LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO, KURTUVĖNŲ, METELIŲ, NEMUNO DELTOS, PANEMUNIŲ, RAMBYNO, SALANTŲ, VEISIEJŲ, VENTOS, ŽAGARĖS REGIONINIŲ PARKŲ ZONAVIMO SCHEMŲ
1995 m. vasario 15 d. Nr. 247
Vilnius
1. Pritarti Dieveniškių istorinio regioninio, Kurtuvėnų, Metelių, Nemuno deltos, Panemunių, Rambyno, Salantų, Veisiejų, Ventos, Žagarės regioninių parkų zonavimo schemoms (pagrindiniai teiginiai pridedami).
2. Pavesti:
2.1. Valstybiniam žemėtvarkos institutui iki 1995 m. rugsėjo 1 d. patikslinti regioninių parkų, jų zonų ribas, pažymėti jas žemės reformos žemėtvarkos planuose (M 1: 10000), kartu nurodant saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus bei kultūrinius kraštovaizdžio objektus – kultūros vertybes, ir apsvarstyti tai rajonų valdybose;
2.2. Aplinkos apsaugos ministerijai:
2.2.1. iki 1995 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti regioninių parkų ir jų zonų ribas (M 1: 10000);
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS
PAGRINDINIAI TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Dieveniškių istorinio regioninio parko konservacinę zoną sudaro Poškonių ir Žižmų etnokultūriniai draustiniai, Dieveniškių urbanistinis draustinis, Gaujos ir Stakų kraštovaizdžių draustiniai bei Dieveniškių geomorfologinis draustinis.
3. Dieveniškių istorinio regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Poškonių etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti stambiai kalvotoje vietovėje susiformavusį savotišką kultūrinį kraštovaizdį su 13 gatvinių kaimų, sudarančių tris aiškias grupes (1 grupė – Kaziuliai, Skraičionys, Bėčionys; 2 grupė – Stalgonys, Pupiškės, Rimašiai; 3 grupė – Grybiškės, Didžiuliai, Lastaučikai, Poškonys, Padvarės, Siaurimai, Šiudainys), taip pat jų žemėvaldas, Bėčionių piliakalnius, Stakų, Poškonių V–VI a. pilkapius ir mitologinius akmenis;
3.2. Žižmų etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti vieną įdomiausių, mažiausiai pakitusį, ilgą (1,5 km) gatvinį kaimą su etnografinėmis XIX a. pabaigos–XX a. pradžios sodybomis, jo žemėvaldą;
3.3. Dieveniškių urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Dieveniškių miestelio planinę erdvinę struktūrą su keturkampe aikšte bei vedančiais į ją 5 istoriniais keliais, jungiančiais Dieveniškes su Vilniumi, Ašmena, Trobomis (Subatninkais), Geranainimis, Šalčininkais (per Varenavą), architektūriniu požiūriu vertinga, XVIII a. pabaigoje statyta bažnyčia bei XX a. pradžios varpine ir vartais;
3.4. Gaujos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti platų, lėkštą Gaujos upės slėnį su natūralia upelio vaga, gatviniais Gudelių, Pagaujėnų, Girdžiūnų kaimais;
3.5. Stakų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti priešpaskutiniojo apledėjimo suformuotą moreninių slėniuotų aukštumų miškingą kraštovaizdį su aukštomis, siekiančiomis 262,6 metro, plokščiakalvėmis;
APSAUGOS, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – miškai, esantys į vakarus nuo Senųjų ir Naujųjų Miežionių, į pietus nuo Skraičionių, į pietvakarius nuo Dieveniškių, į šiaurės rytus nuo Rudnios, taip pat Pagaujėnų kaimo apylinkėse, vizualinės apsaugos teritorijos – Poškonių etnokultūrinio draustinio aplinkoje, į šiaurę nuo Dieveniškių miestelio, Norviliškių kaimo ir vienuolyno apylinkėse.
