LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 86:2004 „ABDOMINALINĖS CHIRURGIJOS GYDYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 

2004 m. lapkričio 26 d. Nr. V-838

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),

tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

 

 

 

L. E. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS                                JUOZAS OLEKAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838

 

abdominalinės chirurgijos Gydytojas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši medicinos norma nustato abdominalinės chirurgijos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma abdominalinės chirurgijos gydytojams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

 

II. NUORODOS

 

3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 120-5512);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-261);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

4.1. abdominalinė chirurgija – pilvo ir virškinimo organų ligų chirurginis gydymas;

4.2. abdominalinės chirurgijos gydytojas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją;

4.3. būtinoji medicinos pagalba – gydytojo teikiama kvalifikuota medicinos pagalba;

4.4. abdominalinės chirurgijos gydytojo praktika – teisės aktų reglamentuota abdominalinės chirurgijos gydytojo, turinčio medicinos praktikos licenciją, patvirtinančią, kad jis turi teisę verstis medicinos praktika pagal abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją, atliekama asmens sveikatos priežiūra.

 

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir abdominalinės chirurgijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis abdominalinės chirurgijos gydytojo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją.

7. Abdominalinės chirurgijos gydytojas verčiasi abdominalinės chirurgijos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

8. Abdominalinės chirurgijos gydytojas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitų specialybių gydytojais, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitais specialistais.

9. Abdominalinės chirurgijos gydytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės aprašymu bei kitais teisės aktais.

 

V. teisės

 

10. Abdominalinės chirurgijos gydytojas turi teisę:

10.1. verstis abdominalinės chirurgijos gydytojo praktika šios medicinos normos ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.7. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus ligonius, specialią informaciją apie pacientų veiklos ir gyvenamosios vietos ekologinę padėtį, detalią informaciją apie paciento darbo sąlygas bei informaciją apie gydytus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. abdominalinės chirurgijos gydytojas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

 

VI. pareigos

 

11. Abdominalinės chirurgijos gydytojas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos specialistais;

11.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo priemones;

11.5. įgyvendinti privalomąsias sveikatos programas;

11.6. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.7. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.8. laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.9. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.10. paaiškinti abdominalinės chirurgijos praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.11. taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka;

11.12. atlikti ir kitas teisės aktų nustatytas pareigas.

 

VII. kompetencija

 

12. Abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir domėdamasis medicinos mokslo ir praktikos pažanga.

13. Abdominalinės chirurgijos gydytojas turi:

13.1. žinoti sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo principus;

13.2. išmanyti laboratorinius, morfologinius, radiologinius ir endoskopinius tyrimus;

13.3. mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas bei traumas:

13.3.1. streptokokinę septicemiją A40;

13.3.2. kitas septicemijas A41;

13.3.3. dujinę gangreną A48.0;

13.3.4. toksinio šoko sindromą A48.3;

13.3.5. kepenų infekciją, sukeltą šuninio kaspinuočio (echinoccocus granuliosus) B67.0;

13.3.6. kitą ar dauginę infekciją, sukeltą šuninio kaspinuočio (echinoccocus granuliosus) B67.3;

13.3.7. kepenų infekciją, sukeltą daugiaertmio kaspinuočio (echinoccocus multilocularis) B67.5;

13.3.8. kitą ir dauginę infekciją, sukeltą daugiaertmio kaspinuočio (echinoccocus multilocularis) B67.6;

13.3.9. daugiaertmio kaspinuočio (echinoccocus multilocularis) sukeltą infekciją, nepatikslintą B67.7;

13.3.10. askaridozę su žarnyno komplikacijomis B77.0;

13.3.11. askaridozę su kitomis komplikacijomis B77.8;

13.3.12. stemplės piktybinius navikus C15;

13.3.13. skrandžio piktybinius navikus C16;

13.3.14. plonosios žarnos piktybinius navikus C17;

13.3.15. storosios žarnos piktybinius navikus C18;

13.3.16. rektosigminės jungties piktybinius navikus C19;

13.3.17. tiesiosios žarnos piktybinius navikus C20;

13.3.18. išangės ir analinio kanalo piktybinius navikus C21;

13.3.19. kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinius navikus C22;

13.3.20. tulžies pūslės piktybinius navikus C23;

13.3.21. kitus ir nepatikslintus biliarinės sistemos piktybinius navikus C24;

13.3.22. kasos piktybinius navikus C25;

13.3.23. kitus ir nepatikslintus virškinimo organų piktybinius navikus C26;

12.3.24. pilvaplėvės mezoteliomą C45.1;

13.3.25. kitų lokalizacijų Kapoši sarkomą C46.7;

