LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIŲ GINČŲ REGULIAVIMO

Į S T A T Y M A S

1992 m. kovo 17 d. Nr. I-2386

Vilnius

I SKIRSNIS.

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Kolektyvinis ginčas

Kolektyviniais ginčais laikomi įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau – įmonė) darbuotojų kolektyvo, įmonės struktūrinio padalinio darbuotojų kolektyvo ar profesinės sąjungos ir darbdavio arba atitinkamų organų ar pareigūnų nesutarimai, atsiradę nepatenkinus nurodytų kolektyvų ar profesinių sąjungų reikalavimų, įformintų ir įteiktų šio įstatymo nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo subjektai

Reikalavimus darbdaviui, atitinkamiems organams ar pareigūnams turi teisę iškelti:

1) visos įmonės darbuotojų kolektyvas arba įmonės struktūrinio padalinio darbuotojų kolektyvas;

2) įmonės profesinė sąjunga arba profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, profesinių sąjungų asociacija (susivienijimas).

3 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo tvarka ir įforminimas

Įmonės darbuotojų kolektyvo arba įmonės struktūrinio padalinio darbuotojų kolektyvo reikalavimai formuojami ir tvirtinami jų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose). Darbdavys neturi teisės kliudyti susirinkti darbuotojų kolektyvui ne darbo metu. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė atitinkamo kolektyvo darbuotojų, o konferencijoje – ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių darbuotojų balsų dauguma, konferencijoje – ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų dauguma.

Profesinių sąjungų reikalavimai iškeliami jų įstatuose (reglamente) nustatyta tvarka.

Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti ir išdėstyti raštu.

4 straipsnis. Reikalavimų įteikimas

Subjektų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnyje, įgalioti atstovai reikalavimus, iškeltus ir įformintus šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, įteikia darbdaviui, o esant reikalui – ir atitinkamam organui arba pareigūnui.

5 straipsnis. Reikalavimų nagrinėjimas

Darbdavys privalo reikalavimus išnagrinėti ir savo sprendimą juos iškėlusiems subjektams pranešti raštu per 7 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos.

Jeigu darbdavio sprendimas nepatenkino reikalavimus pateikusių subjektų, kolektyvinis ginčas nagrinėjamas šio įstatymo II skirsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu reikalavimai (dalis reikalavimų) viršija darbdavio kompetenciją, jis, nepažeisdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino, privalo perduoti reikalavimų (dalies reikalavimų) nagrinėjimą atitinkamam organui arba pareigūnui. Šiuo atveju kolektyvinis ginčas nagrinėjamas atitinkamo organo arba pareigūno ir reikalavimus pateikusio subjekto abipusio susitarimo nustatyta tvarka (sudarant taikinimo komisiją, Darbo arbitražą, Trečiųjų teismą ir kt.) dalyvaujant darbdaviui. Jeigu dėl nagrinėjimo tvarkos nesusitarta, sprendimą dėl pateiktų reikalavimų priima atitinkamas organas arba pareigūnas, kuriems reikalavimai buvo adresuoti. Visais atvejais tokie reikalavimai turi būti išnagrinėti ir apie sprendimą pranešta reikalavimus pateikusiam organui raštu ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų gavimo dienos.

II SKIRSNIS.

KOLEKTYVINIŲ GINČŲ TAIKINIMO

PROCEDŪRA

6 straipsnis. Taikinimo komisijos sudarymas

Taikinimo komisija sudaroma iš reikalavimus įteikusių subjektų įgaliotų atstovų ir darbdavio atstovų. Komisijos narių skaičius nustatomas, remiantis šalių susitarimu. Ji turi būti sudaryta per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimų įteikimo.

Šalims nesutarus dėl taikinimo komisijos narių skaičiaus, jos savo nuožiūra deleguoja į taikinimo komisiją savo atstovus, kurių iš kiekvienos pusės negali būti daugiau kaip penki.

Komisija iš narių išrenka pirmininkaujantį ir sekretorių.

7 straipsnis. Kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje

Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7 kalendorines dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.

Šalių atstovai į komisijos posėdį kolektyviniam ginčui nagrinėti turi teisę pakviesti specialistus (konsultantus, ekspertus ir pan.).

8 straipsnis. Taikinimo komisijos sprendimas

Taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalims susitarus, įforminamas surašant protokolą ir yra šalims privalomas ir vykdomas sprendime nustatytais terminais bei tvarka.

Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija jų nagrinėjimą gali perduoti darbo arbitražui, trečiųjų teismui arba gali būti numatyta kita ginčo nagrinėjimo tvarka, arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimų surašymu.

Taikinimo komisijos sprendimas pranešamas darbuotojų kolektyvui per jo įgaliotinius ar per vietinės informacijos priemones.

Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo arbitražas, Trečiųjų teismas turi išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą per 7 kalendorines dienas.

III SKIRSNIS.

KOLEKTYVINIO GINČO REGULIAVIMAS

STREIKUOJANT

9 straipsnis. Streikas

Jeigu kolektyvinis ginčas nesureguliuotas šio įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniuose nustatyta tvarka arba jeigu darbdavys nevykdo taikinimo komisijos (Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo) sprendimų, gali būti skelbiamas streikas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Streikas yra savanoriškas įmonių ar jų struktūrinių padalinių darbuotojų laikinas atsisakymas dirbti savo darbą, siekiant patenkinti iškeltus reikalavimus.

Niekas negali būti verčiamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike.

10 straipsnis. Streiko paskelbimas

Priimti sprendimą paskelbti streiką turi teisę įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas dalyvavusių jame darbuotojų balsų dauguma, o konferencija – ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų dauguma. Įmonės struktūrinio padalinio darbuotojų kolektyvas turi teisę priimti sprendimą paskelbti streiką, jeigu už tai balsavo ne mažiau kaip du trečdaliai to struktūrinio padalinio darbuotojų ir ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimo dalyvių, o konferencijoje – ne mažiau kaip du trečdaliai konferencijos delegatų.

Profesinė sąjunga, kai jos nariai sudaro įmonės darbuotojų kolektyvo daugumą, turi teisę paskelbti streiką jų įstatuose (reglamente) nustatyta tvarka.

Teisę sušaukti darbuotojų kolektyvo susirinkimą turi subjektų, išvardintų 2 straipsnyje, atstovai.

Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pasiunčiant jam šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo sureguliuoti taikinamosios procedūros metu.

Prieš pagrindinį streiką gali vykti įspėjamasis (ribotas) streikas, kuris negali trukti ilgiau kaip 2 valandas. Apie šį streiką darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos (išskyrus elektros energijos įmones), medicinos ir farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamosios gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną.

Streiką draudžiama skelbti vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose, taip pat elektros energijos, centralizuoto šilumos tiekimo ir dujų tiekimo įmonėse, neatidėliotinos medicinos pagalbos tarnybose. Šių tarnybų ir įmonių darbuotojų reikalavimus sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Streikų apribojimai gali būti numatyti ir kitų tarnybų (institucijų) specialiuose įstatymuose.

Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta ypatingoji padėtis.

11 straipsnis. Vadovavimas streikui

Streikui vadovauja profesinė sąjunga, jeigu ji skelbia streiką. Kitiems subjektams paskelbus streiką, jam vadovauja darbuotojų kolektyvo susirinkimo(konferencijos) įgaliotas or- ganas, sudarytas iš šio kolektyvo darbuotojų.

12 straipsnis. Streiko eiga

Streikui vadovaujančio organo nustatyta tvarka streikuojantieji, kaip paprastai, turi būti darbo vietose arba darbovietės teritorijoje. Streikuojantieji gali dalyvauti darbovietės ar atitinkamų valstybės valdžios, valdymo įstaigų bei ūkinių ar visuomeninių organizacijų piketavimuose, mitinguose, gatvių eitynėse ar demonstracijose, organizuotuose įstatymų nustatyta tvarka.

Streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.

Jeigu streikas vyksta šio įstatymo 10 straipsnio šeštojoje dalyje nurodytose įmonėse, jose turi būti užtikrintas būtinų neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti sąlygų (paslaugų) minimumas, kurį priklausomai nuo kompetencijos nustato Vyriausybė arba savivaldybės vykdomasis organas, o jų vykdymą užtikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir jų paskirti darbuotojai.

Tais atvejais, kai sąlygos nurodytos šio straipsnio trečiojoje dalyje nevykdomos, Vyriausybė (savivaldybė) joms užtikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.

13 straipsnis. Streiko teisėtumas

Paskelbus streiką darbdavys, valstybės organai ar pareigūnai, kuriems buvo įteikti reikalavimai, gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per 10 dienų.

Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams, arba jei jis paskelbtas nesilaikant šiame įstatyme nustatytos tvarkos, arba paskelbtas tarnybose ar įmonėse, nurodytose šio įstatymo 10 straipsnio septintojoje dalyje, arba pažeidžiant 10 straipsnio aštuntąją dalį.

