LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKŲ INVENTORIZACIJOS IR ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO DARBŲ KOKYBĖS VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2006 m. gruodžio 28 d. Nr. D1-621

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40 punktu:

1. Tvirtinu Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodiką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 268 „Dėl privačių valdų individualių miškotvarkos projektų ir miškotvarkos projektų autorių darbo kontrolės metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 77-2304);

2.2. aplinkos ministro 2002 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 387 „Dėl privačių valdų individualių miškotvarkos projektų ir miškotvarkos projektų autorių darbo kontrolės metodikos pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3389).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-621

MIŠKŲ INVENTORIZACIJOS IR ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO DARBŲ KOKYBĖS VERTINIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika (toliau – Metodika) taikoma vertinant visų miškų valdytojų valdomų miškų, taip pat iki žemės reformos pabaigos – miškų, skirtų piliečių nuosavybės teisių atkūrimui, inventorizacijos bei projektavimo darbų kokybę.

2. Vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti miškų inventorizacijos darbų kokybę bei atitikimą Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos ir miškų ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, užtikrinti miškų inventorizacijos ir ūkinės veiklos darbų projektavimo kokybę, konsultuoti darbų vykdytojus, teikti pasiūlymus darbų technologijai tobulinti.

3. Metodiką privalo taikyti visos institucijos, kontroliuojančios miškų inventorizaciją ir ūkinių priemonių projektavimą bei aprašomąją ir projektinę dokumentaciją rengiančių asmenų (taksuotojų) darbo kokybę. Darbų patikrinimų medžiaga turi būti įforminta laikantis Metodikos reikalavimų.

4. Metodika rekomenduojama miškotvarkos įmonių vadovaujantiems darbuotojams, vykdantiems įmonių vidinius miškų inventorizaciją atliekančių asmenų darbų kokybės patikrinimus.

5. Turi būti vertinama šių inventorizacijos lauko (natūrinių) darbų kokybė:

5.1. kvartalinių ir ribinių linijų matavimo ir piketavimo, dalinės vidaus situacijos nuotraukos parengimo;

5.2. natūrinių sklypų ribų nustatymo;

5.3. medynų sklypų taksacinio aprašymo, naudojant vizualinį, instrumentinį arba kombinuotą metodus.

6. Turi būti vertinama šių inventorizacijos kameralinių darbų kokybė:

6.1. taksacinių sklypų ribų projekto parengimo;

6.2. duomenų bazių suformavimo;

6.3. kartografinės medžiagos parengimo nustatytu formatu;

6.4. aprašomosios medžiagos parengimo nustatytu formatu.

7. Turi būti vertinami šie vidinės miškotvarkos projekto projektavimo darbai:

7.1. suprojektuotų ūkinių priemonių pagrįstumas bei suderinamumas su ūkinėmis priemonėmis, suprojektuotomis kaimyninėse valdose;

7.2. suprojektuotų ūkinių priemonių atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams;

7.3. atitiktis aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose;

7.4. didesnių kaip 150 ha ploto privačių miško valdų ar jų junginių pagrindinių miško kirtimų norma.

II. MIŠKŲ INVENTORIZACIJOS DARBŲ VERTINIMAS

8. Kiekvieno taksuotojo lauko (natūrinių) ir kameralinių darbų kokybės vertinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. Darbų kokybės tikrinimo metu darbus vykdžiusiojo asmens dalyvavimas pageidautinas. Apie numatomą patikrinimą taksuotojui turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.

9. Vieno taksuotojo atliktų darbų kokybė vertinama, įvertinus ne mažiau kaip 30 miško taksacinių sklypų. Kontrolei sklypai atrenkami atsitiktine tvarka.

