LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO IR SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. sausio 4 d. Nr. A1-2
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2367) 14 straipsnio 6 dalimi bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-218 (Žin., 2005, Nr. 94-3510), 13 punktu:
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 127 „Dėl socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 101-4521);
2.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A1-29 „Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. A1-127 „Dėl socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 17-761);
2.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. A1-190 „Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. A1-127 „Dėl socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5299).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2
SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų aprašas (toliau – reikalavimai) nustato socialinių darbuotojų vertybines nuostatas, apibrėžia jų profesinę veiklą, žinias, įgūdžius bei asmenines savybes, reikalingas profesinėms užduotims vykdyti.
2. Reikalavimai taikomi visų specializacijų socialiniams darbuotojams, dirbantiems valstybės, savivaldybių, privačiose ar kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose, asociacijose, labdaros ir paramos fonduose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir centruose ar kt.
3. Socialiniais darbuotojais laikomi socialinį darbą dirbantys asmenys, kurių pareigybės yra išvardintos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-223 „Dėl socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3608) patvirtintame Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše.
4. Socialinis darbas – profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje. Socialinis darbas skatina socialinius pokyčius visuomenėje ir suteikia galimybę patiems žmonėms, bendruomenėms dalyvauti sprendžiant jų socialines problemas, didinant pačių atsakomybę ir nepažeidžiant žmonių orumo.
II. SOCIALINIO DARBUOTOJO ŽINIOS, ĮGŪDŽIAI IR VERTYBĖS
5. Socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Socialinio darbo ar jam prilygintų išsilavinimų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
6. Socialinis darbuotojas turi turėti teorinių socialinio darbo žinių apie Lietuvos socialinės apsaugos sistemą, socialinės apsaugos sritį reglamentuojančius teisės aktus, žmogaus teises, Europos Sąjungos šalių socialinės paramos sistemas.
7. Socialinis darbuotojas turi nuolat siekti atnaujinti savo teorines socialinio darbo žinias ir praktinius socialinio darbo įgūdžius bei gebėjimus.
8. Socialinis darbuotojas savo įgytomis teorinėmis socialinio darbo žiniomis ir praktiniais socialinio darbo įgūdžiais bei gebėjimais turi nuolat dalintis su savo kolegomis, socialinių darbuotojų padėjėjais, socialinio darbo studentais ir kitais socialinį darbą dirbančiais asmenimis.
9. Socialinis darbuotojas turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje funkcionuoja individas.
10. Socialinis darbuotojas turi gebėti tiksliai vertinti žmogaus socialinę situaciją, veiksmingai bendrauti su asmeniu ir jo aplinka, efektyviai organizuoti žmogiškuosius, finansinius bei kitus galimus išteklius, organizuoti socialinį darbą ir socialinių paslaugų teikimą.
11. Socialinis darbuotojas savo veikloje turi vadovautis šiomis vertybinėmis nuostatomis:
11.3. vertinti visus klientus vienodai ir teikti jiems pagalbą nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, tikėjimo, lyties, rasės, įsitikinimų ar pažiūrų;
11.4. pasitikėti savo klientu, būti objektyviam priimant sprendimus, nesivadovauti išankstinėmis nuostatomis;
11.5. sukurti bendradarbiavimo su klientu santykius, į jo socialinių problemų sprendimą įtraukiant jį patį, jo šeimą, bendruomenę;
11.6. atsižvelgti į kliento individualumą, vadovautis jo poreikiais ir parinkti tokius socialinio darbo metodus bei socialines paslaugas, kurios geriausiai tiktų spręsti konkrečias kliento, jo šeimos ar bendruomenės socialines problemas ir geriausiai atitiktų jų interesus;
III. REIKALAVIMAI SOCIALINIO DARBUOTOJO PROFESINEI VEIKLAI
13. Socialinio darbuotojo pagrindiniai veiklos tikslai:
13.1. ugdyti, atstatyti ir palaikyti asmens gebėjimus savarankiškai spręsti jam ar jo šeimai iškylančias socialines problemas, inicijuoti pokyčius asmeniniame ir šeimos socialiniame gyvenime, tam panaudojant paties asmens, jo šeimos galimybes bei bendruomenės išteklius;
13.2. gerinti asmenų, jų socialinių grupių, bendruomenių socialinį gyvenimą, mažinant jų socialinę atskirtį ir skatinant jų socialinę integraciją į visuomenę;
14. Šių tikslų socialinis darbuotojas turi siekti tiesiogiai dirbdamas socialinį darbą, organizuodamas socialinių paslaugų teikimą, vykdydamas prevencinę socialinę veiklą bei bendrai veiklai telkdamas kitus specialistus ir bendruomenę.
