LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTIEČIO ŪKIO

1989 m. liepos 4 d. Nr. XI-3066

Vilnius

Šis įstatymas nustato ekonomines, organizacines bei socialines steigiamo valstiečio ūkio veiklos sąlygas ir teisinius pagrindus.

Įstatymas garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių teisę savarankiškai ūkininkauti, nustato pagrindinius valstiečio ūkio vystymo ir socialinio teisingumo principus.

Valstybė visakeriopai remia valstiečių ūkius, sudaro palankias sąlygas jiems vystytis, garantuoja jų teises bei teisėtų interesų gynimą.

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Valstiečio ūkis

Valstiečio ūkis yra žemės produktų ir žaliavų gamintojas.

Valstiečio ūkio nariais laikomi sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, giminaičiai ir kiti bendrai ūkį tvarkantys asmenys.

Valstiečio ūkio interesams atstovauja tas ūkio narys (ūkininkas), kurio vardu išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas.

Ūkininkas savarankiškai tvarko ūkio reikalus, atstovauja ūkiui santykiuose su valstybiniais organais, įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, piliečiais, ūkio vardu sudaro sutartis.

2 straipsnis. Valstiečio ūkis kaip ūkininkavimo forma

Valstiečio ūkis, kaip ir valstybinės, kooperatinės, akcinės ir mišrios žemės ūkio įmonės bei organizacijos, yra lygiateisė Lietuvos Respublikos ūkio sistemos dalis.

Valstiečio ūkis savarankiškai nustato savo veiklos kryptis, gamybos struktūrą bei mastą, augina, gamina, perdirba ir realizuoja produkciją.

3 straipsnis. Valstiečio ūkio įstatymai

Santykius, susijusius su valstiečio ūkio steigimu, veikla ir jos nutraukimu, reguliuoja šis įstatymas ir sutinkamai su juo priimti kiti Lietuvos Respublikos įstatymų aktai bei Vyriausybės nutarimai.

4 straipsnis. Valstiečio ūkio steigimas

Valstiečio ūkis steigiamas savanoriškumo pagrindu.

Valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento. Valstybinį žemės nuosavybės aktą išduoda rajono Deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

5 straipsnis. Valstiečio ūkio nuosavybė

Valstiečio ūkio nuosavybės objektai yra žemė, pastatai, statiniai, įrenginiai, įrengimai, transporto priemonės, žemės ūkio technika, pasėliai, sodiniai ir želdiniai, gyvuliai, produkcija, prekės, lėšos ir kitas turtas.

Valstiečio ūkis bendrosios nuosavybės teise gali dalyvauti kitų žemės ūkio įmonių ar organizacijų veikloje.

Ūkininkas turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja savarankiškai. Valstiečio ūkio žemė negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama.

Valstiečio ūkio narių turtiniai santykiai reguliuojami atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio bei Santuokos ir šeimos kodeksų normomis.

6 straipsnis. Valstiečio ūkio teisinė apsauga

Valstiečio ūkį ir jo turtą saugo ir gina įstatymas. Valstiečio ūkio turtą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas, nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

Valstiečio ūkis ir jo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Ūkininkaujantis įpėdinis atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą.

II. VALSTIEČIO ŪKIS IR ŽEMĖ

7 straipsnis. Žemės suteikimas valstiečio ūkiui

Žemė ir kitos naudmenos (miškai, vandens telkiniai ir kt.) valstiečio ūkiui suteikiamos nemokamai.

Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems steigti valstiečio ūkį, žemė suteikiama iš valstybinio rezervo, valstybinio miškų fondo, tarybinių ūkių, kolūkių bei kitų įmonių ir organizacijų žemės, paimtos į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą.

Pilietis, norintis steigti valstiečio ūkį, prašymą skirti žemės sklypą pateikia rajono Deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Pirmumo teisė steigiant valstiečio ūkį priklauso teisėtiems žemės paveldėtojams, gyvenantiems ar dirbantiems toje vietovėje.

Prašymą valstiečio ūkiui steigti padavimo ir svarstymo, žemės sklypų suteikimo tvarką, žemės įvertinimą ir žemėtvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Žemės suteikimo valstiečių ūkiams klausimams spręsti sudaroma centrinė ir rajonų žemės skirstymo komisijos. Centrinės žemės skirstymo komisijos sprendimas yra galutinis, pakeičiamas ar panaikinamas tik teismine tvarka.

Valstiečio ūkis negali būti mažesnis kaip 10 ha ir didesnis kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų. Specializuotas valstiečio ūkis gali būti steigiamas ir mažesnis.

