naudotinas turtui atnaujinti), numatomas gauti pajamas pardavus jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują turtą, atitinkamo valstybės turto valdytojo (-ų) lėšas, panaudotinas jo (jų) valdomam valstybės turtui atnaujinti, ir kitas lėšas, kurios galėtų būti panaudotos šiam tikslui);

31.2.3. perskolinamos paskolos grąžinimo būdus ir šaltinius;

31.3. Finansų ministerijos prašymu – kitus reikiamus dokumentus arba duomenis, kurie papildytų arba paaiškintų pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis.

32. Finansų ministerija per 30 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo parengia ir pateikia Valstybinei paskolų komisijai teikimą dėl perskolinamos paskolos suteikimo, kuriame nurodo perskolinamos paskolos gavėją – valstybės įmonę Turto banką, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktą (-us) valstybės nekilnojamojo turto objektą (-us), kuriam (-iems) atnaujinti bus naudojamos perskolinamos paskolos lėšos, suteikiamos perskolinamos paskolos sumą ir valiutą, metinę palūkanų normą, laikotarpį, kuriam suteikiama perskolinama paskola, perskolinamos paskolos tikslinę paskirtį, kitas svarbias perskolinamos paskolos sąlygas, ir prideda iš valstybės įmonės Turto banko gautų dokumentų kopijas.

33. Valstybinė paskolų komisija, išnagrinėjusi teikimą dėl perskolinamos paskolos suteikimo ir kitus Finansų ministerijos pateiktus dokumentus, priima sprendimą:

33.1. pritarti perskolinamos paskolos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo projektą;

33.2. nepritarti perskolinamos paskolos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša valstybės įmonei Turto bankui ir nurodo priežastis.

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo projekte nurodoma: perskolinamos paskolos gavėjas – valstybės įmonė Turto bankas, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas (-i) valstybės nekilnojamojo turto objektas (-ai), kuriam (-iems) atnaujinti bus naudojamos perskolinamos paskolos lėšos, suteikiamos perskolinamos paskolos didžiausia suma ir valiuta, metinė palūkanų norma arba palūkanų normos apskaičiavimo formulė, ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama perskolinama paskola, perskolinamos paskolos tikslinė paskirtis ir kitos svarbios perskolinamos paskolos sąlygos.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus suteikti perskolinamą paskolą, finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo su valstybės įmone Turto banku pasirašo perskolinamos paskolos sutartį.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriėmus sprendimo suteikti perskolinamą paskolą, Finansų ministerija per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas perskolinamos paskolos suteikimo klausimas, apie tai raštu praneša valstybės įmonei Turto bankui.

37. Administruodama valstybės įmonei Turto bankui suteiktas perskolinamas paskolas, kontroliuodama šių paskolų grąžinimo eigą, Finansų ministerija gali taikyti šias priemones:

37.1. pertvarkyti šias perskolinamas paskolas – siūlyti šalių susitarimu pakeisti perskolinamų paskolų sutarčių sąlygas, t. y. pakeisti perskolinamos paskolos (jos dalies) grąžinimo arba palūkanų mokėjimo terminus, palūkanų normą, padidinti perskolinamos paskolos sumą nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma, kai valstybės įmonė Turto bankas nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal perskolinamos paskolos sutartį ir ekonominiu požiūriu netikslinga išieškoti negrąžintas sumas iš valstybės įmonės Turto banko. Taikydama šią priemonę, Finansų ministerija iš valstybės įmonės Turto banko gali pareikalauti sumokėti dalį lėšų perskolinamai paskolai padengti;

37.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu kapitalizuoti paskolas – įsigyti valstybės įmonės Turto banko akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jos įsiskolinimus valstybei pagal perskolinamos paskolos sutartis, kai ji didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais.

