LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1995 m. liepos 3 d. Nr. I-986

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1991, Nr. 21-545; 1992, Nr. 3-40, Nr. 7-155, Nr. 11-278, Nr. 15-405; 1993, Nr. 32-725; 1994, Nr. 7-100, Nr. 14-229):

1. 1 straipsnio antrosios dalies 3 punktą išdėstyti taip:

„3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir(ar) vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus – pinigais.“

2. 8 straipsnį išdėstyti taip:

„8 straipsnis.       Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atstatoma grąžinant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba išperkant juos lygiaverte natūra, kita natūra, pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais.

Gyvenamieji namai, jų dalys, butai grąžinami natūra kiekvienu iš šių atvejų, jeigu:

1) jie yra tušti;

2) jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir nėra perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;

3) jie perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, tačiau nenaudojami pagal tikslinę paskirtį, numatytą patalpų pertvarkymo projektuose arba perdavimo dokumentuose;

4) grąžintinuose namuose, jų dalyse, butuose gyvenantiems nuomininkams yra suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358 straipsnio reikalavimus;

5) grąžintiname name gyvena šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys – jiems grąžinama ta namo dalis, butas, kuriame jie gyvena;

6) grąžintini namai yra pertvarkyti, perstatyti taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip trečdaliu, bet naujai sukurtą plotą galima atskirti nuo buvusiojo, nors jų pagrindinės konstrukcijos buvo pakeistos daugiau kaip 50 procentų, tačiau 1995 m. liepos 1 d. jie yra tušti arba išnuomoti ūkinei komercinei veiklai – grąžinama namo dalis, atitinkanti buvusio gyvenamojo namo dalį;

7) fiziniai asmenys, įsigiję nuosavybėn grąžintinus namus, jų dalis ar butus, sutinka (sutikimas išreiškiamas notarine forma) persikelti į jiems suteikiamas kitas gyvenamąsias patalpas.

Grąžinus namus natūra, nuosavybės teisė į žemę, ant kurios yra sugrąžinti namai, atstatoma šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka. Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji namai, turi teisę atsistatyti nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypą, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas dėl šios žemės grąžinimo.

Visais kitais atvejais, nenurodytais šio straipsnio antrojoje dalyje, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus, jų

dalis, butus atstatoma valstybei išperkant juos iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų šių pasirinkimu tokiais būdais:

1) perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio (savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo butus;

2) suteikiant butus nuosavybėn Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmenybė suteikiama asmenims, kurie turi teisę į valstybės paramą pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;

3) suteikiant nuosavybėn žemės sklypus individualiam gyvenamajam namui statyti;

4) perduodant nuosavybėn kitus tuščius nenuomojamus ir neeksploatuojamus pastatus, kitus statinius arba jų dalis. Šių pastatų, statinių arba jų dalių perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

5) panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimo dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) suteikiant miško plotą ar kitą turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

7) išperkant (išmokant kompensaciją) pinigais ir(ar) vertybiniais popieriais.

Pinigai sumokami, o vertybiniai popieriai išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 10 metų.

Nuosavybės teisė į natūra sugrąžintą ar perduotą nuosavybėn kitą nekilnojamąjį turtą atsiranda tuo metu, kai įstatymų nustatyta tvarka turto registro įstaigoje įregistruojamas miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos), kitos institucijos ar įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo natūra.

Tais atvejais, kai gyvenamasis namas, jo dalis ar butas natūra negrąžinami, miesto meras (valdyba) ar kita institucija, priimdama sprendimą dėl jų išpirkimo, taip pat priima sprendimą dėl šio namo, buto teisinės registracijos valstybės, savivaldybės, kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu. Nuosavybės teisė į juos atsiranda nuo sprendimo įregistravimo turto registro įstaigoje.

Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba suteikus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius patuštinti nuomojamas valstybinio (savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.

Gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą atgaunantys piliečiai privalo kompensuoti juos turėjusiems savo žinioje fiziniams arba juridiniams asmenims ar nuomininkams sugrąžintų namų, jų dalių ar butų pagerinimo kaštus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, kai nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą natūra atstatoma tik į namo dalį, butą arba kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name ar kitas turtas neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų teisės realizuojamos išmokant kompensacijas pinigais, vertybiniais popieriais ar dengiant vertės skirtumą kitais šiame straipsnyje nurodytais turto išpirkimo būdais. Kompensacijų dydį ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šio įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, savo noru persikėlusiems iš jiems priklausiusių gyvenamųjų namų į valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus.“

3. 10 straipsnio:

1) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Piliečiai, praleidę šį terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atstatymą pagal šį įstatymą, išskyrus asmenis, neturinčius

Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams.“;

2) penktąją dalį pripažinti netekusia galios;

3) šeštąją, septintąją ir aštuntąją dalis laikyti atitinkamai penktąja, šeštąja ir septintąja dalimis.

4. 11 straipsnyje:

1) antrojoje dalyje vietoj žodžių „pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją“ įrašyti žodžius „pageidaujamas nekilnojamojo turto išpirkimo būdas“;

2) įrašyti trečiąją dalį:

„Mirus piliečiui, padavusiam nustatytu laiku prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo, nuosavybės teisės atstatymo būdą pasirenka jo teisių perėmėjai, išskyrus tuos atvejus, kai miręs pretendentas pageidavo, kad turtas būtų išpirktas pinigais.“

5. 14 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

6. 16 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje po žodžių „nekilnojamąjį turtą“ įrašyti žodžius „išskyrus gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus“;

2) pirmosios dalies 6 punkte išbraukti žodžius „(išperkant gyvenamuosius namus (arba jų dalis)“;

3) antrojoje dalyje išbraukti skaičius „8, 14“.

7. 18 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „valstybinė“ įrašyti žodžius „valstybės ar savivaldybės“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „miesto (rajono)“ įrašyti žodžius „miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija“.

8. 19 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atstatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.“

9. 20 straipsnį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Sprendimų apskundimo tvarka

Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo gali būti apskųsti teismui. Dėl šių institucijų sprendimų dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus kreiptis į teismą gali ir šių namų nuomininkai.

Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.“

10. 21 straipsnyje įrašyti devintąją dalį:

„Nuomininkai, iškeldinti iš savininkams sugrąžintų ar grąžintinų gyvenamųjų patalpų, taip pat likę gyventi išperkamose iš savininkų gyvenamosiose patalpose, turi teisę išsipirkti išnuomotas gyvenamąsias patalpas, panaudodami deponuotas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________