LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
Dėl IŠTIRTŲ POŽEMINIO VANDENS (IŠSKYRUS PRAMONINĮ) IŠTEKLIŲ APROBAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 29 d. Nr. 1-90
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097) 8 straipsnio 4 dalimi:
1. T v i r t i n u Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 1-101 „Dėl Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos patvirtinimo ir 2002 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 6 „Dėl Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 106-3934);
2.2. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr 1-75 „Dėl požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių klasifikacijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 50-1875).
Patvirtinta
Lietuvos geologijos tarnybos prie
Aplinkos ministerijos direktoriaus
2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-90
IŠTIRTŲ POŽEMINIO VANDENS (išskyrus pramoninį) IŠTEKLIŲ APROBAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) tikslas – nustatyti reikalavimus tyrimo duomenims apie gėlo (geriamojo ir gamybinio), mineralinio ir natūralaus mineralinio vandens telkinių, vandenviečių (toliau – telkinys, vandenvietė) teikiamų aprobuoti išteklių kiekį, jų kokybę bei išteklių naudojimo galimą poveikį aplinkai.
2. Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi visoms veikiančioms ir naujai projektuojamoms vandenvietėms:
2.1. išgaunančioms vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą arba kai vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, arba kai jis naudojamas ūkinei komercinei veiklai;
2.2. neatsižvelgiant į tai, kieno lėšomis ištekliai ištirti, jeigu turimi ištekliai nėra aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [6.3];
2.3. naudojančioms aprobuotus išteklius, jeigu jos rekonstruojamos ir/arba reikšmingai plėtojamas vandens tiekimo tinklas;
3. Natūralaus mineralinio vandens ištekliai aprobuojami Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos gavus Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolą. Šiuo atveju Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu per 10 dienų nuo minėto protokolo gavimo dienos priimamas sprendimas dėl požeminio natūralaus mineralinio vandens išteklių aprobavimo, vadovaujantis sąlygomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotame Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokole ir jų įrašymo į Žemės gelmių registrą [6.7].
4. Tvarkos apraše nurodyti reikalavimai privalomi visiems asmenims, užsakantiems, projektuojantiems ir įrengiantiems vandenvietes (gręžinius), valstybinės priežiūros institucijoms.
5. Požeminio vandens ištirtų išteklių įvertinimo ataskaitas (toliau – Ataskaita) gali rengti tik juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis ir turinčios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiai tyrimo rūšiai – požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba [6.4].
II. NUORODOS
6. Rengiant Tvarkos aprašą vadovautasi šiais teisės aktais:
6.1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu (Žin., 2001, Nr. 64-2327);
6.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
6.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607);
6.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961);
6.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 697 „Dėl Natūralaus mineralinio vandens oficialiojo pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 105-3331; 2004, Nr. 65-2296);
6.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
6.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 7-154);
6.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ patvirtinimo“ ( Žin., 2006, Nr. 81-3217).
III. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
7. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:
7.1. sąvokos ir apibrėžimai „požeminis vanduo“, „mineralinis vanduo“, „pramoninis vanduo“, „telkinys“, „vandenvietė“, „gamybinis vanduo“, „geriamasis gėlas vanduo“ , „gera požeminio vandens būklė“ atitinka nurodytus teisės aktuose [6.1–6.3];
7.2. eksploataciniai ištekliai – vandens kiekis (l/s ar m3/d), kuris geriausiu prieinamu gamybos būdu gali būti paimtas iš vandeningojo sluoksnio, užtikrinant, kad hidrodinaminis telkinio, vandenvietės režimas ir jo įtaka aplinkai neviršys nustatyto lygmens, o išgaunamo vandens kokybė atitiks normatyvinių dokumentų reikalavimus per visą vandenvietės eksploatavimo laiką;
7.3. išteklių įvertinimas – nustatytos kokybės požeminio vandens kiekio, kuris gali būti išgautas telkinyje, vandenvietėje racionaliomis techninėmis priemonėmis per apibrėžtą laikotarpį (dažniausiai ne mažiau kaip 25 metus), nustatymas hidrauliniais, hidrodinaminiais ir/ar matematinio modeliavimo būdais;
7.4. natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje, vandenvietėje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių, pasižymintis vandens sudėties, temperatūros pastovumu bei kurio požymiai ir kriterijai atitinka nurodytus reikalavimus [6.9];
7.5. turimi (galimi naudoti) požeminio vandens ištekliai – eksploatacinių išteklių dalis, kurių naudojimas užtikrina gerą požeminio vandens būklę, nesukelia teršiančių medžiagų ir kitų kokybės rodiklių koncentracijų augimo neleistinų tendencijų ir nekeičia geros paviršinio vandens bei kitų ekosistemų būklės.