 

V. PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ, TEIKIAMŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAMS, BENDRAI FINANSUOJAMIEMS SU EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ LĖŠOMIS, FINANSUOTI, TEIKIMAS

 

38. Juridiniai asmenys, norintys gauti perskolinamą paskolą, teikiamą jų įgyvendinamam valstybės investicijų projektui, bendrai finansuojamam su Europos Sąjungos fondų lėšomis, finansuoti, pateikia Finansų ministerijai šiuos dokumentus:

38.1. prašymą suteikti perskolinamą paskolą, teikiamą valstybės investicijų projektui, bendrai finansuojamam su Europos Sąjungos fondų lėšomis, finansuoti ir nurodo reikiamos perskolinamos paskolos sumą, valiutą, trukmę ir panaudojimo laikotarpį (grafiką);

38.2. dokumentus (paraiškos finansuoti projektą su Europos Sąjungos fondų lėšomis kopiją arba valstybės investicijų projekto aprašymą ar kita), kuriuose nurodoma:

38.2.1. valstybės investicijų projekto įgyvendintojas ir (arba) galutinis paramos gavėjas;

38.2.2. valstybės investicijų projekto tikslas ir finansinė apimtis (projekto vertė ir finansavimo šaltiniai);

38.2.3. perskolinamos paskolos grąžinimo šaltiniai;

38.2.4. grynųjų pinigų srautų projekcijos visam perskolinamos paskolos laikotarpiui (netaikoma savivaldybėms);

38.3. praėjusių 3 ataskaitinių metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą dėl paskutinių ataskaitinių metų metinių finansinių ataskaitų (netaikoma savivaldybėms);

38.4. juridinio asmens organų, turinčių teisę priimti sprendimus (išduoti leidimus) dėl paskolų ėmimo ir investicijų projekto (verslo plano) įgyvendinimo, šių sprendimų (leidimų) kopijas;

38.5. patvirtinimą, kad juridiniam asmeniui paėmus perskolinamą paskolą nebus viršyti tokiam juridiniam asmeniui ar už jį garantuojančiam juridiniam asmeniui teisės aktų nustatyti atitinkamų metų skolinimosi, skolos ir garantijų limitai, jeigu tokie nustatyti;

38.6. raštą, kuriame nurodoma, kokios bus pateiktos perskolinamos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės;

38.7. Finansų ministerijos prašymu – kitus reikiamus dokumentus arba duomenis, kurie papildytų arba paaiškintų juridinio asmens pateiktų dokumentų duomenis.

39. Finansų ministerija:

39.1. gavusi iš juridinio asmens visus reikiamus Taisyklių 38 punkte nurodytus dokumentus:

39.1.1. registruoja paraiškas gauti perskolinamas paskolas, teikiamas jų įgyvendinamam valstybės investicijų projektui, bendrai finansuojamam su Europos Sąjungos fondų lėšomis, finansuoti;

39.1.2. patikrina per 30 dienų nuo visų dokumentų, taip pat, jeigu taikoma, informacijos apie kitų su atitinkama paskola susijusių sąlygų įgyvendinimą (įgyvendinančios institucijos atlikto projekto tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis vertinimo ataskaitos kopijos, Europos Komisijos sprendimo dėl projekto finansavimo ir panašiai) gavimo, ar juridinio asmens įgyvendinamam valstybės investicijų projektui bendrai finansuoti bus galima skirti perskolinamos paskolos lėšas, ir nenustačiusi atvejų, kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje numatytus kriterijus perskolinamos paskolos suteikimas laikomas valstybės pagalba, ir / arba nenustačiusi, kad juridinio asmens įgyvendinamam valstybės investicijų projektui bendrai finansuoti negali būti skirtos perskolinamos paskolos lėšos, parengia Valstybinei paskolų komisijai teikimą dėl perskolinamos paskolos suteikimo, kuriame nurodo perskolinamos paskolos gavėją, valstybės investicijų projektą (-us), kuriam (-iems) bus naudojamos perskolinamos paskolos lėšos, suteikiamos perskolinamos paskolos didžiausią sumą (kuri atliekant projekto vertinimą gali pasikeisti, palyginti su juridinio asmens prašyme nurodyta suma, tačiau visais atvejais ši suma turi būti ne didesnė nei juridinio asmens, norinčio gauti perskolinamą paskolą, nuosavomis lėšomis finansuotina investicijų projekto dalis), valiutą, metinę palūkanų normą, ilgiausią laikotarpį, kuriam suteikiama perskolinama paskola, perskolinamos paskolos tikslinę paskirtį ir kitas svarbias perskolinamos paskolos sąlygas;

39.2. praneša per 5 darbo dienas juridiniam asmeniui apie trūkstamus dokumentus, jeigu nepateikti visi reikiami dokumentai, jie neteisingai įforminti arba juose pateiktos informacijos nepakanka teikimui Valstybinei paskolų komisijai parengti, ir pateiktų dokumentų nenagrinėja;

39.3. nagrinėja ir sprendžia klausimus, susijusius su valstybės pagalba, Taisyklių 24.3 punkte nustatyta tvarka;

39.4. praneša per 2 darbo dienas juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą suteikti perskolinamą paskolą, apie tai, kad perskolinama paskola negali būti suteikta, jeigu nustato, kad juridinio asmens įgyvendinamam valstybės investicijų projektui bendrai finansuoti negali būti skirtos perskolinamos paskolos lėšos.