5. Ūkinė zona – žemės ūkio teritorijos, esančios į vakarus nuo Stakų kaimo, į rytus nuo Stalgonių miško, taip pat Dailidžių, Miežionių, Dieveniškių, Dvariškių, Prabaščiškių, Rudnios, Kalvių, Skaivonių kaimų apylinkėse, bei miškų ūkio teritorijos, kurioms priskirti Stalgonių, Šilo, Totoriškių, Beržyno, Asiūklos miškai, Stakų, Dailidžių, Dvariškių, Rudnios, Sabaliūnų, Daulėnų kaimų apylinkių miškai bei miškai, esantys į rytus nuo Grybiškių, Rimašių kaimų.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Kurtuvėnų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Pagėluvio, Raudos, Šonos, Ilgos, Svilės, Girnikų ir Raudsparnės kraštovaizdžių draustiniai, Paraudžių, Dirvonų, Vijurkų, Targių, Vainagių ir Pustlaukio geomorfologiniai draustiniai, Ventos perkaso hidrografinis draustinis, Bulėnų telmologinis draustinis, Pabijočių ir Padubysių botaniniai-zoologiniai draustiniai.
3. Kurtuvėnų regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Pagėluvio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą Pagėluvio kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintą ruožą su liekaniniais ir termokarstiniais Šermukšnyno, Raudinuko, Širvos, Kurtuvos, Dubuko, Barsukyno ežerėliais, taip pat retuosius augalus;
3.2. Raudos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Raudos upelio ištakas su Raudinuko ežeru, Raudos klonį, suformuotą ledyninių tirpsmo vandenų, ryškiausią Sodeliukų moreninio gūbrio dalį ir retuosius augalus;
3.3. Šonos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti natūralias Šonos ir Šonelės upelių atkarpas, natūralų Vainagių upelį bei Vainagių ežerą, Vainagių-Šoniuko-Galvydiškės pelkes, taip pat Vainagių ir Galvydiškės piliakalnius;
3.4. Ilgos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų plokščiadugnį, užpelkėjusį, ežeringą Ilgežerio duburį – Ilgos upės ištakas ir užpelkėjusį Juodlės ežero duburį, vertingą botaniniu bei zoologiniu požiūriais;
3.5. Svilės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vertingą geomorfologiniu bei hidrografiniu požiūriais stambiai kalvotą, daubotą moreninį masyvą su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu – Svilės šaltiniais;
3.6. Girnikų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti aukštai iškylantį Dubysos slėnio atkirstą moreninį masyvą su Girnikų kalnu;
3.7. Raudsparnės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti aukščiausią Raudsparnės moreninį masyvą su aukštomis (Raudsparnės k. – 200,2 metro, Padūksčių k. – 196,8 metro) plokščiakalvėmis, apaugusiomis mišku, bei natūralų Dūkstos ežerą;
3.8. Paraudžių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti žemiausio Bubių kraštinio moreninio ruožo, smarkiai performuoto aliuvinės erozijos, fragmentą;
3.10. Vijurkų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti Dubysos aukštupio slėnio atkarpą su ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame krante;
3.12. Vainagių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti vieną aukščiausių, mažai performuotą fliuvioglacialinių procesų, moreninį masyvą su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu;
3.13. Pustlaukio geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti smulkiai kalvotą, daubotą masyvą, performuotą termokarstinių procesų, palikusių ryškias daubas (velniaduobes);
3.15. Bulėnų telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis;
3.16. Pabijočių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, retaisiais augalais, savita entomofauna;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos Šaukėnų, Pagėluvio, Kurtuvėnų, Bubių girininkijose bei žemės ūkio teritorijos pietinėje ir šiaurinėje parko dalyse, taip pat į rytus nuo Girnikų kaimo.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
SALANTŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Salantų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Minijos gamtinis rezervatas, Šauklių ir Minijos kraštovaizdžių draustiniai, Salanto vidurupio ir Salanto žemupio hidrografiniai draustiniai, Erlos geomorfologinis draustinis, Šilalės zoologinis draustinis ir Salantų urbanistinis draustinis.