15. Profesinėje veikloje socialinis darbuotojas turi aktyviai bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos, savivaldybės socialinės paramos, švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos, užimtumo ir kitų sričių darbuotojais, kitais socialiniais darbuotojais, organizacijų, ginančių žmogaus teises ir interesus, atstovais, bendruomenės nariais, savanoriais.
16. Socialinis darbuotojas turi organizuoti socialinių darbuotojų padėjėjų veiklą, telkti juos bei kitus įstaigos, įmonės ar organizacijos, kurioje jis dirba, specialistus bendrai komandinei veiklai.
17. Išskiriamos šios pagrindinės socialinio darbuotojo klientų grupės:
18. Socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs vykdyti šias veiklas:
18.1. vertinti ir nustatyti pagalbos poreikius asmeniui, šeimai ar bendruomenei ir inicijuoti jos teikimą;
19. Socialinis darbuotojas, vertindamas ir nustatydamas pagalbos poreikius asmeniui, šeimai ar bendruomenei bei inicijuodamas jos teikimą, turi gebėti:
19.1. surinkti informaciją apie būtinybę asmeniui ar šeimai gauti pagalbą bei inicijuoti šios pagalbos teikimą;
19.4. bendradarbiaujant su asmeniu ar šeima, analizuoti galimus problemos sprendimo būdus, vertinti asmens ar šeimos motyvaciją ir galimybes patiems spręsti savo socialines problemas;
19.5. kompleksiškai vertinti pagalbos asmeniui ar šeimai poreikį, derinant poreikį socialinėms paslaugoms su asmens ar šeimos poreikiu piniginei socialinei paramai, vaiko teisių apsaugai, užimtumui, sveikatos priežiūrai, švietimui ir ugdymui, socialiniam būstui, specialiosios pagalbos priemonėms ir kt.;
19.6. tarpininkauti kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms dėl pagalbos asmeniui ar šeimai gavimo;
19.8. nustatyti asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikius, asmens nesavarankiškumo lygį, įvertinti asmens ar šeimos socialinę riziką;
20. Socialinis darbuotojas, planuodamas socialines paslaugas asmeniui, šeimai ar bendruomenei, turi gebėti:
20.1. sudaryti socialinio darbo su asmeniu ar šeima veiksmų planus, individualios socialinės globos planus, nustatyti konkrečias jiems būtinas teikti socialines paslaugas;
20.4. siūlyti asmeniui ar šeimai jų socialinių problemų sprendimo alternatyvas bei kartu su asmeniu ar šeima analizuoti jų padėtį, suteikiant jiems reikalingų žinių, patarimų bei informacijos;
20.5. tarpininkauti dėl kitų pagalbos priemonių (piniginės socialinės paramos, vaiko teisių apsaugos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) asmeniui, šeimai ar bendruomenei teikimo;
20.7. duoti nurodymus įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje jis dirba, socialinio darbuotojo padėjėjams;
21. Socialinis darbuotojas, organizuodamas socialinį darbą ir socialinių paslaugų teikimą asmeniui, šeimai ar bendruomenei, turi gebėti:
21.1. dirbti socialinį darbą su asmeniu ar šeima, skatinant juos analizuoti bei vertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei lūkesčius;
21.2. sutelkti bendruomenę ir asmens ar šeimos aplinkos išteklius jų socialinėms problemoms spręsti;
21.3. skatinti bendruomenę aktyviai dalyvauti sprendžiant socialines problemas ir teikiant pagalbą asmenims ar šeimoms;
21.4. konsultuoti asmenį ar šeimą, asmens globėją ar rūpintoją, jiems tarpininkauti, patarti, pagal galimybes atstovauti asmens ar šeimos interesams, organizuoti asmenų socialinių grupių savipagalbos veiklą;
21.6. telkti įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje jis dirba, specialistų komandą asmens šeimos ar bendruomenės socialinėms problemoms spręsti ir pagalbai joms teikti;
21.8. organizuoti, prižiūrėti ir koordinuoti įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje jis dirba, socialinių darbuotojų padėjėjų ir savanorių veiklą;
21.9. esant galimybei ir būtinybei rengti socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas ir pagal jas vykdyti įstaigos, įmonės ar organizacijos įžanginius socialinių darbuotojų padėjėjų mokymus.