10. Tikrinantis medyno taksacinių rodiklių nustatymo kokybę asmuo turi taikyti taksuotojo taikytus arba didesnio tikslumo rodiklių nustatymo metodus. Tikrinant vizualiniu metodu įtaksuotus medynus, kurių vyraujančios medžių rūšies nustatymas diskutuotinas, taikomas instrumentinis medyno rūšinės sudėties nustatymo metodas. Instrumentiniai medyno taksacinių rodiklių nustatymo metodai taip pat taikomi tada, kai diskutuotinas ūkinės priemonės medynui parinkimas, nors taksaciniai rodikliai nustatyti neviršijant leistinų atsitiktinių paklaidų.

11. Lauko darbų tikrinimo rezultatai įforminami miškotvarkos lauko darbų patikrinimo aktu. Tikrinant miškų inventorizaciją, pildomas Miškotvarkos lauko darbų patikrinimo lyginamasis žiniaraštis (priedas Nr. 2). Tikrinant privačių valdų patikslintą inventorizaciją, kartu tikrinamos ir projektuojamos priemonės užpildant ir Ūkinių priemonių projektavimo darbų patikrinimo aktą (priedas Nr. 3).

12. Tikrinant privačių miško valdų vidinės miško tvarkos projektus, parengtus vadovaujantis valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenimis, kontrolės metu užpildomas tik Ūkinių priemonių projektavimo darbų patikrinimo aktas (priedas Nr. 3).

13. Kameralinių darbų patikrinimo rezultatai įforminami laisvos formos kameralinių darbų patikrinimo aktu.

14. Medynų taksacinių rodiklių nustatymo atsitiktinių leistinų (esant tikimybei 0,683) ir sisteminių paklaidų normatyviniai dydžiai nurodyti priede Nr. 1.

15. Darbas priimtinas ar ne, sprendžiama inventorizaciją atlikusio specialisto tikrinimo metu pagal paklaidų pasiskirstymą į dvigubas ir trigubas bei sistemines paklaidas užpildant Miškotvarkos lauko darbų patikrinimo lyginamąjį žiniaraštį (priedas Nr. 2 arba Nr. 3).

16. Atliktas darbas laikomas nepatenkinamu ir nepriimtinu, jeigu įvertinant vieną iš taksacinių rodiklių, yra nustatyta:

16.1. dvigubų paklaidų, viršijančių normatyvinį dydį 1,1–2 kartus:

16.1.1. lemiančių neteisingą ūkinės priemonės suprojektavimą – 5 ir daugiau sklypų bei daugiau kaip 16 % patikrinto ploto;

16.1.2. nelemiančių neteisingo ūkinių priemonių projektavimo – 10 ir daugiau sklypų bei daugiau kaip 32 % patikrinto ploto;

16.2. trigubų paklaidų, viršijančių normatyvinį dydį daugiau kaip 2 kartus:

16.2.1. lemiančių neteisingą ūkinių priemonių suprojektavimą – 2 ir daugiau sklypų bei daugiau kaip 5% patikrinto ploto;

16.2.2. nelemiančių neteisingo ūkinių priemonių projektavimo – 4 ir daugiau sklypų bei daugiau kaip 10% patikrinto ploto;

16.2.3. sisteminė paklaida neviršija nustatyto normatyvo (priedas Nr. 1).

17. Jeigu pagal kurį nors rodiklį yra nustatytos tiek dvigubos, tiek trigubos paklaidos, tai vertinant darbus patogumo dėlei dvigubos paklaidos perskaičiuojamos į trigubas:

17.1. sklypų skaičius, kuriuose nustatytos dvigubos paklaidos, dalijamas iš 2,5;

17.2. sklypų plotas, kuriuose nustatytos dvigubos paklaidos, dalijamas iš 6, kai paklaidos nelemia ūkinės priemonės projektavimo, ir dalijamas iš 3, kai lemia ūkinės priemonės projektavimą.

18. Jeigu dvigubos, trigubos ar sisteminės paklaidos nustatytos keliems taksaciniams rodikliams, tai vertinimas atliekamas pagal tą taksacinį rodiklį, kuris daugiausia lemia paklaidos atsiradimą.