40. Valstybinė paskolų komisija, išnagrinėjusi teikimą dėl perskolinamos paskolos suteikimo ir kitus Finansų ministerijos pateiktus dokumentus, priima sprendimą:

40.1. pritarti perskolinamos paskolos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija per 5 darbo dienas parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo projektą;

40.2. nepritarti perskolinamos paskolos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija per 2 darbo dienas apie tai raštu praneša juridiniam asmeniui, norinčiam gauti perskolinamą paskolą, ir nurodo priežastis.

41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo projekte nurodoma perskolinamos paskolos gavėjas, suteikiamos perskolinamos paskolos didžiausia suma ir valiuta, metinė palūkanų norma, ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama perskolinama paskola, perskolinamos paskolos tikslinė paskirtis ir prireikus kitos svarbios perskolinamos paskolos sąlygos.

Jeigu nepriimamas sprendimas skirti atitinkamam projektui įgyvendinti Europos Sąjungos fondų lėšų ir (jeigu taikoma) neįgyvendintos kitos su perskolinamos paskolos suteikimu susijusios sąlygos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad perskolinamos paskolos sutartis su juridiniu asmeniu pasirašoma tik tuo atveju, kai bus priimtas sprendimas skirti atitinkamam projektui įgyvendinti Europos Sąjungos fondų lėšų ir įgyvendintos su perskolinamos paskolos suteikimu susijusios sąlygos (jeigu taikoma).

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus suteikti perskolinamą paskolą, finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo su juridiniu asmeniu, norinčiu gauti perskolinamą paskolą, pasirašo perskolinamos paskolos sutartį tik tuo atveju, jeigu priimtas sprendimas dėl Europos Sąjungos fondų lėšų valstybės investicijų projektui bendrai finansuoti skyrimo ir (jeigu taikoma) įgyvendintos kitos su paskolos suteikimu susijusios sąlygos.

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriėmus nutarimo suteikti perskolinamą paskolą, Finansų ministerija per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio, kuriame nagrinėtas perskolinamos paskolos suteikimo klausimas, apie tai raštu praneša juridiniam asmeniui, norinčiam gauti perskolinamą paskolą.

44. Jeigu po perskolinamos paskolos sutarties, nurodytos Taisyklių 42 punkte, pasirašymo pakeičiama juridinio asmens, gavusio perskolinamą paskolą (toliau – investicijų projekto įgyvendintojas), nuosavomis lėšomis finansuotina investicijų projekto (-ų),
kuriam (-iems) bus arba yra naudojamos perskolinamos paskolos lėšos, dalis, Finansų ministerija turi inicijuoti perskolinamos paskolos sutarties pakeitimą ir nustatyti tokią perskolinamos paskolos sumą, kuri turi būti ne didesnė nei investicijų projekto įgyvendintojo nuosavomis lėšomis finansuotina investicijų projekto dalis ir ne didesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atitinkamam investicijų projektui finansuoti suteikta perskolinamos paskolos suma.

45. Finansų ministerija perskolinamos paskolos lėšas išmoka tik tuo atveju, kai investicijų projekto įgyvendintojas su įgyvendinančiąja institucija pasirašo atitinkamo investicijų projekto finansavimo sutartį. Finansų ministerija turi teisę pagal pirmąjį investicijų projekto įgyvendintojo prašymą avansu išmokėti iki 30 procentų perskolinamos paskolos sumos. Likusios perskolinamos paskolos lėšos išmokamos tik tuo atveju, kai įgyvendinančioji institucija pripažįsta investicijų projekto įgyvendintojo išlaidas tinkamomis finansuoti ir tokių išlaidų suma didesnė už išmokėtų perskolinamos paskolos lėšų ir investicijų projekto įgyvendintojo pateiktuose prašymuose nurodytų prašomų išmokėti perskolinamos paskolos lėšų sumą arba jai lygi.