3. Salantų regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Minijos gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti ypač vertingą hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinį kompleksą;
3.2. Šauklių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti paskutiniojo apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotą reljefą su būdingomis šiaurės-pietų kryptimi orientuotomis drumlinų tipo kalvomis ir eroziniais upelių slėniais; unikalius Šauklių ir Kulalių riedulynus su savitomis augalų bendrijomis; saugomų augalų – vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių, saugomų riedulynuose augančių gūbriuotųjų ir daugialakščių saitakerpių augavietes bei gausiausią šiame regione tetervinų populiaciją;
3.3. Minijos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpą, išraižytą gausių šaltiniuotų raguvų, unikalų erozinį Mišupės žemupio slėnį, Mišupės ir Minijos santaką, senslėnio ruožą su dabartine Minijos upės vaga, Minijos ir Salanto upių santaką, natūralius Minijos slėnio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, miškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos slėnio pievas su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų mėlitų augavietėmis bei Martynaičių, Dauginčių, Vėlaičių ir Sauserių piliakalnius;
3.4. Salanto vidurupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti erozinio Salanto upės slėnio atkarpą, natūralią upės vagą;
3.5. Salanto žemupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralią Salanto upės senslėnio atkarpą bei upės vagą, Blendžiavos upelio ir Salanto upės santaką;
3.6. Erlos geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti fliuvioglacialinį Erlos senslėnį su Igarių bei Erlėnų riedulynais ir Alko piliakalniu;
3.7. Šilalės zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti labai gausią varliagyvių – pilkųjų rupūžių, rudųjų ir žaliųjų varlių, paprastųjų tritonų – populiaciją, taip pat saugomas skiauterėtųjų tritonų ir nendrinių rupūžių rūšis, saugomų augalų – raktažolių pelenėlių ir melsvųjų mėlitų augavietes;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos prie Minijos upės pietinėje parko dalyje, šiauriau Salantų miesto, Salanto upės slėnyje; teritorija prie Mosėdžio vandens saugyklos šiaurinėje parko dalyje.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Veisiejų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Liūnelio, Liūbelio ir Skaisčio gamtiniai rezervatai, Šlavanto ir Ančios kraštovaizdžių draustiniai, Ilgininkų hidrografinis draustinis, Morkavo zoologinis draustinis, Ringėliškės botaninis-zoologinis draustinis ir Veisiejų urbanistinis draustinis.
3. Veisiejų regioninio parko rezervatų ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Liūnelio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalią Lietuvai (pagal saugomų augalų rūšių gausumą) teritoriją – kvapiųjų ir pievinių plaurečių, taurinių pudmių, vienalapių gedučių, raudonųjų garbenių, plačialapių klumpaičių, didžiažiedžių juodgalvių ir kitų augalų augavietes, užpelkėjusį, gausia vandens augalija apaugusį Liūnelio ežerą su miškingomis apyežerėmis, tinkamomis vandens paukščiams gyventi;
3.2. Liūbelio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti miškų ir kalcifilinių pelkių supamus ežerokšnius, gausias gegužraibinių šeimos, kitų pelkinių augalų augavietes; vandens, užpelkėjusių pievų ir pelkių paukščių gyvenamąsias vietas;
3.3. Skaisčio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti kalkingas paežerių žemapelkes su įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą retųjų augalų – pelkinių uolaskėlių, dvilapių purvuolių, Rusovo gegūnių augavietėmis;
3.4. Šlavanto kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti kalvotą miškingą kraštovaizdį su giliai įsirėžusiu Šlavanto dubakloniu, įdomiais paviršinių nuosėdų kompleksais. Draustinyje taip pat saugomi Čivonių senkapiai, Šlavantų piliakalnis, jo šlaituose augantis skroblynas su labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete; šakotųjų ratainyčių sąžalynai Pirtuko ežere;
3.5. Ančios kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Pietų Lietuvai būdingos formos, ištįsusį iš šiaurės į pietus Ančios ežero dubaklonį su Vainežerio senoviniais gynybiniais įtvirtinimais, Vainežerio sodyba-parku, Dainaviškių senkapiais, kurių pietinės ekspozicijos šlaitų sauspievės bei nedidelės pelkutės šalia jų yra tinkamos įvairių rūšių entomofaunai veistis, taip pat etaloninius pušų medynus su gausiais uoginių augalų ištekliais, Dzūkijos miškams būdinga ornitofauna, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių – juodųjų peslių, didžiųjų dančiasnapių perimvietėmis, gausius ežero užutėkius, pusiasalius, tinkamus įvairių rūšių vandens paukščiams ir žinduoliams veistis bei gyventi;