19. Kiekvienam iš pagrindinių medyno taksacinių rodiklių (tūriui, amžiui, aukščiui, skersmeniui, skalsumui) apskaičiuojama sisteminė paklaida pagal formulę:

Čia δ_i = R_k–R_t –rodiklio matavimo paklaida, nustatyta i-tame sklype.

R_k – kontrolės nustatytas rodiklio įvertinimas,

R_t – taksuotojo nustatytas rodiklio įvertinimas,

F_i= 1, rodiklio nustatymo skaičius sklype.

20. Nustačius, kad darbas yra priimtinas, miškų inventorizacijos darbų kokybės vertinimo balas apskaičiuojamas pagal nustatytą taksacinių rodiklių paklaidų dydį. Vertinamas tiek atskiras taksacinis sklypas, tiek patikrintų sklypų visuma, vadovaujantis sklypo kokybės įvertinimo balais pagal taksacinių rodiklių paklaidų dydį normatyvais (priedas Nr. 1).

21. Vertinant atskirą sklypą kiekvienam iš pagrindinių medyno taksacinių rodiklių (rūšinei sudėčiai, amžiui, aukščiui, skersmeniui, skalsumui, tūriui ir augavietei) apskaičiuojamas vidutinis svertinis įvertinimas balais pagal 22 ir 23 punktuose pateiktus reikalavimus.

22. Bendram taksacinio sklypo įvertinimui atskirų rodiklių sąlyginis svoris yra toks: vyraujančios medžių rūšies koeficientas – 20 %, kitų medžių rūšių koeficientas – 10 % amžius – 15 %, aukštis – 10 %, skersmuo – 5%, skalsumas – 15 %, augavietės – 5 %, tūris – 20 %.

23. Kitų rodiklių (sklypo kontūro, pažeidimų, pomiškio, ūkinių priemonių projektavimo, pažymėjimo ar įvykdymo įvertinimo, sanitarinės būklės, technologinio sutvarkymo, trako, medyno kilmės) nustatymo kokybė yra vertinama tiesiogiai tikrinimo metu, mažinant įvertinimą nurodytais dydžiais:

23.1. sklypo kontūras – keičiasi £ 0,3 ha už minimalų sklypo dydį – 0,5 balo, 0,4–0,6 ha – 2 balais, ³ 0,7 ha – 3 balais;

23.2. medžių pažeidimai – neaprašytas vidutinis ar silpnas – 0,5 balo, stiprus pažeidimas – 1 balu;

23.3. pomiškis – neaprašytas arba aprašyto pomiškio paklaida 500–2000 vnt./ha – 0,5 balo; neaprašytas arba aprašyto pomiškio paklaida 2000–4000 vnt./ha – 1 balu; neaprašytas arba aprašyto pomiškio paklaida daugiau 4000 vnt./ha – 1,5 balo;

23.4. taksacinių parametrų neteisingas nustatymas leistinos paklaidos ribose, tačiau lemiantis ūkinės priemonės neteisingą nustatymą – 3 balais;

23.5. atliktos ūkinės priemonės pažymėjimas ir įvertinimas – nepažymėta arba neįvertinta – 0,5 balo;

23.6. technologinio sutvarkymo (valksmų) aprašymas – neaprašytas – 1 balu;

23.7. trakas – neaprašytas – 0,5 balo;

23.8. sanitarinė būklė – sausuoliai neaprašyti – 0,5 balo;

23.9. medyno kilmė – neaprašyta 0,5 balo.

24. Bendras konkretaus vykdytojo miškų inventorizacijos darbų kokybės vertinimo balas apskaičiuojamas kaip vidutinis aritmetinis visų sklypų įvertinimas balais.

25. Bendras konkretaus vykdytojo tikrintų darbų kokybės vertinimo balas gali būti koreguojamas iki 0,3 balo, atkreipiant dėmesį į papildomus faktorius (medžiagos apiforminimo kokybę, matavimo darbų atlikimą, fotoabriso sudarymą ir kt.), tai pažymint akte tikrinimo metu.

