LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VAIKŲ, VARTOJANČIŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS, MEDICININĖS, PSICHOLOGINĖS, SOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2005 m. gegužės 17 d. Nr. 537
Vilnius
Įgyvendindama Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1166 (Žin., 2004, Nr. 140-5114), 7.4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepciją (pridedama).
2. Pavesti:
2.1. Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, apskričių viršininkams kasmet iki vasario 1 d. pateikti Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medicininių, psichologinių, socialinių reabilitacijos paslaugų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikimo praėjusių metų ataskaitas;
2.2. Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
2.2.1. sudaryti tarpinstitucinę komisiją, kuri per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengtų 1 punkte nurodytos koncepcijos įgyvendinimo priemones ir nustatytąja tvarka pateiktų jas Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
3. Pasiūlyti savivaldybėms teikti Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie medicininių, psichologinių, socialinių reabilitacijos paslaugų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gegužės 17 d. nutarimu
Nr. 537
VAIKŲ, VARTOJANČIŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS, MEDICININĖS,
PSICHOLOGINĖS, SOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO
KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcija (toliau vadinama – ši Koncepcija) nustato reabilitacijos paslaugų teikimo prioritetus. Ši Koncepcija reglamentuoja svarbiausius medicininės, psichologinės, socialinės vaikų reabilitacijos paslaugų teikimo tikslus, principus, uždavinius ir veiklos sritis, įgyvendintinas šių veiklos sričių priemones, taip pat įtvirtina būtinybę atlikti mokslinius tyrimus ir plėsti informacijos apie vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, reabilitaciją sistemą, nustato teikiamų reabilitacijos paslaugų veiksmingumo vertinimo ir atskaitomybės principus.
2. Šios Koncepcijos tikslas – užtikrinti teikiamų medicininių, psichologinių, socialinių reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant stiprinti vaikų sveikatą, padėti jiems įveikti psichologinę, fizinę priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų ir integruotis į visuomenę.
3. Pagrindinės šioje Koncepcijoje vartojamos sąvokos:
Vaikas – žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai numato kitaip.
Ankstyvoji intervencija – psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos priemonės, taikomos vaikams po to, kai nustatoma, kad jie vartoja psichiką veikiančias medžiagas, skirtos skatinti nevartoti šių medžiagų.
Medicininės paslaugos – vaiko sveikatos būklės vertinimas, psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika, gydymas ir slauga.
Medicininės reabilitacijos paslaugos – visos medicininės priemonės, kuriomis siekiama padėti vaikui įveikti priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Psichiką veikiančios medžiagos – psichoaktyvios medžiagos, sukeliančios psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie klasifikuojami pagal 10-tos redakcijos Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10), pradėtą naudoti sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 50-1758).
Psichologinės reabilitacijos paslaugos – vaiko, vartojančio psichiką veikiančias medžiagas, psichologinės būklės įvertinimas, individualus konsultavimas, psichologinių krizių prevencija ir intervencija, vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų), kitų šeimos narių konsultavimas ir kitos psichologinės priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti vaiko ryžtą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Socialinės reabilitacijos paslaugos – socialinė pagalba vaikui, vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems šeimos nariams, informacijos teikimas, konsultavimas, socialinių problemų nustatymas ir sprendimas, kitos socialinės priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti vaiko socialinius gebėjimus sėkmingai integruotis į visuomenę.
II. SITUACIJOS APŽVALGA
4. Atlikto 2003 metais Europos alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo duomenimis, kokius nors narkotikus Lietuvoje bent kartą yra vartoję 15,6 procento 15-16 metų mokinių, o alkoholį – 97,9 procento bendrojo lavinimo mokyklų to paties amžiaus mokinių. Šio tyrimo duomenimis, nuo 1995 iki 1999 metų Lietuvoje narkotikų vartojimas padidėjo 5 kartus (nuo 3,2 iki 15,5 procento), o marihuanos (hašišo) – net 12 kartų. Narkotikus vartojantys vaikai – didžiųjų miestų problema. Dažniausiai narkotikus 2003 metais vartojo Klaipėdos (32,6 procento), Vilniaus (22,7 procento), Kauno (20,1 procento) ir Panevėžio (19,5 procento) mokyklų mokiniai.
Šis tyrimas rodo, kad alkoholio, tabako, raminamųjų ir migdomųjų preparatų vartojama vis daugiau. Reikia pažymėti, kad alkoholio, tabako, raminamųjų ir migdomųjų preparatų vartojimo vidurkis Lietuvoje (tarp 15–16 metų mokinių) viršija Europos valstybių minėtųjų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo vidurkius.