3.6. Ilgininkų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą su unikalia ir labai vaizdinga Bertašiūnų dubaklonių sankirta. Draustinyje taip pat saugomos Vilkaičio ežero sauspievės, ežerinės kilmės žemapelkės su riboto paplitimo karbonatingų šlaitų Geranio-Anemonetum sylvestris bendrijomis, gegužraibinių šeimos rūšių – dėmėtųjų ir raudonųjų gegūnių, pelkinių skiautalūpių – augavietėmis, Trikojo ežero užutėkiai, gausiai apaugę vandens augalais, tinkami įvairių rūšių paukščiams ir žinduoliams gyventi, natūralios ančių ir kitų vandens paukščių lizdavietės Baltosios Ančios aukštupyje, Bertašiūnų alkakalnis;
3.7. Morkavo zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti didele žinduolių įvairove pasižymintį natūralų upelį, apaugusį nendrynais;
3.8. Ringėliškės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti dominuojančius labai našius, brandžius eglių, ąžuolų, skroblų medynus, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą paukščių rūšių – vapsvaėdžių, erelių rėksnių, žaliųjų meletų perimvietes, taip pat ežero užutėkius, pusiasalius, tinkamus įvairių rūšių vandens paukščiams ir žinduoliams veistis bei gyventi;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ, GYVENAMOJI IR BENDROJO
NAUDOJIMO VANDENŲ ZONOS
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Vilkinio, Verniejaus, Sparto ežerų apyežerius, Mėčiūnų dubaklonį, giraites Barčių apylinkėse, Ragažiaus ir Gudinio tarpuežerį, Juškonių apylinkes.
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos Šlavanto ir Šlavantėlio tarpuežeryje su Šlavantėlio ežeru, šiaurės vakarinėje bei pietinėje Verniejaus ežero pakrantėje su Ančios ežero šiaurine dalimi, aplink Snaigyno ežerą.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Porumbo ir Šlavantų miškų masyvus, Babrų, Ilgininkų miškų masyvų dalis ir kitus miškus, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus tarp Veisiejų miesto ir Šlavanto bei Šlavantėlio ežerų, Vainežerio – Mečiūnų, Barčių – Ilgininkų apylinkes.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
VENTOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Ventos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Purvių gamtinis rezervatas, Ventos ir Uogio kraštovaizdžių draustiniai, Purvėnų geomorfologinis draustinis, Avižlio, Dabikinės ir Virvytės hidrografiniai draustiniai, Užpelkių botaninis-zoologinis draustinis ir Viekšnių urbanistinis draustinis.
3. Ventos regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Purvių gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalų gamtinį kompleksą, susidedantį iš Uogio upelio atkarpos, salpinių pievų, jas supančių brandžių eglynų bei drebulynų ir pasižymintį didele gamtinių sąlygų ir augalijos įvairove, – įrašytus į Lietuvos Raudonąją knygą augalus – meškinius česnakus, vyriškąsias bei šalmuotąsias gegužraibes, erelių rėksnių, žaliųjų meletų, juodųjų gandrų perimvietes ir
maitinimosi plotus, gausią ir įvairią entomofauną, retąsias jos rūšis;
3.2. Ventos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Ventos slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu Ventos slėniu, pasižyminčiu atodangomis su juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais, didelėmis kilpomis, stačiais šlaitais, griovinės erozijos formomis, Papilės miestelio struktūrą ir gamtos bei kultūros paveldo objektus;
3.3. Uogio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti didele gamtinių sąlygų, augalijos ir gyvūnijos įvairove pasižyminčią teritoriją (per 300 aukštesniųjų augalų rūšių, 48 paukščių bei apie 300 vabalų rūšių), unikalias savo gausumu įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augalų – mažųjų, vyriškųjų ir šalmuotųjų gegužraibių populiacijas, saugomų paukščių – erelių rėksnių ir juodųjų gandrų – buveines;
3.5. Avižlio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Avižlio žemupį, kaip nedidelių Ventos intakų etaloną, upelio slėnį su lapuočiais ir mišriaisiais medynais, pasižymintį ornitofaunos ir entomofaunos įvairove;
3.8. Užpelkių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti etalonines upių slėnių augalų bendrijas su gausia entomofauna, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augalų – dėmėtųjų gegūnių, vyriškųjų bei šalmuotųjų gegužraibių populiacijas, vienintelę sibirinių vilkdalgių augavietę Akmenės rajone, kompleksą, kuriame gausu vandens ir pelkių paukščių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, – gervių ir žaliųjų meletų;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Ventos paslėnius nuo Papilės iki Dabikinės žiočių, patį slėnį ties Ventos gyvenviete ir nuo Dabikinės žiočių iki Mažeikių rajono ribos, pietvakarinę Avižlio miško dalį.