13.3.26. retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinius navikus C48;

13.3.27. pilvo jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybinius navikus C49.4;

13.3.28. antinksčių piktybinius navikus C74;

13.3.29. kitus ir netiksliai nurodytų lokalizacijų piktybinius pilvo navikus C76.2;

13.3.30. kitus ir netiksliai nurodytų lokalizacijų piktybinius dubens navikus C76.3;

13.3.31. metastazinius ir nenurodytų lokalizacijų piktybinius navikus C77-C80;

13.3.32. stemplės carcinomą in situ D00.1;

13.3.33. skrandžio carcinomą in situ D00.2;

13.3.34. kitų ir nepatikslintų virškinimo organų carcinomą in situ D01;

13.3.35. storosios žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir analinio kanalo gerybinius navikus D12;

13.3.36. kitų ir netiksliai nurodytų virškinimo sistemos dalių gerybinius navikus D13;

13.3.37. pilvo ertmės organų gerybinius riebalinio audinio navikus D17.5;

13.3.38. kitų lokalizacijų gerybinius riebalinio audinio navikus D17.7;

13.3.39. kepenų ir kitų pilvo bei retroperitoninio tarpo organų hemangiomas D18;

13.3.40. pilvaplėvės mezotelinio audinio gerybinius navikus D19.1;

13.3.41. retroperitoninio tarpo minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybinius navikus D20;

13.3.42. pilvo jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinius navikus D21.4;

13.3.43. skrandžio nežinomos eigos navikus D37.1;

13.3.44. plonosios žarnos nežinomos eigos navikus D37.2;

13.3.45. kirmėlinės ataugos nežinomos eigos navikus D37.3;

13.3.46. storosios žarnos nežinomos eigos navikus D37.4;

13.3.47. tiesiosios žarnos nežinomos eigos navikus D37.5;

13.3.48. kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų nežinomos eigos navikus D37.6;

13.3.49. kitų virškinimo organų nežinomos eigos navikus D37.7;

13.3.50. virškinimo organų nežinomos eigos navikus D37.8;

13.3.51. antinksčio nežinomos eigos navikus D44.1; prieskydinių liaukų gerybinius navikus D44.2;

13.3.52. retroperitoninio tarpo nepatikslintus ir nežinomos eigos navikus D48.3;

13.3.53. pilvaplėvės nepatikslintus ir nežinomos eigos navikus D48.4;

13.3.54. blužnies ligas D73;

13.3.55. Zollinger-Ellison sindromą E16.8;

13.3.56. nutukimą E66;

13.3.57. kraujo tūrio sumažėjimą E86;

13.3.58. kitus skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų balanso sutrikimus E87;

13.3.59. paveldėtą hemoraginę teleangiektaziją (Rendu-Oslerio-Webrio liga) I78.0;

13.3.60. portinės venos trombozę I81;

13.3.61. kitų venų emboliją ir trombozę I82;

13.3.62. hemorojus I84;

13.3.63. stemplės veninius mazgus I85;

13.3.64. nespecifinį mezenterinį limfadenitą I88.0;

13.3.65. stemplės veninius mazgus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I98.2;

13.3.66. ezofagitą K20;

13.3.67. gastroezofaginio refliukso ligą K21;

13.3.68. kitas stemplės ligas K22;

13.3.69. skrandžio opą K25;

13.3.70. dvylikapirštės žarnos opą K26;

13.3.71. pepsinę opą, vieta nepatikslinta K27;

13.3.72. gastrojejuninę opą K28;

13.3.73. gastritą ir duodenitą K29;

13.3.74. kitas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas K31;

13.3.75. kirmėlinės ataugos ligas K35-K38;

13.3.76. išvaržas K40-K46;

13.3.77. neinfekcinį enteritą ir kolitą K50-K52;

13.3.78. žarnų kraujagyslių ligas K55;

13.3.79. paralyžinį žarnų nepraeinamumą ir obstrukciją be išvaržos K56;

13.3.80. žarnų divertikulinę ligą K57;

13.3.81. vidurių užkietėjimą K59.0;

13.3.82. didelę gaubtinę žarną K59.3;

13.3.83. išangės spazmą K59.4;

13.3.84. kitus patikslintus funkcinius žarnų sutrikimus K59.8;

13.3.85. funkcinius žarnų sutrikimus, nepatikslintus K59.9;

13.3.86. išangės ir tiesiosios žarnos įplėšas ir fistules K60;

13.3.87. išangės ir tiesiosios žarnos srities abscesus K61;

13.3.88. kitas išangės ir tiesiosios žarnos ligas K62;