5. Vykdant Jungtinių Tautų vystymo programos, Jungtinių Tautų vaikų fondo ir Pasaulio sveikatos organizacijos projektą, 2000 metais atliktas tyrimas parodė, kad 81 procentas tirtų vadinamųjų gatvės vaikų buvo vartoję bent vienos rūšies narkotikų. Net 64 procentai tiriamųjų (71,7 procento berniukų ir 54,9 procento mergaičių) bent keletą kartų uostė įvairias lakiąsias medžiagas. Penktadalis apklaustųjų jau vartojo intraveninius narkotikus. Daugiau kaip pusė tiriamųjų nurodė buvę girti daugiau negu 40 kartų (du trečdaliai berniukų ir trečdalis mergaičių).
6. Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl abstinencijos sindromo 2003 metais gydyti 64 vaikai, iš jų 21 ambulatoriškai, o 43 – specializuotame stacionariame skyriuje pacientams iki 20 metų. Tais metais vaikai sudarė 8 procentus visų ambulatoriškai gydytųjų dėl abstinencijos sindromo (261) ir 9,6 procento visų gydytųjų stacionare (449). Dėl abstinencijos sindromo specializuotame skyriuje gydyti vaikai daugiausia vartojo opioidus, kiti – raminamuosius vaistus, amfetaminus, lakiąsias medžiagas, kelias narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, alkoholį.
7. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje asmenims, priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, pagalbą teikia psichikos sveikatos centrai, priklausomybės ligų centrai ir privačios įstaigos, turinčios licencijas teikti šias paslaugas. Lietuvoje 2003 m. gruodžio 31 d. veikė 64 psichikos sveikatos centrai, tačiau juose paslaugų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, tinklas išplėtotas nepakankamai.
8. Stacionarinę pagalbą asmenims, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikia 5 specializuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrai ir psichiatrijos ligoninės. Būtinoji (skubi) pagalba vaikams, apsinuodijusiems psichiką veikiančiomis medžiagomis, teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigų reanimacijos ir (ar) toksikologijos skyriuose. Tik pastaraisiais metais priklausomybės ligų centruose pradėti steigti detoksikacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriai ir (ar) poskyriai vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas.
9. Lietuvoje 2003 metais veikė 2 ilgalaikės psichologinės, socialinės reabilitacijos padaliniai, skirti suaugusiesiems, – Vilniaus priklausomybės ligų centre (12 vietų) ir Lietuvos AIDS centre (13 vietų), taip pat 16 reabilitacijos bendruomenių, įsteigtų nevyriausybinių organizacijų. Šios ilgalaikės reabilitacijos įstaigos per metus gali priimti apie 200 asmenų.
Šalyje nėra stacionarių psichologinės, socialinės reabilitacijos bendruomenių vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas.
III. TIKSLAS, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS
10. Pagrindinis medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikimo tikslas – padėti jiems atgauti sveikatą, įveikti psichologinę, fizinę priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų ir integruotis į visuomenę; siekti teikiamų medicininių, psichologinių, socialinių reabilitacijos paslaugų kokybės, prieinamumo, tęstinumo visiems vaikams, racionaliai naudojant finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
11. Numatomi šie medicininių, psichologinių, socialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikimo uždaviniai:
11.1. anksti nustatyti vaikus, vartojančius psichiką veikiančias medžiagas, ir teikti jiems medicinines paslaugas ir psichologinę, socialinę pedagoginę pagalbą;
11.2. tobulinti vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos ir jiems teikiamų paslaugų teisinę bazę;
11.3. nustatyti medicininių, psichologinių, socialinių paslaugų poreikį vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas;
12. Vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikiamas medicinines, psichologines, socialines paslaugas apima šios veiklos sritys:
IV. ANKSTYVOJI INTERVENCIJA
13. Ankstyvosios intervencijos tikslas – skatinti vaikus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Ankstyvoji intervencija atliekama, kai dar nenustatyta psichikos ar elgesio sutrikimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.
