LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 55:2001 „VIEŠIEJI TUALETAI“ PATVIRTINIMO
2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 622
Vilnius
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1995 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 32 „Dėl higienos normos HN 55-1995 „Tualetai“ tvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu
Nr. 622
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 55:2001 „VIEŠIEJI TUALETAI“
I. TAIKYMO SRITIS
II. NUORODOS
2. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 335 „Dėl STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2667).
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401).
2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).
2.5. Visuomeniniai pastatai ir įrenginiai. Statybos normos ir taisyklės SN i P 2.08.02-89 (Informaciniai pranešimai, 2000, Nr. 8-106).
2.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
2.7. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1998 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių bei buitinių parazitų ir graužikų naikinimo priemonių sąrašų“ (Žin., 1998, Nr. 28-760).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir apibrėžimai:
3.1. Viešasis tualetas (tualetas) – statinys arba patalpa, skirta žmonėms šlapintis, tuštintis ir kitoms higienos reikmėms.
3.3. Išgriebimo duobė – duobė iš tvirtos medžiagos su nelaidžiu vandeniui dugnu, į kurią suteka nutekamieji vandenys.
3.6. Bidė – tualeto kriauklės formos dubuo su trykštančiu fontanėliu, prijungtas prie kanalizacijos, apsiplauti sėdint.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Tualetai turi būti statomi miestuose, miesteliuose ir kurortuose. Tualetų skaičius priklauso nuo gyventojų bei atvykstančiųjų skaičiaus ir aptarnavimo spindulio, kuris turi būti 250-500 metrų.
6. Tualetai įrengiami šiuose gyvenamųjų vietovių taškuose: geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų ir upių uostuose bei prieplaukose, prekybos, parodų centruose, turgavietėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse, stadionuose, autodromuose, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, prie gatvių, automobilių magistralių (autobusų stotelėse ir poilsio aikštelėse), kitose žmonių susibūrimo vietose.
7. Nuolatinėse ir laikinose žmonių susibūrimo vietose gali būti įrengiami ir kilnojamieji tualetai. Jie gali būti prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų arba turėti autonominį rezervuarą su specialiu skysčiu.
8. Tualetus leidžiama įrengti visuomeninių pastatų rūsiuose, cokolio ir pirmame aukštuose, kai yra atskiras įėjimas į šias patalpas, taip pat atskiruose antžeminiuose ir požeminiuose statiniuose.
V. TUALETŲ ĮRENGIMAS
12. Kiekviename tualete skiriamos atskiros patalpos vyrams ir moterims su atskirais įėjimais [2.2, 2.5].
13. Tualeto patalpos turi būti ne žemesnės kaip 2,4 m. Vienam unitazui skiriamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m2.
14. Naujai statomi ir rekonstruojami tualetai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia ir įrengiami pagal [2.4] reikalavimus.
15. Miestuose, miesteliuose, kurortuose, kur yra centralizuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, tualetai prijungiami prie šių tinklų. Gyvenamosiose vietovėse, kur nėra centralizuotų tinklų, vanduo gali būti tiekiamas ir nuleidžiamas vietiniais tinklais. Vanduo gali būti nuleidžiamas į vietinius valymo įrenginius-septikus, požeminės filtracijos laukus.
16. Tose vietose, kur neįmanoma organizuoti nutekamųjų vandenų nuleidimo, leidžiama įrengti tualetus su nelaidžiomis vandeniui išgriebimo duobėmis. Išgriebimo duobė turi būti tvirta ir nelaidi vandeniui, ne didesnė kaip
3 m3. Angos duobių turiniui siurbti turi būti sandarios, su dvigubais dangčiais. Šių duobių turinys asenizacijos automašinomis turi būti išvežamas į kanalizacijos vandenų išpylimo stotis arba požeminės filtracijos laukus.
17. Tualetai gali būti apšildomi ir neapšildomi. Šilumos tiekimas gali būti centralizuotas arba vietinis. Oro temperatūra apšildomuose tualetuose turi būti ne mažesnė kaip 19-21 °C [2.1, 2.2].
18. Tualete turi būti įrengta mechaninė ištraukiamoji-tiekiamoji vėdinimo sistema, kuri turi užtikrinti šiuos ištraukiamo ir tiekiamo oro kiekius: 1 vyrų tualeto vietai – 108 m3/val., 1 moterų vietai – 54 m3/val. Tualetuose, kuriuose nenumatytas darbuotojo buvimas visą tualeto darbo laiką, leidžiama įrengti natūralų ištraukiamąjį-tiekiamąjį vėdinimą, užtikrinantį ne mažesnę kaip 5 kartų oro kaitą per valandą. Pastatuose įrengtų tualetų vėdinimo sistemas draudžiama sujungti su šių pastatų vėdinimo sistemomis [2.1].
19. Tualetuose gali būti natūralus ir dirbtinis arba tik dirbtinis apšvietimas. Natūralios šviesos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1:8. Dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė 100 lx [2.2, 2.5].
20. Tualetų grindys turi būti padengtos patvaria, lygia, lengvai valoma danga. Grindyse turi būti įrengtas trapas su hidrauline užtvara. Sienos ir pertvaros padengiamos glazūruotomis plytelėmis arba kita medžiaga, atsparia drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms.
22. Tualetų šliuzuose įrengiama rankų praustuvės, skysto arba miltelių pavidalo muilo dozatoriai, elektriniai arba vienkartiniai rankšluosčiai, servetėlės.
23. Kabinose įrengiamas skląstis ir kabliukai asmeniniams daiktams pasikabinti, šiukšlių dėžės, inventorius.
VI. TUALETŲ PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ
25. Už švarą ir tvarką, aprūpinimą inventoriumi, valymo ir dezinfekcijos medžiagomis, popieriumi, muilu atsako jį prižiūrintis darbuotojas (toliau – darbuotojas).
26. Darbuotojas privalo turėti visą reikiamą valymo inventorių ir valymo bei dezinfekcijos priemones [2.7].
27. Patalpos turi būti švarios visą laiką. Nešvarios grindys valomos nedelsiant drėgnu būdu. Du kartus per dieną patalpų sienos, grindys, įrenginiai išdezinfekuojami ir išplaunami.
28. Panaudotas popierius, kitos atliekos sumetamos į šiukšlių dėžes. Šiukšlių dėžėse turi būti įkloti vienkartiniai plastikiniai maišeliai.
A PRIEDAS
(informacinis)
TUALETŲ PATALPOS
| Moterų |
Prieškambaris Darbuotojo kambarys* Individualių kabinų patalpos Kabina su bidė Patalpa, kurioje įrengtos praustuvės Valymo inventoriaus patalpa * |
| Vyrų |
Prieškambaris Darbuotojo kambarys* Individualių kabinų patalpa Pisuarų patalpa Patalpa, kurioje įrengtos praustuvės Valymo inventoriaus patalpa * |
| *Šios patalpos gali būti bendros |
|
______________