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos Ventos pakrantėse priešais Dabikinės žiotis, Virvytės santakoje, prie Viekšnių, sodų bendrijos masyvas prie Ventos gyvenvietės.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Kegrių mišką, Avižlių miško šiaurinę ir rytinę dalis, Purvių miško pietrytinę ir šiaurvakarinę dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Avižlių, Gyvolių, Gumbakių, Žerkščių kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Žagarės regioninio parko konservacinę zoną sudaro Gaudikių geomorfologinis draustinis, Didmargio ir Dilbinėlių botaniniai draustiniai, Žagarės botaninis-zoologinis draustinis, Žagarės kraštovaizdžio architektūros draustinis ir Žagarės urbanistinis draustinis.
3. Žagarės regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Gaudikių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti lygumoje ryškų Gaudikių moreninį gūbrį – Linkuvos moreninio kalvagūbrio fragmentą;
3.2. Didmargio botaninio draustinio tikslas – išsaugoti Šiaurės Lietuvos lygumoms būdingas eglynų su ąžuolų, uosių priemaiša bendrijas ir saugomų augalų – didžiųjų astrancijų, plačialapių klumpaičių augavietes;
3.3. Dilbinėlių botaninio draustinio tikslas – išsaugoti saugomų augalų – didžiųjų astrancijų, plačialapių klumpaičių augavietes;
3.4. Žagarės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingus Šiaurės Lietuvos lygumoms eglynus su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausią ir įvairiarūšę gyvūniją bei vieną iš gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiaciją;
3.5. Žagarės kraštovaizdžio architektūros draustinio tikslas – išsaugoti Žagarės dvaro sodybą (XIX a.) su didžiausiu Lietuvoje peizažiniu parku, pradėtu kurti XVII a., atnaujintu ir išplėstu 1898–1900 metais pagal dendrologo Kuphalto projektą;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos Švėtės paslėnyje ties Latvijos siena ir apsauginiai miškai aplink konservacines teritorijas Žagarės miške.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Žagarės miškų masyvo šiaurinę ir pietvakarinę dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Juodeikių, Šarūnų, Žiūrių kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
METELIŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Metelių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Obelytės gamtinis rezervatas, Obelijos ir Teizų kraštovaizdžių draustiniai, Žagarių ir Barčių geomorfologiniai draustiniai, Dusios ir Metelių hidrografiniai draustiniai, Trako ir Rinkotų botaniniai-zoologiniai draustiniai, Širvinto botaninis draustinis, Juodabalės zoologinis draustinis, Papečių-Buckūnų ir Obelninkų urbanistiniai draustiniai.
3. Metelių regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Obelytės gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti retą Tilio-Carpinetum bendriją su įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą retaisiais augalais, iš kurių rečiausieji yra geltonžiedžiai pelėžirniai, svogūninės dantažolės, miškinės dirsės, taip pat ežero šlaituose paplitusią retą bendriją Geranio-Anemonetum sylvestris, gausią ir įvairią ornitofauną, juodųjų peslių, erelių rėksnių perimvietes. Rezervatinėje apyrubėje saugomas Obelijos piliakalnis;
3.2. Obelijos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti mažiausiai sukultūrintą Obelijos ežero, jo apyežerio kraštovaizdį su vaizdingu Obelytės slėniu, Statiškės, Širvinto miškais, ornitologiniu požiūriu vertingu Karvinės pelkių kompleksu, retą Tilio-Carpinetum bendriją, ežero šlaituose paplitusią retą bendriją Geranio-Anemonetum sylvestris, kalkingas Maušelio ežero žemapelkes su vyraujančiomis retomis Caricetalia davallianae eilės bendrijomis, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą retaisiais augalais – dėmėtosiomis, baltijinėmis ir Rusovo gegūnėmis, gausią ir įvairią ornitofauną, galimas juodųjų peslių, erelių rėksnių perimvietes;