26. Darbų kokybės vertinimas balais nekeičia sprendimo priimti ar atmesti vykdytojo darbą, priimto vertinant pagal dvigubas, trigubas ir sistematinę paklaidas.

III. VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ PROJEKTAVIMO KONTROLĖ

27. Tikrinimo rezultatai įforminami aktu (priedas Nr. 3).

28. Tikrinama ir aktai rašomi atskiriems projektų autoriams, nurodant miškų valdytojus (savininkus), valdos buvimo vietą, projekto pateikimo derinti ar patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo datą.

29. Jeigu vieno tikrinimo metu projekto autoriaus parengtų projektų nepakanka visiškam jo darbų įvertinimui, tai patikrinimo aktas užbaigiamas ir išvados padaromos kito tikrinimo metu, bet nevėliau kaip per vienerius metus nuo pirmojo patikrinimo.

30. Užbaigus vienos valdos projekto patikrinimą, apačioje tekstu įrašoma išvada apie tikrinto projekto priimtinumą, t. y. jo įvertinimas ir koregavimo reikalingumas.

31. Projektas vertinamas blogai arba gerai:

31.1. projektas vertinamas blogai, jeigu neteisingai suprojektuoti pagrindiniai kirtimai 5 proc. ir daugiau nuo valdos ploto, o kitos ūkinės priemonės – 10 proc. ir daugiau nuo valdos ploto;

31.2. projektas vertinamas gerai, jei ūkinės priemonės neteisingai suprojektuotos mažesniame plote, nei nurodyta 31.1 punkte.

32. Jei pateiktas derinti vidinės miškotvarkos projektas įvertinamas blogai, jis grąžinamas tikslinti. Jei blogai įvertinamas jau patvirtintas vidinės miškotvarkos projektas, jį tvirtinusiai institucijai teikiama išvada dėl šio projekto pripažinimo negaliojančiu.

33. Projektų autoriaus darbo vertinimas atliekamas:

33.1. valdų mažesnių nei 150 ha, jei yra patikrintas pagrindinių kirtimų ne mažesnis kaip 10 ha plotas arba kitų ūkinių priemonių ne mažesnis kaip 25 ha plotas;

33.2. valdų didesnių nei 150 ha, jei yra patikrintas pagrindinių kirtimų ne mažesnis kaip 100 ha plotas arba kitų ūkinių priemonių ne mažesnis kaip 250 ha plotas.

34. Projektų autoriaus darbas vertinamas gerai arba blogai.

35. Darbas vertinamas blogai, jeigu:

35.1. pagrindiniai miško kirtimai neteisingai suprojektuoti 10 proc. ir daugiau patikrinto pagrindinių kirtimų ploto arba viename ha valdos mažesnės nei 150 ha bei dešimtyje ha valdos didesnės nei 150 ha neteisingai suprojektuotų pagrindinių miško kirtimų;

35.2. kitos ūkinės priemonės suprojektuotos neteisingai 25% ir daugiau patikrinto kitų ūkinių priemonių ploto;

35.3. kai randama nepagrįstai suprojektuotų tiek pagrindinių kirtimų, tiek kitų ūkinių priemonių, tai projektų autoriaus įvertinimui kitų ūkinių priemonių projektavimo klaidų procentas sumažinamas 2,5 karto ir pridedamas prie pagrindinių kirtimų projektavimo klaidų procento. Projektų autoriaus darbas vertinamas pagal pagrindinių kirtimų projektavimo klaidų kiekį.

36. Projektų autoriaus darbas vertinamas gerai, jei ūkinės priemonės neteisingai suprojektuotos mažesniame plote, nei nurodyta 33 punkte.