IV. Išteklių klasifikavimas
8. Požeminio vandens ištekliai skaičiuojami kubiniais metrais per parą ir išreiškiami mato vienetu m3/d.
9. Požeminio vandens ištekliai pagal ištyrimo laipsnį skirstomi į ištirtus ir prognozuojamuosius. Jų patikimumas nusakomas A, B ir P kategorijomis, nurodančiomis ištirtumo mažėjimo tvarką.
10. Prognozuojamieji ištekliai (P kategorija) – tai galimi naudoti mažiau tirtų vandeningųjų sluoksnių arba jų sistemų ištekliai, apskaičiuoti netiesioginio žemės gelmių tyrimo būdu.
11. Prognozuojamieji ištekliai naudojami rengiant regionų vandentiekos planus ir/arba gali būti apskaičiuojami vertinant vandens gavybos perspektyvą sudėtingos hidrogeologinės situacijos vandenvietėse (telkiniuose), reikalaujančiose vandens gerinimo įrenginių statybos.
12. Ištirti ištekliai (A, B kategorijos) – tai tiesioginio žemės gelmių tyrimo būdu ištirtų požeminio vandens telkinių (vandenviečių) ištekliai:
12.1. A kategorijai priskiriami ištekliai, kurių kiekis ir kokybė hidrogeologiniu požiūriu nustatyti patikimai;
12.2. B kategorijai priskiriami ištekliai, kai dėl sudėtingų hidrogeodinaminių ir hidrocheminių telkinio (vandenvietės) sąlygų nėra galimybės požeminio vandens išteklių kiekio ar kokybės kaitos nustatyti patikimai ir kurie kiekio ar kokybės požiūriu gali būti patikslinti papildomais tyrimais arba gavybos duomenimis.
13. Ištirtiems priskiriami skaičiavimais nustatyti požeminio vandens telkinių (vandenviečių) ištekliai, kai:
13.1. patikimai nustatytos vandeningųjų ir mažai laidžių sluoksnių slūgsojimo sąlygos, paplitimo ribos ir jų hidrogeodinaminis vaidmuo;
13.2. ištirti vandeningųjų sluoksnių filtraciniai ir kiti hidrogeodinaminiai parametrai bei rodikliai;
13.3. ištirta produktyvaus ir jį maitinančių sluoksnių, taip pat paviršinio vandens kokybė (jei jis dalyvauja požeminio vandens išteklių formavimesi), išteklių formavimosi šaltiniai ir kaptažo (vandens gavybos iš sluoksnio) sąlygos;
14. Veikiančiose vandenvietėse išteklių B kategorija gali būti padidinta, gavybos duomenimis įrodžius, kad visą nustatytą gavybos laiką vandenvietės hidrodinaminis režimas bus stacionarus, o vandens išteklių kokybė atitiks normatyvinius reikalavimus.
15. Požeminio vandens A kategorijos išteklių išgavimo galimybė turi būti įrodyta vandenviečių kaptažinių įrenginių eksploatavimo arba tiriamųjų išpumpavimų analize ir susieta su konkrečia kaptažinių įrenginių konstrukcija bei jų išdėstymo telkinyje (vandenvietėje) schema.
16. Išgaunant požeminį vandenį gręžiniais, svarbiausiu rodikliu vertinant telkinių (vandenviečių) išteklius yra gręžinio techniniu požiūriu racionalus našumas (debitas), kuris nustatomas empiriniu būdu, atliekant išpumpavimus.