3.3. Teizų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų moreninį masyvą šiauriniame Sūduvos aukštumų šlaite su ypač raiškiomis drumlinų tipo kalvomis, Verstaminų piliakalnių kompleksu, Verstaminų senkapiais, Verstaminų alkakalniu, Giraitės piliakalniu bei kitais kultūros paveldo objektais;
3.4. Žagarių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti ryškių pakraštinių darinių 160-170 metrų absoliutinio aukščio masyvą su stambiomis stačiašlaitėmis kalvomis;
3.5. Barčių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti ežero terasas, paežerio kopų ruožą, smulkias moreninio reljefo formas. Be to, draustinyje saugomos gudobelėmis apaugusios kalvų viršūnės ir šlaitai vakarinėje Dusios ežero pakrantėje, vertingi entomologiniu požiūriu, taip pat Barčių senkapiai, Prelomčiškės piliakalnis;
3.6.–3.7. Dusios ir Metelių hidrografinių draustinių tikslas – išsaugoti didžiausius Pietų Lietuvos ežerus su juose gyvenančiomis 14 rūšių žuvimis;
3.8. Trako botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti unikalią bekočių ąžuolų bendriją su saugomų rūšių augalais – ilgagalviais dobilais, geltonžiedžiais pelėžirniais, bekočiais ąžuolais, pelkiniais vikšriais, taip pat vertingas ornitologiniu požiūriu erelių rėksnių bei galimas juodųjų peslių, erelių žuvininkų perimvietes;
3.9. Rinkotų botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti ąžuolyną su retaisiais augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą, – plačialapėmis klumpaitėmis, miškinėmis mėtomis, bekočiais ąžuolais, taip pat uosynus su būdingomis nemoralinės svitos rūšimis ir juodųjų peslių perimvietes;
3.10. Širvinto botaninio draustinio tikslas – išsaugoti kalkingą paežerės žemapelkę su gausiai augančių gegužraibinių šeimos rūšimis – dvilapiais purvuoliais, baltijinėmis, Rusovo ir dėmėtosiomis gegūnėmis, įrašytomis į Lietuvos Raudonąją knygą;
3.11. Juodabalės zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Menkučio ežerą ir greta jo esančią kupstuotą žemapelkę su gyvybinga Lietuvos Raudonosios knygos gyvūnų rūšies – balinių vėžlių populiacija, kitas nedideles žemapelkes ir žmogaus veiklos nepaliestą aukštapelkę;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos šiaurinėse Dusios ir Metelio ežerų pakrantėse; Metelių gyvenvietės apylinkės tarp Dusios ir Metelio ežerų, pietvakarinėje Dusios, pietrytinėje Metelio ežero pakrantėje; miškeliai Petravičių kaimo apylinkėse; Statiškės laukai; miškas į pietus nuo Trako botaninio draustinio, rytinė Metelio ežero pakrantė ties Obelninkų kaimu.
5. Rekreacinė zona – pietinė ir pietrytinė Dusios ežero pakrantė, Dusios ežero pakrantė į pietus nuo Rinkotų miško, rytinė Metelio ežero pakrantė į pietus nuo Obelninkų kaimo su Statiškės miško dalimi.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos (vakarinė Šilo dalis) bei žemės ūkio teritorijos (į šiaurę nuo Metelių gyvenvietės; Obelninkų, Sutrės, Petravičių, Teizų kaimų apylinkėse).
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
NEMUNO DELTOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Nemuno deltos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Avandeltos gamtinis rezervatas, Rusnės, Ventės ir Žalgirių kraštovaizdžių draustiniai, Aukštumalės ir Medžioklės telmologiniai draustiniai, Žiogių hidrografinis draustinis, Kniaupo ir Krokų Lankos zoologiniai draustiniai, Berštų, Galzdonų, Minijos ir Ragininkų botaniniai-zoologiniai draustiniai, Minijos etnokultūrinis draustinis ir Rusnės urbanistinis draustinis.