37. Už nustatytus miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimus projektų autorius atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo

metodikos

1 priedas

Atskiro sklypo inventorizacijos kokybės įvertinimo balais normatyvai

Pagrindinių taksacinių rodiklių pavadinimas	Normatyvinis paklaidos dydis sklype	Normatyvinis sisteminės paklaidos dydis objekte	labai gerai 5	gerai 4	patenkinamai 3	blogai 2	labai blogai 1
	Paklaidų dydžiai
Instrumentinė taksacija
Medyno tūris %	15	5	£7	7,1–11	11,1–15	15,1–30	>30
Amžius iki 120 metų, > 120 metų	5	1,7	0	0	1–5	6–10	>10
Amžius iki 120 metų, > 120 metų	10	3,3	0	1–5	5–10	11–20	>20
Aukštis iki 15 m, m	1	0,3	0	£1	–	1,1–2	>2
> 15 m, %	7	2,3	0	£5	5,1–7	7,1–14	>14
Skersmuo iki 16 cm, cm	2	0,7	0	2	–	4	>4
> 16 cm, %	12	4	0	1–12	–	12,1–24	>24
Vyraujančios medžių rūšies koeficientas	1	–	0	1	–	2	3
Sudėtinių medžių rūšių koeficientai	2	–	0	1	2	3	4
Skalsumas	0,07	–	0	<0,05	0,05–0,07	0,07–0,14	>0,14
		–
Augavietė: hidrotopas trofotopas		–	0			1
Vizualinė taksacija
Medyno tūris %	20	6.6	<10	10.0–15	15.1–20	20.1–40	>40
Amžius iki 120 metų, > 120 metų	5	1,7	0	0	1–5	6–10	>10
Amžius iki 120 metų, > 120 metų	10	3,3	0	1–5	5–10	11–20	>20
Vidutinis aukštis
iki 10 m, m	1	0,3	0	£1	–	1,1–2	>2
> 10 m, %	10	3,3	0	£7	7,1–10	10,1–20	>20
Vidutinis skersmuo
iki 12 cm, cm	2	0,7	0	2		4	>4
> 12 cm, %	15	5,0	£7	7,1–15	–	15,1–30	>30
Vyraujančios medžių rūšies koeficientas	1		0	1	–	2	3
Sudėtinių medžių rūšių koeficientai	2		0	1	2	3	4
Skalsumas	0,1	0,03	0	–	0,1	0,2	0,3
Augavietė: hidrotopas trofotopas			0			1

Pastabos:

1. medynams iki 7 m vidutinio aukščio tūris nekontroliuojamas ir leistinos tūrio maksimalios paklaidos nenustatomos;

2. rūšinės sudėties koeficiento neteisingas nustatymas (vieneto dydžio), kada keičiasi vyraujanti medžių rūšis, prilyginama dvigubai paklaidai, o esant dviejų koeficientų ir didesnėms klaidoms, – trigubai paklaidai.

______________

Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių

projektavimo darbų kokybės vertinimo metodikos

2 priedas

Miškotvarkos lauko darbų patikrinimo lyginamasis žiniaraštis

Skl. Nr.

Plotas

Ardas

Sudėtis

A, metai

H, m

D, cm

Augavietė

vertinimas balais mažinamas

Pastabos

lnv.

Skl. kontūras

Pažeidimai

Pomiškis

Ūkinės priemonės

Sanitarinė būklė, sausuoliai

Tech. sutvarkymas

Trakas

Medyno kilmė

Projektavimas

Įvertinimas arba pažymėjimas

Išvados:

..............................................................................................................................................................................

Tikrino:..................................................................................................................................................................

Dalyvavo:..............................................................................................................................................................

Su aktu susipažinau:..............................................................................................................................................

_________________

Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo

metodikos

3 priedas

ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO DARBŲ PATIKRINIMO

AKTAS

200.... m............ mėn. ................ d.