V. Ištirtų Požeminio vandens išteklių ĮVERTINIMO ataskaita
18. Požeminio vandens išteklių įvertinimui telkiniai, vandenvietės pagal planuojamo išgauti požeminio vandens kiekį skirstomos į 4 grupes:
19. Ataskaitoje turi būti pateikiama tokia aprašomoji ir grafinė informacija [6.6]:
19.1. duomenys apie telkinį, vandenvietę:
19.1.6. telkinio, vandenvietės centro ir kiekvieno gręžinio koordinatės pagal LKS–94 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą;
19.2. vandens tiekimo rajono apibūdinimas:
19.2.1. telkinio, vandenvietės ir jos apylinkių geologinės ir hidrogeologinės sąlygos, geologiniai pjūviai;
19.2.2. hidrogeologiniai vandeningojo sluoksnio parametrai ir gręžinio (gręžinių) hidrodinaminio išbandymo rezultatai, naudoti hidrogeologinių parametrų įvertinimui;
19.2.3. požeminio vandens turimų išteklių apskaičiavimo metodika ir išteklių apskaičiavimas 25 m. laikotarpiui;
19.2.4. pjezometrinis lygis ir maksimalus leidžiamas lygio pažemėjimas vandens naudojimo metu (statinis ir dinaminis lygiai);
19.2.5. požeminio geriamojo gėlo vandens cheminė sudėtis pagal HN 24:2003 [6.8]:
19.2.5.1. toksiniai rodikliai (išskyrus HN 24:2003 3 lentelės 1, 13, 24 ir 25 punktuose nurodytus rodiklius);
19.2.6. požeminio mineralinio vandens cheminė sudėtis pagal HN 28:2003 [6.9]:
19.2.6.1. fizikinės, cheminės ir fizikocheminės vandens savybės nurodytos HN 28:2003 7.1.2, 7.1.4, 7.1.5, 7.1.6, 7.1.7 punktuose;
19.3. telkinio, vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) apskaičiavimas, žemėlapis, kuriame nurodytos SAZ juostų ribos, kaptažo sritys ir jų matmenys gruntiniame vandeningajame sluoksnyje (žemėlapyje nurodomos apskaičiuotosios, modeliavimo būdu nustatytos ir rekomenduojamos, pritaikytos vietovės elementams SAZ juostų ribos). Šio punkto reikalavimai netaikomi telkiniams, vandenvietėms, turinčioms pagal Lietuvos higienos normos HN 44:2003 reikalavimus parengtą telkinio, vandenvietės SAZ nustatymo projektą (ataskaitą) [6.10].
20. Telkiniams, vandenvietėms, nurodytoms šios Tvarkos aprašo 18.2–18.4 punktuose, be informacijos, nurodytos šios Tvarkos aprašo 19 punkte, Ataskaitoje papildomai būtina išanalizuoti ir pateikti:
20.1. eksploatuojamo vandeningo sluoksnio hidrodinamines ribas plane ir pjūvyje, kuriomis remiantis būtų įmanoma pagrįsti išteklių apskaičiavimo schemą;
20.2. papildomus hidrogeologinius sluoksnio parametrus išteklių skaičiavimui pagal priimtą apskaičiavimo schemą (lygio laidumo koeficientas a, pertekėjimo koeficientas B ir kt.);
20.3. potencialių taršos židinių galimoje telkinio, vandenvietės įtakos zonoje išsidėstymą, charakteristikas ir jų veiklos reguliavimo poreikio įvertinimą;
20.4. vandens gavybos rajone charakteristiką ir artimiausių vandenviečių sąveiką (planuojamam naudoti ir turimų išteklių kiekiui);
20.5. požeminio vandens išteklių formavimosi šaltinių natūraliomis ir dėl telkinio, vandenvietės naudojimo sutrikdytomis sąlygomis hidraulinį ryšį su gruntiniu ir kitais vandeningaisiais sluoksniais bei paviršiniu vandeniu;
20.6. požeminio vandens kokybės kaitą hidrodinaminio išbandymo metu ir jos kaitos prognozę išteklių naudojimo laikotarpiui;
21. Išeities duomenys Ataskaitos rengimui priklausomai nuo vietovės hidrogeologinio ištirtumo ir telkinio, vandenvietės projektinio našumo gali būti gaunami netiesioginiais ir tiesioginiais hidrogeologinio tyrimo metodais. Parametrų, naudojamų požeminio vandens išteklių apskaičiavimui, vertės turi būti nustatytos tiesiogiai konkrečiam telkiniui, vandenvietei. Rekomendacijos požeminio vandens išteklių įvertinimo apimtims ir tipinė Ataskaitos struktūra pateikiamos šios Tvarkos aprašo 1 ir 2 prieduose.
VI. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ APROBAVIMAS
22. Pagal šios Tvarkos aprašo 19 ir 20 punktų reikalavimus parengta Ataskaita pateikiama Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ekspertiniam išteklių ir SAZ nustatymo vertinimui bei išteklių aprobavimui.
23. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ne vėliau kaip per 30 dienų atlieka Ataskaitos ekspertinį vertinimą ir patvirtina Ataskaitą arba pateikia Ataskaitos rengėjui motyvuotą raštą, nurodydama Ataskaitos trūkumus. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ekspertinės išvados yra privalomos Ataskaitos rengėjui.
24. Patvirtinus Ataskaitą per 3 darbo dienas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius įsakymu priima sprendimą aprobuoti Ataskaitoje nurodytus požeminio vandens išteklius ir įrašyti juos į Žemės gelmių registrą. Įsakymo dėl ištirtų požeminio vandens (išskyrus mineralinį ir natūralų mineralinį) išteklių aprobavimo ir jų įrašymo į Žemės gelmių registrą kopija pateikiama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje yra telkinys, vandenvietė. Įsakymai skelbiami Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
25. Leidime naudoti vandens išteklius nurodomas leidžiamų naudoti išteklių kiekis neturi viršyti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu aprobuotų požeminio vandens išteklių kiekio.
Požeminio vandens išteklių (išskyrus
pramoninį) aprobavimo tvarkos aprašo
1 priedas
REKOMENDACIJOS POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMO APIMTIMS
Hidrogeologinių tyrimų apimtys atliekant požeminio vandens išteklių įvertinimą priklauso nuo telkinio, vandenvietės grupės:
1. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama nuo 10 iki 100 m3/d vandens, požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas esamos geologinės ir hidrogeologinės informacijos pagrindu. Papildomai privalo būti atlikti išgaunamo vandens kokybės tyrimai ir hidrauliniai gręžinių tyrimai filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų įvertinimui. Požeminio vandens išteklių vertinimas gali būti atliekamas ekstrapoliuojant faktinį gręžinių debitą arba naudojant metodus, nurodytus šių rekomendacijų 2–4 punktuose.
2. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama daugiai kaip 100 iki 300 m3/d vandens, požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas esamos geologinės ir hidrogeologinės informacijos pagrindu. Privalomi išgaunamo vandens kokybės tyrimai ir hidrauliniai gręžinių tyrimai filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų įvertinimui. Požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas analitiniais skaičiavimo metodais, taikant paprasčiausias skaičiavimo schemas.
3. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama daugiau kaip 300 iki 1000 m3/d vandens, reikalavimai išeitinei informacijai yra analogiški šių rekomendacijų 2 punkte nurodytiems telkiniams, vandenvietėms. Sudėtingesnėse hidrogeologinėse sąlygose gali būti gręžiami specialūs gręžiniai vandeningo sluoksnio ribinių sąlygų nustatymui. Požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas analitiniais skaičiavimo metodais, naudojant skaičiavimo schemas, leidžiančias įvertinti ryšius su paviršiniais vandenimis bei sąveika su kaimyniniais vartotojais, jeigu tai atsiranda iš hidrogeologinių sąlygų analizės ir telkinio, vandenvietės padėties.
4. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama daugiau kaip 1000 m3/d vandens, hidrogeologinių tyrimų kompleksas priklausomai nuo telkinio, vandenvietės dydžio gali būti labai įvairus. Steigiamose vandenvietėse hidrogeologiniai tyrimai gali būti atliekami dviem, paieškų ir detalaus vertinimo (žvalgybos), stadijomis. Visais atvejais privalomi išgaunamo vandens kokybės ir hidrauliniai gręžinių bandymai. Be filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų nustatymo yra atliekamas naudojamo vandeningo sluoksnio ribinių sąlygų, tarp jų ir ryšio su gretimais vandeningais sluoksniais, įvertinimas. Reikalingai informacijai sukaupti gali būti gręžiami gręžiniai, kurių kiekį lemia hidrogeologinių sąlygų specifika. Požeminio vandens išteklių vertinimas paprastose hidrogeologinėse sąlygose gali būti atliekamas analitiniais skaičiavimo metodais, sudėtingesnėse – matematinio modeliavimo metodais.
Požeminio vandens išteklių (išskyrus
pramoninį) aprobavimo tvarkos aprašo
2 priedas
REKOMENDUOJAMA Požeminio vandens išteklių (išskyrus pramoninį) ĮVERTINIMO ataskaitOS STRUKTŪRA
11. Priedai:
11.2. gręžinio (gręžinių) hidrodinaminio išbandymo rezultatai ir hidrogeologinių parametrų apskaičiavimas;