 

VI. VALSTYBĖS GARANTIJŲ, TEIKIAMŲ DĖL PASKOLŲ, IMAMŲ PERSKOLINAMAI PASKOLAI ARBA VALSTYBĖS GARANTUOJAMAI PASKOLAI REFINANSUOTI, TEIKIMAS

 

46. Valstybės garantija dėl juridinių asmenų imamos paskolos, skirtos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti, teikiama, jeigu:

46.1. imamos paskolos sąlygos ne blogesnės nei nustatytos juridinio asmens refinansuojamos perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos sutartyje;

46.2. imamos paskolos suma ne didesnė nei refinansuojamos perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos likusi negrąžinta suma.

47. Juridiniai asmenys, norintys gauti valstybės garantiją dėl jų imamos paskolos, skirtos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti, pateikia Finansų ministerijai šiuos dokumentus:

47.1. prašymą suteikti valstybės garantiją dėl jų imamos paskolos, skirtos perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamai paskolai refinansuoti, ir nurodo, kokią perskolinamą paskolą arba valstybės garantuojamą paskolą numatoma refinansuoti;

47.2. informaciją apie imamos paskolos pagrindines sąlygas ir nurodo sumą, valiutą, trukmę ir panaudojimo paskirtį;

47.3. grynųjų pinigų srautų projekcijas visam imamos paskolos laikotarpiui (netaikoma savivaldybėms) ir nurodo imamos paskolos grąžinimo šaltinius;

47.4. juridinio asmens organų, turinčių teisę priimti sprendimus (išduoti leidimus) dėl paskolų ėmimo, šių sprendimų (leidimų) kopijas;

47.5. raštą, kuriame nurodoma, kokios bus pateiktos perskolinamos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės (netaikoma savivaldybėms, valstybės įmonėms);

47.6. Finansų ministerijos prašymu – kitus reikiamus dokumentus arba duomenis, kurie papildytų arba paaiškintų pateiktų dokumentų duomenis.

48. Finansų ministerija:

48.1. gavusi iš juridinio asmens visus reikiamus Taisyklių 47 punkte nurodytus dokumentus:

48.1.1. registruoja paraiškas gauti valstybės garantiją;

48.1.2. išnagrinėja per 30 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo pateiktus dokumentus ir nenustačiusi atvejų, kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje numatytus kriterijus valstybės garantijos suteikimas laikomas valstybės pagalba, parengia teikimą Valstybinei paskolų komisijai dėl valstybės garantijos suteikimo, kuriame nurodomas kreditorius, valstybės garantuojamos paskolos gavėjas, paskolos arba jos dalies, dėl kurios suteikiama valstybės garantija, suma ir valiuta, metinė palūkanų norma, laikotarpis, kuriam suteikiama valstybės garantija, paskolos tikslinė paskirtis, paskolos arba jos dalies, dėl kurios suteikiama valstybės garantija, grąžinimą užtikrinančios priemonės, garantinės įmokos siūlomas dydis, apskaičiuotas Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka, ir kitos, Finansų ministerijos nuomone, svarbios sąlygos;

48.2. praneša per 5 darbo dienas juridiniam asmeniui, norinčiam gauti valstybės garantiją, apie trūkstamus dokumentus, jeigu nepateikti visi reikiami dokumentai, jie neteisingai įforminti arba juose pateiktos informacijos nepakanka teikimui Valstybinei paskolų komisijai parengti, ir pateiktų dokumentų nenagrinėja;

48.3. nagrinėja ir sprendžia klausimus, susijusius su valstybės pagalba, Taisyklių 24.3 punkte nustatyta tvarka.

49. Valstybinė paskolų komisija, išnagrinėjusi teikimą dėl valstybės garantijos suteikimo ir kitus Finansų ministerijos pateiktus dokumentus, priima sprendimą:

49.1. pritarti valstybės garantijos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, o jeigu valstybės garantiją numatoma suteikti dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos, – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybės garantijos suteikimo projektą ir nurodo jame tą pačią informaciją, kuri buvo nurodyta teikime dėl valstybės garantijos suteikimo;

49.2. nepritarti valstybės garantijos suteikimui, – tokiu atveju Finansų ministerija per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša juridiniam asmeniui, norinčiam gauti valstybės garantiją, ir nurodo priežastis.

50. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus:

50.1. suteikti valstybės garantiją, – finansų ministras pasirašo valstybės garantiją;

50.2. pritarti valstybės garantijos suteikimui dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos, – Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui Finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybės garantijos suteikimo projektą.

51. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba Lietuvos Respublikos Seimui (dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos) nutarus suteikti valstybės garantiją, finansų ministras valstybės garantiją pasirašo tik po to, kai pasirašyta valstybės garantuojamos paskolos sutartis arba kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai tarp kreditoriaus ir juridinio asmens, kuriam teikiama valstybės garantija kreditoriui dėl jo teikiamos paskolos, arba tuo pačiu metu, ir jeigu įgyvendinti (jeigu taikoma) Taisyklių 15 punkte nustatyti reikalavimai.

52. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriėmus nutarimo suteikti valstybės garantiją ar nepritarus valstybės garantijos suteikimui arba Lietuvos Respublikos Seimui nepriėmus nutarimo suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos, Finansų ministerija per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio, kuriame nagrinėtas klausimas dėl valstybės garantijos suteikimo, apie tai raštu praneša juridiniam asmeniui, norinčiam gauti valstybės garantiją.

 


 

VII. SUTEIKTŲ PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ IR VALSTYBĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMAS, APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ

 

53. Finansų ministerija sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie suteiktas perskolinamas paskolas ir valstybės garantijas, saugo paskolų sutarčių ir valstybės garantijų dokumentų originalus. Suteiktų perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų apskaitą tvarko Finansų ministerija, atsižvelgdama į šių paskolų trukmę, šaltinius ir kitus duomenis, kurių reikia Lietuvos Respublikos valstybės skolai efektyviai valdyti.

54. Administruodama suteiktas perskolinamas paskolas ir prižiūrėdama valstybės garantuojamas paskolas, kontroliuodama šių paskolų grąžinimo eigą, Finansų ministerija gali taikyti šias priemones (išskyrus dėl valstybės įmonei Turto bankui suteiktų perskolinamų paskolų, naudojamų valstybės nekilnojamajam turtui, įtrauktam į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, atnaujinti):

54.1. pertvarkyti paskolas – siūlyti šalių susitarimu pakeisti paskolos arba skolos grąžinimo sutarčių sąlygas, t. y. pakeisti paskolos arba skolos (jos dalies) grąžinimo arba palūkanų mokėjimo terminus, palūkanų normą, padidinti paskolos arba skolos sumą nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma, kai paskolų gavėjai nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos arba skolos grąžinimo sutartis ir ekonominiu požiūriu (kai paskolos gavėjas yra viešasis juridinis asmuo, tenkinantis viešuosius interesus, taip pat strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba kita nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė) netikslinga išieškoti negrąžintas sumas iš paskolų gavėjų. Taikydama šias priemones, Finansų ministerija iš paskolos gavėjų gali pareikalauti sumokėti dalį lėšų skolai padengti ir papildomų paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių;

54.2. perleisti reikalavimą – atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims reikalavimą grąžinti paskolą arba skolą ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga (atsižvelgiant į administravimo, išieškojimo sąnaudas ir panašiai) ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;

54.3. duoti sutikimą perkelti skolą – tai daroma, jeigu yra pagrindas manyti, kad naujas skolininkas vykdys įsipareigojimus. Iš naujojo skolininko – perėmėjo Finansų ministerija gali pareikalauti papildomų priemonių, užtikrinančių skolos grąžinimą;

54.4. kapitalizuoti paskolas – įsigyti gavusiųjų perskolinamas paskolas ir / arba valstybės garantuojamas paskolas akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei pagal perskolinamos paskolos arba skolos grąžinimo sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kai šie skolininkai didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais;

54.5. atleisti valstybės skolininkus nuo delspinigių ir valiutų kurso skirtumo mokėjimo, taip pat sustabdyti delspinigių skaičiavimą, jeigu tenkinamos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos atleidimo nuo delspinigių ir valiutų kursų skirtumo mokėjimo, taip pat delspinigių skaičiavimo sustabdymo sąlygos.

