LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMŲJŲ GRŪDŲ, MILTŲ IR KRUOPŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ
2001 m. kovo 8 d. Nr. 52
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių“ (Žin., 1998, Nr. 12-279),
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 03 08 įsakymu Nr. 52
PRIVALOMIEJI MAISTINIŲ GRŪDŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Šie privalomieji reikalavimai taikomi į Lietuvos rinką tiekiamiems Lietuvoje išaugintiems bei importuojamiems maistiniams grūdams.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šie privalomieji reikalavimai taikomi šiems varpinių ir ankštinių javų grūdams (prekių kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą):
kviečiams (Triticum aestivum L.) – prekės kodas 1001.90.99.0,
kietiesiems kviečiams (Triticum durum) – prekės kodas 1001.10. 00.0,
avižoms (Avena sative L.) – prekės kodas 1004.00.00.0,
rugiams (Secale cereale L.) – prekės kodas 1002.00.00.0,
miežiams (Hordeum vulgare L.) – prekės kodas 1003.00.90.0,
kvietrugiams (Triticale) – prekės kodas 1008.90.10.0,
kukurūzams (Zea mays) – prekės kodas 1005.90.00.0,
žirniams (Pisum sativum) – prekės kodas 0708.10,
sorgoms (Sorghum bicolor) – prekės kodas 1007.00.90.0,
grikiams (Fagopyrum sagittatum) – prekės kodas 1008.10.00.0.
II. SĄVOKOS
2. Čia vartojamos pagrindinės sąvokos:
Varpiniai javai – varpas išauginančių augalų šeimos (Gramineae) duoniniai ir pašariniai augalai.
Ankštiniai javai – grūdus ankštyse išauginančių augalų šeimos (Leguminosae) augalai.
Kūlėti grūdai – grūdai, kurių luobelė padengta tamsia, besitepančia kūlių (Ustilago ir Tilletia) sporų mase.
Skalsės – parazitinis grybelis javų varpose (Claviceps purpurea), kenksminga grūdų priemaiša.
Pelėsių kvapas – kvapas, susidarantis grūdų paviršiuje ar viduje, vystantis Fusarium ir Penicilium genčių pelėsiniams grybeliams.
Mineralinės priemaišos – smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenys, rūda, šlakas.
Fuzariozės pažeisti grūdai – brendimo metu Fusarium genties grybelių pažeisti grūdai: lengvi, susiraukšlėję, balkšvi, su oranžinėm dėmėm.
GN (kukurūzai) – genetiškai nemodifikuoti kukurūzai.
III. PAGRINDINIAI KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Grūdų kokybė turi atitikti šiuos reikalavimus:
| Rodikliai |
Kviečiai |
Kietieji kviečiai |
Rugiai |
Avižos |
Miežiai |
Kvietrugiai |
Kukurūzai (GN) |
Žirniai |
Grikiai |
Sorgas |
| Kenksmingosios priemaišos, ne daugiau kaip, proc., |
0.1 |
0.1 |
0.1 |
0.1 |
0.1 |
0.1 |
0.2 |
0.2 |
0.2 |
0.1 |
| iš jų skalsės, ne daugiau kaip, proc. |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
- |
- |
- |
- |
| Kūlėti grūdai, ne daugiau kaip, proc. |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
0.05 |
- |
- |
- |
- |
| Taninai, ne daugiau kaip, proc. |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1.0 |
| Fuzariozės pažeisti grūdai, ne daugiau kaip, proc. |
1.0 |
1.5 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
1.0 |
| Užkrėstumas aruodiniais kenkėjais (visose vystymosi stadijose) |
Neleidžiamas(išskyrus erkes ne daugiau kaip 20 vnt./kg |
|||||||||
| Spalva Kvapas |
Būdinga atitinkamiems grūdams Būdingas atitinkamiems grūdams, be pašalinio kvapo |
|||||||||
IV. TERŠALAI
4. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų) ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai.“
5. Grūdai neturi būti užteršti tokiais mikroorganizmų ir jų veiklos produktų kiekiais, kurie viršytų nepavojingą žmonių sveikatai lygį.
6. Grūdai neturi būti užkrėsti karantininiais organizmais, nurodytais žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 315 „Dėl karantininių organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir 1998 12 28 įsakymo Nr. 321 pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2000, Nr. 102-3244) patvirtintame sąraše.