14. Svarbiausiosios ankstyvosios intervencijos priemonės yra:
14.1. suburti mokykloje dirbančių ir kitoms institucijoms atstovaujančių specialistų komandą, kuri atliktų ankstyvąją intervenciją mokykloje;
14.3. anksti nustatyti vaikus, vartojančius psichiką veikiančias medžiagas, ištirti jų sveikatos ir socialinę būklę, numatyti ir įgyvendinti pagalbos jiems priemones;
14.4. nustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo priežastis ir atlikti atitinkamą intervenciją, atsižvelgiant į individualius vaikų ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų), kitų šeimos narių ir visuomenės poreikius;
V. MEDICININĖ, PSICHOLOGINĖ, SOCIALINĖ REABILITACIJA
15. Svarbiausiosios medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos priemonės, taikomos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284), Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 1995, Nr. 53-1290) ir kitų teisės aktų, yra:
15.1. medicininės reabilitacijos priemonės:
15.2. psichologinės, socialinės reabilitacijos priemonės:
15.2.2. vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų), kitų šeimos narių įtraukimas į psichologinės, socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą;
15.2.3. individualus ir grupinis konsultavimas bei psichoterapija, šeimos konsultavimas ir terapija;
15.2.6. siuntimas į terapinę bendruomenę, užtikrinant bendrojo lavinimo, ugdymo ar profesinio mokymo tęstinumą;
15.2.8. materialinių ir žmogiškųjų išteklių telkimas socialiniams partneriams bendruomenėje ieškoti, pagalbos tinklo vaikui ir jo šeimai kūrimas, projektų inicijavimas, rengimas ir įgyvendinimas;
VI. MEDICININIŲ, PSICHOLOGINIŲ IR SOCIALINIŲ REABILITACIJOS
PASLAUGŲ TEIKIMO PRINCIPAI
16. Veiksmingumo principas. Šis principas pagrįstas profesionalumu, tinkamais ir laiku priimtais sprendimais, pagrįstais mokslu ir praktika.
17. Individualumo principas. Pagalba teikiama atsižvelgiant į konkretaus vaiko ar jo šeimos poreikius ar problemas.
18. Savanoriškumo principas. Vaikas įtraukiamas į reabilitacijos programą jo paties arba jo tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišku sutikimu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo.
19. Kompleksiškumo principas. Reabilitacijos procesas susideda iš glaudžiai susijusių ir koordinuotų medicininių, psichologinių, socialinių ir kitų reabilitacijos priemonių, kurios įgyvendinamos visų suinteresuotų reabilitacija asmenų, įstaigų ir institucijų pastangomis.
20. Etapiškumo principas. Reabilitacija atliekama etapais, įskaitant objektyvų vaiko būklės nustatymą ir dinamiką per kiekvieną reabilitacijos etapą.
21. Tęstinumo principas. Socialinė ir asmeninė parama teikiama vaikui ir tada, kai jis išvyksta iš reabilitacijos įstaigos, kad jis neatkristų – vėl nepradėtų vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
22. Prieinamumo principas. Kiekvienam vaikui, neatsižvelgiant į jo socialinę padėtį, laiduojamas medicininių, psichologinių, socialinių paslaugų prieinamumas, siekiant jo socialinės reabilitacijos ir integracijos į visuomenę.
23. Institucijų bendradarbiavimo principas. Socialinių subjektų (sveikatos apsaugos, švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos, teisėsaugos institucijų, kitų viešojo administravimo institucijų, savivaldybių institucijų ir įstaigų, verslo bendruomenės, asociacijų) veikla koordinuojama, užtikrinamas vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikiamų medicininių, psichologinių ir socialinių reabilitacijos paslaugų prieinamumas, įvairovė ir kokybė.
24. Subsidiarumo principas. Stiprinama partnerystė priimant ir vykdant sprendimus, susijusius su medicininių, psichologinių ir socialinių reabilitacijos paslaugų teikimu vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas. Subsidiarumo principo pagrindas – savaveiksmiškumo skatinimas ir rėmimas, asmens, šeimos ir mažesniųjų bendrijų pirmumas visuomenės gyvenime; visuomenės ir valstybės parama pagal išgales, kai asmens ar laisvai susivienijusios bendrijos jėgų nepakanka užtikrinti prieinamų ir geros kokybės medicininių, psichologinių ir socialinių reabilitacijos paslaugų teikimą vaikams.
VII. MOKSLINIAI TYRIMAI, METODINĖS IR INFORMACINĖS SISTEMOS
PLĖTRA
25. Pagrindiniai mokslinių tyrimų, metodinės ir informacinės sistemos plėtros uždaviniai – nustatyti naujas psichiką veikiančių medžiagų plitimo tarp vaikų priežastis ir tendencijas, kurti ir diegti veiksmingas moksliškai pagrįstas prevencijos ir reabilitacijos priemones, užtikrinti patikimą informacijos sklaidą tarp suinteresuotų subjektų, teikiančių medicinines, psichologines, socialines reabilitacijos paslaugas.