Pirminė valstiečio ūkio žemėtvarka atliekama valstybės lėšomis.

Valstiečio ūkį įregistruoja gyvenvietės ar apylinkės Deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

8 straipsnis. Gamtos išteklių naudojimas

Teisė naudoti valstiečio ūkio žemėje esantį mišką, vandens telkinius ir plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas atsiranda kartu su teise naudotis žemės sklypu.

Valstiečių ūkiams skirta žemė melioruojama, privažiuojamieji keliai projektuojami ir tiesiami iš biudžeto asignavimų žemės ūkio įmonėms nustatyta tvarka.

Valstiečio ūkis, pažeidžiantis nustatytą gamtos apsaugos režimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Valstiečio ūkio žemėnauda

Valstiečio ūkiui suteikto žemės sklypo dydis gali būti pakeistas tik ūkininko sutikimu.

Ūkininkas, atsisakęs toliau tvarkyti ūkį, turi teisę iš ūkio narių (bendrai gyvenančių ir ūkį tvarkančių sutuoktinio, vaikų, įvaikių, tėvų, giminaičių) paskirti jo teisių perėmėją, įgyjantį pirmumo teisę toliau ūkininkauti.

Ūkininkui mirus pirmumo teisė toliau ūkininkauti priklauso vienam iš ūkio narių, o jeigu jų nėra – vienam iš įpėdinių.

Ūkininko teisių perėmėjui išduodamas naujas valstybinis žemės nuosavybės aktas.

Ginčus tarp ūkio narių ir tarp įpėdinių dėl pirmumo teisės toliau ūkininkauti sprendžia teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno iš jų indėlį į ūkio plėtojimą ir realias ūkio tvarkymo galimybes (darbingumą, profesinį pasirengimą, kitas sąlygas).

III. VALSTIEČIO ŪKIO VEIKLOS PAGRINDAI

10 straipsnis. Darbas valstiečio ūkyje

Valstiečio ūkis grindžiamas asmeniniu ūkio narių darbu.

Darbams ūkyje gali būti priimami asmenys pagal sutartį sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais. Valstiečio ūkio nariams ir asmenims, dirbantiems ūkyje pagal sutartis, teikiamas socialinis draudimas ir socialinis aprūpinimas.

Socialinio draudimo įnašų dydį, dokumentų, patvirtinančių darbo valstiečio ūkyje laiką, formas ir tvarkymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Asmenims, dirbantiems valstiečio ūkyje, paliekamas ankstesnis darbo stažas ir pensija.

11 straipsnis. Valstiečio ūkio veiklos sąlygos

Valstiečio ūkis savo išlaidas dengia iš gaunamų pajamų.

Ūkininko gamybiniai, komerciniai ir kiti santykiai su valstybinėmis, kooperatinėmis ir kitokiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, valstiečių ūkiais ir piliečiais grindžiami sutartimis.

Valstybiniams ir kitokiems organams bei pareigūnams kištis į valstiečio ūkio veiklą draudžiama.

12 straipsnis. Valstiečio ūkio produkcijos realizavimas

Valstiečio ūkis realizuoja produkciją sutartinėmis kainomis vidaus ir užsienio rinkoje.

Išaugintą ir pagamintą žemės ūkio ir kitą produkciją valstiečio ūkis turi teisę parduoti paruošų ir perdirbimo organizacijoms, kolūkiams, tarybiniams ūkiams pagal sutartis, taip pat parduotuvėms arba turguje.

13 straipsnis. Valstiečio ūkio aprūpinimas

Technines priemones, įrankius, įrengimus, žaliavas, medžiagas ir kitą turtą ūkis įgyja (perka, maino, skolina, nuomoja) iš valstybinių, kooperatinių įmonių bei organizacijų, didmeninėje prekyboje ir kitur.

Ūkio technika, įrengimai remontuojami ir aptarnaujami, statybos, montavimo ir kiti darbai atliekami visose tam tikrose valstybinėse, kooperatinėse ir kitokiose įmonėse bei organizacijose.

Valstiečio ūkiui parduodamos produkcijos, prekių ir turto, darbų ir paslaugų kainos negali būti didesnės už valstybinėms ir kooperatinėms žemės ūkio įmonėms nustatytas analogiškas kainas.

Valstiečio ūkį elektrifikuoja, dujofikuoja ir telefonizuoja specializuotos organizacijos valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Valstiečio ūkio lėšos ir atsiskaitymai

Valstiečio ūkis turi teisę atidaryti bankų skyriuose sąskaitas piniginėms operacijoms tvarkyti ir lėšoms saugoti.