Vykdytojas – projekto autorius_______________________________________________________

(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)

Tikrino__________________________________________________________________________

(pareigos, vardas, pavardė)

Tikrinime dalyvavo________________________________________________________________

(pareigos, vardas, pavardė)

Darbo vieta_______________________________________________________________________

(miškų urėdija, girininkija, kvartalas)

________________________________________________________________________________

Kv. Nr.	Skl. Nr.	Plotas		Taksaciniai rodikliai (medyno sudėtis, amžius, H, D, skalsumas, augavietė, pomiškis)	Ūkinė priemonė nustatyta projekto autoriaus	Vykdytina ūkinė priemonė nustatyta kontrolės metu
Kv. Nr.	Skl. Nr.	pagal proj.	nustat. kontr.		Ūkinė priemonė nustatyta projekto autoriaus	Vykdytina ūkinė priemonė nustatyta kontrolės metu

Išvada: __________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

Tikrino: Su aktu susipažinau:

PAAIŠKINIMAI

Inventorizacijos darbų lyginamajame žiniaraštyje užrašomi apytikriai sklypų plotai, nebūtina apskaičiuoti palete. Medžių rūšys ir jų taksaciniai rodikliai surašomi stulpeliu. Stulpelyje „K“ (kontrolė) rodikliai pildomi tik tais atvejais, jeigu jie skiriasi nuo nustatytų taksatoriaus. Neapaugusios mišku žemės kategorijos šifras įrašomas stulpeliuose „Sudėtis“. Taip pat ir tais atvejais, kada kontrolės metu pakeičiama žemių kategorija. Kai sklypas įtaksuotas ne miško ar neapaugusiu mišku plotu, o kontrolės metu nustatoma, kad tai yra medynas, „K“ stulpelyje įrašomi medyno taksaciniai rodikliai, o „Inv.“ (inventorizuota stulpelyje – raidelės „n“ (nėra). Jeigu vietoje kirtavietės su pavieniais medžiais kontrolės metu taksuojamas medynas yra 0,3 skalsumo, „K“ stulpelyje rašoma medyno charakteristika. Tuomet labai svarbu stulpelyje „Inv.“ pažymėti pavienių medžių taksacinius rodiklius, o jų tūrį įrašyti skalsumo stulpelyje, nes priešingu atveju bus traktuojama, kad Rodikliai nustatyti su trigubomis paklaidomis.

Jeigu kontrolės metu išskiriamas naujas sklypas, tai jis akte aprašomas kaip savarankiškas sklypas, atitinkamai sumažinant buvusio sklypo plotą. Šiam naujam sklypui stulpeliuose „Inv.“ rašomi buvusio taksatoriaus suformuoto sklypo inventorizavimo duomenys, o stulpeliuose „K“ – faktiški šios atskirtos sklypo dalies taksacinių rodiklių dydžiai. Jeigu kontrolės metu naujas sklypas išskiriamas ne iš vieno sklypo, tačiau paliečia ir kitus sklypus, tai taksaciniai rodikliai lyginami su pagrindinės didžiosios sklypo dalies rodikliais, o visiems kitiems sklypams stulpelyje „Skl. kont. teising.“ (sklypo kontūro teisingumas) rašomas atitinkamas įvertinimas.

Visais atvejais vyraujanti medžių rūšis turi būti rašoma pirmiausia. Jeigu kontrolės metu keičiasi vyraujanti medžių rūšis, tai pirmoje eilutėje įrašoma nauja vyraujanti medžių rūšis ir atitinkamai ties šia eilute įrašomi visi šios medžių rūšies taksaciniai rodikliai.

Jeigu kuriam nors taksaciniam sklypui nereikalingos ūkinės priemonės (nesuprojektuota ir nereikia projektuoti, nepažymėta bei neįvertinta ir nereikia to daryti), tai atitinkamuose stulpeliuose įrašomas ženklas –.

Kiekvieno sklypo rodiklių, kurių kokybė tikrinimo metu įvertinama balais (5 balų sistema), įvertinimas mažinamas dėl Metodikos 16 punkte nurodytų aprašymo paklaidų.

______________