V. HIGIENA
7. Grūdai laikomi, gabenami ir tiekiami į rinką laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 15:1998 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“.
VI. ŽENKLINIMAS
9. Pakuoti grūdai ženklinami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 38-1024, Nr. 56-1573, Nr. 69-2029; 1999, Nr. 22-632; 2000, Nr. 47-1368; 2001, Nr. 3-61) nuostatomis ir reikalavimais.
VII. ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI
10. Imant grūdų ėminius ir nustatant jų kokybę, vadovaujamasi šiais dokumentais:
LST ISO 13690:2000 „Grūdai, ankštiniai ir jų malimo produktai. Ėminių ėmimas“,
ISO 6639-1986[E](1-4) „Grūdai ir ankštiniai. Paslėpto užkrėstumo nustatymas“,
LST 1592-2000 „Grūdai. Kvapo ir spalvos nustatymo metodai“,
žemės ūkio ministro 1999 06 23 įsakymu Nr. 275 patvirtintomis Grūdų priemaišų nustatymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 57-1878).
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius |
l. e. p. Respublikinio mitybos centro direktorius |
| K. Lukauskas |
A. Kranauskas |
| 2001 03 06 |
2001 03 06 |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 03 08 įsakymu Nr. 52
PRIVALOMIEJI MILTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Šie privalomieji reikalavimai taikomi į Lietuvos rinką tiekiamiems Lietuvoje pagamintiems ir importuojamiems miltams.
I. TAIKYMO SRITIS
II. SĄVOKOS
2. Čia vartojamos pagrindinės sąvokos:
Kvietiniai miltai – produktas, gaunamas smulkinant minkštuosius kviečius (Triticum aestivum L) arba žemaūgius kviečius (Triticum compactum Host.), iš dalies pašalinant sėlenas ir gemalus. 98 proc. susmulkintų dalelių dydis turi būti ne didesnis kaip 212 μm.
Kietųjų kviečių kruopmilčiai – produktas, gaunamas smulkinant kietuosius kviečius (Triticum durum Desf.) ir iš dalies pašalinant gemalus bei sėlenas. Susmulkintų dalelių dydis turi būti didesnis kaip 315 μm.
Sėleningi kietųjų kviečių kruopmilčiai – produktas, gaunamas tokiu pat būdu kaip ir kietųjų kviečių kruopmilčiai, tačiau jame yra likę daugiau sėlenų ir gemalų.
Kietųjų kviečių miltai – produktas, gaunamas tokiu pat būdu kaip ir kietųjų kviečių kruopmilčiai; 80 proc. dalelių dydis turi būti ne didesnis kaip 315 μm.
Kvietruginiai miltai – produktas, gaunamas smulkinant kvietrugius (rugių ir kviečių hibridą, Triticale), iš dalies pašalinant sėlenas ir gemalus, iš jų: sijoti kvietruginiai miltai – miltai, kuriuos sijojant ant 250 μm skylučių dydžio sieto lieka ne daugiau kaip 2 proc., o per 160 μm skylučių dydžio sietą prabyra ne mažiau kaip 90 proc. produkto; pasijoti kvietruginiai miltai – miltai, kuriuos sijojant ant 450 μm skylučių dydžio sieto lieka ne daugiau kaip 2 proc., o per 160 μm skylučių dydžio sietą prabyra ne mažiau kaip 55 proc. produkto.
Ruginiai miltai – produktas, gaunamas smulkinant rugius (Secale cereale L.) ir iš dalies pašalinant sėlenas ir gemalus. 98 proc. susmulkintų dalelių dydis turi būti ne didesnis kaip 219 μm (pikliuotiems), 294 μm (sijotiems) ir 564 μm (pasijotiems).
III. MILTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Miltų kokybė turi atitikti šiuos reikalavimus:
| Rodikliai |
Kvietiniai miltai |
Kietųjų kviečių kruopmilčiai |
Sėleningi kietųjų kviečių kruopmilčiai |
Kietųjų kviečių miltai |
Kvietruginiai miltai |
Ruginiai miltai |
| Kvapas Skonis |
Būdingas atitinkamiems miltams, be aitraus, pelėsių ar kito pašalinio kvapo Būdingas atitinkamiems miltams, be pašalinio skonio |
|||||
| Pelenų kiekis sausosiose medžiagose, ne daugiau kaip, proc. |
2,1 |
1,3 |
2,1 |
1,75 |
1,45 |
1,80 |
| Drėgmės kiekis, ne daugiau kaip, proc. |
15,5 |
15,5 |
15,5 |
15,5 |
15,0 |
15,5 |
| Baltymų kiekis sausosiose medžiagose, ne mažiau kaip, proc. |
7,0 |
10,5 |
11,5 |
11,0 |
- |
- |
| Rūgštingumas sausosiose medžiagose, mg KOHg 100g miltų |
50 |
- |
- |
- |
- |
- |
| Mineralinės priemaišos |
Neturi būti (kramtant miltai neturi grikšėti) |
|||||
| Metalo priemaišos 1 kg miltų, ne daugiau kaip, mg |
3 |
|||||
| Užkrėstumas aruodiniais kenkėjais (visose vystymosi stadijose) |
Neleidžiamas |
|||||
| Užterštumas (negyvais kenkėjais) |
Neleidžiamas |
|||||
IV. MAISTO PRIEDAI
V. HIGIENA
5. Miltų gamybos, laikymo ir gabenimo sąlygos turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 15:1998 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“.
VI. FASAVIMO IR ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
7. Miltai fasuojami pagal LST 1479:2001 „Miltų, kruopų ir kitų grūdų produktų fasavimas, ženklinimas, laikymas ir gabenimas“ reikalavimus.
8. Pakuoti miltai ženklinami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 38-1024, Nr. 56-1573, Nr. 69-2029; 1999, Nr. 22-632; 2000, Nr. 47-1368; 2001, Nr. 3-61) nuostatomis ir reikalavimais.
VII. TERŠALAI
9. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų) ir didžiausi užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.
VIII. ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI
11. Imant miltų ėminius ir nustatant jų kokybę, vadovaujamasi šiais dokumentais:
LST ISO 13690:2000 „Grūdai, ankštiniai ir jų malimo produktai. Ėminių ėmimas“;
LST ISO 2171:2000 „Grūdai ir malti grūdų produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas“ (tapatus ISO 2171:1993 [E]);
LST ISO 712:2000 „Grūdai ir grūdų produktai. Drėgmės kiekio nustatymas. Įprastinis pamatinis metodas“;
LST 1497:1997 „Maistiniai ir pašariniai grūdai bei jų produktai. Bendrojo baltymų kiekio nustatymas“ (tapatus ICC 105/ 2:1994 [E];
LST ISO 7305:2000 „Maltų grūdų produktai. Riebalų rūgštingumo nustatymas“ (tapatus ISO 7305:1998 [E]).
12. Miltų jusliniai rodikliai, grikšėjimas, užkrėstumas ir užterštumas, metalo priemaišų kiekis nustatomi vadovaujantis LST 1481:1997 „Ruginiai miltai. Techninės sąlygos“ 2 skyriaus nuorodomis.
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius |
l. e. p. Respublikinio mitybos centro direktorius |
| K. Lukauskas |
A. Kranauskas |
| 2001 03 06 |
2001 03 06 |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 03 08 įsakymu Nr. 52
PRIVALOMIEJI KRUOPŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Šie privalomieji reikalavimai taikomi į Lietuvos rinką tiekiamoms pagamintoms Lietuvoje ir importuojamoms kruopoms.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šie privalomieji reikalavimai taikomi šioms kruopoms pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą:
Kviečių (manų) – prekės kodas 1103.11.90.0
Kviečių – prekės kodas 1104.29
Miežių – prekės kodas 1104.21
Žirnių – prekės kodas 07.13.10
Avižų – prekės kodas 1104.22
Grikių – prekės kodas 1104.29.19
Avižų dribsniams – prekės kodas 1104.12.90.0
II. SĄVOKOS
2. Čia vartojamos pagrindinės sąvokos:
Kruopos – nulukštenti ar kitaip apdoroti, susmulkinti grūdai.
Miežinės kruopos – kruopos iš nulukštentų nešlifuotų ir smulkintų miežių.
Perlinės kruopos – nulukštentų šlifuotų miežių nesmulkintos kruopos.