3. Nemuno deltos regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Avandeltos gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti teritoriją, kurioje vyksta aktyviausi natūralūs deltos formavimosi procesai, unikalią deltos augaliją bei gyvūniją, pilkųjų žąsų, didžiųjų baublių, juodųjų peslių, jūrinių erelių, švygždų, mažųjų žuvėdrų ir tulžių gyvenamąsias vietas;
3.2. Rusnės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti savitą Rusnės salos kraštovaizdį su Nemuno protakomis (Dumblė, Pakalnė, Skirvytė, Ulmas, Vorusnė ir kt.), senosiomis polderių sistemomis, Uostadvario vandens kėlimo stotį (pirmąją Lietuvoje), Skirvytėlės žvejų gatvinį kaimą, svarbias paukščių perėjimo ir migracijos poilsio vietas;
3.4. Žalgirių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti savitą Nemuno deltos kraštovaizdį su buvusios ūkinės veiklos pėdsakais ir stebimais renatūralizacijos procesais, pajūrio aukštapelkėms būdingas bendrijas su kupstinėmis kūlingėmis, Žalgirių mišką – juodųjų gandrų, jūrinių erelių, erelių, gervių, didžiųjų apuokų gyvenamąsias vietas, krūmotas pievas pietinėje dalyje – griežlių, stulgių, griciukų, raudonųjų tulikų, šaukštasnapių ančių gyvenamąsias vietas;
3.5. Aukštumalės telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti Aukštumalės aukštapelkinį kompleksą su gausiais ežerokšniais, retųjų augalų ir gyvūnų rūšimis, tetervinų, dirvinių sėjikų, didžiųjų kuolingų, plėšriųjų medšarkių gyvenamosiomis vietomis, baigtą naudoti dalį paliekant renatūralizacijai;
3.6. Medžioklės telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Medžioklės aukštapelkinį kompleksą su etaloninėmis Pajūrio žemumos augalų bendrijomis;
3.7. Žiogių hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Nemuno žemupio senvagių, įlankėlių ir protakų kompleksą;
3.8. Kniaupo zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti vandens paukščių – pilkųjų žąsų, urvinių ančių perėjimo ir maitinimosi vietas, svarbią žuvų neršto ir maitinimosi vietą;
3.9. Krokų Lankos zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti lagūninės kilmės ežerą, svarbią vandens paukščių – didžiųjų baublių, pilkųjų žąsų, pievinių lingių, griciukų, didžiųjų kuolingų gyvenamąją vietą;
3.10. Berštų botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti pelkėtą, didelės botaninės ir zoologinės vertės Berštų mišką Nemuno deltos žemumoje, retųjų paukščių – juodųjų gandrų, juodųjų peslių, pievinių lingių, erelių rėksnių, gervių gyvenamąsias vietas;
3.11. Galzdonų botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti pasižymintį augalų rūšių įvairove natūralių užliejamų pievų kompleksą Nemuno saloje, taip pat į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų didžiųjų kuolingų gyvenamąsias vietas;
3.12. Minijos botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralių pievų bendrijas su labai įvairia augalija bei retųjų paukščių – griciukų perimvietes;
3.13. Ragininkų botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti pasižymintį augalų rūšių įvairove natūralių užliejamų pievų kompleksą Ragininkų saloje, taip pat į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių augalus ir gyvūnus;
3.14. Minijos etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti žvejų gatvinį kaimą, išsidėsčiusį abipus Minijos krantų;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR BENDROJO NAUDOJIMO VANDENŲ ZONOS
4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Nemuno ir Minijos, Krokų Lankos ežero, Kniaupo įlankos pakrantes, Muižės pievas pamaryje.
5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos Nemuno pakrantėse priešais Rusnės miestą ir poilsio stovyklų kompleksas žemiau Veižo žiočių.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Leitgirių mišką, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Rupkalvių, Stankiškių, Šyšgirių kaimų apylinkėse.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
PANEMUNIŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Panemunių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Nemuno ir Nykos kraštovaizdžių draustiniai, Virangės, Vinkšnupio, Armenos, Tučių, Antakalnio ir Kartupio geomorfologiniai draustiniai, Seredžiaus urbanistinis draustinis, Belvederio ir Pilies kraštovaizdžių architektūros draustiniai.