21.10. rengti ir inicijuoti bendruomenės ar įstaigos, įmonės, organizacijos socialinių paslaugų programas;
22. Socialinis darbuotojas, vertindamas socialinio darbo su asmeniu, šeima ar bendruomene ir pagalbos jiems teikimo veiksmingumą, turi gebėti:
22.3. inicijuoti ir periodiškai peržiūrėti socialinių paslaugų ir kitos pagalbos asmeniui ar šeimai poreikį;
22.5. koreguoti socialinio darbo su asmeniu ar šeima veiksmų planus, individualios socialinės globos planus, konkrečias jiems numatomas teikti socialines paslaugas;
22.6. patikslinti, ar pagalba, dėl kurios buvo tarpininkauta kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose, asmeniui ar šeimai buvo suteikta;
22.8. domėtis ir rinkti informaciją apie pagalbą jau gavusio ir pradėjusio savarankiškai rūpintis savimi ar savo šeima asmens ar jo šeimos socialinę padėtį ir jos aplinką, esant būtinybei, pakartotinai inicijuoti pagalbos teikimą;
22.10. vertinti įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje dirba, socialinių darbuotojų padėjėjų veiklą;
22.12. teikti siūlymus įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje jis dirba, vadovui dėl socialinių paslaugų organizavimo ir socialinių paslaugų kokybės;
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Socialinis darbuotojas savo profesinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, taip pat Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu ir pareigybės aprašymu.
24. Socialinio darbuotojo veiklos specifika gali skirtis, atsižvelgiant į asmenų socialinę grupę, su kuria jis dirba, ar šių asmenų turimą socialinę riziką, negalios rūšį, savarankiškumo lygio ypatumus. Veiklos specifika yra detalizuojama konkrečiame socialinio darbuotojo pareigybės aprašyme.
25. Socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu. Socialinis darbuotojas turi dalyvauti socialinių darbuotojų atestacijoje ir siekti įgyti jo profesinę kvalifikaciją atitinkančią kvalifikacinę kategoriją, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-218 „Dėl socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3510).
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2
SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarka) nustato socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tikslus ir uždavinius, profesinės kvalifikacijos tobulinimo organizavimą ir finansavimą bei kvalifikacijos tobulinimo programų atranką.
2. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:
Socialiniai darbuotojai – Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-223 „Dėl socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3608), 5 punkte nurodyti darbuotojai.
Socialinio darbuotojo padėjėjai – Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-223 „Dėl socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3608), 6 punkte nurodyti darbuotojai.
Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai – Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5050), nurodyti darbuotojai.
Supervizija – socialinio darbo specialistų profesinės veiklos savitarpio priežiūra ir pagalba, skatinant ir padedant socialinį darbą dirbantiesiems vertinti savo profesinę veiklą, numatyti veiklos tobulinimo kryptis bei padidinti profesinę kompetenciją.
II. SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tikslas – tobulinti socialinį darbą dirbančiųjų profesinę kvalifikaciją, užtikrinant aukštą socialinio darbo ir socialinių paslaugų kokybę bei veiksmingumą.
4. Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo uždaviniai:
4.3. tirti socialinį darbą dirbančiųjų profesinio tobulinimosi poreikius ir įvertinti socialinio darbo būklę;
III. SOCIALINIO DARBUOTOJO PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
5. Socialinis darbuotojas privalo nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Jo profesinė kvalifikacija yra vertinama socialinio darbuotojo atestacijos metu.
6. Socialinis darbuotojas tobulina savo kvalifikaciją dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus.
7. Socialinis darbuotojas gali tobulinti savo kvalifikaciją organizuodamas kitų asmenų teorinius ir praktinius mokymus, kurių metu jis moko kitus socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, socialinio darbo studentus, padėdamas jiems įgyti reikalingų socialinio darbo žinių bei praktinių socialinio darbo įgūdžių ir gebėjimų.
8. Socialinio darbuotojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo formos yra:
8.2. praktinis mokymasis:
8.3. kitų asmenų teorinis mokymas:
9. Minimali socialinio darbuotojo kvalifikacijos tobulinimo trukmė priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, kurią jis siekia įgyti arba prasitęsti ir kuri yra nustatyta Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-218 (Žin., 2005, Nr. 94-3510) (toliau – Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašas).
10. Socialinių darbuotojų teoriniai ir praktiniai mokymai vykdomi pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas. Reikalavimus šių programų atrankai nustato šios Tvarkos VI skyrius.
11. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas rengia ir vykdo socialinio darbo metodiniai centrai, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinys – Socialinių darbuotojų rengimo centras (toliau – Socialinių darbuotojų rengimo centras), socialinio darbo mokymo įstaigos bei kitos įstaigos, įmonės, organizacijos.
12. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programų poreikį šalies mastu tiria, šių programų rengimą inicijuoja bei jų įgyvendinimą koordinuoja Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.
13. Šios Tvarkos 8.3 ir 8.4 punktuose nustatytus kitų asmenų teorinius ar praktinius mokymus socialinis darbuotojas gali vykdyti socialinio darbo metodiniame centre, socialinių paslaugų įstaigoje, Socialinių darbuotojų rengimo centre, socialinio darbo mokymo įstaigoje bei kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose.
14. Superviziją gali vykdyti socialinis darbuotojas, kuris yra užbaigęs specialius supervizijos mokymus socialinio darbo mokymo įstaigoje bei turi aukštesnę socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją, nei jo supervizuojami asmenys. Supervizijos vykdymas turi būti įtraukiamas į šios Tvarkos 10 punkte nurodytą socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programą.
15. Socialinio darbuotojo darbdavys privalo jam sudaryti sąlygas tobulinti savo profesinę kvalifikaciją šios Tvarkos 8 punkte nustatytomis profesinės kvalifikacijos tobulinimo formomis ne mažiau kaip 16 valandų per metus.
16. Socialinio darbuotojo dalyvavimas kituose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (socialinio darbo stažuotėse, socialinio darbo mokymo įstaigų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose) Europos Sąjungos, Europos Ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje yra įskaitomas į socialinio darbuotojo kvalifikacijos tobulinimą, atitinkamai prilyginant jo išklausytas teorinio ar praktinio mokymo valandas Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše nustatytoms valandoms.
17. Socialinis darbuotojas, siekdamas, kad šios Tvarkos 16 punkte nurodytos išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos tobulinimą, privalo turėti pažymą, kuri būtų išduota kvalifikacijos tobulinimą vykdžiusios įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo arba jos struktūrinio padalinio vadovo. Pažymoje turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas tobulino savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo data ir trukmė (valandomis), trumpas kvalifikacijos tobulinimo turinio aprašymas. Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio asmens parašu ir įstaigos, įmonės, organizacijos antspaudu.
18. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Ekonominės Erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, kurio socialinio darbo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo pripažinti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl aukštojo mokslo diplomų, diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos Ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti socialiniu darbuotoju Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir kuris dirba socialiniu darbuotoju Lietuvos Respublikoje, savo kvalifikaciją tobulina, vadovaudamasis šios Tvarkos nuostatomis.
IV. SOCIALINIO DARBUOTOJO PADĖJĖJO PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
20. Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, dalyvaudamas įžanginiuose ir periodiniuose mokymuose.
21. Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus privalo išklausyti kiekvienas asmuo, kuris pradeda dirbti socialinio darbuotojo padėjėju ir kuris neturi socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo. Šių mokymų metu socialinio darbuotojo padėjėjas tobulina savo kvalifikaciją dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalias teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalius praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus. Įžanginių socialinio darbuotojo padėjėjo mokymų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 valandų.
22. Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ne mažiau kaip 16 valandų per metus. Šių mokymų metu socialinio darbuotojo padėjėjas tobulina savo kvalifikaciją dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus.
23. Įžanginio socialinių darbuotojų padėjėjų mokymo formos:
24. Periodinių socialinių darbuotojų padėjėjų mokymų formos:
25. Socialinių darbuotojų padėjėjų įžanginiai ir periodiniai mokymai vykdomi pagal su Socialinių darbuotojų rengimo centru suderintas socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programas. Socialinių darbuotojų rengimo centro parengtas socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija derina Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Reikalavimus šių programų derinimui nustato šios Tvarkos VI skyrius.
26. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programas rengia ir vykdo socialinio darbo metodiniai centrai, Socialinių darbuotojų rengimo centras, teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, Lietuvos darbo birža, socialinio darbo mokymo įstaigos bei kitos įstaigos, įmonės, organizacijos.
27. Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus gali vykdyti įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje socialinio darbuotojo padėjėjas buvo įdarbintas, vadovo paskirtas socialinis darbuotojas, kuris turi aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą bei yra parengęs ir su Socialinių darbuotojų rengimo centru suderinęs socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programą.
28. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programų poreikį šalies mastu tiria, šių programų rengimą inicijuoja bei jų įgyvendinimą koordinuoja Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.
29. Socialinio darbuotojo padėjėjas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programose. Pagal šias programas išklausytos teorinio ir praktinio mokymo valandos yra įskaitomos į socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijos tobulinimą, atitinkamai prilyginant jo išklausytas teorinio ar praktinio mokymo valandas šios Tvarkos 21 ir 22 punktuose nustatytoms valandoms.
30. Socialinio darbuotojo padėjėjui įsidarbinus, jo darbdavys privalo jam sudaryti sąlygas dalyvauti įžanginiuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ir tobulinti savo profesinę kvalifikaciją šios Tvarkos 23 punkte nustatytomis profesinės kvalifikacijos tobulinimo formomis ne mažiau kaip 40 valandų.
31. Socialinio darbuotojo padėjėjo darbdavys privalo jam sudaryti sąlygas dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ir tobulinti savo profesinę kvalifikaciją šios Tvarkos 24 punkte nustatytomis profesinės kvalifikacijos tobulinimo formomis ne mažiau kaip 16 valandų per metus.
32. Socialinio darbuotojo padėjėjo dalyvavimas kituose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (socialinio darbo stažuotėse, socialinio darbo mokymo įstaigų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose) Europos Sąjungos, Europos Ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje yra įskaitomas į socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijos tobulinimą, atitinkamai prilyginant jo išklausytas teorinio ar praktinio mokymo valandas šios Tvarkos 21 ir 22 punktuose nustatytoms valandoms.
33. Socialinio darbuotojo padėjėjas, siekdamas, kad šios Tvarkos 32 punkte nurodytos išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos tobulinimą, privalo turėti pažymą, kuri būtų išduota kvalifikacijos tobulinimą vykdžiusios įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo arba jos struktūrinio padalinio vadovo. Pažymoje turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinio darbuotojo padėjėjas tobulino savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo data ir trukmė (valandomis), trumpas kvalifikacijos tobulinimo turinio aprašymas. Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio asmens parašu ir įstaigos, įmonės, organizacijos antspaudu.
34. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, kuris dirba socialinio darbuotojo padėjėju Lietuvos Respublikoje, savo kvalifikaciją tobulina, vadovaudamasis šios Tvarkos nuostatomis.
V. SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIAJAM PRILYGINAMO DARBUOTOJO PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
36. Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai tobulina savo profesinę kvalifikaciją socialinio darbo srityje dalyvaudami „gerosios patirties“ sklaidos renginiuose: teoriniuose ir praktiniuose seminaruose, konferencijose, stažuotėse ir kt. arba dalindamiesi savo „gerąja patirtimi“: skaitydami paskaitas ir pranešimus socialinio darbo tema, organizuodami teorinius ir praktinius socialinio darbo seminarus bei pratybas, vadovaudami socialinio darbo studentų profesinei praktikai ir kt.
37. „Gerosios patirties“ sklaidos renginius socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamiems darbuotojams organizuoja socialinio darbo metodiniai centrai, Socialinių darbuotojų rengimo centras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, socialinio darbo mokymo įstaigos bei kitos įstaigos, įmonės, organizacijos.
38. Poreikį socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų „gerosios patirties“ sklaidai šalies mastu tiria, šią sklaidą inicijuoja bei jos įgyvendinimą koordinuoja Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.
39. „Gerosios patirties“ sklaidos renginius, kuriuos organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, koordinuoja Socialinių darbuotojų rengimo centras.
40. Socialinį darbą dirbančiajam prilyginamas darbuotojas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programose. Pagal šias programas išklausytos arba organizuotos teorinio ir praktinio mokymo valandos socialinį darbą dirbančiajam prilyginamam darbuotojui atestuojantis yra įskaitomos į jo kvalifikacijos tobulinimo trukmę.
VI. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ IR SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PADĖJĖJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ ATRANKA IR DERINIMAS
42. Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, kasmet šalies mastu renka informaciją apie socialinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo poreikį ateinantiems metams, ją apibendrina ir pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
43. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išnagrinėjusi Socialinių darbuotojų rengimo centro pateiktą informaciją, kasmet skelbia socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programų ir socialinio darbo metodinių centrų atrankos konkursą.