55. Sprendimą dėl Taisyklių 54.1 punkte nurodytų veiksmų ir teisės aktuose nustatytų valstybės, kaip kreditoriaus, teisių įgyvendinimo Valstybinės paskolų komisijos pasiūlymu priima Finansų ministerija, o dėl Taisyklių 54.2–54.5 punktuose nurodytų veiksmų – Valstybinės paskolų komisijos pasiūlymu priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

56. Finansų ministerija, taikydama Taisyklių 54 punkte nurodytas priemones, turi vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą, ir įvertinti:

56.1. perskolinamos paskolos gavėjo arba valstybės garantuojamos paskolos gavėjo pateikto investicijų projekto (verslo plano) realumą ir ūkinės veiklos perspektyvas;

56.2. socialinius ekonominius padarinius;

56.3. pagrindinius finansinių ataskaitų rodiklius, t. y. likvidumo, pelningumo, turto struktūros, panaudojimo efektyvumo ir kitus rodiklius;

56.4. esamus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus.

57. Perskolinamos paskolos gavėjai gautas perskolinamas paskolas grąžina perskolinamos paskolos sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pervesdami lėšas į minėtose sutartyse nurodytas sąskaitas.

58. Kai keičiamos paskolos ar skolos grąžinimo sąlygos arba valstybės lėšomis grąžinama valstybės garantuojama paskola ir dėl to su valstybės garantuojamos paskolos gavėju sudaroma arba keičiama skolos grąžinimo sutartis, ir po prievolės įvykdymo termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėja, perskolinamos paskolos arba skolos grąžinimo sutartyje šio skolininko įsipareigojimai padidinami atsižvelgiant į valiutų kursų pasikeitimą iki sutarties sudarymo (pakeitimo).

59. Perskolinamos paskolos gavėjui arba valstybės garantuojamos paskolos gavėjui iškėlus bankroto bylą arba Finansų ministerijai priimant sprendimą dėl skolos išieškojimo, šių skolininkų įsipareigojimai apskaičiuojami atsižvelgiant į valiutų kursų pasikeitimą iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo arba Finansų ministerijos sprendimo priėmimo.

60. Perskolinamos paskolos gavėjui arba valstybės garantuojamos paskolos gavėjui, kuris praleido prievolės įvykdymo terminą iki 2005 m. rugsėjo 1 d., valiutų kursų skirtumas pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. rugsėjo 1 dienos.

61. Valstybės garantuojamos paskolos gavėjai privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskolos sutartyse nustatyto mokėjimo termino pranešti Finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei apie galimą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

62. Valstybės garantijų vykdymo (apmokėjimo) taisykles tvirtina finansų ministras.

63. Valstybės garantuojamų paskolų gavėjai kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos, privalo pagal Finansų ministerijos nustatytą tvarką pateikti jai valstybės garantuojamų paskolų panaudojimo ir grąžinimo ataskaitas.

64. Perskolinamos paskolos ir valstybės garantuojamos paskolos gavėjai (išskyrus komercinius bankus ir savivaldybes) privalo perskolinamos paskolos ir (arba) garantuojamos paskolos disponavimo laikotarpiu iki kiekvienų metų birželio 1 d. pateikti Finansų ministerijai praeitų metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą, kito laikotarpio auditoriaus išvadą Finansų ministerijos iniciatyva, taip pat informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas bankuose, bankų sąskaitų ir kitų rekvizitų, nurodytų sutartyse, pasikeitimus.

65. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurių reguliavimo sričiai priskirtas perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos gavėjas, ir viešosios įstaigos, kurioms pavesta atlikti investicijų projektų įgyvendinimo priežiūrą, kontroliuoja investicijų projektų įgyvendinimo eigą, šių paskolų lėšų naudojimą pagal tikslinę paskirtį ir apie tai kas pusmetį praneša Finansų ministerijai (ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, kai perskolinamą paskolą arba valstybės garantuojamą paskolą gavo valstybės, savivaldybės įmonė arba akcinė bendrovė, kurioje valstybei arba savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų).

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

66. Valstybei kaip garantui įvykdžius prievolę kreditoriui pagal suteiktą valstybės garantiją, kreditorius nedelsdamas po šios prievolės įvykdymo Finansų ministerijai turi pateikti patvirtinimą, kad prievolė įvykdyta tinkamai, arba grąžinti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad prievolė įvykdyta tinkamai (garantinį raštą ir panašiai).

 

_________________

 


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 928

redakcija)

 

Valstybinė paskolų komisija

 

Komisijos pirmininkas – finansų ministras

Komisijos pirmininko pavaduotojas – Lietuvos banko atstovas

Komisijos nariai:

ūkio viceministras

Ministro Pirmininko patarėjas

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovas

finansų viceministras

finansų viceministras

 

_________________