Ūkis disponuoja lėšomis savo nuožiūra: čekiais, akredityvais arba grynaisiais pinigais be apribojimų.

Už naudojimąsi sąskaitose esančiomis laisvomis lėšomis bankai valstiečio ūkiui moka palūkanas.

15 straipsnis. Valstiečio ūkio apmokestinimas

Valstiečio ūkis moka žemės ūkio mokestį tokia pat tvarka ir tokio dydžio, kuris nustatytas kolūkiečiams, tarybinių ūkių darbuotojams ir kitiems gyventojams, turintiems žemės sklypus kaimo vietovėje.

Pirmuosius trejus metus įsteigtas valstiečio ūkis atleidžiamas nuo žemės ūkio mokesčio mokėjimo. Valstiečio ūkiui gali būti suteikiamos mokesčių lengvatos rajono Deputatų tarybos sprendimu.

16 straipsnis. Valstiečio ūkio kreditavimas ir draudimas

Banko įstaigos sutarties pagrindu teikia valstiečio ūkiui ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas.

Valstybinės ir kooperatinės organizacijos turi teisę kredituoti valstiečių ūkius pagal sudarytas su jais sutartis.

Valstiečio ūkio turtas apdraudžiamas laisvuoju draudimu.

17 straipsnis. Valstiečių ūkių bendra veikla

Valstiečių ūkiai savanoriškai vienijasi į kooperatyvus, draugijas, sąjungas ir kt. Valstiečių ūkiai gali dalyvauti kooperatinių ir kitokių organizacijų veikloje ir gauti sutartą pajamų dalį.

Valstiečio ūkis turi teisę savo nuožiūra išstoti iš bet kurios organizacijos.

Valstiečio ūkio nariai, išstodami iš žemės ūkio įmonės ar organizacijos, turi teisę į turto dalį, kurią gali pasiimti natūra, pinigais arba likti dalininku.

18 straipsnis. Valstiečio ūkio veiklos kontrolė

Valstybiniai organai kontroliuoja, kaip valstiečio ūkis laikosi darbo apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, kovos su gyvulių ir augalų ligomis bei kenkėjais, gamtos apsaugos įstatymų ir kaip moka mokesčius.

Reikalauti iš valstiečio ūkio nenustatytos apskaitomybės draudžiama.

19 straipsnis. Valstiečio ūkio veiklos nutraukimas

Valstiečio ūkio veikla nutrūksta nelikus nė vieno ūkio nario, įpėdinio ar kito asmens, norinčio toliau ūkininkauti, taip pat nutraukus nuosavybės teisę į žemę.

Valstiečio ūkio nuosavybės teisė į žemę nutraukiama visiškai ar iš dalies šiais atvejais:

1) savo noru atsisakius naudotis žemės sklypu;

2) naudojant žemės sklypą ne žemės ūkio produkcijos gamybai;

3) nualinus žemę ar ją taip užleidus, kad jos naudojimas tampa neracionalus;

4) išpirkus žemės sklypą valstybės ar visuomenės reikalams.

Žemė gali būti išperkama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Nuosavybės teisė į žemę šio straipsnio antrosios dalies antrajame ir trečiajame punktuose numatytais atvejais nutraukiama žemės sklypą suteikusio rajono Deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu.

Ginčus dėl valstiečio ūkio nuosavybės teisės į žemę nutraukimo sprendžia teismas.

Jei valstybės ar visuomenės reikalams paimamas visas valstiečio ūkio žemės sklypas arba jo dalis, rajono Deputatų tarybos vykdomasis komitetas privalo užtikrinti, kad valstiečio ūkiui būtų suteiktas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje. Žemės sklypas paimamas tik po to, kai įmonė ar organizacija, kuriai suteikiamas žemės sklypas, atlygina valstiečio ūkiui nuostolius, taip pat pastato gyvenamuosius ir gamybinius pastatus vietoj paimamų.

Nutraukus valstiečio ūkio nuosavybės teisę į žemę, valstiečio šeimai išlieka nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą bei kitą turtą ir teisė naudotis prie statinio esančia žemės sklypo dalimi (jeigu statiniai nenugriaunami) sutinkamai su įstatymais.

Valstiečio ūkio turtas, patenkinus kreditorių reikalavimus, tarp jo narių padalijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Ginčus dėl turto padalijimo sprendžia teismas.

______________