13.3.89. kitas žarnų ligas K63;

13.3.90. peritonitus K65;

13.3.91. kitus pilvaplėvės pakitimus K66;

13.3.92. pilvaplėvės pakitimus sergant infekcinėmis ligomis, klasifikuojamoms kitur K67;

13.3.93. ūminį ar poūmį kepenų funkcijos nepakankamumą K72.0;

13.3.94. lėtinį kepenų funkcijos nepakankamumą K72.1;

13.3.95. kepenų funkcijos nepakankamumą, nepatikslintą K72.9;

13.3.96. kepenų abscesą K75.0;

13.3.97. portinės venos flebitą K75.1;

13.3.98. portinę hipertenziją K76.6;

13.3.99. hepatorenalinį sindromą K76.7;

13.3.100. kitas patikslintas kepenų ligas K76.8;

13.3.101. tulžies akmenligę K80;

13.3.102. cholecistitą K81;

13.3.103. kitas tulžies pūslės ligas K82;

13.3.104. kitas tulžies trakto ligas K83;

13.3.105. ūminį pankreatitą K85;

13.3.106. kitas kasos ligas K86;

13.3.107. po procedūrų pasireiškiančius virškinimo organų sutrikimus, neklasifikuojamus kitur K91;

13.3.108. kitas virškinimo sistemos ligas K92;

13.3.109. kitus virškinimo sistemos organų pakitimus, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur K93;

13.3.110. celiulitą L03;

13.3.111. ūminį liemens limfadenitą L04.1;

13.3.112. pilonidinę cistą L05;

13.3.113. pragulų opas L89;

13.3.114. vezikointestinalinę fistulę N32.1;

13.3.115. retrovaginalinės pertvaros ir makšties endometriozę N80.4;

13.3.116. žarnų endometriozę N80.5;

13.3.117. rektocelę N81.6;

13.3.118. fistulę tarp makšties ir plonosios žarnos N82.2;

13.3.119. fistulę tarp makšties ir storosios žarnos N82.3;

13.3.120. pilvo ir dubens skausmą R10;

13.3.121. pykinimą ir vėmimą R11;

13.3.122. rėmenį R12;

13.3.123. rijimo sutrikimą R13;

13.3.124. pilvo pūtimą ir į jį panašias būkles R14;

13.3.125. išmatų nelaikymą R15;

13.3.126. hepatomegaliją ir splenomegaliją, neklasifikuojamą kitur R16;

13.3.127. geltą, nepatikslintą R17;

13.3.128. ascitą R18;

13.3.129. kitus simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu R19;

13.3.130. hipovoleminį šoką R57.1;

13.3.131. kitus šokus R57.8;

13.3.132. nenormalius kraujo tyrimo duomenis, be diagnozės R70-77;

13.3.133. nenormalius šlapimo tyrimo duomenis, be diagnozės R80-82;

13.3.134. nenormalius radinius pavyzdžiuose iš virškinimo organų ir pilvo ertmės R85;

13.3.135. Hiršprungo ligą Q43.1;

13.3.136. žiedinę kasą Q45.1;

13.3.137. įgimtas kasos cistas Q45.2;

13.3.138. kitas įgimtas kasos ir kasos latako formavimosi ydas Q45.3;

13.3.139. kitų, patikslintų krūtinės ląstos organų sužalojimus S27.8;

13.3.140. paviršinius pilvo, juosmens ir dubens sužalojimus S30;

13.3.141. pilvo, juosmens ir dubens žaizdas S31;

13.3.142. pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimus S35;

13.3.143. pilvo ertmės organų sužalojimus S36;

13.3.144. dalies pilvo, juosmens ir dubens suspaudimą ir trauminę amputaciją S38;

13.3.145. kitus nepatikslintus pilvo, juosmens ir dubens sužalojimus S39;

13.3.146. trauminę liemens amputaciją, lygis nepatikslintas T09.6;

13.3.147. kitus patikslintus liemens sužalojimus, lygis nepatikslintas T09.8;

13.3.148. nepatikslintus liemens sužalojimus, lygis nepatikslintas T09.6;

13.3.149. svetimkūnius virškinimo organuose T18;

13.3.150. cheminį stemplės nudegimą T28.6;

13.3.151. cheminį kitų virškinimo trakto dalių nudegimą T28.7;

13.3.152. cheminį kitų ir nepatikslintų vidaus organų nudegimą T28.9;

13.3.153. aukšto slėgio skysčio padarinius T70.4;

13.3.154. kitus oro ir vandens slėgio padarinius T70.8;

13.3.155. kitus išorinių priežasčių padarinius T75;

13.3.156. anafilaksinį šoką T78.2;