44. Reikalavimus socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programoms ir socialinio darbo metodiniams centrams bei jų atrankai kasmet nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, savo įsakymu tvirtindamas socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programų ir socialinio darbo metodinių centrų atrankos konkurso nuostatus.
45. Atrinktas socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir socialinio darbo metodinius centrus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
46. Atrinktos socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programos yra registruojamos nustatyta neformaliojo švietimo mokymo programų registravimo tvarka.
47. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programos yra derinamos su Socialinių darbuotojų rengimo centru, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka.
48. Socialinių darbuotojų rengimo centro parengtos socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programos yra derinamos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
VII. SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FINANSAVIMAS
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51. Socialinį darbą dirbančiajam darbuotojui išklausius arba organizavus šioje Tvarkoje nustatytus teorinius ar praktinius mokymus pagal patvirtintą socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programą arba socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programą, yra užpildoma šios Tvarkos 1 arba 2 priede nustatytos formos pažyma. Pažymoje pasirašo įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje mokymai buvo išklausyti ar organizuoti, vadovas arba struktūrinio padalinio vadovas bei patvirtina įstaigos, įmonės, organizacijos antspaudu.
______________
Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės
kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo
1 priedas
PAŽYMA APIE SOCIALINIO DARBUOTOJO IŠKLAUSYTUS ARBA ORGANIZUOTUS
TEORINIUS AR PRAKTINIUS MOKYMUS
Socialinio darbuotojo, kuris išklausė arba organizavo teorinius ar praktinius mokymus, vardas ir pavardė................................................................................................................................................................
Informacija apie išklausytus arba organizuotus teorinius ar praktinius mokymus
| Mokymų formos |
Mokymo data |
Mokymo trukmė (valandų skaičius) |
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programos pavadinimas |
Įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje mokymai buvo išklausyti arba organizuoti, pavadinimas |
Įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas ir įstaigos, įmonės, organizacijos antspaudas |
Atsakingo už mokymus asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas |
|
| Teorinis mokymasis |
paskaitos |
|
|
|
|
|
|
| teoriniai seminarai |
|
|
|
|
|
|
|
| Praktinis mokymasis |
praktiniai seminarai ir pratybos |
|
|
|
|
|
|
| profesinė praktika |
|
|
|
|
|
|
|
| dalyvavimas supervizijoje |
|
|
|
|
|
|
|
| Kitų asmenų teorinis mokymas |
paskaitos |
|
|
|
|
|
|
| teoriniai seminarai |
|
|
|
|
|
|
|
| įžanginis socialinių darbuotojų padėjėjų teorinis mokymas |
|
|
|
|
|
|
|
| Kitų asmenų praktinis mokymas |
praktiniai seminarai ir pratybos |
|
|
|
|
|
|
| vadovavimas socialinio darbo studentų profesinei praktikai |
|
|
|
|
|
|
|
| supervizijos vykdymas |
|
|
|
|
|
|
|
| įžanginis socialinių darbuotojų padėjėjų praktinis mokymas |
|
|
|
|
|
|
|
______________
Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės
kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo
2 priedas
PAŽYMA APIE SOCIALINIO DARBUOTOJO PADĖJĖJO IŠKLAUSYTUS TEORINIUS AR PRAKTINIUS MOKYMUS
Socialinio darbuotojo padėjėjo, kuris išklausė teorinius ar praktinius mokymus, vardas ir pavardė
Informacija apie išklausytus teorinius ar praktinius mokymus
| Mokymų formos |
Mokymo data |
Mokymo trukmė (valandų skaičius) |
Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programos pavadinimas |
Įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje mokymai buvo išklausyti arba organizuoti, pavadinimas |
Įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas ir įstaigos, įmonės, organizacijos antspaudas |
Atsakingo už mokymus asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas |
||
| Įžanginis mokymas |
Teorinis mokymasis |
paskaitos |
|
|
|
|
|
|
| teoriniai seminarai |
|
|
|
|
|
|
||
| Praktinis mokymasis |
praktiniai seminarai ir pratybos |
|
|
|
|
|
|
|
| profesinė praktika |
|
|
|
|
|
|
||
| Periodinis mokymas |
Teorinis mokymasis |
paskaitos |
|
|
|
|
|
|
| teoriniai seminarai |
|
|
|
|
|
|
||
| Praktinis mokymasis |
praktiniai seminarai ir pratybos |
|
|
|
|
|
|
|
| profesinė praktika |
|
|
|
|
|
|
||
| dalyvavimas supervizijoje |
|
|
|
|
|
|
||
______________