Streiką pripažinus neteisėtu, jis turi būti nutrauktas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl ypač svarbių priežasčių teismas turi teisę atidėti dar neprasidėjusį streiką laikotarpiui iki 30 dienų, o prasidėjusį – sustabdyti tam pačiam laikui.

14 straipsnis. Teisinė streikuojančių padėtis ir garantijos

Streiko laikotarpiu darbuotojams, dalyvaujantiems streike, darbo sutarties vykdymas sustabdomas, išsaugant darbo stažą, aprūpinimą pagal valstybinį socialinį draudimą ir užtikrinant saugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

Darbuotojams, dalyvaujantiems streike, nemokamas atlyginimas, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų vykdyti savo darbo funkcijas. Derybose dėl streikų užbaigimo gali būti susitarta, kad streikuojantiems bus išmokėtas visas arba dalis darbo užmokesčio.

Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės.

15 straipsnis. Darbdaviui draudžiami veiksmai (lokautas)

Priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui draudžiama:

1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės, įstaigos ar organizacijos darbą (veiklą);

2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas;

3) atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;

4) sudaryti kitokias sąlygas, kurios visiškai arba iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jų grandžių darbą (veiklą);

5) priimti bet kokius kitus sprendimus, trikdančius normalią įmonės, įstaigos, organizacijos darbą (veiklą).

Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuojančiųjų vietas priimti kitus darbuotojus.

16 straipsnis. Streiko pasibaigimas

Streikas pasibaigia:

1) patenkinus reikalavimus;

2) streiko metu šalims susitarus atitinkamomis sąlygomis nutraukti streiką;

3) subjektams, iškėlusiems reikalavimus, pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga.

Patenkinus reikalavimus, sprendimą nutraukti streiką priima streikui vadovaujantis organas, o sprendimas nutraukti streiką šio straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais priimamas šio įstatymo 10 straipsnio pirmojoje , antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta tvarka. Rašytiniame sprendime dėl streiko nutraukimo turi būti nurodyta darbų atnaujinimo pradžia.

IV SKIRSNIS.

ATSAKOMYBĖ

17 straipsnis. Profesinių sąjungų atsakomybė

Profesinė sąjunga turi atlyginti darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei ji šį streiką organizavo arba jam vadovavo.

Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų ir turto nepakanka, jiems atlyginti gali būti taikomos šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatytos taisyklės.

18 straipsnis. Kitų visuomeninių organizacijų, partijų atsakomybė

Kitos visuomeninės organizacijos, partijos turi atlyginti darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei jos šį streiką (žinomai neteisėtą) organizavo arba jam vadovavo (kai tai nustatyta teisme), savo lėšomis ir turtu.

Jeigu nuostoliams atlyginti lėšų ir turto nepakanka, jiems atlyginti gali būti taikomos šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatytos taisyklės.

19 straipsnis. Darbuotojų atsakomybė

Žinomai neteisėto streiko organizavimas ir dalyvavimas jame, taip pat dalyvavimas streike, kuris pripažintas neteisėtu, užtraukia drausminę, administracinę bei materialinę atsakomybę.

Nuostoliams atlyginti darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų kolektyvo narių atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms palyginti su įstatymais lengvatoms ir kompensacijoms.

Tais atvejais, kai darbdaviui padaryti nuostoliai pagal šio įstatymo 16 straipsnio pirmąją dalį ir šio straipsnio antrąją dalį atlyginami ne visi, streikuojantieji gali būti patraukti materialinėn atsakomybėn pagal darbo įstatymus.

Ginčai dėl lėšų dydžių, panaudojamų nuostoliams atlyginti, nagrinėjami teismine tvarka.

20 straipsnis. Įmonių vadovų ir pareigūnų atsakomybė

Įmonės vadovai ir kiti pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo) sprendimą, pažeidė šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, gali būti traukiami įstatymų nustatyta tvarka drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, taip pat taikoma materialinė atsakomybė iki 6 mėnesių pareiginių algų.

21 straipsnis. Valdymo organų ir jų vadovų ar pareigūnų atsakomybė

Valdymo organai ir jų vadovai ar pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo) sprendimus, gali būti traukiami įstatymų nustatyta tvarka drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Valdymo organai privalo atlyginti dėl jų pareigūnų kaltės darbdaviui padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Nuostolių, padarytų trečiajai šaliai, atlyginimas

Streiko padaryta žala kitoms įmonėms ar piliečiams atlyginama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________