13.3.157. komplikacijas po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos T80;

13.3.158. procedūrų komplikacijas, neklasifikuojamas kitur T81;

13.3.159. virškinimo organų protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų mechaninę komplikaciją T85.5;

13.3.160. infekcinę ir uždegiminę reakciją dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantų ir transplantatų T85.7;

13.3.161. anafilaksinį šoką dėl žalingo tinkamai skirtų vaistų poveikio T88.6;

13.4. mokėti atlikti atviru ir/arba laparoskopiniu būdu šioje normoje nurodytas operacijas:

13.4.1. pilvo sienos ir pilvo organų:

13.4.1.1. laparotomiją;

13.4.1.2. operacijas dėl kraujavimo iš varikozinių stemplės ir skrandžio venų;

13.4.1.3. stemplės rezekcines operacijas, stemplės kardiomiotomiją;

13.4.1.4. diafragminių išvaržų operacijas;

13.4.1.5. opos užsiuvimą, apsiuvimą, eksciziją;

13.4.1.6. skrandžio drenuojamąsias operacijas, gastrostomą;

13.4.1.7. vagotomiją (kamieninę, selekcinę, selekcinę proksimalinę);

13.4.1.8. skrandžio rezekcines operacijas (gastrektomiją, distalinę, proksimalinę ir segmentinę rezekciją);

13.4.1.9. rekonstrukcines stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos operacijas;

13.4.1.10. išplėstines skrandžio arba jo bigės operacijas;

13.4.1.11. cholecistektomiją;

13.4.1.12. tulžies latakų drenavimą;

13.4.1.13. tulžies pūslės ir žarnų jungtį;

13.4.1.14. tulžies latakų rezekciją;

13.4.1.15. tulžies latakų jungtis su žarna;

13.4.1.16. rekonstrukcines tulžies latakų operacijas;

13.4.1.17. hernioplastinę operaciją;

13.4.1.18. adheziotomiją;

13.4.1.19. laparocentezę, diagnostinę laparoskopiją;

13.4.1.20. splenektomiją, blužnies rezekciją ir kitas blužnies operacijas;

13.4.1.21. kepenų rezekcijas;

13.4.1.22. pilvo ertmės ir retroperitoninio tarpo pūlinių operacijas;

13.4.1.23. operacijas dėl komplikuoto ūminio pankreatito;

13.4.1.24. kasos rezekcines operacijas;

13.4.1.25. kasos drenuojamąsias operacijas;

13.4.1.26. plonosios žarnos rezekciją;

13.4.1.27. storosios žarnos rezekciją;

13.4.1.28. kolektomiją;

13.4.1.29. dirbtinės išangės sudarymo operaciją;

13.4.1.30. apendektomiją;

13.4.1.31. išorinių hemoroidų trombų trombektomijas;

13.4.1.32. hemoroidektomijas;

13.4.1.33. anorektinės fistulės operacijas;

13.4.1.34. ūminio paraproktito operacijas;

13.4.1.35. pilonidinės fistulės ir cistos operacijas;

13.4.1.36. išangės įplėšos operacijas;

13.4.1.37. tiesiosios žarnos iškritimo operacijas;

13.4.1.38. proktokolektomiją;

13.4.1.39. tiesiosios žarnos rezekciją;

13.4.1.40. tiesiosios žarnos ekstirpaciją;

13.4.1.41. rekonstrukcines tiesiosios žarnos ir analinio kanalo operacijas;

13.4.1.42. nutukimo operacijas;

13.4.1.43. hormonus produkuojančių pilvo ertmės ir retroperitoninio tarpo organų auglių šalinimo operacijas;

13.4.1.44. išplėstinę limfanedektomiją sergantiesiems pilvo ertmės organų onkologinėmis ligomis;

13.4.2. kraujagyslių:

13.4.2.1. venosekciją;

13.4.2.2. varicektomiją;

13.4.2.3. kraujagyslių siūlę;

13.4.2.4. embolektomiją;

13.4.3. torakalines:

13.4.3.1. torakocentezę;

13.4.3.2. torakotomiją;

13.4.3.3. plaučių siūlę;

13.4.3.4. širdies siūlę;

13.4.3.5. diafragmos siūlę;

13.4.4. gali atlikti kitas gydytojui chirurgui priskiriamas operacijas;

13.4.5. atitinkamai pasiruošęs gali atlikti pilvo organų transplantacijos operacijas;

13.5 gebėti atlikti pilvo organų sonoskopiją, virškinimo trakto endoskopinius tyrimus.

 

VIII. atsakomybė

 

14. Abdominalinės chirurgijos gydytojas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________