26. Svarbiausiosios mokslinių tyrimų, metodinės ir informacinės sistemos plėtros priemonės yra:
26.1. Europos Sąjungos valstybėse taikomų reabilitacijos priemonių ir programų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, analizė, apibendrinimas, pasiūlymų dėl jų įgyvendinimo Lietuvoje teikimas;
26.2. statistinės, dokumentinės ir techninės informacijos apie vaikus, vartojančius psichiką veikiančias medžiagas, rinkimas, kaupimas ir analizė;
26.4. priklausomybės priežasčių, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos tinkamumo analizė ir veiksmingumo vertinimas;
26.5. mokymo programų ir metodikų parengimas specialistams, teikiantiems ankstyvosios intervencijos, medicinines, psichologines, socialines reabilitacijos paslaugas;
VIII. SVEIKATOS APSAUGOS, SOCIALINĖS APSAUGOS IR ŠVIETIMO TIKSLAI
IR UŽDAVINIAI
27. Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, sveikatos apsaugos tikslas – užtikrinti tinkamą ir visapusišką vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, gydymo poreikių tenkinimą, kad vaikas galėtų toliau sėkmingai reabilituotis ir integruotis į visuomenę.
28. Kad šis tikslas būtų pasiektas, numatomi šie uždavinius:
28.2. užtikrinti medicininių paslaugų teikimą vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, psichikos sveikatos ar pirminiuose asmens sveikatos priežiūros centruose;
28.3. užtikrinti, kad psichikos sveikatos centruose būtų įsteigti gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, psichologo ir socialinio darbuotojo etatai;
28.4. rinkti, analizuoti epidemiologinę būklę atspindinčius duomenis, siekiant optimizuoti ambulatorinių ir stacionarinių medicinos paslaugų tinklą vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas;
29. Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, socialinės apsaugos tikslas – užtikrinti visapusišką vaikų socialinių poreikių tenkinimą, socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, kad vaikas galėtų sėkmingai reabilituotis ir integruotis į visuomenę.
30. Kad šis tikslas būtų pasiektas, numatomi šie uždaviniai:
30.1. teikti socialinę globą vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, siekiant užtikrinti jų socialinį saugumą ir mažinti socialinę atskirtį;
30.2. kaupti informaciją apie visas įstaigas, teikiančias medicinines, psichologines, socialines paslaugas vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas;
30.3. steigti socialinių paslaugų įstaigas (dienos ir ilgalaikės socialinės globos), teikiančias psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, bendruomenėse; prireikus vykdyti psichologinės, socialinės reabilitacijos priemones jau veikiančiuose vaikų dienos centruose.
31. Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, švietimo tikslas – užtikrinti veiksmingą ugdymąsi reabilitacijos metu ir grįžus iš jos, kad vaikas galėtų sėkmingai reabilituotis ir integruotis į visuomenę.
32. Kad šis tikslas būtų pasiektas, numatomi šie uždaviniai:
32.1. teikti psichologinę, socialinę pedagoginę pagalbą vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), kitiems šeimos nariams;
32.2. teikti vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, ankstyvosios intervencijos, psichologinę ir socialinę pedagoginę pagalbą mokykloje;
32.3. užtikrinti, kad mokyklos bendradarbiautų su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos, gydymo ir reabilitacijos įstaigomis ir taip spręstų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos klausimus, organizuotų pagalbos teikimą vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas;
32.4. šalinti priežastis, dėl kurių vaikai reabilitacijos metu ir grįžę iš jos negali lankyti mokyklos ar to vengia, sugrąžinti į mokyklą jos nelankančius vaikus;
IX. NUSIKALSTAMAS VEIKAS PADARIUSIŲ VAIKŲ, KURIE VARTOJA PSICHIKĄ
VEIKIANČIAS MEDŽIAGAS, GYDYMAS IR REABILITACIJA
33. Kad vaikams, kurie vartoja psichiką veikiančias medžiagas ir kuriuos teismas įpareigojo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-274) 87 straipsnyje, atlikti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos kursą arba dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, būtų sudarytos reabilitacijos ir integracijos į visuomenę sąlygos, numatomi šie uždaviniai:
33.1. informuoti vaikus ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ar kitus šeimos narius, taip pat teismus ir teisėsaugos institucijas apie esamas gydymo ir reabilitacijos įstaigas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos galimybes;
X. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
34. Šios Koncepcijos nuostatų įgyvendinimą koordinuoja Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
35. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos įgyvendina visas šioje Koncepcijoje numatytas reabilitacijos priemones, atsižvelgdamos į vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, skaičių, poreikius ir plitimo dinamiką, turimus ir numatomus finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.
36. Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai renka, analizuoja ir apibendrina duomenis apie medicininių, psichologinių, socialinių reabilitacijos paslaugų vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, teikimą ir kasmet pateikia ataskaitas Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris nustato šių ataskaitų formą.