3. Panemunių regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Nemuno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdžio etaloną su išlyginto bei smulkiai griovuoto erozinio slėnio šlaitais, Didžiupio, Virangės, Gystaus žemupių eroziniais kompleksais, Obeliškių, Paveliuonės, Pilies eroziniais atragiais, Veliuonos piliakalnių kompleksu, Gystėnų, Plokščių, Kubilių piliakalniais, Raudonės pilimi ir parku, Veliuonos piliaviete, Veliuonos urbanistiniu kompleksu, būdingomis stačių termofilinių šlaitų, miškų bei pievų augalijos ir gyvūnijos bendrijomis, saugomų augalų – žirnialapių vikių, dygiųjų slyvų, stačiųjų notrų augavietėmis;
3.2. Nykos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti erozinius Nykos ir Nykutės kompleksus su Misiūnų, Dulinčiškių piliakalniais, Ilguvos bažnyčia, Vidurio Lietuvos lygumų geobotaninio rajono Užnykio miško ir pievų bendrijas su saugomų augalų – gauruotųjų gvazdikų, mažųjų ir vyriškųjų gegužraibių, dygiųjų slyvų ir kitų augalų augavietėmis;
3.3. – 3.4. Virangės ir Vinkšnupio geomorfologinių draustinių tikslas – išsaugoti siaurus, skardingus Virangės ir Vinkšnupio erozinius kompleksus;
3.5. Armenos geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti gilios sąskaidos, smarkiai raguvotą Armenos žemupio erozinį kompleksą;
3.6. Tučių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą stambiai griovuoto Nemuno slėnio šlaito kompleksą;
3.8. Kartupio geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų ištęstą Kartupio erozinį salagūbrį;
3.9. Seredžiaus urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Seredžiaus gatvių tinklą bei erdvinę struktūrą, Seredžiaus piliakalnį, kitas kultūros vertybes;
3.10. Belvederio kraštovaizdžio architektūros draustinio tikslas – išsaugoti Belvederio dvaro ansamblį su Belvederio piliaviete;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
5. Rekreacinė zona – teritorijos ties Kriūkais, Aukštojo Gelgaudiškio miške, šalia Gelgaudiškio gyvenvietės.
6. Ūkinė zona – miškų ūkio (rytinė Užnykio miško dalis) ir žemės ūkio (šiaurinis Nemuno paslėnis ties Klangiais, Raudonėnais) teritorijos.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. vasario 15 d. nutarimu
Nr. 247
RAMBYNO REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI
TEIGINIAI
TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Rambyno regioninio parko konservacinę zoną sudaro Ragainės vingio ir Rambyno kraštovaizdžių draustiniai, Vilkyškių geomorfologinis draustinis, Bitėnų botaninis draustinis, Šereitlaukio kraštovaizdžio architektūros draustinis ir Vilkyškių urbanistinis draustinis.
3. Rambyno regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Ragainės vingio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Nemuno slėnio kraštovaizdį su senvagėmis – Bitežerio, Juodežerio ir Merguvos ežerais, Nemuno žemupio užliejamomis pievomis, būdingomis bei retomis pievų bendrijomis, saugomų augalų – kampuotųjų ir porinių česnakų, vaistinių raitinyčių, griovinių našlaičių ir kitų augalų augavietes;
3.2. Rambyno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Vilkyškių moreninio kalvagūbrio fragmentą su Rambyno kalnu, vertingais ąžuolų ir pušų medynais, išlaikiusius harmoningą gamtos ir etnokultūros vienovę, senuosius Bardinų ir Bitėnų kaimus, taip pat kitas kultūros vertybes;
3.3. Vilkyškių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškią gilaus prieledyninio baseino apskalautą sustumtinio moreninio Vilkyškių kalvagūbrio keterą;
3.4. Bitėnų botaninio draustinio tikslas – išsaugoti šio regiono miškams būdingą rūšinę medynų įvairovę, vertingus ąžuolų ir pušų medynus, fitogeografiniu bei fitocenologiniu požiūriais retas miško ir šaltiniuotų pašlaičių bendrijas, saugomų augalų – gebenių lipikių, dirvinių česnakų, miško varnalėšų augavietes, vertingus introducentus – pocūges, bukus, platanalapius klevus;
3.5. Šereitlaukio kraštovaizdžio architektūros draustinio tikslas – išsaugoti XX a. pradžioje įkurto mišriojo tipo parko struktūrą, tvenkinių sistemą, dendrologines vertybes;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Bitėnų miško vakarinę ir šiaurinę dalis, šiaurinę Šereitlaukio miško dalį, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Šereitlaukio ir Pempynės kaimų apylinkėse.