Kvietinės kruopos – kruopos, gautos susmulkinus kviečių grūdus.
Žirnių kruopos – iš ankštinių šeimos javų žirnių (Pisum sativum) grūdų pagamintos kruopos.
Avižinės kruopos – kruopos iš nulukštentų avižų grūdų.
Avižiniai dribsniai – atitinkamoje temperatūroje specialiu presu suspaustos kondicionuotos avižinės kruopos.
Grikių kruopos – kruopos iš nulukštentų ir technologiškai apdorotų grikių grūdų.
Grikių kruopos (branduoliai) – nulukštenti sveiki grikių grūdai.
Smulkios grikių kruopos – grikių lukštenimo metu gaunami skaldyti branduoliai.
Manų kruopos – kvietinių miltų gamybos metu atrenkamos smulkios kruopelės.
Miežinės kruopos pirmojo numerio – tai miežinės kruopos, kurių ne mažiau kaip 70 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 3 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 2 mm.
Miežinės kruopos antrojo numerio – tai miežinės kruopos, kurių ne mažiau kaip 70 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 2 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 0,56 mm.
Perlinės kruopos pirmojo numerio – tai kruopos, kurių ne mažiau kaip 80 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 4 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 3 mm.
Perlinės kruopos antrojo numerio – tai kruopos, kurių ne mažiau kaip 80 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 3 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 2,5 mm.
Perlinės kruopos trečiojo numerio – tai kruopos, kurių ne mažiau kaip 80 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 2,5 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 1,5 mm.
Kviečių kruopos pirmojo numerio – tai kruopos, kurių ne mažiau kaip 80 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 3 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 1,5 mm.
Kviečių kruopos antrojo numerio – tai kruopos, kurių ne mažiau kaip 75 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 2,5 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 1,5 mm.
Kviečių kruopos trečiojo numerio – tai kruopos, kurių ne mažiau kaip 75 % prabyra per viršutinį sietą, kurio apvalių skylučių diametras 2 mm, ir lieka ant apatinio sieto, kurio apvalių skylučių diametras 0,56 mm.
Kokybiškas branduolys – rodiklis, apibūdinantis kruopų nulukštenimo laipsnį ir nekokybiškų kruopų kiekį.
Pamiltės – iš kruopų išsijoti miltai.
Mineralinės priemaišos – smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenukai, rūda, šlakas.
Organinės priemaišos – grūdų luobelės, šiaudų dalelės, laukinių, kultūrinių augalų sėklos, piktžolių dalelės, apipuvusios, apipelijusios kruopų dalelės, negyvi kenkėjai.
Pažeisti (žirnių kruopose) – pažeisti žirniai, jei jie nepriskiriami sugedusiems žirniams (pažeisti kenkėjų, su patamsėjusia endosperma ir kt.).
Skaldiniai (žirnių kruopose) – įvairaus dydžio žirnių dalelės, prabyrančios per sietą apvaliomis skylutėmis, kurio diametras 2,5 mm, ir liekančios ant sieto, kurio skylučių diametras 1 mm.
III. KRUOPŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Kruopų kokybė turi atitikti šiuos reikalavimus:
| Rodikliai |
Miežinės kruopos |
Perlinės kruopos |
Kvietinės kruopos |
Manų kruopos |
Žirnių kruopos |
Grikių kruopos |
Avižinės kruopos |
Avižiniai dribsniai |
||||||||||
| Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
sveikos |
skaldytos |
branduoliai |
smulkios |
|||||||
| Kvapas |
Būdingas atitinkamoms kruopoms, be aitraus pelėsių ar kito pašalinio kvapo |
|||||||||||||||||
| Skonis |
Būdingas atitinkamoms kruopoms, be kartaus, rūgštaus ar kito pašalinio skonio |
|||||||||||||||||
| Drėgmės kiekis, ne daugiau kaip, % |
15.0 |
15.0 |
15.0 |
15.5 |
15.0 |
14.0 |
12.5 |
12.5 |
||||||||||
| Kokybiški branduoliai, ne mažiau kaip, % iš to skaičiaus: nenulukštenti skaldyti |
99.0
1.5 - |
89.9
- - |
99.4
1.0 - |
99.3
1.5 - |
99.1
- - |
99.2
- - |
-
- - |
-
3.0 7.0 |
-
1.0 7.0 sveikų |
97.0
2.0 5.0 |
96.4
2.0 - |
98.5
- 0.7 |
-
- - |
|||||
| Skaldiniai, ne daugiau kaip, % |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
0.1 |
1.0 |
- |
- |
- |
- |
||||||
| Sugedę branduoliai, ne daugiau kaip, % |
- |
- |
- |
- |
0.40 |
- |
0.4 |
0.4 |
0.5 |
- |
- |
|||||||
| Pažeisti, ne daugiau kaip, % |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1.0 |
- |
- |
- |
- |
|||||||
| Šiukšlinės priemaišos, ne daugiau kaip, % tarp jų: mineralinės kenksmingos organinės |
0.4
0.05 0.05 - |
0.5
0.05 0.05 - |
0.4
0.05 0.05 - |
0.4
0.05 0.05 - |
0.5
0.05 0.05 - |
0.4
0.05 0.05 - |
Neleidžiama kramtant kruopos neturi grikšėti |
0.4
0.05 - - |
0.6
0.05 - 0.1 |
0.6
0.05 - 0.3 |
0.5
0.1 0.05 0.05 |
0.35
0.03 0.05 0.05 |
||||||
| Pamiltės, ne daugiau kaip, % |
0.4 |
0.6 |
0.4 |
- |
- |
- |
- |
0.2 |
- |
0.5 |
0.4 |
- |
||||||
| Peleningumas, ne daugiau kaip, % |
- |
- |
- |
- |
- |
0.60-0.85 |
- |
- |
- |
2.1 |
||||||||
| Rūgštingumas, ne daugiau kaip, mg KOHg 100g produkto |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
90 |
||||||||
| Nulukštentų kitų grūdų, ne daugiau kaip, % |
- |
- |
- |
- |
3.0 |
- |
2.0 |
- |
- |
- |
||||||||
| Aruodiniai kenkėjai |
neleidžiama |
|||||||||||||||||
| Metalo priemaišos 1 kg kruopų, ne daugiau kaip, mg |
3.0 |
|||||||||||||||||
PASTABA: metalo priemaišų vienos dalelės skersmuo neturi būti didesnis kaip 0.3 mm, o jo masė – ne didesnė kaip 0,4 mg
IV. HIGIENA
4. Kruopų gamybos, laikymo ir gabenimo sąlygos turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 15:1998 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“.
V. FASAVIMO IR ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
6. Kruopos fasuojamos pagal LST 1479:2001 „Miltų, kruopų ir kitų grūdų produktų fasavimas, ženklinimas, laikymas ir gabenimas“ reikalavimus.
7. Supakuotos kruopos ženklinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 38-1024, Nr. 56-1573, Nr. 69-2029; 1999, Nr. 22-632; 2000, Nr. 47-1368; 2001, Nr. 3-61) nuostatomis ir reikalavimais.
VI. TERŠALAI
8. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų) ir didžiausi užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.
VII. ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI
10. Imant kruopų ėminius ir nustatant jų kokybę, vadovaujamasi šiais dokumentais:
LST ISO 13690:2000 „Grūdai, ankštiniai ir jų malimo produktai. Ėminių ėmimas“;
LST ISO 2171:2000 „Grūdai ir malti grūdų produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas“ (tapatus ISO 2171:1993 [ E]);
LST ISO 712:2000 „Grūdai ir grūdų produktai. Drėgmės kiekio nustatymas. Įprastinis pamatinis metodas“;
LST ISO 7305:2000 „Maltų grūdų produktai. Riebalų rūgštingumo nustatymas“ (tapatus ISO 7305:1998 [E]).
11. Kruopų jusliniai rodikliai, užkrėstumas aruodiniais kenkėjais, metalo priemaišų kiekis, stambumas, kokybiškų branduolių, šiukšlinių priemaišų kiekiai nustatomi vadovaujantis LST 1251:2000 „Miežių kruopos. Bendrieji reikalavimai“ 2 skyriaus nuorodomis.
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius |
l. e. p. Respublikinio mitybos centro direktorius |
| K. Lukauskas |
A. Kranauskas |
| 2001 03 06 |
2001 03 06 |
______________